Ēfarė do tė thotė Religjion?

Shko poshtė

Ēfarė do tė thotė Religjion?

Mesazh  Admin prej 14.10.12 1:24

Ēfarė do tė thotė Religjion?



Nėse bėjmė njė studim krahasues tė feve tė mėdha, ne zbulojmė se ato tė gjitha janė tė bazuara nė tė njėjta shtylla.

Fjala Religjion vjen nga "Religare" qė do tė thotė se qėllimi themelor i ēdo parimi fetar ėshtė qė tė "ri-lidhje", pėr t'u kthyer nė bashkim me Hyjninė e tij, pėr t'u kthyer nė pikėn fillestare tė nisjes, nė Qenjen e filozofisė eksperimentale.

Nė fakt, me tė vėrtetė ekziston vetėm njė Religjion, Unik dhe Kozmik. Ky religjion merr forma tė ndryshme fetare nė kohė tė ndryshme dhe sipas nevojave tė njerėzimit.

Luftėrat fetare prandaj janė absurde, sepse, nė thelb, tė gjitha fetė janė vetėm modifikime tė Fesė kozmike Universale.

Ajo qė duam tė themi ėshtė se kjo ėshtė demostruar me bollėk nepėrmjet ngjashmėrive tė mėdha simbolike dhe teologjike tė tė gjitha religjioneve.

Dashuria qė tė gjitha institucionet mistike nė mbarė botėn ndjejnė pėr Hyjnin ėshtė paracaktuar si: Perėndi, Qenja, Zoti, Brahma, Tao, Zen, Zoti, I.A.O, INRI, Monade, etj. etj. etj.

Martirėt, Shenjtorėt, virgjėreshat, engjėjt dhe kerubinėt janė tė njėjtat perėndi, gjysmė-perėndi, Titanėt, Silfidet, Ciklopėt dhe profetėt e mitologjisė pagane.

Triniteti i krishterė: Ati, Biri dhe Fryma e Shenjtė ėshtė pėrfaqėsuar nė tė gjitha trinitetet religjioze: Osiris, Isis dhe Horus nė Egjipt; Brahma, Vishnu dhe Shiva nė Indi; Kether, Shokmah dhe Binah nė Kabala, etj.

Tė gjitha religjionet kanė qiellin e tyre (dimensione superiore ose Aeon-ėt te Kabala hebraike) dhe palėn e kundėrt tė saj, qiellet tė njohura gjithashtu si "Averno" (Romakėt), "Tartar" (grekėt), "Patala" (Hindusėt), "Mikstlan" (Azteket), "Xibalba" (Maya), etj.

Jezu Krishti ėshtė pėrfaqėsuara te Persėt nga Ormuz, Ahura-Mazda, armiku i tmerrshėm i Ahriman-it (Satanit) qė ne e mbajmė brenda nesh. Te hindusėt, Krishna ėshtė Krishti, dhe ungjilli i Krishnės ėshtė shumė i ngjashėm me atė tė Jezusit tė Nazaretit.
Te Egjiptasit, Krishti ėshtė Osirisi dhe ai qė ishte i mishėruar, nė fakt, ishte njė Osirisfikuar.

Te Kinezėt, Krishti kozmik ėshtė Fu-Hi, i cili shkroi Yi-King, Librin e ligjeve dhe emėroi ministrat dragon. Te grekėt, Krishti quhet Zeus (Jupiteri romak), Ati i tė gjithė zotave.

Te Aztekėt ėshtė Quetzalcoatl, Krishti meksikan. Nė Eddat gjermanike Krishti ėshtė Balder, i cili u vra nga Hoder, perėndia e luftės, me njė shigjetė veshtulli, etj. Ne mund tė pėrmendim Krishtin Kozmik nė mijėra libra tė vjetėr dhe traditave arkaike qė datojnė me miliona vjet para Jezusit ...

Maria, Nėna e Jezusit ėshtė e njėjta Isis, Juno, Demeter, Ceres, Maia, Tonantzin, etj., qė e merr djalin e saj nga ngjizja e papėrlyer.

Fu-Hi, Quetzalcoatl, Buda dhe shumė tė tjerė janė rezultat i ngjizjeve tė papėrlyera. Kėta pėrmenden nė tė vėrtetė mė bollėk nė tė gjitha kultet e vjetra.

Magdalena Maria ėshtė padyshim Salammbo e njėjtė, Matra, Ishtar, Astarte, Afėrdita dhe Venusi nė tė gjitha religjionet. Maria Magdalena, mėkatuesja e penduar ėshtė e njėjta Gundrige, Kundri i dramės Wagneriane.

Tė gjitha kultet e lashta u pėrpoqėn tė ēojnė njeriun drejt sė Vėrtetės sė Madhe Unike dhe prandaj kjo ėshtė arsyeja pse ngjashmėria e madhe mes tė gjitha formave fetare, pėrsėritja e simboleve, ideve, etj., ėshtė aq e mahnitshme.

Kur ndėgjoni fraza tė tilla si: "Unė e mbajė tė vėrtetėn" ose " vetėm feja ime ėshtė e dobishme" tregon shumė kryelartėsi dhe injorancė.

Megjithatė, duke ndjekur kėtė mėnyrė, ne duhet ta kemi parasysh njė gjė shumė tė rėndėsishme: tė gjitha urdhėresat, mėsimet dhe udhėzimet e kulteve fetare janė tė padobishme nėse ju nuk i pėrjetoni vet ...

Kjo ėshtė arsyeja pse, nė ēėshtjet e fesė, mistika duhet tė studiohet nė formėn e saj mė tė thellė. Gnosa studion shkencėn dhe religjionet.Misticizmi qė posedon ėshtė shumė shkencor. Gnosa nuk pranon ekzistencėn e njė Perėndie tė ulur mbi njė fron, duke gjykuar tė gjallėt dhe tė vdekurit. Besimi gnostik bazohet nė pėrvojėn, verifikimin, pėrjetimin, dhe jo mbi teori..

Nė kėto kohė ku ne jetojmė, religjioni ka divorcuar nga shkenca dhe shkenca nga religjioni. Luftojnė kundėr njėri-tjetrit. Tė gjithė besojnė se e posedojnė tė vertetėn, askush nuk mendon se e ka gabim ..

Megjithatė, religjioni qė pėrēmon shkencėn ėshtė njė religjion i zbrazėt, fanatik dhe dogmatik njėqind pėr qind. Shkenca qė hedh poshtė religjionin ėshtė njė shkencė materialiste, ateiste, tėrėsisht qė i mungojnė vlerat dhe parimet.

Balsamin qė kėrkon ai qė dėshiron tė vėrtetėn nuk ėshtė nė opozitė. Teza dhe antiteza duhet tė hidhen nė sintezė, ne duhet tė hyjmė nė njė spiritualizėm shkencor dhe nė njė shkencė shpirtėrore. Ne duhet tė lėnė mėnjanė dualizmin konceptual, kjo ėshtė urgjente dhe e rėndėsishme qė ne tė bashkohemi me njė funksionalizm transendental, ne kemi nevojė pėr njė shkencė religjioze dhe pėr njė religjion shkencor.


Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi