Historia e zhvillimit tė Hipnozės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Historia e zhvillimit tė Hipnozės

Mesazh  Admin prej 18.06.08 0:14

HISTORIA E ZHVILLIMIT TĖ HYPNOZĖS

Diēka mbi praktiken e lashtė tė hipnozės

Hipnoza ėshtė e lashtė sa njerzimi. Shenimet e lashta tė ruajtura nė shkrimet kujore prej vendeve tė Eufratit dhe Tigrisit, tregojnė se na ėshtė e njohur qė si populli mė i vjetėr kulturor jan Sumarėt, qysh se nė qindvjetshin e katėrt para erės sonė e kan njohur hipnozėn, ku e kanė ditur tė shėrbehen me te sikur qė ne sot e shfrytzojmė.

Nė shkollėn pėr priftrinj nė Ereh, qysh prej kohrave shum tė lashta ruhet vepra e shkruar me dorė e cila shumė herė ėshtė e rishkruar, ku sotė vetem pjesėrisht ėshtė e ruajtur. Ajo pėrmbanė dėshmi tė pa thyeshme se qyshė nė ato kohra priftrit e shkolluar kan sheruar me sygjestione hipnotike dhe i kan sheruar tė smurit nė gjumė. Qyshė se atėherė kan qenė tė njohuara tri shkallė tė hipnozės tė ngjashme prej shkallėve qė ne i dallojmė.

Nė ligjin e Manuovit, nė letren ma tė vjeter nė vepren e njohur Indiane, janė tė pėrshkruar shkall tė ngjashme tė hipnozės. Kėtu flitet pėr gjumė tė zgjut, nė gjumė me ėndrra dhe pėr gjumin i cili sjellė kėnaqėsi. Autohipnoza edhe sotė e luan njė rrol shumė tė madh nė shumė teknika perparimtare tė jogistėve.

Hipnoza ka pasur ndikim mistik nė Egjiptin e vjetėr, Persij, Indij dhe Greqi, por nuk ėshtė e kuptushme pėr disa qė e emrojn hipnozen mistike nė kohen intelegjences artificiale, e kompjuterve, robotve, udhtimet nė kosmos.

Nė kohen e greqisė sė parashikuesve, magjistarėve tė persisė, tė fakirave tė indisė dhe joginėve, hipnoza ka qenė paraqitje mistike.

Pėr hipnozė kane dhan lloj-lloj sqarime tė ndryshme dhe thanje tė ndryshme. Fillimtarėt e hipnozės kane arritur me teknika tė ndryshme nė autohipnozės si me: vallzimet magjike tė magjistarėve prej kohės sė hershme poleolite dhe “transit” sherues tė shamanėve ku edhe sot i takojmė nė shum kultura etnike. Meditimi, ku djepi i saj ėshtė lindja, ku karrjedhur prej jogės. Lajmrohet dhe nė krishtenizėm, dhe gjithashtu paraqet si formė tė autohipnozės.

Ekzistojnė shumė aluzione nė Talmud dhe Bibėl pėr lloj-lloj teknika tė hipnotizimit. Ma von shumė religjione i kan pėrdorur si teknika me tė “prekur” dhe me “lutje”.

Me shekuj ėshtė konsideruar dhe besuar se mbretrit dhe princėt kan forcė sheruese tė ahtuquajtur “prekje mbretrore”.

Kjo veqonarisht ka qenė e popullarizuar nė mesėjetė.

Qysh nė kohėn e Klovisit (466-511) ka vlejtur qė monarket francez e posedojnė kėtė fuqij qudibėrse.

Pas ramjės sė Luit tė XVI dhe zgjimi i kėsaj aftėsije ajo ka filluar pėrsėri tė shfrytėzohet gjat kunorizimit tė Sharlit X tė vitit 1824 nė pjesėmarrjen e Dupuytrenit dhe Alibertit. Nė angli pėrmendet qė Edvard rrėfyes i ka sheruar gungat-breshkėzat(sėmundje) nė vitin 1066 me “prekje mbretrore”.

Kjo praktik ka ekzistuar nė Angli edhe nė kohėn tė Stevartit, ku mė von e nėn ndikimin e Viliamin e III e humbė domethanjėn.

Nė shekullin e XII ka qenė nė shumė vende tė njohura me sherues tė ndryshėm qė kanė sheruar nė tė njejtėn mėnyrė siq janė Greatrakes nė Irlandė, Bagnone nė Itali dhe Gasneri mė pak i njohur si prift katolik tė shekullit XVIII i cili ka besuar se shumica e sėmundjevė ėshtė e shkaktuar me shpitr tė djallit dhe sėmundjet mund tė sherohen me largimin e shpirtave tė kėqij dhe demonėve, me magji, fallshikim(kiromanci) dhe me lutje.

Salih Basha

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi