Atyre qė vajtojnė

Shko poshtė

Atyre qė vajtojnė

Mesazh  Admin prej 13.12.12 23:07

Atyre qė vajtojnė



Kurrė shpirti nuk lindi;

kurrė nuk do tė ndalė sė qėni

Kurrė nuk ishte kohė e mosqenies;

Fillimi e Fundi janė ėndėrr!

I palindshėm e i pavdekshėm,

i pandryshueshėm ngelet

shpirti pėrgjithmonė

Vdekja s’e prek dot kurrė,

i vdekuri ngjan si shtėpia e tij

—-

Kur njėri heq

Leckėn e grisur tutje

E vesh tė rejėn, thotė:

“Kėtė po vesh sonte!”

Kėshtu zhvishet Shpirti

Lehtė prej mishit

E trashėgon sėrish

Shtėpinė e re





Sir Edwin Arnold

Mik, ke humbur dikė qė shumė ke dashur, qė mbase ishte gjithė bota pėr ty; e ajo ngjan bosh tani, e pavlerė pėr tė jetuar?
Ndjen se gėzimi tė ka ikur, gjėrat tė janė vetėm trishtim e po vuan pėr ledhatimin e humbur tė njė dore qė nuk ėshtė mė!
Po mendon mė shumė pėr veten e humbjen tėnde, por ka njė dhimbje tjetėr edhe mė tė madhe.
Trishtimi yt shtohet prej dyshimit pėr gjendjen ku ndodhet i afėrmi yt, se ka ikur diku, e nuk dihet ku.
Shpreson qė tė jetė mė mirė, por sheh vetėm boshllėk atje sipėr e nuk gjen pėrgjigje.
Dėshpėrimi e dyshimi bėhen re e zezė, qė tė fsheh diellin e paperėndueshėm.
Ajo qė ndjen ėshtė e natyrshme. Unė, qė po shkruaj, tė kuptoj fare mirė, e zemra ime mirėkupton tė gjithė ata si ty.
Por nuk dua vetėm tė tė ngushėlloj, do tė shkoj edhe mė tej, pėr tė gjithė ata si ty.
Shpresoj tė tė sjell qetėsinė, tė tė heq trishtimin.

Ti thua: Si mund tė mė heqėsh gjithė kėtė trishtim qė kam?

Mundem, tė them unė, pasi e gjithė dhimbja jote bazohet nė keqkuptim: po mban zi pėr njė gjė qė nuk ka ndodhur vėrtet. Kur tė mė kuptosh plotėsisht do tė ndalėsh vajtimin.

Ti mė thua se humbja jote ėshtė fakt. Si mund tė mė ndihmosh, pėrveēse tė kthesh nga varri tė vdekurin?

Tė kuptoj, por vetėm dėgjomė pėr pak, e pėrpiqu t’u vėsh veshin tre sugjerimeve qė do tė shtroj para teje, nė fillim si deklarime, pastaj tė mbėshtetura nė fakte:

Humbja jote nuk ėshtė fakt i dukshėm, pavarėsisht kėndvėshtrimit tėnd. Prandaj po tė propozoj njė kėndvėshtrim tjetėr. Vuajtja jote ėshtė rezultat i njė iluzioni tė madh, moosnjohja e ligjeve tė Natyrės. Mė lejo tė tė shpjegoj disa tė vėrteta tė thjeshta, tė cilat mund t’i konfirmosh mė vonė gjatė studimve tė tua.

Nuk duhet tė dyshosh pėr kushtet ku ndodhet i afėrmi yt, pasi jeta pas vdekjes nuk ėshtė mė e panjohur. Bota pas varrit ekziston me tė njėjtat ligje qė edhe kjo e jona qeveriset, e kjo ėshtė vėrtetuar me saktėsi shkencore.

Nuk duhet tė vajtosh, pasi zia lėndon atė qė do. Nėse do tė hapėsh sytė nga e vėrteta nuk do tė vuash mė.

Mbase po mendon se kėto janė vetėm hamendje, por po tė pyes se ku bazohen mendimet e tanishme, nė Kishė, libra tė shenjtė, apo te opinioni i atyre qė tė rrethojnė? Nėse rrėzon pėr njė ēast tė gjitha opinionet e pėrgjithshme, gjen se ato janė vetėm interpretime tė gabuara, madje vetėm hamendėsime.

Kėto punė janė tepėr tė rėndėsishme pėr t’ua lėnė supozimeve apo besimeve tė vagullta, duhen hetuar e ndjekur seriozisht. Nuk kėrkoj tė mė besosh verbėrisht, por tė siguroj se unė vetė i njoh faktet e tė ftoj tė hetojmė thellėsisht sėbashku.

Qė tė jem mė i qartė, po tė shpjegoj njėherė themelin e njeriut, atė qė njihet pėrgjithėsisht nga njerėzit, tė cilėt nuk kanė ndonjė informacion specifik pėr ēėshtjen. Ke dėgjuar zakonisht se njeriu zotėron diēka tė pavdekshme quajtur shpirt, qė thuhet se jeton edhe pas vdekjes. Le ta lėmė mėnjanė kėtė e tė mos themi “Shpresoj se kam njė shpirt”, por “Unė e di se jam njė shpirt!” sepse njeriu i vėrtetė ėshtė shpirt. Dhe ka njė trup.

Trupi nuk ėshtė njeriu, por vetėm veshja e jashtme e njeriut. Ajo qė ti mendon si vdekje ėshtė lėnia mėnjanė e njė veshjeje. Prandaj nuk e ke humbur mikun, vetėm pamjen, me tė cilėn ti je mėsuar ta shohėsh atė. Rroba nuk ėshtė mė, por ngelet njeriu, dhe ti kėrkon njeriun, jo rrobėn.

Para se tė kuptosh gjendjen e mikut duhet tė kuptosh mė parė tėnden. Mėsohu me faktin se je njė qenie e pavdekshme, hyjnor nė thelb, shkėndijė nga vetė zjarri i Zotit; se ke depėrtuar epoka e tė tjera do tė kalosh pasi ky trup ku je tė kthehet nė pluhur. “Zoti e bėri njeriun imazhin e vet nė pėrjetėsi”. E kjo nuk ėshtė njė hamendje, por fakt i vėrtetuar pėrfundimisht.

Ajo qė ke menduar si jetėn tėnde, ėshtė vetėm njė prej ditėve tė jetės si shpirt, dhe e njėtja vlen edhe pėr tė dashurit e tu, prandaj ata nuk kanė vdekur. Vetėm kanė lėnė mėnjanė trupat e tyre. Siē tha kohė mė parė Shėn Pali: “Ka njė trup fizik e njė shpirtėror”. Njerėzit e keqkuptuan, sepse i mendojnė kėta si pasues, duke mos kuptuar se secili prej nesh i zotėron.

Ti, o lexues, ke trupi fizik e shpirtėror.

E kur lė mėnjanė atė fizik, ngelesh shpirti, ajo qė tani nuk e sheh dot. Le tė pėrparojmė mė tutje: Jo vetėm nė vdekje e heq atė masė fizike, por edhe nė gjumė, ēdo natė kur bie tė flesh. Ti rend nėpėr botė ato ēaste me trupin shpirtėror, i padukshėm prej kėsaj bote fizike, por i njohur pėr ata qė janė nė tė njėjtat trupa si ty.

Pasi kushdo sheh atė qė ėshtė nė nivelin e vet. Trupi yt fizik sheh vetėm njė trup tjetėr fizik, ku, kur kthehesh nė mėngjez, tė kujtohen turbull ato qė ke parė, duke e menduar si ėndėrr. Gjumi pra, mund tė quhet njė vdekje e pėrkohshme, sepse mund tė kthehesh prapa nė trupin tėnd fizik. Nė gjumė je nė tė njėjtat kushte si tė tė dashurve tė tu.

Shumė teori ekzistojnė pėr jetėn pas vdekjes, shumica keqkuptime tė shkrimeve antike. Dikur ishte dogma e tmerrshme e atij qė quhej dėnimi pėrjetshėm, i zakonshėm nė Evropė, megjithėse vetėm injorantėt e besonin vėrtet. Bazohej nė keqpėrkthimin e disa fjalėve atribuar Krishtit, e pėrdorej nga kishtarėt mesjetarė si gogol pėr tė frikėsuar turmat. Kur bota u civilizua mė tej, njeri pa se kjo ishte jo vetėm blasfemi, por edhe qesharake.

Religjoinistėt modernė e zėvendėsuan me shpjegime mė tė sakta, megjithėse jo afėr sė vėrtetės. Kėshtu komplikuan doktrinat e tyre sepse e nisėn me idenė pėr njė perėndi tė zemėruar qė dėnonte njerėzit e vet. E morėn kėtė prej Judaizmit primitiv, nė vend tė pranonin mėsimet e Krishtit qė Zoti ėshtė njė babė i dashur.

Njerėzit qė kuptonin, e dinin se kėto ligje ishin tė vlefshme nė tė gjallė e nė tė vdekur. Por edhe kėshtu besimet janė tė tubullta, nuk jemi ende tė qartė, sepse njerėzit qė pretendojnė tė jenė mėsues nuk kanė eksperienca personale tė jetės pėrtej. Vetėm na thonė ēfarė dinė e kanė lexuar prej tė tjerėve. E si mund tė besohen?

Dita e besimit tė verbėr ka ikur, era shkencore e dijes sė vėrtetė ka ardhur. Metoda tė tilla janė aplikuar nga Shoqata Teozofike dhe Shoqata e Kėrkimit Fizik. Kėto janė rezultate tė nxjerra nga kėrkime tė bėra shkencėrisht.

Ne jemi shpirtra, por jetojmė nė njė botė fizike, botė qė gjithėsesi e njohim pjesėrisht. Informohemi pėr tė vetėm prej shqisave tona fizike, tė cilat nuk janė perfekte. Zakonisht shohim objekte solide, lėngje, por gazet janė zakonisht tė padukshme. Kėrkimet bėjnė tė ditur se ekzistojnė lloje tė materies shumė mė tė imėta se gazet mė tė rralla, e tė cilat ne nuk i perceptojmė dot fizikisht.

Sidoqoftė, kemi mundėsi t’i njohim, por vetėm duke pėrdorur aftėsitė e atij qė quhet trupi shpirtėror, pasi ai zotėron shqisa si trupi ynė fizik. Shumica e njerėzve nuk dinė t’i pėrdorin kėto aftėsi, megjithėse tė gjithė e kanė mundėsinė.

Ata qė kanė mėsuar t’i pėrdorin janė tė aftė tė shohin gjėra tė fshehura nga syri i zakonshėm i njeriut. Ata mėsojnė se bota jonė ėshtė shumė mė e mrekullueshme sesa ne dimė, se njeriu qė ka jetuar mes saj mijėra vjet ka ngelur jashtė pjesės mė tė bukur tė jetės sė tij.

Literatura Teozofike merret thellėsisht me tė gjita kėto ēėshtje, por ne di t’i mėshojmė vetėm kėsaj pejese sot, asaj qė na pėrball me ēfarė quajmė vdekje dhe kushtet e saj.

Gjėja e parė qė dimė: vdekja nuk ėshtė fundi i jetės, siē shumica mendojnė, por vetėm hap nga njė fazė nė tjetrėn. Thamė tashmė se ėshtė lėnia mėnjanė e njė veshjeje, e njeriu gjen veten nė trupin shpirtėror, i cili megjithėse shumė mė i rrallė materialisht, ngelet njė trup material, megjithėse i panjohur nga shumica.

Trupi fizik i shėrben atij shpirtėror si mjet komunikimi me botėn fizike. Pa tė do tė na mungonte instrumenti i komunikimit me botėn. Tė njėjtėn gjė saktėsisht bėn edhe trupi shpirtėror, por me botėn mė tė lartė shpirtėrore.

Dhe kjo botė nuk ėshtė diēka e largėt, e paarritshme, por vetėm njė shtresė nė botėn ku jetojmė tani. S’them qė nuk ekzistojnė botė tė tjera shumė tė largėta, por se ajo qė zakonisht quhet vdekje nuk ėshtė gjė tjetėr veē transormin nga njė grup kushtesh nė njė tjetėr.

Mund tė thuhet se njeriu qė pėrson kėtė ndryshim bėhet i padukshėm pėr ty, por nėse e mendojmė thellė, ai gjithmonė ka qenė i tillė, pasi ajo qė ke parė gjithmonė ėshtė vetėm pamja e tij fizike, e jashtme, trupi fizik. Tani ai ron nė njė trup tjetėr mė fin, tė cilin syri e shqisat e tua nuk kanė aftėsinė ta perceptojnė.

Pika e parė ėshtė tė kuptojmė se ata qė quajmė tė vdekur nuk janė larg nesh. Deri mė sot kemi ushqyer besime tė kota, sikur dikush vdes e shkon nė qiell, pėrtej yjeve. Proceset e Natyrės janė tė mrekullueshme, shpesh tė pakuptueshme pėr ne, por nuk shfaqen para syve tanė tė zakonshėm. Kur heq pallton nė holl, ti nuk zhdukesh, thjesht dukesh ndryshe me rrobat e tjera qė ke veshur. Njėsoj, kur lė trupin fizik je po aty.

Vėrtet nuk shikon asgjė, por trupi qė ka tani njeriu nuk ėshtė i dukshėm pėr sytė e tu, tė cilėt perceptojnė vetėm njė pjesė tė vogėl tė vibrimeve nė natyrė. Me trupin shpirtėror mund tė perceptosh gjėrat e botės shpirtėrore. Dhe mos harro se nuk ėshtė njė botė tjetėr, por vetėm njė pjesė mė e rafinuar kėsaj bote.

Ka shumė botė tė tjera tė tilla, por tani ne interesohemi vetėm pėr kėtė ēashtje. I vdekuri ėshtė vėrtet me ty tani. Kur je nė gjumė qėndron krahas tij nė mjetin tėng shpirtėror, me vetėdije tė plotė. Pra, nė gjumė je i lumtur mė tė dashurit e tu, vetėm zgjuar nuk e kupton dhe trishtohesh.

Shumica prej nesh, fatkeqėsisht, i ka tė shkėputura ndėrgjejen fizike e atė shpirtėrore, kėshtuqė kujtimet e natės nuk na ndjekin plotėsisht ose aspak nė jetėn e pėrditshme. Nėse kujtesa do tė ishte perfekte nuk tė ekzistonte vdekja. Disa njerėz e kanė kėtė aftėsi, nė disa tė tjerė ka nisur tė shpaloset, megjithėse tė gjithė e kanė kėtė potencial, duke i parė vetėm si ėndrra tė turbullta e pa vlerė.

Megjithėse janė tė paktė ata qė zotėrojnė aftėsinė e tė parit qartė, shumica, prapėseprapė ndjejnė praninė e tė dashurve tė tyre, e zgjohen tė qetė e tė lumtur si rezultat i asaj qė ka ndodhur nė botėt mė tė larta.

Mos harro se kjo ėshtė bota mė e poshtme, ndėrsa shpirtėrorja mė e sipėrme. Dhe atje ti nuk harron asgjė qė ndodh nė trupin shpirtėror, por nuk i merr dot me vete kujtimet pėrtej kėtij kufiri fizik, kur je zgjuar.

Prandaj, kur do t’i kumtosh diēka tė vdekurit, mund ta formulosh mirė nė mendje para se tė flesh. Kur i kėrkon ndonjė kėshillė ai ta jep, por thyerja e formės sė ndėrgjegjes tė ndalon ta marrėsh pėrtej gjumit. Shpesh zgjohesh me njė ndjenjė sigurie pėr tė bėrė njė gjė tė caktuar e me vendime pothuajse tė marra prej teje nė gjumė.

Megjithatė, tė vdekurit nuk duhen shqetėsuar shpesh, nuk ėshtė e natyrshme pėr ta tė merren me ēėshtje tė njė botė qė kanė lėnė pas, janė ēliruar. Atje janė patjetėr mė tė lumtur. Siē thotė edhe njė shkrim i shenjtė: “ata janė nė duart e Zotit, asgjė e keqe nuk u ndodh, ikėn nga vuajtjet e larg nesh, por nė paqe”.

Duhen hequr nga mendja teoritė prapanike se i vdekuri shkon nė ferr apo nė ndonjė lloj ferri. Nuk vėrtet ferr, nė asnjė lloj kuptimi tė fjalės, pėrveē atij qė njeriu krijon pėr veten. Vdekja nuk sjell ndryshime rrėnjėsore te njeriu. Nuk bėhet njėherėsh shenjtor apo maskara, por ruan tė njėjtat ndjenja e zhvillim inelektual. I vetmi ndyshim ėshtė se nuk ka trupin fizik.

Mendojeni njėherė: liri absolute prej dhimbjes e lodhjes fizike, detyrave e punėve tė pėrditshme. Pa nevojėn pėr tė fituar para e tė blejė ushqim e nevoja tė tjera pėr tė mbijetuar.

Nė atė botė nuk ka nevojė pėr para. Gjendja e atjeshme ėshtė lumturi falas pėr tė gjithė banorėt.

Nqse ka qenė artist e kalon kohėn duke u marrė me tė. Cilado qoftė dėshira e tij tokėsore, ka lirinė mė tė madhe tė zhvillojė atje aftėsitė e veta.

Tė gjithė njerėzit racionalė e modestė janė mė tė lumtur pas vdekjes se para saj.

Por ka dhe nga ata qė nuk janė tė lumtur nė atė botė, pasi ėshtė vazhdimėsi e kėsaj bote, patjetėr. Nqse kėnaqėsitė e kėsaj bote ishin tė vogla, edhe atje tė tilla ngelen. Njė pijanec do tė vuajė nga mungesa e trupit fizik pėr tė shijuar alkolin, llupėsi nuk do tė shijojė dot tė mirat e tavolinės, kopraci nuk mund tė gjejė para pėr t’i mbledhur e fshehur diku. Ai qė u pėrpoq tė kėnaqte veten me pasione tė pavlera do ta brejė mungesa e organeve tė tilla. Sensualisti do tė vuajė mungesėn e kėnaqėsive tė tilla, xhelozi do tė vazhdojė tė torturohet nga xhelozia.

Kėta lloj njerėzish, pasionet e tė cilėve ishin tė lidhura ngushtė me jetėn e trupin fizik, sigurisht qė mund tė vuajnė. Megjithatė e kanė nė dorė vetė qė tė tejkalojnė kėto kufizime, e tė mos vuajnė pasojat e jetėve tė tyre.

Kurrė mos harroni se nuk ekziston ndėshkimi, por vetėm rezultati i natyrshėm i njė shkaku tė qartė. Prandaj, nėse zhduken shkaqet, pasojat nuk ekzistojnė. Shumė njerėz kanė jetuar larg kėtyre veseve, por tė interesuar vetėm pėr jetėn e veten e tyre. Keta e gjejnė botėn tjetėr jo me vuajtje zakonisht, por tė topitur, kohėn tė rėndė nėpėr duar. Bashkohen me tė tjerė tė ngjashėm, por ngelen monotonė. Tani nuk ka konkurrencė nė veshje e salltanete, e njerėzit e tjerė mė interesantė nuk ua varin mė.

Njerėzit e interesuar mė shumė pėr artin e gjėra tė ngjashme e gjejnė veten shumė mė tė kėnaqur sesa nė trupin fizik. Kushdo mund tė zhvillojė nė atė botė interesa tė ngjashme nėse ėshtė i zoti ta bėjė. Tė zgjuarit e artistėt janė absolutisht tė lumtur atje, edhe mė shumė janė ata qė kanė interes pėr tė ndihmuar e mėsuar tė tjerėt

Megjithėse nė atė botė nuk ka uri e etje, ka nga ata qė trishtohen e duhen ngushėlluar, nga ata qė nuk dinė e duhen mėsuar. Nė perėndim ka pak njohuri pėr jetėn e pėrtejme, tė cilėt kanė nevojė pėr ndihmė e shpresė.

A na shohin tė vdekurit? Na dėgjojnė?

Sigurisht qė po! Janė tė vetėdijshėm pėr praninė tonė, e kuptojmė kur jemi tė lumtur apo tė trishtuar, por nuk dėgjojnė fjalėt qė shqiptojmė e shikojnė veprimet e hollėsishme fizike qė kryejmė. Po ju them nga ēfarė kufizohen pėr tė na vėshtruar: duke jetuar nė trupin shpirtėror, qė edhe ne e kemi si kopje tė pėrpiktė tė trupit fizik ata nuk janė mė nė trupin fizik, ku ne fokusojmė gjithė vetėdijen tonė.

Pra, tė vdekurit shohin vetėm trupin tonė shpirtėror, jo atė fizik, duke qenė nė tė njėjtat valė komunikimi. Kur jemi nė gjumė vetėdija jonė pėrdor atė si mjet, domethėnė vetėm atėherė ne jemi zgjuar pėr tė vdekurin. Ndėrsa kur zgjohemi, pėr ata ne jemi duke fjetur.

Meqėnėse nuk kujtohemi pas gjumit ēfarė kemi pėrjetuar nė trupin tjetėr tonin, mendojmė gjithmonė se i kemi humbur tė dashurit tonė. Por ata e dinė mirė se nuk janė larg nesh, pasi na shohin gjithė kohėn. I vetmi ndryshim pėr ta ėshtė se bashkohemi me ta gjėtė natės e jemi nė gjumė tė thellė gjatė ditės e kundėrta jonė.

Atė qė Shėn Pali quan trupi shpirtėror (mė shumė njihet si trupi astral) ėshtė mjeti i ndjenjave dhe emocioneve tona. Dhe janė kėto emocione e ndjenja qė na bėjnė tė dukshėm qartė nė sytė e tė vdekurve. Nėse bėhemi xhelozė ata e vėrejnė menjėherė, pavarėsisht se nuk dinė arsyen pse. Nėse trishtohemi ata e dinė dhe e ndjejnė menjėherė. Kjo ndodh sigurisht gjatė ditės, pasi natėn jemi pėrballė tyre sikur ishin gjallė.

Nė jetėn tonė fizike mund t’i fshehim ndjenjat, por jo nė botėn tė tjera. Prandaj shumė mendime tė lidhura me ndjenjat janė mėse tė dukshme nė botėt e larta. Por, ēdo gjė nė natyrėn e mendimit abstrakt ngelet pėrsėri e fshehtė.

Vėrtet qė ferri nuk ekziston, parėsisht se i tillė i duket alkoolistit apo sensualit mosplotėsimi i dėshirave atje. Kjo vazhdon pėr njė kohė tė caktuar, derisa dėshira tė tilla bien e zhduken. Kjo ėshtė e vėrteta nėn doktrinėn Katolike tė Purgatorit: dėshirat e kėqija duhen hequr qafe nga i njeriu para se tė gėzojė harmoninė e parajsės.

Ka njė fazė tė dytė mė tė lartė tė jetės pas vdekjes qė pothuajse pėrputhet me idenė e Parajsės. Ajo arrihet kur tė gjithė dėshirat e vockla vetjake janė zhdukur e njeriu kalon nė ekstazė religjioze ose veprimtari mė tė lartė intelektuale, sipas jetės qė ka bėrė kur ishte ende gjallė.

Por ky gėzim ėshtė pėr tė gjithė, pa pėrjashtim. Shihet jo si shpėrblim, por pasojė e karakterit tė zhvilluar nė tokė. Nėse dikush ka qenė plot besim e altruizėm ai zhvillohet mahnitshėm artistikisht ose mendėrisht. Pra, jeta e njeriut pėrcakton pėgjithėsisht kushtet e tij nė kėto gjendje pasuese.

A ėshtė kjo hare e pėrjetshme? Jo, sepse njė shkak i fundmė nuk jep pasoja tė pafundme. Jeta e njeriut ėshtė shumė mė e gjatė e e madhe se kaq. Shkėndija hyjnore kthehet tek Zoti. Jeta evoluon dhe ky ėshtė ligj i tij. Njeriu rritet mengadalė: ajo qė quhet jeta e njeriut zakonisht, ėshtė vetėm njė ditė nė nė gjithė jetėn e vet.

Ashtu siē kushdo ngrihet nė mėngjez vesh rrobat e ndjek punėt e pėrditshme, pastaj zhvishet nė mbrėmje e fle, e kėshtu vazhdojnė ditėt njėra pas tjetrės, ashtu edhe njeriu vjen nė botėn fizike me njė trup tė ri fizik, duke vazhduar jetėn tokėsore e rrugėn evolutive qė i ėshtė caktuar, para se tė mbėrrijė hyjnitetin e plotė.

E gjithė kjo mund tė jetė e re pėr ju, e t’ju duket groteske dhe e ēuditshme, por tė gjitha janė tė provuara nga ata qė janė disa hapa para jush.

Mbase po pyesni nėse i vdekuri shqetėsohet nga ankthi i atyre qė lėnė prapa. Shpeshherė ndodh, prandaj mundėsisht duhet mėnjanuar. I vdekuri duhet ēliruar nga gjithė problemet e jetės tokėsore, qė tė fokusohet nė botėn e re. prandaj nuk duhet tė jeni mė tė varur nga ata, qė tė shkėpusni pa vėshtirėsi lidhjet e tyre me tokėn e t’i lini tė lirė.

Duhet kujdes i veēantė pėr fėmijėn e dikujt qė kalon nė botėn tjetėr, pasi nuk ėshtė mirė vetėm pėr fėmijėn, por edhe pėr prindin, lehtėsimin e basrrės sė tij, duke e ndihmuar nė ngjitjen drejt rrugės sė nisur.

Nėse gjatė jetės ka mėsuar religjione blasfemuese e budallallėqe doktrinash, ndonjėherė i vdekuri vuan nga ankthi pėr fatin qė e pret. Fatmirėsisht, ka shumė nė botėn shpirtėrore qė ndihmojnė kėta njerėz, duke i ndihmuar tė ēlirohen prej deluzionit me shpjegimin e fakteve. Kėta ndihmės nuk janė vetėm tė vdekur, por edhe tė gjallė, qė u kushtojnė kohėn e tyre nė gjumė tė vdekurve, duke u shpjeguar hollėsisht tė vėrtetėn me gjithė bukurinė e saj.

Gjithė vuajtjet vijnė prej injorancės e padijes. Njė nga rastet mė tė trishta ėshtė humbja e njė fėmije tė vogėl nga prindėrit. Por nga tė gjitha qeniet qė hyjnė nė botėn e pėrtejme, fėmijėt janė mė tė lumturit, pasi janė pikėrisht nė shtėpinė e tyre. Ata nuk humbin prindėrit, vėllezėrit e motrat, vetėm se nuk kanė me kė tė luajnė gjatė ditėve tona e netėve tė tyre.

Gjatė natės fėmijėt nuk janė kurrė vetėm: mblidhen bashkė e luajnė fushave plot dritė tė Eliseut. Ēfarėdo qė imagjinon i kthehet nė realitet: bėhet hero, pilot, kėshtjellar etj. Prandaj, ndėr tė gjithė, fėmijėt janė mė tė lumturit.

Mos mendoni se ėngjėjt e vegjėl tė pėrrallave e legjendave nuk janė tė vėrtetė. Janė fėmijėt besimtarė qė ndihmojnė kė munden. Fėmijėt duan tė jenė tė dobishėm nga natyra, ata gjithmonė ndihmojnė tė tjerėt. Edhe bebet, priten gjithmonė me gėzim nga nėna tė vdekura, i duan si tė ishin tė tyret.

Zakonisht, bebet qetėsohen pak kohė nė atė botė, e kthehen sėrish nė tokė pėr tė vazhduar evolucionin e tyre, mė sė shumti nė tė njėjtit prindėr. Murgjit mesjetarė shpikėt tmerre pėr kėto ēėshtje, duke thėnėse fėmijėt e papagėzuar humbte pėrgjithmonė, duke shpikur kėsisoj edhe Zotin si tiran tė pamėshirshėm.

Deri tani filėm pėr mėnyrėn normale sesi komunikojmė me tė vdekurit, por ka edhe rrugė tė tjera, jo tė natyrshme, si spiritualizmi, kur pėr njė ēast e kthejmė tė vdekurit nė pamjen trupore fizike.

Kėto janė metoda qė kurrėsesi nuk rekomandohet nga okultistėt, pasi pengojmė tė vdekurin nė rugėn e tij evolutive. Ka raste kur i vdekuri manifestohet nė botėn fizike nė mėnyra tė tjera, pėrgjithėsisht kur kėrkon tė bėjmė diēka pėr tė. Ėshtė e mira tė pėrmbushim dėshirat e tyre, qė tė qetėsohet e tė vazhdojnė rrugėn.

Si pėrfundim, kuptohet se sado e rėndė tė duket pėr ne humbja e njė tė afėrmi, trishtimi e vajtimi ėshtė gjithmonė i gabuar. Nuk ka nevojė tė mbajmė zi pėr ta, pasi ata janė vetėm tė lumtur, por ne veprojmė nė mėnyrė egoiste, pasi mendojmė pėr humbjen tonė fizike e jo pėr arritjet e tyre shpirtėrore. Duhet tė mendojmė pėr ta, jo pėr veten, jo pėr ēfarė ndjejmė e duam ne, por pėr atė qė ėshtė mė e mira pėr ta e pėr progesin e tyre.

Kur vajtojmė zhytemi nė depresion e trishtim mbajmė mbi vetė njė re tė zezė shpirtėrore qė nxin qiellin e tyre. Dashuria pėr ne i bėn tė cėnueshėm, prandaj duhet guxim e sakrificė.

Meqėnėse gjithė ndjenjat e mendimet tona reflektohen nė tė tyret, le tė jemi kurajodhėnės. Nėse i bėni gjėrat kėshtu, qofshi tė bekuar. Kuptoni unitetin e gjithēkaje. Ka vetėm njė Zot e tė gjithė jemi nė tė.

Zakoni i tė mbajturit zi ėshtė i pavend, madje i dėmshėm. Dijeni se tė afėrmit tuaj janė nė duart e Dashurisė.

Charles Webster Leadbeater
Pėrktheu Arben Orhani

mnvr.org

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Atyre qė vajtojnė

Mesazh  Berti69 prej 06.09.13 23:04

Mė ndiqni mua

Kur Jezusi kerkonte nga dishepujt e tij qė ta ndiqnin, njėri prej tyre tha: "Zot, mė lejo mė parė qė tė shkoj e tė varros atin tim."
Jezusi i tha:
" Mė ndiq dhe lėri tė vdekurit qė tė varrosin tė vdekurit."

(Lėre materien qė tė varros materien e ti qė je nga bota e shpirtit, mė ndiq mua.)

Qė tė kenė kujdes ata
qė vajtojnė njė tė dashur.


Kjo ėshtė historia e njė prifti fshati, i cili ėshtė duke pėrgatitur njė ceremoni varrimi.Prifti pret qė tė gjithė t’i zėnė vendet. Afėr tij ishte njė fėmijė qė nė mėnyrė diskrete i thotė atij:
"Nuk ėshtė e vėrtetė se dikush mund tė ngjitet nė qiell meqė tė vdekurit varrosen."
Prifti mendon njė sekondė  dhe nxjerrė nga xhepi i tij njė njė zarf dhe njė letėr brenda duke iu adresuar fėmijės:
"Shikoni, kėtu ėshtė njė letėr qė e mora kėtė mėngjes. Sipas mendimit tuaj cila ėshtė mė e rėndėsishme, zarfi apo letra qė ėshtė nė brendėsi "
Pa asnjė hezitim djaloshi i thotė atij. "Letra natyrisht"
E pra siē e shihni kėtu para jush, ju keni tė njėjtėn gjė.Trupi ėshtė zarfi dhe Letra ėshtė ajo qė ngjitet nė qiell. A mė kuptove?

Dhe tani, ēfarė thotė zarfi:

Ju na quani hije, e ne jemi Drita.
Ju na mendoni avull, e ne jemi Substancė.
Ju na mendoni pėr pluhur, e ne jemi trupa.
Ju na mendoni pėr tė shtrirė, e ne jemi nė kėmbė.
Ju besoni se jemi asgjė, e ne jemi jeta.

Ju na mendoni nė nėntokė, e ne jemi sipėr,
duke udhėtuar lirisht nė njė botė pa kufi,
si njė fluturim i dallėndyshes nė hapėsirė.

Ju na mendoni se jemi larg, e ne jemi aq afėr.
Ju besoni se jemi tė vdekur, e ne jemi tė gjallė,
mė tė gjallė se kurrė,
mė tė gjallė se ju tė tjerėt.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


435


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi