Vetėdija

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Vetėdija

Mesazh  Berti69 prej 13.10.12 23:31

Vetėdija



Njeriu duhet tė merret mė tepėr me ēėshtjen e vetėdijes sesa me ato tė Gjithėsisė apo krijimit tė jetės, thotė Hugo Lagercramtz, profesor nė Institutin Karolinska nė Suedi, si dhe redaktor i librit "Hjärnan och medvetandet" (Truri dhe vetėdija). Ėshtė vetėdija ajo qė vendos se ēfarė do tė jemi dhe ēfarė do tė bėjmė.

Vetė psikologjia ishte nė fillimet e saj shkenca qė merrej me vetėdijen. Pastaj dolėn behavioristėt (behavior=sjellje) duke dhėnė shpjegime se si ata qė ngrenė ēėshtjen e vetėdijes nė tė vėrtetė janė duke u marrė me fe. Pas kėsaj vetėdija ėshtė parė si njė ēėshtje tė cilės nuk ia vlen t“i pėrkushtohesh. Kjo, pėr dy arsye. Pėr shumė studiues tė trurit vetėdija ka qenė e vėshtirė pėr ta kapur. Ėshtė mė e lehtė tė hetosh disa tipe qelizash nervore apo tė zbulosh lėndė tė reja sinjaldhėnėse.

Tė bėsh studime mbi vetėdijen ėshtė parė si diēka e ngatėrrueshme. Tingėllon mė e natyrshme tė dėgjosh njė astrofizikant tė flasė mbi gropa tė zeza apo Bumin e Madh, ndėrsa njė neurostudiues qė kapėrcen nė spekullime mbi vetėdijen shihet me sy tė shtrembėr nga kolegėt. Nė shumė libra mėsimi mbi trurin fjala consciousness (vetėdije) as qė gjendet nė regjistrin e fjalėve.

Argumenti tjetėr ėshtė ai qė njerėzit nuk e kanė pasur arritur pjekurinė pėr tė kapur thelbin e ēėshtjes.

Shpirti (vetėdija dhe ē“ka tjetėr) janė tė pakapshme pėr shkencėn. Por falė arritjeve tė teknikės, qė ka bėrė tė mundur shquarjen e aktivitetit te trurit, ēėshtja mbi vetėdijen ka nisur tė tėrheqė vėmendjen e njerėzve.

Ashtu si duke pėrdorur njė metaforė do tė thonim qė zemra ėshtė njė pompė poashtu edhe vetėdija ėshtė njė skenė teatri, kjo sipas psikologut amerikan Bernard Baars. Dritėhedhėsi ndriēon atė pjesė tė skenės ku ndodh diēka. Korteksi cerebral dhe thalamusi (njė farė stacioni rele nė mes tė trurit) vendosin se ku ėshtė duke ndodhur diēka. Dritėhedhėsi , rolin e tė cilit sipas kėsaj teorie e luajnė nė tru disa qeliza nervore, drejtohet papritur kah njė skenė, pėr tu pėrqėndruar mė vonė po aq papritur nė njė skenė tė re.

Shikuesit vėnė re jo vetėm atė qė ndriēon dritėhedhėsi por shquajnė edhe zhurmė apo erėra qė vijnė nga anė tė tjera. Ėshtė e kuptueshme qė shikuesi mund tė mendojė mbi gjėra krejt tė tjera si p.sh. ndonjė gabim qė i ėshtė pėrvjedhur nė punė etj.
Pėrmes metodave tė reja tė ndėrtimit tė shėmbėlltyrės sė trurit, si ajo e tomografisė sė lėshimit tė pozitroneve ndryshe PET si dhe asaj MR, njerėzit kanė arritur tė marrin disa njohuri tė pėrcirta mbi se ēfarė ndodh nė tru kur njeriu bėhet i vetėdijshėm mbi gjėra tė ndryshme. Lobi i pėrparmė i trurit luan njė rol vendimtar, por edhe pjesė tė tjera tė trurit janė tė pėrziera.

Vendndodhja e vetėdijes ėshtė e vėshtirė tė pėrcaktohet me saktėsi pasi ajo nuk ndodhet nė njė bėrthamė tė pėrcaktuar tė trurit. Ka qenė e mundur tė hiqen, pėrmes operacionit, disa struktura tė trurit qė mendohen tė jenė thelbėsore duke mos u parė ndonjė humbje e vetėdijes tek pacienti.

Nėse vendndodhja e vetėdijes nuk mund tė gjendet nė tru atėherė sipas Descartes do tė mund tė thuhej se vetėdija dhe truri janė dy njėsi tė ndryshme. Descartes ishte ndėr tė parėt qė e shikonte trupin si njė makineri, por si njė katolik i mirė qė ishte nuk mundej ta pėrfshinte shpirtin nė kėtė makineri.

Truri dhe shpirti mendohej tė lidheshin me njėri-tjetrin pėrmes epifysis.
Kjo mėnyrė dyale e tė kuptuarit nuk ka humbur aspak nga faqja e dheut. Shumė shkencėtarė me famė tė kohėve moderne ishin apo janė akoma dyalistė. Marrėsi i ēmimit Nobel neurofiziologu John Eccles, qė ishte gjithashtu katolik, thonte se shpirti vjen kur truri nis tė ndėrtohet tek embrioni nė javėn e tretė.

Sot, pjesa mė e madhe e studiuesve tė trurit, mendojnė se vetėdija mund tė thjeshtohet nė procese neurokimike apo qarqe nervore nė tru, thotė Lagercrantz. Truri, sipas tyre, ėshtė nė tė vėrtetė njė kompjuter biologjik ndėrsa vetėdija njė mbifenomen, d.m.th. njė nėnprodukt i makinerisė biollogjike.

Lagercrantz ėshtė i mendimit se nuk mund t'i afrohesh vetėdijes me metoda tė zakonshme biologjike e thjeshtuese por duke lėnė mėnjanė filozofinė shkencore klasike dhe duke gjetur rrugė tė reja tė arsyetimit.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


509


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Laureta

Mesazh  laureta prej 14.10.12 22:08

''Mendje ke vemendje...''!
avatar
laureta

Asgje nuk eshte me madheshtore se mendja asgje nuk eshte me e pasur se mendja por asgje nuk eshte me idiote se mendja ajo mund te ndertoje madheshtoren por ajo mund te shkatrroje vet veten!!?

57


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vetėdija

Mesazh  Luli prej 13.01.14 19:38

Teoria Kuantike provon se vetėdija migron drejt njė universi tjetėr pas vdekjes



Libri me titullin “Biocentrizmi: si jeta dhe vetėdija janė ēelėsat e njohjes sė natyrės sė Universit” i publikuar nė Shtetet e Bashkuara ka nxitur sė tepėrmi diskutimet nė internet pėr shkak se pėrmban nocionin se “jeta nuk pėrfundon kur trupi vdes, dhe ajo mund tė zgjasė pėrgjithmonė”. Autori i kėtij publikimi, Robert Lanza, nuk dyshon qė kjo ėshtė e mundur.


Lanza ėshtė ekspert nė mjekėsinė regjenerative dhe dejtor shkencor i kompanisė Advanced Cell Technology. Pėrpara se tė njihej pėr kėrkimet e tij shkencore nė lidhje me qelizat burimore (stem cells), ai ishte i njohur pėr njė mori eksperimentesh tė suksesshme nė klonimin e specieve tė rrezikuara.

Sipas “The Learning Mind”,  jo shumė kohė mė parė, shkencėtari u pėrfshi nė fizikė, mekanikėn kuantike dhe astrofizikė. Kjo pėrzierje shpėrthyese disiplinash i ka dhėnė jetė njė teorie tė re, biocentrizmit, tė cilėn profesori ka kohė qė e predikon.

Teoria hamendėson se vdekja, thjesht nuk ekziston. Ajo ėshtė njė iluzion qė origjinon nė mendjen e njeriut. Ekziston sepse njerezit e identifikojnė vetėveten me trupin e tyre. Ata besojnė se trupi do tė vdesė, herėt a vonė, duke menduar qė dhe vetėdija e tyre do tė shkojė bashkė me tė. Nė fakt vetėdija ekziston jashtė kufizimeve tė hapėsirės dhe kohės. Ajo ėshtė e aftė tė jetė kudo, nė trupin e njeriut dhe jashtė tij. Kjo pėrputhet mirė me postulatet themelore e shkencės sė mekanikės kuantike, sipas tė cilės njė pjesėz specifike mund tė jetė e pranishme kudo, dhe njė ngjarje mund tė ndodhė sipas disa mėnyrash, ndonjėherė tė panumėrta.

Lanza beson se universet multiple mund tė ekzistojnė nė mėnyrė tė njėkohshme. Kėto universe, pėrmbajnė mėnyra tė shumėnumėrta pėr ndodhjen e skenareve tė mundshėm. Nė njė univers trupi mund tė ketė vdekur, nė njė tjetėr ai vazhdon tė ekzistojė duke thithur vetėdije e cila migroi drejt kėtij universi.

Kjo do tė thotė qė njė person i vdekur, duke udhėtuar nėpėrmjet tė njėjtit tunel, nuk pėrfundon nė ferr apo parajsė, por nė njė botė tė ngjashme qė ai ose ajo e ka banuar mė para, por kėsaj rradhe si i gjallė, e kėshtu me rradhė pafundėsisht

Botė tė shumėnumėrta

Kjo teori  e Lanza-s, qė tė ysht shpresėn, por edhe tejet e diskutueshme nga ana tjetėr, ka mjaft mbėshtetės tė paqėllimshėm, jo thjesht vdekatarė qė duan tė rrojnė pėrjetė, por dhe disa shkencėtarė tė mirėnjohur. Kėta janė fizikantė dhe astrofizikantė qė priren tė bien dakord me ekzistencėn e botėve paralele si dhe qė sugjerojnė mundėsinė e universeve tė shumėnumėrt, multiverseve. Multiversi ėshtė njė koncept i ashtuquajtur shkencor qė mbrohet prej tyre.  Ata besojnė se nuk ekzistojnė ligje fizike qė tė mund tė ndalojnė ekzistencėn e botėve paralele.

“Faktori qė shkakton kėto  botė tė shumėfishuara janė veprimet tona,” shpjegon Everett. Nėse ne bėjmė disa zgjedhje, nė ēast njė univers ndahet nė dysh me versione rezultatesh tė ndryshme.

Fakti qė universi ynė nuk ėshtė i vetėm, mbėshtetet nga tė dhėnat e marra nga teleskopi hapėsinor Planck. Duke pėrdorur kėto tė dhėna, shkencėtarėt kanė krijuar hartėn mė tė saktė tė sfondit prej mikrovalėsh, qė quhet ndryshe, rrezatimi i
ēlirimit relik kozmik, i cili ka mbetur qė nga krijimi i universit tonė. Ata kanė zbuluar gjithashtu qė universi ka shumė ndėrprerje dhe boshllėqe tė shumta.

Fizikantja teorike shqiptare, Laura Mersini-Houghton nga Universiteti i Karolinės sė Veriut sė bashku me kologėt e saj nuk ėshtė dakord; ata janė tė mendimit qė anomalitė e sfondit tė mikrovalėve ekzistojnė nė sajė tė faktit qė univesi ynė ndikohet nga universe tė tjera tė cilat ekzistojnė pranė tij, si dhe hapėsirat dhe boshllėqet janė rezultat i drejtpėrdrejtė i sulmeve tė universeve fqinje.

Kuanti i shpirtit

Pra, sipas teorisė sė bio-centirizmit, ka njė bollėk vendesh apo universesh tė tjera tek tė cilat mund tė migrojė shpirti ynė pas vdekjes. Por a ekziston shpirti?

Sipas Hameroff, truri njerėzor ėshtė kompjuteri perfekt kuantik dhe pėr rrjedhojė shpirti apo vetėdija ėshtė thjesht informacion i vendosur nė nivelin kuantik. Mund tė transferohet, pas vdekjes se trupit; informacioni kuantik i pėrfaqėsuar nga vetėdija migron me universin tonė dhe  ekziston atje pėr njė kohė tė pacaktuar. Eksperti i biocentrizmit, Lanza, provon se shpirti migron nė njė univers tjetėr. Ky ėshtė dallimi i madh mes tij dhe kolegėve tė tij.

Sir Roger Penrose, njė fizikant i pėrmendur britanik, ekspert i matematikės, nga Universiteti i Oksfordit, e mbėshtet teorinė e Lanza-s, madje ai ka gjetur gjurmė tė kontakteve me universe tė tjerė. Sė bashku, kėta shkencėtarė po zhvillojnė teorinė kuantike pėr tė spjeguar teorinė e vetėdijes, Ata besojnė se kanė gjetur transportuesit e vetėdijes, elementėt qė e grumbullojnė  informacionin gjatė jetės dhe pas vdekjes sė trupit, e largojnė vetėdijen gjetkė.

Kėta elemente janė lokalizuar brenda tubėzave me bazė proteinash (mikrotubulat neuronale) tė cilave mė parė u ėshtė atribuar roli i thjeshtė i forcimit dhe i kanalizimit tė transportit brenda njė qelize. Nė bazė tė strukturės sė tyre, mikrotubėzat janė mė sė miri tė pėrshtatėshme tė funksionojnė si transportueset e karakteristikave kuantike brenda trurit. Kjo kryesisht se ato janė tė afta tė ruajnė gjendjet kuantike pėr njė periudhė tė gjatė kohe, qė do tė thotė se mund tė funksionojnė si elementet e njė kompjuteri kuantik.

(E. Mazniku)
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vetėdija

Mesazh  Kundalini prej 14.01.14 15:36

Per me teper informacion mbi vetdijen dhe pavetdijen mund te lexoni dianetiken.
avatar
Kundalini

I am not here to prove I am God. I am here to prove YOU are God!

Paramahamsa Sri Nithyananda

14


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vetėdija

Mesazh  das prej 06.03.14 20:56

Lexoni librin "Dio in te - Ramtha" (Zoti tek ty ) lexoni "Osho - Dijet e fshehta" dhe "Udhetim jasht trupit - Denning E Phillips"
ka plot libra te tjer por keta do ua rekomandoja une
avatar
das

Fol me veten ne heshtje, vetem aty mund te gjesh pergjigjen

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi