E fshehta e semundjes se Diabetit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

E fshehta e semundjes se Diabetit

Mesazh  Odin prej 14.10.12 23:39

E fshehta e semundjes se Diabetit



DIABETIN NUK E SHERON MJEKSIA EDHE PSE SHEROHET SHUMĖ LEHTĖ, MJEKĖSIA NUK E SHERON KĖTĖ SĖMUNDJE, SEPSE SHERIMI I DIABETIT KUSHTON SHUMĖ LIRĖ!


Lufta ėshtė e keqja mė e madhe. Nė luftėra, miliona njerėz mundohen, vriten dhe gjymtohen. Kėtė do t’jua thotė ēdo fillorist. A ka vrasje dhe gjymtim tė miliona njerėzve nė paqe? Po, pikėrisht miliona njerėz nė gjithė botėn vdesin dhe vuajnė prej sėmundjeve, tė cilat, ėshtė dėshmuar, se janė tė shėrueshme dhe pėr tė cilat dihet saktėsisht edhe shkaku i lindjes dhe mėnyra e shėrimit. Thėnė mė mirė, dikur ėshtė ditur, kurse tash shumė prej saj ėshtė harruar qėllimisht dhe ėshtė lėnė me njė anė nga tekstet mjekėsore.

Arsyeja ėshtė e thjeshtė – tė sėmurėt shpenzojnė pėr barėra, e industria farmaceutike pėrfiton. Mu si mjekėt, tė cilėt me privatizimin e shėndetėsisė, edhe te ne, gjithnjė e mė shumė shndėrrohen nė biznesmenė, e qė me punėn e tyre fitojnė para. Shumė intervenime kirurgjikale plotėsisht janė tė panevojshme, e ndonjė edhe i gjymton rėndė njerėzit, por kapitalizmi ėshtė i paepur – gjithēka qė sjell pėrfitim ėshtė e mirėseardhur.

Sot, mjekėt jo vetėm se nuk shėrojnė dhe nuk i hulumtojnė shkaqet e vėrteta tė lindjes sė ndonjė sėmundjeje, por burracakėria mjekėsore ka shkuar aq larg sa qė vėshtirė do tė gjeni mjek i cili nuk ėshtė i bindur se duke iu falėnderuar mjekėsisė bashkėkohore dhe tė mbėrrimeve tė saj, jetėgjatėsia e njeriut ėshtė zgjatur. Sepse kėshtu thonė librat mjekėsorė.

Pėr fat tė keq, kjo ėshtė vetėm bindje, sepse e vėrteta ėshtė krejt ndryshe. Para disa mijėra vitesh ėshtė jetuar edhe mė gjatė dhe mė shėndetshėm, kurse listat e tė vdekurve nė gazeta sot tregojnė sa njerėz vdesin papritmas, pas njė sėmundje tė gjatė ose tė shkurtėr. Dhe gjithnjė e mė shumė janė njerėz tė rinj. Fakt ėshtė se edhe gjithnjė e mė tė pakėt janė njerėzit qė jetojnė pa ilaēe, sepse gati secili herėdokur pėrjeton ndonjė ērregullim nė organizėm kur duhet tė vizitojė barnatoren.

Bile edhe shkolla fillore na mėson se pikėrisht mjekėsia bashkėkohore dhe farmacia na mbajnė tė shėndetshėm. Por ēfarė «shėndeti», duke pasur parasysh numrin e madh tė sėmurėsh prej sėmundjeve tė ndryshme me tė cilat njerėzimi, pėr herė tė parė u ballafaqua tek nė shekullin njėzet ?

Diabeti, krahas kancerit dhe sėmundjeve kardiovaskulare, sot ėshtė sėmundja qė farmakobiznesit i sjellė pėrfitim tė sigurt. Secili diabetik i diagnostikuar bėhet pėrjetėsisht i varur prej barėrave, e veēanėrisht prej insulinės. Diabeti, sot nuk shėrohet, por pacienti thjesht trajtohet me medikamente, pėrkatėsisht i ndihmohet qė pėrjetėsisht tė funksionojė dhe tė jetojė me kėtė ērregullim tė rėndė.


Edhe te diabeti, edhe te kanceri, mjekėsia bashkėkohore, thjesht, nuk merret me shkaqet e zanafillės, dhe me largimin e tyre, por ekskluzivisht trajtohen pasojat. E edhe njėra, edhe sėmundja tjetėr, duket se dihet me dekada, janė simptome tė metabolizmit tė ērregulluar.

Krahasimi i vrazhdėt tė cilin e ka bėrė njė grup i mjekėve amerikanė qysh mė 1948, nė bazė tė njohurive tė tyre tė atėhershme, pėr shkaqet e kėtyre dy sėmundjeve, tregon ngjashmėri tė mėdha ndėrmjet diabetit dhe kancerit:

1. Diabeti ėshtė ērregullim i metabolizmit tė hidrateve tė karbonit, pėr shkak tė prodhimit jo pėrkatės tė hormonit tė insulinės. Kanceri ėshtė ērregullim i metabolizmit tė proteinave pėr shkak tė prodhimit ose shfrytėzimit tė enzimave pėr zbėrthimin e proteinave.

2. Insulina krijohet nė pankreas. Enzimat pėr tretjen e proteinave krijohen nė pankreas.

3. Proceset neurologjike kontrollojnė prodhimin e hormoneve tė insulinės, si dhe enzimat pėr tretjen e proteinave.

4. Diabeti, shpesh mund tė kontrollohet dhe tė shėrohet vetėm me ushqim pėrkatės. Edhe kanceri mund tė kontrollohet dhe tė shėrohet me ushqim tė drejtė.


Tė shtojmė se mjekėsia bashkėkohore, edhe te njėra, edhe te sėmundja tjetėr, trajton pasojat, pėrkatėsisht simptomėn, e jo shkakun.

Pra, nėse ju ėshtė ērregulluar metabolizmi, dhe si pasojė e kėsaj ndodh shumėzimi i pakontrolluar i qelizave nė ndonjė ind (pėrkatėsisht riparimi me gabime), me atė se kirurgu kėtė ind e shmang, e rrezatimi dhe kimioterapia do t’i paaftėsojnė qelizat kancerogjene dhe fqinje qė tė shumėzohen, ju nuk keni bėrė praktikisht asgjė qė tė shmangni shkakun e sėmundjes. Mjeku juaj, me atė, nė tė vėrtetė, as qė ka filluar qė t’ju shėrojė, por ai ju ka gjymtuar dhe ju ka helmuar mė tepėr.

Pėr kėtė, sot gjithnjė e mė shumė besohet se njerėzit e sėmurė nga kanceri, mė shumė vdesin prej “mjekimit”, e jo prej vetė kancerit.

Por, puna e mjekėve, kaherė nuk ėshtė mė qė tė shėrojnė, por tė vėnė diagnoza, tė pėrshkruajnė terapi, dhe natyrisht, tė mbajnė evidencėn nė kartonat mbi terapinė e pėrshkruar. Kjo e fundit ėshtė e rėndėsishme se si asnjė mjek nuk do tė duhej t’ia lejonte vetes “shetitjen” dhe tė caktojė terapinė, e cila nuk ėshtė nė pajtim me atė qė mjekėsia konvencionale ka miratuar si “mjekim”. Nėse pacienti duhet tė vritet – do tė vritet, por terapia duhet tė jetė nė pajtim me autoritetet shėndetėsore botėrore. Perėndimoret, natyrisht. Nėse jeni mjek, hė provoni nė Kosovė apo Serbi tė mjekoni ndryshe apo kdo nėpėrendim.

Ėshtė e qartė, mjeku nuk ėshtė kėtu qė tė inkuadrojė trurin e vet qė tė mendojė dhe tė hulumtojė, por qė tė shkruajė receta, dhe t’i kanalizojė paratė nga fondet shtetėrore tė tė siguruarit shėndetėsor nė llogari tė kompanive farmaceutike tė pranuara. Mjekėsia alternative nuk mund tė llogarisė nė paratė nga kėto fonde, e njerėzit e shėndoshė u bėnė tė padėshiruar.

“Mjekėsia nuk ėshtė mė profesion i pavarur. Doktorėt, sot nuk janė asgjė tjetėr pėrveē lidhja qė bashkon industrinė farmaceutike me konsumatorėt”, vėren mjeku amerikan, dr. Vernon Koleman.


ĒKA ĖSHTĖ DIABETI?


Tė shohim se si e tėrė kjo duket tek te sėmurėt prej diabetit. Pėr laikėt, shkurtimisht po pėrmendim ēka ėshtė diabeti.

Ēdo ushqim tė cilin e futim nė organizėm me procesin e tretjes shndėrrohet nė glukozė, tė cilin gjaku e merr dhe e pėrcjellė deri te pankreasi. Kur niveli i glukozės nė gjak rritet, kjo stimulon pankreas qė tė prodhojė insulinė. Ky hormon, mė tej pėrcjellė tepricė tė glukozės nė mėlēi, pasi qė paraprakisht shndėrrohet nė glikogjen, i cili nė kėtė trajtė magazinohet nė mėlēi. Nė anėn tjetėr, nė rast se niveli i glukozės nė gjak ėshtė i zvogėluar, ndodh tretja e hormoneve kortikale nė gjėndrat mbi veshkore dhe nė hipofizė. Me kėtė ngrihet niveli i glukozės nė gjak, ashtu qė glikogjeni i magazinuar, nga mėlēia shndėrrohet nė glukozė dhe hidhet nė gjak. Pra, nėse njeriu pėr ndonjė arsye ėshtė i uritur disa ditė, organizmi aktivizon rezervat dhe nė atė mėnyrė mbahet niveli i glukozės nė gjak, derisa tė futet sėrishmi ushqim.

Kėshtu, nė organizmin e shėndoshė, i cili ka metabolizėm funksional dhe tė drejtė, niveli i glukozės nė gjak mban bashkėveprimin e ndėrsjellė tė insulinės, tė hormoneve kortikale dhe tretjen e hipofizės (ACTH). Dhe, padyshim, proces i ndėrlikuar biokimik, tė cilin organizmi, sipas natyrės, e shoqėron vazhdimisht. Ky ėshtė shndėrrim i materies, kjo ėshtė jeta.

Por me shpėrnguljen e njerėzve nė qytete, filloi tė zhvillohet industria ushqimore, e cila nė fillim tė shekullit njėzet filloi tė krijonte pėrfitime tė mėdha. Pėr kėtė, shoqėria e pasur, para sė gjithash, shoqėria perėndimore, u stimulua qė tė konsumojė sasi enorme tė ushqimit, e cila nė anėn tjetėr, ėshtė bėrė ashtu qė tė kushtojė mė pak. Pėr shpenzuesit, mė e rėndėsishme ėshtė shija e mirė, e qė ėshtė njė karrem i vėrtetė. Ndėrmjet tjerash, njerėzit u futėn nė sheqerin e bardhė tė rafinuar, ēokolata, bonbone, kafe, pije freskuese tė ėmbla, ose bukė tė bardhė.

Sheqeri i bardhė, ndėrkaq, mundet sė tepėrmi ta stimulojė pankreasin nė shkrirjen e insulinės, e qė bėn qė glukozė tė tepėrt tė konvertohet nė glikogjen, dhe kėshtu tė zvogėlojė nivelin e nevojshėm tė glykozės nė gjak. Gjendja u quajt hiperinsulinizėm. Niveli mė i ulėt i glukozės nxit shkrirjen e hormoneve tė tjera. Nė tė vėrtetė, edhe insulina e tepėrt, edhe pakėt, mund tė ēojė deri te shoku i insulinės.

Kėshtu, diabeti pėrcaktohet si paaftėsi e organizmit qė tė pėrpunojė drejt dhe tė shfrytėzojė hidratet e karbonit. Tretja e pamjaftueshme e insulinės quhet diabet i tipit 1. Edhe ky problem ėshtė zgjidhur mė 1920, kur njė kompani amerikane arriti tė krijonte insulinė. Por, u konstatua se ajo nuk ėshtė ēdo herė e dobishme. Ndėrkaq, prej diabetit (melitusit) tipi 1 vuan vetėm 5 pėr qind e tė sėmurėve, derisa 95 pėr qind vuan prej tipit 2, i cili zė fill pėr shkak mosveprimit tė insulinės, e cila bile tretet sė tepėrmi. Kėshtu, me kėtė rast, nė gjak gjendet sasi mė e madhe e sheqerit dhe e insulinės, dhe ėshtė edhe tretja mė e madhe e hormoneve tė tjera.

Pra, “mekanizmi” biokimik ėshtė aq i ērregulluar sa qė qelizat aspak nuk e njohin insulinėn dhe nuk reagojnė nė tė.

Kėshtu sot mund tė thuhet se diabeti i tipit 2, nė tė vėrtetė ėshtė mė tepėr ērregullim i metabolizmit nė dhjamė dhe vaj. Kjo ėshtė situata nė tė cilėn qelizat nuk janė nė gjendje qė tė marrin glukozėn prej gjakut, prandaj ajo mbetet nė qarkullim gjaku dhe depo nė trajtė tė yndyrės dhe glikogjenit, kurse teprica hidhet nga organizmi nėpėrmjet urinės.

Nė kėtė proces tė ndėrlikuar biokimik, nė tė cilin qelizat, nėpėrmjet membranave e marrin glukozėn prej gjakut, si mjet transportues shfrytėzohet thartirat yndyrore – lipoidet, tė njohura si kompleks tė thartirave yndyrore, Omega 3. Ato, nė njė mėnyrė specifike, duhet t’i ndihmojnė membranės sė qelizės, qė duhet tė “kapėrdinė” molekulat e glukozės. Pėr shkak tė industrisė ushqimore, e cila nga pikėpamja natyrore, shpesh ėshtė jo pėrkatėse pėr ushqyeshmėrinė e organizmit, kėto thartira yndyrore mund tė bėhen shumė deficitare nė organizėm, prandaj, atėherė pėr lyerjen e mekanizmit biokimik aktivizojnė disa thartira yndyrore qė tė zėvendėsojnė ato qė mungojnė. Por ato nuk janė pėrkatėse.

Prej tyre, membrana e qelizės lyen keq dhe nė vend se tė bėhet e rrėshqitshme, e butė dhe e pėrshkueshme, ajo bėhet e fortė dhe ngjitėse. Kėshtu, nė vend se t’i ndihmojė qelizės qė tė “kapėrdijė” ushqimin, ajo ka mė shumė problem me “pėrbimjen”. Gjatė kohėve, nė enėt e gjakut krijohet gjithnjė e mė shumė “gėlqerizim”, i njohur pėr mjekėt si arteriosklerozė.

Pėrshkrimi: arterioskleroza

Ėshtė e dukshme se ky “mekanizėm” biokimik shumė i ndėrlikuar dhe i natyrshėm, funksionon pikėrisht nė pėrputhje me ligjet e natyrės, dhe vetėm kėshtu ekziston qarkullimi i materies, dhe ajo qė e quajmė – jetė.

Organizmi i njeriut nuk ėshtė makinė ku disa pjesė, nėse nuk punojnė, mund tė zėvendėsohen me tė tjera. Veēanėrisht jo nėse ērregullimi ndodh nė nivel qelizor. Duke pasur parasysh se tėrė organizmi gjendet nė njė gjendje tė veēantė tė elektrizuar, ku secila qelizė ka frekuencėn e vet nė tė cilėn vibron, pesha e kėtij ērregullimi mund tė shikohet edhe nga ky aspekt.


TRAJTIMI NĖ VEND TĖ SHĖRIMIT


Ēka bėn shkenca bashkėkohore kur zė fill ky ērregullim i rėndė? Ajo mundohet qė artificialisht ta mbajė kėtė proces nė parim, kėtu jep, aty merr, kėtu ndihmo, aty pastro, kėtu zbut etj. Pėr tė gjitha kėto, shkencėtarėt e menēur, nė laboratorė bėjnė medikamente, tė cilat kapitalistėt i shesin shtrenjtė dhe krijojnė profit. Natyrisht, nėse dėshironi tė mbaheni nė jetė, duhet t’i blini ato.

Amerikani i shquar, Tomas Smit, i cili me vite ka qenė i sėmurė prej diabetit, duke kuptuar se mjekėt me trajtimin e tyre profesional, aspak nuk shėrojnė, por vetėm “lyejnė”, nuk ishte pėrtac, dhe lėvizi vetė qė tė hulumtojė shkaqet e tė zėnit fill tė diabetit dhe mundėsia e shėrimit afatgjatė. Njohuritė e tij i publikoi nė shumė tekste, qė janė publikuar atje ku dora e gjithėfuqishme e farmakobiznesit korporativ nuk kishte arritur. Sepse, ėshtė e njohur se shumicėn e publikimeve tė popullarizuara profesionale mjekėsore financohet dhe nė pikėpamje redaksionale i formėsojnė pikėrisht paratė e kompanive farmaceutike. Njihen pikėrisht sipas reklamave pėr barėrat dhe trajtimet e tyre. Smiti ka publikuar doracakun “Insulina: vrasėsja jonė e qetė” (Insulin: Our Silent Killer).

Kėshtu, Smiti zbuloi se nė SHBA ndėrmjet viteve 1930 dhe 1940 shumėēka nė lidhje me shkaqet e zėnies fill tė kėsaj sėmundje si dhe tė mėnyrės sė shėrimit, ka qenė e zbuluar dhe e zbatuar.

Qė atėherė ėshtė ditur se disa substanca natyrale dhe ndryshimi i ushqimit munden qė me sukses tė shėrojnė kėtė sėmundje, ashtu qė metabolizmin e ērregulluar ta kthejnė thjesht qė tė funksionojė nė pajtim me natyrėn.

Disa mjekė, tė cilėt mė 1920 patėn sukses nė shėrimin e diabetit, kanė pohuar se nė perimet gjethedendura tė gjelbėrta gjendet “insulinė natyrale”, dhe se sasi tė mėdha tė insulinės sė kėtillė zvogėlojnė sheqerin nė gjak. Ose kungulli, i cili nė vete pėrmban kanellė (lėkurė tė tharė) qė vepron si “insulinė natyrale”. Natyrisht kjo nuk kan qenė insulinė, por fakt ėshtė se kjo perime e ka ulur nivelin e sheqerit nė urinė.

Por, substancat natyrale nuk kanė mundur tė patentohen dhe tė shietn, prandaj barėra tė reja kundėr diabetit “kėrkohen” edhe mė tej. Derisa bari i ri, i cili mund tė patentohet dhe tė shitet, nga tekstet mjekėsore ėshtė hedhur termi – shėrim i diabetit. Kjo sėmundje “nuk mund” tė shėrohet, dhe di secili mjek, dhe se vetėm mund tė kontrollohet pėrjetėsisht.


KLASIFIKIMI I RI I BARĖRAVE SI MASKĖ


Shumė sėmundje qė i njohim sot, nė tė vėrtetė, janė pasojė e metabolizmit tė ērregulluar.

A e dini se goditja nė tru (iscemik dhe hemorragjik), shumė pengesa nė zemėr, ērregullimet e qarkullimit tė gjakut nė enėt tė gjakut tė zemrės, arterioskleroza, takikardia, tensioni i lartė i gjakut, trashėsia, kolesteroli i ngritur, dėmtimi i retinės sė syrit, prishja e punės sė veshkave, cistat nė vezore, kandidiazi, ērregullimi nė punėn e mėlēisė, sheqeri i lartė nė gjak, ērregullimi nė metabolizmin e dhjamit, ērregullimi i metabolizmit tė hidrateve tė karbonit, dhe edhe shumė simptoma tė tjera qė sot nė tėrė botėn praktikisht kanė marrė pėrmasa tė sėmundjeve epidemike, dikur tė gjitha kanė qenė tė klasifikuara nė simptoma tė diabetit?

Natyrisht, tė gjitha kėto simptoma nuk kanė qenė gjithmonė pasoja tė diabetit, por pikėrisht ky fakt u ka shėrbyer mjekėve tė korruptuar dhe biznesit tė fuqishėm farmaceutik, tė cilėt pėrfitojnė nga tė sėmurėt dhe nga shitja e barėrave, qė tė maskojnė thelbin e kėsaj sėmundje, e cila sot godet miliona njerėz nė tėrė botėn.

Kėshtu, krahas epidemisė sė diabetit insulinė-rezistuesit (tipi 2), mė 1949, nė SHBA, u krye klasifikimi i serishėm i sėmundjeve dhe i simptomave, veēanėrisht i kėtyre qė u konsideruan simptoma tė diabetit.

Klasifikimi i ri, shumė nga kėto simptoma i renditi megjithatė nė sėmundje tė pavarura.

Kėshtu, shėrbime tė veēanta specialistike filluan t’i shpjegojnė simptomat e sėmundjeve, duke i pėrkthyer nė domenin e vet. Sot, shumė simptoma tė diabetit i “shėrojnė” internistėt, kardiologėt, urologėt, psikiatrit ( si sėmundje psikosomatike) – si sėmundje tė domenit tė tyre. Gjatė kohėve, shkaktarėt kryesorė, e ėshtė diabeti, shumė nga kėto simptoma u injoruan. Dobėsia e zemrės sot shėrohet me barėra tė veēanta, e vėmendja ėshtė drejtuar nė dobėsinė e muskujve tė zemrės.

Operacionet bajpas janė hiti i vėrtetė, sikurse edhe montimi i kardiostimulatorėve[1]. Pa marrė parasysh se pas bajpasit jetohet nė mesatare po aq sa do tė jetohej pa kėtė intervenim. Por kardio-kirurgjia ėshtė biznes i madh, e kardio-kirurgėt yje tė mėdhenj. Kėtė maniakė shkojnė deri aty sa qė njerėzve t’ua transplantojnė zemrėn e derrit, ose marrin zemrat nga njerėzit e vdekur klinikisht,zemra tė vėrteta artificiale dhe budallallėqe tė ngjashme. Pacientėt e gjymtuar dhe tė vdekur nuk janė tė rėndėsishėm.

Kirurgjia bashkėkohore ėshtė bėrė aq monstruoze dhe e zhveshur nga ēfarėdo lloj etike, vetėm pėr shkak se me kohė njerėzit e kanė pranuar kėtė si “e mbėrrimė e mjekėsisė moderne”.

Doktor Kristian Bernard ka qenė yll medietik botėror pasi qė nė dhjetor tė 1967 realizoi transplanton e parė tė zemrės. Pacienti i tij Vaskanski ka vdekur pas 18 ditėsh, por kjo, kėtė kirurg tė guximshėm nga Kejptauni i vogėl nė Afrikėn e Jugut nuk e hamendėsoi qė tė vazhdojė punėn e tij.



Publiciteti qė ai fitoi duke iu falėnderuar mediave, nuk ishte shėnuar nė historinė e mjekėsisė. Biznesi farmaceutik ka parė nė kardiokirurgji “pulėn[2] e artė”. Ajo qė pacientėt me zemėr tė transplantuar vdisnin njėri pas tjetrit, nuk ishte me rėndėsi, sa pėrfitimi nga “zhvillimi i mjekėsisė”.

Sipas disa tė dhėnave, ēdo i dyti amerikan sot vuan nga ndonjė simptomė qė dikur i ishte pėrshkruar diabetit – tipit 2. Bile njė e treta e banorėve nė SHBA ka kilogramė tė tepėrt, e sot ky ėshtė problem i numrit mė tė madh tė fėmijėve. Ky problem ėshtė gjithnjė e mė shumė edhe nė Serbi dhe nė shtete tė tjera tė ish-Jugosllavisė.

Se shkaku i tė zėnit fill tė diabetit edhe nuk pėrpiqet tė shėrohet, e ka vėrejtur mė 1960 mjeku japonez, Nijoti Sakarazava: “... asnjė mjek perėndimor nuk mund ta shėrojė diabetin, bile as 30 vjet pas zbulimit tė insulinės. Mjekėt edhe mė tej udhėzojnė pėrdorimin e insulinės duke i dėnuar diabetikėt qė deri nė fund tė jetės duhet tė futin nė organizėm artificialisht, edhe pse nė festimin e 25 vjetorit tė zbulimit tė insulinės, ishte pranuar se ajo nuk shėron nga diabeti. Nė ndėrkohė, miliona diabetikė kanė paguar miliona dollarė, duke blerė atė qė nė tė vėrtetė nuk shėron. Numri i tė sėmurėve nga diabeti, ēdo ditė ėshtė mė i madh. Njėherė kur dikush fillon tė pėrdorė insulinė, mund tė presė qė nga ajo, me siguri, do tė mbushė xhepat e mjekėsve dhe korporatave farmaceutike derisa tė jetė gjallė.”.

Vetėm pas disa vitesh, mė 1964, Sakarazava ka thėnė edhe kėtė: “jam i bindur se mjekėsia perėndimore herėdokurdo do ta pranojė atė qė nė lindje veē ėshtė e njohur me vite – sheqeri i bardhė i rafinuar ėshtė vrasės numrė njė i parezistueshėm nė historinė e njerėzimit – shumė mė vdekjeprurės sesa opiumi ose grimcat radioaktive. Sheqeri i bardhė ėshtė e keqja mė e madhe e qytetėrimit tė industrializuar modern, me tė cilin ėshtė dėnuar lindja e largėt dhe Afrika (ku ėshtė kryer gjenocidi)... njerėzit qė u japin dhe u shesin ėmbėlsira foshnjave, njė ditė, nė tmerrin e tyre, do tė pėrgjigjen.”.

Nė Indi, duket se mjekėt mendojnė ndryshe:

“Njė metodologji alternative pėr shėrimin e diabetit – tipi 1, ėshtė zhvilluar nė disa spitale moderne nė Madras, nė Indi, e disa studime, tė cilat deri mė tash janė zbatuar, vėrtetojnė efikasitetin e kėsaj metode”, zbulon Tomas Smit. “Kėtu bėhet fjalė pėr pėrtėritjen e funksioneve tė qelizave beta tė pankreasit, ashtu qė pankreasi mundet pėrsėri tė fillojė me prodhimin e insulinės. Kjo qasje u tregua efikase nė mbi 60 pėr qind tė rasteve tė tė gjithė pacientėve tek tė cilėt ishte zbatuar. Komplikimi mė i madh shtrihet nė atė se nė organizėm a janė tė pranishėm ende ata antigjenė tė njėjtė, tė cilėt shkaktuan shkatėrrimin e qelizave autoimune beta.”.


Organizmi, thjesht mbrohet fort nga helmet qė u jepen organizmit si ushqim.

Mashtrimet mė tė madha tė industrisė ushqimore ende janė margarina dhe pėrpunimet e sojės.

Ja se ēka propozon T. Smit: “Pėr shėrimin e ddiabetit – tipit 2, janė hapat nė vijim: pėrmirėsimi i gjendjes sė mekanizmit tė ērregulluar pėr kontrollin e sheqerit nė gjak, ashtu qė prej ushqimit tė hiqen yndyrat e paketuara bukur, por helmuese nga dollapet e supermarketeve. Ato duhet t’i zėvendėsojmė me yndyra tė pastra, tė shėndosha dhe tė dobishme. Kjo nėnkupton konsumimin vetėm vajin e linte tė peshkut, dhe pėrkohėsisht edhe vajin e mėlēisė sė bakallarit, derisa niveli i sheqerit nė gjak nuk stabilizohet.

Atėherė nė ushqim mund tė hedhim butėr, vaj tė kokosit, vaj tė ullirit dhe yndyrė tė pastėr me origjinė shtazore. Lexoni etiketat nė dyqane dhe pushoni sė konsumuari vajra tė lira, bile edhe kur ato janė tė pėrfaqėsuara nė prodhimet e pėrpunuara ushqimore, ose nė ushqimet nė ndonjė restoran. Diabetikėt, kronikisht vuajnė nga mungesa e mineraleve, ashtu qė ata duhet t’i kompensojnė me marrjen e shtojcave minerale.”.

Por, kapitali duhet tė krijojė pėrfitim, dhe ju nuk mundeni tek ashtu qė tė ikni nga kjo mbretėri e parave, nė tė cilėn fillon qytetėrimi bashkėkohor. Industria ushqimore, pėr kėtė arsye e ka pėrgatitur mashtrimin e ri: pasi qė keni zbuluar se sheqeri ėshtė i dėmshėm, ajo, nėpėrmjet reklamės sė madhe, do t’ju ofrojė pije dhe ushqime “pa sheqer”. Nė vend tė tyre do tė keni ėmbėlsira artificiale, siē ėshtė aspartam, i cili nuk ėshtė asgjė tjetėr veē helm i pastėr. Por, pėr kėtė do tė flasim nė njė rast tjetėr.


STATISTIKA DANEZE

I vetmi vend nė tė cilin janė bėrė hulumtime statistikorem e tė cilat kanė krahasuar konsumimin e sheqerit dhe shfaqjes sė diabetit, ėshtė Danimarka.

Kėtu shihet se mė 1880, secili qytetar, mesatarisht ka pėrdorur 29 funta sheqer tė rafinuar nė vit. Nė atė kohė kanėq enė 1.8 raste nga diabeti nė 100.000 njerėz. Mė 1911, shfrytėzimi i sheqerit, sipas banorėve, u rrit nė 82 funta, kurse pėrqindja e vdekshmėrisė nga diabeti kėrceu nė 8 pėr qind nė 100.000 banorė. Shfrytėzimi i sheqerit mė 1934, kėrceu nė 113 funat, dhe tė vdekurit nga dibaeti ihste 18.9 pėr qind nė 100.000 banorė.

Para Luftės sė Dytė Botėrore, Danimarka ka pasur konsumimin mė tė madh tė sheqerit nga tė gjitha vendet evropiane. Sot, atje njė nga pesė banorėt e ka kancerin. Nė Suedi, konsumimi vjetor i sheqerit ėshtė rritur nga 12 funta mė 1880, deri nė 120 funta mė 1929. Sot njė nga gjashtė banorėt nė Suedi ka kancer.

Kjo lidhje ėshtė pėrafėrisht e qėlluar.

ORIZI DHE SHEQERI I RAFINUAR

Kinezėt dhe japonezėt qė shfrytėzojnė orizin natyror, e jo tė lėmuar, si ushqim bazė kanė pėrqindje shumė tė ulėt tė diabetit. Interesant ėshtė se tė dhėnat statistikore tregojnė se shpėrthimi i diabetit ka rėnė ndjeshėm gjatė kohės sė Luftės sė Parė Botėrore, kur ka qenė i kufizuar furnizimi me sheqer ( i cili nė radhė tė parė u ishte caktuar ushtarėve). Statistika tregon se atėherė edhe sėmurja nga diabeti ishte e rritur.

Sheqeri i rafinuar u ishte paraqitur japonezėve pas luftės qytetare amerikane, dhe atė japonezėt e kanė shfrytėzuar si ilaē. Deri mė 1906, rreth 45.000 akra tė kallamit tė sheqerit ishin kuėtivuar nė Japoni. Sa mė shumė qė konsumuan ushqimin perėndimor, veēanėrisht sheqerin, edhe sėmundjet perėndimore ndėrmjet lindorėve u rritėn.




RASTI I VIETNAMIT

Se si duket, efekti kur njė popullatėfillon tė konsumojė sheqer tė rafinuar, dhe si kapitalizmi ėshtė perfid, tregon rasti, pėr tė cilin besohet se ka ndodhur nė Vijetnam.

Nė Vijetnam, qeveria amerikane themeloi njė program shumė tė suksesshėm tė shitjes sė orizit tė lėmuar ( i cili shitet sot nė supermerkato), si zėvendėsim pėr orizin e tyre tė papėrpunuar nė kokrra, por qė pėrmban vitaminėn B kompleks. Menjėherė shėndeti i vijetnamezėve u shkatėrrua nė mėnyrė drastike, veēanėrisht kur filluan tė ekspozoheshin ndja industrisė amerikane tė tė bėrit tė ushqimit, dhe tė pijeve freskuese me sheqer artificial (aspartamin). Kombinimi i sheqerit tė bardhė dhe tė orizit tė bardhė ishte vdekjeprurėse pėr vijetnamezėt.

Duket se kėta zyrtarė mjekėsorė amerikanė e shfrytėzuan edhe publikimin e ekzistimit tė “sėmundjes misterioze”, mė 1971, e cila kėrcėnoi me epidemi. Menjėherė filloi qė tė kėrkohet vaksina pėrkatėse (sikur vaksina tė shėrojė nga sėmundja). Vėrejtjet ishin emituar nėpėrmjet radiove dhe televizioneve, dhe miliona fletushka u hodhėn nga avionėt. Amerikanėt, natyrisht se u gjetėn si shpėtimtarė, tė cilėt transportuan me avionė plazėn e gjakut, e marrė nga vijetnamezėt, prej tė cilės e bėnė vaksinėn. Ēka kanė pėrmbajtur ato nė tė vėrtetė, nuk ėshtė e njohur.

Pra, vijetnamezėt pėrjetuan nga amerikanėt tepėr testime perfide me kemikalie tė rrezikshme, nga tė cilėt mė e njohura ishte “substanca e portokallit”, me tė cilėn u shkatėrruan bimėt nė tė cilat fshiheshin vijetnamezėt nga bombat amerikane, gjatė kohės sė invazionit amerikan.

avatar
Odin

575


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi