Kush janė Sufītė?

Shko poshtė

Kush janė Sufītė?

Mesazh  Jon prej 26.08.12 23:17

Kush janė Sufītė?



Fjala “Sufi” ka njė prejardhje tė trifishtė:

1) “Ahl us-Suffa-tė” ishin “ata tė verandės”, shokėt e Profetit (S.a.s.) Muhamed qė kishin lėnė gjithēka vetėm pėr tė jetuar mė afėr Profetit (S.a.s.). Mblidheshin nė njė verandė jashtė shtėpisė sė Profetit.

Kur Profeti (S.a.s.) dilte nga shtėpia, ata ishin tė parėt qė ai takonte, kur ai merrte ndonjė dhuratė prej ndokujt, e ndante me ata. Profeti (S.a.s.) shfaqi pėr ta disa fuqi mrekullibėrėse, duke shumėfishuar pėrmbajtjen e njė shisheje me qumėsht qė u bė e mjaftueshme pėr tė gjithė. Rronin pa patur kurrfarė pasurie dhe me agjėrime e devocione tė pandėrprera.

2) “Suf” do tė thotė lesh. Sufitė e shekujve tė parė ishin asketė qė jetonin nėpėr shkretėtirė tė veshur me njė tunikė tė gjatė prej leshi, qė pėrbėnte pasuria e tyre tė vetme, bashkė me rrėshiqin e ujit. Kjo tunikė ishte natyrisht e vjetėr dhe e arnuar. Kėto arna, njėqind si emrat e Allahut tė pėrmendur nė Kuran, nė epokat e mėvonshme u bėnė me ngjyra, derisa u shndėrrua nė veshjen tipike tė Dervishit tė mesjetės. Po tė keni rastin tė shikoni nėpėr rrugė Muridėt Baifal senegalezė, do mund tė kuptoni se kjo traditė ėshtė ende e gjallė.

3) “Safa” do tė thotė pastėrti: Sufitė janė tė pastėr. Pėr kėtė arsye, po tė pyesni ndokė nėse ėshtė Sufi, nuk do dėgjoni kurrė t‘ju thotė po, sepse ai qė ėshtė, nuk e pranon pėr modesti.

Sufitė pra, janė pjesė e pashkėputur e Historisė sė religjioneve, lindur nė kohėn e Profetit (S.a.s.) qė ishte njė vazhdues i mesazhit tė Jezusit, Solomonit, Davidit, Moisiut, Abrahamit, Noes, Idrisit, Adamit, etj. (Paqja dhe bekimi i ZOTIT qoftė mbi ta). Deri nė shekullin e kaluar, pėrpara se tė shfaqej mendimi modern reformator, pararendės i fatkeqėsive dhe i dhunės sė sotme, nėpėr vendet muslimane “‘Ilm ut-Tasaėėuf” (Shkenca e Sufizmit) ishte njė lėndė mėsimore nė universitetet islamike (sepse pėr ēfarė shėrbejnė Imamėt, Doktorėt e Ligjit plot me krenari, mėndjemadhėsi, me zemėr tė zbrazėt, ziliqarė, etj.?!!) Imamėt, nė fund tė fundit si tė gjithė, nė kuptimin shoqėror ishin tė ftuar t‘u nėnshtroheshin jo vetėm leximit tė librave, por edhe praktikės sė Shkencave tė Pastrimit tė Zemrave, pėr tė arritur virtytin e lartė duke kaluar nėpėr duart e njė Shehu Sufi.

Por siē e dimė, E vėrteta nuk ėshtė pėr tė gjithė…

Le t‘u hedhim njė sy vargjeve tė tė madhit Ibn l-’Arabi, shkėputur nga: “Tarjumān Al-Ashėāq”:

„…Zemra ime ėshtė bėrė e aftė pėr tė gjitha format:

ėshtė kullosė pėr gazelat, manastir pėr murgjit kristianė

ėshtė tempull pėr idhujt, ėshtė Qabé pėr pelegrinin

ėshtė pllakat e Torahut, ėshtė libri i Kuranit tė Shenjtė.

Unė ndjek Fenė e dashunisė, cilado qoftė rruga

Qė merr karvani i saj: kjo ėshtė motoja ime e besimi im…“



Si njė nga mėnyrat mė tė pėrshtatshme pėr t‘ua pėrcjellė apo kujtuar njerėzve dashurinė dhe mėshirėn e Perėndisė, dijen, thjeshtėsinė, moralin, virtytet e sė drejtės, vetėdijen e tė qenit krijesa tė zgjedhura tė Zotit, sufijtė kanė pėrdorur ca rrėfime tė shkurtėra simbolike dhe esenciale, qė ne i quajmė Parabola Sufi. Kėtu poshtė po botojmė dy prej tyre. E para mendohet tė jetė rrėfyer nga Mensur Hallaxhi, ndėrsa e dyta nga Xhelaludin Rumi.



Shėrbėtorėt dhe shtėpia

Na ishte dikur njė njeri i ditur e zemėrmirė qė kishte njė shtėpi tė madhe. Pėrgjatė tėrė jetės sė tij, i ishte dashur tė mungonte pėr periudha tė gjata kohe, dhe ēdo herė ia kishte besuar kujdesin e shtėpisė shėrbėtorėve tė tij. Njė nga karakteristikat e shėrbėtorėve ishte shkujdesja, e meqė ndonjėherė harronin deri dhe arsyen e pranisė sė tyre nė atė shtėpi, i kryenin detyrat nė mėnyrė mekanike. Nganjėherė vepronin edhe krejt ndryshe nga ē’u ishte thėnė nė ēastin kur kishin marrė detyrat, e kėsisoj vetėdija pėr detyrat qė kishin u ishte zbehur.

Por njė herė ndodhi qė i zoti i shtėpisė tė mungonte pėr shumė kohė, dhe nė atė shtėpi lindi njė brez i ri shėrbėtorėsh, tė cilėt besonin se ishin tė zotėt e shtėpisė. Gjithsesi, meqė ishin tė kufizuar nė mjedisin e shtėpisė, mendonin se gjėndeshin nė njė situatė paradoksale. Pėr shembull, ndonjėherė dėshironin edhe ta shisnin fare shtėpinė, por nuk gjenin blerės, sepse nuk dinin se si veprohej nė tė tilla raste. E herė tė tjera, kur ndokush vinte pėr t’u sqaruar mbi kushtet e shitjes, dhe kėrkonte tė shihte dokumentet e pronėsisė, shėrbėtorėt e quanin tė ēmendur dhe nuk e konsideronin blerės serioz, sepse ata as qė e dinin se ē’ do tė thoshte dokument pronėsie.

Paradoksi dilte nė pah edhe nė faktin se zahiretė shfaqeshin nė mėnyrė ‘misterioze’; e ai furnizim nuk pėrputhej me supozimet e tyre se ata ishin pėrgjegjės pėr qeverisjen e shtėpisė. Nėpėr apartamentet e zotėrisė ishin lėnė udhėzime pėrsa i pėrket administrimit tė shtėpisė, me qėllim qė shėrbėtorėve t’u freskohej kujtesa. Prapėseprapė, mbas brezit tė parė tė shėrbėtorėve, ato apartamente ishin shndėrruar nė njė lloj mjedisi aq tė shenjtė, sa ishte e ndaluar tė hynte kushdo.

Shpejt filluan tė shihen si njė mister i padepėrtueshėm. Disa besonin deri edhe se apartamentet nuk egzistonin fare, meqė ata mund t’ ua shihnin portėn kryesore. Pėr ta, ato porta ishin thjesht elemente dekorative. Kjo ishte situata nė tė cilėn ndodheshin shėrbėtorėt. Kurrė nuk mundėn ta merrnin shtėpinė krejtėsisht nė ngarkim, dhe kurrė nuk mundėn t’u qėndrojnė besnikė detyrave tė tyre origjinore.

Kjo parabolė ėshtė rrėfyer nga Mansur El-Hallaj, sufiu martir qė ėshtė egzekutuar nė vitin 922, ngaqė mendohet tė ketė thėnė: “Unė jam e Vėrteta” Hallaj ka lėnė njė pėrmbledhje tė gjerė poezishė mistike. Pėr njėmijė vite rresht, njė numur i madh sufish, edhe pse duke rrezikuar jetėn e tyre, e kanė konsideruar Hallaj-n njė tė ndriēuar tė madh.



Qeni, bastuni dhe Sufiu.

Njė njeri i veshur si sufi po ecte njė ditė nė rrugė. Kur u gjend pėrballė njė qeni, e qėlloi tėrė forcėn me bastunin e tij. Duke kuisur nga dhimbja, qeni rendi turravrap pėr tė takuar tė urtin e madh Abu-Said. U lėshua nė kėmbėt e tij, e duke i treguar putrėn e plagosur, kėrkoi drejtėsi pėr trajtimin mizor qė i kishte bėrė Sufiu. I urti e thirri Sufiun pėr ta ballafaquar me qenin. “Sa i pakujdesshėm!”, i tha Sufiut. “Si ke mundur ta trajtosh kėshtu njė kafshė tė gjorė? Shiko se ē’i ke bėrė!”.

“Nuk ėshtė faji im”, u mbrojt Sufiu, “tėrė fajin e ka qeni. Nuk e kam goditur se m’u tek, por sepse ma bėri pis tunikėn”.

Por qeni, prapseprapė kėmbėngulte nė padinė e tij. Atėherė, i urti i madh, i tha qenit: “Teksa presim tė vijė shpėrblimi i fundėm, mė lejo mua ta shlyej dhimbjen tėnde”.

Qeni u pėrgjigj: “Oh, dijetar i madh! Duke parė njė njeri tė veshur me njė rrobė sufijsh, isha i sigurtė se nuk do tė mė bėnte kurrfarė tė keqeje. Nėse do tė kishte veshur rroba tė zakonshme, unė do ta kisha shmangur takimin me tė. Gabimi im i vėrtetė ėshtė se i besova pamjes sė jashtme tė njerut tė sė vėrtetės. Nėse doni qė ky njeri tė ndėshkohet, hiqjani rrobėn prej njeriu tė zgjedhur qė mban mbi supe, privojeni nga tunika e njerėzve tė drejtė…”.

Ai qen kishte njė lloj rangu nė Udhėn e drejtė. Ėshtė gabim tė besojmė se ēdo njeri ėshtė domosdoshmėrisht mė i mirė se njė qen.

Ky rrėfim ėshtė mė i njohur nė versionin e Rumiut. Por mendohet tė jetė rrėfyer edhe mė parė nga mėsuesi i Rumiut, Hakim Sanai.

Pėrktheu dhe pėrgatiti: Shpėtim Kelmendi
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush janė Sufītė?

Mesazh  Siroco prej 03.12.13 13:10

Guénon René ka qene spiritualist dhe erudit mistik, okultist fran-mason dhe nje nder njohesit me te mire te religjioneve dhe sekteve duke i studiuar gjate gjithe jetes simbolizmin, mitet dhe ritet e tyre.
Ai ka qene edhe themelues i nje lozhe masonike por qe ne fund te jetes ka vdekur si Sufi.

Per te Sufizmi ka qene piedestali i njohjes (GNOZES) dhe rryma me autentike.

Personalisht kam lexuar disa libra nga ky dhe jam impresionuar nga prizmi i thelle i njohjes qe kishte rreth anes se fshehte te besimeve.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


216


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi