Spirtualizmi ne shkencat humane

Shko poshtė

Spirtualizmi ne shkencat humane

Mesazh  Neo prej 25.11.12 19:10

Spirtualizmi ne shkencat humane



Ne besojmė se spiritualizmi ėshtė njė realitet universal ashtu si edhe shkenca. Shkėputja midis shkencave ekzakte dhe fesė ėshtė njė temė mbi tė cilėn janė bėrė shumė diskutime. Njėra prej kėtyre shkėputjeve ėshtė ajo midis njeriut plus shkencave shoqėrore dhe, nė pėrgjithėsi spiritulizmit, nė veēanti fesė.

E pikėrisht, unė jam i mendimit qė kjo shkėputje tregon ndikime mė tė mėdha. Shkencat ekzakte, prej nga mesi i shekullit tė IX, e kanė shtuar jashtė mase ndikimin e tyre nė botėn e dijes dhe duke u ndihmuar edhe nga fuqia e pashmangshme e zhvillimeve teknologjike, arriti tė bėhej burimi mė i ndikueshėm i dijes, duke marrė kėshtu nėn ndikimin e tyre edhe fusha tė tjera si filozofinė, artin, letėrsinė, etikėn dhe fenė.

Metoda empirike, nė tė cilėn bazohen shkencat ekzakte, ka ndikuar edhe shkencat shoqėrore. Ndikimi i shkencave humane, kryesisht tė filozofisė dhe fesė, pėrgjatė gjithė historisė ndaj shkencave ekzakte nė kėndvėshtrim tė termave, metodave dhe pėrmbajtjes; duke u nisur nga shek. i IX, ka ndryshuar drejtim. Metoda e shkencave ekzakte e bazuar nė materie, me njė dimension dhe pėrjashtues sė metafizikės, ka bėrė njė ndikim negativ mbi shkencat humane dhe ka penguar zhvillimin e tyre.

Disa mendimtarė, tė cilėt i dalluan kėto ndikime negative, duke mbrojtur tezėn qė metoda e shkencave humane ėshtė e bazuara nė boshtin e tė kuptuarit, propozuan idenė me dy fusha dhe dy metoda tė ndryshme.

Kurse disa mendimtarė tė tjerė, tė cilėt arritėn tė dallojnė qė ndarja midis shkencave ēonte vetėm nė verbėrinė e disiplinave dhe vėshtirėsonte kuptimin e tė vėrtetės nė universalitetin e saj, duke promovuar studimet multidisiplinare, mbrojnė tezėn se kufijtė midis shkencave duhen mbajtur pak mė elastike.

Kėndvėshtrimi i disa shkencėtarėve ndaj njeriut si njė objekt mbi tė cilin bėhen eksperimente, pa marrė parasysh vlerat morale universale, e kanė shtuar akoma mė tepėr largėsinė midis shkencės dhe moralit. Si rezultat i kėsaj, botėkuptimi i dijes sė zbrazėt nga vlerat dhe parimet morale, kanė bėrė tė mundur shfaqjen e shumė problemeve tė reja.

Probleme, tė cilat sollėn nė diskutim ēėshtjen qė dimensioni moral i shkencės nuk duhet tė neglizhohet. Kėshtu, me dėshirėn pėr tė mbyllur hapėsirat midis mendimit shkencor dhe gjykimeve tė vlerave morale, u promovuan studimet nė fushėn e etikės shkencore dhe profesionale. Veē kėsaj, duke pranuar qė shkencat e sjelljes dhe ato tė edukimit ishin tė mjaftueshme pėr tė treguar dhe mėsuar tė drejtėn, dolėn nė dritė shumė mundime nė mėnyrė qė tė kompesohej pjesėrisht mangėsia ndaj vlerave morale.

Sipas mendimit tim personal, pas tė gjitha kėtyre problemeve bashkėkohore dhe konflikteve historike midis shkencės dhe filozofisė-fesė, qėndron pranimi i ideve tė tė dyja fushave si tė vėrteta tė padiskutueshme. Siē ėshtė i papranueshėm dominimi i njerėzve fetarė mbi shkencėn nė periudhat kur feja ishte e fuqishme dhe aktive, po ashtu i papranueshėm ėshtė edhe pėrjashtimi nga fusha e shkencės dhe mendimeve, qė i bėri shkenca spiritualizmit me kalimin e autoritetit nė duart e saj,.

Gjithėsia, njeriu dhe jeta duhet tė nėnkuptohen si njė e vetme. Sepse tashmė ėshtė njė e vėrtetė e qartė qė pjesėzat mė tė vogla pėrbėrėse tė lėndėve pa jetė nuk kanė asnjė dallim nga pjesėzat mė tė vogla pėrbėrėse tė trupit tė njeriut, ose qė trupat qiellorė qė na rrethojnė neve dhe lėndėt e tjera pa shpirt, janė tė njėjtė.

Dmth., ligjet e gjithėsisė, veprojnė nė formė gjithpėrfshirėse, tė pėrgjithshėme dhe nė harmoni me njėri-tjetrin. Atėherė, njeriun dhe jetėn nuk duhet ta konceptojmė si njė fushė tė qenieve tė veēanta e tė pavarura nga bota fizike.

Siē nuk ėshtė e mundshme t’i mendojmė shkencat natyrore tė ndara nga fusha e fesė, po ashtu ėshtė e pamundur t’i mendojmė shkencat natyrore dhe shkencat humane tė pavarura nga njėra-tjetra. Duket qartė qė veēoria qė e dallon njeriun nga qeniet e tjera ėshtė mendja, shpirti dhe vullneti. Kultura dhe qytetėrimi qė ka formuar njeriu brenda kėtyre dallimeve qė ai posedon duhet tė jetė nė harmoni me rregullsinė qė ndodhet nė gjithėsi. Vetėm se, njeriu modern kėto dallime i pėrdor si njė shkasė pėr sundim dhe mundohet qė ēdo gjė ta ulė nė nivelin e perceptimeve tė tij. Ai mundohet qė pesė shqisat ndijore dhe aftėsitė e intelektit tė tij t’i kthejė nė tė vetmet kritere pėr tė perceptuar dijen e vėrtetė.

Shqisat tona tė jashtme perceptojnė vetėm atė ēka shohin, kurse intelekti mundohet qė tė kuptojė tė vėrtetėn duke logjikuar dhe klasifikuar informacionet. Klasifikimi, ėshtė njė nga aftėsitė qė njeriu posedon dhe qė intelekti i tij e ka tė nevojshme ta pėrdorė pėr tė kuptuar ndodhitė e pėr tė shpjeguar gjithėsinė. Kjo aftėsi megjithėse nga njėra anė na lehtėson shpjegimin e sė vėrtetės duke e copėzuar atė dhe gjithashtu na ndihmon tė kuptojmė disa drejtime tė veēanta tė saj, nga ana tjetėr, mund tė vlerėsohet edhe si njėra nga dobėsitė kryesore tė njeriut. Njė aftėsi tjetėr shumė e rėndėsishme veē intelektit ėshtė ndėrgjegja.

Ndėrgjegja ėshtė mė e predispozuar pėr ta kuptuar tė vėrtetėn si njė e tėrė. Sepse ajo, mund tė na sigurojė qė e vėrteta tė kuptohet si njė e tėrė, sė bashku me ndihmėn e aftėsive tė tjera, tė cilat hapen nė thenjėsitė e ndjenjės, unit, vullnetit dhe shpirtit tė njeriut.

Njeriu, ka pėr ta arritur unitetin nė brendėsinė e tij vetėm kur tė vėrė nė punė aftėsitė shpirtėrore dhe tė dėgjojė zėrin e zemrės e tė shpirtit tė tij. Ėshtė e pamundur tė eliminojmė dualizmin e tė perceptuarit tė botės sė jashtme pa arritur unitetin brenda nesh. Sepse njeriu botėn e jashtme dhe tė tjerėt, i vėshtron nga dritarja e tij e brendshme. Njeriu i zemėruar e sheh ēdo gjė tė veshur me kėtė ndjejė. Po ashtu, edhe njeriu, i cili ėshtė kapur fort pas perceptimeve tė pesė shqisave dhe qė intelektin e ndjesitė e tij tė jashtme i ka pranuar si kritere tė vetėm tė tė vėrtetės e ka shumė tė vėshtirė tė dallojė anėn shpirtėrore tė jetės dhe gjithėsisė.

Shpresoj qė trajtimi i njeriut sė bashku me ndjenjat, mendimet, moralin dhe ndėrgjegjen, ka pėr ta shtuar ndikimin e shkencave humane mbi njeriun dhe shoqėrinė. Si rezultat ka pėr tė shtuar edhe reputacionin e kėtyre shkencave tė vyera. Veē kėsaj, vlerėsimi e interpretimi i shkencave humane dhe shkencave natyrore nė kuadrin e parimeve metafizike universale, tė cilat janė tė hapura ndaj risive, ka pėr t’ia dhuruar edhe njėherė perceptimit tonė tė shkencės mendimin e qėllimit.

Nė kėtė mėnyrė edhe shkencat sociale, nė vend qė tė pėrdoren si mjete pėr tė nxjerrė konflikte, duke u riformuan nė kornizėn e vlerave tė pėrbashkėta humane dhe parimeve morale, tė cilat i kushtojnė rėndėsi besimeve dhe botėkuptimeve tė ndryshme, do tė japin kontributin e tyre nė formimin e paqes botėrore, dialogut ndėrkulturor dhe harmonisė shoqėrore.

Dr. Ajhan Tekinesh
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1416


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi