Fundi i botes 5 4.8 22

Fundi i botes

Faqja 4 e 5 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 17.07.08 19:03

First topic message reminder :

21/12/2012



Shpėrthime vullkanike tė mėdha, stuhi magnetike, rrezatime nga hapėsira etj... Pas vetėm katėr vjetėsh nė Tokė do tė mbretėrojė ferri, ose tė paktėn sipas Laurenc Xhozef, fizikan nga SHBA dhe autori i librit "Apokalipsi 2012".

Bindjet e tij bazohen nė njė fakt: mė 12 dhjetor tė vitit 2012 do tė pėrfundojė cikli i kalendarit Maja, qytetėrimi misterioz qė banoi nė Amerikėn Qendrore nga viti 1800 pėrpara Krishtit deri nė vitit 1450 pas Krishtit.

Pėr mė shumė tė nesėrmen e asaj dite do tė ndodhė solstici dimėror dhe Dielli do tė pozicionohet me qendrėn e Rrugės sė Qumėshtit pėr herė tė parė pas 26 mijė vjetėsh...a duhet tė shqetėsohemi?

Pozicionimi astronomik nuk do tė jetė i rrezikshėm, tė paktėn sipas shkencėtarėve qė e mbikėqyrin hapėsirėn nė vazhdimėsi. Pėr shembull nė vitin 2002 pesė planetė u pozicionuan nė njė vijė tė drejtė nė harkun e 33 gradėve pa shkaktuar asnjė pasojė nė kozmos.

Ndėrsa kultura Maja ishte njė nga mė komplekset nė botė dhe shquhej pėr diturinė nė fushėn e matematikės dhe astronomisė.

Por e gjitha kjo po krijon njė klimė ankthi nė lidhje me vitin 2012 qė kujton pak a shumė atė tė vitit 2000. Kur sipas raporteve nė tė gjithė botėn u shpenzuan rreth 300 miliardė dollarė pėr tė ndėrhyrė nė sistemet informatike dhe pėr tė parandaluar katastrofėn e madhe.

Por, gjithsesi, ne jemi bijė tė njė apokalipsi.

Gjashtėdhjetepesė milionė vjet mė parė, toka u trondit nga njė kataklizėm i vėrtetė.

Njė meteor tepėr i madh me njė diametėr rreth 10 km, ndezi nė flakė atmosferėn dhe u pėrplas nė brigjet Yukatan (nė Meksikė) duke shkaktuar njė krater tė gjerė mė shumė se 100 kilometra dhe njė re pluhuri qė do ta mbulonte tė gjithė tokėn pėr vite me radhė si njė perde e zezė.

Dhe pėrfundoi kėshtu epoka e dinozaurėve, reptilėt e mėdhenj qė pėr miliona vjet kanė qenė "tė zotėt" e planetit.

Ndėrsa nė atė epokė, gjitarėt kishin arrinin madhėsinė fizike tė njė qeni. Por ēuditėrisht ata i mbijetuan katastrofės. Dhe madje pėrfituan nga ajo: duke mos qenė mė tė kėrcėnuar nga zvarranikėt gjigantė filluan tė evoluonin derisa u bėnė ata dominuesit e vėrtetė tė planetit Tokė.

Epoka e re e gurit

Edhe nė ditėt e sotme, siē ndodhi nė vitin 1999, disa e lidhin kėtė histori me Nostradamusin (Michel de Notre-Dame, 1503-1566).

Por nė fakt, Nostradamusi e kishte parashikuar katastrofėn edhe disa herė tė tjera nė shekujt e kaluar, por asnjė informacion nuk lidhet me vitin 2012.

Njė hipotezė mė shkencore apokalipsi ėshtė teoria e Olduvait, e formuluar nė vitin 1989 nga inxhinieri Riēard Dukan, mbi bazėn e tė dhėnave botėrore mbi energjinė dhe popullsinė.

Hipoteza e merr emrin nga ultėsira e Olduvait nė Tanzani, duke u konsideruar si njė metaforė e kohės sė gurit tė cilės ka mundėsi qė t'i rikthehemi pas vitit 2012...por hipoteza tė tilla tashmė na kanė bėrė tepėr skeptikė, pasi tė tilla katastrofa janė parashikuar qė nga viti 1979 deri nė 2008, por qė asnjė prej tyre nuk rezultoi e vėrtetė.

Por ka pasur edhe raste tragjike si "Heaven's Gate": nė vitin 1997 39 persona u vetėvranė me shpresėn se do tė arrinin nė njė "nivel superior" pėrpara se bota tė shkatėrrohej.

Njė bindje qė thellohet sė tepėrmi mund tė ketė rrėnjė politike dhe sociale, mbi tė gjitha nėse pėrcillet nga
persona qė kanė pozicione tė fuqishme.

Tė influencohesh nga mendimi i njė apokalipsi do tė thotė ta lėshosh veten nė njė rrjedhė mendimesh duke mos bėrė asgjė pėr tė parandaluar. Ose mund tė klasifikohet edhe si njė sjellje qė bėn reale njė profeci.

Pėrgatiti: Endrit Veleshnja


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 13.10.09 12:16, edituar 3 herė gjithsej

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė


Re: Fundi i botes

Mesazh  yasmin prej 07.01.11 23:47

Mesa di une Profeti Muhamed (a.s) eshte quajtur "Profeti i Meshires" dhe jo profet me cilesite fallxhorit qe jep shenja per fundin e botes! Ne Kur'an, Zoti i drejtohet Profetit "te pyesin ty per diten e kijametit,i thuaj ajo dite eshte afer" Qe do te thote se, vetem Zoti di se kur eshte kjo dite,e nese vertet Profeti paska parashikuar shenja,i bie qe larg qofte, te kete vepruar ne kundershtim me Librin e Shenjte! Prandaj,mos ta rendojme personalitetin e ndritur te Profetit me parashikime qe nuk kane qene dhe nuk jane ne kompetencen e tij..

yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fjori prej 25.02.11 17:10

Shume teori per apokalipsin paraqiten,dime se planeti yne ka kaluar cikle te perseritura zhvillimi,fenomene negative mbi planet te shkaktuara nga vete njerzimi kemi plot,atehere?
Dime qe paniku eshte ushqim dhe energji per entitetet negative,mos eshte kjo arsyeja e perhapjes se ketij paniku?
Mendoj se nese ne i nenshtrohemi kesa frike te madhe do vdesim vete deri sa te vije dhjetori 2012 pa pare se cdo ndodhe.
Prandaj ta jetojme e ta shijojme jeten sa me mire se nuk ndryshojme dot gje ,
ndoshta duke menduar pozitivisht ndodh mrekullia
ne fund te fundit s'dime asgje

Fjori

88


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 09.03.11 11:11

Fshati misterioz qe do perballoi fundin e botes...



Shume jane duke prenotuar shtepi dhe fluturime per tu strehuar dhe per te shpetuar, nga fundi i botes ne vitin 2012.

Nese hyni ne radhet e atyre qe jane te bindur se fundi i botes do te jete ne 2012, ka vetem nje vend ne bote ku ju mund ti shpetoni Apokalipsit. Behet fjale per Bugarach, nje fshat i vogel ne jug-perendim te Frances, qe ne 2007 numeronte vetem 192 banore.

Nese do te pyesnit se cfare ka te vecante ky qytet i vogel, vendosur ne kembet e malit te Bugarach, pergjigja qendron pikerisht ne majen e famshme: mali i Bugarach eshte 1.231 metra mbi nivelin e detit dhe eshte konsideruar si nje mal magjik dhe i shenjte, ndoshta per shkak te shpellave gelqerore qe e perbejne.

Shume gojedhena thone se ne brendesi te malit fshihen Graali i Shenjte dhe thesari i templareve dhe deri tek Nostrodamus e Jules Vernes shkuan per te vizituar malin misterioz.




Historia me e cuditshme lidhur me malin eshte e koheve te fundit, ku i pershkruan shpellat e maleve, si nje garazh alienesh. Sipas nje grupi te fshehte, ne brendesi te malit, fshihet nje grup jashtetokesoresh ne pritje te fundit te botes, planifikur per 21 dhjetor 2012 ( edhe pse disa e kane spostuar daten e Apokalipsit me 12 dhjetor). Ne kete pike, alienet do te braktisin planetin tone, duke marre me vete disa qenie humane.

Duket e pabesueshme, por shume njerez, kryesisht shtetas amerikane, tashme kane marre me qera disa shtepi ne Bugarach dhe kane prenotuar fluturime per fundin e 2012.

Kryetari i fshatit, Jean Pierre Delord shpreh shqetesimin se: “Keto tregime datojne rreth 40 vjet me pare. Fillimisht ka qene nje vizionar, i cili pretendonte se degjonte zhurmen e motorreve te anijeve nderyjore, ne brendesi te Bugarach-ut.

Madje ishte folur edhe nje reviste ufologjie. Kjo nuk eshte aspak zbavitese, nese neser do te arrije ne 100.000 njerez, nuk do te jemi ne gjendje te perballojme situaten. Une kam informuar autoritetet rajonale per shqetesimet tona, dhe do te donin qe ushtria te jete e disponueshme, nese do te ishte e nevojshme per te nderhyre ne dhjetorin e vitit 2012”.

Me pak fjale kryetari i bashkise se Bugarach po pregatitet per nje plan emergjence, ne pritje te mberritjes se grupeve te medha “vizionare”.

Edhe pse shume prej tyre, qe nuk besojne historite mbi alienet, jane te gezuar qe bota vlereson fashtin e tyre te vogel, te cilet ata e konsiderojne nje vend te bukur, me “nje force magnetike, ne kuptimin shkencor te fjales”.

Nese doni te shpetoni, nuk do te thote qe Bugarach eshte i gatshem per t’ju pritur, por per pushime qyteti francez, eshte shume i lumtur t’ju hape dyert.

http://secretebase.free.fr/etrange/zonesetranges/bugarach/bugarach.htm

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 09.03.11 20:43



Edhe nje here per fundin e Botes me 21 maj 2011






Pėr fundin e botės, qė Majėt e kanė parashikuar mė 21 dhjetor 2012 tanimė kemi shkruar. Ka milion tekste dhe tė dhėna ku pėrmenden tė gjitha teoritė e mundshme dhe pohime, lidhshmėri tė shenjės sė re astrologjike Gjarpėr me fundin e botės.

Madje ka edhe mendime tė tė famshmėve pėr fundin e botės. Megjithatė, lajmi i fundit nė kėtė temė qė gjithnjė e mė shumė po tėrheq vėmendjen e botės e shpėrndajnė njė grup i njerėzve qė udhėtojnė nėpėr botė dhe shpėrndajnė porosinė se fundi i botės do tė ndodh pėr dy muaj! Kush janė ata?

Fund i botės pėr dy muajve?

Bėhet fjalė pėr grup tė krishterėsh qė marrin pjesė nė diēka qė quhet “Projekti Karvan”. Anėtarėt e grupit janė amerikanė qė janė larguar nga gjithēka: paratė, puna,familja, shokė,..dhe janė nisur nė mision nėpėr botė. Qėllimi i misionit ėshtė ta pėrhapin zėrin se fundi i botės nuk fillon me 21.12.2012 siē thuhet, por shumė mė herėt. Nė muajin maj tė kėtij viti!


Ēfarė do tė ndodhė mė 21 maj tė 2011?

Sipas besimeve tė grupit “Karvan” qė e udhėheq udhėheqėsi kontrovers i krishterė nė radio Harold Kamping, mė 21 maj tė kėtij viti Tokėn do ta godas njė tėrmet shumė i madh me madhėsi tė paparė. Pas tėrmetit, nė Tokė do tė vijė Jezusi i cili do tė marrė me vete nė parajsė disa tė pėrzgjedhur, ndėrsa tė tjerėt do t’i lėrė tė ballafaqohen me vėshtirėsitė ferri dhe frikėsuese.




Tėrmeti i paralameruar ėshtė vetėm pjesa e parė dhe fillim i fundit tė botės. Siē pohon Kamping dhe grupi i tij, Bibla garanton se nė 153 ditėt vijuese, deri mė 20 tetor do tė jetė faza vijuese e apokalipsit nėpėr tė cilėn tė mbijetuarit e rrallė do tė luftojnė pėr mbijetesė, tė rrethuar me kushte mė tė kėqija tė mundshme. Mė 21 tetorit vjen dita e gjykimit kur bota pėrfundimisht do tė ndaloj sė ekzistuari, si edhe tė gjithė njerėzit nė tė.

Kush ėshtė Harold Kamping dhe ēfarė ėshtė projekti “Karvan”?




Harold Kamping ėshtė i njohur pėr publikun amerikan, por deri diku edhe atė botėror qė para njė kohe tė shkurtėr. Gjithsesi, pėr pohime tė ngjashme. Herėn e parė Kamping dhe “Karvan” fundin e botės e paralajmėruan mė 6 shtator tė vitit 1994.

Por fundi i botės nuk ndodhi. Gabimin e tij atėherė Kamping e arsyetoi me faktin se gabimisht kishte interpretuar shenjat, por qė ėshtė mė se i sigurt nė pohimet e tij se pikėrisht kėtė vit ėshtė VITI FATAL kur bota do tė zhduket, ndėrsa nė 21 maj ėshtė fillimi i fundit.

Me njė rast, nė pyetje tė gazetarit tė SNN: “Ēfarė do tė ndodhė nėse mė 22 maj do tė zgjoheni dhe asgjė nuk do tė ndodhė?” , Kamping u pėrgjigj: “Nėse i pėrgjigjem kėsaj pyetjeje do tė thotė se dyshoj nė Bibėl. Besoni, fundi i botės do tė ndodhė kėtė vit.”

A e dini shprehjen lapidar te shqiptareve...? Qentė le tė lehin, karvani le tė ecė pėrpara.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

2012 Genjeshter

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 12:32

hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 13:35

yasmin shkruajti:Mesa di une Profeti Muhamed (a.s) eshte quajtur "Profeti i Meshires" dhe jo profet me cilesite fallxhorit qe jep shenja per fundin e botes! Ne Kur'an, Zoti i drejtohet Profetit "te pyesin ty per diten e kijametit,i thuaj ajo dite eshte afer" Qe do te thote se, vetem Zoti di se kur eshte kjo dite,e nese vertet Profeti paska parashikuar shenja,i bie qe larg qofte, te kete vepruar ne kundershtim me Librin e Shenjte! Prandaj,mos ta rendojme personalitetin e ndritur te Profetit me parashikime qe nuk kane qene dhe nuk jane ne kompetencen e tij..

yasmin nuk pajtohem me ty ne kete rast Muhammedi a.s i ka thene shenjat qe ia ka treguar Zoti
nuk ka shpikur as edhe nje fjal te vetme shenjat jane te permendura edhe ne Kuran

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  bigcola prej 12.03.11 16:06

DJ_enis shkruajti:hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

Mos je gabim qe Jeuzusi jeton 7 vjet?
7 jo por Dyzet (40) vjet sipas Ebi Hurejre.

bigcola

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 16:07

bigcola shkruajti:
DJ_enis shkruajti:hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

Mos je gabim qe Jeuzusi jeton 7 vjet?
7 jo por Dyzet (40) vjet sipas Ebi Hurejre.

jo nuk jam gabim Isai a.s (Jezusi) ne moshen 33 vjec u ngrit ne qiell
kur te zbresi dmth do ti ket 33 vjeq do jetoj edhe 7 vjet pastaj do vdesi ne moshen 40 vjec

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

NASA pėr vitin 2012

Mesazh  arbri1994 prej 15.03.11 0:34

Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012? Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinokseve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit

Pak mė shumė se tri vjet na ndajnė nga fundi i profetizuar i botės sė njohur, ai ndryshim drastik qė duhet tė pėsojė qytetėrimi aktual. Deri NASA ka lėshuar alarmin, duke pėrqendruar vėmendjen lidhur me njė furtunė diellore tė parashikuar pėr vitin 2012, kur aktiviteti diellor do tė arrijė pikun mė tė lartė.

Mjetet teknologjike qė disponon shkenca moderne kanė evidentuar fenomene fizike dhe qiellore qė mund tė kenė ndonjė lidhje me profeci tė lashta dhe, ndėrkohė, nxjerrin nė pah nivelin e dijes sė qytetėrimit qė na ka paraprirė.

Ky qytetėrim ishte zhdukur nga fenomeni ciklik profetik qė do tė pėrsėritet mė 2012? Kush ka gdhendur nė gurė njė mesazh pėr tė na paralajmėruar nga njė rrezik i tillė, me shpresėn se do ta kishim gjetur mėnyrėn pėr t'i mbijetuar? Mund edhe mos t'u besojmė gjithė kėtyre profetėve. Shumė herė ėshtė ulėritur pėr fundin e botės.

Praktikisht nė fund tė ēdo mijėvjeēari; por jemi gjithmonė kėtu, nė kėtė planet qė ēdo ditė, me njė tėrbim tė dėshpėruar, punojmė qė ta shkatėrrojmė. Ndoshta ėshtė kjo katastrofa. 2012 pėrfaqėson pikėn e moskthimit.

Nėqoftėse e kalojmė, nuk do tė mund ta shpėtojmė planetin nga veprimi ynė shkatėrrimtar i pėrgatitur nė emėr tė zhvillimit e tė progresit... nėqoftėse ky stil jetese mund tė quhet progres. Por gjėja e habitshme ėshtė se ēdo popull, ēdo qytetėrim qė na ka paraprirė ka luajtur tė njėjtėn muzikė, ka folur tė njėjtėn gjuhė.

Qytetėrime qė, sipas datimeve historike, nuk kanė pasur kontakte midis tyre. Popuj tė ndodhur nė katėr anėt e botės, nė pika gjeografike tė ndryshme. Njė koinēidencė? Ndoshta trashėgimia e njė populli tė mėparshėm dhe shumė mė i lashtė? Populli legjendar i Atlantidės? Pėr kėtė arsye po kėrkohet tė kuptohet se ēfarė fenomenesh mund t'i vėrtetojnė profeci tė tilla nė vitin 2012.

Kemi studiuar libra, dokumenta, monumente, pėr tė zbuluar nėse 21 dhjetori 2012 ėshtė vėrtet data nė tė cilėn do tė pėrballojmė rrezikun profetik dhe do tė kuptojmė se nė ēfarė mėnyre ėshtė llogaritur koha nga kush na ka paraprirė; ēfarė ore kanė pėrdorur pėr llogaritjen: spostimin e ekuinokseve. Pavarėsisht kėsaj, nuk ėshtė e thjeshtė qė tė individualizohet momenti i saktė i ngjarjeve qė do tė duhej tė verifikohej. Shumė popuj e kanė treguar 2012 si vitin e evenimenteve tė mėdha.

Torahu hebraik parashikon se nė vitin 5776, Toka do tė goditet nga njė kometė. Aktualisht, sipas kalendarit hebraik, jemi nė vitin 5773. Pėr inkasit, rikthimi i Inkas nėnkupton rikthimin nė njė epokė tė artė. Njė erė e re paqeje e paraprirė nga tri faza.

Duket se faza e parė ka filluar nė vitin 1990, e dyta, e quajtur "e pėrgatitjes", e filluar mė 1993 dhe e pėrfunduar nė 2000 dhe, sė fundi i treta, e quajtur "e manifestimit", qė do tė pėrfundojė mė 2012, kur do tė shfaqet ēifti mbretėror qė do t'i japė jetė epokės sė re tė floririt. Pėr majat, 21 dhjetori 2012 shėnon mbarimin e kalendarit dhe momentin e kthimit tė 90 hyjnive.

Nė mėnyrė tė ganuar, dikush ka pohuar se nuk ėshtė e njohur, pasi ky popull nuk ka vazhduar nė llogaritjen e kohės, nuk ka formuluar parashikime pėrtej njė date tė tillė. Nuk ka gjė mė false! Nga mbishkrimi i gjetur nė monumentin 6 tė vendit maja nė Tortugero tė shtetit meksikan tė Tabasco nxirret data e 20 dhjetorit 2012. Sipas mbishkrimit, nė njė datė tė tillė do tė verifikohej njė eveniment me pėrfshirjen e hyjnisė meksikane tė luftės dhe tė krijimit, Bolon Yokte. Nga kėtu profecia.

Por, rezulton ekzistenca e mbishkrimeve me data pėrtej datės 2012, kėshtu qė majat nuk e kanė 21 dhjetorin 2012 si ditėn e fundit, por vetėm si fundin e njė cikli kalendaresk, njė rast tė njė periudhe tė re tė celeberuar me festime tė mėdha. Majat kanė parashikuar se kthimi i Zotave do tė shėnojė fillimin e njė ndryshimi rrėnjėsor qė do ta ēojė njerėzimin nė njė periudhė tė gjatė paqeje dhe qetėsie.

Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012? Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinoksėve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit, domethėnė lėkundja e lehtė e aksit polar tokėsor pėrreth polit tė rrotullimit tė Diellit.

Me fjalė tė thjeshta, ndodhja e ekuinokseve ėshtė ajo lėvizje qė kryen Toka pėr tė ruajtur prirjen e aksit, duke kundėrshtuar tėrheqjen gravitacionale tė ushtruar nga Dielli dhe nga Hėna, ndaj zgjerimit ekuatorial qė tenton ta drejtojė aksin, duke e detyruar qė tė pėrshkuajė njė rreth - aktualisht me 23.5 gradė, i cili plotėsohet ēdo 25776 vjet, duke origjinuar lėvizjen rrotulluese aksiale.

Gjatė njė lėvizjeje tė tillė tė Tokės vėrehet njė ndryshim i qiejve, i pozicionit tė yjeve dhe i konstelacioneve. Njė prej efekteve ėshtė zėvendėsimi i stinėve me njė afrim tė caktuar ēdo vit, nė mėnyrė qė kur Dielli tė kthehet nė pikėn fillestare do tė rezultojė i spostuar ndaj yjeve me rreth 1 gradė ēdo rreth 72 vjet.

Lėvizja qė na mundėson tė kemi meridianin qiellor... Nė fakt, nėqoftėse marrim nė konsideratė njė meridian imagjinar qė lidh Polin e Veriut dhe Polin e Jugut, mund tė gjehet pika kulmore e yjeve kur kėto tė fundit, duke pėrshkuar kėtė vijė imagjinare, arrijnė ngritjen maksimale sipėr horizontit.

Tekste tė lashta na tregojnė se Zotave ju caktuan 12 periudha mbretėrimi, secila me nga 2160 vjet, korresponduese me 12 shenjat zodiakale, duke e mbuluar nė kėtė mėnyrė tė gjithė ciklin rrotullues rreth aksit me 25920 vjet. Llogaritjet e fundit shkencore kanė propozuar se, praktikisht ēdo shenjė zodiakale ka 2148 vjet dhe jo 2160, duke e ēuar kėshtu ciklin nė njė zgjatje prej 25776 vitesh.

Shkenca zyrtare ka pėrcaktuar se njė gradė rrotulluese aksiale korrespondon me 71.6 vjet; duke qenė se ēdo Erė e Madhe ka 30 gradė, do tė kishim 2148 vite pėr ēdo shenjė zodiakale. Sipas llogarive tė tjera, njė gradė rrotulluese aksiale do tė kishte 71.47 vjet dhe nė kėtė rast do tė kishim njė cikėl prej 25790.20 vjet.

Rrumbullakimi nė 72 vjet ėshtė kryer pėr arsye matematikore; tė parėt qė e adoptuan qenė sumerėt. Kėshtu, duke pasur parasysh se pas pėrmbytjes u verifikua fillimi i njė ere tė re preēesionale me njė diferencė prej 1 gradė e gjysėm, domethėnė 108 vjet dhe se kanė kaluar 6 erėra nga 2148 vjet (aktualisht jemi nė tė gjashtėn), tjetra duhet tė fillojė nė vitin 2012. Sikur erėrat tė qenė pėrbėra nga 2160 vjet, ajo e reja duhet tė fillojė nė 2036. Duhet edhe tė konsiderojmė se tregohet njė zodiak sideral, jo vetėm njė astronomik, pėr tė cilin kemi tė dhėna tė ndryshme pėr ēdo konstelacion.

Pėrtej llogaritjeve qė derivojnė, shėnojmė se kalendari maja parashikon cikle prej 52 vjetėsh; 100 cikle tė tilla i korrespondojnė njė Cikli tė Madh, i njohur si 13 Baktun me 1872000 ditė. Duke marrė nė konsideratė vitet e pėrbėra nga 360 ditė, nėqoftėse fillimi i Ciklit tė Madh tė fundit i pėrket 11 gushtit tė vitit 3113 B.C., parashikohet qė do tė pėrfundojė nė vitin 2087; por nėqoftėse i konsiderojmė vitet e formuara me 365.25 ditė, atėhere Cikli i Madh do tė jetė me 5125 vjet dhe do tė pėrfundojė mė 2012. 100 cikle, domethėnė 5200 vjet, me 365.25 ditė bėjnė 1899300 ditė, jo 1872000.

Ashtu si 5200 vjet me 365 ditė janė tė barabarta me 1898000 ditė. 100 herė numri 18980, me domethėnie tė veēantė pėr popullin maja. Respektivisht 1872000, do tė kemi njė Cikėl tė Madh prej 5128.76 vitesh dhe fundi i tij do tė ndodhė nė vitin 2015.76. Por nuk ėshtė gjithēka.

Kemi parė se preēesioni, pėr arsye matematikore, ėshtė llogaritur me 25920 vjet, nėqoftėse formohet nga 12 erėra prej 2160 vjetėsh, por nė realitet bėhet fjalė pėr 12 erėra me nga 2148 vjet secila, duke dhėnė njė preēesion prej 25776 vjetėsh, duke mbajtur kėshtu parasysh se pėr majat Cikli i Madh ėshtė vetėm njė e pesta e tė gjithė preēesionit, duke i ndarė me 5 tė dy tė dhėnat e reja do tė kemi 13 Baktun apo njė Baktun 13 prej 5184 vjetėsh dhe njė prej 5155. Pėr pasojė, pėrtej 2012 do tė kemi dy data tė tjera pėr mbarimin e ciklit: respektivisht vitet 2071 dhe 2042. 2012 duket se shėnon kalimin nga njė konstelacion tek tjetri; saktėsisht nga ai aktual i Peshqve tek ai i Ujorit.

Pse njė fakt i tillė ėshtė aq i rėndėsishėm sa t'i shtyjė tė lashtit qė tė lėnė njė mesazh lidhur me tė ardhmen tonė qė tė mund tė arrinte deri tek ne?

Sumerėt e kanė bėrė tė parėt, duke paraqitur sipėr njė tabele, qė i pėrket vitit 4200 B.C., kalimin e 3 erėrave dhe tė 3 tė mėpasmeve qė akoma duhej tė kalonin. Nė vitin 4200 B.C. ekuinoksi i pranverės shėnohej nga konstelacioni i Demit; duke llogaritur 3 kalime tė tjera arrihet nė fundin e erės sė Peshqve.

Mesazhi mė domethėnės vjen nga trualli i Egjiptit. Nė "Librin e tė Vdekurve" ėshtė shkruar: "Duke llogaritur dhe duke mbajtur parasysh ditėt dhe orėt e pėrshtatshme tė yjeve tė Orionit dhe tė 12 Hyjnive qė i mbajnė, e gjashta midis tyre ndodhet nė pragun e humnerės nė orėn e disfatės sė djallit. Ja qė unė arrij si triumfator pėrpara njė hapėsire tė gjerė tė botės inferiore. I jap ofertat e mia Zotit Shu...

Kur tė pushojnė maskrat, gjaku i tė papastėrve do tė ftohet dhe Toka, sėrish e formuar nė tėrėsinė e saj, do tė vishet me lule dhe me fruta tė reja...". Njė referim ndaj preēesionit dhe alternimit tė konstelacioneve. Por cila ėshtė e gjashta? Referimi ndaj Orionit nuk ėshtė i rastėsishėm.

Duke qenė se preēesioni mundėson qė tė kthehet prapa nė kohė pėr tė eksploruar qiejt e lashtė, ėshtė vėrejtur se vendosja e 3 piramidave nė fushėn e Gizės do tė paraqisnin tė tri yjet e brezit tė Orionit siē dukeshin nė qiellin e vitit 10450 B.C..

Nė njė datė tė tillė, konstelacioni qė shėnonte pikėn qendrore ishte Luani dhe monumenti pėr trupin luanor e pranishėm nė fushėn egjiptiane ėshtė Sfinksi, qė paraqet konstelacionin kur nė atė kohė ngrihej nė lindje mbi horizont. Kėshtu, nė fushėn e Gizės ėshtė paraqitur konstelacioni i Luanit, piramidat nė jug drejt Orionit.

Duke e kqyrur, pėrsa i pėrket aspekteve gjeologjike tė vendit dhe tė vetė monumentit, qė do tė sinjalizonin njė datim tė pėrfshirė midis 10000 dhe 36000 viteve - pėr sa erozionet vertikale e pranishme i detyrohen ekskluzivisht veprimit tė ujit dhe nė vend nuk janė manifestuar reshje tė bollshme prej tė paktėn 10000 vjetėsh - pyetja nuk ėshtė se ēfarė ndodhi atė vit, por ēfarė ndodhi pėrpara asaj date apo se ēfarė ishte parashikuar.

Njė eveniment aq i rėndėsishėm sa tė bėjė tė nevojshėm njė tregues pėr brezat e ardhshėm, njė mesazh qė koha nuk mund ta fshinte. Njė paralajmėrim lidhur me njė fenomen qė manifestohet nė mėnyrė ciklike, i tė cilit qytetėrimi i pranishėm nė territor i kish qenė dėshmitar i drejtpėrdrejtė? Ai popull nuk ka qenė i vetmi qė ka dashur tė riprodhojė nė Tokė qiellin ashtu siē ishte nė vitin 10450 B.C.

30 kilometra larg nga Titicaca gjenden rrėnojat e "Tiahuanaco", dikur port nė brigjet e liqenit. I ndėrtuar, tregohet, brenda njė nate nga qenie tė quajtur Viracocha tė ardhur nga qielli "mbi pjata tė florinjta". Nė qendėr tė tempullit katėrkėndor 3 (Al centro del tempio rettangolare) 3 shtylla rezultojnė tė vendosura si yjet e brezit tė Orionit dhe, pėr pasojė, si 3 piramidat e Gizės. Edhe nė kėtė vend njė piramidė: Akapana e prientuar drejt pikave kardinale, nė njė linjė me konstelacionin e Ujorit siē shikohej nė qiell nė vitin 10450 B.C..

Nė Kamboxhia, populli kmer ngriti njė qytet tė madh, Angkor, tė pajisur me njė sistem kompleks ujitjeje. Tempujt e ngritur do tė paraqisnin nė detaje formimin e dragoit siē dukej nė horizontin e ekuinoksit tė pranverės tė 10450 B.C.. Angkor pėrmbledh njė mesazh simbolik, i evidentuar nga 72 struktura, nė njė vend ku shpesh gjenden numrat e lidhura me preēesionin, sikur tė ishte pjesė e njė projekti global tė lashtė. Ėshtė riprodhuar mbi Tokė pika mė e lartė e trajektores sė dragoit dhe ajo mė e ulėt e Orionit, domethėnė momenti i saktė qė pėrfaqėson gjysmėn e ciklit preēesional, qė ndodhi nė vitin 10450 B.C..

Vedat flasin pėr 6 yje qė do tė bien nga qielli: "Do tė transformohen nė njė yll tė vetėm errėsire qė do t'i kundėrvihet vullnetit tė Zotave. Por do tė jetė i nevojshėm njė yll tjetėr me qėllim qė fati tė plotėsohet. Familja e Ashura ėshtė shfarosur dhe do tė jesh ti qė do ta rrisėsh. Sė bashku, ju sorollateni nėpėr botė me qėllim qė tė bashkoni tė 6 yjet qė do tė pėrzejnė tė keqen nga qiejt. Por do tė jetė dikur i ardhur nga errėsiara qė mund tė kontrollojė lėvizjen e kohės qiellore dhe tė yjeve tė errėsuar. Ju do tė rriteni nė flakėn e purpurt dhe do ta mundni tė keqen. Fitorja qė do tė arrini do tė bėjė qė qielli tė mos shkatėrrohet. Fati juaj tashmė ėshtė shėnuar: duhet tė bashkoni tė 6 yjet".

Nė mitologjinė kamboxhiane pėrmendet "njė gjarpėr me krahė qė ditėn e shtatė do tė zbresė nga qielli dhe do tė godasė Tokėn". Ai gjarpėr me 7 koka, kobra Ananta, i paraqitur nė muret e tempujve tė Angkor i simbolizuar nga numri 72? E njėjta vlerė e gradės preēesionale dhe, gjė akoma mė shumė e veēantė, masa qė ndaj vendit nga Giza e konsideruar prej kohėsh meridiani "zero" (sot Greenwich). 7 na ēon nė 7 spiralet e gjarprit qė zbret nga pika mė e lartė e piramidave Kukulcan nė Chichen Itza, tė konceptuara nė mėnyrė qė ēdo vit, gjatė ekuinoksit tė pranverės, Dielli nė perėndim pikturon brenda shkallėve tė saj pikėrisht njė gjarpėr, shtatė spiralet e tė cilit tregojnė se pas shtatė erėrash, Toka do tė kalojė njė rrezik.

Nėqoftėse nisemi nga data e 10450 B.C. arrijmė nė erėn e Ujorit. 7 na ēon nė 7 vulat, nė 7 engjėjt, nė 7 fyejt, nė 7 brirėt, nė 7 atributet e dhėna atij qengji qė hapi vulėn e 7-tė. Dhe pėrpara kėsaj tė 6-ėn: "Qėngji hapi vulėn e 6-tė dhe ndodhi njė tėrmet i madh. Dielli u bė i zi si njė thes me qime kali dhe e gjithė Hėna u bė si gjaku; yjet e qiellit ranė mbi Tokė, ashtu si njė fik le tė bien frutat e papjekura kur tundet nga njė erė e furishme.

Qielli u mblodh si njė rrotull qė shpėrdridhet; tė gjithė malet dhe tė gjithė ishujt u lėvizėn nga vendi. Dhe mbretėrit e Tokės, tė dhenjtė dhe tribunėt, tė pasurit dhe tė fuqishmit, skllevėr dhe tė lirė, u fshehėn nėpėr shpella ose midis shkėmbenjve tė maleve". 7 pėrmendet shpesh tek Apokalipsi. "Misteri i 7 yjeve qė ke parė nė tė djathtėn ditė dhe 7 shandanėt e artė.
7 yjet janė engjėjt e 7 kishave dhe 7 shandanet janė 7 kishat". "Pastaj, nė mes tė fronit, tė katėr krijesave tė gjalla dhe nė mes tė pleqve, pashė njė Qengj nė kėmbė, qė dukej se ishte bėrė kurban, dhe kishte 7 brirė e 7 sy qė janė 7 shpirtrat e Zotit, tė shpėrndarė nėpėr tė gjithė Tokėn. Dhe ai erdhi e mori librin nga e djathta e Atij qė ulej mbi fron".

"Kėtu qėndron mendja qė ka dituri. 7 kokat janė 7 malet, mbi tė cilėt ulet gruaja dhe janė edhe 7 mbretėrit: 5 kanė vdekur, njėri ėshtė dhe tjetri akoma nuk ka ardhur. Kur do tė vijė, ka pėr tė zgjatur pak". Duket i qartė referimi i erėrave preēesionale. 5 erėra kanė kaluar, njėra ėshtė kjo e tanishmja, tjetra akoma nuk ka ardhur. Do tė vijė, por duket se jetėgjatėsia e saj nuk do tė jetė e gjatė. Ēfarė do tė thotė? Do tė jetė fundi i kohės, i kohėrave?

Pėr kėtė majat nuk i kanė vazhduar llogaritjet e tyre? Shprehje enigmatike dhe domethėnie ezoterike. Duke ju pėrmbajtur llogaritjeve shkencore dimė se lėvizja preēesionale nuk ėshtė konstante dhe konstelacionet nuk zgjerohen tė gjitha me 30 gradė. Pėr shembull, Virgjėresha zgjerohet me 43.5 gradė, Akrepi me 7.25°, Peshqit me 36.87 gradė baraz me 2638.80 vjet dhe Ujori pak mė shumė se 24 gradė baraz me 1719.67 vjet.

Kėshtu, pėr kė tejkalon ngjarjen profetike, duket se do tė ketė vėrtet 1000 vjet paqe dhe qetėsi. Gjė qė ndoshta ka ndodhur nė tė kaluarėn, siē lexohet tek Timeu: "Pėr ju dhe popuj tė tjerė vetėm sė fundmi jeta ėshtė pasuruar me shkronjat dhe me nevojat e tjera kulturore, pasi qė, edhe njėherė akoma, shtrėngatat qiellore janė derdhur si epidemitė, duke lėnė tė gjallė vetėm njerėzit mė tė trashė dhe analfabetė. Kėshtu, se ėshtė dashur qė tė rifilloni si fėmijėt, injorantė nga gjithēka ekzistonte nė kohėrat e lashta, kėtu ose nė vendin tuaj".

Por mund tė ndodhė qė mos tė ketė kometa qė bien, gjarpėrinj apo evenimente tė tjera katastrofike dhe se evenimenti ėshtė i lidhur me ciklin e njollave diellore apo me ndryshimin e polariteteve. Fusha manjetike tokėsore nuk ka ruajtur tė njėjtin polaritet nė kohė, por ka pėsuar pėrmbysje. Kėto nė fakt janė tė ērregullta dhe pa njė kohėzgjatje fikse. Pėrmbysja e fundit duket se i takon rreth 780000 viteve mė parė. Vlerėsohet se nė 20 milion vitet e fundit fusha manjetike tokėsore e ka pėrmbysur polaritetin e saj 50 herė, rreth 10 herė nė 4 milion vitet e fundit. Nė vitet e fundit ėshtė vėrejtur njė dobėsim i fushės manjetike tokėsore, njė sinjal qė shumė e tregojnė si njė ndryshim tė mundshėm tė poleve manjetike.

Dobėsimi i fushės kompletohet nė harkun e disa mijėvjeēarėve pėrpara se tė arrihet nė pėrmbysje. Moment nė tė cilin duket se Toka ndalet pėr 72 orė pėrpara se tė fillojė tė rrotullohet nė tė kundėrt, duke e pėrmbysur lėvizjen e saj. Njė fenomen qė sipas thėnies sė shkencėtarėve nuk do ta shikojmė pėrderisa zvogėlimi aktual nė veprim do tė vazhdojė deri nė vitin 3400.

Njė fenomen qė sikur tė ndodhte shpejt do tė ishte hera e parė qė do tė verifikohej me njė Tokė tė populluar nga 6 miliard individė. Gjatė tranzicionit midis polaritetit aktual dhe atij tė mėpasėm, Toka do tė ishte pėrkohėsisht pa ekranin mbrojtės tė saj. Kėshtu qė do tė ishim tė ekspozuar nė mėnyrė tė rrezikshme ndaj rrezatimve kozmike dhe diellore.

Nėpėrmjet mijėra provash simulimi ėshtė sqaruar se pėrmbysjet kėrkojnė disa mijėra vjet pėr t'u kompletuar dhe nuk kėrkojnė zerimin e fushės manjetike, por njė modifikim tė saj qė e ēon nė njė gjendje mė komplekse. Pėrmbysjet mund tė varen edhe nga aktiviteti diellor qė do tė arrijė pikun nė vitin 2012, pas ciklit tė zakonshėm tė njollave diellore prej 11.1 vitesh dhe, nė fund tė njė Cikli tė Madh njollash!, tė llogaritur edhe nga majat, prej 18980 vitesh. Pikėrisht shifra qė tregon fundin e Llogaritjes sė Madhe. Domethėnė 52x365 ekuivalent me 18980 vjet.

Por, referimi ndaj njollave vjen edhe nga Egjipti. Nėqoftėse marrim nė konsideratė datėn 10450 B.C. dhe atė tė treguar nga vėnia nė linjė e kanaleve, qė na sinjalizon 2450 B.C., do tė gjejmė njė diferencė prej 8000 vjetėsh, qė tė pjesėtuar me gradėn preēesionale me 72 (gjithmonė, duke mbajtur parasysh vlerėn reale tė gradės me 71.6), do tė japė vlerėn 111.111; referim i qartė ndaj njollave diellore dhe aktivitetit tė Diellit.

Njerėz qė vėrejnė riprodhimin nė Tokė tė pozicionit tė tri yjeve tė brezit tė Orionit do tė deduktojnė se nė vitin 10450 B.C., rezultonte i spostuar mė nga lart me 111.111 gradė respektivisht pozicionit tė tij, pasi do tė kalojnė 5 faza dhe do tė afrohet kompletimi i ciklit relativ prej 18980 vitesh diellorė. Koincidenca? Vetėm numra? Po, numra...

Me matematikėn mund tė luajmė gjatė; tė nxjerrim tė njėjtat shifra me llogaritje tė tjera, kėshtu ēdo shifėr bėhet e dyshimtė. Edhe pse tė dhėnat e sipėrpėrmendura janė nxjerrė, duke e konsideruar ciklin preēesional me 26000 vjet; por, siē e kemi shkruar, ėshtė njė vlerė e adoptuar pėr motive matematikore. E dhėna reale ėshtė 25776.

Kėsaj i shtojmė qė nė vitin 2012 tė gjithė planetet do tė vihen nė njė linjė, duke e influencuar fushėn manjetike tokėsore, qė Toka dhe Dielli do tė jenė nga ana e tyre nė njė linjė me qendrėn e galaktikės; fakt qė duket se ka ndodhur edhe 13000 vjet mė parė, por nga ana e kundėrt.

Veē kėsaj, tė pohosh se epoka e ndėrtimit tė tri piramidave nė fushėn e Gizės ishte viti 10450 B.C. duket njė pasaktėsi, pasi nė atė kohė monumentet ishin tashmė nė vend, duhet tė kenė qenė ndėrtuar vite mė parė.

E pamendueshme qė gjithēka tė zhvillohej nė njė "natė tė vetme". Pėr pasojė, kur ėshtė manifestuar ngjarja ciklike? Cilėn datė duhet tė marrim si fillim tė llogaritjeve tona pėr matjen e kohės? Veē nė mos e gjitha kjo ėshtė parashikuar 200 vjet mė parė dhe ėshtė furnizuar me ndėrtimin e "mesazhit" duke i pasur frikėn mė sė keqes.

Dhe, duke luajtur me numrat, arrijmė nė 11 ciklet nė sekondė tė arritura nga rezonanca nė brendėsi tė boshllėkut tė Schumann, ku nėpėrmjet shkarkesave tė rrufeve kondensohen valėt elektromagnetike nė bandėn ELF; njė boshllėk i ndodhur midis sipėrfaqes tokėsore dhe limitit tė brendshėm tė jonosferės nė 55 kilometra lartėsi.

Frekuenca themelore e rezonancės sė Schumann ėshtė njė valė stacionare nė boshllėkun Tokė - jonosferė me gjatėsi vale tė barabartė me perimetrin e Tokės. Nė ēdo moment, ngarkesa nė brendėsi tė boshllėkut ėshtė konstante, domethėnė 500000 kulon.

Toka posedon njė frekuencė zanore bazė qė nga momenti i zbulimit tė saj ka mbetur e pandryshuar nė rreth 7.8 herc. Mund tė lėkundet midis 6 dhe 50 cikleve nė sekondė, midis 7, 8, 14, 20, 33, 39 dhe 45 herc. Aktualisht, sipas vlerėsimeve tė fundit, vlera e rezonancės sė boshllėkut Schumann duhet t'i kishte kaluar tashmė 11 hercėt dhe do tė vazhdonte tė rritej mė tej.

Intensiteti i fushės manjetike ėshtė proporcionale me shpejtėsinė e rrotullimit tė planetit. Rritja e rezonancave duket e shoqėruar me zvogėlimin e fushės manjetike. Sipas gjeologut Gregg Braden, shumė kohė mė parė majat mendonin se kulmi i transformimit mund tė arrihej mė 2012, kur rezonanca manjetike mund tė prekte 13 ciklet nė sekondė dhe fusha manjetike mund tė vlerėsohej deri rreth zeros.

Profesor Bamerjee i Universitetit tė New Mexico pohon se fusha ka humbur gjysmėn e intensitetit tė saj nė 4000 vitet e fundit dhe parashikon njė pėrmbysje. Njė mekanizėm krejtėsisht natyral. Ēdo herė qė intensiteti i fushės manjetike tė planetit tonė ėshtė zvogėluar, kjo i ka korresponduar pėrmbysjes sė nordit dhe jugut manjetik. Kur? Pas 4000 vjetėsh? Pas 1500 vjetėsh? Mendimet janė kontradiktore.

Tė tjerė tregojnė njė ulje prej 50 pėrqind tė fushės, por respektivisht 1500 viteve mė parė. Gjithmonė sipas Braden, rezonanca do tė prekė 13 ciklet nė sekondė dhe, njėkohėsisht, fusha manjetike do tė arrijė pikėn zero nė 2012. Kur Schumann e zbuloi nė vitin 1898, rezonanca ishte nė vlerėn 7.8 herc; nė vitin 2002 ka rezultuar nė 11.9 cikle.

Me logjikė, vlera 13 do tė arrihet pas 104 vjetėsh. Do tė jetė viti 2112. Dikush i ka gabuar llogaritjet me 100 vjet? Doktor Brian Desborough thekson se, mediat tentojnė qė tė minimizojnė dhe, nė rastin mė tė keq, t'i injorojnė shumė evenimente gjeofizike dhe konfirmon zvogėlimin e fushės manjetike tokėsore qė sė shpejti do tė arrijė zeron.

Shėrbimi Gjeologjik i Shteteve tė Bashkuara thekson se, ēdo 500 mijė vjet fusha manjetike tokėsore arrin zeron, pėr t'u rritur mė pas me ngadalėsi. Majat flasin pėr njė periudhė tė mungesės sė kohės. Shkenca nuk ėshtė nė gjendje tė shpjegojė motivin e ndryshimit tė boshllėkut Schumann, ndoshta i detyrohet ciklit tė njollave diellore, duke qenė se jonosfera ndryshon me njė cikėl pėr ēdo 11 vjet tė aktivitetit diellor.

Lojėrat matematikore vazhdojnė me numrin maja qė tregon datėn e inaugurimit tė Tempullit tė Kryqit tė Palenque: 1359340. I pjestuar me 18980 jep 71.619, vlerėn e konsideruar tė saktė tė gradės preēesionale. Majat kishin edhe njė numėr tė shenjtė: 1366560; njė numėr i tillė i pjestuar me 72, vlerės e gradės preēesionale, na jep vlerėn 18980. Numėr i viteve qė duhen nė mėnyrė qė dy kalendarėt majat tė pėrkojnė: 52x365 = 18980 dhe 73x260 = 18980.

Nė harkun e 18139 verifikohen 5 pėrmbysje tė fushės manjetike diellore me gjatėsi prej 374 vitesh secila. Majat llogarisnin 187 vjet pėr njė cikėl njollash dhe 20 prej kėtyre cikleve janė tė barabarta me 1366040 ditė.

Sistemi numerik maja ishte i lidhur me ciklet e manjetizmit diellor; ēdo 260 ditė ndodhte ndėrveprimi midis fushave manjetike polare dhe ekuatoriale tė Diellit. Tė dy numrat, 1366040 dhe 1366560, rezultojnė tė pjestueshėm me 260, duke na dhėnė respektivisht 5254 dhe 5256. Duke qenė se, siē ka pohuar dikush, matematika "nuk njeh opinion".

Duke bėrė pak llogari zbulojmė se numrat e mėdhenj janė vlera tė referuara tė njėjtės gjė. Zyrtarisht njė cikėl njollash zgjat 187 vjet. Ēdo vit numėron 365 ditė, kėshtu qė do tė kemi 68255 ditė, por jo 68302. Pse njė diferencė e tillė?

Nė llogaritje ėshtė konsideruar njė vit me 365.25, nė fakt, 365.25x187 = 68.301.75, e rrumbullakosur nė 68.302. Vlera 1366650 : 365.25 na jep 3741.68, qė e pjestuar me 20 (cikle) jep 187.08. Kėshtu qė 187x20 = 3740x365,25 = 1366035 (nė vend tė 1366040). Megjithatė, rezultati final nuk ndryshon.

Majat ndiqnin edhe rrotullimin e Afėrditės prej 584 ditėsh pėr njė kontroll tė mėtejshėm tė ciklit tė njollave diellore, duke verifikuar njė periudhė prej 68328 ditėsh (117 herė 584). 20 prej kėtyre kalimeve janė ekuivalente me 1336560 ditė; nga tė cilat: 1336560:365,25 = 3659.30 dhe jo 3756 vjet, shifėr qė pėr disa tregon se pas sa kohe ndryshon fusha manjetike diellore.

Diferenca llogaritjeje qė mund tė rezultojnė influencuese nė llogaritjen pėr tė pėrcaktuar datėn profetike. Llogaritja e ciklit tė njollave diellore shėrbente pėr tė njohur se kur fusha manjetike e shtresės sė brendshme tė Diellit prirej, duke e shtrėnguar Tokėn qė prirej drejt aksit tė saj manjetik, qė t'i kundėrshonte efektin.

Njollat diellore na tregojnė edhe vlerėn 111.111 dhe Papa i 111-tė i profecisė sė Malachia identifikohet me Benediktin e XVI-tė, i konsideruar Ati i Shenjtė i parafundit. Por, Malachia nuk e ka treguar njė Papė tė 112-tė, ka profetizuar vetėm se i fundit do tė jetė Pjetėr romani. Sa papė do tė pasojnė njėri-tjetrin midis tė 111-it dhe tė fundit?

Duke u kthyer nė funksionin e Piramidės sė Madhe me Zedin e saj, kolonėn e Osirisit, ishte ai i kundėrbalancimit tė forcės sė fushės manjetike? Nėqoftėse ishte kėshtu, koha dhe njeriu kanė shkatėrruar mekanizmin dhe humbur udhėzimet e funksionimit tė tij. Po lundrojmė pėr qejf drejt njė katastrofe profetike, ciklike?

Ne, tė mallkuar dhe tė dėnuar, tė pajisur me Nobel pėr egoizmin. Ne, qė jemi quajtur njė qytetėrim mė i avancuar dhe teknologjikisht mė i lartė se ato qė na kanė paraprirė. Ne, qė nė vend tė ndėrtojmė kemi qenė tė aftė vetėm tė shkatėrrojmė, pėrfshi planetin...

Ne, qė respektivisht ndėrtuesve tė monumenteve megalitike tė gurta, qė na shikojnė prej mijėra vjetėsh, nuk kemi tė drejtė tė quhemi qytetėrim. Sepse nuk jemi. Sepse e kemi harruar domethėnien e vėrtetė tė kėsaj fjalė. Jemi vėrtet "virusi vdekjeprurės" pėr t'u asgjėsuar. Jemi "joqytetėrimi".

arbri1994

31


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  alban bytyqi prej 16.03.11 22:33

Shenjat e kjametit qė ende nuk kanė ndodhur - Pikepamje islamike

1. Shafitjet (e tokės), deformimet (shėndrrimi nė qenije tė tjera) dhe
hedhja (nga qielli) qė do tė ndodhin nė kėt ummet.

Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhamedi as ka thėnė: "Betohem nė Atė qė mė
dėrgoi mua me tė vėrtetėn, nuk do tė marrė fund kjo botė para se t'u ndodhė
atyre (njerzimit) shafitje (tė tokės), deformime (transformim tė njeriut nga
njė qenije nė qenije tjeter) dhe hedhje (gjuejtje nga qielli)". I ėshtė
thėnė: Kurė do tė ndodhė kjo? Tha: "Kur tė shohėsh gratė qė u kanė hipur
shalėve, kur tė shtohet muzika, kur tė dėshmohet rrejshėm, kur tė pijnė
muslimanėt me enėt e banorėve tė lindjes, tė arit dhe arit dhe argjendit,
dhe kur tė mjaftojnė burrat e burra dhe gratė me gra..." Nė disa hadithe tė
tjera thuhet se ata do tė shėndrrohen nė derra dhe nė majmunė, ndėrsa pėr
shafitjet e tokės, nė njė hadithė tjeter ka thėnė: "O ju (qė jeni tė
pranishėm), kur tė dėgjoni pėr njė ushtri qė ėshtė shafitur afėr (qytetit tė
Medinės), atėherė veēmė u afrua kjameti". Fjalen "Kur t'i shohėsh gratė se u
kan hipur shalėve" disa dietarė e komentuan me ngasjen e tyre tė veturave.
Ebu hurejra transmeton hadithin se Muhamedi as tha: "Nuk do tė ndodhė
kjameti para se tė shtohet pasuria dhe tė teprohet sa qė njeriu do tė
nxjerrė zeqatin e pasurisė sė tij e nuk do tė gjejė askend qė t'ja pranojė
atė. (Nuk do tė ndoshė Kjameti ( derisa tė shėndrrohet toka e Arabisė nė
kopshte e lumenj". Shėndrrimi i shkretirės nė tokė pjellore mund tė ketė
qėllimin e shėndrrimit artificial me hapjen e kanaleve pėr ujitje, apo me
ndryshimin e klimės siē do tė shohim sek kapitulli "Paralajmrimet e Kur'anit
dhe Synetit tek zbulimet e reja shkencore".

2. Fryrja e hanės sė re.

Nga Ibn Mesudi transmetohet se Muhamedi as ka thėnė: "Shenjė e afrimit tė
Kjametit ėshtė ryerja e hilalit (Hėnės sė re)". Muajt Islam llogariten sipas
hėnės. Hėna e re nė formė tė drapėrit tė hodhė paraqet fillimin e muajit.
Rrumbullaksimi i saj (hėna e plotė paraqet gjysmėn e muajit, derisa tė
rikthehet nga ka filluar. Pra, Muhamedi as paralajmroi se hėna e re para
kjametit do tė duket se kan kaluar dy apo tri net, ndodhta pėr shkak tė
ndonjė ērregullimi qė do tė ndodhin nė sistemin e saj.
3. Tė folurit e egėrsirave dhe e gjėrave tė ngurta.

Imami Ahmed nga Ebu Seid El-Huderij transmetojnė hadithin e Profetit tė
Allahut xh sh se tha: "... Nuk do tė vijė kjameti pėrderisa egėrsirat tė mos
u flasin njerėzve, e skaji i kamxhikut tu flet njeriut dhe lidhėset e
kėpucėve tė tij. dhe derisa tė mos lajmroi kafsha e tij se ēka ka bėrė
gruaja e tij pas tij". Kjo qė paralajmroi Muhamedi as mund tė jetė diē jasht
rregullit natyrorė, ashtu siē dėshmojnė pjesėt e tupit diten e ringjalljes.
Por edhe mund tė ket pėr qėllim shtimin e diturisė sa qė do tė kuptojė
kafshet etj..

4. Lumin Eufrat zbulon njė kodėr me arė dhe zbulohen minerale afėr Hixhazit
(Mekes e Medinės) sa qė vriten njerėzit pėr to.

Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejre transmetojnė hadithin: "Gati ėshtė
Eufrati tė zbulojė njė thesar me ar, ai qė prezenton aty, mos tė marrė nga
ai asgjė" Nė njė hadithė tjeter thuhet: "Nuk do tė ndodhė Kjameti derisa tė
mos zbulojė eufrati njė kodfėr me arė, pėr tė cilin do tė luftojnė njerėzit,
dhe nga 100 njerėz do tė vriten 99-tė, e secili do tė thotė Ndoshta unė do
tė shpėtoi". Kjo kodėr do tė zbulohet pasi tė shterret lumi, ose zbuluesit
e mineraleve do ta zbulojnė atė thesarė, ose pasi ti ndryshohet drejtimi i
rrjedhės sė lumit pėr shkaqe tė ndryshme e pastaj ai ta zhveshė kodren nga
dheu nėn tė cilėn fshehet ari,. Lumi Eufrat buron nė Turqi e kalon nėpėr
Irak afer Bagdadit

5. Rrethimi i Muslimanėve nė Medine

Sipas hadithit: "Gadi janė muslimanėt tė rrethohen nė Medine..."
hadihtologėt komentojnė se do tė vijė dita kur armiqt e Islamit do t'i
rrethojnė muslimanėt nė Medine. Allahu Alem.

6. Paraqitja e mbretit El-Xhehxhah

Muslimi nga Ebu Hurejre ka transmetuar hadithin, se Muhamedi alejhiselam ka
thėnė: "Nuk do tė ndodhė Kjameti para se tė dalė nji person nga fisi Kahtan
i cili do t'i ngasė njerėzit me shkopin e tij". Nė njė transmetim tjeter tė
Muslimit thuhet: Nuk do tė kalojnė ditėt dhe netėt pa e marrė pushtetin nji
person qė quhet El-Xhehxha". Fisi Kahtan asht fis nga i cili kan
prejardhjen arabėt. Personi i pėrmendur nė hadithin e dytė mund tė mos jetė
personi i pėrmendur nė hadithin e parė. , sepse nė njė transmetim tė
Termidhiut thuhet se ai ėshtė nga Mevalitė (nga joarabėt).
Sodoqoftė hadihti sinjalizon se ai do tė jetė i fuqishėm, saqė do ti ngasė
njerėzit me shkopin e tij, pėrkatėsisht me fuqinė e tij. Megjithate ne nuk
kemi njohuri se a do ti ngasė njerėzit nė sherr apo nė hajėr.

7. Trazira (fitneti) e Ahlasit, e Serrasė dhe e Duhejmasė.

Transmeton Abdullah Ibn Umeri se kur dikush e pyeti Profetin e Allahut:
"ēėshtė trazira e Ahlasit"? Ai (Muhamedi as) tha: "Ajo ėshtė trazira e ikjes
dhe e rrėmbimit (tė pasurisė e tė familjes). Pastaj do tė vijė trazira e
Serrasė, ardhja e saj, apo e liga e saj ėshtė nėn kėmbėt e mija. Njė njeri
nga familja e ime mendon se ėshtė i imi, por ai nuk ėshtė i imi, sepse tė
dashurit e mij janė tė devotshmit. Pastaj tubohen njerėzit rreth njė njeriu
sikurse kėrllokulla e brinjėve (ėshtė shprehja pėr njėgjė qė ėshtė
jostabile) Pastaj do tė vijė trazira e Duhejmasė e cila nuk do tė lėjė asnjė
nga ky ymet qė nuk do tė goditet, e kur tė thuhet se u ndėrpre, ajo do tė
zgjatet (do tė vazhdojė mė tutje), gdhinė njeriu atėherė besimtarė e ngryset
pabesimtarė, derisa tė ndahen njerėzit nė dy tabore. Njė tabor i imanit pa
nifak (dyftyrėsi), dhe tabori tjeter i nifaklut pa fije imani. Kur e gjith
kjo do tė ndodhė, prite Dexhalin atė ditė apo tė nesėrmen."

8. Ardhja e Imam Mehdiut dhe koha e paraqitjes sė tij.

Njeriu, shpeshherė takohet nė kohėra dhe rrethana para sė cilave nga
pamundėsia e gjetjes sė njė rrugėdaljeje nga ky lavėrnit, bie nė mendjen e
tij idenė e ardhjes sė njė njeriu prej qielli, ose ndonjė formė tjetėr
mbinatyrore, icili do tė rregullojė gjendjen dhe drejtėsinė njerzore nė
tokė. Kur njeriu gjendet nė kėtė gjendje kritike apo nė ndonjė problem tė
pazgjidhshėm, atėherė kėrkon rrugėdalje me anė tė ndonjė mrekullie, tė cilin
i Gjithdijshmi do ta dėrgojė pėr tė rregulluar problemet dhe drejtėsinė nė
tokė. Kjo ka qenė kėshtu prej kohės sė Idhujtarisė, madje edhe te
Kristijanėt, e me njė ndryshim tė vogėl ka arrijtė edhe te muslimanėt (*65).
Mnedimin e tillė e takojmė edhe nė Angli. Tek Anglezėt nė shekullin e kaluar
(XIX) hasim nė mendimin e paraqitjes sė njė njeriu, icili nė botė do tė
sjellė lumturinė. Mbeturinat e kėsaj ideje ende i takojmė nė pjesėn veriore
tė krahinės "Bretanje" dhe nė Francė. Ky mendim, edhe tek muslimanėt ėshtė
bėrė gjithnjė e mė i fuqishėm.

Nė shekullin e parė tė erės Islame, u paraqiten grupe muslimanėsh me
mendimin se H. Aliut r.a, i takonte e drejta e halifatit (imametit). Pėrveē
kėsaj, disa madje deklaruan se edhe pas Aliut r.a halifati tė bie nė duar tė
pasardhėsve tė tij.
Kjo grupė, ecila ėshtė e njohur me emrin "SHii", konkludoj se Profeti i
Zotit Muhamedi as, para se tė ndrrojė jetė, ka porositė qė pas tij, Sundimin
(imametin) ta marrė Aliu ra, dhe krahas kėsaj kan formuluar hadithe, pėr tė
argumentuar mendimin e tyre.
Edhe pse lėvizja e Shiave e pėrēarė nė shumė sekte, ata mbajnė qėndrimin e
njėjtė mbi tė drejtėn e halifatit nė familjen e Aliut. Mosmarrveshtja e
vetme e tyre qėndronte nė atė se njė palė mendonte qė halifati pas H' Aliut
tė bie nė djemt e tij prej Fatimesė (bijės sė Pejgamberit), ndėrsa para
tjetėr e kundėrshtonte kėtė mendim, duke pretenduar se e drejta halifatit
pas H. Aliut i takon birit tė Aliut me grue tjetėr, gjegjėsisht Muhamed Ibni
Hannefij.
Ata nuk mjaftojnė me kaq, por filluan qė H. Alinė, Hasanin dhe Husejnin, ti
konsiderojnė si tė shenjtė, ashtu si tė krishterėt qė konsiderojnė H' Isanė
a,s. Prej kėtu filloj tė lindė mendimi i ardhjes sė njė njeriu icili do tė
sjellė paqė e drejtėsi nė botė. Mirėpo, siē u tha mė parė kjo ide apo ky
mendim e ka fillin shumė mė parė te tė Krishterėt dhe tek idhujtarėt. Tė
krishterėt mendojnė se tek Muslimanėt do tė paraqitet Mahdiu i premtuar tė
cilin ata e quajn "Mesih" me anė tė ringjalljes, ndėrsa idhujtarėt mendojnė
se ai nuk do tė lajmrohet me ringjallje, por me lindje, pra do tė lindė njė
njeri tė cilit do ti jepet mundėsia tė jetė Mesih apo Mahdi i premtuar. Tek
muslimanėt ekziston njė ndryshim i vogėl, ngase ato mendojnė se Mehdiu do tė
lajmrohet pasi qė njė kohė tė gjatė ka ndejtur i fshehur nė sytė e tė tė
gjallėve. Njė njeri me emrin Abdullah B. Sebe, icili formalisht e ka pranuar
Islamin nė Kohėn e Khalifit Omer r.a, shprehė mendimin se Mahdiu ėshtė Imami
i dymbėdhjetė Shii-tė, Muhamed Ibni Hasan Askeriu, icili qenka futur nė
podrumin e shtėpisė sė tij, dhe aty do tė qėndrojė deri para mbarimit tė
botės, prej nga do tė dalė dhe do t'u sjellė njerzve drejtėsinė. Tė kėtij
mendimi janė grupa Shi-ite e quajtur "ISNA - ASHERIJJE" (dymbėdhjetėshja).
Krahas kėtij grupi Shi-itė, ekziston edhe grupi tjetėr "SABIJJE" tė cilėt
mendojnė se halifja i shtatė ėshtė fshehur dhe do tė lajmrohet sėrish si
Mahdiu i Premtuar. Kėto besime kan shkaktue dėme nė mesin e muslimanėve,
duke u dhėnė mundėsi tė tjerėve qė tė paraqiten si Mesih apo Mehdi dhe nė
kėtė mėnyrė duke formuar lėvizje (sekte) tė shumta (tė reja) dhe kėshtu tė
mbjedhin pėrēarje nė mesin e muslimanėve.
Nė historinė Islame, i pari qė e quajti vehten "Mahdi" ishte Muhamed Ibn
Hanefijje. Mbasi ja mbysin vėllaun e tij Huseinin nė Kerbela, ai u ēua tė
kėrkojė tė drejtėn e Halifatit. Disa historian thonė se kėtė nuk e ka bėrė
ai, por mė vonė Muhtari (njėri prej udhėheqėsve tė njė grupi Shiah) ka
shpifė pėr tė. Historiani Teberij, shkruan: "Kur Muhtari ka shkuar nė Kuffe,
bashkė me emrin Mehdije ka pėrmendė edhe emrin Hanefijje..." Mirėpo, Taberiu
thotė se me kėtė fjalė ai nuk ka patur qėllim nė domethėnijen qė emri Mahdi
e ka nė ditėt e sotme, por e ka pėrdorė pėr tė pėrmendė vendimet Shi-ite nė
tė cilėn mendohet se Muhamedi i ka dhėnė Aliut aftėsinė me enėn e sė cilės
do tė spjegojė dhe do tė komentojė hadithet e Muhamedit a,s, gjė qė H' Aliu
e ka pėrcjedhė tek pasardhėsit e tij.
Ndėr mė tė njohurit pas Ibni Hanefijjes qė ėshtė quajtur Mehdi, ka qenė
Muhamed Ibni Abdullah, origjina e tė cilit lidhet me Hazreti Hasanin. Ai
ėshtė lajmrue me kėtė titull nė Hixhazė, por ushtarėt Mensurovitė shpejt e
arrestojnė dhe e vrasin. Ka tė tillė qė mendojnė se deklarimi i tij si
Mehdi, nuk ka patur kuptimin qė mė vonė i ėshtė dhėnė, por ai me kėtė ka
dashė tė tregohet si personalitet icili do tė ngrisė vendet Islamike nė
pikėpamje politike. Sido qė tė ketė qenė, nė mesin e muslimanėve ka hyrė
mendimi se para pėrfundimit tė botės do tė paraqitet "Mahdiu" icili do tė
vendosė rendin dhe drejtėsinė nė botė.
Pas Muhamed Ibni Abdullahut, mė 1722, ėshtė paraqitė nė Veriprendim tė
Afrikės, njeriu me emrin Ibni Tumert, icili filloj ta paraqes vehten si
Mehdiu i Premtuar. Ai nė fillim pretendoj, kinse nė ėndėrr paska mėsuar
Kur'anin pėrmendėsh. Pėrveē kėsaj ai ēon jetė shumė tė thjeshtė, i leckosur
dhe me kontakte shumė tė rralla me njerzit, etj.
Pas tij, mė 1780, lajmrohet Mehdiu tjetėr me emrin MENSUR. Fama e tij shpejt
arrinė deri nė Afrikėn Prendimore. Pėr tė Frederiku i Madh thotė: "Ardhmėria
e botės mvaret prej asaj se si do tė zhvillohet lėvizja e tij..." Dhe
vėrtetė, brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, lėvizja e tij numronte mė shumė
se njėqind mijė antarė. Bile, edhe shumė tė krishterė tė asaj kohe e pranuan
Islamin, pėr t'u bėrė antarė tė kėsaj lėvizjeje.
Mė i njohuri qė u paraqit pas tij, ishte Muhamed Ahmed El Mehdi, nė Suduan
(Viti 1881). Ai ka pretenduar pėr vehten e tij se ėshtė vetė Muhamed Ibni
Hasan El Askeriu, imami i dymbėdhjetė, icili mė shumė se dhjet shekuj ka
ndejt i fshehur. Prej veprimeve tė ēuditshme tė kėtij "Mehdiu" ėshtė ajo qė
ka patur pėr qėllim tė emitojė Profetin Muhamed a,s, ka bėrė hoxhretin,
(emigrimin), i ka zgjedhur pėr vehte katėr shokė tė cilėt do ta
zavendėsojshin mė vonė si halifė, pėr tė imituar katėr halifet e Hulefai -
Rrashidinėve.
Nė tė vėrtetė, ēka don tė thotė fjala "Mesih". Fjala mesih nė kuptimin e
mėparshėm nuk ekziston nė Kur'an, pra sipas komentatorėve tė shumtė tė
Kur'anit, nuk pėrmendet pėr ardhjen e ndonjė Mesihu. Megjitate ithtarėt e
kėtij sekti (siē e pamė) herė pas here nxjerrin ajete dhe ja mveshin
"Mesihut tė premtuar". Fjala "Mesih" ėshtė epitet i Isait, e do tė thotė: i
pa mėkat, i bekuar (*66). "Mesih" nė gjuhėn e arabishtes, don me thanė njeri
i urueshėm. Fjala "Mesih" ėshtė mbiemėr i tė madhit Isa. Llagepi i Isait
ėshtė Mesih dhe emri i tij ėshtė Isa (*67). Christ (greqisht Christos) pėr
tė treguar njė "king" ose njė prift qė simbolizon njė shenjtėri... Nė gjuhėn
hibru dhe gjuhėn arabe, kjo fjalė zavendėsohet me fjalėn "Mesih".

Me ēka u tha mė lartė, janė mendime tė disa dietarėve tė ndryshėm, tė cilėt
hadithet qė flasin pėr ardhjen e Imam Mehdiut, i paraqesin tė shpifura mė
vonė nga sektet e ndryshme. Megjithate, kemi edhe mendime diejarėsh tė cilėt
spegojnė se ardhja e Mediut ėshtė e vėrtetė dhe njėra nga shenjat e
Kjametit. Ata i konsiderojnė hadithet e vėrteta dhe i komentojnė me
paraqitjen e njė halifi tė vėrtetė nė fund tė kohės i cili do tė jetė nga
familja e Muhamedit as (ehlul Bejti). Emri i tij dhe i babait tė tij do tė
jetė i ngjajshėm me tė Muhamedit dhe babait tė Muhamedit as. Ai do ta
mbulojė tokėn me drejtėsi, meqė ėshtė e mbushur me mizori.
Transmetoi Abdullah Ibn Mesudi se Muhamedi as ka thėnė: "Nuk do tė pėrfundoi
kjo botė para se ti zotroi arabėt me njė njeri nga familja ime, emri i tij
ėshtė i ngjajshėm me emrin tim". Kurse Ebu Davudi transmeton: "Sikur tė
mbetet nga kjo dynja vetėm edhe njė ditė, do ta zgjasė Zoti atė ditė qė tė
dėrgoi njė njeri nga familja ime. Emri i tij dhe emri i babait tė tij janė
tė ngjajshėm me emrin tim dhe emrin e babait tim. Ai do ta mbushė token me
drejtėsi sukur ėshtė mbushur me mizori". Ky imam dhe ky halif do tė lindet
nė mesin e muslimanėve, nga familja e Muhamedit as. dhe do tė marrė pėrsipėr
ēėshtjen e muslimanėve qė t'i udhėheqė ata nė rrugen e hajrit. Thotė Ibėn
Kethiri nė librin e tij "Trazirat dhe luftėrat": "...Mendoi se ai do tė
paraqitet nė kohen e zbritjes sė Isaut as", apo pak para zbritjes sė tij.
Nga disa hadithe, kuptojmė definitivisht se ai do tė paraqitet nė kohen e
zbritjes sė Isaut as, apo pak para zbritjes sė tij, sepse kur Isau as do tė
zbresė, muslimanėt do tė jenė tė rreshtuar pėr faljen e namazit tė Sabahut
dhe ai imam, (qė paramendohet tė jetė Mehdiu), dėshiron ta lirojė vendin e
Imamit, por ai e urdhėron tė mos lėvizė nga vendi i tij qė pėr tė ėshtė
pėrgaditur. Zoti e din mė sė miri. Hadithi tjetėr thotė: "Nė fund tė ymetit
tim do tė vij njė halif i cili do t'i pasurojė njerėzit pa masė".
Kėto janė disa nga shenjat qė mendohet se ende nuk janė realizuar, edhe pse
kuptimi i plotė i kėtyre thėnieve ėshtė mjaft i vėshtirė. Kjo ėshtė kėshtu
pėr arsye se Muhamedi as u foli shokėve tė tij me shembuj e fjalė qė ata
mund t'i kuptonin. Prandja ai u detyrua ti pėrshkruaj ato ngjarje tė
ardhshme nė mėnyrė alegorike apo simbolike dhe me shembuj tė ndryshėm.
(*68)

Disa nga shenjat e Kijametit

Muhamedi a.s. tregoi se ēka ka ndodhur dhe ēdo tė ndodh, pėrmendi luftėrat e ndodhitė tjera deri sa hynė banorėt e xhennetit nė xhennet dhe tė xhehennemit nė xhehenem.
Cdo ditė e ardhme ėshtė mė e keqe se ajo qė kalon derisa ta takojm Zotin tonė.
Lindja ėshtė burimi i trazirave, prej atje lind biri i shejtanit dhe koka e kufrit dhe atje ėshtė dridhje tė shumta.

Do tė ndodhin trazira tė mėdha. Ai qė ėshtė ulur ai ėshtė mė i sigurt se ai qė ėshtė nė kėmbė, e ai qė gjenė ndonjė vend pėr tu fshehur, le tė fshehet.

Trazirat qė janė si pjesė e netėve tė errėta, gdhinė njeriu besimtar e ngrys pa besimtar, e shef fenė e vete pėr njė plaēkė tė kėsaj bote dhe ai qė ėshtė i kapur pėr fenė ėshtė sikur ai qė mban gacėn e zjarrit nė dorėn e tij.

Trazirat u paraqitėn zemrave, vdesin mendjet sikurse vdesin edhe trupat nė kohėn e fundit; shtohet dėshira edhe preokupimi, e pothuajse nuk shef as njė njeri tė menēur; nuk e njohin hallallin e as haramin ata qė i kanė pėrfshirė ato trazira nė kohėn e fundit.
Trazirat e grave e mundojn tė pasurin dhe e rėndojnė tė varfėrin, ua humin mendjen burrave, nuk ka suks njė popull qė emėron pėr udhėheqės tė tyre gruan, dhe do tė shkatėrrohen burrat kur t`ju nėnshtrohen grave.

Trazirat e pasurisė, zgjerimi i kėsaj bote (paraqitja e pasurisė sė saj sė saj) dhe garimi pėr tė, hapja e thesareve, nėnshtrimi i njerzve njėri-tjetrit dhe shkatrimi i tyre me dinarin e derhemin, ngritja e shtėpive dhe zbukurimi i tyre.

Paraqitja e dy lloj njerzve: Tė parėt mbajnė nė duart e tyrė tė ngjajshėm me bishtin e lopės dhe i rrahin njerzit, dhe tė tjerėt janė gra tė mbuluara por nė tė njėjtėn kohė edhe zbuluara (Sepse veshin rroba tė ngushta dhe tė tejdukshme), kokat e tyre i ngjajn kurrizit tė deveve.
Afėr Kijametit shtohet homoseksualizmi, kurvėria, alkooli, femrat, paksohen burrat, kryhen vepra amorale nė rrugė dhe vizitohen njerėzit qė tė bėjnė imoralitet.
Nė kohėn e fundit nuk turpėrohet njeriu nga kurvėria dhe ajo bėhet haptas nė rrugė siē veprojnė gomarėt.

Nė kohėn e fundit nuk respektohet nėna, internohet babai, nuk respektohet gruaja, shkėputen mardhėniet farefisnore.

Para Kijametit shtohen vdekjet e rastit (pika nė zemėr), dridhjet e tokės, marrja e mendjes, afrohet koha (pėr shkak tė shpikjeve tė mjeteve transportuese), ngrihet dituria (ka pėr qėllim diturin e pastėr fetare), xhamitė bėhen vende parakaluese (kalojn afėr tyre njerzit e nuk hynė tė falen nė to).
Paksimi i tė mirave dhe shtimi i tė kqijave, Islami bėhet si i huaj (garib) dhe ai pėrkufizohet nė Mekke dhe nė Medinė.

Njerzit falen, agjėrojnė, kryejnė Haxhxhin, por ata nuk janė muslimanė, e lėnė Sunnetin (rrugėn e Muhammedit a.s.) pak nga pak, dhe do tė falen njerėz qė nuk kanė aspak moral dhe vepra tė mira.

Do tė shkėputen nyjet e Islamit gradualisht, xhamitė e tyre tė ndėrtuara e tė zbukuruara, por tė prishura nga udhėzimi; dijetarėt e asaj kohe janė mė tė kėqijtė nė atė nėnqiell; nyja e parė e Islamit qė shkėputet ėshtė FRIKA (ndaj Allahut xh.sh.) e thuajse nuk sheh asnjė njeri qė i friksohet Atij; e quajn veten muslimanė, kurse ata janė shumė larg Islamit.
Do tė vijnė trazira tė shurdhėta, tė verbėta dhe memece qė do ti shkatrojnė arabėt dhe persianėt, tė vrarėt e tyre jan nė zjarr.

Nė Basra tė Irakut ndodhin shafitje tė Tokės, gjuajtje (nga qelli), dridhje dhe deformime tė njerėzve nė majmuna e derra dhe u dalin banorėve tė Irakut dhe tė Kufes nga tokat e tyre.
Lumi Eufrat zbulon njė kodėr me ar dhe zbulohen minerale afėr Hixhazit (Mekkes dhe Medines), vriten njerėzit pėr to.

Gadishulli Arrabik shėndrohet nė lumenj dhe kopshte, shtohen vrasjet dhe luftėrat.
Tė folurit e shtazėve dhe e gjėrave tė ngurta.

Ai qė ėshtė i lidhur pėr Islamin, nė kohėn e fundit, ka shpėrblimin e 50 shokėve tė Muhammedit a.s. dhe 100 shehidėve dhe ai ėshtė i ngjajshėm me atė qė ka zjarrin nė dorėn e tij; ibadeti nė kohėn e trazirave dhe luftėrave ėshtė si emigrimi te I dėrguari a.s. (nė kohėn e tij).
Vėrsulja e popujve kundėr muslimanėve sikur tubohen ngrėnėsit rreth pjatės, humb vėllazėrimi fetar, urrehen zemrat dhe nga armiku nxiret frika ndaj kėtij ummeti.
Nė kohėn e fundit shtohen luftėrat, luftėtari nuk e di se pėr ēka lufton dhe i vrari pse ėshtė i vrarė; shtohen dridhjet e Tokės dhe trazirat.

Nuk do tė ndodhė Kijameti para se muslimanėt t`i luftojnė mongolėt dhe turqit si dhe pėrmendja e cilėsive tė tyre.

Ky ummet nuk shkatrohet nga tufani (vėrshimet e ujit) dhe nuk mund t`i shkatėroje ata ndonjė armik, por ata shkatėrojnė njėri-tjetrin (me luftėrat e pėrēarjet ndėrmjet veti).
Luftimi i ēifutėve dhe fitorja e muslimanėve, thertorja (luftė e madhe); ēlirimi i konstantinopojės dhe dalja e Dexhxhallit ndodhin brenda shtatė muajve.

Nė kohėn e fundit lajmėrohen disa tė rinjė qė lexojnė Kur`anin, dalin nga feja si shtiza nga harku; nė vrasjen e tyre ka shperblim tė madh; humbet Islami saqė nuk dihet se ēka ėshtė namazi, agjėrimi, zegjati etj,; saqė njeriu fyhet pėr shkak tė namazit tė tij siē fyhet lavirja.
Lindja e dallimeve, e lidhjeve dhe animeve si dhe e oportunizmit; trazira e zezė dhe shkelja e marveshjeve.

Do tė zhvillohen lufėtra tė mėdha e tmerruese tė cilat nuk do tė lėnė asgjė pėrpara; derdhet gjaku dhe grabitet pasuria dhe familja, nuk kanė ku tė hikin njerzit nga ato, emrat e tyre dhe numri i tyre.

Paraqitja e udhėheqėsve ateistė dhe devijues, zemrat largohen nga ata dhe rrėqethen lėkurėt nga mizoria e shfrenimi i tyre.

Paraqitja e risive nė fe dhe e sekteve tė shumta tė cilat ndjekin epshet dhe devijimet e tyre; do tė vijnė njerėz qė nuk turpėrohen nga Allahu, zemrat e tyre janė tė huaja dhe gjuhėt e tyre janė gjuhėt e arabėve.

Ummeti Islam do tė ndjek rrugėn e popujve tė mėparshėm, nėse ata hynė nė vrimėn e hardhucės kėta do t`i pasojn; emitimi i tyre nė veshje e ushqim dhe urrejtja e fesė.
Shkuarja e dijetarėve gjykimi i injorantėve, lejimi i haramit e ndalimi i hallallit, pirja e alkoolit, paraqitja e kurvėrisė dhe rrėnimi i Islamit.

Nė krye tė ēdo 100 vjetėve Allahu dėrgon reformator qė pėrmirėson gjendjen fetare dhe e reformon atė dhe ummeti i Muhammedit a.s. nuk bashkohet nė devijim. Njė grup i muslimanėve janė deri nė fund nė tė drejtė, ata janė nė Sham rreth Mesxhid El-Aksas.

Mosrespektimi i vlerave dhe i pikpamjeve fetare, si dhe i ritualeve fetare, ngritja e fėmijės kundėr tė vjetrit, bėrja keq fqiut.

Pėrshėndetja vetėm e atyre qė i njohim; lirimi i grave (nuk u jepet kurfarė vlere njerėzore) dhe i kuajve dhe nuk shternjtohet mė deri nė Ditėn Kijametit.

Do tė paraqiten nė kohėn e fundit njerėz qė kanė trupin e njerzve e zemrat e djajve, janė ujqėr qė nuk kanė pikė rahmeti, derdhin gjakun e plakut, gruas e fėmijės.

Fiset i udhėheqin njerzit dyfytyrė tė tyre; zbukurimi i xhamive dhe mihrabeve, leximi i Kur`anit vetėm pėr zė melodik e mos aplikimi i tij.

Do tė vijė dita qė besimtari tė bėhet edhe mė i nėnshtruar se robėresha, lėvizė i fshehur; nuk dijnė njerzit tė mirėn dhe tretet zemra e besimtarit nė mbrendėsi nga tė kėqijat qė sheh.
Islami do tė egzistojė deri nė fund dhe njė grup i tij do tė luftojė nė tė drejtė, nuk i pengon asgjė ata.

Do tė rriten popuj nga ky ummet nė begati; me rėndėsi pėr ta ėshtė barku i tyre, llojet e ushqimit dhe tė veshjeve, ata janė njerzit mė tė kėqij.

Nė kohėn e fundit falen 1000 persona nė xhamij, asnjė nga ata nuk ėshtė besimtar, falen, agjėrojnė, bėjnė haxhxhin dhe flasin ēka nuk kanė dėgjuar baballarėt e tyre, rruaju nga kėta mos tė tė devijojnė.

Ngritja e ndėrtesave, tė zhveshurit e tė zbathurit bėhen tė parėt e njerėzve; pėrēarja e vėllezėrve dhe djegia e Qabes.

Emėrtimi i alkoolit me emra tė ndryshėm, shtimi i homoseksualitetit dhe dhunimi i fėmijės siē dhunohet femra si dhe shtimi i fėmijėve tė zinasė.

Nuk mbetet askush pa e shfrytėzuar kamatėn; edhe ai qė nuk e pranon atė nuk mbetet pa u zhytur me tė; zeqati bėhet tregti dhe nuk mėrzitet njeriu se nga e fiton pasurin.
Afrimi i kohės dhe i tregjeve, lindja e lakmisė sė madhe.

Do tė vijė koha kur nuk do tė urdhėrohet me tė mira dhe nuk do tė pengohet nga e keqja; Sunneti (i Muhammedit a.s.) llogaritet risi ndėrsa risia Sunnet, degjenerohen rinia dhe femrat; pushtetin e marrin tė rinjtė, tė vjetrit merren me imoralitet dhe njerzit mendjelehtė merren me dituri.

Kur dikush bėn ndonjė mėkat, thotė: Allahu ėshtė i mėshirshėm, ma falė; nuk ndjejnė knaqėsi kur lexojnė Kur`an.

Gjėja e parė qė ngrihet nga njerzit ėshtė amaneti dhe turpi, kurse e fundit ėshtė namazi; do tė falen njerzit qė s`kanė vlerė e moral.

Do tė vijė koha kur njerėzit nderohen pėr dituri (siē duket ka pėr qėllim shkollat e univerzitetet, nė tė cilat kalojnė tė gjithė nxėnėsit), mėsojnė jo qė tė punojnė me atė qė mėsojnė dhe nuk kanė pėr qėllim Zotin, por vetėm fitimin e interesin, shtohen dijetarėt por nuk ka dobij nga ata.
Nė kohėn e fundit kalon njeriu pranė varrit e shpreson tė jetė nė tė nga trazirat qė ndodhin.
Nė kohėn e fundit shtohen xhamitė, por nuk gjejnė imam tė falet me ta, e ata qė janė, flasin atė qė nuk e punojnė.

Do tė ndodhin ngjarje shumė tė mėdha, do tė pyesin njerzit njėri-tjetrin: A i pėrmendi Muhammedi a.s. kėto? Kodrat lėkunden prej vendit, devet nuk do tė pėrdoren mė pėr bartjen e gjėrave.

Nė kohėn e fundit njerzit nuk njihen ndėrmjet veti dhe vrasin njėri-tjetrin mizorisht.
Do tė vijnė njerėz qė duhen me goja e urehen me zemra, me gjuhė janė vėllezėr, kurse me zemra janė armiq, dhe i frikėsohen njėri-tjetrit.

Nė kohėn e fundit do tė ndertohet Mekka dhe do tė mbushet me banorė dhe ndėrtesat e saj do t`i kalojnė kodrat e saj, edhe Medineja po ashtu.

Ndėrtimi i Jerusalemit ėshtė shkatėrimi i Medines, shkatėrimi i Medines ėshtė ndodhja e thertores, ndodhja e thertores ėshtė ēlirimi i Konstantinopojės dhe kėshtu derisa tė vijė Isau a.s.
Njė ushtri do ta sulmojė Qaben, por kur i afrohen shafiten tė gjithė nė Tokė, ajo ushtri ėshtė nga popuj tė ndryshėm.

Shkaktimi i njė zjarri tė madh nė Jemen dhe ikja e njerėzve drejt Shamit nga ai zjarr.
Nė kohėn e fundit do tė paraqiten shumė gėnjeshtarė, qė e quajnė veten tė dėrguar dhe flasin gjėra tė ēuditshme.

Prej shenjave tė kijametit ėshtė qė mbretėritė bėjnė Haxhxhin pėr shėtitje, tė pasurit pėr tregti, kurse tė varfėrit qė ta shtrijnė dorėn.

Nė kohėn e fundit do tė paraqitet njė yll apo planet me bisht.
Shtohet hidhėrimi dhe njeriu nuk e di a ėshtė besimtar apo jobesimtar, lindja e zilisė, kėrkimi i kėsaj bote me vepra tė ahiretit, fshehja e dėshmisė dhe dėshmimi i rrejshėm, pėrhapja e mitės dhe blerja e vendimeve dhe gjykimeve.

Shtimi i forcave tė sigurisė (Policore), pėrhapja e lapsit dhe e librave, pakėsimi i shiut.
Paraqitja e njerėzve qė pretendojnė dashurinė e familjes sė Muhammedit a.s. (Ehlul-Bejtit) tė cilėt refuzojnė Islamin dhe janė larg nga ai, siē thotė Aliu r.a.: Ata pretendojnė dashurinė tonė, kinse ndjekin rrugėn tonė, kurse nuk zbatojnė urdhėrat tona.
Do tė vijnė njerėz qė e teprojnė me zbukurimin e zėrit gjatė leximit tė Kur`anit, kurse ata nuk punojnė sipas tij dhe nuk e lexojnė atė sikurse tė parėt.

Do tė vijnė njerėz qė do ta refuzojnė Sunnetin, e do tė thonė: Ne punojmė vetėm me atė qė ėshtė nė Kur`an; ata kanė devijuar dhe tė tjerėt i devijojnė.
Ngritja e ajeteve tė Kur`anit, sa qė nė tokė nuk do tė mbetet as njė ajet.
Romakėt (me fjalėn romak gjithmonė mendohet nė shtetet e Perėndimit, apo vendet qė i pėrfshinte Perandoria Romake), do tė jenė mė tė shumtit para Kijametit.
Njerėz mė tė kėqij janė ata tė cilėt do ta pėrjetojnė Kijametin.

Do tė vijė koha kur njeriu qė thotė: Allah, Allah, do tė vritet, dhe do tė lind njė armiqėsi ndėrmjet Irakut dhe tė huajve (joarabėve) dhe ndėrmjet romakėve dhe banorėve tė Shamit, pastaj lajmėrohet imam Mehdiu, qė ėshtė nga familja e Muhammedit a.s., e mbushė Tokėn me drejtėsi sikurse ishte mbushur me mizori para ardhjes sė tij.
Para Kijametit muslimanėt do ta ēlirojnė Romėn dhe qytetin qė gjysma e tij ėshtė nė ujė e gjysma nė tokė.
Dhe paraqitja e dhjet shenjave tė mėdha tė Kijametit dhe ndodhive tė tyre mahnitėse, siē i pėrshkruam mė parė.

alban bytyqi

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fikrro prej 24.03.11 12:18

Rillogaritet kalendari Maya. Fundi i botes me 2116



Pikerisht kete teze mbeshtesin vellezerit Bohumil dhe Vladimir Böhm, respektivisht njeri matematikan dhe tjetri historian dhe studjues i kultures Maya.

Sipas tyre, populli Maya ishte aq shume i fiksuar ndaj numura dhe kalendareve, saqe ata kishin mundur te pregatisnin dhe perdornin disa tipe te tilla.

Kalendari fetar per ta kishte 260 dite, ndersa ai bujqesor kishte sa edhe yni, 365 dite. Javet kishin nga 9 dite, gjithashtu kishin edhe nje koncept tjeter mates, te ashtuquajturin "cikli i gjate" i cili ishte i perbere prej 1.872.000 dite.

Lidhja e ketyre tipeve te ndryshme koncepesh kalendarike me tonin, eshte nje pune shume komplekse, pasi kerkon krahasimin e datave, ngjarjeve, burimeve. Dhe keshtu ne perfundim te ketyre kerkimeve dhe analizave te gjata, vellezerit Böhm kane zbuluar gabimin e John Eric Sidney Thompson, arkeologut qe per here te pare ka analizuar paralelizmat ndermjet dy sistemeve kalendarike.

Kerkimet treguan se gabimi i tij kishte te bente me faktin se ai nuk kishte marre ne konsiderate nje nderprerje te gjate te kalendarit Maya si rrjedhoje e nje lufte po ashtu te gjate e cila kishte nderprere numurimin e diteve. Pasi ata munden qe te azhornonin datat, perfundimi i vellezerve, lidhur me fundin e botes eshte viti 2116.

Gjithsesi, sipas Martin Petrasek, eshte treguar me fakte se jeta ne Toke eshte aq shume "kokforte" saqe edhe ngjarje me origjine berthamore, edhe perplasje asteroidesh, madje edhe ndryshime te thella ne siperfaqen diellore, nuk do te mund te ishin ne gjendje te conin ne shuarjen totale te jetes ne Toke.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ska lidhej me fallloret

Mesazh  alban bytyqi prej 24.03.11 21:45

jo jo jasmin spaku ai ska qen fallgjor por i ka tregueh Zoti disa nga shenjat e kijametit ai se ka cek se kur ka me ardh kjameti por e ka cek se cilat shenja tregojne qe ai po vjen kur edhe qysh veq i madhi Allahi e din dhe kjo ska dilem ska dyshim ndersa nje sqarim per tyhe nuk ka than qe une e di kur vjen por shenjati i ka dit mos thuaj falltor ai i ka luftuar ata por disa nga shenjat kan ndodhur dhe kan vazhduar te ndodhin edhe kjo tregon se muhamedi a,s asht profeti i vertet

alban bytyqi

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ska lidhje me falltoret

Mesazh  alban bytyqi prej 24.03.11 21:48

alban bytyqi shkruajti:jo jo jasmin spaku ai ska qen fallgjor por i ka tregueh Zoti disa nga shenjat e kijametit ai se ka cek se kur ka me ardh kjameti por e ka cek se cilat shenja tregojne qe ai po vjen kur edhe qysh veq i madhi Allahi e din dhe kjo ska dilem ska dyshim ndersa nje sqarim per tyhe nuk ka than qe une e di kur vjen por shenjati i ka dit mos thuaj falltor ai i ka luftuar ata por disa nga shenjat kan ndodhur dhe kan vazhduar te ndodhin edhe kjo tregon se muhamedi a,s asht profeti i vertet

alban bytyqi

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Berti69 prej 01.04.11 23:23

Kush perfiton vertet nga Apokalipsi dhe Katastrofat?

Bota ne keto dite eshte padyshim nje lemsh i ngaterruar problemesh, frikash dhe destabiliteti.

Me konfliktin ne Libi dhe me pranveren arabe siē u quajt, dhe me shkaterrimin e tmerrshem te Japonise ne 11 Mars, si nga tsunami ashtu dhe nga termeti i fuqishem, te pasuara nga rreziku berthamor gjithmone e me shume amerikane kane frike se dita e Apokalipsit eshte e afert.

Si mos te gjenden te papergatitur? Te blesh nje bunker, eshte pergjigjia me e zakonshme. Kohe te arta si rrjedhoje per firmat qe prodhojne bunkere kunder luftes berthamore: xhirot e tyre jane rritur ne disa raste deri ne 1000%.

Shume prej tyre nuk arrijne te perballojne porosite e klienteve. Por nuk jane thjesht parate qe sillen rrotull fjales “Apokalips”, perkundrazi, malli me i ēmuar rezulton te jete mendja njerezore, plazmuar, perkulur dhe manipuluar nga plane pak te qarta.

Po shtohen sektet fetare, shoqata okulte, dhe biles dhe kisha katolike tradicionale hidhet ne sulm, ne nje leter qe pak dite me pare Kardinali Carlo Maria Martini i ka derguar gazetes italiane “Corriere della Sera” ne te cilen shpjegon se pse Apokalipsi nuk duhet te na frikesoje.

Le te fillojme menjehere me aktualitetin. Frika berthamore eshte ajo qe zgjon menjehere reflektimin e pakushtezuar per mbrojtjen nga apokalipsi berthamor.

Ne SHBA ka shume persona qe mendojne te fshihen ne bunkere antiatomike ekstra-luks prej 20 milione dollaresh. Televizioni Cnn flet per nje rritje marramendese kerkesash per ndertimin e bunkereve ne token amerikane: + 1.000%, me ēmime qe nisin nga 200 mije dollare.

Nuk jane te shumta firmat qe prodhojne produkte kunder apokalipsit berthamor, por me tensionet e fundit berthamore (shih Iranin, Japonine) po bejne fitime te medha.

Per t’u nenvizuar eshte fakti i rritjes se kerkeses per informacion dhe shitje te “doomsday bunker”, ose ne shqip bunkere per “diten e gjykimit”: apokalipsi berthamor kaq i frikshem qe prej fundit te luftese se dyte boterore dhe qe dukej sikur ishte harruar ne hyrje te mijevjeēarit te ri.

Perkundrazi, fitimet e ketyre firmave qe prej vitesh merren me ndertimin e bunkereve kunder luftes berthamore jane rritur ne muajt e fundit mesatarisht me 20%. Northwest Shelter Systems ishte nje firme e vogel qe shiste rreth 10 bunkere ne vit, kurse ne periudhen e fundit ka patur nje book porosishe prej 70%. Kjo rritje justifikohet nga problemet ne Magreb dhe ne Lindjen e Mesme, katastrofa berthamore ne Japoni dhe frika e terrorizmit nderkombetar.

Bunkere te projektuar per t’u rezistuar termeteve, zjarreve, uraganeve dhe ndotjeve radioaktive, por qe nuk harrojne dhe komfortin: suita ekstra-luks si ne hotel, me divane dhe arredim te te bukur deri ne detaj.

Stephen O’Leary, profesor i komunikimit ne Universitetin e Kalifornise se Jugut, shpjegon kete rritje shitjesh me tendencen qe ka njeriu te besoje ne fundin e botes: “Dhjetra miliona njerez besojne ne nje apokalips te vertete, qe parashikon termete, uragane, shkaterrime ne proporcione globale dhe ne veēanti katastrofa te lidhura me Lindjen e Mesme”.

Por nuk qendron mbas ketyre spekulimeve me friken njerezore as Kisha. Ne 27 Mars 2011 eshte publikuar dhe reflektimi i kardinal Martinit mbi diten ne te cilen bota “do te mbaroje”.

A po shkojme drejt Apokalipsit? Kjo eshte pershtypja qe shume nga ne kane kundrejt kataklizmave te medha te ketyre koheve te fundit, ndaj lufterave dhe urrejtjeve qe po perpelisin shume popuj. Pergjigjia e vertete duhet te jete po.

I krishteri beson qe kjo bote duhet te marre fund, edhe shkenca e konfirmon sepse dielli po shkon drejt fundit te tij te paevitueshem. Prandaj shume pyesin veten me frike: «Mesues, kur do te ndodhe kjo dhe kush do te jete shenja qe kjo po ndodh?» (Luka 21,7). Jezusi u thoshte mos te kishin frike: «Kur te degjoni per luftera dhe revolucione mos u tmerroni».

Dhe serish: «Do te ndodhin ngjarje te tmerrshme dhe shenja te medha nga qielli» (Luka 21,9.11) «… por asnje nga qimet e flokeve tuaj do te humbase» (Luka 21,18). I krishteri ka sigurine se Zoti do t’i vije ne ndihme.

Edhe jo te krishteret mund ta kene kete siguri. Shohim ne keto dite imazhin e njerezve qe mbrohen nga ky ankth vdekjeprures duke u zotuar totalisht t’u sherbejne vellezerve ne nevoje, me shume dinjitet dhe kurajo.

Populli japonez eshte imazhi i seriozitetit dhe i rezistences. Nese te gjithe do ti imitonim ne qetesine dhe dinjitetin e tyre mund dhe te shmangim efektet e nje konflikti te veshtire, te turpshem dhe shkaterrues.

Nuk eshte e lehte sigurisht qe nen trysnine e informacionit te tepert dhe kaotik, te arrijme te kemi nje panorame te qarte te asaj qe po ndodh.

Kjo per faktin se interesat e fshehta te qeverive apo organizatave a personave te caktuar nuk jane te njohura per njerezit e thjeshte, por, ajo qe ne keshillojme, eshte qetesia dhe reflektimi me veten tuaj mbi ate qe degjoni perdite ose qe ju tregojne. Si gjithmone, gjakftohtesia dhe kujdesi jane armet me te mira qe njeriu mund te kete per te mbijetuar.

Ne fund nje reflektim: kur gjithe bota zhytet ne nje erresire te thelle, ēfare po bejne njerezit apo qeverite e popujve per te ndriēuar rrugen e tyre? Meditoni njerez…

Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


390


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Nikolaos prej 04.04.11 17:38

Me 21 dhjetor 2012 mbaron cikli 26 000 vjeēar dhe fillon njė epokė tjetėr e re. Ėshtė njėsoj sikur tė fillonte njė shekull (apo vit) i Ri vetėm se ky lloj shekulli (viti) vjen ēdo 26 000 vjet. S'ka asgjė pėr t'u trembur. Nė astrologji (astronomi), tė gjithė planetėt rreshtohen njėsoj si 26 mijė vjet mė parė. Me 21 dhjetor ėshtė nata mė e gjatė e vitit dhe dita mė e shkurtėr. Atė ditė ndodh solstici i dimrit dhe nis shenja e Bricjapit. Pra, vertet perfundon nje lloj kalendari (sipas Majave), por eshte keqinterpretuar sikur perfundon jeta jone.

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

tung

Mesazh  gjinkalla0 prej 04.04.11 18:35

qka po boni

gjinkalla0

35


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  rebelisistemit prej 15.04.11 16:24

Nikolaos shkruajti:Me 21 dhjetor 2012 mbaron cikli 26 000 vjeēar dhe fillon njė epokė tjetėr e re. Ėshtė njėsoj sikur tė fillonte njė shekull (apo vit) i Ri vetėm se ky lloj shekulli (viti) vjen ēdo 26 000 vjet. S'ka asgjė pėr t'u trembur. Nė astrologji (astronomi), tė gjithė planetėt rreshtohen njėsoj si 26 mijė vjet mė parė. Me 21 dhjetor ėshtė nata mė e gjatė e vitit dhe dita mė e shkurtėr. Atė ditė ndodh solstici i dimrit dhe nis shenja e Bricjapit. Pra, vertet perfundon nje lloj kalendari (sipas Majave), por eshte keqinterpretuar sikur perfundon jeta jone.

Si astrolog qe je duhet ta pranosh qe astrologet me te medhenj Maja kete dat e pranojn si fundin e botes,nese nuk do te jete fundi ateher do te jete fundi dhe deshtimi i astrologjis.
Per me shume shikoni videon ,ne shqip:

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Nikolaos prej 15.04.11 21:11

Ketu e ke gabim shoku. Ne radhe te pare une nuk studjoj astrologjine Maja, por astrologjine perendimore dhe kjo astrologjia jone perendimore ka rregulla dhe baze me te forte dhe me bindese se ajo e majave sepse bazohet tek ekuinokset dhe solsticet, pra ne pika precize shkencore. Ne radhe te dyte nuk mund te jete fundi i astrologjise sepse cdo astrolog ka aftesite e veta.

Pra do te jete deshtimi i aftesive te astrologut qe e ka perhapur kete lajm dhe jo i astrologjise.

Nje shkencetar i madh ka thene; "Astrologjia eshte e sakte, por varet sa i sakte eshte astrologu". Pra nese nuk ndodh asgje ne ate date, nuk e ka fajin astrologjia, por mendja e astrologut qe nuk ka ditur ta interpretoje ate sakte. Se fundmi Majate nuk kane parashikuar fundin e botes, por fundin e kalendarit te tyre, por ju e interpretoni si jua ka qejfi juaj per te hedhur poshte astrologjine, por ajo lulezon perdite e me shume ne libra te rinj, ne mijra website e ne praktika te ndryshme.

Ajo ka lindur bashke me njeriun dhe do vdese bashke me te.

Dhe sa per videon qe ke paraqitur se termetet dhe tsunamet si ne Japoni i paskan shkaktuar satelitet artificiale te ndertuar nga forcat okulte e ke gabim. Le te na mbroje pra Zoti nga keto satelite keqberes? Per mendimin tim Japonia ka qene gjithmone vend i rrezikshem per keto fenomene natyrore, ndaj nuk me bind fare me ato video me kenge te trishtuara arabe.


Edituar pėr herė tė fundit nga Nikolaos nė 25.04.11 15:20, edituar 1 herė gjithsej

Nikolaos

"Kthejeni fytyrėn nga Dielli dhe ēdo hije mbetet mbrapa jush"

649


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

21.12.2012 perfaqeson pemen e njohjes

Mesazh  sokol gjergji prej 16.04.11 11:14

Librat e Dan Brown jane tekste te mbushura me mesazhe dhe instruksione.Ne Kodin da Vinci tregohet se si mund te lexohen numrat si germa dhe me to te formohen fjale.Pra duke ndjekur Dan Brown data 21.12.2012 eshtee nje varg numerik dhe interpretohet ne germa.Sipas alfabetit shqip 21+O 12+H Ne alfabetin shqip nuk ka germe qe i korrenspondon numrit 2012,pra kemi dy shifra 20 dhe 12 dhe duke vazhduar kemi 20+NJ dhe 12=H.Fjala qe del nga kjo date eshte fjala NJOHH,pra 21.12.2012 nuk eshte fundi i botes por fillimi i Njohjes

sokol gjergji

23


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

2012

Mesazh  klaudian prej 25.04.11 1:05

Nuk i besoj se po te ishte e vertet qe do ndodhi nje shkaterrim global ne kete menyre nuk do tregonin pore do e mbanin sekret per te mose hapur panik ne tere boten .

klaudian

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

hi

Mesazh  valmerramazani prej 25.04.11 11:55

ne 21 dhjetor apo ne 12 dhjetor???sepse tek libri i David Icke -Sekreti me i madh parashikohet ne 12 dhe jo ne 21

valmerramazani

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  nitty prej 25.04.11 12:16

valmerramazani shkruajti:ne 21 dhjetor apo ne 12 dhjetor???sepse tek libri i David Icke -Sekreti me i madh parashikohet ne 12 dhe jo ne 21

Sipas kalendrait tė Mayas,fundi i botės do tė ndodhė me 21.12.2012,po mos u brengos se si duken po na shtyjnė edhe kėtė datė Apokalipsi shumė tė pėrfolur.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  rebelisistemit prej 13.05.11 19:25

11 maj 2011...besohet se nje termet I fuqishem do te trondise romen..eshte I vjeter si lajm..

21 maj 2011...nje sekt I kishtere beson se Krishti do te vije ne toke me date 21 maj, e te krishteret do te shkojne ne parajse..ne te tjeret do te ngecim ketu mesa duket..

25 shtatori ose tetori, serish ardhja e Krishtit ne toke..

ne pamje te pare duken si brockulla pastoresh, por ekziston frika qe shoqerite okulte te perdorin njerezit te veshur me pushtet, ne kete raste ate fetar, ne menyre qe te kryejne sulmet e tyre e ti bejne ato te duken sikur jane ne te vertete shenjat e fundit te kesaj bote..nese njerezit do ti besojne prifterinjve, do te pranojne se fundi eshte afer e nuk do te bejne pyetje..

sa per antenat satelitore e jo vetem, ato po perdoren si puna e karremit me peshkun..peshkut I hedh nja karrem ne menyre qe te mund ta kapesh ate..e njejta gje ndodh me Tv e internetin..ata na kane dhene mundesine qe ne ti perdorim keto antena per te ndihmuar sadopak ne jetesen tone, por kur projekti Blue Beam te jete ne pune, keto antena do behen armiku me I madh I njerezimit..Zoti e di me se miri.

rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

222


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Gon! prej 20.05.11 9:52

Vetėm Zoti e di kėtė..............!!!

Gon!

615


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi ibotes

Mesazh  Cimi Elezi prej 21.05.11 0:16

Fundi i botes vjen kur na vjen vdekja.

Cimi Elezi

358


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  besnik demaj prej 06.06.11 11:12

un sbesoj se ne 2012 do vije fundi i botes se zoti thot rri zgjuar se fundi esht afer por nuk ka caktuar dit e as vit pra i bej thirrje filozofeve qe te mos flasin para kohe,,,zoti ta kur te fillojne qe te lulezojne pemet dije se pranvera esht afer.pra fundi esht vertet afer ,pse sepse ne disa vende po behet lufte ne disa te tjere permbytje ne disa shtete po ndodhin gjera te cuditshme,,etjer,,,,e dime se jemi shum afer fundit por dat te sakt nuk ka...zoti thot per 7 vjet do te mbizoterroj antikrishti..do mashtroj njerezit do te thot se un jam krishti profeci te rreme do te shfaqen,,por tum ai qe shpeton nga mashtrimi i djallit se jet te perjetshme do ket

besnik demaj

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  LaNi prej 06.06.11 13:40

Bota pėrfundon nė 2012? Nuk ka problem, ne myslimanėt jemi ende nė 1432

LaNi

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  nitty prej 06.06.11 19:26

LaNi shkruajti:Bota pėrfundon nė 2012? Nuk ka problem, ne myslimanėt jemi ende nė 1432

Unė nuk jam nė kėtė vit 1432,unė jam nė 2011 dhe bota nuk do tė pėrfundoj me 2012...:P

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Xhemajl prej 06.06.11 19:47

Qdo dite eshte fundi i botes per dike,nje dite do te jete fundi edhe per mua, dhe per te gjithe, kshtu qe nuk eshte pune shum e madhe.
Qdo fillim ka nje mbarim, qdo mbarim ka nje fillim.

Xhemajl

377


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  LaNi prej 06.06.11 20:55

nitty shkruajti:

Unė nuk jam nė kėtė vit 1432,unė jam nė 2011 dhe bota nuk do tė pėrfundoj me 2012...:P


PO eshte normale nity me rendsi per ata. qe thon 2012 Na kemi kohe sa te duash..

LaNi

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  nitty prej 06.06.11 21:48

LaNi shkruajti:

PO eshte normale nity me rendsi per ata. qe thon 2012 Na kemi kohe sa te duash..

Nuk dua qė pastaj tė mė thotė Nikolaos ja prova qė ju jeni tė prapambetur se nuk di ēdo ti them pastaj kėshtu qė mė mirė tė jemi me tė gjithe,hė si mendon ti.

nitty

244


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i Botes

Mesazh  Tanki prej 07.06.11 3:41

Po ēfare fundi i botes, zoti e di kur eshte fundi i botes ndoshta mundet me ndodh neser ...................nuk i dihet

Tanki

Njeriu ne krahasim me Mendimet e tij eshte sikur se nje fije peri e zhytur posht ne Oqean

224


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Lapsi prej 09.06.11 22:55

APOKALIPSI

Nė fillim dukej vetėm si njė pikė e vogėl e reflektuar nė sipėrfaqen e saj, por shumė shpejtė filloi tė shtrihet duke mbuluar pjesė mė tė mėdha. Qielli filloi tė marr ngjyrė tė kuqėrremtė, dita tė kthehej nė natė... e gjallesat qė frymonin nė kėtė planet, drejtuan sytė nga qielli i pafund. Drejt tyre po afrohej me njė shpejtėsi marramendėse njė objekt i zjarrtė, qė pėr pak qaste do tė pėrplasej mbi “gurin e tyre tė ēmuar”...

Nė mesin e shumė trupave qiellor, qė janė me miliona e miliarda nė gjithėsinė e pafund, gjendet edhe njė sferė vogėl me njė sipėrfaqe prej 510 Milion km², me njė diametėr prej 12.700 km dhe me njė peshė prej rreth 6000 trilion tonelatash, qė vazhdon rrugėtimin e vet, duke pėrshkuar harkun e njėjtė, mbi 4 miliard vite.

Njė sferė paksa mė ndryshe nga bashkudhėtaret e saj: njė sferė e shndritshme, me ngjyrė tė kaltėr, me re tė bardha, lumenj, liqene, dete e oqeane, me fusha tė gjelbėruara, me pyje plotė drunjė e bjeshkė tė mbuluara me dėborėn e kristaltė - njė sferė nė tė cilėn frymon jeta. Kjo sferė, qė vėshtruar nga njė prizėm tjetėr, ajo e makrokozmosit, i pėrngjanė njė “guri tė ēmuar”, quhet Tokė.

Dhe disa miliard vite mė pas, kur civilizimi nė kėtė planet ishte duku u ngjitur drejt majave mė tė larta, ishte nė prag tė kulminacionit tė tij, kėtė “guri tė ēmuar” filloi ta mbuloj njė hije e errėt!

Nė fillim dukej vetėm si njė pikė e vogėl e reflektuar nė sipėrfaqen e saj, por shumė shpejtė filloi tė shtrihet duke mbuluar pjesė mė tė mėdha. Qielli filloi tė marr ngjyrė tė kuqėrremtė, dita tė kthehej nė natė... e gjallesat qė frymonin nė kėtė planet, drejtuan sytė nga qielli i pafund. Drejt tyre po afrohej me njė shpejtėsi marramendėse njė objekt i zjarrtė, qė pėr pak qaste do tė pėrplasej mbi “gurin e tyre tė ēmuar”...

...Njė pėrplase e fuqishme nė oqean e shkundi gjithė kėtė planet. Njė valė deti e fuqishme dhe qindra metra e lartė, bashkė me retė e zjarrta tė objektit pėrplasės, po shpėrndahej nė tė katėr anėt e saj, duke shkatėrruar gjithēka qė i dilte pėrpara: Duke pėrmbytur qytete tė tėra, fusha me tė mbjella, duku djegur pyjet e ngjeshur me lisa, duke shkrirė e kthyer nė llavė vullkanesh edhe borėn e pastėr nė maja tė bjeshkėve... pėr disa orė ky “gurė i ēmuar” u kthye nė tokė tė djegur e tė shkretėtuar, nė njė vend pa frymė - pa jetė...

Kėshtu mund tė duket njėri, nga shumė skenarėt, pėr ditėn e fundit tė planetit tonė. Dhe kjo qė u tha mė lartė, ndoshta nė dukej tė parė, vėrtet i pėrngjan njė fiksioni imagjinarė, por kjo ėshtė edhe shumė afėr ligjeve shkencore.

Prognozat e ndryshme, qofshin ato tė civilizimeve tė lashta, tė parashikuesve antik e modern, por edhe ato shkencore, kėtu japin tė njėjtin rezultat: Ky planet e ka njė fund! Dhe shikuar realisht kjo ėshtė afėr logjikes! Ēdo gjė nė kėtė hapėsirė e ka njė fillim, dhe natyrisht, edhe njė mbarim. Ky princip, ky ligj hyjnor vlen edhe pėr trupat qiellor, edhe pėr sistemet diellore, edhe pėr galaktikat.

Prognozat shkencore se jeta e planetit tonė mund tė zgjasė edhe disa miliard vite, sot nuk i frymėzojnė edhe aq shumė inkurajimet tona. Ndoshta kjo do tė ishte e mundur, nėse ligjet e ndryshme fizike, qė harmonizojnė kėtė baraspeshė, nuk do tė ndikoheshin nga faktorė tė tjerė, e qė janė tė shumtė, tė panjohur e tė paparashikueshėm pėr qenien njeri, pra edhe pėr vet shkencėn.

Dhe nė kėtė kontekst mund ta bėjmė njė analogji mes parimeve tė pėrgjithshme kozmike dhe qenies njeri. Jetėgjatėsia e njė njeriu, nė kushte normale, parimisht duhet tė ketė njė mesatare prej 80 vitesh, megjithėse kjo ndryshon, varėsisht prej llojit.

Mirėpo, ja qė janė edhe faktorėt e tjerė ata qė e thyejnė kėtė ligjshmėri, nėse mund ta quaj, universale: sėmundjet e paparashikuar ose fatkeqėsitė e llojeve nga mė tė ndryshmet.

Tė njėjtat principe ligjore qė veprojnė nė mikrokozmos, janė funksionale edhe nė makrokozmos, pra ato vlejnė edhe pėr planetin tonė. Mund tė jetė njė meteorit gjigant, njė erupsion i fuqishėm diellor, njė debalans i fushės magnetike si faktor eksternė qė mund t’ia shkurtojnė jetės Tokės, por po aq serioz ėshtė edhe faktori intern - vet njeri, pėrmes “revolucionit teknologjik” duke shkatėrruar kėshtu baraspeshėn natyrore.

Dhe kėto principe ligjore, jo vetėm qė janė tė njohura mijėra vite mė parė, qė na dėshmon edhe formula e njohur e figurės antike greke - njėri nga 12 Zotat mė tė famshėm tė Olimpit, Hermesi, ku thuhet: „Si ėshtė lart, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart“, por kėto parime i njeh dhe i pranon edhe shkenca bashkėkohore.

Formula e mėsipėrme, nė zbėrthim do tė thotė: “si ėshtė makrokozmosi, ashtu ėshtė edhe mikrokozmosi”, njėjtė sikurse hipotezat shkencore qė shpjegojnė ekzistencėn e ndėrlidhshmėrisė ndėrmjet pjesėve mė tė imėta tė materies dhe atyre mė gjigante qė lėvizin nė gjithės.

E sot dihet shkencėrisht se materia nuk pėrbėhet vetėm nga molekulat dhe atomet, si pjesė pėrfundimtare e mė tė imėta tė saj, por se, edhe secili atom nė vete konsiderohet si njė botė e veēantė, njė botė e pėrbėrė nga protone, neutrone, elektrone dhe grimca tė tjera (edhe mė tė imta) si kuantet, marrėdhėniet, pozicioni dhe lėvizja e tė cilave i pėrngjanė pothuajse tėrėsisht sistemit tonė diellor nė miniaturė.

E pėr t’i pėrcjellė kėto procese qė zhvillohen nė pjesėt mė tė imėta tė materies (nė mikrokozmos), njeriu shfrytėzon aparate tė ndryshme mikroskopike, meqė ato procese janė aq tė vogla sa pėr syrin e tij janė tė padukshme. Tė gjitha ato procese zhvillohen nė njė harmoni dhe pėrputhshmėri tė mrekullueshme, mu ashtu siē zhvillohen edhe proceset nė makrokozmos.

Por, po tė bėhej njeriu objekt shikimi, dhe jo vetėm ai, por i tėrė sistemin ynė diellor nga njė prizėm tjetėr, ajo e makrokozmosit, dhe atė vetėm nė galaktikėn “Rruga e Qumėshtit”, ku ndodhet sistemi ynė diellor, atėherė, jo vetėm ai, por i tėrė sistemi ynė diellor - Dielli dhe tetė planetėt (pėrjashto kėtu Plutoni i cili nga viti 2006 ka humbur statusin e planetit), bashkė me satelitėt e tyre, miniaturizohen mu sikurse atomet dhe molekulat tek materia.

Vetė planeti ynė Toka, me disa miliarda gjallesa, nė universin e pafund i pėrngjan njė kokrre rėre nė oqean. Por, nė univers nuk ėshtė vetėm galaktika „Rruga e Qumėshtit“ qė pėrbėhet nga disa miliarda yje e qė miliona prej tyre kanė planetė mu sikurse ylli ynė, Dielli, por, ekzistojnė edhe shumė galaktika tjera tė pėrbėra nga miliarda e miliarda yje tė tjerė?

E ēfarė pėrmban prapavija e kėtij sfondi ku lėvizin nė formė spiraleje gjithė kėto galaktika?!... Kjo por dhe shumė pyetje tė tjera, janė sfida serioze me tė cilat ballafaqohet sot shkenca bashkėkohore, meqė njohuritė dhe teknologjia qė posedon sot ajo as pėrafėrsisht nuk i pėrmbush kriteret pėr pėrgjigje tė kėnaqshme.

Prandaj, kėto qė u thanė mė lartė, lenė pak pėr tė dėshiruar se planeti ynė do tė plaket dhe “vdes”, pra pėrfundoj misionin e tij nė bazė tė parimeve tė pėrgjithshme kozmike, me aq sa na janė tė njohura neve deri mė sot.

Profecitė pėr fundin e botės

Paralajmėrimet pėr fundin e jetės nė tokė ose apokalipsin nuk janė tema tė reja diskutimesh. Nė dokumentet e gjetura tek civilizimet e vjetra, kjo dukuri ėshtė mjaftė e theksuar, dhe ndoshta me tė drejt, pasi m’u ato civilizime, qė pėr to sot dihet shumė pakė, ishin zhdukur si pasoj e ndonjė apokalipsi tė tillė. Shkenca shkon edhe mė larg.

Bazuar nė dėshmitė e fosileve tė gjetura nė shumė vende tė botės, ajo edhe zhdukjen e krijesave parahistorike siē janė dinozaurėt e zaurė tė tjerė apo mamutėt e gjallesa tė tjera tė panjohura qė ishin sundimtarė tė planetit tonė asokohe, e ndėrlidh me pasojat e ndonjė katastrofe klimatike, shkaktarėt e tė cilės, sipas shkencės, mund tė ishin tė shumtė. Edhe nė librat e shenjt tė religjioneve tė ndryshme kjo temė zė vend qendror.

Vetėm nė Bibėl kemi mbi 100 profeci rreth fundit tė botės dhe tė gjitha kėto i ka pėrmbledhur nė njė vepėr autori Stuart Olyott (e pėrkthyer edhe nė gjuhėn shqipe nga Lirak Ēelaj), e tė cilėn mund ta shkarkoni falas nė sektorin “Literaturė”. Edhe nė librin e shenjt islam - Kuranin, shenjat e ditės sė fundit (kiametit) theksohen disa herė.

Ndėr parashikimet mė tė pėrfolura rreth fundit tė botės, ėshtė kalendari i civilizimit tė lashtė tė quajtur Maja. Njė popullatė autoktone qė ka jetuar 3000 vjet para erė se re nė pjesėt e Amerikės Qendrore, gjegjėsisht tė shtrirė nė territore tė Guatemalės, Belizes, El Salvadorit, Hondurasit, dhe nė pjesėn mė tė madhe tė Brazilit tė sotėm. Dijetarėt e asaj kohe, qė supozohej se e njihnin mirė filozofinė, matematikėn, fizikėn, astronomin etj. kishin nė pėrdorim dy sisteme kalendarik:

-Kalendari Tzolkin, pėrdorej pėr qėllime ritualesh dhe pėrbėhej prej 13 tingujsh dhe 20 simbolesh diellore, nga llogaria e tė cilave rridhnin 260 kombinacione. Duhej tė kalonin 260 ditė deri te pėrsėritja e serishme e njė dite tė kombinuar.

-Kalendari Haab, pėrdorej pėr nevoja civile dhe ishte i ngjashėm me kalendari e ditėve tona. Pėrbėhej nga 365 ditė -18 muaj me nga 20 ditė, plus 5 ditė shtesė, qė konsideroheshin si ditė fatkėqija.

Te dy kėta kalendarė pėrfundojnė pas 5125 vjetėsh, dhe kjo ditė, sipas llogarive tė kohės sonė, i bie saktėsisht mė 21.12.2012! Ėshtė njė kalendar, i cili gjatė njė periudhe 5000 vjeēare, ka bėrė njė llogari mjaft ekzakte tė ditėve, muajve dhe viteve, sa qė edhe fazat hėnore, deri mė sot, i ka kalkuluar me njė devijim minimal prej vetėm 23 sekondash.

Dhe si pėr ironinė tonė, kjo datė pėrputhet plotėsisht me njė dukuri astronomike e cila pason njė herė nė 26000 vjet! Mė saktėsisht, m’u nė kėtė ditė, Toka dhe i gjithė sistemi ynė diellor do tė gjendet i pozicionuar nė njė paralele tė njėjtė me galaktikėn tonė, “Rruga e qumshit”.

Dhe kjo pikė, ku sistemi ynė diellor takohet (ndeshet) me “Rrugėn e qumėshtit”, ėshtė njė shtresė e krijuar nga re pluhuri e ashtuquajtur “hapėsira (e ēara) e errėt e rrugės sė qumėshtit”. Kjo e ēarė ka shumė kuptime mitologjike si: “Rruga e ferrit”, “goja e e njė pėrbindėshi kozmik”, “kanali lindės i nėnės kozmike” etj.

Dhe pikėrisht mė 21.12.2012, Toka, bashkė me sistemin tonė diellor, pozicionohet m’u nė mes tė kėsaj hapėsire tė errėt, nė horizontin e sė cilės, “Rruga e qumėshtit” ka qasje mbi to, dhe atė nga tė gjitha pikat - rreth e qark. Nė kėtė pikė kohore pėrfundon edhe cikli i kalendarit tė civilizimit Maja. Pasojat e kėtij gėrshetimi parashtruan edhe teori nga mė tė ndryshmet, dhe qė tė gjitha me njė pėrfundim tė njėjtė - fundi i botės!

Dhe nėse nisemi nga parimet e pėrgjithshme hyjnore se ēdo gjė ka njė fillim dhe njė mbarim, pra, asgjė nuk ėshtė e amshueshme nė universin e pafund pėrveē ritmit tė pėrhershėm tė ndryshimeve: lindjes, zhvillimit dhe shpėrbėrjes (ajo qė shpėrbėhet pastaj lind sėrish), atėherė edhe hipotezat e njė rifillimi nga zeroja i gjithēkaje, pra edhe fillimi i njė epoke tė re pėr planetit tonė, ėshtė shumė i kapshėm.

Pėrputhshmėritė qė u thanė mė lartė, na lėnė tė kuptojmė se ky civilizim i lasht ka pasur njohuri shumė tė mira pėr kėtė gėrshetim, dhe kėtė ditė e kanė konsideruar si njė pikė kalimtare shumė tė rėndėsishme - fillim i njė cikli tė ri.

E pėr ēudi, njė profeci e kėtij lloji dhe pikėrisht pėr fundin e vitit 2012, nuk vjen vetėm nga Maja-t. Edhe kalendar i Aztekve, qė ėshtė mjaft i ngjashėm mė atė tė Maja-ve, pėrfundon po nė kėtė datė.

Nostradamusi (1503 - 1566), i lindur nė Saint-Remy, nė jug tė Francės, me profesion mjek dhe farmacist si dhe njėri ndėr parashikuesit mė tė njohur i tė gjitha kohėrave, gjithashtu, nė profecitė e tij parasheh, po nė kėtė vit, njė luftė atomike me pėrfshirje mbarė globale.

Gjithashtu, parashikuesja nga bullgaria, Vangelija Gushterova ( 1911-1966) e njohur me emrin Vanga, parasheh njė katastrofė me pėrmasa gjigante pas viteve 2010. Vanga ėshtė e njohur me profecitė e saj rreth fillimin e luftės sė dytė botėrore, pėr “Perstrojken”, pėr vdekje e princeshės Dejana si dhe pėr sulmin e 11 shtatorit nė kullat binjake tė Nju Jorkut.

Pėr kėtė sulm ajo kishte thėnė: “Vėllezėrit amerikan do tė rrėzohen nga sulmi i njė shpendi tė ēeliktė”. Sipas parashikimeve tė saj, fillimi i luftės sė tretė botėrore do tė filloj kah fundi i vitit 2010. Kėsaj situata do t’i paraprijnė tri atentate nė tre president shtetėror si dhe lufta nė Indonezi. Ky konflikt, qė do tė zgjasė pėr disa vite, do tė ketė pėrmasa katastrofale pėr gjithė njerėzimin, pasi luftėrat do tė jenė shumė tė ashpra duke mos u kursyer as armatimi bėrthamor e as ai kimik.

Parashikuesja tjetėr nga Arizona e SHBA-ve, Sakina Blue Star, duke u bazuar nė njohuritė e vendasve autokton, Hopi-Indianėve (qė ėshtė edhe vet pjesėtare e asaj popullate etnike qė sot nuk numėron mė shumė se 1500 pjesėtar), po ashtu, parasheh fundin e botės, pikėrisht nė vitin 2012.

Sipas saj, njerėzimi ėshtė zhdukur tri herė. Herėn e parė kjo ka ndodhur kur boshti i saj (Tokės) pėsoi zhvendosje; herėn e dytė gjatė kohės sė akullt dhe herėn e tretė gjatė pėrmbytjeve nga tė reshurat e furishme. Ka ardhur sėrish koha pėr zhdukja e radhės - ciklin e katėrt, cikėl nė tė cilėn planeti ynė gjendet nė fazėn e njė pastrimi tė pėrgjithshėm, i cili do tė pėrmbyllet nė fund tė vitit 2012.

Edhe autori amerikanė, Micheal Dorsin, nė librin e tij “Kodi biblik”, parasheh, duke u bazuar nė njė mesazh (kod) sekret nė Bibėl, fundin e botės qė do tė ndodh po nė kėtė vit - 2012, gjatė kolizionit tė Tokės me njė komet.






Lapsi

178


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Lufta e trete boterore dhe fundi i botes

Mesazh  Arb prej 15.06.11 11:48

Lufta e trete boterore dhe fundi i botes
Pikepamje Islamike

Kreu i I

Kuptimi gjuhesor dhe domethenia e shenjave te fundit te botės si dhe veretjet e veēanta

Shenjat me te rėndėsishme te vogla te kijametit

Armagedoni

Armagedoni ndermjet muslimaneve dhe ithtareve te librit

Muslimanet dhe Armagedoni.

Kuptimi gjuhesor dhe domethenia e shenjave te fundit te botės si dhe veretjet e veēanta.



Me shenjat e vogla te fundit te botės nenkuptojme ngjarjet pėr te cilat na ka lajmeruar Muhamedi a.s.Ato do tė ndodhin para fundit te botės dhe do tė tregojnė ndodhine e shpejete te shenjave te mėdha apo vete fillimi i tyre.

Shprehja "shenjat e ditės se fundit" ėshtė marrė nga teksti kuranor dhe nga hadithi.



Zoti thotė ne kuran



"Po ata a presin tjetėr , pėrveē kijametit i cili do tu vijė befas, e parashenjat e tij tashmė kanė ardhur (Muhamed 18)



Muhamedi a.s ne njė hadith, ne pyetjen e Xhibrilit pėr fillimin e fundit te botės u pergjigj duke thėnė:



"I pyeturi nuk di me shumė sesa pyetesi" Xhibrili tha: "Me njofto pėr parashenjat e tij?" Muhamedi a.s u pergjigj: "Kur roberesha te linde zonjen e saj, kur te shohėsh kembezbathurit, barijte e varfer duke garuar ne ndėrtimin e shtepive."



Kuptimi i shprehjes "shenjat e vogla" ėshtė se pas paraqitjes se tyre vjen koha e shenjave te mėdha te Kijametit, te cilėt do tė paralajmerojne ardhjen e shpejte te ditės se Kijametit.Ne te kundėrtėn, nuk do tė kishte kuptim qe quajmė shenja te vogla, nėse ato me paraqitjen e tyre nuk do tė paralajmeronin ardhjen e shenjave te mėdha.



Disa dijetare islam janė perpjekur te permbledhin tė gjitha shenjat e pėrmendura nėpėr hadithe dhe kanė verejtur mbi 90 shenja te vogla.Tė tjerėt kanė permbledhur numer dhe me tė madh, ndėrsa te tjerėt mė pak sesa permendem, pėr shkak te dallimeve ne pranimin e autocintetit te disa transmetimeve te caktuara por sidoqoftė, dallimi nuk ėshtė i madh.



Para se te fillojme te paraqesim shenjat e vogla, dėshiroj te tregoj disa gjėra.



1)Tė gjithė shenjat e vogla te kijametit kanė ndodhur pėr te cilėn do tė flasim ne pjesen e dytė te materialit tonė, saktė ashtu siē ka lajmeruar Muhamedi a.s.



2)Realizimi i ngjarjeve pėr te cilat na ka lajmeruar i derguari ynė, duhet te forcoje besimin ne autencitetin me te cilin ai erdhi.Muhamedi a.s na ka njoftuar pėr kėto ngjarje, njohja e te cileve ne atė atė kohe ka qenė jashtenatyrore(gajb) sepse ai ėshtė i ruajtur dhe se "Ai nuk flet nga mendja e tij"(Nexhm 3)



3)Disa njerėz gabimisht i fusin ne shenja te vogla ngjarjet te cilat do tė ndodhin pas paraqitjes se shenjave te mėdha si p.sh.:



Lufta e muslimaneve kundėr ēifutėve, ashtu qe ata do tė fshehen pas gureve e drunjve, dhe guri dhe druri do tė thonė .O Musliman o rob i Zotit, ja cifuti ėshtė pas meje.Eja dhe mbyte"(Buhariu-Muslimi)



Kjo do tė ndodhė pas paraqitjes se Mehdiut, pas paraqitjes se Dexhallit, pas zbritjes se Isait a.s i cili do ta mbyse Dexhallin dhe do ti mund pasuesit e tij cifute.Gjatė asaj beteje ēifutėt do tė fshihen pas gureve dhe drunjeve, mirėpo ato do tė flasin me lejen e Allahut e cila nuk do tė jetė ēudi sepse ajo ėshtė koha e ngjarjeve te fundit shumė te ēuditshme.



-Lufta e muslimaneve kundėr turqve.Muhamedi a.s thotė:"Nuk do tė vijė kijameti derisa tė mos vijė deri te lufta ndermjet muslimaneve dhe turqve, njerėz me sy te vegjel, fytyre te kuqe, hunde te destuar dhe fytyre te rrubullaket e te gjerė.(Tran Buhariu dhe muslimi) {Ndėrsa me popull turk ne hadith nenkuptohen kinezet dhe ruset}



-Terheqja e lumit Eufrat e cila pas vetes do tė le njė koder me ar pas te cilit njerzit do tė luftojne.Kjo do tė ndodhė ne kohėn e Mehdiut, pėr te cilėn Buhariu e thekson kėtė hadith ne kaptinen e paraqitjes se zjarrit.Ibn Maxhe ne njė hadith te ngjashem e pėrmend ne kaptinen pėr Mehdiun, pėr te cilin Ibn Haxheri thotė "kjo tregon se kjo beteje do tė ndodhė ne kohėn e Mehdit."(Fethul Bari)



-Biseda ndermjet njerėzve dhe kafsheve, pastaj bisedat e njerzve me xhufken e kamxhikut te tij.Kjo do tė ndodhė pas fillimit te shenjave te mėdha te Kijametit.



-Shkatarrimi i Qabes nga ana e njė Etiopiani kėmbė shkurter.Kjo do tė ndodhė pas vdekjes se Isait a.s sepse siē dihet Isa a.s do tė kryeje haxhin.Muhamedi a.s thotė: "Pasha Atė ne doren e te cilit ėshtė shpirti im, Isai i biri i Merjemes nga lugina e fexh-xhur-Reuha do tė filloje kryerjen e Haxhit ose umres, apo dhe njerit dhe tjetrit" (Muslimi dhe Ahmedi dhe Albani ne permbledhjen e tij me nr 2457)



Kthimi i gjelberimit dhe i lumenjve ne Gadishullin Arabik.



Kėto ngjarje do tė ndodhin pas zbritjes se Isait a.s dhe pėr kėtė duhet tė kemi vemendjen.

Shenjat me te rėndėsishme te vogla te Kijametit



Ne kėtė shkrim do tė permendim shenjat e vogla me te rėndėsishme pa ndonjė koment te veēantė, vetėm se aty ku ėshtė e patjetersueshme.Pėr secilen shenjė te pėrmendur, do tė permendim hadithin autentik net e cilin ai pėrmendet.Salavati dhe salami qofshin mbi Pejgamberin tonė dhe familjen e tij!



1)Kur roberesha ti linde zonjen e saj.Me kėtė aludohet ne pushtime te shumnumerta islame net e cilat do tė kėtė shumė roberesha te cilat do tė lindin fėmijėt e zoterinjve tė tyre, dhe te cilat, sikurse djemtė e baballareve tė tyre, do tė lirohen dhe do ti nenshtrohen nenes se tyre e cila ėshtė robereshe.Gjithashtu aludohet ne padegjueshmerine e femijve ndaj prindėrit, kėshtu qe femija do tė sillet ndaj nenes se tij sikur ndaj robereshes.Tė dyja kėto komentime janė realizuar ne jetėn e pėrditshme.



2)Kur tė shikosh kembezbathurit, cobanet e varfer duke garuar ne ndėrtimin e shtepive.Kjo mjaft e perhapur sot, jo vetėm ne vendet arabe por dhe ne vendet e tjera.



3)Lenia e puneve tė atyre te cilėt nuk janė te denjė pėr to.Muhamedi a.s thotė.”Kur punėt ti lihen atyre qe nuk janė te aftė atėherė prite kijametin.”(Buhariu)



4)Zvogelimi i diturise dhe pėrhapja e paditurise



5)Shumė vrasje.Muhamedi a.s thotė .”Para kijametit do tė pėrhapet padituria e do tė humb dituria dhe do tė shtohet herexhi, ndėrsa ajo ėshtė vrasja”.(Buhariu-Muslimi)



6)Pirja e veres(alkolit) dhe emerimi i sja me emra te ndryshėm.Muhamedi a.s thotė : “Njerzit e ymetit tim do tė pijne vere ndėrsa do ta qaujen atė me emra te ndryshėm”.(Ahmedi –Nesaiu)



7) Perhapja e amoralitetit(zinase)



8)Meshkujt do tė veshin rrobe te mendafshta



9)Konsiderimi i instrumenteve muzikore si te lejueshme.Muhamedi a.s thotė: “Me siguri ne Umetin tim do tė kėtė te cilėt do tė lejojne zinane, mendafshin, veren dhe instrumentet muzikore.(Buhariu –Albani thotė se ėshtė Sahih)



10)Huazimi i kengetareve



11)Paraqitja e paturpesise dhe tė folurit te shfrenuar.



12)Nderpreja e lidhjeve farefisnore



13)Mashtrimet dhe akuzimi i te pafajshmit



14)Dhenia besimit mashtruesit.Muhamedi a.s thotė: “Prej shenjave te Kijametit ėshtė paturpesia dhe tė folurit te shfrenuar, nderprerja e lidhjeve farefisnore dhe mosbesimi ndaj te besueshmit dhe besimi ndaj mashtruesit”.(Buhariu Albani thotė se ėshtė Sahih)



15)Paraqitja e vdekjeve te papritura te njerzit.



16)Kalimi afėr xhamisė e moskryerja e namazit ne to.Muhamedi a.s thotė: “…. Kur te kaloni afėr xhamisė dhe kur te paraqiten vdekjet e papritura”.(Ahmedi dhe Bezari Albani thotė se ėshtė Sahih 229)



17)Lufta ndermjet dy ushtrive muslimane, thirrja e te cileve do tė jetė e njėjtė.Kjo ka te beje me perleshjen e njohur ndermjet Aliut dhe Muaviut.



18)Shkurtimi i kohės.Do te humb bereqeti ne kohe.



19)Shumė termite.Sizmologet egjiptiane pohojne se toka ka ardhur ne gjendjen e dridhjeve te panderprera.



20)Paraqitja e shumė cregullimeve dhe pėrhapja e te keqes.Muhamedi a.s thotė:Nuk do tė vijė kijameti derisa te tėrhiqet dituria, pėrhapen termetet, paraqiten cregullime ne toke dhe te shtohen vrasjet”.(Buhariu , Ahmedi dhe Ibn Maxhe)



21)Bashkimi popujve te tjerė kundėr muslimaneve sikur njė grup i njerėzve tubohen rreth enes se ushqimit.



22)Kerkimi i diturise nga njerzit e papjekur, te cilėt nuk janė te udhezuar mirė ne shkencė.Do te pyeten dhe do tė japin pėrgjigje pa njohuri dhe kėshtu do tė devijojnė nga rruga e drejtė edhe te tjerėt dhe do ti ēojnė ne humbje.Muhamedi a.s thotė:Njė prej shenjave te Kijametit ėshtė kerkimi i diturise nga te papjekurit .(Tabareniu, ibnuk Mubareku ndėrsa Albani e bėn Sahih)



23)Paraqitja e lakuriqesise te gratė, kėshtu qe do tė mbulojne njė pjesė te trupit, ndėrsa pjesen tjetėr do ta zbulojnė, apo do tė veshin rrobe te ngushta dhe te tejdukshme.



24)I marri do tė ze vend te nderuar dhe do tė kujdeset pėr punėt e interesit te pergjithshem.Muhamedi a.s thotė: “Para kijametit do tė kėtė kohe te mashtrimeve, kur do tė akuzohen te besueshmit ndėrsa rrenacaket do ti tregohet nder.Gjykimin do ta beje ruvejda.”Sahabet e pyeten: “Kush ėshtė Ruvejda?”.I derguari a.s u pergjigj: “Ai ėshtė i marri i cili do tė sjelle vendimin pėr punėt e pėrgjithshme”.(Ahmedi taberaniu Albani thotė se ėshtė Sahih)



25)Selami do tė jetė vetėm pėr te njohurin , pra selam do ti jepet vetėm atij i cili ėshtė i njohur.Muhamedi a.s thotė: “Njė prej shenjave te Kiajmetit ėshtė qe njeriu te pershendetet me selam vetėm atė te cilin e njeh.”(Ahmedi)



26)Nuk do tė kėtė kujdes pėr furnizim hallall .Muhamedi a.s thotė : Do tė vijė koha net e cilėn njeriu nuk do tė kėtė kujdes pėr rrizkun te cilėn e ka arritur, a ėshtė ne mynyre hallall apo jo.”(Buhariu Nesaiu)



27)Perhapja e pėrgjithshme e genjeshtres.



28)Afersia e tregjeve me ēka kujtohet ne perhajpjen e tregtise.Muhamedi a.s thotė “Perhapja e Genjeshtres, shkurtimi i kohės dhe afresia e tregjeve.”(Ibn Hibani Autentik)



29)Devete dhe shtepite do ti shfrytezojne shejtanet qe





30)Garat pėr ngritjen e xhamive dhe hijeshimin e tyre.Muhamedi a.s thotė: “nuk do tė vijė kijameti derisa njerzit te garojne ne ndėrtimin e xhamive(Ahmedi,Nesaiu, EBu Daudi dhe Ibn Maxhe )



31)Ngjyrosja e kokave me ngjyrė te zeze.Muhamedi as. Thotė .Para kijametit do tė paraqitet njė popull i cili do ta nghyrose koken me ngjyrė te zeze, ata nuk do ta ndiejne as aromen e xhenetit”. (Ebu Daudu - Nesaiu)



32)Deshira e madhe pėr tė parė ne ėndėrr Muhamedin a.s ndėrsa kjo do tė jetė kohe e cregullimeve te pėrgjithshme dhe largimi prej fesė.Muhamedi a.s thotė. “Do tė vijė njė kohe kur dikush do tė deshiroje te me shohe ne ėndėrr me shumė sesa qe e do pasurinė dhe familjen e tij (Buhariu-Muslimi dhe Ahmedi)



33)Perhapja e mosrespketimit ndaj njerėzve dhe veprimi shumė i vogėl pėr ahiret.



34)Perhapja e kopracise, kėshtu qe te gjithė do tė jenė doreshtrenguar ne atė qe e kanė.Pasaniku do tė jetė koprac ne pasurinė e tij, dijetari ne diturine e tij, ndėrsa prodhuesi ne atė qe prodhon.Muhamedi a.s thotė: -“Puna do tė zgogelohet ndėrsa do tė shtohet kopracia”(Buhariu Muslimi Ebu Daudi)



35)Vrasja e ndersjellte pa kurrfare shkaku.Muhamedi a.s thotė: “Pasha Atė ne doren e te Cilit ėshtė shpirti im, do tė vijė koha kur vrasesi nuk do tė dije se pėr ēka ka vrarė ndėrsa i vrari pėr ēka ėshtė vrarė”(Muslimi)



36)Pasiguria shoqėrore do ti nenshtrohet grabitjes, dhe njerzit nuk do tė ngurrojne nga palkcitja dhe fshehja e asaj pasurie.



37)Humbja e besimit.



38)Pakujdesia e njerzve ndaj dispozitave te fesė.



39)Nėnshtrimi i njeriut ndaj gruas se tij ndėrsa padegjueshmeria ndaj nenes.



40)Sjellja e vrazhde ndaj Babait dhe miresjellja ndaj shokut..



41)Ngritja e zerave ne xhami.



42)Prijesi i njė populli te jetė me i mjeruari dhe me i prishuri ne mesin e njerzve me autoritet.



43)Respektimi i njeriut pershkak te frikes nga e keqa e tij, e jo pėr shkak te merites dhe fisnikerise se tij.Muhamedi a.s thotė.Kur profiti te ndryshoje, besimi te humbe, zekati te jetė dikur dėnim,kur njeriu ti nenshtrohet gruas se tij, ndėrsa nenes se tij te bėhet i padegjueshem, i mirė ndaj shokut ndėrsa i ashper ndaj babit te tij, kur te ngriten zerat ne xhami dhe prijesi i popullit te jetė me i mjerueshmi, dhe me autoritativi te jetė me i prishuri, kur njeriu tė respektohet pėr shkak frikes nga e keqa e tij e kur te pihen pije alkolike dhe kur te vishet mendafshi, kur te porositen kėngėtare dhe instrumentet muzikore, dhe kur te fundit e kėtij umeti ti mallkojne ato te meparshmit, atėherė njerzit le tė presin njė ere te kuqe, deformime ose poshterime, ngjarje te cilat do tė pasojne njera tjeteren, ashtu siē mberthehet ajo qe e ėshtė e varguar ne vrag kur ajo do tė nderpritet.(Termidhiu hadithi ėshtė Garib)



44)Shumė police pėr shkak te cregullimeve



45)Epersi do ti jepet njeriut ne prirjen e namazit pėr shkak te zerit te mirė, qoftė ai mė pak i ditur dhe mė pak i vleshem ne mesin e njerėzve present.



46)Blerjen e pozites, pra ardhja ne pozite nėpėrmjet ryshfetit.



47)Derdhja e madhe e gjakut.Muhamedi a.s thotė : “Ngutuni pėr vepra te mira para se te ndodhin gjashtė gjėra: Sundimi i te marreve, policia e shumte, shitja e pushtetit, derdhja shumė lehtė e gjakut, nderprerja e lidhjeve farefisnore dhe truma e te rinjeve te cilėt nga kendimi i kuranit do tė mbajnė koncerte.Do e zgjidhet njeri prej tyre i cili do tu kendoje melodikisht pa marrė parasysh qe me se dobti njeh rregullat e fikut..(Ahmedi Taberaniu Albani thotė Sahih)



48)Gruaja te marrė pjesė bashke me burrin e saj ne punėt e tregtise.Muhamedi a.s thotė: “Para kijametit njerzit do tė pershendesin me selam vetėm ato qe i njohin, do tė pėrhapet tregtia, dhe gruaja do tė marrė pjesė ne tregti me burrin e saj.(Ahmedi)



49)Shumesia e shkrimit dhe pėrhapja e tij.



50)Femija ėshtė e pameshirshem.



51)Kerkimi i diturise pėr te fituar pozite dhe pasuri.



53)Paraqitja e aytomobilave



Kjo ėshtė diēka shumė e mahnitshme pėr te cilėn na ka lajmeruar Muhamedi a.s “Para fundit te jetės se umetit tim, do te kėtė njerėz te cilėt do tė udhetojne ne ulese komode te ngjashem me ato te shtepise.Do te vijnė ashtu para deres se Xhamise, ndėrsa gratė do ti kenė te zhveshura (IBn Hibani dhe Hakimi ne Mustedrek)



54)Paraqitja e luksit dhe jetės komode ne mesin e muslimaneve.Muhamedi a.s thotė.Kur umeti im do tė mburret dhe kur tu sherbejne bijte e mbreterve persiane dhe bizantine, e keqa do ti sundoje mbi at atė cilėt janė te mirė(Termidhiu Albani sahih)



55)Do te ngritet mashtrimi ndėrsa ndershmeria do tė nencmohet.Ne te vėrtetė do tė respktohen e nderohen mekataret, ndėrsa do tė nencmohen njerzit bujare.



56)Do ti thuhet njeriut: “Sa kokeforte qe je, i dermmaur dhe mendjelehte!



57) Tė deshiruarit e vdekjes pėr shkak te sprovave te mėdha.Muhamedi a.s thotė: “nuk do tė vijė kijameti derisa njeriu nuk kalon afėr varrit te njeriut tjetėr duke thėnė.”Sikur te isha ne vendin e tij!(Buhariu Muslimi)



58)Bllokada dhe saksionet e vendosura ndaj irakut, te cilit do ti pamundesohet ushqimi dhe ndihma.



59)Bllokada e Shmit(Palestina, Jordania, Siria, Libani).Po ashtu do tu pamundesohet suhqimi dhe ndihma.Kėto janė dy shenjat e pėrmendura me lartė janė gjėra mė interesante pėr te cilat na ka lajmeruar i Derguari a.s ndėrsa ndodhin para fundit te ekzistimit te kėsaj botė.Bllokada e parakoheshme e Irakut, pastaj e Palestines vertettojne fjalėt e Muhamedit a.s i cili thotė: “Do tė vijė koha kur banoret e Irakut nuk do tem und te mberrijne as te malli as te paraja,Prej nga ku kėshtu e pyeten sahabet.Ai na tha :Ng atė huajt joarabe te cilėt do ta bėjnė kėtė!.Pastaj tha : “Do te vi koha kur banoret e Shamit nuk do tė mberiijne as te parate e as te mallit.Prej nga kush ?e pyeten sahabet.-.Nga bizantinet.-tha ai.(Muslimi Ahmedi)



60)Vdekja e Muhamedit a.s



61)Ēlirimi i Kudsit.Kjo ka ndodhė gjatė kohės se Umerit r.a.



62)Vdekja masovike nga epidemia e murtajes dhe prej semundjeve te tjera ngjitese, sikur epidemia e murtajes gjatė kohės se Khalifit Umer ne vendin Amvas dhe gjatė luftrave botėrore.



63)Paraqitja e cmimeve te larta..



64)Turbullira qe do tė hyjė ne shtepite e arabeve dhe joarabeve siē janė televizori me programet e tij degjeneruese dhe instrumentet muzikore..



65)Armepushimi dhe marreveshja qe do tė vendoset ndermjet nesh dhe bizantineve(Europa dhe Amerika).Kjo ėshtė shenja e fundit e vogėl sepse do tė paraqitet menjehere mbas betejes se fundit te pergjakshme.Ėshtė bėrė njė fare armepushimi dhe fillimet e kėsaj shenjė te fundit janė te qarta..Muhamedi a.s thotė: “Do te numuroj gjashtė shenja te Kijametit, Vdekja ime, Ēlirimi i Kudsit, vdekja e cila do ju godase sikur murtaja godet delet, pasuria e madhe kėshtu qe njeriut do ti jepen 100 dinare dhe do tė ngelet i pakenaqur.Pastaj sprova e cila nuk do tė leje pa hyrė asnjė shtepi arabe, pastaj armepushimi ndermjet jush dhe te krishtereve.Ata do ju tradhetojne dhe do tė vijnė me tetedhjete flamuj, e nėn ēdo flamur do tė kėtė dymbedhjete mijė(Buhariu, Ahmedi Taberaniu Albani thotė se ėshtė Sahih 1883)



Armepushimi ndermjet nesh dhe Romes ose (Europes e Amerikes) ėshtė shenja e fundit e Kijametit.Kjo ėshtė njė ngjarje e cila me siguri se do tė ndodhė.Pėr kėtė shkak ėshtė marrė edhe si teme e njeres kaptine se shkrimit.Ajo do tė jetė beteja net e cilėn muslimanet do ti prije Mehdiu.Para kėsaj beteje do tė ndodhė dhe njė beteje tjetėr Armagedoni e cila do tė rezultoje me tradhetine e te krishtereve, qe do tė jetė shkas pėr njė beteje te pergjakshme ndermjet nesh dhe atyre.Ato janė beteja te mėdha te cilat po bėhen pergatitjet kėto ditė ndermjet aleancave te mėdha dhe nėnshkrimin e marreveshjeve tė ndryshme ndermjet shteteve tė ndryshme.Kėtė beteje e kanė njohur te gjithė dhe fillimi i saj ėshtė i pritur.Dalimet janė ne datėn e fillimit te saj dhe shkas pėr kėtė janė informatat e shumta ne duart e atyre te cilėn merren me kėtė problematike, edhe te muslimanet dhe tek jomuslimanet.Ne saktė nuk mund ta pėrcaktojmė se kur ajo do ndodhė, port hemi se ajo do ndodhė shumė shpejt.Tė jeni te sigurtė se lajmi pėr fillimin e asaj beteje do tė vis hume shpejt.I falenderuar qoftė Zoti.

Armagedoni



Cfare di per armagedonin?



Ajo ėshtė njė ngjarje e madhe dhe luftė shkatarruese..



Ajo ėshtė betejė strategjike e cila ėshtė shumė afėr ...



Ajo ėshtė luftė botėrore e aleatėve, tė cilėn e presin tė gjithė banorėt e tokės



Ajo ėshtė luftė politike fetare.



Ajo ėshtė betejė e madhe nė tė cilėn do tė marin pjesė shumė palė(Dragon War)



Ajo ėshtė lufta mė e madhe dhe mė e fuqishme nė histori



Ajo ėshtė fillimi i fundit



Ajo ėshtė luftė para tė cilės do tė mbretėrojė “paqe e birshtė” nė tė cilėn njerzit do tė flasin se ėshtė vendosur paqa.



Ajo ėshtė beteja armagedon.



Emri Armagedon ėshtė me prejardhje hebraike, ndėrsa pėrbėhet prej dy fjalėve: ar qė do tė thotė kodėr, dhe Mageddon qė ėshtė emri i njė lugine nė Palestinė.(Shiko “Vėshtrim mbi librin e shenjtė e Danielit” tė Embadistoresit).

Hapėsira e betejės do tė pėrfshijė prej Mageddonit nė veri e deri nė Idom nė jug.Largėsia ndėrmjet kėtyrė dy vendeve ėshtė afėr 200 milje.Hapėsira e betejės do tė jetė prej detit Mesdhe nė perėndim e deri tek kodra Muhab nė lindje, qė arrin afėr 100 milje.(Shiko Parashikimet dhe politika e Xheris Halelit fq 52)

Analitikėt ushtarakė mendojė se ky vend ka pozitė strategjike prej tė cilit, ai i cili e pushton kėtė shumė lehtė dhe mund tė pengojė invazionin e armikut.

Fjala Armagedon ėshtė e njohur dhe nė librat e krishterėve dhe hebrejve dhe nė literaturėn shkencore tė tyre qė do ta sdudiojmė nė vazhdim tė librit.

Nėse pėrmendim transmetimet e pasuesve tė librit, hebrejve dhe krishterėve, nuk kemi kurrfarė risie ose bidati sepse Muhamedi a.s thotė “Transmetoni prej meje, qoftė dhe njė ajet".Dhe lajmėroni prej beni israelitėve ( cdo gjė qė nuk ėshtė nė kundėrshtim me Kuranin) sepse nė tė nuk ka pengesa. Kuptohet, kusht pėr tė marrė dicka prej tyre ėshtė kujdesi e cila sduhet tė bie ndesh mė saktėsinė hyjnore tė Kuranit.Sepse disa pjesė tė tyre ato i kanė shtrembėruar pėr tė cilat na ka njoftuar Zoti nė Kuran dhe disa pjesė janė tė sakta tė cilat shikohen nė bazė tė kriterit tė saktėsisė Librit tė Allahut Kuranin famėlartė.Cdo gjė e tyre qė bie nė ndesh me Kuranin dhe mėsimet tona profetike atėherė ajo ėshtė pjesė e devijuar nga duart njerzore dhe atė nuk e pranojmė.I dėrguari i Allahut thotė "Kur tju drejtohen ithtarėt e librit, mos e pohoni vėrtetueshmėrine e tyre e as mos i coni nė gėnjeshtėr".



Armagedoni ndermjet muslimanėve dhe ithtarėve te librit



Dėshmitė e ithtarėve tė librit



1 Nė librin Apokalipsi 16/16 thuhet “ Dhe i mblodhėn nė njė vend qė nė hebraisht quhet armagedon.



2) Nė librin Mungesa fetare nė politikėn amerikane thuhet se shtatė kryetarė amerikanė kanė besuar nė betejėn e Armagedonit



3) Ish kryetari amerikan Regan ka thėnė : “Kjo gjeneratė ėshtė gjeneratė e cila do ta shohė armagedonin”



4) “... gjithcka do tė zhduket pėr disa vjet ... .Do tė ndodhė betejė e madhe me pėrmasa botėrore, beteja e Armagedonit apo thjesht Mageddonit.(nga libri “Drama pėr pėrfundimin e botės” Arol Robertson dhe “Pėrfundimi i madh i rruzullit tokėsor “ Halins



5) Xhimi Svaxhet thotė” Do tė kisha dashur tė them do tė arrijmė paqe, por jam i bindur se Armagedoni po vjen.Me tė vėrtetė ai ėshtė i pashmangshėm ndėrsa do tė ndodhė nė luginėn Mageddon.Mund tė nėnshkruajmė njė marrėveshje pėr paqe cfarė tė duan, por me atė nuk arrihet asgjė.Po vijnė ditė tė zeza.(Nga libri Premtimi i vėrtetė premtimi i rrejshėm. )



6) Xhiri Fulvil, lideri i sektit radila; krishter thotė: Armagedoni ėshtė i vėrtetė.Ajo ėshtė njė e vėrtetė shumė e komplikuar, por falenderojmė Zotin qė do tė ndodhė para fundit tė jetės.(Parashikimi dhe Politika)



7) Skofildi ka thėnė: Me tė vėrtetė tė krishterėt e sinqertė duhet tė pėrshėndesin kėtė ngjarje sepse me kėtė fillon beteja pėrfundimtare Armageddon nė tė cilin Jezusi do tė ngrihet nga vranėsira, do tė shpėtohen dhe nuk do tė ndjejnė kurrfarė vuajtjesh sikur tė atyre qė gjenden nėn ta.(Parashikimi dhe Politika)



Xheris Halsel, Shkrimtar amerikan thote: “Ne si tė krishterė besojmė fuqishėm se historia e njerzimit do tė pėrfundojė me betejėn e cila quhet Armageddon.Ajo betejė do tė jetė e kurorzuar me kthimin e Jezusit i cili do tė gjykojė pėr tė gjithė tė gjallėt dhe tė vdekurit e njėjtė”. .(Parashikimi dhe Politika)



Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e asaj tė cilėt thonė ithatrėt e librit duke besuar nė Armagedonin dhe bindja e tyre se kjo do tė ndodhė shumė shpejt.Kush dėshiron mė gjerėsisht tė njihet me mendimet e tyre le ti drejtohet librave qė i pėrmendėm mė lart.



Muslimanėt dhe Armagedoni



Cudi shohim shumė dėshmi tė ithatrėve tė librit tė cilėt vėrtėtojnė Armagedonin, dhe kjo ėshtė e vėrtetė e jo fanatzi.Nga ana tjetėr ekzistojnė muslimanė nuk dinė pėr Armagedonin e as nuk e dinė kuptimin e kėtij emri.Me kėtė ne nuk pretendojmė kuptimin gjuhėsor tė kėtij emri, por nė rast se cfarė paraqet ai dhe nė cfarė na udhėzon, ndėrsa ajo ka rėndėsi shume, shumė.

Disa shkrimtarė muslimanė kanė shkruar disa artikuj tė caktuar pėr kėtė temė tė cilat bazohen nė analiza ideore pėr ngjarjet historike dhe nė realitetin politik aktual.Ata kanė pėrfunduar:

Se kjo betejė vendimtare ėshtė shumė afėr dhe se kanė filluar pėrgatitjet qė tė ndodhė;

Se Ajo do tė jetė luftė atomike me pėrmasa botėrore dhe me rėndėsi tė madhe strategjike;

Se hebrejtė nė atė betejė do tė munden terėsisht.



Nė kėto konstatime ne themi:

Pajtohemi me kėtė qė ėshtė ėshtė thėnė!Pra beteja e Armagedonit ėshtė e vėrtetė dhe ngjarja e saj ėshtė shumė e shpejtė, madje ekzistojnė divergjenca pėr detajet e betejės si dhe rrjedhėn e saj.Ėshtė e sigurtė qė do tė kėtė luftė e aleatėve botėrorė, muslimanėve dhe tė krishterėve (Evropės dhe Amerikės) kundėr palės tjetėr tė cilėn ne e kemi tė panjohur dhe pėr tė cilėn Muhamedi a.s thotė: “Armik nga ata ” Pala tjetėr, shikuar nga situatat e tanishme nuk mund tė jetė askush pėrvec bllokut lindor-komunist ose shitėt.Kushdo qė tė jetė, fitorja do tė jetė nė anėn tonė.Sa i pėrket hebrejve, ne nuk kemi tė dhėna se cfarė do tė jetė roli i tyre nė kėtė luftė, por ėshtė e sigurtė se ata do tė ndezin zjarrin e luftės sė betejės nė tė cilin do tė vdesin dy e treta e hebrejve ashtu sic pretendojnė ithtarėt e librit(Zekeria 13/8 Ezeikel 39/12)

Pjesa e tretė do tė vdesin nė luftė kundėr muslimanėve gjatė kohės sė Mehdiut, dhe atė tė Isai a.s i cili do tė mbysė Dexhallin.Muhamedi a.s pėr kėtė betejė .Do tė arrini marrėveshje me romakėt dhe ju bashkė me ata do tė luftoni kundėr njė armiku tė pėrbashkėt.Do tė fitoni luftėn dhe do tė arrini placka lufte pastaj do tė arrini nė njė livadh kodrinor ku njėri prej romakėve do tė ngrejė kyrqin e do tė thotė : “Fitoi Kryqi” atėherė do tė ngritet njė musliman dhe do ta vrasė atė.Do tė pasojė tradhtia e Romakėve dhe do tė vijė deri nė njė betejė e pėrgjakshme.Ata do tė tubohen nėn tetėdhjetė flamuj, ndėrsa nė secilin flamur do tė ketė 12000 .

Nga teksti i hadithit tė lartėpėrmendur shihet qartė se do jenė dy luftra.Lufta e parė botėrore do tė jetė Armagedoni pėr tė cilin kanė dėgjuar tė gjithė dhe tė cilin e presin tė gjithė, ndėrsa lufta e dytė ėshtė beteja e pėrgjakshme apo sipas disa transmetimeve, beteja mė e madhe e pėrgjakshme e cila njihet ne Islam me emrin "Lufta e thertores". Ajo ėshtė luftė ndėrmjet muslimanėve dhe romakėve tė kohės sė sotme Europės dhe Amerikės, e cila do tė ndodhė menjėherė mbas Armagedonit, ndėrsa shkak do tė jetė tradhėtia e romakėve.Pra Armagedoni ose Lufta e thertores do tė jetė lufta e parė e cila po na pret, nė tė cilin do tė zhduket i gjithė aramatimi bėrthamor konvencional i cili ekziston sot nė botė ashtu sic do ta shpjegojmė nė kapitullin e tretė.Pas kėsaj njerzimi do tė kthehet nė luftėra me armatim tė vjetėr, sic janė shpatat, shtiza etj.Kjo nuk duhet tė na cudisė sepse ėshtė ligj natyror se tė gjitha civilizimet kanė pėrjetuar shkatarrimin pasi ishin nė lulėzimin e tyre.Ky civilizim nė shekullin e XX ka pėrjetuar zenitin e tij.Ėshtė filluar tė flitet pėr luftėn yjeve! Subhanallah e cka vjen pas ngritjes, pėrvec se shkatarrimi!?Ajo ėshtė shumė afėr, ndėrsa pėrgatitjet pėr Armagedonin po sillen rreth palestinės nė tė cilin do tė marrin pjesė njė numėr i madh ushtarėsh.Ithtarėt e librit thonė se do tė marrin pjesė rreth 400 milionė ushtarė nė atė betejė.Pėr kėtė flet mė qartė libri parashikimi dhe politika e shkrimtarit amerikan Xheris Haslit nė tė cilin gjendet dhe harta e vendit tė betejės dhe sqarime shtojcė.

VIJON...

Arb

148


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  gjinkalla2 prej 15.06.11 14:09

Faleminderit per kete postim,ku e ke marre dua ta lexoj te terin.
me respekt

gjinkalla2

37


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Arb prej 15.06.11 18:45

ARDHJA E IMAM MEHDIUT DHE LUFTRAT E TIJ TRIUMFUSE


Imam Mehdi

Imam Mehdi si hallke qe lidh shenjat e vogla me shenjat e mėdha te kijametit

Kush ėshtė Imam Mehdi

Pershkrimi i Imam Mehdit

Ēfarė do tė thotė se: "Zoti do ta beje te mirė"

Koha e paraqitjes se Mehdiut

Ku do tė jetė saktė kjo lufte?

Paralajmerimet e paraqitjesse Mehdiut

Cilat ngjarje do tė ndodhin ne kohėn e Mehdiut

Kronologjia kohore e luftrave kryesore te cilat do ti udheheqe Mehdiu

Pershkrimi i detajuar i luftrave te cilat do ti udheheq Mehdiu

Lufta e pare pėr Gadishullin Arabik

Lufta e dytė Kunder Persise (Iranit)

Lufta e tretė Ekspedita drejt Bizantit

Rrjedha e luftės, vendi i zhvillimit te saj dhe rezultatet

Lufta e katert dhe pushtimi i Kostandinopojes

Si do tė perfundoje pushtimi i Kostandinopojes?

Lufta e peste.Lufta kundėr hebrejve

Luftera te tjera qe do ti udheheq Mehdiu


Mehdiu si hallkė e cila lidh shenjat e vogla me tė mėdha tė ditės sė kijametit



Hadithet tė cilat flasin pėr Mehdiun janė tė shumėnumėrta, kėshtu qė sipas kuptimit arrijnė shkallėn e transmetimeve autentike.(Muteuatir)

Shejh Muhamed el Berzenxhi, nė librin e tij “Shqyrtimi i shenjave tė ditės sė Kijametit” thotė: “Shenjat e mėdha, paralajmėrime se afėr ėshtė ardhja e ditės sė Kijametit ka shumė, ndėrsa prej tyre ardhja e Mehdit, i cili ėshtė njėri prej tė parėve.Hadithet pėr Mehdiun janė tė shumėnumėrt, ndėrsa ata qė flasin pėr paraqitjen e tij para fundit tė botės dhe se hadithet qė flasin se Mehdiu ėshtė prej pasardhėsve tė Muhamedit a.s prej vajzės sė tij Fatime janė muteuatir. Dhe nuk ka kuptim ti mohojmė ato.

Shejh Muhamed es Sefarini nė librin “Shkėlqime tė dritės sė madhe” thotė: “Ka shumė tranmsetime pėr paraqitjen e Mehdiut, kėshtu qė ato transmetime kanė arritur shkallėn e muteuatir sipas kuptimit, qė janė tė njohur nga dijetarėt e hadithit dhe janė njė prej bindjeve tė tyre.

Esh-Sheukani njė dijetar i madh Islam thotė: “Janė 50 hadithe tė cilat flasin pėr Mehdiun.Disa prej tyre janė autentike, disa janė tė mirė, e disa janė tė dobėt.Tė gjithė sė pa dyshim janė autentik.

Shejh Sadik hasan Kanuxhi thotė: “Hadithet tė cilat flasin pėr Mehdiun janė tė shumtė, me transmetime tė ndryshme dhe arrijnė shkallėn e autencitetit.(El Iza fq 113)

Pra, hadithet tė cilat flasin pėr Mehdiun janė autentike dhe tė gjithė dijetarėt Islam pėrvec Haldunit janė tė pajtimit nė obligueshmėrinė e besimit nė ato hadithe, dhe se Zoti do tė dėrgojė njė njeri nga umeti i Muhamedit a.s dhe prej familjes sė tij, i cili do tu prijė muslimanėve nė periudhėn e turbullirave dhe nė betejat e fundit.Ky ėshtė Mehdiu.

Dijetarėt u kanė dhėnė rėndėsi tė madhe haditheve pėr Mehdiun, duke shpjeguar ashtu qė nė kėtė temė kanė shkruar mė shumė se 30 pėrmbledhje.

Cėshtja e Mehdiut ėshtė temė kryesore e librit tonė, sepse ai do tė paraqitet menjėherė pas betejės sė Armagedonit.Duke folur pėr kėtė betejė, paraqitjen e Mehdiut shumė e anashkalojnė dhe mu pėr kėtė do tė shpjegojmė lidhjen e Mehdiut me realitetin tonė dhe rolin e tij si lidhėse nė mes shenjave tė vogla dhe tė mėdha tė fundit tė botės.Ne nuk do tė pėrmendim tė gjitha hadithet tė cilat flasin qartė pėr pėrshkrimin e tij , shenjat e paraqitjes sė tij si dhe pėr sprovat dhe ndodhitė qė do ekzistojnė nė kohėn e tij. Pėr dallim prej veprave tė tjera tė cilat detajisht flasin pėr paraqitjen e Mehdiut, kush dėshiron mundet tė drejtohet nė ato vepra , pėr ne nuk do tė hyjmė nė detaje tė thella, ndėrsa Zoti ėshtė ndihmėsi mė i mirė!.



Kush ėshtė Mehdiu



Mehdiu i pritur ėshtė njė djalosh, musliman, pasardhės i Muhamedit a.s prej Hasanit, djali i Fatimes r.a.Emri i tij ėshtė Muhamed ibn Abdullah, si emri i Muhamedit a.s dhe ai ėshtė njėri prej khalifeve tė drejtė i cili do tu prijė muslimanėve.Ai nuk ėshtė Mehdiu tė cilin e presim shiat rafidijtė para shpellės Semurra.Tregimi pėr atė Mehdi ėshtė njė gėnjeshtėr e zakonshme sepse nuk ekziston asnjė argument i cili na pohon njė gjė tė tillė.ata mendojnė se ai ėshtė Muhamedi bin Hasan El Askeri dhe ka hyrė nė shpellė kur kishte pesė vjet, dhe ata e presin daljen e tij.(el Fiten eul Melahim , Ibn Kethir)



Pėrshkrimi i Mehdiut



Muhamedi a.s e ka pėrshkruar nė mynyrė tė detajuar Mehdiun, Muhamedin djalin e Abdullahut.Ai ėshtė njė njeri me hundė tė lakuar, ballė tė gjerė i cili do tė mbushė tokėn me drejtėsi pasi qė ishte mbushur me padrejtėsi dhe me zullum.Do tė sundojė 7, 8 apo 9 vjet.Njerėzit nė kohėn e tij dhe pas zbritjes sė Isasė a.s do tė jetojnė nė bollėk tė madh.Zoti do ta bėjė tė mirė nė njė natė dhe do ti ofrojė ndihmė tė madhe.



Cfarė do tė thotė qė Zoti do ta bėjė tė mirė



Kjo mund tė ketė dy kuptime.Kuptimi i parė do tė thotė se Mehdiu ka disa mangėsi tė vogla dhe se Zoti do tia falė dhe do ti dhurojė kuptim dhe inspirim.Kuptimi i dytė ėshtė se Zoti do ti ndihmojė dhe do ta pėrgatisė pėr khilafet, pėr udhėheqjen e muslimanėve, nė ditėt e sprovave tė mėdha dhe tė ndodhive tė mėdha tė fundit.Kėto dy kuptime kanė domethėnien e tyre, por kjo e dyta ėshtė mė e pranueshme.

Shprehjen “Zoti e ka bėrė tė mirė” arabėt e pėrdorin si lavdėrim dhe dua.Kur dikush nė fjalėt e tij pėrmend ndonjė njeri me nam, e pėrdor edhe kėtė shprehje bashkė me emrin e tij e cila i pėrngjanė duasė drejtuar Allahut pėr atė njeri.Zoti i dhuroftė sukses prijėsit, ia pėrmisoftė gjendjen dhe ia forcoftė kėmbėt.

Do tė citojmė disa hadithe tė cilat flasin pėr cilėsitė e Mehdiut, pra pėr pamjen e tij, duke pasur kujdes nė autenticitetin e tyre.



1)Muhamedi a.s thotė. “Mehdiu ėshtė prej meje, me ballė tė gjerė, me hundė tė zgjatur dhe tė lakuar.Do tė vendosė nė tokė drejtėsi dhe mirėqėnie pasi qė ishte mbushur me padrejtėsi dhe tirani.Do tė udhėheqė shtatė vjet”.

2)Muhamedi a.s thotė: Me siguri se toka do tė mbushet me padrejtėsi dhe tirani, dhe kur kjo do tė ndodhė, Zoti do tė dėrgojė njė njeri nga familja ime i cili do tė ketė emrin e njėjtė sikur unė dhe emri i babait tė tij do tė jetė sikur emri i babait tim.Do tė mbushet toka me drejtėsi dhe mirėqėnie ashtu sic ishte e mbushur me padrejtėsi dhe tirani.Qielli nuk do ta ndalojė shiun, ndėrsa toka do tė nxjerrė bimėt.Do tė jetė nė mesin tuaj shtatė, tetė apo nėntė vjet.”Pėrmend Tebareniu,Bezari, Sujutiu ndėrsa e pėrmend Albani me nr 1529 .

3)Muhamedi a.s thotė: Mehdiu ėshtė prej nesh, prej ehli bejtit.Zoti nė njė natė do ta bėjė tė mirė.”(Ahmed, ibn Maxhe, ndėrsa Albani thotė se ėshtė sahih me nr 2371.

4)Muhamedi a.s thotė “Mehdiu ėshtė prej pasardhėsve tė mi, prej djemve tė Fatimes”.(Ebu Daudi dhe ibn Maxhe ndėrsa sujuti thotė se ėshtė sahih ndėrsa Albani e pėrmend tek hadithet e dobėta 1/108,

5)Muhamedi a.s thotė: “Para fundit tė ymetit tim do tė paraqitet nje khalife i cili do tė ketė shumė pasuri, ndėrsa atė pasuri do ta ndajė shumė”.(Ahmedi dhe Muslimi)

Para hapjes sė temės pėr paralajmėrimet dhe pėr kohėn e paraqitjes sė Mehdiut, dėshiroj tė tregojmė:

Paraqitja e Mehdiut nuk do tė jetė rezultat i pėrpjekjes dhe i mundit tė njeriut me emrin Muhamed ibn Abdullah, e as rezultat i dėshirės sė tij qė tė bėhet Mehdi.Ai nuk e di se do tė jetė Mehdiu, ndėrsa Zoti do ta bėjė tė mirė brenda njė nate dhe do ta ndihmojė me njė popull i cili nuk ėshtė shumėnumėrt dhe i cili nuk posedon potenciale, i cili do ti japė betimin nė qabe, dhe tė cilin do ta pranojė.

Ardhja e Mehdiut para fundit tė Botės ėshtė ēėshtje e pėrcaktimit tė Allahut.Kėtė Zoti e ka caktuar dhe regjistruar nė librin kryesor.Ai ėshtė qėnie, paraqitja e tė cilit padyshim ėshtė nė lidhje tė ngushtė me paraqitjen e dexhallit, Isait birit tė Merjemes a.s dhe me daljen e Jexhuxh Mexhuxhėve dhe shenjave tjera tė fundit tė botės.Pėr kėtė mund tė themi se besimi nė paraqitjen e Mehdiut ėshtė obligim fetar dhe cėshtje e besimit tė detyrueshėm pėr cdo besimtar, sepse hadithet tė cilėt flasin pėr kėtė temė, janė autentike, ashtu sic e shpjeguam kėtė nė kaptinėn e parė.Ky autencitet tė shumė dijetarė islam ėshtė shkak pėr besim tė detyrueshėm, ndėrsa kush i mohon dhe i refuzon hadithet muteuatir, ka hyrė nė kufėr.



Koha e paraqitjes sė Mehdiut



Kjo pjesė ėshtė prej pjesėve mė tė rėndėsishme tė kėtij libri.Ky ėshtė thelbi i dėrgesės tė cilėn dua tu kumtoj njerėzve.Do tė kisha dashur qė tė gjithė muslimanėt, madje edhe tė tjerėt tė njihen me kėtė temė, qė ta mėsojnė si ėshtė mė mirė, sepse ajo ėshtė e vėrteta pėr ngjarjet e pėrcaktuara tė cilat sė shpejti do tė nodhin.Ateherė Zoti do tė ndihmojė tė vėrtetėn e do tė shkatarrojė gėnjeshtrėn.

Kėtyre ditėve jemi duke jetuar nė pritje tė Mehdiut.Do tė paraqitet pas luftės sė madhe tė njohur Armagedon.Fillimisht do tė citojmė hadithet tė cilat na flasin pėr kohėn e ardhjes sė Mehdiut, e pastaj do ti lidhim ato me situatėn tonė, kėshtu qė kjo prblematikė tė jetė mė e qartė.

1)Muhamedi a.s thotė” Me romakėt do tė arrini marrėveshje pėr sigurinė, pastaj do tė luftoni kundėr njė armiku tė pėrbashkėt dhe do tė fitoni, do tė arini plackė lufte dhe do tė jeni nė paqe.Pastaj do tė tėrhiqeni deri nė njė livadh bregor ku njėri prej tė krishterėve do tė ngritet duke bėrtitur, “Fitoi Kryqi” Kjo do tė hidhėrojė njė musliman dhe ai do tė ngritet dhe do ta vrasė atė qė bėrtiti.Kjo do tė jetė shkak i tradhėtisė sė romakėve dhe do tė mblidhen pėr betejėn e pėrgjakshme.Do tė vijnė me 80 flamuj, ndėrsa nėn secilin flamur do tė jenė 12000.”

2) Muhamedi a.s thotė: Nuk do tė vijė fundi i botės derisa romakėt nuk vijnė prej El-Amakut(rajon prej Siri), dhe nė pritje do tė niset ushtria e Medinės, banorėt mė tė mirė tė tokės nė atė kohė.Kur ata tė rėnditėn nė rreshta, romakėt do tė thonė: Na leni neve dhe ata tė cilėt na kanė thirrur qė tė luftojmė kundėr tyre.Muslimanėt do tė pėrgjigjen”Jo pasha Allahun, nuk do tė jemi neutral ndėrmjet jush dhe vellėrve tanė!.. Kur mehdiu tė vijė me ushrinė e tij nė Sham, do tė paraqitet Dexhalli, ndėrsa muslimanėt do tė radhisin safėt pėr kohėn e namazit dhe do tė zbresė Isa a.s biri i Merjemes.(Muslimi)

3)Muhamedi a.s thotė: do tė ketė kundėrshtime me rastin e vdekjes sė khalifes dhe do tė paraqitet njė njeri nga Medina duke ikur nė Mekė.Njerzit nė Mekė do tė tubohen rreth tij, ndėrsa ai nuk do ta pėlqejė kėtė.Do ti japin besėn ndėrmjet Haxherul Esvedit (Gurit tė zi nė Qabe) dhe Mekami Ibrahimit.(tran Ahmedi Ebu Daudi)

4)Muhamedi a.s thotė; “Logori ushtarak i muslimanėve nė ditėn e betejės sė madhe do tė jetė nė luginėn e cila quhet El-Gutta.Aty ėshtė qyteti qė quhet Damask.Ai ėshtė vendi mė i mirė i muslimanėve tė asaj kohe.Tran Ahmesi , Ebu Daudi)

Pasi pamė qė kėto katėr hadithe, mund tė themi se ajo do tė jetė luftė e aleancės muslimanėt dhe romakėt(europė amerikė) nė njėrėn anė dhe nė anėn tjetėr do tė luftojmė kundėr njė armiku tė pėrbashkėt ashtu siē e shpjeguam mė parė.”Do tė arrini marrėveshje me romakėt dhe do tė luftoni kundėr njė armiku tė pėrbaashkėt”.Fitorja do tė jetė nė anėn tuaj: do tė fitoni do tė arrini plackė lufte dhe do tė jeni nė paqe.”

Hyrja nė kėtė luftė botėrore ka filluar tė realizohet pak a shumė.Megjithėse muslimanėt janė nė luftė me amerikėn ka shumė mundėsi tė vihet njė marrėveshje paqeje dhe tė behet ndonjė marrėveshje kundėr ndonjė armiku tė pėrbashkėt qoftė ky Kina , Rusia apo Irani.Nė vitin 1996 kryetari rus vizitoi Kinėn dhe qėndroi disa ditė, gjatė tė cilave janė zhvilluar bisedime tė fshehta, pėr tė cilat nuk ka kurrfarė lajmėrimi.Gjithashtu ka njė tensionim midis Kinės dhe SHBA.



Kur do tė jetė saktė kjo luftė?



Zoti e di mė sė miri.Shumė ithtarė tė librit shpresojnė se do tė ishte viti 2000 .Ata presin ardhjen e shpėtimtarit pėr ti shpėtura.Hebrejtė presin personin e njėjtė tė cilin e quajnė Mesih i cili do ti paraprijė sipas tyre nė udhėheqjen e botės.Ata e pėrcaktuan se koha e shfaqjes sė tij do tė ishte prilli i vitit 1998 pra pesėdhjet vjet mbas formimit tė shtetit Izraelit.(Shqyrtim nė librin e Danielit me Autor Enbadistorisit.)

Mirėpo atyre u erdhi Isai a.s si Mesih dhe nuk e besuan.Ato tani presin Mesihun Dexhall ku sipas tyre do tė ndėrtoje tempullin e ri tė Sulejmanit.Ato besojnė se themelet e kėtij tempulli gjenden poshtė xhamisė el Aksa dhe dėshirojnė qė ta shembin atė.Hebrejtė besojnė se Mesihu qė do tė vijė bashke me liderin e klerikėve do tė sakrifikojnė viktimėn e djegur ndėrsa pasuesit e tij do tė sillen rreth viktimės duke iu lutur Zotit.Ata do tė kėrkojnė qė Zoti tiu dėrgojė njė zjarr nga qielli i cili do tė djegė viktimėn nė shenjė se sakrifica e tyre do tė pranohet.Kėtu do tė qėndrojnė shtatė ditė.

Tė krishterėt presin zbirtjen e Isait nga qielli nė kohėn e fillimit tė luftės shkatarrimtare tė Armagedonit, ndėrsa mendojnė se ajo luftė do tė fillojė nė vjeshtė tė vitit 2001(Libri ėshtė shkruar nė vitin 1997)



Muslimanėt thonė:

Pohojmė se lufta ėshtė shumė afėr dhe beteja ėshtė nė prag.Muhamedi a.s na ka lajmėruar pėr disa shenja tė caktuara tė cilat paraqiten para luftės.Tė gjitha ato shenja janė realizuar dhe nuk na mbetet asgjė tjetėr vetėm se pritja dhe pėrgatitja pėr luftė.Themi se koha e luftės do tė pėrputhet me dėshmitė e ithtarėve tė librit ndoshta mė vonė.Pas kėsaj luftė botėrore do tė ndodhė tradhtia e romakėvendaj nesh.Do tė kthehemi nga lufta si fitimtarė, me plackė lufte, tė kėnaqur dhe atėherė do tė ngritet njė romak dhe duke ngritur kryqin do tė thotė: “Fitoi Kryqi”.Drejt tij do tė niset njė musliman dhe do ta shtyejė atė dhe do ta vrasė.Romakėt do tė kthehen nė vendet e tyre nė mynyrė qė tė pėrgatisin komplot kundėr nesh.Mbretėrit e romakėve organizohen fshehtėsisht kundėr muslimanėve, nė periudhėn prej nėnėtė muajve ashtu sci pėrmendet nė hadith tė cilin e pėrmend Ahmedi nė musned.”Do tė organizohen kundėr jush nė kohė prej nėntė muajsh, aq sa gruaja tė bartė barrėn, shtatzaninė.”

Nė kėtė kohė do tė paraqitet Mehdiu i cili do tė jetė prijėsi ushtarak i muslimanėve nė perleshjen e ardhshme tė madhe.Llogorja e tij ushtarake do tė jetė nė vendin El-Guta, jo larg Damaskut.Romakėt do tė tubohen dhe pėrparojnė drejt sirisė.Do tė vijnė te vendi El-Amak, gjithashtu nė afėrsi tė Damaskut.Ushtria e tyre do tė jetė e pėrbėrė prej 80 flamurėve dhe secili flamur do tė jetė 12000 ushtarė.Koha e paraqitjes sė Mehdiut ėshtė koha e tradhėtive kur romakėt do tė organizohen kundėr muslimanėve dhe do tė jetė vdekjeprurėse pėr ta.Nė hadithin e tretė tė cilėn pėrmendėm nė kėtė kapitull, Muhamedi .as na tregon se koha e paraqitjes sė Mehdiut ėshtė pas vdekjes sė khalifes, pas pėrhapjes sė mosmarrėveshjeve dhe mospajtimeve dhe luftės pėr pushtet.Atėherė do tė jetė besa e Mehdiut.Hadithi pa marrė parasysh mangėsitė ne sened mund tė besohet dhe na bazė tė tij pohojmė se paraqitja e Mehdiut do tė ndodhė nė kohėn e tradhėtisė sė bizantinėve.Atėherė do tė ndodhė vdekja e khalifes sė muslimanėve dhe do tė vijė Mehdiu pėr tė larguar mospajtimet dhe pėrcarjet rreth pushtetit.Nėse shikojmė realitetin tonė, do tė shohim se askund nė botė nuk ka prijės tė cilin e quajmė khalife, pėrvec nė saudi.Ata mbretin e tyre e quajnė Khalife.Mirėpo nuk e dimė nėse behet pėr kėtė dhe a mertion ky merin khalife.



Paralajmėrimet e paraqitjes sė Mehdiut dhe dhėnia e besės



Fillimisht tė shohim se cfarė pėrmendet nė hadithet e paraqitjes sė Mehdiut:



Transmetohet prej Aishes r.a se ka thėnė:Lėvizi trupi i bekuar i Muhamedit .as nė gjumė dhe thamė:” O i dėrguari i Allahut, ke bėrė dicka nė gjumė, dicka qė zakonisht nuk e bėn? Ai tha:- Ėshtė e ēuditshme se si njerzit e ymetit tim drejtohen rreth Qabes, njeriu nga fisi kurejsh i cili ėshtė gjithashtu i drejtuar nga Kabja.Do tė arrijė nė shkretėtirė njė ushtri ku dhe do tė shkatarrohen.Thanė o dėrguari i Allahut udha i bashkon njerzit.Ai tha po nė mesin e tyre ėshtė vullnetari dhe ai i cili ėshtė marrė me dhunė.Tė gjithė bashkarisht do tė shkatarrohen.Nė mynyra tė ndryshme do tė zbresė fatkeqėsia mbi ta, dhe do tė ringjallen nė bazė tė qėllimeve tė tyre.(trans Buhariu Muslimi)

Muhamedi a.s ka thėnė “ I nevojshmi kėrkon strehim nė Qabe dhe do tė dėrgohet njė ushtri e cila do tė shkatarrohet kur tė arrijė nė shkretėtirė.(trns Muslimi ndėrsa kurtubiu ne veprėn e tij Et-Tezkire pėrmend khalifen i cili do tė paraqitet para fundit tė umetit dhe do tė quhet Mehdi.Shenjė e paraqitjes sė tij do tė jetė ushtria e cila ėshtė nisur drejt Mekės qė do tėluftojė kundėr tij dhe do ti fundoset toka nė shkretėtirė para se tė mbėrrijnė afėr Mekės.

Muhamedi a.s ka thėnė: “strehim nė Qabe do tė kėrkojė njė grup i vogėl pa kurrfarė fuqie drejt tė cilit do tė dėrgohet njė ushtri e madhe, tė cilėn kur tė mbėrijė nė shkretėtirė toka do ta pėrpijė.(Muslimi)

Muhamedi a.s ka thėnė: Do tė niset njė ushtri drejt Qabes me qėllim qė ta sulmojnė, dhe do tė dali nė shkretėtirė, mesi i kolonės do tė zduket nė tokė.Pjesa e pėrparėme dhe e prapme e kolonės do tė thirren dhe ata do tė pėrpihen nė tokė.Prej tyre nuk do tė mbetet asnjė shenjė pėrvec njėrit qė do tė dėshmojė lajmin e shkatarrimit tė tyre.(Muslimi)

Muhamedi a.s ka thėnė: “Do tė vijė ushtria e ymetit tim prej drejtimit tė Shamit dhe do tė drejtohet nga Qabja, ku ėshtė njeriu tė cilin Zoti do ta mbrojė .

Nė pjesėn e dytė e kėtij kapitulli kemi pėrmendur emrin dhe pėrshkrimin e Mehdiut dhe thamė e ai djalosh ėshtė prej fisit tė Muhamedit a.s .Emri i tij do tė jetė Muhamed ibn Abdullah.Nė bazė tė kėtij pėrshkrimi mundemi shumė lehtė tė mos gabojnė nė njohjen e tij.



Shenjat e sigurise sė paraqitjes sė Mehdiut



Shenja e parė ėshtė se do tė jepet betimi nė Qaben e shenjtė, ndėrmjet Mekami Ibrahimit dhe gurit tė Zi dhe se numri i pasuesve tė tij do tė jetė i vogėl dhe nuk do tė ketė kurrfarė fuqie tė vecantė.Do tė kėrkojnė strehim nė Qabe duke qenė me Mehdiun pėrderisa drejt tyre do tė niset njė ushtri me qėllim qė ti shkatarrojė ata dhe kėshtu do tė pėrfundojė e fundosur nė tokė.”Ėshtė e ēuditshme se njerzit prej ymetit tim shkojnė drejt Qabes, drejt njeriut nga fisi kurejsh i cili ėshtė strehuar nė Qabe”.Kur ushtria tė kalojė pėrskaj Medinės dhe kur tė vijė nė afėrsi tė Dhul Hulejhes, toka do tė cahet dhe ata do tė fundosen nė tė.Asnjėri prėj tyre nuk do tė mbetet i gjallė, pėrvec njė apo dy vetėve tė cilėt do tė pėrcjelin lajmin e fundosjes sė ushtrisė.”



Tė gjithė e dinė se njeriu qė do tė strehohet nė Qabe ėshtė zėvėndėsi i Allahut nė tokė, Mehdiu.Ai ėshtė njeriu pėr tė cilin Zoti do tė shkatarrojė ushtrinė e cila ėshtė nisur drejt tij .Do tė ketė Kerame, mbrojtje dhe vėrtėtim se ėshtė Mehdiu.Kur kjo tė ndodhė njerzit do ta njohin dhe do ti japin besėn.Do ti bashkangjiten njerėzit mė besimtarė tė Shamit dhe Irakut.Dhe tė gjithė muslimanėt nė botė e kanė obligim ti bashkangjiten atij.

Pra shenja e sigurtė e tij ėshtė shkatarrimi i ushtrisė e cila do tė dėrgohet tė luftojė kundėr tij.



Para se ta pėrfundojmė kėtė kapitull dėshirojmė tė pėrmendim disa gjėra tė cilat janė tė lidhura me paralajmėrimet e paraqitjes sė Mehdiut dhe dhėnien e betimit atij.

Nė bazė tė haditheve autentike nuk mund tė pėrcaktojmė anėn e vendit prej nga vjen Mehdiu tė cilit do ti jepet betimi nė Qabe.Disa pohojnė se ai do tė paraqitet nga drejtimi i Lindjes (Ibn Kethir nė veprėn El Fiten uel Melahim) ndėrsa disa tė tjerė thojnė se do tė paraqitet nga drejtimi i perėndimit.(Kurtubiu nė veprėn Et-Tezkireh).Disa pohojnė se ai do tė vijė prej Medinės duke shkuar pėr nė Mekė sic e pėrmendėm nė hadith e mėparshmė.Mirėpo hadithi ka trasmetim tė dobėt.Pra po tė kishtė dėshiruar Zoti do na jepte njė dėshmi tė qartė nė bazė.

2) Nė hadithe detajisht pėrshkruhet fundosja e ushtrisė.Thuhet se ushtria e cila ėshtė nisur drejt Mehdiut. Do tė shkatarrohet ashtu qė pjesa e mezit tė ushtrisė do tė fundoset nė tokė.Do tė zhduket pa kurrfarė shenje para syve tė tė tjerėve.Kjo pamje do tė fusė frikė tė madhe tė ushtria e mbetur.Pjesa e saj e pėrparme do ti thėrrasin tė fundit qė tė njoftohen se cfarė ndodhi.Mirėpo para se tė marrin pėrgjigjen tė gjithė do tė zhduken nė brendėsinė e tokės.Prej tyre nuk do tė mbetet asnjė shenjė, pėrvec njė apo dy njerėz tė cilėt do tė njoftojnė popullin pėr atė se cfarė ndodhi me atė ushtri.



3)Ushtria e cila ėshtė nisru drejt Mehdiut dhe pasuesve tė tij do tė jetė kėmbėsorike.Kjo na tregon se lufta e Armagedonit do tė jetė shkatarruese, shumė e tmerrshme nė tė cilėn do tė shkatarrohet shumica e potencialit ushtarak botėror(avionėt, raketat etj)



4)Fundosja e ushtisė nė tokė paraqet njė lloj dėnimi me tė cilėn do tė goditet ushtria, sikurse u godit ushtria e elefantit pėr tė cilėn flet sureja Fil.Mirėpo nė kėtė ushtri do tė ketė dhe njerėz tė detyruar tė jenė mė tė, ose udhėtarė tė cilėt rastėsisht kanė qėlluar nė atė vend.Dhe gjithsecilin Zoti do ta ringjallė sipas nijetit tė tyre.E lusim Allahun qė mos jemi ne brenda asaj ushtrie e cila do tė fundoset nė tokė.E lusim Allahun qė tė na ndihmojė me Mehdin i cili do tė paraqitet si shenjė e ndodhjes sė Kijametit.

VIJOIN...

Arb

148


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  maqomaqo3 prej 22.07.11 4:07

FUNDI PO VJEN ,MOS KINI FRIKE NQS JENI NJEREZ ME ZEMER TE PASTER ,SHPIRTLIGJTE DO DRIDHEN SI PURTEKA SE I PRET DJALLI NE FERR ,ATJE DO JETOJNE PERJETESINE ME SHPIRTIN E TYRE TE DJEGUR NGA ZJARI. SE FUNDMI FLITET PER ANIJE KOZMIKE SHUME TE MEDHA ,ARIJNE NE TOKE NE DHJETOR TE 2012

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

fundi!!!

Mesazh  majlind's prej 22.07.11 13:28

Pėr shqiptarėt kurrė nuk do tė vlejė kijameti.Tėrė kijametet qė i kemi pėrjetuar,na kanė bėrė imun ndaj qdo lloji tė katastrofave!
Po pėrmend njė parashikim optimist tė parashikuesit tė famshėm NOSTRADAMUS(ai i kishte parashikuar gjithė polemikat rreth 2012 dhe kishte thėnė se;)''Fundi nuk do tė jetė nė 2012.Do tė ketė katastrofa tė ndryshme por bota nuk do tė mbarojė nė 2012'' pastaj shton se;''400vjet tutje pas 2012 do tė ketė paqe dhe qetėsi nė botė''.
Sa qėndrojnė kėto parashikime tė Nostradamusit,mbetet tė presim,shpresojmė dhe mė e rėndėsishmja-tė besojmė se bota jonė kurrė nuk do shuhet.

majlind's

27


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jasin prej 23.07.11 3:58

Ndegjoni Ligjeraten nga Hoxh Omer Bjarami per shenjat e medha te kijametit edhe pse prap askush nuk e di diten e kijametit perveq Zotit azzvexhel

Ndodhia e Kijametit ėshtė njė prej fshehtėsive qė nuk e di askush pėrveē Zotit. Thotė Zoti (azzvexhel): “Thuaj: Askush qė ėshtė nė qiej dhe nė tokė nuk e di tė fshehtėn pėrveē Zotit”. (Neml – 65) Dhe thotė: “Vetėm Ai di pėr momentin e Kijametit dhe tek Ai do tė ktheheni”. (Zuhruf – 85)

Gjithashtu thotė: “Njerėzit tė pyesin pėr Kijametin, e ti thuaj: Pėr atė di vetėm Zoti! E ku mund ta dish ti, ndoshta ai ėshtė afėr”. (Ahzabė – 63)

Kėshtuqė, nuk e di kur do tė ndodhė Kijameti askush pos Zotit(azzevexhel), dhe tė gjithė ata qė thėrrasin dhe supozojnė se e dijnė dhe e parashohin njė gjė tė tillė, duke pėrmendur data tė caktuara, padyshim se i bėjnė kufėr Zotit dhe dalin prej Islami, sė bashku me ata qė u besojnė atyre.

Ja linku per ligjeraten :
http://islamicgfx.com/multimedia/audio/ligjerata/ob/akide/26.Shenjat%20e%20medha%20te%20Kijametit.mp3

Jasin

12


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i botės.

Mesazh  Ufo prej 23.07.11 12:16

Mė lejoni qė me pak radhė tė shtroj edhe unė mendimin tim modest.
Mendoj se fundi i botės nuk do vijė nga fenomene qė po pėrmenden rėndom kėto kohėt e fundit, fundi i botės ėshė afėr pėr atė qė ka sy tė shikojė dhe veshė tė dėgjojė.

Shkaku janė sulmet terroriste dhe fondamentale tė grupeve tė ndryshme qė mė s'shumti vijnė nga lindja e mesme apo e largėt, tė gjithėve ju kujtohet 11 shtatori amerikan, sulmet nė Kenia dhe sė fundmi sulmi i Oslos nė Norvegji ku kjo e fundit sipas lajme qė vijnė sapo ka pezulluar edhe marrėveshjen Schengen

Imagjinoni sikur armė biologjike dhe bėrthamore tė jenė nė duart e kėtyre organizatave apo individėve se ēdo tė ndodhte nė planetin tonė, tė gjithė e marin me mend dhe s'ka nevojė tė hamendsohet pėr 2012 apo 2016.

Fundin e botės po e shkakton vetė njerzimi me politikėn e tij tė mbrapshtė, me makutėrinė e pangopur dhe me lėvizjet xhihadiste & pallavrat qė predikon Islami pėr virgjėreshat e shenjta e tė tjera idiotsira si kėto. Ose edhe fondamentalizmi kristian qė pak herė ndeshet si nocion por qė vepron fuqishėm nė Shtetet e Bashkuara etj

Feja nga predikuese e paqes dhe dashurisė qė ishte sidomos nė shekullin qė lamė pas ėshtė bėrė faktor kryesor pėr lėvizje separatiste dhe kontroll global me anė tė sulmeve dhe akteve terroriste qė pėr fat tė mirė ose tė keq deri me tani kanė patur pasoja tė ''vogla'' por me frikėn e njė pasoje shumė tė madhe nė t'ardhmen me pasojėn e shkatėrrimit tė planetit qė shumė prej jush e besojnė se i ardhka fundi nė 2016..

O KOHĖ, O ZAKONE.

Ufo

202


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Gerta Gerta prej 23.07.11 16:08

plotesisht dakort

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

134


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Blak Devill prej 23.07.11 17:23

poashtu edhe une plotsishte ndakorte me ate qe thua ti

Blak Devill

298


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Blak Devill prej 23.07.11 17:29

Ca eshte ky shqetsim per fundin e bote e pse te disa kame pare qe e kane frike fundin e botes ????
Mos e jeto jeten me frike se ajo nuk quhet jete dhe mos kini frik se 2012 eshte nje genjeshter e madhe nuk ka me ndodhe kurr gje athere sic ska ndodhe dhe me pare nuk ka fakte se ne 21.12.2012 do jete fundi i botes prandaj hiqni dore nga teoria e 2012 se vec sa keni me pase me shume frike kjo eshte pre krejte qe kane frike nga 2012

Blak Devill

298


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  nert prej 23.07.11 18:11

Edhe une jam shume plotesisht dakord.

nert

146


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Ekonomisti prej 23.07.11 18:41

Jemi ne faza te para te fundit te botes, ketu nuk ka dicka per te besuar fare kjo eshte nje e vertet qe nje pjese mund ta shofi bukur ajo ka nisur drej cakut, kjo eshte nje e vertet absolute dhe eshte pertej llogjikes pertej 5 shqisave . Pra Pertej materiales , per te shpjeguar nje dukur te till le ta shpjegojn njerzit e vertet, zoti nuk esht ai qe mendon masa zoti, nuk eshte gjykates te rri atje lart dhe te kalkuloj veprimet tona si mendon masa.zoti esht pertej ideve te cekta ,pertej materialisteve, pertej gjithckaje, gjejeni ate hulmutojeni te verteten, mos bini preh e jo te vertetes,ne materializem nuk ka te vertet, gjithcka eshte e sajuar ,maskuar gjithcka eshte nje mashtrim.
Fundi i botes nuk do ndodh si shembia e apartamenteve keto jane ide te cekta do ju thoja mos te llomotiteshit mbrapa ketyre ideve. Te thuash se nuk jemi duke e shkatruar veten esht si Te ndodhesh ne mes te deti dhe te thuash jo un nuk jam i lagur !
Do te ju sugjeroja ta shikojet te verteten thelle, por jo me sy sepse asgje nuk do te shikoni dhe perseri mashtrimi i radhes do ju pres.

Ekonomisti

68


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  abramelin prej 18.08.11 23:47

Fikrro shkruajti: Rillogaritet kalendari Maya. Fundi i botes me 2116



Pikerisht kete teze mbeshtesin vellezerit Bohumil dhe Vladimir Böhm, respektivisht njeri matematikan dhe tjetri historian dhe studjues i kultures Maya.

Sipas tyre, populli Maya ishte aq shume i fiksuar ndaj numura dhe kalendareve, saqe ata kishin mundur te pregatisnin dhe perdornin disa tipe te tilla.

Kalendari fetar per ta kishte 260 dite, ndersa ai bujqesor kishte sa edhe yni, 365 dite. Javet kishin nga 9 dite, gjithashtu kishin edhe nje koncept tjeter mates, te ashtuquajturin "cikli i gjate" i cili ishte i perbere prej 1.872.000 dite.

Lidhja e ketyre tipeve te ndryshme koncepesh kalendarike me tonin, eshte nje pune shume komplekse, pasi kerkon krahasimin e datave, ngjarjeve, burimeve. Dhe keshtu ne perfundim te ketyre kerkimeve dhe analizave te gjata, vellezerit Böhm kane zbuluar gabimin e John Eric Sidney Thompson, arkeologut qe per here te pare ka analizuar paralelizmat ndermjet dy sistemeve kalendarike.

Kerkimet treguan se gabimi i tij kishte te bente me faktin se ai nuk kishte marre ne konsiderate nje nderprerje te gjate te kalendarit Maya si rrjedhoje e nje lufte po ashtu te gjate e cila kishte nderprere numurimin e diteve. Pasi ata munden qe te azhornonin datat, perfundimi i vellezerve, lidhur me fundin e botes eshte viti 2116.

Gjithsesi, sipas Martin Petrasek, eshte treguar me fakte se jeta ne Toke eshte aq shume "kokforte" saqe edhe ngjarje me origjine berthamore, edhe perplasje asteroidesh, madje edhe ndryshime te thella ne siperfaqen diellore, nuk do te mund te ishin ne gjendje te conin ne shuarjen totale te jetes ne Toke.

pash zotin mos na e shtyni daten se pastaj me duhet me gjet pun pa tjeter..


Edituar pėr herė tė fundit nga abramelin nė 18.08.11 23:59, edituar 1 herė gjithsej

abramelin

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Cimi Elezi prej 18.08.11 23:55

Mos.E paskan ngateru si me spinaqin.Cna bete?Posi do ti shtyjme ditet deri ne vitin 2116?


Edituar pėr herė tė fundit nga cimi elezi nė 19.08.11 0:45, edituar 1 herė gjithsej

Cimi Elezi

358


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Albi4all prej 18.08.11 23:57

nashta atyre dijetarve te asaj kohe ju ka sos boja e tash kta tjert mendoj se u bo fundi i botes hahah

Albi4all

“Kur tė shohėsh njė njeri tė mirė, mundohu tė tejkalosh
shembullin e tij, kur tė shohėsh ndonjė njeri tė keq, kthehu e
hulumtoje veten mos i ke edhe ti tė njėjtat tė meta.”

217


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 11.10.11 23:20

Apokalipsi nuk do tė ndodhė mė 2012

Nė vitin 2012 nuk do tė ndodhė apokalipsi i parashikuar nė kalendarin Maja, por do tė nisė njė evolucion i ri shpirtėror pėr njerėzimin.

Kėtė e konfirmon mjeshtri Quetzasha, njė njohės shumė i mirė i majave dhe aztekėve, njėkohėsisht pasardhės i tyre.

Deri tani, disa studiues janė pėrpjekur tė interpretojnė dokumentet e lėna nga majat, por pjesa mė e madhe e tyre kanė mbetur tė pakuptueshme. Quetzasha ėshtė i pari pasardhės i majave qė flet pėr profecinė e shumėpėrfolur. “Nuk duhet pasur frikė nga 2012-a. Pėr atė qė do tė vijė duhet vetėm pėrgatitje shpirtėrore”.

Sipas tij, ėshtė e pamundur qė nė tė ardhmen e afėrt tė ndodhin katastrofa globale. “Sipas jush, nuk jetojmė tashmė nė njė botė plot katastrofa? Luftėrat e vazhdueshme, urrejtja mes besimeve fetare, tragjedia bėrthamore nė Japoni dhe shfarosja e popujve tė tėrė nga uria dhe genocidi nė Afrikė. Pėr tė mos folur pastaj pėr katastrofat e pėrditshme, sepse katastrofa mė e madhe ėshtė shkatėrrimi i familjes”, tha ai pėr tė pėrditshmen “Libero” nė Itali.

“Majat e lashtė kanė lėnė mesazhe tė shkruara nė piramida dhe nė kalendarin e tyre. Ajo qė ata kanė regjistruar nė shkrimet e tyre ėshtė ndryshimi qė planeti pėson nė mėnyrė konstante, pėrmes fenomenesh natyrore si ekuinokset, solsticet etj. Bėhet fjalė pėr njė shkėmbim energjie nė Tokė, por edhe brenda njeriut”, pėrfundon ai duke pohuar se gjithsesi nė 21 dhjetorin e vitit tjetėr diēka do tė ndodhė.

Jon

1307


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 12.10.11 21:58

Parashikimi per 2012 nuk eshte gje tjeter vecse nje nga ata hipnotizimet qe kerkon Iluminati ose Qeveria Hije te realizoje te njerezit. Absolutisht nuk do te ndodhe fundi i botes sepse nuk ka kuptim qe ne njerezit ta dime ndeshkimin e tyre te dhene me dite te sakte , e them kete perderisa keto ide vijne nga besime fishesh e profetsie, diku diku edhe fetare. Dita e fundit do te vije por askush smund te dije per te.

kam edhe nje gje te sigurte :<<< Behuni gati se Iluminati po pergatit nje suprize aspak te kendshme per ne ne 21. 12 2012>>>

Meridiani 0 (zero)

366


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Dimitrov Xhunga prej 12.10.11 22:55

Ka shume arsyetime per fundin e botes ne kete material sa nuk ke kohe ti lexosh te tera.Opinioni personal eshte se nuk ka patur,nuk ka dhe nuk do te kete fund te botes.Ndoshta mund te kete procese dhe fenomene natyrore qe perseriten ne menyre ciklike sipas afateve kohore te parashikuara edhe nga qyteterime te meparshme,ndoshta edhe jo,por nje gje eshte e sakte qe fjala e shkencetareve eshte thene qetesisht se nuk ndodh asgje ne 21.12.2012.Rrini e flini te qete.

Dimitrov Xhunga

189


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  .#HeTr!c.K#. prej 13.10.11 8:03

Sigurisht qė nuk do tė ndodh asgjė.

.#HeTr!c.K#.

47


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  inkubacioni prej 13.10.11 14:56

FUNDI I BOTĖS
dhe
MEHDIU


Shenjat e Ditės sė Fundit nė Kur’an

A mos vallė mohuesit presin, qė t’u vijė befasisht vetėm Ora (e Kiametit)? Ndėrkohė, shenjat e saj kanė ardhur. Po pėr ēfarė do t’u shėrbejnė atyre kėshillat, kur t’iu ketė ardhur Kiameti?! (Sure Muhammed: 18)

Nga ky ajet ne mėsojmė se Kur’ani pėrshkruan shenjat qė lajmėrojnė ardhjen e Ditės sė Fundit. Pėr t’i kuptuar shenjat e kėtij ‘lajmėrimi madhėshtor’ duhet tė mendojmė lidhur me kėto vargje. Pėrndryshe, siē dėshmon ky ajet, tė menduarit tonė nuk do tė na bėj dobi kur tė na vjen papritur Dita e Fundit.

ORA ĖSHTĖ AFRUAR

Zoti shpall nė Kur’an se nuk mund tė ketė dyshim se Dita e Fundit ėshtė afruar.

Se Ora (e Kiametit) do tė vijė, gjė pėr tė cilėn s’ka dyshim... (Sure Haxhxh: 7)

Ne i kemi krijuar qiejt, Tokėn dhe gjithēka qė gjendet midis tyre vetėm me urtėsi. Ora (e Kiametit) do tė vijė me siguri. (Sure Hixhr: 85)

Mund tė ketė njerėz tė cilėt mendojnė se porosia e Kur’anit lidhur me Ditėn e Fundit u shpall mė shumė se 1400 vjet mė parė dhe se kjo ėshtė njė periudhė e gjatė kohe krahasuar me kohėzgjatjen e jetės njerėzore. Por kėtu, bėhet fjalė pėr fundin e botės, tė diellit dhe tė yjeve, shkurt, tė gjithėsisė. Kur e marrim parasysh se gjithėsia ėshtė miliarda vite e vjetėr, katėrmbėdhjetė shekuj ėshtė njė periudhė shumė e shkurtėr kohe.

EPĖRSIA E MORALIT TĖ ISLAMIT NĖ BOTĖ

Zoti bėn tė ditur se ata tė cilėt i shėrbejnė Atij nė mėnyrė tė plotė, pa i shoqėruar Atij asnjėrėn prej krijesave tė Tij si hyjni dhe bėjnė punė tė mira pėr tė fituar kėnaqėsinė e Tij, do tė pajisen me pushtet dhe autoritet.

Zoti u ka premtuar atyre prej jush, qė besojnė dhe qė bėjnė vepra tė mira, se do t’i bėjė mėkėmbės nė Tokė, ashtu si i ka bėrė ata para tyre dhe qė do t’ua forcojė fenė e tyre, me tė cilėn Ai ėshtė i kėnaqur dhe qė frikėn do t’ua shndėrrojė nė siguri. Le tė mė adhurojnė Mua e tė mos Mė shoqėrojnė asgjė (nė adhurim). Sa pėr ata qė, pas kėsaj, mohojnė (besimin), pikėrisht ata janė tė mbrapshtėt. (Sure Nur: 55)

Nė njė numėr ajetesh, po ashtu thuhet se ėshtė ligj hyjnor qė ata robėr tė cilėt janė besnik dhe nė zemrat e tyre gjallėron feja e vėrtetė do tė bėhen trashėgimtarė tė botės:

Ne shėnuam nė Zebur, pas Teuratit, qė tokėn do ta trashėgojnė robėrit e Mi tė mirė. (Sure Enbija: 105)

E pas tyre do t’ju vendosim nė tokėn e tyre. Kjo ėshtė pėr ata qė kanė frikė nga qėndrimi para Meje (pėr gjykim) dhe i tremben premtimit (dėnimit) Tim.” (Sure Ibrahim: 14)

Nuk ka dyshim se Zoti do t’i mbajė premtimet e Tij. Normat e larta morale qė do t’i mposhtin filozofitė e ēoroditura, ideologjitė e shtrembėruara dhe tė kuptuarit e gabuar fetar janė normat morale Islamike. Jobesimtarėt dhe paganėt nuk mund tė bėjnė asgjė qė kjo tė mos ndodhė.

ĒARJA E HĖNĖS


Surja 54 e Kur’anit quhet ‘Surja Kamer’. Nė gjuhėn angleze kamer domethėnė hėnė. Nė disa raste, kjo Sure flet pėr shkatėrrimin qė i ndodhi popullit tė Nuhit, Adit, Themudit, Lutit dhe Faraonit, sepse ata nuk pranuan paralajmėrimet e profetėve. Nė tė njėjtėn kohė, ka njė porosi shumė tė rėndėsishme tė shpallur nė ajetin e parė, lidhur me Ditėn e Fundit.

U afrua Ora dhe u ēa Hėna! (Sure Kamer: 1)

Fjala ‘u ēa’ e pėrdorur nė kėtė ajet ėshtė fjala arabe shakka, e cila nė gjuhėn arabe ka kuptime tė ndryshme. Nė disa komente lidhur me Kur’anin, preferohet kuptimi tė ‘ēajė’. Por shakka nė gjuhėn arabe mund tė ketė gjithashtu edhe kuptimin e ‘lėrimit’ apo ‘gėrmimit’ tė tokės.

Si shembull pėr pėrdorimin e parė, mund t’i referohemi ajetit tė 26-tė tė Sures Abese:

Jemi Ne qė lėshojmė ujė me bollėk, pastaj e ēajmė tokėn nė thellėsi dhe nxjerrim prej saj drithėrat, rrushin e perimet, ullirin e palmat, (Sure Abese: 25-29)

Mund tė shihet qartė se kuptimi i fjalės shakka kėtu nuk ėshtė tė ‘ēajė’ (nė gjuhėn shqipe shprehja ‘e ēajmė’ ėshtė shprehja mė adekuate – shėnim i pėrkthyesit). Ajo nėnkupton lėrimin e tokės nė mėnyrė qė tė rriten bimė tė ndryshme.

Nėse kthehemi prapa nė vitin 1969, do tė shohim njėrėn prej mrekullive madhėshtore tė Kur’anit. Eksperimentet e kryera nė sipėrfaqen e hėnės mė 20 Korrik 1969, mund tė aludojnė nė pėrmbushjen e lajmit tė dhėnė 1,400 vjet mė parė nė Suren Kamer. Nė atė datė, astronautėt amerikan shkelėn nė hėnė. Duke gėrmuar dheun e hėnės ata kryen eksperimente shkencore dhe mblodhėn mostra gurėsh dhe dheu. Pa dyshim se ėshtė shumė interesante qė kėto zhvillime pajtohen plotėsisht me thėniet e kėtij ajeti.

Megjithatė, duhet ta qartėsojmė njė gjė: Dukuria e ēarjes sė hėnės ėshtė, sigurisht, njėra prej mrekullive e ndarė nga Zoti pėr Profetin tonė (saas). Kjo mrekulli ėshtė shpallur si vijon nė njė hadith:

Populli i Mekės kėrkoi nga i Dėrguari i Zotit qė t’ju tregoj atyre njė mrekulli. Ndaj ai ju tregoi atyre hėnėn e ndarė nė dy pjesė midis tė cilave ata panė malin Hiram. (Buhariu)

Mrekullia e pėrshkruar mė lartė ėshtė dukuria e ndarjes sė hėnės e shpallur nė kėtė ajet. Mirėpo, pasi qė Kur’ani ėshtė njė libėr i cili i drejtohet tė gjitha kohėrave ėshtė gjithashtu e mundshme qė i referohet edhe aterimit nė hėnė nė kohėn tonė. (Padyshim se Zoti e di mė sė miri)

SHENJAT E PĖRSHKRUARA NGA PROFETI (SAAS) PO NDODHIN NJĖRA PAS TJETRĖS

Nė hadithet qė kanė arritur tek ne nga Profeti (saas), ėshtė dhėnė lajmi lidhur me Fundin e Kohės dhe Epokėn e Artė tė Islamit. Kur i krahasojmė kėto shenja me ngjarjet qė po ndodhin nė kohėn tonė, mund tė shohim shumė dėshmi se jemi duke e jetuar Fundin e Kohės dhe tė cilat po ashtu lajmėrojnė ardhjen e Epokės sė artė tė Islamit.

Hadithet e pėrdorura nė pjesėt vijuese tė kėtij libri pėrmbajnė informacion tė tillė tė transmetuar nga Profeti (saas) nė lidhje me kėtė.

Nė kėtė pikė, lexuesit mund t’i lind ndonjė dyshim lidhur me tė vėrtetėn dhe vėrtetėsinė e kėtyre haditheve pėr fundin. Ekziston njė metodė pėr t’i dalluar ato qė janė tė vėrteta prej atyre qė janė tė pavėrteta. Siē e dimė, hadithet pėr Fundin e botės lidhen me ngjarjet qė do tė ndodhin nė tė ardhmen. Pėr kėtė arsye, kur njė hadith me kalimin e kohės vėrtetohet si i vėrtetė, largohet plotėsisht dyshimi sa i pėrket burimit tė kėtyre fjalėve.


Disa dijetarė Islamik tė cilėt bėnė hulumtime lidhur me temėn e Fundit tė Kohės dhe shenjat e Ditės sė Fundit kanė pėrdorur kėtė kriter. Njė ekspert i kėsaj teme, Bediuzzaman Said Nursi, ka thėnė se fakti qė hadithet lidhur me Fundin e Kohės u pėrgjigjen ngjarjeve tė vrojtuara nė kohėn tonė dėshmon tė vėrtetėn e haditheve.1

Disa prej shenjave tė rrėfyera nė kėto hadithe ishin tė vrojtueshme nė njė pjesė tė botės nė cilėndo periudhė gjatė historisė 1,400 vjeēare tė Islamit, por kjo nuk vėrtetonte se kjo periudhė ishte Fundi i Kohės. Qė njė periudhė e caktuar tė quhet Fundi i Kohės, tė gjitha shenjat e Ditės sė Fundit duhet tė vrojtohen nė atė periudhė tė njėjtė. Kjo shprehet nė njė hadith:

Shenja qė pasojnė njėra tjetrėn sikurse rruazat e njė qaforeje qė bien njėra pas tjetrės kur kėputet peri i saj. (Tirmidhiu)

Nė kėto hadithe, fillimi i Fundit tė Kohės pėrshkruhet si kohė kur shtohen armiqėsitė dhe kur lufta dhe konflikti janė nė rritje, kur ka kaos dhe degjenerimi moral ngrit krye dhe njerėzit largohen nga normat morale tė fesė. Nė kohėn nė fjalė, fatkeqėsitė natyrore do tė ndodhin nė mbarė botėn, varfėria do tė arrij shkallė tė papara, do tė ketė njė rritje tė madhe tė shkallės sė krimit dhe vrasjeve dhe ligėsisė gjithandej. Sidoqoftė, kjo do tė jetė vetėm faza e parė. Gjatė fazės sė dytė, Zoti do ta shpėtojė njerėzimin nga kjo rrėmujė e plotė dhe do ta zėvendėsojė atė me njė ekzistencė tė bekuar plot begati, paqe dhe siguri.

LUFTĖRAT DHE ANARKIA

I Dėrguari i Zotit(saas) ka thėnė: Herexhi (do tė shtohet). ‘Ata pyetėn: ‘Ēka ėshtė Herexhi?’ Ai u pėrgjigj: ‘(Ėshtė) vrasja, (ėshtė) vrasja.’ (Buhariu)

Ora do tė vjen kur dhuna, gjakderdhja dhe anarkia tė bėhen tė zakonshme. (Al-Muttaqi al-Hindi, Muntakhab Kanzul Ummaal)


Botės nuk do ti vjen fundi derisa tė mos vjen njė ditė kur do tė ketė kasaphanė dhe gjakderdhje tė pėrgjithshme. (Muslimi)

Nėse i hedhim njė vėshtrim katėrmbėdhjetė shekujve tė fundit, do tė shohim se para shekullit njėzet luftėrat ishin luftėra rajonale. Mirėpo, luftėra qė prekėn ēdokėnd nė botė, sistemet politike, ekonomitė dhe strukturat e tėra shoqėrore, kanė ndodhur vetėm relativisht vonė, nė dy luftėrat botėrore. Nė Luftėn e Parė Botėrore, mė shumė se 20 milionė njerėz vdiqėn; nė Luftėn e Dytė Botėrore, ēmimi ishte mė shumė se 50 milionė njerėz tė vdekur. Nė tė njėjtėn kohė, Lufta e Dytė Botėrore pranohet tė ketė qenė mė e pėrgjakshmja, mė e madhja dhe lufta mė shkatėrruese nė histori.

Konfliktet qė ndodhėn pas Luftės sė Dytė Botėrore – Lufta e ftohtė, Lufta Koreane, Lufta Vietnameze, konflikti Arabo-Izraelit dhe Lufta e Gjirit – janė prej ngjarjeve mė kritike tė kohės sonė. Gjithashtu, luftėrat rajonale, konfliktet dhe luftėrat civile kanė shkaktuar shkatėrrim nė shumė pjesė tė botės. Nė vendet si Bosnja, Palestina, Ēeēenia, Afganistani, Kashmiri dhe shumė vende tjera, problemet vazhdojnė t’iu shkaktojnė ende vuajtje njerėzve.

Njė shembull i llojit tė ‘kaosit’ qė shqetėson qeniet njerėzore po aq sa lufta ėshtė terrori i organizuar ndėrkombėtar. Siē pajtohen autoritetet lidhur me kėtė ēėshtje, aktet e terrorit janė shumėfishuar nė gjysmėn e dytė tė shekullit njėzet. Vėrtetė, madje mund tė thuhet se terrori ėshtė njė dukuri e veēantė pėr shekullin njėzet. 2 Organizatat qė pėrqafojnė racizmin, komunizmin dhe ideologji tė ngjashme apo me qėllime nacionaliste, janė tė pėrfshira nė akte brutaliteti me ndihmėn e teknologjisė nė zhvillim. Nė historinė bashkėkohore botėrore, aktet e terrorit, shpesh, kanė nxitur rrėmujė. Shumė gjak ėshtė derdhur dhe njė numėr shumė i madh i njerėzve janė gjymtuar apo vrarė.

SHKATĖRRIMI I QYTETEVE TĖ MĖDHA: LUFTĖRAT DHE FATKEQĖSITĖ

Qytete tė mėdha do tė shndėrrohen nė rrėnoja dhe do tė jetė sikur tė mos kishin ekzistuar njė ditė mė parė. (Al-Muttaqi al-Hindi, Al-Burhan fi Alamat al-Mahdi Akhir al-Zaman, f. 38)

Shkatėrrimi i qyteteve tė mėdha pėr tė cilat flitet nė kėtė hadith na sjell nė mendje shkatėrrimin qė tani rezulton nga lufta dhe fatkeqėsitė e ndryshme natyrore. Armėt bėrthamore, aeroplanėt, bombat, predhat/raketat dhe armėt tjera bashkėkohore, kanė shkaktuar shkatėrrim tė papėrshkrueshėm. Kėto armė me fuqinė e tyre tejet shkatėrruese kanė shkaktuar njė shkatėrrim tė paparė mė herėt. Vėrtetė, qytetet e mėdha qė kanė qenė nė shėnjestėr janė mė tė prekurat nga ky shkatėrrim. Shembull pėr kėtė ėshtė shkatėrrimi i pakrahasueshėm i Luftės sė Dytė Botėrore. Me pėrdorimin e bombės bėrthamore nė luftėn mė tė madhe botėrore, Hiroshima dhe Nagasaki u shkatėrruan plotėsisht. Si pasojė e bombardimit tė madh, kryeqytetet evropiane dhe qytetet tjera tė rėndėsishme pėsuan njė shkallė tė madhe shkatėrrimi.


Hiroshima
Nė disa vitet e fundit, uraganet, stuhitė dhe tajfunet dhe fatkeqėsi tjera si kėto kanė pasur njė ndikim shkatėrrues nė kontinentin Amerikan si edhe nė disa vende tjera tė botės. Veē kėsaj, vėrshimet kanė shkaktuar rrėshqitje dheu, tė cilat kanė gllabėruar disa qendra tė populluara. Pėr mė tepėr, tėrmetet, vullkanet dhe dallgėt e mėdha/cunamit po ashtu kanė sjellė shkatėrrim tė madh. Prandaj, i gjithė ky shkatėrrim i shkaktuar mbi qytetet e mėdha nga kėto fatkeqėsi ėshtė gjithsesi njė shenjė e rėndėsishme.

TĖRMETET

Ora (Dita e Fundit) nuk do tė vjen derisa... tėrmetet tė mos jenė shumė tė shpeshta. (Buhariu)

Ekzistojnė dy hadithe tė mėdha pėr kohėn para Ditės sė Gjykimit... dhe pastaj vitet e tėrmeteve. (Transmetuar nga Umm Salama r.a.)

Nė vitet e fundit, tėrmete tė mėdha kanė ndodhur pandėrprerė dhe janė ndėr shqetėsimet mė tė mėdha tė njerėzve nė mbarė botėn. Nėse i hedhim njė shikim tė dhėnave tė grumbulluara nga Qendra Informative Nacionale Amerikane pėr Tėrmetet pėr vitin 1999, shohim se kanė ndodhur 20,832 tėrmete nė botė. Vlerėsohet se 22,711 persona kanė humbur jetėn si rezultat i kėsaj. 3

Kur tė shikohen shifrat e sė kaluarės, shohim se numri i tėrmeteve ishte shumė i vogėl. Sipas raporteve tė Institutit USGS (US Geological Survey), numri i tėrmeteve me njė madhėsi prej 5.0 shkallė apo mė tė madhe qė ndodhėn gjatė katėrqind viteve dhe nė mes tė viteve 1955 dhe 1975 ishte vetėm 110. sipas tė dhėnave tė po kėtij instituti, vetėm gjatė 23 viteve nė mes tė viteve 1980 dhe 2003, numri i tėrmeteve me njė madhėsi prej 6.5 shkallėsh ose mė tė madhe ishte 1685.

VARFĖRIA


Numri i tė varfėrve do tė rritet. (Amal Al-Din Al-Qazuini, Mufid Al-'ulum Ua-mubid Al-humum)

Fitimet do tė ndahen vetėm nė mes tė tė pasurve, pa asnjė pėrfitim pėr tė varfėrit. (Tirmidhiu)

Siē duket, ajo kohė e paralajmėruar nga ana e Profetit (saas) pėrshkruan gjendjen nė kohėn tonė. Nėse i hedhim njė vėshtrim shekujve tė kaluar, shohim se vėshtirėsitė dhe ankthi i shkaktuar nga thatėsia, lufta dhe fatkeqėsitė tjera ishin tė pėrkohshme dhe tė kufizuara nė njė rajon tė veēantė. Mirėpo, sot, varfėria dhe vėshtirėsia e fitimit pėr jetesė janė tė vazhdueshme dhe endemike.

Sot, varfėria ka arritur pėrmasa serioze nė botė. Raporti i fundit i UNICEF-it thotė se njė nė katėr njerėz tė popullatės botėrore jeton nė ‘vuajtje dhe varfėri tė paimagjinueshme.’4 1.3 miliardė njerėz nė botė mbijetojnė me mė pak se $1 nė ditė. Tre miliardė njerėz nė botė sot pėrpiqen tė mbijetojnė me $2 nė ditė. 5 Rreth 1.3 miliardė njerėzve u mungon uji i sigurt pėr pije. 2.5 miliardė njerėz nuk kanė instalime adekuate hidrosanitare. 6

RRĖNIMI I VLERAVE MORALE

Ora do tė vjen kur tė pėrhapet tradhtia bashkėshortore. (Al-Haythami, Kitab al-Fitan)

Ora e fundit nuk do tė vjen derisa ata (njerėzit e lig) tė mos bėjnė kurvėri nė rrugė (botėrisht). (Ibn Hibban dhe Bazzar)

Meshkujt do t’i imitojnė femrat; dhe femrat do t’i imitojnė meshkujt. (Allama Jalaluddin Suyuti, Durre-Mansoor)

Njerėzit do tė jepen pas homoseksualizmit. (Al-Muttaqi al-Hindi, Muntakhab Kanzul Ummaal)

Do tė ketė pėrhapje tė marrėdhėnieve tė paligjshme haptas. (Buhariu)

Ora (Dita e fundit) nuk do tė vjen derisa tė mos shtohen vrasjet. (Buhariu)

Nė ditėt tona, ekziston njė rrezik i madh qė kėrcėnon strukturėn shoqėrore tė botės. Nė tė njėjtėn mėnyrė nė tė cilėn njė virus mbyt trupin e njeriut, ky rrezik shkakton rrėnim delikat shoqėror. Homoseksualizmi, prostitucioni, seksi paramartesor dhe jashtėmartesor, prapėsitė seksuale, pornografia, ngacmimi seksual dhe shtimi i sėmundjeve seksuale, janė dėshmi tė rėndėsishme tė rrėnimit tė vlerave morale.

HADITHET PĖR REFUZIMIN E FESĖ SĖ VĖRTETĖ DHE VLERAVE MORALE TĖ KUR’ANIT

Afėr ardhjes sė Orės do tė ketė ditė gjatė tė cilave dituria (fetare) do tė ngrihet (zhduket) dhe padituria do tė pėrhapet gjithandej... (Buhariu)


Do tė ketė njė sprovė tė errėt e cila s’do ta lėrė askėnd nga ky umet pa e prekur dhe atėherė kur njerėzit do tė mendojnė se ka marr fund do tė fillojė pėrsėri nga e para. Nė kėtė kohė njeriu mund tė jetė besimtar nė mėngjes dhe jobesimtar nė mbrėmje. (Ebu Davudi)

Do tė vjen njė kohė mbi kėtė Umet kur njerėzit do tė lexojnė Kur’anin, por ai nuk do tė arrij mė larg se gurmazet e tyre, (nė zemrat e tyre). (Buhariu)

Para Orės sė Fundit do tė ketė turbullira si copėza tė njė nate tė errėt nė tė cilėn njeriu do tė jetė besimtar nė mėngjes dhe i pafe nė mbrėmje apo besimtar nė mbrėmje dhe i pafe nė mėngjes. (Ebu Davudi)

Do tė vjen njė kohė kur njeriu nuk do tė brengoset pėr mėnyrėn se si i fiton gjėrat, nė mėnyrė tė ligjshme apo tė paligjshme. (Buhariu)

Nė kohėrat e fundit do tė paraqitet njė popull i cili do tė fitojė kėtė botė me ndihmėn e fesė. (Tirmidhiu)

Ora e fundit nuk do tė vjen derisa tė mos mbeten ata njerėz tė cilėt as nuk do tė jenė tė vetėdijshėm pėr tė mirėn dhe as nuk do tė pengojnė tė keqen. (Ahmedi)

Ora e fundit nuk do tė vjen para se Zoti t’ua marr njerėzve tė dynjasė fenė e Tij, duke mos lėnė askėnd nė tė pėrveē tė pafeve tė cilėt nuk e njohin tė drejtėn apo nuk e kundėrshtojnė tė gabuarėn. (Transmetuar nga Abdullah in ‘Amr in al-‘As)

SHFAQJA E PROFETĖVE TĖ RREJSHĖM

Ora e fundit nuk do tė vjen para se tė shfaqen tridhjetė Dexhallė (mashtrues), secili duke u paraqitur si i dėrguar i Zotit. (Ebu Davudi)

Ekspertėt kanė vėnė re se ka pasur njė pėrhapje tė shpejtė tė tė ashtuquajturve mesih qė filluan tė paraqiten nė vitet e 1970-ta dhe qė ka pėrjetuar njė rritje tė konsiderueshme qė atėherė. Sipas kėtyre ekspertėve, ekzistojnė dy arsye themelore pėr kėtė rritje. E para ėshtė rėnia e komunizmit dhe arsyeja tjetėr janė mundėsitė e ofruara pėrmes teknologjisė sė internetit. 7

KUR’ANI TREGON PĖR KTHIMIN E ISAIT NĖ TOKĖ


Zoti nuk i ka lejuar jobesimtarėt tė vrasin Isain (as), por atė e ngriti nė praninė e Tij dhe i ka shpallur njerėzimit lajmin e mirė se ai do tė kthehet nė Tokė nė Fundin e Kohės. Kur’ani ofron informacion lidhur me kthimin e Isait (as) nė disa raste:

• Njė ajet thotė se jobesimtarėt tė cilėt ngritėn kurth pėr tė mbytur Isain (as) nuk ia arritėn kėtij qėllimi;

(Dhe Ne i mallkuam ata) pėr fjalėt e tyre: “Ne e vramė Mesihun – Isain, tė birin e Merjemes, tė dėrguarin e Zotit”. Por, ata as e vranė, as e kryqėzuan, por ashtu u ėshtė dukur. Ata qė nuk u pajtuan pėr ēėshtjen e tij, me siguri qė gjenden nė dyshim pėr tė. Ata nuk kanė ditur kurrgjė pėr tė, por vetėm kanė hamendėsuar. Ata, nė tė vėrtetė, nuk e kanė vrarė. (Sure Nisa: 157)

• Njė tjetėr ajet thotė se Isai (as) nuk vdiq, por u mor nga sfera njerėzore nė praninė e Zotit.

Zoti e ka ngritur pranė Vetes. Zoti ėshtė i Plotfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm. (Sure Nisa: 157)

• Nė ajetin 55 tė Sures Al ‘Imran, ne mėsojmė qė Zoti do t’i vendos njerėzit tė cilėt pasojnė Isain (as) mbi ata tė cilėt nuk besojnė deri nė Ditėn e Zgjimit. Ėshtė fakt historik se 2000 vjet mė parė, pasuesit e Isait (as) nuk kishin fuqi politike. Tė krishterėt tė cilėt jetuan midis asaj periudhe dhe kohės tonė kanė besuar nė njė numėr doktrinash tė rrejshme, kryesorja e tė cilave ėshtė doktrina e Trinisė. Prandaj, siē bėhet e qartė, ata nuk do tė mund tė thirren si pasuesit e Isait (as), pasi qė, siē thuhet nė disa vende nė Kur’an, ata tė cilėt besojnė nė Trini kanė rrėshqitur nė mohim. Nė njė rast tė tillė, nė kohėn para Orės, pasuesit e vėrtetė tė Isait (as) do t’i mposhtin mohuesit dhe do tė bėhen argument i premtimit hyjnor tė pėrfshirė nė Suren Al ‘Imran. Pa dyshim, ky grup i bekuar do tė bėhet i njohur kur Isai (as) tė kthehet pėrsėri nė tokė.

Veē kėsaj, Kur’ani thotė se tė gjithė Ithtarėt e Librit do tė besojnė nė Isain (as) para se ai tė vdes.


Tė gjithė ithtarėt e Librit do t’i besojnė Isait para se ai tė vdesė dhe, nė Ditėn e Kiametit, ai do tė jetė dėshmitar kundėr tyre. (Sure Nisa: 159)

Nga ky ajet mėsojmė nė mėnyrė tė qartė se ekzistojnė edhe tri premtime tė papėrmbushura lidhur me Isain (as). Sė pari, si ēdo qenie tjetėr njerėzore, Profeti Isa (as) do tė vdes. Sė dyti, tė gjithė Ithtarėt e Librit do ta shohin atė nė formė trupore dhe do t’i binden atij derisa ai tė jetė gjallė. Nuk ka dyshim se kėto dy parashikime do tė pėrmbushen kur Isai (as) tė vjen prapė para Ditės sė fundit. Parashikimi i tretė pėr dėshminė e Isait (as) kundėr Ithtarėve tė Librit do tė pėrmbushet nė Ditėn e Fundit.

• Njė tjetėr varg nė Suren Merjem flet pėr vdekjen e Isait (as).

Le tė jetė paqja e shpėtimi mbi mua, nė ditėn qė kam lindur, nė ditėn qė do tė vdes dhe nė ditėn qė do tė ringjallem!” (Sure Merjem: 33)

Kur e krahasojmė kėtė ajet me ajetin 55-tė tė Sures Al ‘Imran, mund ta dallojmė njė fakt shumė tė rėndėsishėm. Ajeti nė Suren Al ‘Imran flet pėr ngritjen e Isait (as) nė praninė e Zotit. Nė kėtė varg, nuk jepet asnjė informacion pėr atė se a ka vdekur apo jo Isai (as). Por nė vargun 33 tė Sures Merjem, pėrmendet vdekja e Isait (as). Kjo vdekje e dytė ėshtė e mundshme vetėm nėse Isai (as)kthehet pėrsėri nė Tokė pasi tė jetoj kėtu pėr njė kohė. (Padyshim se Zoti e di mė sė miri)

• Njė tjetėr ajet qė aludon nė kthimin nė tokė tė Isait (as) thotė:

(Zoti) do t’ia mėsojė atij shkrimin, diturinė, Teuratin dhe Ungjillin. (Sure Al 'Imran: 48)

Pėr tė kuptuar referencėn pėr ‘Librin’ tė pėrmendur nė kėtė ajet, duhet tė shikojmė ajetet tjera nė Kur’an qė kanė tė bėjnė me kėtė temė: nėse Libri ėshtė pėrmendur nė njė ajet sė bashku me Teuratin dhe Inxhilin, atėherė ai duhet tė nėnkuptoj Kur’anin. Vargu i tretė i Sures Al ‘Imran shėrben si njė shembull i tillė:

Zoti! Nuk ka zot tjetėr (qė meriton adhurimin) pėrveē Tij, tė Gjallit, tė Pėrjetshmit, Mbajtėsit tė gjithēkaje. Ai tė ka shpallur ty Librin, me tė vėrtetėn e saktė, duke vėrtetuar shpalljet e mėparshme. Ai i ka zbritur Teuratin dhe Ungjillin mė parė si udhėrrėfyes pėr njerėzit dhe ka zbritur edhe Dalluesin (e sė vėrtetės nga e pavėrteta). (Surja Al ’Imran: 2-4)

• Nė atė rast, libri i cili pėrmendet nė ajetin 48, qė Isai (as) do ta mėsojė, mund tė jetė vetėm Kur’ani. Ne e dimė se Isai (as) e dinte Teuratin dhe Inxhilin gjatė jetės sė tij, domethėnė, afėrsisht 2000 vjet mė parė. Ėshtė e qartė se do tė jetė Kur’ani qė ai do tė mėsojė kur tė vjen pėrsėri nė tokė.

• Ajo qė ofron strofa 59 e Sures Al ‘Imran ėshtė shumė interesante: ‘Rasti i Isait pėr Allahun ėshtė si rasti i Ademit...’ Nė kėtė ajet ne mund tė shohim se duhet tė ketė njė numėr ngjashmėrish midis dy profetėve. Siē e dimė, si Ademi (as) ashtu edhe Isai (as) nuk kishin baba, por ne mund tė tėrheqim njė ngjashmėri tė mėtejme nga ajeti mė lartė, midis Ademit (as) qė zbret nė tokė nga Parajsa dhe zbritjes sė Isait (as) nga prania e Zotit nė Fundin e Kohės.


• Kur’ani thotė kėtė pėr Isain (as):

Ai (Isai) ėshtė shenjė e Orės (sė Kiametit), nė ardhjen e tė cilės mos dyshoni kurrsesi. Pra, ndiqmėni mua, kjo ėshtė rruga e drejtė! (Sure Zuhruf: 61)

Ne e dimė se Isai (as) ka jetuar gjashtė shekuj pėrpara se tė shpallej Kur’ani. Prandaj, ky ajet duhet t’i referohet jo jetės sė tij tė parė, por ardhjes sė tij tė sėrishme gjatė Fundit tė Kohės. Tė dyja, bota e Krishterė dhe bota Islamike, e presin me padurim ardhjen e dytė tė Isait (as). Prania e nderuar e kėtij mysafiri tė bekuar nė tokė do tė jetė shenja e rėndėsishme e Ditės sė Fundit.

• Dėshmi tė mėtejme tė ardhjes sė dytė tė Isait (as) mund tė gjinden nė pėrdorimin e fjalės uakahlan nė Suren Maide: 110 dhe Suren Al ‘Imran: 46. Nė kėto ajete, ne na shpallen kėto urdhra:

Zoti do tė thotė: “O Isa, i biri Merjemes, kujtoje mirėsinė Time ndaj teje dhe nėnės sate: se si tė forcova ty me Shpirtin e Shenjtė (Xhibrilin), kėshtu qė ti u predikoje njerėzve, kur ishe foshnjė nė djep dhe i rritur(uakahlan) ...” (Sure Ma'ide: 110)

Ai do t’u flasė njerėzve qysh i vogėl nė djep edhe si njeri i rritur dhe do tė jetė nga mė tė mirėt”. (Sure Al 'Imran: 46)

Kjo fjalė ndodhet vetėm nė kėto dy ajete dhe vetėm nė lidhje me Isain (as). Kjo fjalė ėshtė pėrdorur pėr tė pėrshkruar moshėn mė tė shtyrė tė Isait (as). Fjala i referohet moshės nė mes 30 dhe 50 vjeēare, domethėnė, fundit tė rinisė dhe fillimit tė pleqėrisė. Dijetarėt Islamik pajtohen qė kėtė fjalė ta pėrkthejnė pėr t’iu referuar njė periudhe pas moshės 35 vjeēare.

Dijetarėt Islamik mbėshteten nė njė traditė tė rrėfyer nga Ibn Abasi lidhur me fakti se Isai (as) u ngrit nė praninė e Zotit kur ishte i ri, domethėnė, nė fillim tė viteve tė 30-ta tė tij, dhe se kur tė kthehet pėrsėri nė tokė, do tė ketė 40 vite tė tjera pėr tė jetuar. Isai (as) do tė pėrparoj nė moshėn e tij tė vjetėr pasi tė jetė kthyer nė tokė, kėshtu qė ky ajet mund tė thuhet se ėshtė njė dėshmi e ardhjes sė dytė tė Isait (as) nė tokė. 8

PROFETI (SAAS) KA TREGUAR PĖR ARDHJEN E DYTĖ TĖ ISAIT

Ekzistojnė disa hadithe nga Profeti (saas) qė i referohen ardhjes sė dytė tė Isait (as). Dijetari Islamik Sheukani ka thėnė se ekzistojnė 29 hadithe pėr kthimin e Isait (as), dhe se informacioni qė pėrmbajnė kėto hadithe nuk ka pasur mundėsi tė falsifikohet. (Ibn Maxhah)

Pasha Atė nė Dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti im, djali i Merjemes, Isai, sė shpejti do tė zbres midis jush (Muslimanėve) si sundimtar i drejtė. (Buhariu)

Ora nuk do tė vjen derisa djali i Merjemes (domethėnė Isai) tė mos zbres nė mesin tuaj si sundimtar i drejtė. (Buhariu)

Profeti (saas) tregon se ēfarė do tė bėjė Isai (as) kur tė kthehet:

Isai (as), djali i Merjemes (as) do tė zbres, do tė sundojė pėr 40 vite me librin e Zotit dhe sunetin tim dhe do tė vdes. (Al-Muttaqi al-Hindi, Al-Burhan fi Alamat al-Mahdi Akhir al-Zaman)

Isai (as), djali i Merjemes (as), do tė jetė gjykatės i drejtė dhe sundimtar i drejtė (nė umetin tim), do tė thyej dhe tė shkatėrroj kryqin dhe do tė vras derrin... Toka do tė jetė aq e mbushur me paqe sikurse njė enė ėshtė e mbushur pėrplot me ujė. E tėrė bota do ta thotė dhe do ta pasojė njė dhe tė njėjtėn Fjalė dhe nuk do tė adhurohet askush tjetėr pėrveē Zotit. (Ibn Maxhah)

inkubacioni

34


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  abramelin prej 19.10.11 1:44

Parashikimet e NASA-s, si ato tė civilizimit “Maja”

Sipas parashikimeve tė civilizimit mistik “Maja”, mijėra vjet mė parė, mė 11 tetor 2011, bota do tė pėsonte ērregullime nga valėt e forta tė rrezatimit tė diellit. Sipas ekspertėve, Toka ėshtė goditur nga kėto rrezatime, pasi ka pasur probleme me lidhjet e internetit dhe telefoninė celulare nė planet. Nė fushėn e komunikimit celular nė botė, kjo ditė ka qenė kaotike. Kalendari “Maja” ėshtė bėrė objekt i shpeshtė studimi dhe debati mes shkencėtarėve, pasi ai ndalet nė vitin 2012, ku parashikon njė stuhi tė fortė diellore qė do tė shkatėrrojė planetin.

Edhe pse kjo ėshtė hedhur poshtė nga njė pjesė e mirė e shkencėtarėve skeptikė mbi parashikimet mistike, llogaritjet e NASA-s konfirmuan se kolapsi ėshtė pasojė e rrezatimit tė fuqishėm tė shkaktuar nga shpėrthimi diellor, i cili, sipas shkencėtarėve tė NASA-s, do tė jetė aq i fuqishėm, sa i gjithė planeti do tė mbetet pa energji elektrike.


abramelin

55


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  inkubacioni prej 19.10.11 1:52

kta illuminati e freemasonet mesiguri kan mi ja ba kshtu e kan qit rrenen qi stuhia djellore ka me shkaktu probleme ne energji elektrike e ata e nalin vet rrymen e qysh eshte ajo forja kur te nalet rryma te na shqiptart "shfrytzone rastiiiiiiiin " e ata e bajn naj marrezi naj kun nebot e e ja lajn tani ja s tuhia djellore eeeeeeeeh qka jan ata qka jannnnn hehehehehhehheh

inkubacioni

34


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  0011 prej 19.10.11 19:43

"prralla me mret" u ba ky fundi i botes, nji her ne muj vjen fundi i botes pppffff.
tani edhe po te vij me te vertet ne 2012 nuk besohet ma,i doli boja ksaj pune.

0011

40


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  maqomaqo3 prej 21.10.11 1:22

sa me shume lexoj aq me shume besoj se ne 21/dhjetor.2012 eshte fundi ,shume shpejt po vjen fundi dhe kjo date eshte paracaktuar .por perpara kesaj date patjeter do kete dicka te zhurmshme ,termete ,fatkeqesi ,luftra apo kontakt alien . pra nuk do vije qetesisht fare fundi , nasa dhe shba po fsheh dicka kjo eshte e sigurte . kush mendon se nuk eshte fundi eshte naiv

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Alien & Ufo prej 21.10.11 11:56

maqomaqo3 shkruajti:sa me shume lexoj aq me shume besoj se ne 21/dhjetor.2012 eshte fundi ,shume shpejt po vjen fundi dhe kjo date eshte paracaktuar .por perpara kesaj date patjeter do kete dicka te zhurmshme ,termete ,fatkeqesi ,luftra apo kontakt alien . pra nuk do vije qetesisht fare fundi , nasa dhe shba po fsheh dicka kjo eshte e sigurte . kush mendon se nuk eshte fundi eshte naiv

Naivė mendoj se janė tė gjithė ata qė besojnė broēkulla tė tilla tė stisura nga besimet obskurantiste fetare, bota jam dakort se mund edhe tė shembet por jo nga profecitė, por nga lufta midis popujve dhe kombeve, sot jetojmė kohėt e atomit dhe s'ėshtė ndonjė zor i madh ta bėjmė kėtė, sidomos fondamentalistėt qė n'u raftė nė dorė ndonjė bombė bėrthamore a e tillė me hidrogjen, vėrtetė do ishte fundi, por kjo s'mund tė parashikohet se nė ē'datė, i vetmi parashikim ėshtė fondamentalizmi dhe pasoja e tij..


PS
Sot ėshtė dt 21 tetor, ka edhe njė parashikim pėr kėtė datė, ja tė shohim dhe mė lejoni t'u shkruaj tė portokallinjtė mbi tė zezė se i vetmi parashikim pėr kėtė datė ėshtė se do ketė shi sipas burimeve meteorologjike ;-)

Alien & Ufo

16


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Juristja prej 21.10.11 13:30

Alien & Ufo, mashtron pse genjen ti eeee edhe sipas burimeve meterologjike nuk ka per te rene shi se ketej nga une eshte sikur eshte pranver dielli eshte sa nje saē :))

Jetoni njerez lereni fundin e botes te vije kur e ka caktuar i madhi Zot.

Zot te lutem nje lutje kam drejtuar teje por ne te mire te njerezve edhe ne te miren tende gjithashtu:
" Te lutem o Zot, jepu ketyre njererzve me te mire te kuptojne se bota eshte e bukur dhe duhet jetuar dhe mos te flasin per dicka qe seshte pune e tyre, e te te lene ty o i Madheruar te perfundosh ate qe ke nisur ne kohen dhe ne menyren e duhur te caktuar prej teje. Te lutem Zot jepu nje termet ne tru mbase u vene mend ne vend e fillojn e bejne ndonje gje te hajrit si per veten e tyre ashtu edhe per kete bote qe jetojne, e mos te ndikohen nga e keqja dhe injoranca qe po shfaros kete mrekulli te krijuar prej teje"

Faleminderit Zot, e shpresoj qe ta kesh degjuar lutjen time.

Juristja

25


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 4 e 5 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi