Histori e shkurter e levizjes Masonike ne Shqiperi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Histori e shkurter e levizjes Masonike ne Shqiperi

Mesazh  Odin prej 28.11.12 19:44

Histori e shkurter e levizjes Masonike ne Shqiperi



Ky ishte pra viti 1717, kur katėr loxha tė Londrės vendosėn qė tė bashkoheshin, nėpėrmjet njė inisiative tė pėrbashkėt, dhe si pasojė e kėsaj ngjarje, lindi lozha e madhe e Anglisė. Nga ky moment historik i masonizmit anglez, mori rrugėn zyrtare edhe data e fillimit tė historisė sė masonizmit modern nė mbarė botėn. Pse u quajt kėshtu dhe cila ishte domethėnia e vėrtetė e saj? Le tė bėjmė njė kthim tė shkurtėr nė kohė, pėr t’i kuptuar gjėrat qė nga fillimi...

Me gjithė botimet e shumllojshme dhe interpretimet gati nė kufijtė e legjendės mbi masonėt dhe masonizmin, ende askush nuk ėshte nė gjėndje qė tė thotė diēka tė plotė mbi origjinėn dhe kohėn kur e ka zanafillėn dhe ku ka filluar masonizmi... Ky fakt ende mbetet njė monopol i thellėsisė sė mijra-vjeēarėve! Vetė masonėt, ende nuk janė nė gjėndje qė tė japin njė definicion tė saktė pėr njė gjė tė tillė. Njė fakt i dukshėm eshtė se mbas vitit 2000 ėshtė shtuar shumė prezenca e temave dhe kėrkimeve nė kėtė fushė nė median elektronike dhe nė atė tė botimeve periodike.

Tashmė nė vėndin tonė flitet lirshėm, ka biseda serioze edhe intervista nga mė tė ndryshme mbi masonėt. Masonizmi dukshėm nuk ėshtė mė njė tabu sot dhe gjithkush ka tė drejtė tė japė opinionin e tij nė kėtė drejtim. Shpesh shihen edhe manipulime apo shkrime mbi kėtė temė tė cilat nė thelb kanė shpirtin e revanshit apo motive tė kundėrta me ato ēka kėrkon njė qėndrim serioz dhe i bazuar nė aktin e tė vėrtetės. Megjithatė edhe sot e gjithė ditėn kėrkimet vazhdojnė intensivisht, nė kėtė moment tė madh tė ndriēimit tė mėndjeve tė qėnieve humane...

Por ē’po ndodh nė tė vėrtetė? Flasim mbi masonizmin nė pėrgjithėsi dhe kjo gjė a ka tė bėjė me tė kaluarėn e historisė humane apo me vjetėrsinė e saj? Ky fakt a ka tė bėjė gjithashtu me origjinėn e jetės sonė nė tokė... Nė masonizėm elementėt filozofike pėrmblidhen nė ritualet, dhe pasqyrohen tek besimi i njeriut si krijesė e zotit. Ritet janė tė lashtė, dhe me qėllim ato ruhen dhe aplikohen brėnda lozhės. Lozha nėnkupton vėndin e shenjtė ku vėllazėria mblidhet rregullisht dhe ku burrat janė tė barabartė nė mes tyre.

Ky shkak i bėn ata ta duan dhe ta nderojnė njėri-tjetrin, si vėllezėr ku zoti padyshim ėshtė babai i tyre i pėrbashkėt.
Aty ata edukohen sė bashku duke u ndriēuar me idealet e larta tė humanizmit, me idenė fisnike qė, njeriu ėshte dhe mbetet gjithmonė referenca nė kėrkim tė qėndrės sė universit.

Kjo filozofi praktikohet dhe ėshtė e mbėshtetur simbolikisht mbi tė dy shtyllat e Herkulit! Nė gjuhėn masonike kėtu e kemi fjalėn pėr Moralin dhe Metafizikėn. Pėr tė kaluar mė nė thellėsi tė filozofisė masonike duhet tė themi se zoti i masonėve ėshtė “ARKITEKTI I MADH I UNIVERSIT”! Pra siē thonė ndryshe ata, besojnė tek njė “Qėnie Superiore”, ( tė mbinatyrshme )... Masonizmi nė mėnyrė tė padiskutueshme ėshtė dhe mbetet urdhėri mė i vjetėr i regjistruar nė koshiencėn humane.

Por duhet theksuar se shpesh ky urdhėr nė vėnde tė ndryshme ka egzistuar nė mėnyra tė ndryshme, nė shfaqjen dhe nė praktikėn e tė manifestuarit tė elementėve tė vet. Por nė substancė ai ka mbetur i njėjtė! Flet pėr masonizėm dhe praktikat e ndryshme tė tij, dhe mundesh tė dallosh nė elementė tė caktuar nga njėra-tjetra, nė tė njėjtėn kohė kupton qartė se ėshtė fjala pėr tė njėjtėn gjė.

Qėllimi mbetet i njėjtė, ruajtja e ritualit masonik qysh nga njeriu i parė, i cili vendosi atėherė tė jetonte nė tokė, dhe e konsideroi atė si shtėpinė tonė tė pėrbashkėt.

Mėsimet tė cilat na vijnė nga thellėsia e mijvjeēarėve nuk duhen harruar kurrė. Kjo edhe sot ėshtė shumė e rėndėsishme dhe primare, pothuajse!

Ato (mėsimet) janė: E djeshmja, e sotmja gjithashtu, dhe padyshim e nesėrmja, e cila me tė panjohurėn e saj na intrigon kaq shumė.

Por a nuk tingėllon kjo gjė, si tre dimensionale?

A nuk do tė ishte e drejtė gjithashtu qė ta pėrdornim kėtė gjė si njė arėsye mė shumė pėr tė zbuluar se nga vijmė, pse ndodhemi kėtu, dhe ku qėniet humane do ta kenė stacionin tjetėr tė jetės sė tyre nė njė tė ardhme tė afėrt apo tė largėt?
Cila do tė jetė shtėpija jonė e re nė univers?

Pikėrisht kėto pyetje fare tė thjeshta e bėjnė njeriun mė human, apo jo?

Masonėt besojnė tek njohuritė universale, dhe ata i pėrcaktuan ato qysh nė fillimet e veta. Ishte fjala pėr shtatė artet e lira. Kėto shtatė arte tė lira do tė bėheshin baza dhe thelbi i njohurive tė pėrbotshme:

Drejtėsia, Gjeometria, Matematika, Fizika, Oratoria, Astronomia dhe Astrologjia.

Pra kėto shtatė arte (shkenca) janė gjithashtu edhe esenca e Metafizikės, si njohuri universale!

Pėrsa i pėrket moralit brėnda konceptit masonik, ndaj tij ne kemi kėrkesa shumė tė rrepta. Simbolikisht prezenca e moralit tek njeriu, do tė thotė prania e zotit...

Le ta kuptojmė edhe kėshtu! Masonėt pėr shkak tė moralit tė tyre tė lartė nė sensin humanist konsiderohen pėgjithėsisht edhe si “ Burrat e Mirė” tė kėsaj bote.

Por sa qėndron kjo nė realitetin tonė tė pėrditshėm? Nėqoftėse do t’i hidhnim njė sy tė shpejtė historisė moderne tė njerėzimit, do ta kuptonim se pėr ēfarė nė fakt po flasim... Eshtė njė listė e gjatė me emra tė famshėm masonėsh tė cilėt tė paktėn shekujt e fundit i kanė dhėnė inteligjencės sė shoqėrisė humane, gjithēka qė ka tė bėje me zhvillimin, me zbulimet, apo edhe nė aplikimin e teknologjisė nė kohėn moderne...

Ja disa nga kėta emra: Isak Njuton, Uilliam Shekspir, Xhejms Huku, Kristofor Marlou, Lord Bajroni, Robert Bėrnsi, Edmond Hallej, nė Angli.

Nė Francė kemi emra tė tillė si Viktor Hugoi, Volteri, Napoleon Bonaparti, Zhyl Verni; nga industria e motorrave emra si: Reno, Pezho, etj.
Nė Gjermani gjithashtu kemi emra si Gėtja, Hajne, Lesingun, Bahun, etj...

Nė Austri kemi Moxartin, Vagnerin, Hajden, Franc Listin, Zigmund Frojdin, familjen e Hadsburgėve etj!
Po ashtu nė Itali kemi emra si: Xhuzepe Garibaldin, Mazinin, Karlo Kolodin, Pucinin, Totonė (humoristi), Salvadore Kuazimodon, familjen Di Mediēi etj.

Edhe nė Shqipėrinė e periudhės sė rilindjes dhe gjatė kohės sė kryengritjes pėr pamvarėsinė nga pushtimi Otoman, dolėn nė kėtė drejtim emra tė shquar si: Sami dhe Abdyl Frashėri, Vaso Pasha, Naum Veqilharxhi, Kostandin Kristoforidhi, Ismail Qemali, Faik Konica, Jeronim De Rada, etj. Por pėr hatėr tė sė vėrtetės ky ėshtė vetėm njė numėr modest emrash tė cilėt kanė luajtur njė rol tė madh nė historinė botėrore dhe nė historinė tonė gjithashtu...

Kjo gjė na kujton neve faktin se jemi rritur dhe edukuar me njė frymė idealesh tė mėdha pėr jetėn dhe moralin shoqėror...
Masonizmi nuk ėshtė Fe, por ėshtė thjesht formė e tė shpjeguarit tė jetės! Organizimi masonik ėshtė i ngrirė brėnda kornizės sė njė urdhėri! Njė kandidati i cili inspiron tė bėhet anėtar i kėtij urdhėri, i kėrkohet fillimisht tė konfirmojė qartė se ai ka besim tė patundur tek Zoti! Ndėrsa, pėrsa i pėrket fesė tė cilės ai i pėrket, qėndrimi ynė masonik ėshtė njė qėndrim krejtėsisht liberal. Njė kandidat i caktuar pėr tu bėrė mason, nuk pengohet qė tė bėhet i tillė nga shkaku i besimit tė tij fetar.

Janė vlerat universale tė humanizmit sė fundmi, ato qė pėrcaktojnė besimin dhe moralin e njė frimasoni. Zoti i masonėve quhet ndryshe edhe si: “Arkitekti i Madh i Universit”, pra dukshėm njė qėnie superiore dhe jo Humane.

Kushdo qė beson nė Zot, mund tė bėhet frimason... Pra ky ėshtė modeli i “Njeriut tė Mirė” tė cilin ne shpesh e ndeshim nė jetėn tonė tė pėrditshme. Ky njeri ka gjithashtu njė bagazh tė caktuar intelektual dhe eksperiencė shoqėrore.

Edukimi qė ai fiton brėnda aktivitetit tė njė lozhe masonike kur ai bėhet i tillė, e ngre nė nivele shumė herė mė tė larta intelektuale se sa ai ka zotėruar fillimisht. Ky ėshtė njė fillim i ri dhe njė rilindje e vėrtetė nė rrafshin mendor dhe emocional.
Njė mason ėshtė i prirur gjithmonė drejt sė tė vėrtetės absolute, ai nuk kėnaqet me gjysėm tė vėrtetėn, as me tė vėrtetėn qė mundet t’ja sygjerojnė tė tjerėt. Ai ėshtė nė kėrkim tė vetvehtes gjithashtu, mbetet i sjellshėm dhe i gatshėm qė tė ndihmojė tė gjithė ata qė nuk u ka prirė fati, ose qė nuk janė nė gjėndje qė tė ndihmojnė vehten e tyre...

Por kur ėshtė formuar llozha e parė masonike nė aspektin historik? Sipas dokumentave tė deri sotme, ne njohim
lozhėn e “OLD CHARGES”, pra lozha e detyrave tė lashtė. Ajo ėshtė e dokumentuar me egzistencėn e saj qysh nga viti 925 A.D. Kėto dokumenta janė ruajtur nga njėri prej nipave tė Alfredit tė Madh nė Athelstain, Angli.

Mė tej akoma egzistencėn e lozhave masonike e gjejmė nė vitet 598-600 A.D. Por ishte perandori romak Konstantius Klorus (Babai i Konstandinit tė Madh) mė 298, A.D, mbas djegjes sė Galisė, i cili dėrgoi Albanin e Shenjtė, nė Britaninė e Madhe qė tė prezantonte masonizmin si teori dhe praktikė atje.

Albani i Shenjtė, njė Yllir, ishte arkitekt pėr nga profesioni. Arkitektėt gjithmonė kanė qenė tė organizuar nė urdhėra sekrete. Edhe shumė mė herėt se nė kohėn e Romakėve apo edhe Egjiptianėve gjithashtu, dhe prazenca e tyre nė tė tilla rrethe vėrtetohet edhe sot e gjithė ditėn, duke u zbuluar nga gjetjet e vjetra arkeologjike tė ndėrtimeve tė lashta nė vėnde tė ndryshme tė botės.

Arkitektėt, dihet qė janė njerėz tė zgjedhur, dhe ruajnė sekretin e ndėrtimeve me fanatizėm brėnda formave tė organizimeve tė tyre tė fshehta. Evidencat e zbuluara dhe interpretimi i tyre, ka qenė dhe do tė mbetet gjithmonė njė objekt interesant studimi. Pra, ky quhet ndryshe me termin e sotėm edhe si: “Masonizmi Operativ”, i organizuar nė Urdhėr pėr tė mbrojtur interesat e Arkitektėve, qė kanė qėnė edhe ndoshta do mbeten mė pas, simbolikisht nė tė njėjtat pozita. E thėnė ndryshe, njeriu i ka krijuar organizimet e veta sekrete si rezultat i rrethanave tė presionit tė ashpėr dhe shtypės, tė cilin zakonisht e pėrdor pushteti absolut pėr qėllime mbijetese.

Dimė se pushteti absolut sjell represion, dhe nėn regjime tė tilla historia na mėson se vlerat elementare humane
janė tė kėrcėnuara rėndė, ose nė disa raste tė veēanta ato janė tė zhdukura krejt. Pra me kėtė rast dua tė theksoj se jo ēdo gjė sekrete ka njė karakter negativ. Megjithatė kur ėshtė fjala pėr masonėt dhe masonerinė botėrore nė pėrgjithėsi gjėrat kanė ndryshuar, sidomos nė kėtė dhjetė-vjeēarin e parė tė mijvjeēarit tė ri! Ata janė mė tė hapur ndaj publikut tė gjėrė, dhe informacionet e tyre nuk janė tė vėshtira pėr tu konfirmuar. Sot gjithēka mund tė gjėnden nė faqet e internetit, deri tek listat e anėtarėve tė tyre sė bashku me tė dhėna tė tjera tė nevojshme.

Sistemi demokratik e ka lehtėsuar njohjen dhe komunikimin nė mes njerėzve.

Shumė gjėra qė deri dje konsideroheshin si krejtėsisht tė pamundura, tashmė janė kthyer nė njė realitet tė pėrditshėm.
Ende shumė gjėra tė tjera priten tė ndryshojnė. Pritet qė njeriu tė kthehet nė qėndėr tė vetvehtes nė cilėsitė bazė tė humanizmit tė tij brėnda njė shoqėrie tė lirė dhe demokratike. Pritet qė jeta tė sulmojė standarte tė reja, qė natyrisht vijnė nga pėrpjekjet tona tė pėrditshme dhe nga sakrificat, nga bashkėpunimi ynė mė i madh me njėri-tjetrin, dhe respekti reciprok qė buron nga ky bashkėpunim.

Kemi hyrė tashmė nė botėn e teknologjisė dhe informacionit dhe kjo pritet qė tė sjellė njė zgjim kolektiv tė ndėrgjegjes sonė. Kjo do tė thotė gjithashtu, se do tė kemi mė shumė pėrgjegjėsi pėr vehten dhe tė tjerėt, dhe mė pak mashtrues dhe dallkaukė nėpėr kėmbėt tona. Siē duket po flasim pėr rėndėsinė e padiskutueshme tė Moralit dhe Metafizikės. “ Njihe vehten, O njeri !”
Po tradita Shqiptare deri ku ndodhet nė kėtė pikė?

Si qėndron ajo nė linjėn e ditėve tė sotme?

Ne pėrmendėm nė pėrgjithėsi njė listė masonėsh shqiptarė... Ata sė shumti i pėrkasin periudhės sė shkuar por veēanėrisht asaj tė rilindjes Shqiptare dhe Europiane. Nėn perandorinė Otomane mund tė pėrmėndim dy lozha tė famshme tė cilat u anėtarėsuan nga shumė shqiptarė tė njohur. Emrat e lozhave janė kryesisht ato tė Selanikut, Stambollit, por nuk duhet harruar edhe ato tė Rumanisė, Bullgarisė, Sirisė, Egjyptit, Italisė, etj.

Por kėshtu kemi aktivitet masonik gjatė periudhės sė pamvarėsisė sė Shqipėrisė...

Midis dy luftrave Shqipėria kaloi njė periudhė relativisht tė qetė nė dukje, por tė varfėr ekonomike. Nga ky shkak njė pjesė e shqiptarėve dolėn nėpėr botė nėn presionin e mjerimit ekonomik. Me kėtė rast ėshtė me vėnd tė kujtojmė se njė numėr i madh emigrantėsh shqiptarė u shpėrndanė nė disa vėnde tė Europės Perėndimore si: nė Angli, Francė, Gjermani, Austri, Itali, etj... Veēanėrisht, kujdes mendoj se duhet qė tė tregojmė nė rrafshin e dokumentave historike me dosjen e shqiptarėve emigrantė nė Amerikė.

Atje njihet tashmė fakti se ishte numri mė i madh i shqiptarėve tė cilėt u organizuan nė shoqata patriotike. Evidenca tė tilla mendohet se ka plot. Nga kėto evidenca vijnė emrat e shquar tė Faik Konicės, Nuredin Vlorės, Dervish Dumes, dhe shumė tė tjerėve tė cilėve nuk ua dimė emrat ende. Kjo do tė na bėjė mė tė kujdesshėm dhe tė organizojmė kėrkime efikase me qėllim studimi mbi tė kaluarėn tonė masonike, e cila pret qė tė riformatohet tashmė mbi baza thellėsisht shkencore...

Por gjithashtu masonizmi shqiptar i ka rrėnjėt e veta tė thella nė historinė e pėrbotėshme. Shqipėria dhe “Bijtė e Shqipes”, tė paktėn kėto 1000 vitet e fundit kanė pasur njė eksperiencė tė hidhur historike! Dikur, Shqiptarėt, njė nga popujt mė tė rėndėsishėm tė historisė Europiane dhe atė botėrore, kanė pasur njė rol tė veēantė nė civilizimin perėndimor. Gjatė kėtyre mijėra-vjeēarėve ata panė tė ngrihen pėrpara syve tė tyre, dhe nė territorin e tyre, perandoritė e famshme tė Hititėve, Persėve, Maqedonasve, Romės, Bizantit, dhe sė fundi tė asaj Otomane. Ishin idetė, gjaku, dhe sakrificat e tyre qė i sollėn kėto perandori nė jetė.

Dhe ata, Shqiptarėt, bėnė rolin e dėshmitarit tė dorės sė parė, kur panė ngritjen e tyre nė zenith, dhe mė pas nėn rrafshimin e kėtyre gėrmadhave. Megjithėse sot, kjo ishte dhe ka mbetur prapė toka e “Yllirėve tė Shenjtė”, apo ajo e “Pellazgėve Hyjnorė”. Kėta quheshin atėherė “Bijtė e Shqipes”, ashtu si edhe sot e gjithė ditėn! Ende shqiptarėt flasin tė njėjtėn gjuhė tė vjetėr dhe nga ana e gjakut trashėgojnė tė njėjtin gen trashėgimor.

Pra ka qėnė njė kohė kur Yllirėt i zgjeruan territoret e tyre nė njė periudhė tė caktuar, mė pas u tkurrėn gjithashtu, duke pėrfunduar nė kėtė hapėsirė tė vogėl qė mezi duket nė hartėn e sotme botėrore. Atdheu i tyre me famė “I Shqiponjave” tė dikurshme, tashmė ėshtė i ndarė nė disa shtete tė Europės sė sotme! Sipas kėtij fakti na lind e drejta tė themi se edhe historia, kultura, dhe gjithēka tjetėr ėshtė e shpėrndarė nė shumė shtete tė Eśropės, gjithashtu! Tamam nė atė pikė tė vogėl tė hartės botėrore e cila sot quhet Albania, ka mbetur nėn shtresėzimin e shekujve njė substrakt domethėnės i civilizimit tė lashtė dhe tė ri tė historisė botėrore.

Kjo pėr ne si shqipėtarė, ndonėse kaluam sė fundmi edhe kolerėn komuniste, tregon qė prapė mbetemi trashėgues realė tė civilizimit universal, i cili thirret thjesht civilizim i mbėshtjellė nė guackėn e masonizmit tė sotėm. Dhe ėshtė pikėrisht ky moment i cili mbijetoi dhe na dha ne mundėsinė pėr njė fillim tė ri, me dimensionin modern.

Humanizmi ishte spuntoja qė nė fillim tė shek. XIX, i bėri shqiptarėt tė orientohen drejt vlerave masonike.

Njė shėmbull qė mund ta pėrmėndim me kėtė rast ėshtė edhe revolucioni i ashtuquajtur Grek i vitit 1821, qė pėrfundoi me krijimin e njė shteti tė ri ballkanik. Udhėheqėsit mė tė rėndėsishėm tė kėtij revolucioni si Kapodistria dhe Kollokotroni, apo edhe Boēarėt dhe shumė emra tė tjerė masonėsh tė asaj kohe, ishin thjesht shqiptarė, dhe nė fakt ata luftuan pėr ēlirimin e atdheut tė tyre tė atėhershėm nga perandoria Otomane.

Ky revolucion, i cili u konkretizua siē e pėrmendėm edhe mė lart me formimin e shtetit Grek, kishte qėnė dikur njė territor shqiptar dhe njerėzit e atyshėm ishin shqiptarė.

Ky ėshtė njė leksion qė na e jep historia, sė bashku me arėsyet e gabimeve tė europianėve tė atėhershėm, qė kishin maninė tė krijonin shtete tė rinj, nė territoret e shteteve tė vjetėr - duke injoruar faktin qė aty jetonte i njėjti popull i lashtė, qysh prej mijėra-vjeēarėve.

Mė vonė nga fundi i shek. XIX, tipike do tė ishte lėvizja Xhonturke brėnda Perandorisė, e cila kishte si qėllim tė transformonte “Perandorinė e Plakur” tė asaj kohe nė njė shtet tė ri modern, me tendencė tipike kulturore europiane perėndimore.

Edhe nė pjesėn mė tė rėndėsishme tė kėsaj lėvizjeje u bėnė njė numėr i konsiderueshėm shqiptarėsh tė asaj kohe, tė cilėt ishin edhe masonė tė lozhės Turke si: Sami Frashėri, Abdyl Frashėri, Mehmet Aliu i Egjyptit, Mustafa Qemal (Ataturku) ose babai i Turqisė moderne, Hasan Tahsini etj. Po ashtu edhe Vaso Pasha, Guvernatori i Libisė nėn perandorinė Otomane, Naum Veqilharxhi, Konstandin Kristoforidhi, Petro Luarasi, Ismail Qemali kryeministri i parė i shtetit Shqiptar, tė krijuar nga kongresi i fshehtė i Londrės nė vitin 1913, Jeronim De Rada poet rilindas, Mihtat frashėri, Nikolla Naēo, Kostandin Ēekrezi, Ali Kėlcyra, dhe sa e sa emra tė tjerė, pėr tė cilėt ne ende nuk kemi nė fakt njė informacion solid, por qė pritet tė studjohen si pjesė e masonerisė shqiptare dhe tė asaj botėrore.

Por mbas rėnies sė komunizmit gjithēka do tė ndryshonte nė atdheun e Shqiponjave. Filloi tė flitej pėr masonėt qysh nė fillim tė viteve 90’ e nė vazhdim. Fshehurazi larg syve tė opinioni publik filluan edhe disa kontakte tė para me masonizmin Italian dhe kryesisht me GOI-n. Por i pari artikull me sa kuptoj unė pėr kėtė qėllim u botuar nga Mitro Ēela, dikur publicist aktiv dhe politikan i krahut demokratik, gjithashtu. Ai doli nė mos gabofsha me dy artikuj mbi masonėt, tė parin aty nga viti 2001 dhe tė dytin aty nga viti 2002.

Esenca e kėtyre artikujve ishte ndėrtuar nėn njė kėndvėshtrim negativ mbi vlerat dhe rolin e masonėve nė histori! Nė kėto rrjeshta vihej nė lojė njė farė “Konti i Monte Karlos”, i cili siē dukej edhe ndoshta e kishte vizituar Shqipėrinė gjatė periudhės nė fjalė. Gjithashtu nė artikull pėrmendeshin edhe dy “masonė kosovarė”, tė cilėt kishin bėrė rolin e shoqėruesit pėr “Kontin”, gjatė njė kalimi tė tyre nėpėr shqipėri (gjithmonė sipas artikull-shkruesit, Ēela).

Nė pjesėn nė vazhdim tė artikullit Ēela binte shumė poshtė nga argumentet qė kishte pėrdorur. Aty kishte etiketime negative, sulme dhe fyerje qė nuk ishin thėnė kundėr masonėve qysh nga koha famėkeqe e inkuizicionit...
Kjo periudhė siē e dimė edhe nga historia, ėshtė e regjistruar si “Periudha e Heretikėve tė Pabesė”.

Njė nga viktimat e famshme tė asaj kohe tė errėt pėr humanizmin, ishte padyshim edhe Xhordano Bruno, matematikan brilant dhe frimason. Po kėshtu edhe njė tjetėr astronom i famshėm i kohės ishte Galileo Galilei, i cili ra nėn vordullėn e akuzave tė inkuzicionit dhe u detyrua tė dalė nė gjyqin e Kishės, megjithėse ishte nė njė moshė tė thyer.

Nė fakt pas kėsaj ndodhie ndjeva keqardhje pėr Mitron, i cili kishte kryer edhe studimet nė ekonomi, (shkenca e shifrave), dhe qė nuk e kishte ditur se Xhiordano Bruno kishte qėnė njė Frimason.

Mė vonė lexova edhe disa shkrime tė tjerė mbi masonėt gati njė vit mė vonė, mbasi unė isha kthyer nga emigrimi im i gjatė nė Sh.B.A.

Nė shtator tė vitit 2007-tė, botohen dy artikuj nė gazetėn“Korrieri”, tė cilėt kishin tituj vėrtet bombastikė. I pari: “Masonėt me celulė nė Tiranė”, dhe i dyti: “Mariza Lino, anėtare e masonėve”... Mė tej nė kėto artikuj theksohej se trupi i huaj diplomatik i akredituar nė Tiranė, po kujdesej qė tė ngrihej dhe tė funksiononte nė mėnyrė tė rregullt njė lozhė me emrin “Akacia”!

Ndoshta ky fakt do tė ishte vėrtet i mirė po tė kishte ndodhur. Akacia ėshtė njė pemė qė i ka rrėnjėt tė thella, tė cilat i ruan gjatė, dhe simbolikisht korrespondonte me traditėn e masonizmit nė shqipėri. Dhe po tė ndodhte vėrtet kėshtu, kjo gjė do tė krijonte kontradiktė tė thellė me kushtetutėn masonike nė aspektin teknik tė saj. Rregullat masonike nuk lejojnė qė nė njė vėnd tė pavarur, tė huajt tė krijojnė lozha masonike.

Nė Shqipėri, sipas kushtetutės masonike, vetėm Shqipėtarėt kanė tė drejtė qė tė ngrejnė llozhat e tyre masonike...
Njė tjetėr informacion ishte se ish-ambasadorja amerikane Mariza Lino na paska qenė masone. Do ta uroja pėrsėri njė gjė tė tillė... por prapė janė rregullat e brėndėshme tė masonerisė botėrore qė nuk e lejojnė njė gjė tė tillė. Ndoshta mbetet njė pėrjashtim nė njė rast tė tillė. Le tė theksojmė kėtu faktin se babai i saj, Bro. Luis L. Lino i pėrket “Valley of Portlend” nė shtetin e Oregonit, dhe ėshtė njė mason me njė shkallė tė lartė kualifikimi masonike, 32ŗ!

Pra qė ish-ambasadorja amerikane nė Tiranė Mariza Lino vjen nga njė familje me rrėnjė masonike, dhe nuk pėrjashtohet mundėsia qė ajo tė inkorporohet nė aktivitete tė tilla si: “Vajza e Masonit” ose “Masonic Daugher” nė anglisht, gjė qė tregon njė diferencė tė vogėl brėnda vėllazėrisė tonė! Megjithatė me kėtė rast duhet theksuar, fryma e shkrimit nuk ishte negative, por e qetė dhe pa sulme tė pa motivuara tė cilat i ndeshim rėndom nė kėto raste. Jo dhe aq pėr faj tė artikull-shkruesit pjesa tjetėr e shkrimit vuante nga niveli i informacionit dhe nga mungesa e tij, shkak qė ky shkrim ngjante mė tepėr me njė shashkė tymuese.

Njė muaj mė vonė, Kastriot Myftaraj, njė personazh i njohur pėr tema tė tilla nė gazeta, dhe aspak serioz nė qėndrimin e tij, gjithashtu debatues nė median televizive, boton njė opinion kritik mbi “Mjaftin” e E.Veliajt, nė gazetėn “Sot”! Kjo ndodhi mė 25 tetor tė 2007-tės. Pse “Mjafti” i Erion Veliajt, ka natyrė masonike dhe pushteti okult pas Erion Veliajt” ishte titulli i analizės sė tij, nė “Sot”, etj, etj...
Unė nga ēfarė lexova nė artikull, nuk besoj se ia vlente qė e gjithė pėrralla e Myftarajt tė botohej me njė titull kaq bombastik, vetėm e vetėm pėr tė shpjeguar dallaveret e disa njerėzve tė ndyrė dhe tė rafinuar tė politikės sė sotme shqiptare, njerėz tė cilėt mjerisht po i pėrdornin kėlyshėt e vegjėl tė “Mjafti-t” pėr interesat e tyre tė fėlliqura.

Por me sa duket, siē mė ka thėnė edhe vetė Myftaraj nė njė rast bisede tė lirė me mua, gjithmonė sipas tij, gazetat shiten mirė kur nė artikujt e tyre pėrdoret emri “Frimason”. Emri “mason” tashmė nė Shqipėri tingėllon shumė seksi, thotė njė nga miqtė e mij tė ngushtė gjithashtu! Ky ėshtė ndoshta dhe “mėkati” i Dan Braunit i cili vazhdon tė shkruaj intensivisht romane interesante mbi masonėt dhe masonizmin.

Nė njė gazetė tjetėr, nė atė tė Rilindjes Demokratike, njėfarė Besnik Aliaj, nė njė nga intervistat e tij, me njė siguri tė frikshme thoshte se masonėt dhe grupet masonike, po e pėrēajnė Partinė Demokratike... “Prite Zot”, i thashė vehtes sime! Nga kjo deklaratė del se sipas z.Aliaj, tė gjithė grupistat, klanistat, xhepistat, qurrashėt dhe dallkaukėt ordinerė tė gjitha ngjyrave, dhe qė nuk ėshtė ēudi qė tė kenė penetruar edhe brėnda P.D-sė, duhet qė tė jenė patjetėr masonė nga qėndrimi i tyre!!! Shkurt sipas z. Besnik Aliaj, i bie qė kėto monstra tė jenė patjetėr kopukė dhe masonė, gjithmonė sipas artikullshkruesit...

Ky trim i vogėl, me njė gur po na vriste papritur dy zogj tė mėdhenj. Por me kėtė rast unė do tė doja ti kujtoja njė gjė z. B. Aliaj!

Nė qoftė se masonėt nė Shqipėri, do tė kishin qėnė anėtarė tė P.D.-sė dhe tė P.S.-sė gjithashtu, ose tė ēfarėdo lloj partie tjetėr, ata do tė ishin padyshim njė faktor i fuqishėm progresi dhe uniteti. Po kėshtu ata do tė ishin njė faktor prosperiteti ekonomik dhe moral, i cili do t’i bėnte ata, njė gur themeli nė pėrsosjen e marrėdhėnieve midis njerėzve!

Pra, z. Aliaj le tė mos i shesė masonėt kaq lirė, sepse nuk ja ka lėnė askush nė dorė atij njė gjė tė tillė... Le tė jetė pra ky fenomen njė lapsus i gazetarisė sė ēoroditur Shqiptare e cila kontrollohet nga mafia kriminale nė tė gjitha segmentet e saj, se sa nga fakti i ditės dhe nga tė shkruarit esėll...

Njė fushė tjetėr ku ėshtė komentuar dhe “regjistruar” masonizmi i ashtuquajtur shqiptar, ėshtė padyshim edhe media e internetit. Ajo duket mė e sofistikuar dhe mė enigmatike nė rastin tonė.

Po pse kėshtu?

Kujt do t’i interesonte njė gjė e tillė qė tė ashtuquajturat lajme tė sakta dhe tė dokumentuara mbi masonėt shqiptarė, tė rezultojnė njė ditė tė gėnjeshtėrta dhe tė pėrfundonin nė koshin e plehrave!!! E kujt do tė ishte kjo lojė? Ja disa nga faktet tė cilat unė dua t’i pėrmėnd me kėtė rast…

Nė kėtė media thuhet se janė bėrė pėrpjekjet e para pėr krijimin e njė lozhė masonike qysh nga viti 1993! Por kjo mbeti thjesht njė lajm pa konfirmim; pėrpjekje... ??? Pastaj pėrmendet diēka mė 1999! Krijohen disa Webb-Site fantazmė, qė pėrveē titullit s’kanė kurrfarė informacioni tjetėr, etj, etj...

Do tė ishte pikėrisht viti 2000, kur do tė kishim njė informacion tė shpallur nė njė “letėr lajm” tė masonerisė Italiane, konkretisht GOI, ku nė pak rrjeshta shpallej krijimi i tė ashtuquajturės lozha “e parė” shqiptare!!!



Njė lajm vėrtet interesant pėr tu analizuar, i cili siē e pėrmėndėm nė disa rrjeshta mė sipėr, ishte hedhur nė internet nga Grand Orienti i Italisė, qė po pėrpiqej “tė ngrinte nė kėmbė” masonerinė shqiptare... Aty thuhej shprehimisht: Mė datėn 19 shkurt 2000, Mjeshtri i madh Massimo Bianchi, i shoqėruar nga njė tjetėr Mjeshtėr i madh Gustavo Oraffi, bėri njė udhėtim nė Sh.B.A, pėr tė marrė pjesė nė njė Konferencė Botėrore tė Mjeshtrave tė Mėdhenj tė Amerikės sė Veriut.

Kėtu, nė kėtė aktivitet, Massimo Bianchi ka deklaruar nė mėnyrė solemne se ka iniciuar njė ceremoni pėr 10 profanė tė nacionalitetit shqiptar nė Llozhėn “Cairoli Risorta (777)”, dhe 5 tė tjerė nė njė lozhė tjetėr me emrin “Saggezza Triumfante (984)”, lozha tė cilat janė tė lokalizuara nė zonėn e Barit (Itali). Ky lajm nė vazhdim thekson se, kėto janė zhvillime nė shtėpinė masonike tė Barit, nėn drejtimin e Mjeshtrit tė Madh Aggiunto Mario Misuri, ish Mjeshtrit tė Madh Virgilio Gaitto, dhe njė numėr mjeshtrish dhe vėllezėrish tė tjerė, tė cilėt kishin ardhur jo vetėm nga zona e Pulias, por edhe nga zona tė tjera tė Italisė.

Kėta vėllezėr tė rinj, tė cilėt morėn pjesė nė familjen tonė tė traditave kulturore antike, pėrgjithmonė janė tė lidhur me vėndin tonė, dhe janė ndėr mė tė mirėt shqiptarė - nė fushėn profesionale, akademike dhe artistike. Pėr shumė vite ata kishin qenė tė lidhur me kryemjeshtrin e atėhershėm dhe tė tanishėm Virgilio Gaitto, dhe kanė manifestuar dėshirėn e tyre tė fortė pėr tu edukuar nga drita masonike e GOI-t. Pėr tė qartėsuar pėrfundimisht situatėn politike, me rėnien e diktaturės komuniste, nėn tė cilėn shumica e tyre kanė vuajtur persekutime tė ndryshme, mė nė fund ata po realizojnė aspiratat e tyre, falė kujdesit konstant tė ish mjeshtrit tė madh dhe tė pėrndriturit.

Ata (mjeshtėrit), kanė arritur tė vendosin si prioritet ardhjen nė Itali tė 10 profanėve, tė cilėt do tė mund tė ndėrtojnė themelet e njė lozhe shqiptare, e cila nuk ka egzistuar mė parė. Mė pas e ka marrė fjalėn kryemjeshtri Massimo Bianchi, i cili nė fjalėn e tij duke e pėrforcuar fjalėn e kryemjeshtrit Giatti, ka dėshmuar nė mėnyrė konstante mbėshtetje pėr fillestarėt e rinj qė kanė formuar tashmė nė Tiranė shoqatėn para-masonike me emrin “Vėllazėria Shqiptaro-Italiane”, qė gjėndet e regjistruar konform ligjeve, dhe qė mund tė shėrbente gjithashtu si njė bazė pėr themelimin e llozhės sė madhe Shqiptare.

Vėllai Giatto ka theksuar rėndėsinė e veēantė tė penetrimit tė masonerisė Italiane nė “vėndin e Shqipeve”, duke pėrfituar nga demokracia e re nė vėnd. Kjo gjė i bėn “Vėllezėrit Shqiptarė”, tė sotėm dhe tė nesėrm, me ndihmėn Italiane, pėr tė mbrojtur dhe forcuar principet e masonerisė, universalitetin e saj nėn ritin e lashtė. Pranimi i 10 profanėve (fillestarė) tė cilėt i pėrkasin fesė muslimane, u krye duke bėrė betimin solemn mbi kuranin (i cili konsiderohet si libri i shenjtė pėr ta), dhe si njė simbol i ligjit moral i cili inspiron njė mason tė vėrtetė...

Njė tjetėr informacion nga interneti ėshtė dhe ky, qė po ju tregojmė tani. Nė vitin 2005, nė muajin prill, lozha e madhe e Anglisė, nė buletinin e saj tė lajmeve, vė nė dukje se nė Shqipėri ėshtė krijuar llozha e parė Shqiptare, e cila quhet Lozha “Ha-shem Nr.39”!!! Pra ata me krenari e deklarojnė dicka tė tillė, dhe nėnshkrimi i kėtij lajmi ėshtė bėrė nga Brother. Eye Rue Alexander Gabiro, nė cilėsinė e Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė kėshillit tė Lartė Masonik pėr Anglinė dhe Uellsin.

Gjithashtu me kėtė rast jepet edhe njė adresė, e cila ėshtė: 16 Victoria Park, Dover, Kent, CT16 1QS England. Jepet edhe numri i telefonit tė tyre (44) 079 09 65 39 86 dhe kontakti me postėn elektronike //.com. Kjo konsiderohet nga Kėshilli i Lartė Masonik pėr Anglinė dhe Uellsin si llozha e parė e konsakruar nė Shqipėri, nė kryeqytetin e tyre Tirana...

Por nė nėntor tė vitit 2006, pra njė vit mė vonė, ėshtė njė tjetėr vėlla me emrin Ken, i cili nėn dixhiturėn “Vizitor Ndėrkombėtar”, pėrgėnjeshtron faktin se nė Shqipėri egziston njė lozhė e tillė, e cila ishte anoncuar njė vit mė parė nga Kėshilli i Lartė, siē dhe ishte deklaruar prej tyre!

Konkretisht ai ishte shprehur nėpėrmjet e-mail-t qė i dėrgon vėllezėrve tė lozhės sė tij nė Angli:
Nė udhėtimet e mija mė tė fundit, unė kalova nėpėrmjet Sėrbisė, Kroacisė, Malit tė Zi dhe Shqipėrisė... Vonė nė mbrėmje sot, do tė mundohem tė arrij anijen pėr nė Korfuz tė Greqisė... Shqipėria ėshtė njė vėnd i mrekullueshėm. Tashmė ajo dallohet pėr njė diversitet tė madh, nė disa situata nga mė tė mjerueshmet tė cilat unė kam parė, dhe mundet tė shikohen nė kontrast me shumė pallate tė reja fantastike tė cilat janė ndėrtuar buzė rrugėve kryesore.

Shqipėria bėhet interesante gjithashtu nga e kaluara e saj historike... Dhe njė javė mė parė unė pata lexuar informacione nėpėr gazeta tė ndryshme qė tė gjitha fetė kishin qėnė tė ndaluara nė periudhėn e komunizmit pėr 45 vite me rradhė. Por tani feja ėshtė e lirė nė Shqipėri, aq sa mund ta kem kuptuar unė! Megjithatė, kishat dhe xhamitė janė tė rralla... E prapė se prapė, unė nuk pashė asgjė e cila mund tė fliste pėr masonizmin kėtu. Pėr mė tepėr, asnjė informacion i tillė nuk ishte rregjistruar nė internet... (Ky e-mail ėshtė regjistruar nė postėn elektronike mė datė 30.11.2006, nėnshkruar: vėllazėrisht nga Kent)!

Por sipas kėtyre burimeve tė ēuditshme tė internetit, na lind e drejta tė mendojmė se aktualisht nė Shqipėri kemi dy lloje lozhash masonike: njėra prej tyre, siē theksohet edhe mė lart, paskėsh qenė formuar nė vitin 2000, nėn kujdesin e “GOI”-it; dhe tjetra nė 2005, nėn kujdesin e “Kėshillit tė Lartė Masonik tė Anglisė dhe Uellsit”. (???!!!)

Por nė tė vėrtetė, realiteti Shqiptar, pamvarėsisht nga tė tilla informacione nė dukje ineresante, nuk na afron asgjė serioze, asnjė lozhė tė rregullt ose tė parregullt, apo edhe tė pėrzier sipas standarteve minimale, nė Shqipėri!

Ēfarė po ndodhte nė tė vėrtetė? Pse gjithė ky interesim i madh mbi fillimin e masonizmit nė Shqipėri?

Ne tė gjithė i dimė cilėsitė dhe funksionimin e njė lozhe tė rregullt, e cila bazohet nė parimet themelore tė frimasonizmit. Porse neve po e theksojmė pėrsėri se ende nuk e kemi parė njė llozhė tė tillė brėnda territorit tė Shqipėrisė... Por qėnka e shkruar diku qė, paradokset nė kėtė drejtim ende tė vazhdojnė...

Nė 6 dhjetor tė vitit 2009, nė njė lajmėrim tė shkurtėr gati telegrafik tė periodikut tė GOI-t, thuhet se janė 15 shqiptarė tė cilėt janė bėrė mjeshtra masonė, nėn kujdesin e tyre! Sikur tė mos mjaftonte ky informacion i pėrmendur pak mė parė me deklarata dhe kundėr-deklarata mbi lozhat masonike shqiptare INEGZISTENTE, prapė G.O.I. Italian bėri shakanė e radhės. Por lind pyetja? Pėrse kaq shumė propagandė pėr gjėra tė tilla tė cilat nuk mbėshteten nga realiteti? Pėrse tė flitet kaq shumė pėr lozha masonike kur nė Shqipėri nuk ka masonė tė mirėfilltė tė cilėt tė jenė ngritur nė nivelin e mjeshtėrit nėpėrmjet njė rituali, i cili zhvillohet normalisht brėnda njė lozhe tė caktuar kudoqoftė? A ėshtė nė interesin e ndokujt qė tė monopolizojė lėvizjen masonike Shqiptare, duke e bllokuar me gėnjeshtra dhe pėrralla tė kėtij lloji?

Unė tashmė si njė mjeshtėr mason me njė eksperiencė relativisht tė gjatė, i ardhur pėr kėtė qėllim nga lozha e Madhe e Nju Jorkut, me forcė e besoj njė gjė tė tillė...

Unė po besoj gjithashtu, duke marrė shkas nga tė tilla informacione tė kombinuara nga media e huaj e internetit dhe ajo shqiptare, se pėr njė kohė tė gjatė segmente tė mafies shqiptare dhe asaj botėrore, fshihen mbrapa kėtyre lajmeve tė rreme mbi llozhat INEGZISTENTE.

Éshtė pikėrisht kjo mafie dhe elementė tė korruptuar tė piramidės sė shtetit Shqiptar, tė cilat e shikojnė potencialisht tė rrezikshme pėr pushtetin e tyre, funksionimin e lozhave tė rregullta masonike... Pra ishte e qartė tashmė se vetėm masonizmi me autoritetin e tij tė padiskutueshėm do tė sillte elementėt e vėrtetė tė demokracisė sė shumėpritur shqiptare!

Mbasi kisha punuar intensivisht me njė grup modest dashamirėsh tė masonizmit pėr muaj tė tėrė, duke eleminuar dukshėm tė gjitha gabimet e paraardhėsve tanė tė mėparshėm qė i treguam pak mė lart, me seriozitetin mė tė madh, ne mė nė fund arritėm tė krijonim tė parėn shoqatė masonike nė Tiranė, mbas njė periudhė shkėputjeje tė njė kohe tepėr tė gjatė. Ajo erdhi nė jetė me emrin “MIQTE E MASONĖVE”! Kjo ndodhi kur gjykata e Tiranės aprovoi kėrkesėn tonė pėr njė gjė tillė. Kjo siē ėshtė edhe e regjistruar, e mori tė drejtėn e qytetarisė nga Gjykata Civile e Tiranės, konform tė gjitha ligjeve tė shtetit Shqiptar. Ishte pra dita e 3 Nėntorit tė vitit qė shkoi, 2009-tės! Por nė fakt nė qershor tė vitit tė kaluar, njė grup modest dashamirėsh sė bashku me mua, u mblodhėm pėr tė marrė njė vendim tė tillė.

Nė qershor ne porositėm njė vulė pėr shoqatėn tonė tė ardhėshme dhe ajo u bė gati. Mė pas u morėm me pėrgatitjen e dokumentave tė pėrshtatshme pėr t’i paraqitur nė gjykatėn e rrethit siē e pėrmėndėm edhe mė lart.

Por pėrgatitja e dokumentave na mori disa muaj kohė, nga mungesa e eksperiencės sigurisht, por edhe sepse askush nuk ishte nė gjėndje qė tė na ndihmonte pėr momentin nga ana juridike nė njė rast tė tillė. Askush nuk dinte tė thoshte diēka tė qartė mbi masonizmin dhe qėllimet e egzistencės sė tij. Siē duket dėshira e mirė nga ana jonė nuk mjaftonte nė kėtė rast.

Por falė kėmbėnguljes sė A. Alliut dhe inteligjencės natyrale tė A. Bogdanit, sė bashku edhe me nja dy-tre miq tė tjerė po tė kėtij grupi, edhe ne arritėm mė nė fund tė ndėrtonim diēka tė mirė.

Ēdo ditė mbas pune, gati nė orėt e mbrėmjes, ne mblidheshim mbi kompjuter dhe pėrpiqeshim qė t’u jepnim formė juridike, gjithēkaje qė kisha mėsuar unė si mjeshtėr frimason, njohuritė e mia gjatė viteve si frimason i ardhur nga lozha e madhe e Nju Jorkut! Implementimi i kėtyre ideve dhe mėnyrės se si duhej t’i pėrshtateshin si rregulla njė shoqate, do tė inspironte qė ta kthente traditėn masonike shqiptare, dhe qė t’i jepej mundėsia kėsaj lėvizjeje tė ngrihej mbi dy kėmbėt e saja dhe tė ecte si dikur...

Kjo ishte njė ditė e madhe pėr shqiptarėt!

Por nė Shqipėri sot, gjėrat e mėdha i lakmojnė krimbat e vegjėl. E kam fjalėn pėr pushtetarėt tanė tė cilėt mė sė shumti i trajtojnė ngjarje tė tilla me mediokritet dhe me xhelozi, dhe mė shumė se kaq i luftojnė pa mėshirė ato, pėr faktin e vetėm se ndiejnė rrezikun e ditėve tė reja qė do tė vijnė. “Tė majtėt” dhe “tė djathtėt” nė Shqipėri sot, sillen si njė sajesė e ligė, dhe qė i kanė transformuar shqiptarėt e sotėm nė specie qė shikojnė ėndėrra me sy hapur, dhe i detyrojnė tė vazhdojnė ta presin demokracinė pafundėsisht si njė gjė qė nuk do tė vijė kurrė, sepse kėshtu duan ata!

Por masonizmi pėrditė e mė shumė po bėhet njė realitet i prekshėm nga tė gjithė. Shoqata jonė tashmė ka dy mbėshtetje shumė tė forta, atė tė Lozhės sė Madhe tė Nju Jorkut, nga ku unė erdha, dhe atė tė Lozhės sė Madhe tė Austrisė. Kjo e dyta me kontaktin qė patėm nė prillin e kėtij viti nė Vjenė, vėrtet ishte njė fitore premtuese pėr kėtė lėvizje relativisht tė re.

Ne kemi dalė nė publik dhe ēdo ditė e mė tepėr po forcohemi si faktor masonik. Sė shpejti nė bazė tė pėrgatitjes teorike tė “Miqve Tanė”, ata janė gati qė tė pėrfaqėsohen me kandidaturat e tyre tė para pėr t’u pranuar nė nivelin e parė tė ēirakut ( The Entered Apprentice).

Urime kandidatėve tė parė!

Mė nė fund ne do tė dalim nga errėsira e gjatė, nga manipulimet e pėshtira tė ish pinjollėve tė klasės kriminale komuniste e cila luan nė tė gjithė gjatėsinė e segmenteve tė saj, si organizatė mafioze. Ata kanė bėrė pėrpjekje qė tė krijojnė lozhat e tyre (zoti na ruajtė nga kjo hata e madhe). Po kė quajnė lozhė kėta derdimenė, dhe kė quajnė masonė gjithashtu?!!!

Por njė gjė dihet mirė, se kėta kriminelė, hajdutė, pederastė, dhe armiqtė mė tė egėr tė popullit shqiptar, nuk do tė kenė shancin mė tė vogėl pėr t’u bėrė masonė.

Dhe me qė ra fjala, nė disa artikuj dhe pėrkthime tė hedhura nė internet si rastėsisht, pėrmėnden emra tė tillė si Enver Hoxha, Fatos Nano, apo edhe Edvin Rama, midis shumė tė tjerėve emra tė cilėt nuk kanė treguar moral dhe dėshirė pėr tė punuar pėr njerėzit e kėtij vėndi i cili quhet Shqipėri, emra qė nuk kishin dhe nuk kanė as shancin mė tė vogėl pėr tu bėrė frimasonė. Ky ėshtė njė mallkim ndaj punėve tė tyre tė liga qė kanė bėrė ndaj popullit dhe vėndit tė tyre, sot e pėrgjithmonė.

Pėr pasuesit e tyre, tė korruptuarit e ēdo forme, pseudo-demokratėt, dhe sharlatanėt e tė gjitha ngjyrave tė cilėt mendojnė se paraja dhe krimi do t’i ēojė pėrpara, nuk do tė kenė mundėsi gjithashtu qė t’i afrohen masonizmit!

Dhe mė nė fund njė kėshillė pėr mercenarėt dhe ata qė arrijnė tė penetrojnė nė lozhat apo shoqatat paraprake masonike:
Tė kenė kujdes dhe t’i rrinė larg urdhėrit masonik!

Pėrndryshe ata do tė kenė ndoshta fatin mė tė hidhur se tė gjithė tė tjerėt tė cilėt i pėrmėnda pak mė lart. Mercenarėt duhet ta dinė se do konsiderohen tradhėtarė dhe spiunė tė kėsaj ēėshtjeje kaq tė madhe dhe humane, dhe do ndėshkohen shumė egėr, ashtu siē ėshtė parashikuar edhe nga kushtetuta masonike.

Brėnda njė Lozhe masonike gjithmonė ka dhe duhet tė ketė vėnd vetėm pėr njerėz me zemėr tė madhe, vizionarė dhe njerėz me virtyte tė larta, tė cilėt vėnė gjithēka tė mirė qė kanė brėnda vehtes sė tyre, nė shėrbim tė familjes, atdheut, dhe frimasonizmit, si filozofi dhe praktikė tė pėrditshme tė jetės sė tyre!!!

Nga Frimasoni Maksim Zotaj
avatar
Odin

579


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi