Kush janė Sufītė?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kush janė Sufītė?

Mesazh  Jon prej 26.08.12 23:17

Kush janė Sufītė?



Fjala “Sufi” ka njė prejardhje tė trifishtė:

1) “Ahl us-Suffa-tė” ishin “ata tė verandės”, shokėt e Profetit (S.a.s.) Muhamed qė kishin lėnė gjithēka vetėm pėr tė jetuar mė afėr Profetit (S.a.s.). Mblidheshin nė njė verandė jashtė shtėpisė sė Profetit.

Kur Profeti (S.a.s.) dilte nga shtėpia, ata ishin tė parėt qė ai takonte, kur ai merrte ndonjė dhuratė prej ndokujt, e ndante me ata. Profeti (S.a.s.) shfaqi pėr ta disa fuqi mrekullibėrėse, duke shumėfishuar pėrmbajtjen e njė shisheje me qumėsht qė u bė e mjaftueshme pėr tė gjithė. Rronin pa patur kurrfarė pasurie dhe me agjėrime e devocione tė pandėrprera.

2) “Suf” do tė thotė lesh. Sufitė e shekujve tė parė ishin asketė qė jetonin nėpėr shkretėtirė tė veshur me njė tunikė tė gjatė prej leshi, qė pėrbėnte pasuria e tyre tė vetme, bashkė me rrėshiqin e ujit. Kjo tunikė ishte natyrisht e vjetėr dhe e arnuar. Kėto arna, njėqind si emrat e Allahut tė pėrmendur nė Kuran, nė epokat e mėvonshme u bėnė me ngjyra, derisa u shndėrrua nė veshjen tipike tė Dervishit tė mesjetės. Po tė keni rastin tė shikoni nėpėr rrugė Muridėt Baifal senegalezė, do mund tė kuptoni se kjo traditė ėshtė ende e gjallė.

3) “Safa” do tė thotė pastėrti: Sufitė janė tė pastėr. Pėr kėtė arsye, po tė pyesni ndokė nėse ėshtė Sufi, nuk do dėgjoni kurrė t‘ju thotė po, sepse ai qė ėshtė, nuk e pranon pėr modesti.

Sufitė pra, janė pjesė e pashkėputur e Historisė sė religjioneve, lindur nė kohėn e Profetit (S.a.s.) qė ishte njė vazhdues i mesazhit tė Jezusit, Solomonit, Davidit, Moisiut, Abrahamit, Noes, Idrisit, Adamit, etj. (Paqja dhe bekimi i ZOTIT qoftė mbi ta). Deri nė shekullin e kaluar, pėrpara se tė shfaqej mendimi modern reformator, pararendės i fatkeqėsive dhe i dhunės sė sotme, nėpėr vendet muslimane “‘Ilm ut-Tasaėėuf” (Shkenca e Sufizmit) ishte njė lėndė mėsimore nė universitetet islamike (sepse pėr ēfarė shėrbejnė Imamėt, Doktorėt e Ligjit plot me krenari, mėndjemadhėsi, me zemėr tė zbrazėt, ziliqarė, etj.?!!) Imamėt, nė fund tė fundit si tė gjithė, nė kuptimin shoqėror ishin tė ftuar t‘u nėnshtroheshin jo vetėm leximit tė librave, por edhe praktikės sė Shkencave tė Pastrimit tė Zemrave, pėr tė arritur virtytin e lartė duke kaluar nėpėr duart e njė Shehu Sufi.

Por siē e dimė, E vėrteta nuk ėshtė pėr tė gjithė…

Le t‘u hedhim njė sy vargjeve tė tė madhit Ibn l-’Arabi, shkėputur nga: “Tarjumān Al-Ashėāq”:

„…Zemra ime ėshtė bėrė e aftė pėr tė gjitha format:

ėshtė kullosė pėr gazelat, manastir pėr murgjit kristianė

ėshtė tempull pėr idhujt, ėshtė Qabé pėr pelegrinin

ėshtė pllakat e Torahut, ėshtė libri i Kuranit tė Shenjtė.

Unė ndjek Fenė e dashunisė, cilado qoftė rruga

Qė merr karvani i saj: kjo ėshtė motoja ime e besimi im…“



Si njė nga mėnyrat mė tė pėrshtatshme pėr t‘ua pėrcjellė apo kujtuar njerėzve dashurinė dhe mėshirėn e Perėndisė, dijen, thjeshtėsinė, moralin, virtytet e sė drejtės, vetėdijen e tė qenit krijesa tė zgjedhura tė Zotit, sufijtė kanė pėrdorur ca rrėfime tė shkurtėra simbolike dhe esenciale, qė ne i quajmė Parabola Sufi. Kėtu poshtė po botojmė dy prej tyre. E para mendohet tė jetė rrėfyer nga Mensur Hallaxhi, ndėrsa e dyta nga Xhelaludin Rumi.



Shėrbėtorėt dhe shtėpia

Na ishte dikur njė njeri i ditur e zemėrmirė qė kishte njė shtėpi tė madhe. Pėrgjatė tėrė jetės sė tij, i ishte dashur tė mungonte pėr periudha tė gjata kohe, dhe ēdo herė ia kishte besuar kujdesin e shtėpisė shėrbėtorėve tė tij. Njė nga karakteristikat e shėrbėtorėve ishte shkujdesja, e meqė ndonjėherė harronin deri dhe arsyen e pranisė sė tyre nė atė shtėpi, i kryenin detyrat nė mėnyrė mekanike. Nganjėherė vepronin edhe krejt ndryshe nga ē’u ishte thėnė nė ēastin kur kishin marrė detyrat, e kėsisoj vetėdija pėr detyrat qė kishin u ishte zbehur.

Por njė herė ndodhi qė i zoti i shtėpisė tė mungonte pėr shumė kohė, dhe nė atė shtėpi lindi njė brez i ri shėrbėtorėsh, tė cilėt besonin se ishin tė zotėt e shtėpisė. Gjithsesi, meqė ishin tė kufizuar nė mjedisin e shtėpisė, mendonin se gjėndeshin nė njė situatė paradoksale. Pėr shembull, ndonjėherė dėshironin edhe ta shisnin fare shtėpinė, por nuk gjenin blerės, sepse nuk dinin se si veprohej nė tė tilla raste. E herė tė tjera, kur ndokush vinte pėr t’u sqaruar mbi kushtet e shitjes, dhe kėrkonte tė shihte dokumentet e pronėsisė, shėrbėtorėt e quanin tė ēmendur dhe nuk e konsideronin blerės serioz, sepse ata as qė e dinin se ē’ do tė thoshte dokument pronėsie.

Paradoksi dilte nė pah edhe nė faktin se zahiretė shfaqeshin nė mėnyrė ‘misterioze’; e ai furnizim nuk pėrputhej me supozimet e tyre se ata ishin pėrgjegjės pėr qeverisjen e shtėpisė. Nėpėr apartamentet e zotėrisė ishin lėnė udhėzime pėrsa i pėrket administrimit tė shtėpisė, me qėllim qė shėrbėtorėve t’u freskohej kujtesa. Prapėseprapė, mbas brezit tė parė tė shėrbėtorėve, ato apartamente ishin shndėrruar nė njė lloj mjedisi aq tė shenjtė, sa ishte e ndaluar tė hynte kushdo.

Shpejt filluan tė shihen si njė mister i padepėrtueshėm. Disa besonin deri edhe se apartamentet nuk egzistonin fare, meqė ata mund t’ ua shihnin portėn kryesore. Pėr ta, ato porta ishin thjesht elemente dekorative. Kjo ishte situata nė tė cilėn ndodheshin shėrbėtorėt. Kurrė nuk mundėn ta merrnin shtėpinė krejtėsisht nė ngarkim, dhe kurrė nuk mundėn t’u qėndrojnė besnikė detyrave tė tyre origjinore.

Kjo parabolė ėshtė rrėfyer nga Mansur El-Hallaj, sufiu martir qė ėshtė egzekutuar nė vitin 922, ngaqė mendohet tė ketė thėnė: “Unė jam e Vėrteta” Hallaj ka lėnė njė pėrmbledhje tė gjerė poezishė mistike. Pėr njėmijė vite rresht, njė numur i madh sufish, edhe pse duke rrezikuar jetėn e tyre, e kanė konsideruar Hallaj-n njė tė ndriēuar tė madh.



Qeni, bastuni dhe Sufiu.

Njė njeri i veshur si sufi po ecte njė ditė nė rrugė. Kur u gjend pėrballė njė qeni, e qėlloi tėrė forcėn me bastunin e tij. Duke kuisur nga dhimbja, qeni rendi turravrap pėr tė takuar tė urtin e madh Abu-Said. U lėshua nė kėmbėt e tij, e duke i treguar putrėn e plagosur, kėrkoi drejtėsi pėr trajtimin mizor qė i kishte bėrė Sufiu. I urti e thirri Sufiun pėr ta ballafaquar me qenin. “Sa i pakujdesshėm!”, i tha Sufiut. “Si ke mundur ta trajtosh kėshtu njė kafshė tė gjorė? Shiko se ē’i ke bėrė!”.

“Nuk ėshtė faji im”, u mbrojt Sufiu, “tėrė fajin e ka qeni. Nuk e kam goditur se m’u tek, por sepse ma bėri pis tunikėn”.

Por qeni, prapseprapė kėmbėngulte nė padinė e tij. Atėherė, i urti i madh, i tha qenit: “Teksa presim tė vijė shpėrblimi i fundėm, mė lejo mua ta shlyej dhimbjen tėnde”.

Qeni u pėrgjigj: “Oh, dijetar i madh! Duke parė njė njeri tė veshur me njė rrobė sufijsh, isha i sigurtė se nuk do tė mė bėnte kurrfarė tė keqeje. Nėse do tė kishte veshur rroba tė zakonshme, unė do ta kisha shmangur takimin me tė. Gabimi im i vėrtetė ėshtė se i besova pamjes sė jashtme tė njerut tė sė vėrtetės. Nėse doni qė ky njeri tė ndėshkohet, hiqjani rrobėn prej njeriu tė zgjedhur qė mban mbi supe, privojeni nga tunika e njerėzve tė drejtė…”.

Ai qen kishte njė lloj rangu nė Udhėn e drejtė. Ėshtė gabim tė besojmė se ēdo njeri ėshtė domosdoshmėrisht mė i mirė se njė qen.

Ky rrėfim ėshtė mė i njohur nė versionin e Rumiut. Por mendohet tė jetė rrėfyer edhe mė parė nga mėsuesi i Rumiut, Hakim Sanai.

Pėrktheu dhe pėrgatiti: Shpėtim Kelmendi
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush janė Sufītė?

Mesazh  Jetmira prej 27.11.13 16:38

Sufizmi nė Islam
Imam Hamza Jusuf, n raste tė ndryshme edhe hatib i Shoqatės sė Bashkėsisė Myslimane nė Santa Karla, Kaliforni, foli mbi sufizmin nė Islam, menjėherė pas njė leksioni tė mbajtur nga Dr. Anne-Marie Schimmel, ish profesore nė Harvard pėr studimet orientale. Imam Hamza e nisi fjalėn e tij, duke kujtuar se arkitektura e Stendfordit ėshtė bazuar tek ajo e universiteteve tradicionale tė Andaluzisė, Marokut dhe Afrikės sė Veriut. Ai pohoi, se arkitektura dhe qytetėrimi islam kanė qenė po aq tė zhvilluar sa niveli i tyre i njohurive, por pėr fat tė keq umeti mysliman ka mbetur shumė pas nė kėto fusha.

Imam Hamza vazhdoi: "Mesazhi bazė dhe themelor nė traditėn e Islamit, sipas mendimit tim, ėshtė se ai nuk dhe hedh poshtė krijimin e dialektikės, ku e brendshmja dhe e jashtmja e njė personi ndahen nga njėra-tjetra. (Nė sistemet jo islame) njerėzit janė tė detyruar tė jenė ose ezoteristė ose ekzoteristė".
"Nė fakt, ajo ēka ka synuar gjithnjė Islami, ndryshe nga ajo ēka synojnė shumica e feve shpirtėrore dhe nė fakt nisur nga kėndvėshtrimi i myslimanėve, tė gjitha fetė kanė dėshtuar nė kėtė, ėshtė bashkimi i kėtyre dy elementėve nė njė formė harmonike dhe tė ekuilibruar. Kjo ėshtė dhe arsyeja se pėrse nė traditėn islame sufizmi ka qenė pėrherė pjesė e programit mėsimor nė ēdo universitet mysliman. Unė nuk njoh periudhė kohore nė traditėn islame, ku sufizmi nuk ėshtė mėsuar nė universitete dhe ku nuk ėshtė parė si njė aspekt i rėndėsishėm dhe themelor i traditės islame.

"Sidi Ahmed Zaruk ka shkruar njė libėr tė famshėm tė titulluar "Parimet e Sufizmit", ku ka sqaruar sufizmin tradicional dhe ortodoks. Ai thotė: "Ekzistojnė pesė arsye, qė njerėzit i hedhin poshtė sufistėt, e para prej tė cilave i referohet pėrsosjes sė rrugės sė tyre. Sepse nėse sufistėt mohojnė njė dispozitė tė caktuar, sillen keq, janė neglizhentė nė njė ēėshtje apo nėse tek ata pasqyrohet e shtrembta, atėherė njerėzit nuk hezitojnė pėr t'i hedhur poshtė. Ata janė njerėz, qė tradicionalisht kanė qenė mė tė fortit dhe pasuesit mė strikt tė parimeve dhe mėsimeve islame dhe kanė qenė gjithashtu prej atyre, qė asnjėherė nuk zgjidhnin mė tė lehtėn, pėr sa i pėrket sheriatit apo ligjit tė shenjtė.

"Ata kanė qenė pasuesit mė rigorozė tė ligjit tė shenjtė, por kanė pasur njė parim tė mrekullueshėm, qė ėshtė: ji i ashpėr me veten dhe i mėshirshėm e i butė m
e tė tjerėt. Pėr fat tė keq sėmundja e ditėve tė sotme, qė ka prekur shumė myslimanė, ėshtė: lehtėsoja vetes dhe vėshtirėsoja tjetrit. Pra kėtu, sipas mendimit tim, qėndron mohimi i sufizmit, pasi njė e treta e Islamit ka pasur rezultate vėrtetė shkatėrruese nė shumicėn e fenomeneve bashkėkohore islame. (Shejh Ahmed Zaruku) tha: "Kjo ka ndodhur, sepse askush nuk ėshtė i pa tė meta, vetėm nėse zoti i fal pėrsosje dhe pagabueshmėri”.

"Arsyeja e dytė (qė njerėzit e hedhin poshtė sufizmin) ėshtė ndjeshmėria e vėzhguesit. Kritika e vėzhguesit ndaj sufistėve, dituria dhe gjendjet e tyre ndikojnė po aq sa egoja, nefsi, pėr tė mohuar atė qė nuk e di. Imam Aliu (r.a) ka thėnė: "Njeriu ėshtė armik i asaj qė nuk e njeh".

"Arsyeja e tretė (qė mohohet sufizmi) janė ata, tė cilėt nuk i pėrmbahen asaj qė thonė dhe ata, qė kėrkojnė tė pėrfitojnė nė kėtė botė nėn maskėn e tė qenit fetar. Kjo ėshtė edhe njė ndėr tė kėqijat qė ka goditur umetin mysliman. Dihet se ka njerėz, qė pretendojnė se janė sufistė dhe veshin rrobėn e sufive, duke mashtruar kėshtu pasuesit dhe adhuruesit e thjeshtė; duke i afruar ata, me qėllim qė t'u vjedhin paratė, duke i nėnshtruar si skllevėr e tė tjera me radhė. Kjo ka ndodhur historikisht nė botėn myslimane. Ndėrsa imamėt e devotshėm kanė qenė gjithmonė shumė strikt nė parandalimin e kėtij rreziku, sepse nuk ka gjė mė tė keqe, se tė mashtrosh dikė nė fe. Mė mirė tė jesh ēdo ditė njė gangster mafioz, sesa tė jesh njė vėzhgues hileqar fetar! Kjo ėshtė dhe arsyeja pėr mohimin e ēdo
pohimi, qė mund tė bėjnė dhe pse mund tė ketė argument pėr tė, pasi konsiderohet e dyshimtė.

"Arsyeja e katėrt ėshtė frika nga pėrgjithėsimi se mund tė devijojnė, duke ndjekur doktrina ezoteriste, pa iu pėrmbajtur fare aspektit ligjor, siē ndodh nė shumė shoqėri injorante. Njerėzit e paditur mund tė dėgjojnė diēka, qė thuhet nga njė sufist dhe e keqkuptojnė atė krejtėsisht. Ebu Jezid el-Bistami tek tabakatet e imam Dhehebiut konsiderohet fakih (jurisprudent). Imam Dhehebiu mbahet si student i ibn Tejmijes dhe ai e sheh El-Bistamin si burim tė saktė hadithesh. Ndėrkohė el-Bistami njihet pėr shprehjen e famshme "Subhani" qė do tė thotė: “Madhėshtia mė takon mua"! Nė fjalorin teknik tė sufistėve kjo njihet si “shatha”, njė shprehje e thėnė nė gjendje ekstaze. Nėse njeriu e thotė kėtė nė njė gjendje tė pavetėdijshme, nuk merret nė llogari pėr tė. Si dėshmi pėr kėtė shėrben njė hadith, qė gjendet tek sahihu i Buhariut. Nė kėtė hadith Profeti (a.s) flet pėr njė person, i cili kishte humbur devenė bashkė me ushqimin dhe pijen e tij nė mes tė shkretėtirės. Pasi e gjen atė, ai thotė: “O Allah! Ti je robi im dhe unė jam zoti Yt!" Profeti thotė, se robi gaboi nė atė gjendje ekstaze, pasi gjeti kafshėn qė kishte humbur. Kjo ndodh kur dikush gjen kafshėn, po si mund tė jetė gjendja e atij, qė gjen Zotin? Ē'mund tė them pėr gjendjen e tij"?

"Arsyeja e pestė (pse sufizmi hidhet poshtė) ėshtė lakmia e disa njerėzve pėr gradat e sufistėve. Nė shoqėritė tradicionale myslimane, sufistėt mbaheshin si njerėzit mė tė lartė nė kuptimin e plotė tė fjalės: ata ishin shejhėt. Imam Neveviu ka qenė njė sufist i madh. Po ashtu Kadi Ijadi, Ibn Haxher Askalani dhe imam ibn Xhevzi. Tė gjithė kėto imamė tė mėdhenj janė njohur si sufistė me njė status vėrtet tė lartė. Ebu Hamid el-Gazali, qė ėshtė quajtur dhe Huxhatul Islam, ėshtė ndoshta shembulli mė i mirė. Njerėzit donin tė ishin si ata dhe arabėt njihen pėr botėkuptimin e tyre, i cili ėshtė: nėse nuk je si njerėzit fisnikė, atėherė pretendo t'u ngjash atyre, sepse dhe ajo nė vetvete ėshtė lloj fisnikėrie.

"Sė fundmi, (Sidi Ahmed Zaruk) ka thėnė: "Prandaj njerėzit inatosen me sufistėt mė shumė se me ēdo grup tjetėr". Njerėzit me pozita zyrtare ushtrojnė trysni tek ata mė shumė se tek ēdokush tjetėr. Qeveria pėrpiqej tė ushtronte ndikimin e vet tek sufistėt, ngaqė e dinte, se ata kishin shumė ndikim tek njerėzit e zakonshėm. Sufistėt tradicionalisht janė mbajtur si njerėzit mė tė distancuar dhe mė tė larguar nga qeveritarėt apo qeveria, me pėrjashtim tė rasteve kur ata (qeveritarėt) ishin drejtues tė devotshėm, si Nizam el-Mulk, tė cilin imam Gazaliu e ndihmoi tė ndėrtonte sistemin nizamije tė tė mėsuarit. Sidoqoftė (Sidi Ahmed Zaruk
"Kushdo qė bie nė njėrėn nga kėto kategori, pėrjashtuar tė fundit, ose shpėrblehet ose justifikohet dhe zoti e di mė sė miri".

"Njė herė mė kėrkuan tė bėj njė dua (lutje) dhe do tė doja tė bėja njė dua (lutje), qė e bėjnė banorėt e Afrikės sė Veriut, tė cilėn e kam dėgjuar shumė herė nė Afrikėn e Veriut dhe qė gjithmonė mė ka bėrė pėrshtypje; quhet salat Tunxhije- lutja qė mbron njerėzit:

"O Allah, dėrgoi salavate zotėriut tonė Muhamedit, salavate qė do tė na mbrojnė nga ēdo gjė e keqe dhe e dėmshme,

dhe qė do tė kujdeset pėr gjithė nevojat tona,

dhe qė do tė na pastrojė nga gjithė veset dhe cilėsitė tona tė shėmtuara

qė do tė na ngrejė dhe do tė na pastrojė me tė nga ēdo gjė e keqe,

dhe qė do tė ngrihemi me tė drejt Teje nė gradat mė tė larta

dhe qė do tė na bėjė tė arrijmė mė tė mirėn e mirėsive nė jetėn tonė dhe pas vdekjes

dhe kjo lutje qoftė pėr familjen e tij dhe shokėt e tij
dhe pastė pėrherė siguri dhe shumė pershendetje".

Mė poshtė po japim disa shėnime nga debati i famshėm i vitit 1993, qė u zhvillua nė internet mbi sufizmin, qė i referohet konceptit tė fana-sė qė ėshtė pėrmendur nga shejh Hamza mė lart, si njė gjendje ku disa mjeshtra tė sufizmit kanė thėnė shprehje nė dukje anti-islame.

Nė librin, Mexhmu Fetava, vėll. 2, faq. 396-397, shejh ibn Tejmije flet rreth fana-sė e njohur gjithashtu nė sufizėn si asgjėsim.

Ai ka thėnė: "Gjendja e dashurisė ėshtė gjendja e shumė njerėzve, qė janė nga njerėzit e Dashurisė sė Allahut tė Madhėruar. Ata janė njerėzit e dashurisė sė Allahut dhe njerėzit e Vullnetit tė Allahut dhe tipike pėr kėta njerėz qė e duan Zotin ėshtė, se e kėrkojnė Atė. Duke qenė se ky person ėshtė shuar tek i dashuri i tij, tek zoti i Madhėruar, nga dashuria e tepėrt, ngaqė ėshtė shuar nė dashurinė e Allahut, jo nė dashurinė e egos sė tij, ai do t'i kthehet Allahut, jo vetes sė tij, do tė kujtojė Zotin, jo veten e tij, do tė pėrfytyrojė (jesteshhid) Zotin, jo veten e tij, do tė ekzistojė tek zoti, jo tek vetja e tij. Kur arrin atė gjendje “Ene el-Hak” (Unė jam e Vėrteta) apo “Subhani” (madhėshtia me takon mua) dhe do tė thotė maa fil xhumba il-Allah (nuk ka asgjė nė kėtė rrobė pėrveē Allahut), sepse ai ėsh
tė i dehur nė dashurinė pėr Zotin dhe kjo ėshtė kėnaqėsia dhe lumturia, qė nuk mund ta kontrollojė".

Mė poshtė, shejhu i Islamit, Ibn Tejmije vazhdon: "Kjo (gjė) pėrmban nė vetvete Hakk, por pėrmban dhe Batil. Por, kur dikush hyn nė njė gjendje me dashuri tė madhe ndaj Allahut, do tė hyjė nė njė gjendje tė pavetėdijshme dhe kur hyn nė kėtė lloj gjendjeje, do ta shohė veten sikur po pranon konceptin e ittihad-it (bashkimit). Unė kėtė nuk e shoh si mėkat. Sepse ky person justifikohet dhe askush nuk mund ta dėnojė, pasi nuk ėshtė i vetėdijshėm pėr atė qė vepron. Sepse pena e dėnon tė ēmendurin, vetėm kur kthehet nė gjendje normale. Prandaj kur njė person arrin njė gjendje dhe gabon nė atė qė bėn, do tė jetė nė kategorinė qė zoti i pėrshkruan:

"O Allah mos na merr nė llogari nėse harrojmė apo gabojmė". (Bekare: 286)

zoti thotė nė njė ajet tjetėr: "Nuk ka faj pėr ju, nėse gaboni pa vetėdije".

Nė faq. 339, tek vėll 10, Ibn Tejmije thotė: "Tregohet njė histori pėr dy burra, qė e respektonin dhe e donin shumė njėri-tjetrin. Njėri prej tyre ra nė det dhe tjetri u hodh menjėherė pas tij. Atėherė i pari qė po mbytej e pyeti: "Ē'tė shtyu tė hidhesh pas meje?" Ai tha: "U zhduka brenda teje dhe kur u zhduka brenda teje, mendova se
se ti je unė dhe unė jam ti".

Mė tej ibn Tejmija vazhdon: "Pėr sa kohė nuk po bėn diēka, qė ėshtė e ndaluar, pranohet, po tė ndalohej (do tė thotė se qėllimi ka qenė i keq dhe nuk justifikohet)".

Mė tej akoma ai thotė: "Pėr shkak tė kėsaj gjendje shumė nga evlijatė si Abdul Kadir Xhilani, janė tė justifikuar, pėr shkak se kanė rėnė nė njė gjendje dashurie".

Kjo temė pėrmendet nė njė kapitull tė tėrė me detaje nga faqja 337-343, tė titulluar:
"Fjala Asgjėsim (fana) nė Sufizėm e sqaruar me tre mėnyra".

Ky kapitull pėrshkruan konceptin e fana-sė nė detaje.
avatar
Jetmira

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush janė Sufītė?

Mesazh  Zattoo prej 02.12.13 19:45

Trigon shkruajti:Sufite janė tė devijuar
Edhe ju jeni te devijuar sipas sufive.

Ju jeni e "Verteta", dhe para ardhjes se Muhametit dhe krijeses se tij islami, i gjithe njerezimi ka shkuar si qeni ne rrush (ne ferr) sepse nuk e kishte njohur zotin tend arab.
avatar
Zattoo

674


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush janė Sufītė?

Mesazh  Fakiri prej 03.12.13 12:22

Trigon  i nderuar a i dinė ajetet dhe hadithet qė flasin pėr miqėt (Evlijat) e Krijuesit i Cili pėr kėta qė ti i quan tė devijuar nė mes tjerash thotė: “Pa dyshim, miqtė e Allahut (evliatė) nuk do tė kenė arsye pėr t’u frikėsuar e as pėr t’u dėshpėruar.(Tė tillė janė) ata qė besojnė dhe qė (i) frikėsohen (Allahut). Ata i pret lajmi i mirė nė kėtė jetė dhe nė tjetrėn.S’ka ndryshim nė fjalėt e Allahut; kjo ėshtė fitorja madhėshtore. (Junus: 62-64)

Vet profeti s.a.v.s. nė njė hadithė thotė:“zoti Teala kėshtu urdhėron: ‘Ēdokush qė i bėn armiqėsi ndonjėrit prej miqve tė Mi, patjetėr Unė atij i shpalli luftė”. Pra,duhet tė tregohet kujdes se mos tė bėhemi armiqė tė miqėve tė Tij.
Besoi se sa do pak  kėto qė shkruajta mė lartė tė bėjnė tė mendosh mė shumė para se tė shkruash diē qė nė munges njohurie tė bėsh gabim (uroj tė jetė i paqėllimit).

Kushte e Islami (5) dhe tė besimit (6 ) qė i njohim qė tė gjithė ne janė shtylla vitale tė islamit pra,me njė fjalė janė sikur buka dhe uji,ndėrsa kėto metoda qė praktikohen pas kėtyre kushteteve (qė nuk kanė njohuri shumica prej nesh)nė Sufizėm janė sikur frutat e shijshme qė i pėrdorim ne pas ushqimit kryesor dhe tė themė me shumė bindje se pėrdorimi i tyre nuk tė dėmton asgjė vetėm se do kesh dobi nga ato......

Kujdes duhet tė tregohet kur flitet pėr diēka qė nuk ke njohuri tė mjaftueshėm,(duhet treguar durim deri sa tė gjesh njė njeri kompeten tė shpjegoj pėr kėtė rrugė) dhe duhet qė mė sė paku vetė ta praktikosh njė kohė qė tė mund tė nxjerrish konkluzione tė tilla qė a janė tė devijuar apo nuk janė tė devijuar.

Pėr kėtė rrugė tė sufizmit sado qė tė lexosh apo tė ndėgjosh nga hoxhallarėt nuk do tė arrijshė qė me lexim dhe ndėgjim asnjėherė tė bėhesh i tillė. Arsyja ėshtė se sėmundja (egoja) nuk shėrohet duke lexuar apo duke ndigjuar atė qė tė pėlqen ty por duke praktikuar terapi pėrkatėse qė nė Sufizėm  quhet Virdi-Dhikėrullah....

Nė hyrje tė Teqės (Teqja ėshtė vend ku edukohet nefsi,egoj e njeriut) shkruan edukat or ti dhe ky ėshtė kėshilla numėr njė nė rrugėn e sufizmit sepse ata mendojn se pas edukatės vijnė tė gjitha sjelljet e mira tė tjera,nė kėtė mes edhe pėrmbajtja e njeriut qė mos tė futet nė ujėra tė trubullta sepse kėto  ujėra ta trubullojnė arsyjen dhe gjykimin pastaj dhe tė mundėsoj ti bėsh gabimet njė pas njėsh..….

Mė nė fund njė kėshillė mos u fut nė detėra dhe oqeane pa ditur not mire,edhe po ta zotėrosh notin shumė mire mos u fut nė thellėsira tė tyre po rri mė afėr brigjeve.Sepse sa do qė tė dish not dije se nuk do tė kesh mundėsi (force) ti kalosh ato duke notuar i nderuar Trigon.

Paqe pėr tė gjithė fakiri
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush janė Sufītė?

Mesazh  Siroco prej 03.12.13 13:10

Guénon René ka qene spiritualist dhe erudit mistik, okultist fran-mason dhe nje nder njohesit me te mire te religjioneve dhe sekteve duke i studiuar gjate gjithe jetes simbolizmin, mitet dhe ritet e tyre.
Ai ka qene edhe themelues i nje lozhe masonike por qe ne fund te jetes ka vdekur si Sufi.

Per te Sufizmi ka qene piedestali i njohjes (GNOZES) dhe rryma me autentike.

Personalisht kam lexuar disa libra nga ky dhe jam impresionuar nga prizmi i thelle i njohjes qe kishte rreth anes se fshehte te besimeve.
avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


228


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush janė Sufītė?

Mesazh  Trigon prej 03.12.13 13:33

Komentet e mia po fshihen si duket po ju pengon e verteta
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



346


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kush janė Sufītė?

Mesazh  Fakiri prej 03.12.13 15:21

Trigon lexo nė Kur`an nė suren Kehf  dikun prej ajetit 60 e pėrpjetė do ta kuptosh dallim e profetit dhe tė evlijasė por lexo pa urretje dhe para se tė lexosh lutu qė tė jep Zoti mė shumė urtėsi pėr ta kuptuar tė brendshėm e saj.......
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi