Udhetimet e shpirtit tone

Shko poshtė

Udhetimet e shpirtit tone

Mesazh  Odin prej 18.10.12 23:07

Udhetimet e shpirtit tone - Projeksioni Astral



Ēfarė ėshtė Projeksioni Astral?

Pavarėsisht se janė shkruar shumė gjėra mbi kėtė temė, akoma kjo ēėshtje ėshtė e panjohur mirė, dhe sidomos nė vėndin tonė. Projeksion Astral konsiderohet ēdo lloj eksperience jashtėtrupore qė kryhet me anė tė trupit astral, i cili ėshtė i aftė tė braktisė trupin fizik tė njeriut dhe tė udhėtojė jashtė tij nė botėn ose dimensionin astral.

Projeksioni astral pėrbėn njė nga mundėsitė e ekzistencės njerėzore. Dėshmitė e njerėzve qė kanė pasur njė projekson astral me ose pa dashje janė tė panumėrta, akoma edhe nė ditėt tona. Por pasi gjykimi racional i botės tonė mban fort frerėt e jetės tonė, dhe rrallė herė i japim tė panjohurės vėnd pėr tu shfaqur, tė paktė janė ata qė e dinė me tė vėrtet se ēfarė u ndodhi kur papritur braktisėn trupin e tyre dhe e panė veten duke bėrė njė udhėtim magjepsės astral. Por megjithatė… po ti hedhim njė sy traditave tė lashta do tė na zbulojnė, se ky udhėtim jo vetėm qė ėshtė i arritshėm, por dhe natyral pėr njeriun.

Trupi astral

Duke kėrkuar nė Traditat Esoterike tė gjithė qytetėrimeve shohim se njeriu pėrmban njė trup qė nė Tratidėn Perėndimore u quajt “astral”, i cili ėshtė mbartėsi i ndjenjave, pasioneve dhe emocioneve tė tij. Gjithashtu ky mbartės quhet “shėmbėlltyrė e dyfishtė”, pasi pėrbėn njė kopje ekzakte tė trupit tonė fizik, por me ndjesi mė tė holla. Falė kėtij trupi, ekzistojnė dhe shfaqen ndjenjat njerėzore, duke na lejuar njė jetė emocionuese, si dhe njė komunikim me botėn rrethuese nėpėrmjet ndjenjave qė pėrbejnė shtrirjen e kėsaj shėmbėlltyreje.

Duke bėrė njė udhėtim tė shkurtėr nė qytetėrimet e lashta vėrejmė se secili nga ata kishte njė emėr pėr trupin astral. Kėshtu, Egjiptianėt flisnin pėr Ka, Indianėt e quanin Liga Sarira, dhe hindutė e pėrmbanin nė Pranamajia Kosa. Budistėt flisnin pėr aftėsitė e Rupas, ashtu sikurse Kinezėt e quanin Thanghi. Nė vėndet skandinave pėrmėndej si Xhidel, ndėrsa keltėt e quanin Fets, Guaft ose Favi. Gjithashtu, nė Greqi ishte i njohur me emrin Idholo, “??????”, ose shėmbėlltyra, dhe nė Romė me emrin Larva.

Projeksioni astral

Pra njė nga aftėsitė e trupit astral ėshtė dhe aftėsia e projeksionit tė tij nė botėn astrale ose nė zona tė tjera tė kohės dhe vėndit. Ky fenomen quhet projeksion astral. Sipas studimeve qė janė bėrė, ekzistojnė katėr lloje tė projeksionit astral.

1. Projeksioni qė bėhet pa dashje dhe pa vetėdije, e cila pėrjetohet si njė ėndėrr intensive. Kur zgjohemi ndihemi shumė tė lodhur, dhe me ndjesinė se gjatė gjumit kemi qėnė intensivisht aktivė.

2. Projeksioni qė bėhet pa dashje dhe me vetėdije, gjatė sė cilit trupi ynė astral shtyhet jashtė si rezultat gjėndjeve dėshire tė madhe, tensioni, frike, ankthi ose dhimbjeje te fortė. Te ky tip renditen shembujt e njerėzve qė u ngritėn astrikisht mbi trupin e tyre fizik gjatė njė operacioni, ose qė u gjendėn afėr njerėzve tė tyre tė dashur.

3. Projeksion qė bėhet me dashje por pa vetėdije, e cili arrihet nėpėrmjet teknikės, por nuk e kemi vetėdijen e plotė tė kėtij udhėtimi. Megjithatė, mė vonė jemi nė gjėndje tė kujtojmė disa pjesė tė kėsaj experience.

4.Projeksion qė bėhet me dashje dhe vetėdije, gjatė sė cilės e pėrjetojmė daljen nga fillimi deri nė fund, dhe jemi nė gjėndje qė tė kthehemi mbrapa tek trupi ynė fizik me dėshirėn tonė. Tė njohura janė rastet e njerėzve qė udhėtojnė nėpėrmjet astralit me qėllim qė tė paralajmėrojnė njerėzit e tyre tė dashur mbi ngjarje tė rėndėsishme.

Nė kėtė pikė duhet tė theksojmė se, projeksioni astral qė bėhet me dėshirė ėshtė njė praktikė qė pėrmban shumė rreziqe. Rrezikshmėria qėndron te fakti qė personi qė ka bėrė kėtė projeksion mund tė mos jetė nė gjėndje qė ta kthejė trupin e tij astral nė trupin fizik, dhe nė kėtė rastė shkaktohet vdekja, ose ta lėrė trupin e tij fizik tė pambrojtur gjatė mungesės sė trupit astral, me rezultat qė trupi fizik tė jetė i hapur ndaj ndikimive tė jashtme.

Pėr kėtė arsye nevojitet njė pėrgatitje e mirė, tė stėrvitesh, por edhe kultivimi brendėsor i njeriut, nė mėnyrė qė tė jetė i mbrojtur ashtu siē duhet.

Gjate projeksionit astral, trupi astral qėndron i lidhur me trupin fizik nėpėrmjet nje fije gri ose tė argjendė, e cila lejon kthimin e trupit astral. Vetėm gjatė vdekjes kemi njė shkėputje tė plotė. Kjo fije lidhėse shpesh herė pėrmendet si litar ose fill. Nė disa fise tė Amerikės ngjasohet me gjarpėrin ose pemėn, Aziatikėt e shohin si shigjetė qiellore dhe aborigjenėt e Vorneut si shkalla.

Tek Bibla e takojmė me si “fija e argjendė”, por edhe si shkalla e Jakobit. Tė gjitha kėto shfaqje reflektojnė mitin e lashtė tė ngritjes tė njeriut drejt qiellit dhe Perėndive, siē shprehet nėpėrmjet traditave dhe ceremonive tė atyre popujve.

Njė fleshbek i shkurtėr historik dhe kulturor

Projeksioni ėshtė pjesė e traditave dhe initacioneve e tė gjitha shoqėrive tradicionale tė planetit tonė. Sipas studimeve antropologjike, shamanėt e ketyre shoqėrive realizonin udhėtime astrale me dėshirėn e tyre, pasi e kishin pėrgatitur trupin dhe shpirtin ashtu siē duhej.

Nė Siberinė Lindore pėrgatitja pėrfshinte njė periudhė qė mbahej kreshmė, purifikimi trupor, dhe meditimi. Nė vazhdim, mernin pjesė nė njė ceremoni te veēantė gjatė sė cilės i binin njė daulleje ritmikisht duke improvizuar psalme tė cilat ndihmonin nė shkėputjen e astralit nga trupi fizik.

Shamanėt e Amerikės Jugore pėrdornin gjithashtu njė pije haliēunogjene tė pėrgatitur nga bimė natyrale e cila e lejonte qė tė lartėsonte perceptimin e tij para se tė nisnin udhėtimin e tyre. Pije haliēunogjene pėrdornin dhe fiset e Perusė, ku grupe tė mėdhaja njerėzish udhėtonin sėbashku nė vėnde tė largėta.

Akoma ėshtė e njohur aftėsia e Afrikanėve, Indianėve Amerikanė dhe e Australianėve autoktonė qė quheshin shėrues – magjistarė, aftėsia qė tė bėjnė projeksion astral me qėllim qė tė shėrojnė pacientėt, por edhe qė tė marin informacione tė dobishme pėr mbrojtjen e fisit tė tyre nga pushtuesit. Duke vazhduar me botėn perėndimore gjejmė dėshmi tė kėsaj eksperience nė veprat e Herodotit, Platonit, Plutarkut, Pliniut dhe Suetoniut.

Kisha gjithashtu ka regjistruar eksperienca tė ngjashme jashtė trupore, ku Apostulli Pavlo i pėrshkruan dhe analizon nė Letrat e tij dhe Shėn Agustini vendos histori interesante nė veprat e tij. Tė njohura janė akoma pikėpamjet e idhujve tė shenjtorėve tė ndryshėm tė traditės sė krishterė, siē janė ato tė Antonios, tė Padovait dhe tė Alfonso Liguori. Njė tregues tjetėr ėshtė dhe vdekja e Napoleonit, i cili do qė tė udhėtojė para vdekjes sė tij nga Helena e Shenjtė nė Romė, qė ti thotė mamasė sė tij se ka vdekur.

Projeksioni astral dhe kėrkime

Kėrkimi shkencor i projeksionit astral filloi me themelimin e Kompanisė Britanike tė Kėrkimeve Psikike nė vitin 1882, kur kėrkues tė degėve tė ndryshme mblodhėn dėshmi nga njerėzit e tyre, i krahasuan midis tyre dhe pastaj arritėn ti vėzhgojnė nėpėrmjet intervaleve psikike tė kontrolluara. Mė pas vijuan eksperimente tė ngjashme nga kėrkues Francez dhe Amerikanė tė shekullit tė XX, tė cilėt regjistruan ndryshimin e valėve qė rrezaton truri gjatė eksperiencave jashtė trupore.

Sot nė botė, ekzistojnė institucione dhe organizata qė meren me studimin e fenomeneve parapsikologjike. Edhe pse dėshmitė e njerėzve qė kanė pasur njė eksperiencė jashtė trupore shtohen, “shkenca” moderne nuk e pranon kėtė fenomen. E njėjta gjė ndodh edhe me shkencėn e psikologjisė ku, sipas parimit frojdian, bota e ėndrrave konsiderohet si njė skenė fantastike tek e cila pėrplasen pasionet e atij qė ėndėrron me frenimet e atij qė ėshtė i vetėdijshėm. Njė pėrjashtim pėrbėn psikiatri i njohur Karl Gustav Jung, i cili jo vetėm e studjoi kėtė fenomen, por edhe ai vetė kishte eksperienca tė tilla astrale.

Shkenca konsideron si “reale” vetėm atė qė ėshtė e dukshme nė sytė e trupit tonė fizik dhe qė ėshtė e mundur tė vėrtetohet nė kushte tė rrepta laboratorike. Ndoshta janė ritmet e shpejtė tė jetės tonė, ndoshta tendencat tona mikroborgjeze, ndoshta disa shtysa tė kontrolluara, ndoshta akoma edhe disa frikėra tė brėndėshme, qė na kanė bėrė tė besojmė se njeriu ėshtė vetėm ajo qė duket dhe jo ajo qė ėshtė. Paraardhėsit tanė mė siguri qė do tė qeshnin me “eksperimentet” tona, sepse e dinin shumė mirė se nuk ekzistonte “specialist” qė tė mundė tė vinte kabėlla tek Shpirti, ose tė peshojė jetėn. Pikėrisht prandaj ishin nė gjėndje tė udhėtonin ashtu sikurse shumė pak njerėz modernė munden.

Sot shfaqet nė mėnyrė tė theksuar nevoja e kthimit tė njė konsiderate tėrėsore tė qėnies njerėzore. Kėshtjellat e shkencės konservtore avash-avash po ndalojnė sė qėni tė pamposhtura, pasi kėrkues tė rinj kėrkojnė tė vėrtetėn nė dijen e lashtė dhe guxojnė tė ecin mbi udhė tė harruara. Po fillojmė pėrsėri tė vetėdijėsohemi, se njeriu pėrbėn njė pjesė tė natyrės dhe ndjek ritmin e universit. Jeton nė tokė, por mund tė lartėsohet drejt qiejve qė tė marrė pjesė nė misterin e Shenjtė qė na rrethon. Pra le tė pėrpiqemi tė zbulojmė natyrėn tonė brendėsore, duke qėnė tė hapur nė udhėtimet e mrekullueshme tė Shpirtit tonė.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhetimet e shpirtit tone

Mesazh  Jetmira prej 19.09.13 16:26

Udhėtimi i mendjes dhe shpirtit



Udhėtim nė hapėsirat e gjithėsisė, me mendje e shpirt, e bėn pesė herė brenda natės dhe ditės njė mendje e udhėzuar drejt dhe njė shpirt i devotshėm, i dorėzuar dhe i nėnshtruar ndaj Zotit tė vet.

Meditimi ėshtė art, metodė e veēantė pėr t’u zhytur nė thellėsinė e botėve, nė zbulimin e tė fshehtės, tė panjohurės. Ėshtė pėrpjekje pėr tė kuptuar thelbin, dritėn, energjinė e diēkaje qė bėn diēka tjetėr tė lėvizė, tė jetojė. Kėtu fillon pėrsiatja nė njohjen e asaj qė mė sė shumti na nevojitet. Njeriu nuk ka nevojė pėr ushqimin e tokės sa ka nevojė pėr ushqimin e qiellit. Njeriu u krijua nga toka, por toka ėshtė qiellore nė pėrbėrjen e saj. Kjo pėr sa i pėrket anės fizike tė tij, por shpirti i njeriut nuk ėshtė as tokėsor e as qiellor.

Ėshtė diēka mė shumė, mė i veēantė, mė i ngritur: ėshtė dhurim i veēantė prej Zotit tė botėve.

Ne e ndiejmė shpirtin, vetėm atėherė kur meditojmė me tėrė qenien tonė pėr fillin dhe burimin e jetės, atėherė kur udhėtojmė mendėrisht dhe shpirtėrisht nga kemi ardhur. Es-Salat – lutje, adhurim, lidhje mes njeriut dhe Zotit, qė tek ne njihet me termin namaz. Kėshtu quhet riti qė e kryejnė tė bindurit ndaj Zotit pesė herė brenda natės dhe ditės. Fillon nė errėsirėn e lehtė, pak para lindjes sė diellit dhe pėrfundon me errėsirėn e plotė tė natės.

Errėsira, ku njerėzit e devotshėm gjejnė prehje mendore e shpirtėrore, ėshtė fillimi dhe mbarimi i kėtij riti madhor islam. Kryerja e kėtij riti, i obligueshėm pėr ēdo tė bindur ndaj Zotit, lidhet me lėvizjet e diellit, rreth tė tė cilit rrotullohet toka, e bashkė me ne, rreth diēka mė tė madhe se dielli… Dielli si burim energjie e drite, e cila tėrheq tokėn rreth vetes, siē tėrheq uji tė eturin, tėrheq edhe qenien e vetėdijshme njerėzore ndaj Zotit tė vet.

Nė kohėt mė tė vėshtira tė thirrjes sė ndėrgjegjes njerėzore nė besim tė drejtė, Zoti tėrhoqi njeriun e zgjedhur tė Tij, Muhammedin (salAllahu alejhi ve selem) pėr tė parė argumentet qė pėr shumė njerėz mbetėn tė mistershme, ndėrsa pėr pasuesit e Islamit, tė vėrteta. Me kėtė, mendja e tė bindurit ndaj Zotit, megjithėse e kufizuar pėr tė kuptuar atė qė kuptoi dhe pa i Dėrguari i Allahut, u ndėrgjegjėsua dhe nėpėrmjet asaj qė u urdhėrua tė veprojė, qoftė shpirtėrisht, mendėrisht a fizikisht, ndjeu tė vėrtetat thellė nė qenien e vet. Mėshira e Zotit zgjodhi namazin udhėtues tė mendjes dhe shpirtit njerėzor pas Muhammedit (salAllahu alejhi ve selem), i cili udhėtoi me tėrė qenien e tij. Rruga horizontale dhe vertikale prej Mekės nė Jerusalem, e prej aty nė Gjithėsi, ndodhi pikėrisht atėherė kur vetmia dhe meditimi i Muhammedit (alejhi pershendetje) kishte arritur majat e saj.

Gjatė kėtij udhėtimi tė mrekullueshėm, pasuesve tė Muhammedit (alejhi pershendetje) iu obligua namazi pesė herė brenda natės dhe ditės. Namazi nuk ėshtė thjesht njė udhėtim astronautėsh – tė cilėt kanė zgjedhur rrugėn e gabuar pėr zbulimin e fillesave dhe burimit tė jetės, - por udhėtim me udhėzimin e Krijuesit tė ēdo gjėje. Kėtė udhėtim nė hapėsirat e gjithėsisė, me mendje e shpirt, e bėn pesė herė brenda natės dhe ditės njė mendje e udhėzuar drejt dhe njė shpirt i devotshėm, i dorėzuar dhe i nėnshtruar ndaj Zotit tė vet, dhe Zoti bėn qė kėta njerėz muslimanė, thellė nė qenien e tyre tė njohin fillin dhe burimin e jetės, tė njohin qėllimin dhe misionin e jetės.

Udhėtimi horizontal e vertikal, trekėndėshi Meke – Jerusalem – Gjithėsi, "El-Israė dhe el-Miėraxh”, ėshtė ndėr sfidat mė madhore tė intelektit dhe zhvillimit mendor nė kujtesėn e njerėzimit. Kėtė udhėtim i zgjedhuri i Zotit, Muhammedi (alejhi pershendetje) e bėri nė kohėn kur njerėzit e ndėrgjegjėsuar, rreth tij, me fjalėt e Zotit, duhej tė sprovoheshin; ndėrsa pėr Muhammedin (salAllahu alejhi ve selem) ky udhėtim ishte si shpėrblim ndaj bindjes dhe pėrkushtimit tė tij dhe si mėshirė pėr tėrė njerėzimin. Njeriu i paudhėzuar nė mendje e shpirt, vetėm atėherė kur ndodhet nė vėshtirėsi tė pakapėrcyeshme dhe kur t’i humbė shpresat nga gjithēka, bėn njė udhėtim vertikal - drejtohet nga qielli, por ana shpirtėrore e tij, nė tė cilėn ėshtė ngulitur filli dhe burimi i jetės, sapo t’i arrijė ndihma devijon prapė. Prandaj udhėtimi i njė mosbesimtari nuk ėshtė si udhėtimi i besimtarit.

Besimtari musliman e bėn njė udhėtim tė tillė vazhdimisht dhe nė ēdo gjendje qoftė. Ai jeton pėr qėllimin e ekzistencės sė tij. Ndien kėnaqėsinė e tė qenit besimtar dhe ndihet i sigurt nė kthimin e tij nė Jetėn e Pastajme, duke qenė i bindur plotėsisht ndaj Zotit tė vet, Allahut tė Madhėrishėm. Zoti ėshtė i mėshirshėm, i drejtė, bujar e i urtė. Urdhėresat dhe ndalesat e Tij ndaj nesh, nuk janė veēse nė saje tė mėshirės, drejtėsisė, bujarisė dhe urtėsisė sė Tij. Ai dėshiron qė, nėpėrmjet urdhėresave tė Tij, ne tė mos devijojmė drejtimin, por tė jemi me Atė qė e krijoi jetėn, pjesė e sė cilės jemi edhe ne. Sa i mėshirshėm qė je o Zoti ynė! Ty tė takon adhurimi dhe lavdėrimi. Ty e askujt tjetėr pėrveē Teje! Ti, o Allah, nėpėrmjet namazit dėshiron qė ne tė tė afrohemi, qė ta qetėsojmė shpirtin tonė, sepse kėtė shpirt Ti na e dhurove dhe vetėm te Ti ai gjen qetėsinė e vėrtetė.

Ti na krijove dhe na dhurove gjithēka! Kėtė e bėre sepse Ti je i Drejtė, Bujar, i Urtė dhe i ke tė gjitha atributet me tė cilat e ke cilėsuar Veten Tėnde nė Kur’an dhe nė udhėzimin e Muhammedit, lavdia dhe paqja Jote qofshin mbi tė. O njeri i udhėzuar me mendje e shpirt! Falėnderoje Zotin tėnd, Zotin, pandėrprerė dhe ji mirėnjohės ndaj dhuntive tė Tij ndaj teje. O njeri ipaudhėzuar! Kėrkoje fillin dhe burimin e jetės, sa nuk ėshtė bėrė vonė, ji i ndėrgjegjshėm dhe i sinqertė, udhėto me ndėrgjegjen tėnde lart nė qiell, pendohu, e nė dashtė Zoti yt dhe i ēdo gjėje, Ai tė fal dhe tė udhėzon. "Ky ėshtė libri nė tė cilin nuk ka dyshim (sepse ėshtė prej Allahut). Ėshtė udhėzues pėr ata qė janė tė devotshėm.” – [Kur’an, 2]

"zoti veēon pėr tė (pėr besim tė drejtė) atė qė do dhe e udhėzon nė tė atė qė i drejtohet Atij.” - [Kur’an, 6]
avatar
Jetmira

487


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi