Fundi i botes54.822

Fundi i botes

Faqja 31 e 48 Previous  1 ... 17 ... 30, 31, 32 ... 39 ... 48  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

2012 Genjeshter

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 12:32

hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 13:35

yasmin shkruajti:Mesa di une Profeti Muhamed (a.s) eshte quajtur "Profeti i Meshires" dhe jo profet me cilesite fallxhorit qe jep shenja per fundin e botes! Ne Kur'an, Zoti i drejtohet Profetit "te pyesin ty per diten e kijametit,i thuaj ajo dite eshte afer" Qe do te thote se, vetem Zoti di se kur eshte kjo dite,e nese vertet Profeti paska parashikuar shenja,i bie qe larg qofte, te kete vepruar ne kundershtim me Librin e Shenjte! Prandaj,mos ta rendojme personalitetin e ndritur te Profetit me parashikime qe nuk kane qene dhe nuk jane ne kompetencen e tij..

yasmin nuk pajtohem me ty ne kete rast Muhammedi a.s i ka thene shenjat qe ia ka treguar Zoti
nuk ka shpikur as edhe nje fjal te vetme shenjat jane te permendura edhe ne Kuran

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  bigcola prej 12.03.11 16:06

DJ_enis shkruajti:hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

Mos je gabim qe Jeuzusi jeton 7 vjet?
7 jo por Dyzet (40) vjet sipas Ebi Hurejre.

bigcola

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 16:07

bigcola shkruajti:
DJ_enis shkruajti:hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

Mos je gabim qe Jeuzusi jeton 7 vjet?
7 jo por Dyzet (40) vjet sipas Ebi Hurejre.

jo nuk jam gabim Isai a.s (Jezusi) ne moshen 33 vjec u ngrit ne qiell
kur te zbresi dmth do ti ket 33 vjeq do jetoj edhe 7 vjet pastaj do vdesi ne moshen 40 vjec

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

NASA pėr vitin 2012

Mesazh  arbri1994 prej 15.03.11 0:34

Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012? Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinokseve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit

Pak mė shumė se tri vjet na ndajnė nga fundi i profetizuar i botės sė njohur, ai ndryshim drastik qė duhet tė pėsojė qytetėrimi aktual. Deri NASA ka lėshuar alarmin, duke pėrqendruar vėmendjen lidhur me njė furtunė diellore tė parashikuar pėr vitin 2012, kur aktiviteti diellor do tė arrijė pikun mė tė lartė.

Mjetet teknologjike qė disponon shkenca moderne kanė evidentuar fenomene fizike dhe qiellore qė mund tė kenė ndonjė lidhje me profeci tė lashta dhe, ndėrkohė, nxjerrin nė pah nivelin e dijes sė qytetėrimit qė na ka paraprirė.

Ky qytetėrim ishte zhdukur nga fenomeni ciklik profetik qė do tė pėrsėritet mė 2012? Kush ka gdhendur nė gurė njė mesazh pėr tė na paralajmėruar nga njė rrezik i tillė, me shpresėn se do ta kishim gjetur mėnyrėn pėr t'i mbijetuar? Mund edhe mos t'u besojmė gjithė kėtyre profetėve. Shumė herė ėshtė ulėritur pėr fundin e botės.

Praktikisht nė fund tė ēdo mijėvjeēari; por jemi gjithmonė kėtu, nė kėtė planet qė ēdo ditė, me njė tėrbim tė dėshpėruar, punojmė qė ta shkatėrrojmė. Ndoshta ėshtė kjo katastrofa. 2012 pėrfaqėson pikėn e moskthimit.

Nėqoftėse e kalojmė, nuk do tė mund ta shpėtojmė planetin nga veprimi ynė shkatėrrimtar i pėrgatitur nė emėr tė zhvillimit e tė progresit... nėqoftėse ky stil jetese mund tė quhet progres. Por gjėja e habitshme ėshtė se ēdo popull, ēdo qytetėrim qė na ka paraprirė ka luajtur tė njėjtėn muzikė, ka folur tė njėjtėn gjuhė.

Qytetėrime qė, sipas datimeve historike, nuk kanė pasur kontakte midis tyre. Popuj tė ndodhur nė katėr anėt e botės, nė pika gjeografike tė ndryshme. Njė koinēidencė? Ndoshta trashėgimia e njė populli tė mėparshėm dhe shumė mė i lashtė? Populli legjendar i Atlantidės? Pėr kėtė arsye po kėrkohet tė kuptohet se ēfarė fenomenesh mund t'i vėrtetojnė profeci tė tilla nė vitin 2012.

Kemi studiuar libra, dokumenta, monumente, pėr tė zbuluar nėse 21 dhjetori 2012 ėshtė vėrtet data nė tė cilėn do tė pėrballojmė rrezikun profetik dhe do tė kuptojmė se nė ēfarė mėnyre ėshtė llogaritur koha nga kush na ka paraprirė; ēfarė ore kanė pėrdorur pėr llogaritjen: spostimin e ekuinokseve. Pavarėsisht kėsaj, nuk ėshtė e thjeshtė qė tė individualizohet momenti i saktė i ngjarjeve qė do tė duhej tė verifikohej. Shumė popuj e kanė treguar 2012 si vitin e evenimenteve tė mėdha.

Torahu hebraik parashikon se nė vitin 5776, Toka do tė goditet nga njė kometė. Aktualisht, sipas kalendarit hebraik, jemi nė vitin 5773. Pėr inkasit, rikthimi i Inkas nėnkupton rikthimin nė njė epokė tė artė. Njė erė e re paqeje e paraprirė nga tri faza.

Duket se faza e parė ka filluar nė vitin 1990, e dyta, e quajtur "e pėrgatitjes", e filluar mė 1993 dhe e pėrfunduar nė 2000 dhe, sė fundi i treta, e quajtur "e manifestimit", qė do tė pėrfundojė mė 2012, kur do tė shfaqet ēifti mbretėror qė do t'i japė jetė epokės sė re tė floririt. Pėr majat, 21 dhjetori 2012 shėnon mbarimin e kalendarit dhe momentin e kthimit tė 90 hyjnive.

Nė mėnyrė tė ganuar, dikush ka pohuar se nuk ėshtė e njohur, pasi ky popull nuk ka vazhduar nė llogaritjen e kohės, nuk ka formuluar parashikime pėrtej njė date tė tillė. Nuk ka gjė mė false! Nga mbishkrimi i gjetur nė monumentin 6 tė vendit maja nė Tortugero tė shtetit meksikan tė Tabasco nxirret data e 20 dhjetorit 2012. Sipas mbishkrimit, nė njė datė tė tillė do tė verifikohej njė eveniment me pėrfshirjen e hyjnisė meksikane tė luftės dhe tė krijimit, Bolon Yokte. Nga kėtu profecia.

Por, rezulton ekzistenca e mbishkrimeve me data pėrtej datės 2012, kėshtu qė majat nuk e kanė 21 dhjetorin 2012 si ditėn e fundit, por vetėm si fundin e njė cikli kalendaresk, njė rast tė njė periudhe tė re tė celeberuar me festime tė mėdha. Majat kanė parashikuar se kthimi i Zotave do tė shėnojė fillimin e njė ndryshimi rrėnjėsor qė do ta ēojė njerėzimin nė njė periudhė tė gjatė paqeje dhe qetėsie.

Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012? Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinoksėve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit, domethėnė lėkundja e lehtė e aksit polar tokėsor pėrreth polit tė rrotullimit tė Diellit.

Me fjalė tė thjeshta, ndodhja e ekuinokseve ėshtė ajo lėvizje qė kryen Toka pėr tė ruajtur prirjen e aksit, duke kundėrshtuar tėrheqjen gravitacionale tė ushtruar nga Dielli dhe nga Hėna, ndaj zgjerimit ekuatorial qė tenton ta drejtojė aksin, duke e detyruar qė tė pėrshkuajė njė rreth - aktualisht me 23.5 gradė, i cili plotėsohet ēdo 25776 vjet, duke origjinuar lėvizjen rrotulluese aksiale.

Gjatė njė lėvizjeje tė tillė tė Tokės vėrehet njė ndryshim i qiejve, i pozicionit tė yjeve dhe i konstelacioneve. Njė prej efekteve ėshtė zėvendėsimi i stinėve me njė afrim tė caktuar ēdo vit, nė mėnyrė qė kur Dielli tė kthehet nė pikėn fillestare do tė rezultojė i spostuar ndaj yjeve me rreth 1 gradė ēdo rreth 72 vjet.

Lėvizja qė na mundėson tė kemi meridianin qiellor... Nė fakt, nėqoftėse marrim nė konsideratė njė meridian imagjinar qė lidh Polin e Veriut dhe Polin e Jugut, mund tė gjehet pika kulmore e yjeve kur kėto tė fundit, duke pėrshkuar kėtė vijė imagjinare, arrijnė ngritjen maksimale sipėr horizontit.

Tekste tė lashta na tregojnė se Zotave ju caktuan 12 periudha mbretėrimi, secila me nga 2160 vjet, korresponduese me 12 shenjat zodiakale, duke e mbuluar nė kėtė mėnyrė tė gjithė ciklin rrotullues rreth aksit me 25920 vjet. Llogaritjet e fundit shkencore kanė propozuar se, praktikisht ēdo shenjė zodiakale ka 2148 vjet dhe jo 2160, duke e ēuar kėshtu ciklin nė njė zgjatje prej 25776 vitesh.

Shkenca zyrtare ka pėrcaktuar se njė gradė rrotulluese aksiale korrespondon me 71.6 vjet; duke qenė se ēdo Erė e Madhe ka 30 gradė, do tė kishim 2148 vite pėr ēdo shenjė zodiakale. Sipas llogarive tė tjera, njė gradė rrotulluese aksiale do tė kishte 71.47 vjet dhe nė kėtė rast do tė kishim njė cikėl prej 25790.20 vjet.

Rrumbullakimi nė 72 vjet ėshtė kryer pėr arsye matematikore; tė parėt qė e adoptuan qenė sumerėt. Kėshtu, duke pasur parasysh se pas pėrmbytjes u verifikua fillimi i njė ere tė re preēesionale me njė diferencė prej 1 gradė e gjysėm, domethėnė 108 vjet dhe se kanė kaluar 6 erėra nga 2148 vjet (aktualisht jemi nė tė gjashtėn), tjetra duhet tė fillojė nė vitin 2012. Sikur erėrat tė qenė pėrbėra nga 2160 vjet, ajo e reja duhet tė fillojė nė 2036. Duhet edhe tė konsiderojmė se tregohet njė zodiak sideral, jo vetėm njė astronomik, pėr tė cilin kemi tė dhėna tė ndryshme pėr ēdo konstelacion.

Pėrtej llogaritjeve qė derivojnė, shėnojmė se kalendari maja parashikon cikle prej 52 vjetėsh; 100 cikle tė tilla i korrespondojnė njė Cikli tė Madh, i njohur si 13 Baktun me 1872000 ditė. Duke marrė nė konsideratė vitet e pėrbėra nga 360 ditė, nėqoftėse fillimi i Ciklit tė Madh tė fundit i pėrket 11 gushtit tė vitit 3113 B.C., parashikohet qė do tė pėrfundojė nė vitin 2087; por nėqoftėse i konsiderojmė vitet e formuara me 365.25 ditė, atėhere Cikli i Madh do tė jetė me 5125 vjet dhe do tė pėrfundojė mė 2012. 100 cikle, domethėnė 5200 vjet, me 365.25 ditė bėjnė 1899300 ditė, jo 1872000.

Ashtu si 5200 vjet me 365 ditė janė tė barabarta me 1898000 ditė. 100 herė numri 18980, me domethėnie tė veēantė pėr popullin maja. Respektivisht 1872000, do tė kemi njė Cikėl tė Madh prej 5128.76 vitesh dhe fundi i tij do tė ndodhė nė vitin 2015.76. Por nuk ėshtė gjithēka.

Kemi parė se preēesioni, pėr arsye matematikore, ėshtė llogaritur me 25920 vjet, nėqoftėse formohet nga 12 erėra prej 2160 vjetėsh, por nė realitet bėhet fjalė pėr 12 erėra me nga 2148 vjet secila, duke dhėnė njė preēesion prej 25776 vjetėsh, duke mbajtur kėshtu parasysh se pėr majat Cikli i Madh ėshtė vetėm njė e pesta e tė gjithė preēesionit, duke i ndarė me 5 tė dy tė dhėnat e reja do tė kemi 13 Baktun apo njė Baktun 13 prej 5184 vjetėsh dhe njė prej 5155. Pėr pasojė, pėrtej 2012 do tė kemi dy data tė tjera pėr mbarimin e ciklit: respektivisht vitet 2071 dhe 2042. 2012 duket se shėnon kalimin nga njė konstelacion tek tjetri; saktėsisht nga ai aktual i Peshqve tek ai i Ujorit.

Pse njė fakt i tillė ėshtė aq i rėndėsishėm sa t'i shtyjė tė lashtit qė tė lėnė njė mesazh lidhur me tė ardhmen tonė qė tė mund tė arrinte deri tek ne?

Sumerėt e kanė bėrė tė parėt, duke paraqitur sipėr njė tabele, qė i pėrket vitit 4200 B.C., kalimin e 3 erėrave dhe tė 3 tė mėpasmeve qė akoma duhej tė kalonin. Nė vitin 4200 B.C. ekuinoksi i pranverės shėnohej nga konstelacioni i Demit; duke llogaritur 3 kalime tė tjera arrihet nė fundin e erės sė Peshqve.

Mesazhi mė domethėnės vjen nga trualli i Egjiptit. Nė "Librin e tė Vdekurve" ėshtė shkruar: "Duke llogaritur dhe duke mbajtur parasysh ditėt dhe orėt e pėrshtatshme tė yjeve tė Orionit dhe tė 12 Hyjnive qė i mbajnė, e gjashta midis tyre ndodhet nė pragun e humnerės nė orėn e disfatės sė djallit. Ja qė unė arrij si triumfator pėrpara njė hapėsire tė gjerė tė botės inferiore. I jap ofertat e mia Zotit Shu...

Kur tė pushojnė maskrat, gjaku i tė papastėrve do tė ftohet dhe Toka, sėrish e formuar nė tėrėsinė e saj, do tė vishet me lule dhe me fruta tė reja...". Njė referim ndaj preēesionit dhe alternimit tė konstelacioneve. Por cila ėshtė e gjashta? Referimi ndaj Orionit nuk ėshtė i rastėsishėm.

Duke qenė se preēesioni mundėson qė tė kthehet prapa nė kohė pėr tė eksploruar qiejt e lashtė, ėshtė vėrejtur se vendosja e 3 piramidave nė fushėn e Gizės do tė paraqisnin tė tri yjet e brezit tė Orionit siē dukeshin nė qiellin e vitit 10450 B.C..

Nė njė datė tė tillė, konstelacioni qė shėnonte pikėn qendrore ishte Luani dhe monumenti pėr trupin luanor e pranishėm nė fushėn egjiptiane ėshtė Sfinksi, qė paraqet konstelacionin kur nė atė kohė ngrihej nė lindje mbi horizont. Kėshtu, nė fushėn e Gizės ėshtė paraqitur konstelacioni i Luanit, piramidat nė jug drejt Orionit.

Duke e kqyrur, pėrsa i pėrket aspekteve gjeologjike tė vendit dhe tė vetė monumentit, qė do tė sinjalizonin njė datim tė pėrfshirė midis 10000 dhe 36000 viteve - pėr sa erozionet vertikale e pranishme i detyrohen ekskluzivisht veprimit tė ujit dhe nė vend nuk janė manifestuar reshje tė bollshme prej tė paktėn 10000 vjetėsh - pyetja nuk ėshtė se ēfarė ndodhi atė vit, por ēfarė ndodhi pėrpara asaj date apo se ēfarė ishte parashikuar.

Njė eveniment aq i rėndėsishėm sa tė bėjė tė nevojshėm njė tregues pėr brezat e ardhshėm, njė mesazh qė koha nuk mund ta fshinte. Njė paralajmėrim lidhur me njė fenomen qė manifestohet nė mėnyrė ciklike, i tė cilit qytetėrimi i pranishėm nė territor i kish qenė dėshmitar i drejtpėrdrejtė? Ai popull nuk ka qenė i vetmi qė ka dashur tė riprodhojė nė Tokė qiellin ashtu siē ishte nė vitin 10450 B.C.

30 kilometra larg nga Titicaca gjenden rrėnojat e "Tiahuanaco", dikur port nė brigjet e liqenit. I ndėrtuar, tregohet, brenda njė nate nga qenie tė quajtur Viracocha tė ardhur nga qielli "mbi pjata tė florinjta". Nė qendėr tė tempullit katėrkėndor 3 (Al centro del tempio rettangolare) 3 shtylla rezultojnė tė vendosura si yjet e brezit tė Orionit dhe, pėr pasojė, si 3 piramidat e Gizės. Edhe nė kėtė vend njė piramidė: Akapana e prientuar drejt pikave kardinale, nė njė linjė me konstelacionin e Ujorit siē shikohej nė qiell nė vitin 10450 B.C..

Nė Kamboxhia, populli kmer ngriti njė qytet tė madh, Angkor, tė pajisur me njė sistem kompleks ujitjeje. Tempujt e ngritur do tė paraqisnin nė detaje formimin e dragoit siē dukej nė horizontin e ekuinoksit tė pranverės tė 10450 B.C.. Angkor pėrmbledh njė mesazh simbolik, i evidentuar nga 72 struktura, nė njė vend ku shpesh gjenden numrat e lidhura me preēesionin, sikur tė ishte pjesė e njė projekti global tė lashtė. Ėshtė riprodhuar mbi Tokė pika mė e lartė e trajektores sė dragoit dhe ajo mė e ulėt e Orionit, domethėnė momenti i saktė qė pėrfaqėson gjysmėn e ciklit preēesional, qė ndodhi nė vitin 10450 B.C..

Vedat flasin pėr 6 yje qė do tė bien nga qielli: "Do tė transformohen nė njė yll tė vetėm errėsire qė do t'i kundėrvihet vullnetit tė Zotave. Por do tė jetė i nevojshėm njė yll tjetėr me qėllim qė fati tė plotėsohet. Familja e Ashura ėshtė shfarosur dhe do tė jesh ti qė do ta rrisėsh. Sė bashku, ju sorollateni nėpėr botė me qėllim qė tė bashkoni tė 6 yjet qė do tė pėrzejnė tė keqen nga qiejt. Por do tė jetė dikur i ardhur nga errėsiara qė mund tė kontrollojė lėvizjen e kohės qiellore dhe tė yjeve tė errėsuar. Ju do tė rriteni nė flakėn e purpurt dhe do ta mundni tė keqen. Fitorja qė do tė arrini do tė bėjė qė qielli tė mos shkatėrrohet. Fati juaj tashmė ėshtė shėnuar: duhet tė bashkoni tė 6 yjet".

Nė mitologjinė kamboxhiane pėrmendet "njė gjarpėr me krahė qė ditėn e shtatė do tė zbresė nga qielli dhe do tė godasė Tokėn". Ai gjarpėr me 7 koka, kobra Ananta, i paraqitur nė muret e tempujve tė Angkor i simbolizuar nga numri 72? E njėjta vlerė e gradės preēesionale dhe, gjė akoma mė shumė e veēantė, masa qė ndaj vendit nga Giza e konsideruar prej kohėsh meridiani "zero" (sot Greenwich). 7 na ēon nė 7 spiralet e gjarprit qė zbret nga pika mė e lartė e piramidave Kukulcan nė Chichen Itza, tė konceptuara nė mėnyrė qė ēdo vit, gjatė ekuinoksit tė pranverės, Dielli nė perėndim pikturon brenda shkallėve tė saj pikėrisht njė gjarpėr, shtatė spiralet e tė cilit tregojnė se pas shtatė erėrash, Toka do tė kalojė njė rrezik.

Nėqoftėse nisemi nga data e 10450 B.C. arrijmė nė erėn e Ujorit. 7 na ēon nė 7 vulat, nė 7 engjėjt, nė 7 fyejt, nė 7 brirėt, nė 7 atributet e dhėna atij qengji qė hapi vulėn e 7-tė. Dhe pėrpara kėsaj tė 6-ėn: "Qėngji hapi vulėn e 6-tė dhe ndodhi njė tėrmet i madh. Dielli u bė i zi si njė thes me qime kali dhe e gjithė Hėna u bė si gjaku; yjet e qiellit ranė mbi Tokė, ashtu si njė fik le tė bien frutat e papjekura kur tundet nga njė erė e furishme.

Qielli u mblodh si njė rrotull qė shpėrdridhet; tė gjithė malet dhe tė gjithė ishujt u lėvizėn nga vendi. Dhe mbretėrit e Tokės, tė dhenjtė dhe tribunėt, tė pasurit dhe tė fuqishmit, skllevėr dhe tė lirė, u fshehėn nėpėr shpella ose midis shkėmbenjve tė maleve". 7 pėrmendet shpesh tek Apokalipsi. "Misteri i 7 yjeve qė ke parė nė tė djathtėn ditė dhe 7 shandanėt e artė.
7 yjet janė engjėjt e 7 kishave dhe 7 shandanet janė 7 kishat". "Pastaj, nė mes tė fronit, tė katėr krijesave tė gjalla dhe nė mes tė pleqve, pashė njė Qengj nė kėmbė, qė dukej se ishte bėrė kurban, dhe kishte 7 brirė e 7 sy qė janė 7 shpirtrat e Zotit, tė shpėrndarė nėpėr tė gjithė Tokėn. Dhe ai erdhi e mori librin nga e djathta e Atij qė ulej mbi fron".

"Kėtu qėndron mendja qė ka dituri. 7 kokat janė 7 malet, mbi tė cilėt ulet gruaja dhe janė edhe 7 mbretėrit: 5 kanė vdekur, njėri ėshtė dhe tjetri akoma nuk ka ardhur. Kur do tė vijė, ka pėr tė zgjatur pak". Duket i qartė referimi i erėrave preēesionale. 5 erėra kanė kaluar, njėra ėshtė kjo e tanishmja, tjetra akoma nuk ka ardhur. Do tė vijė, por duket se jetėgjatėsia e saj nuk do tė jetė e gjatė. Ēfarė do tė thotė? Do tė jetė fundi i kohės, i kohėrave?

Pėr kėtė majat nuk i kanė vazhduar llogaritjet e tyre? Shprehje enigmatike dhe domethėnie ezoterike. Duke ju pėrmbajtur llogaritjeve shkencore dimė se lėvizja preēesionale nuk ėshtė konstante dhe konstelacionet nuk zgjerohen tė gjitha me 30 gradė. Pėr shembull, Virgjėresha zgjerohet me 43.5 gradė, Akrepi me 7.25°, Peshqit me 36.87 gradė baraz me 2638.80 vjet dhe Ujori pak mė shumė se 24 gradė baraz me 1719.67 vjet.

Kėshtu, pėr kė tejkalon ngjarjen profetike, duket se do tė ketė vėrtet 1000 vjet paqe dhe qetėsi. Gjė qė ndoshta ka ndodhur nė tė kaluarėn, siē lexohet tek Timeu: "Pėr ju dhe popuj tė tjerė vetėm sė fundmi jeta ėshtė pasuruar me shkronjat dhe me nevojat e tjera kulturore, pasi qė, edhe njėherė akoma, shtrėngatat qiellore janė derdhur si epidemitė, duke lėnė tė gjallė vetėm njerėzit mė tė trashė dhe analfabetė. Kėshtu, se ėshtė dashur qė tė rifilloni si fėmijėt, injorantė nga gjithēka ekzistonte nė kohėrat e lashta, kėtu ose nė vendin tuaj".

Por mund tė ndodhė qė mos tė ketė kometa qė bien, gjarpėrinj apo evenimente tė tjera katastrofike dhe se evenimenti ėshtė i lidhur me ciklin e njollave diellore apo me ndryshimin e polariteteve. Fusha manjetike tokėsore nuk ka ruajtur tė njėjtin polaritet nė kohė, por ka pėsuar pėrmbysje. Kėto nė fakt janė tė ērregullta dhe pa njė kohėzgjatje fikse. Pėrmbysja e fundit duket se i takon rreth 780000 viteve mė parė. Vlerėsohet se nė 20 milion vitet e fundit fusha manjetike tokėsore e ka pėrmbysur polaritetin e saj 50 herė, rreth 10 herė nė 4 milion vitet e fundit. Nė vitet e fundit ėshtė vėrejtur njė dobėsim i fushės manjetike tokėsore, njė sinjal qė shumė e tregojnė si njė ndryshim tė mundshėm tė poleve manjetike.

Dobėsimi i fushės kompletohet nė harkun e disa mijėvjeēarėve pėrpara se tė arrihet nė pėrmbysje. Moment nė tė cilin duket se Toka ndalet pėr 72 orė pėrpara se tė fillojė tė rrotullohet nė tė kundėrt, duke e pėrmbysur lėvizjen e saj. Njė fenomen qė sipas thėnies sė shkencėtarėve nuk do ta shikojmė pėrderisa zvogėlimi aktual nė veprim do tė vazhdojė deri nė vitin 3400.

Njė fenomen qė sikur tė ndodhte shpejt do tė ishte hera e parė qė do tė verifikohej me njė Tokė tė populluar nga 6 miliard individė. Gjatė tranzicionit midis polaritetit aktual dhe atij tė mėpasėm, Toka do tė ishte pėrkohėsisht pa ekranin mbrojtės tė saj. Kėshtu qė do tė ishim tė ekspozuar nė mėnyrė tė rrezikshme ndaj rrezatimve kozmike dhe diellore.

Nėpėrmjet mijėra provash simulimi ėshtė sqaruar se pėrmbysjet kėrkojnė disa mijėra vjet pėr t'u kompletuar dhe nuk kėrkojnė zerimin e fushės manjetike, por njė modifikim tė saj qė e ēon nė njė gjendje mė komplekse. Pėrmbysjet mund tė varen edhe nga aktiviteti diellor qė do tė arrijė pikun nė vitin 2012, pas ciklit tė zakonshėm tė njollave diellore prej 11.1 vitesh dhe, nė fund tė njė Cikli tė Madh njollash!, tė llogaritur edhe nga majat, prej 18980 vitesh. Pikėrisht shifra qė tregon fundin e Llogaritjes sė Madhe. Domethėnė 52x365 ekuivalent me 18980 vjet.

Por, referimi ndaj njollave vjen edhe nga Egjipti. Nėqoftėse marrim nė konsideratė datėn 10450 B.C. dhe atė tė treguar nga vėnia nė linjė e kanaleve, qė na sinjalizon 2450 B.C., do tė gjejmė njė diferencė prej 8000 vjetėsh, qė tė pjesėtuar me gradėn preēesionale me 72 (gjithmonė, duke mbajtur parasysh vlerėn reale tė gradės me 71.6), do tė japė vlerėn 111.111; referim i qartė ndaj njollave diellore dhe aktivitetit tė Diellit.

Njerėz qė vėrejnė riprodhimin nė Tokė tė pozicionit tė tri yjeve tė brezit tė Orionit do tė deduktojnė se nė vitin 10450 B.C., rezultonte i spostuar mė nga lart me 111.111 gradė respektivisht pozicionit tė tij, pasi do tė kalojnė 5 faza dhe do tė afrohet kompletimi i ciklit relativ prej 18980 vitesh diellorė. Koincidenca? Vetėm numra? Po, numra...

Me matematikėn mund tė luajmė gjatė; tė nxjerrim tė njėjtat shifra me llogaritje tė tjera, kėshtu ēdo shifėr bėhet e dyshimtė. Edhe pse tė dhėnat e sipėrpėrmendura janė nxjerrė, duke e konsideruar ciklin preēesional me 26000 vjet; por, siē e kemi shkruar, ėshtė njė vlerė e adoptuar pėr motive matematikore. E dhėna reale ėshtė 25776.

Kėsaj i shtojmė qė nė vitin 2012 tė gjithė planetet do tė vihen nė njė linjė, duke e influencuar fushėn manjetike tokėsore, qė Toka dhe Dielli do tė jenė nga ana e tyre nė njė linjė me qendrėn e galaktikės; fakt qė duket se ka ndodhur edhe 13000 vjet mė parė, por nga ana e kundėrt.

Veē kėsaj, tė pohosh se epoka e ndėrtimit tė tri piramidave nė fushėn e Gizės ishte viti 10450 B.C. duket njė pasaktėsi, pasi nė atė kohė monumentet ishin tashmė nė vend, duhet tė kenė qenė ndėrtuar vite mė parė.

E pamendueshme qė gjithēka tė zhvillohej nė njė "natė tė vetme". Pėr pasojė, kur ėshtė manifestuar ngjarja ciklike? Cilėn datė duhet tė marrim si fillim tė llogaritjeve tona pėr matjen e kohės? Veē nė mos e gjitha kjo ėshtė parashikuar 200 vjet mė parė dhe ėshtė furnizuar me ndėrtimin e "mesazhit" duke i pasur frikėn mė sė keqes.

Dhe, duke luajtur me numrat, arrijmė nė 11 ciklet nė sekondė tė arritura nga rezonanca nė brendėsi tė boshllėkut tė Schumann, ku nėpėrmjet shkarkesave tė rrufeve kondensohen valėt elektromagnetike nė bandėn ELF; njė boshllėk i ndodhur midis sipėrfaqes tokėsore dhe limitit tė brendshėm tė jonosferės nė 55 kilometra lartėsi.

Frekuenca themelore e rezonancės sė Schumann ėshtė njė valė stacionare nė boshllėkun Tokė - jonosferė me gjatėsi vale tė barabartė me perimetrin e Tokės. Nė ēdo moment, ngarkesa nė brendėsi tė boshllėkut ėshtė konstante, domethėnė 500000 kulon.

Toka posedon njė frekuencė zanore bazė qė nga momenti i zbulimit tė saj ka mbetur e pandryshuar nė rreth 7.8 herc. Mund tė lėkundet midis 6 dhe 50 cikleve nė sekondė, midis 7, 8, 14, 20, 33, 39 dhe 45 herc. Aktualisht, sipas vlerėsimeve tė fundit, vlera e rezonancės sė boshllėkut Schumann duhet t'i kishte kaluar tashmė 11 hercėt dhe do tė vazhdonte tė rritej mė tej.

Intensiteti i fushės manjetike ėshtė proporcionale me shpejtėsinė e rrotullimit tė planetit. Rritja e rezonancave duket e shoqėruar me zvogėlimin e fushės manjetike. Sipas gjeologut Gregg Braden, shumė kohė mė parė majat mendonin se kulmi i transformimit mund tė arrihej mė 2012, kur rezonanca manjetike mund tė prekte 13 ciklet nė sekondė dhe fusha manjetike mund tė vlerėsohej deri rreth zeros.

Profesor Bamerjee i Universitetit tė New Mexico pohon se fusha ka humbur gjysmėn e intensitetit tė saj nė 4000 vitet e fundit dhe parashikon njė pėrmbysje. Njė mekanizėm krejtėsisht natyral. Ēdo herė qė intensiteti i fushės manjetike tė planetit tonė ėshtė zvogėluar, kjo i ka korresponduar pėrmbysjes sė nordit dhe jugut manjetik. Kur? Pas 4000 vjetėsh? Pas 1500 vjetėsh? Mendimet janė kontradiktore.

Tė tjerė tregojnė njė ulje prej 50 pėrqind tė fushės, por respektivisht 1500 viteve mė parė. Gjithmonė sipas Braden, rezonanca do tė prekė 13 ciklet nė sekondė dhe, njėkohėsisht, fusha manjetike do tė arrijė pikėn zero nė 2012. Kur Schumann e zbuloi nė vitin 1898, rezonanca ishte nė vlerėn 7.8 herc; nė vitin 2002 ka rezultuar nė 11.9 cikle.

Me logjikė, vlera 13 do tė arrihet pas 104 vjetėsh. Do tė jetė viti 2112. Dikush i ka gabuar llogaritjet me 100 vjet? Doktor Brian Desborough thekson se, mediat tentojnė qė tė minimizojnė dhe, nė rastin mė tė keq, t'i injorojnė shumė evenimente gjeofizike dhe konfirmon zvogėlimin e fushės manjetike tokėsore qė sė shpejti do tė arrijė zeron.

Shėrbimi Gjeologjik i Shteteve tė Bashkuara thekson se, ēdo 500 mijė vjet fusha manjetike tokėsore arrin zeron, pėr t'u rritur mė pas me ngadalėsi. Majat flasin pėr njė periudhė tė mungesės sė kohės. Shkenca nuk ėshtė nė gjendje tė shpjegojė motivin e ndryshimit tė boshllėkut Schumann, ndoshta i detyrohet ciklit tė njollave diellore, duke qenė se jonosfera ndryshon me njė cikėl pėr ēdo 11 vjet tė aktivitetit diellor.

Lojėrat matematikore vazhdojnė me numrin maja qė tregon datėn e inaugurimit tė Tempullit tė Kryqit tė Palenque: 1359340. I pjestuar me 18980 jep 71.619, vlerėn e konsideruar tė saktė tė gradės preēesionale. Majat kishin edhe njė numėr tė shenjtė: 1366560; njė numėr i tillė i pjestuar me 72, vlerės e gradės preēesionale, na jep vlerėn 18980. Numėr i viteve qė duhen nė mėnyrė qė dy kalendarėt majat tė pėrkojnė: 52x365 = 18980 dhe 73x260 = 18980.

Nė harkun e 18139 verifikohen 5 pėrmbysje tė fushės manjetike diellore me gjatėsi prej 374 vitesh secila. Majat llogarisnin 187 vjet pėr njė cikėl njollash dhe 20 prej kėtyre cikleve janė tė barabarta me 1366040 ditė.

Sistemi numerik maja ishte i lidhur me ciklet e manjetizmit diellor; ēdo 260 ditė ndodhte ndėrveprimi midis fushave manjetike polare dhe ekuatoriale tė Diellit. Tė dy numrat, 1366040 dhe 1366560, rezultojnė tė pjestueshėm me 260, duke na dhėnė respektivisht 5254 dhe 5256. Duke qenė se, siē ka pohuar dikush, matematika "nuk njeh opinion".

Duke bėrė pak llogari zbulojmė se numrat e mėdhenj janė vlera tė referuara tė njėjtės gjė. Zyrtarisht njė cikėl njollash zgjat 187 vjet. Ēdo vit numėron 365 ditė, kėshtu qė do tė kemi 68255 ditė, por jo 68302. Pse njė diferencė e tillė?

Nė llogaritje ėshtė konsideruar njė vit me 365.25, nė fakt, 365.25x187 = 68.301.75, e rrumbullakosur nė 68.302. Vlera 1366650 : 365.25 na jep 3741.68, qė e pjestuar me 20 (cikle) jep 187.08. Kėshtu qė 187x20 = 3740x365,25 = 1366035 (nė vend tė 1366040). Megjithatė, rezultati final nuk ndryshon.

Majat ndiqnin edhe rrotullimin e Afėrditės prej 584 ditėsh pėr njė kontroll tė mėtejshėm tė ciklit tė njollave diellore, duke verifikuar njė periudhė prej 68328 ditėsh (117 herė 584). 20 prej kėtyre kalimeve janė ekuivalente me 1336560 ditė; nga tė cilat: 1336560:365,25 = 3659.30 dhe jo 3756 vjet, shifėr qė pėr disa tregon se pas sa kohe ndryshon fusha manjetike diellore.

Diferenca llogaritjeje qė mund tė rezultojnė influencuese nė llogaritjen pėr tė pėrcaktuar datėn profetike. Llogaritja e ciklit tė njollave diellore shėrbente pėr tė njohur se kur fusha manjetike e shtresės sė brendshme tė Diellit prirej, duke e shtrėnguar Tokėn qė prirej drejt aksit tė saj manjetik, qė t'i kundėrshonte efektin.

Njollat diellore na tregojnė edhe vlerėn 111.111 dhe Papa i 111-tė i profecisė sė Malachia identifikohet me Benediktin e XVI-tė, i konsideruar Ati i Shenjtė i parafundit. Por, Malachia nuk e ka treguar njė Papė tė 112-tė, ka profetizuar vetėm se i fundit do tė jetė Pjetėr romani. Sa papė do tė pasojnė njėri-tjetrin midis tė 111-it dhe tė fundit?

Duke u kthyer nė funksionin e Piramidės sė Madhe me Zedin e saj, kolonėn e Osirisit, ishte ai i kundėrbalancimit tė forcės sė fushės manjetike? Nėqoftėse ishte kėshtu, koha dhe njeriu kanė shkatėrruar mekanizmin dhe humbur udhėzimet e funksionimit tė tij. Po lundrojmė pėr qejf drejt njė katastrofe profetike, ciklike?

Ne, tė mallkuar dhe tė dėnuar, tė pajisur me Nobel pėr egoizmin. Ne, qė jemi quajtur njė qytetėrim mė i avancuar dhe teknologjikisht mė i lartė se ato qė na kanė paraprirė. Ne, qė nė vend tė ndėrtojmė kemi qenė tė aftė vetėm tė shkatėrrojmė, pėrfshi planetin...

Ne, qė respektivisht ndėrtuesve tė monumenteve megalitike tė gurta, qė na shikojnė prej mijėra vjetėsh, nuk kemi tė drejtė tė quhemi qytetėrim. Sepse nuk jemi. Sepse e kemi harruar domethėnien e vėrtetė tė kėsaj fjalė. Jemi vėrtet "virusi vdekjeprurės" pėr t'u asgjėsuar. Jemi "joqytetėrimi".

arbri1994

32


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  alban bytyqi prej 16.03.11 22:33

Shenjat e kjametit qė ende nuk kanė ndodhur - Pikepamje islamike

1. Shafitjet (e tokės), deformimet (shėndrrimi nė qenije tė tjera) dhe
hedhja (nga qielli) qė do tė ndodhin nė kėt ummet.

Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhamedi as ka thėnė: "Betohem nė Atė qė mė
dėrgoi mua me tė vėrtetėn, nuk do tė marrė fund kjo botė para se t'u ndodhė
atyre (njerzimit) shafitje (tė tokės), deformime (transformim tė njeriut nga
njė qenije nė qenije tjeter) dhe hedhje (gjuejtje nga qielli)". I ėshtė
thėnė: Kurė do tė ndodhė kjo? Tha: "Kur tė shohėsh gratė qė u kanė hipur
shalėve, kur tė shtohet muzika, kur tė dėshmohet rrejshėm, kur tė pijnė
muslimanėt me enėt e banorėve tė lindjes, tė arit dhe arit dhe argjendit,
dhe kur tė mjaftojnė burrat e burra dhe gratė me gra..." Nė disa hadithe tė
tjera thuhet se ata do tė shėndrrohen nė derra dhe nė majmunė, ndėrsa pėr
shafitjet e tokės, nė njė hadithė tjeter ka thėnė: "O ju (qė jeni tė
pranishėm), kur tė dėgjoni pėr njė ushtri qė ėshtė shafitur afėr (qytetit tė
Medinės), atėherė veēmė u afrua kjameti". Fjalen "Kur t'i shohėsh gratė se u
kan hipur shalėve" disa dietarė e komentuan me ngasjen e tyre tė veturave.
Ebu hurejra transmeton hadithin se Muhamedi as tha: "Nuk do tė ndodhė
kjameti para se tė shtohet pasuria dhe tė teprohet sa qė njeriu do tė
nxjerrė zeqatin e pasurisė sė tij e nuk do tė gjejė askend qė t'ja pranojė
atė. (Nuk do tė ndoshė Kjameti ( derisa tė shėndrrohet toka e Arabisė nė
kopshte e lumenj". Shėndrrimi i shkretirės nė tokė pjellore mund tė ketė
qėllimin e shėndrrimit artificial me hapjen e kanaleve pėr ujitje, apo me
ndryshimin e klimės siē do tė shohim sek kapitulli "Paralajmrimet e Kur'anit
dhe Synetit tek zbulimet e reja shkencore".

2. Fryrja e hanės sė re.

Nga Ibn Mesudi transmetohet se Muhamedi as ka thėnė: "Shenjė e afrimit tė
Kjametit ėshtė ryerja e hilalit (Hėnės sė re)". Muajt Islam llogariten sipas
hėnės. Hėna e re nė formė tė drapėrit tė hodhė paraqet fillimin e muajit.
Rrumbullaksimi i saj (hėna e plotė paraqet gjysmėn e muajit, derisa tė
rikthehet nga ka filluar. Pra, Muhamedi as paralajmroi se hėna e re para
kjametit do tė duket se kan kaluar dy apo tri net, ndodhta pėr shkak tė
ndonjė ērregullimi qė do tė ndodhin nė sistemin e saj.
3. Tė folurit e egėrsirave dhe e gjėrave tė ngurta.

Imami Ahmed nga Ebu Seid El-Huderij transmetojnė hadithin e Profetit tė
Allahut xh sh se tha: "... Nuk do tė vijė kjameti pėrderisa egėrsirat tė mos
u flasin njerėzve, e skaji i kamxhikut tu flet njeriut dhe lidhėset e
kėpucėve tė tij. dhe derisa tė mos lajmroi kafsha e tij se ēka ka bėrė
gruaja e tij pas tij". Kjo qė paralajmroi Muhamedi as mund tė jetė diē jasht
rregullit natyrorė, ashtu siē dėshmojnė pjesėt e tupit diten e ringjalljes.
Por edhe mund tė ket pėr qėllim shtimin e diturisė sa qė do tė kuptojė
kafshet etj..

4. Lumin Eufrat zbulon njė kodėr me arė dhe zbulohen minerale afėr Hixhazit
(Mekes e Medinės) sa qė vriten njerėzit pėr to.

Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejre transmetojnė hadithin: "Gati ėshtė
Eufrati tė zbulojė njė thesar me ar, ai qė prezenton aty, mos tė marrė nga
ai asgjė" Nė njė hadithė tjeter thuhet: "Nuk do tė ndodhė Kjameti derisa tė
mos zbulojė eufrati njė kodfėr me arė, pėr tė cilin do tė luftojnė njerėzit,
dhe nga 100 njerėz do tė vriten 99-tė, e secili do tė thotė Ndoshta unė do
tė shpėtoi". Kjo kodėr do tė zbulohet pasi tė shterret lumi, ose zbuluesit
e mineraleve do ta zbulojnė atė thesarė, ose pasi ti ndryshohet drejtimi i
rrjedhės sė lumit pėr shkaqe tė ndryshme e pastaj ai ta zhveshė kodren nga
dheu nėn tė cilėn fshehet ari,. Lumi Eufrat buron nė Turqi e kalon nėpėr
Irak afer Bagdadit

5. Rrethimi i Muslimanėve nė Medine

Sipas hadithit: "Gadi janė muslimanėt tė rrethohen nė Medine..."
hadihtologėt komentojnė se do tė vijė dita kur armiqt e Islamit do t'i
rrethojnė muslimanėt nė Medine. Allahu Alem.

6. Paraqitja e mbretit El-Xhehxhah

Muslimi nga Ebu Hurejre ka transmetuar hadithin, se Muhamedi alejhiselam ka
thėnė: "Nuk do tė ndodhė Kjameti para se tė dalė nji person nga fisi Kahtan
i cili do t'i ngasė njerėzit me shkopin e tij". Nė njė transmetim tjeter tė
Muslimit thuhet: Nuk do tė kalojnė ditėt dhe netėt pa e marrė pushtetin nji
person qė quhet El-Xhehxha". Fisi Kahtan asht fis nga i cili kan
prejardhjen arabėt. Personi i pėrmendur nė hadithin e dytė mund tė mos jetė
personi i pėrmendur nė hadithin e parė. , sepse nė njė transmetim tė
Termidhiut thuhet se ai ėshtė nga Mevalitė (nga joarabėt).
Sodoqoftė hadihti sinjalizon se ai do tė jetė i fuqishėm, saqė do ti ngasė
njerėzit me shkopin e tij, pėrkatėsisht me fuqinė e tij. Megjithate ne nuk
kemi njohuri se a do ti ngasė njerėzit nė sherr apo nė hajėr.

7. Trazira (fitneti) e Ahlasit, e Serrasė dhe e Duhejmasė.

Transmeton Abdullah Ibn Umeri se kur dikush e pyeti Profetin e Allahut:
"ēėshtė trazira e Ahlasit"? Ai (Muhamedi as) tha: "Ajo ėshtė trazira e ikjes
dhe e rrėmbimit (tė pasurisė e tė familjes). Pastaj do tė vijė trazira e
Serrasė, ardhja e saj, apo e liga e saj ėshtė nėn kėmbėt e mija. Njė njeri
nga familja e ime mendon se ėshtė i imi, por ai nuk ėshtė i imi, sepse tė
dashurit e mij janė tė devotshmit. Pastaj tubohen njerėzit rreth njė njeriu
sikurse kėrllokulla e brinjėve (ėshtė shprehja pėr njėgjė qė ėshtė
jostabile) Pastaj do tė vijė trazira e Duhejmasė e cila nuk do tė lėjė asnjė
nga ky ymet qė nuk do tė goditet, e kur tė thuhet se u ndėrpre, ajo do tė
zgjatet (do tė vazhdojė mė tutje), gdhinė njeriu atėherė besimtarė e ngryset
pabesimtarė, derisa tė ndahen njerėzit nė dy tabore. Njė tabor i imanit pa
nifak (dyftyrėsi), dhe tabori tjeter i nifaklut pa fije imani. Kur e gjith
kjo do tė ndodhė, prite Dexhalin atė ditė apo tė nesėrmen."

8. Ardhja e Imam Mehdiut dhe koha e paraqitjes sė tij.

Njeriu, shpeshherė takohet nė kohėra dhe rrethana para sė cilave nga
pamundėsia e gjetjes sė njė rrugėdaljeje nga ky lavėrnit, bie nė mendjen e
tij idenė e ardhjes sė njė njeriu prej qielli, ose ndonjė formė tjetėr
mbinatyrore, icili do tė rregullojė gjendjen dhe drejtėsinė njerzore nė
tokė. Kur njeriu gjendet nė kėtė gjendje kritike apo nė ndonjė problem tė
pazgjidhshėm, atėherė kėrkon rrugėdalje me anė tė ndonjė mrekullie, tė cilin
i Gjithdijshmi do ta dėrgojė pėr tė rregulluar problemet dhe drejtėsinė nė
tokė. Kjo ka qenė kėshtu prej kohės sė Idhujtarisė, madje edhe te
Kristijanėt, e me njė ndryshim tė vogėl ka arrijtė edhe te muslimanėt (*65).
Mnedimin e tillė e takojmė edhe nė Angli. Tek Anglezėt nė shekullin e kaluar
(XIX) hasim nė mendimin e paraqitjes sė njė njeriu, icili nė botė do tė
sjellė lumturinė. Mbeturinat e kėsaj ideje ende i takojmė nė pjesėn veriore
tė krahinės "Bretanje" dhe nė Francė. Ky mendim, edhe tek muslimanėt ėshtė
bėrė gjithnjė e mė i fuqishėm.

Nė shekullin e parė tė erės Islame, u paraqiten grupe muslimanėsh me
mendimin se H. Aliut r.a, i takonte e drejta e halifatit (imametit). Pėrveē
kėsaj, disa madje deklaruan se edhe pas Aliut r.a halifati tė bie nė duar tė
pasardhėsve tė tij.
Kjo grupė, ecila ėshtė e njohur me emrin "SHii", konkludoj se Profeti i
Zotit Muhamedi as, para se tė ndrrojė jetė, ka porositė qė pas tij, Sundimin
(imametin) ta marrė Aliu ra, dhe krahas kėsaj kan formuluar hadithe, pėr tė
argumentuar mendimin e tyre.
Edhe pse lėvizja e Shiave e pėrēarė nė shumė sekte, ata mbajnė qėndrimin e
njėjtė mbi tė drejtėn e halifatit nė familjen e Aliut. Mosmarrveshtja e
vetme e tyre qėndronte nė atė se njė palė mendonte qė halifati pas H' Aliut
tė bie nė djemt e tij prej Fatimesė (bijės sė Pejgamberit), ndėrsa para
tjetėr e kundėrshtonte kėtė mendim, duke pretenduar se e drejta halifatit
pas H. Aliut i takon birit tė Aliut me grue tjetėr, gjegjėsisht Muhamed Ibni
Hannefij.
Ata nuk mjaftojnė me kaq, por filluan qė H. Alinė, Hasanin dhe Husejnin, ti
konsiderojnė si tė shenjtė, ashtu si tė krishterėt qė konsiderojnė H' Isanė
a,s. Prej kėtu filloj tė lindė mendimi i ardhjes sė njė njeriu icili do tė
sjellė paqė e drejtėsi nė botė. Mirėpo, siē u tha mė parė kjo ide apo ky
mendim e ka fillin shumė mė parė te tė Krishterėt dhe tek idhujtarėt. Tė
krishterėt mendojnė se tek Muslimanėt do tė paraqitet Mahdiu i premtuar tė
cilin ata e quajn "Mesih" me anė tė ringjalljes, ndėrsa idhujtarėt mendojnė
se ai nuk do tė lajmrohet me ringjallje, por me lindje, pra do tė lindė njė
njeri tė cilit do ti jepet mundėsia tė jetė Mesih apo Mahdi i premtuar. Tek
muslimanėt ekziston njė ndryshim i vogėl, ngase ato mendojnė se Mehdiu do tė
lajmrohet pasi qė njė kohė tė gjatė ka ndejtur i fshehur nė sytė e tė tė
gjallėve. Njė njeri me emrin Abdullah B. Sebe, icili formalisht e ka pranuar
Islamin nė Kohėn e Khalifit Omer r.a, shprehė mendimin se Mahdiu ėshtė Imami
i dymbėdhjetė Shii-tė, Muhamed Ibni Hasan Askeriu, icili qenka futur nė
podrumin e shtėpisė sė tij, dhe aty do tė qėndrojė deri para mbarimit tė
botės, prej nga do tė dalė dhe do t'u sjellė njerzve drejtėsinė. Tė kėtij
mendimi janė grupa Shi-ite e quajtur "ISNA - ASHERIJJE" (dymbėdhjetėshja).
Krahas kėtij grupi Shi-itė, ekziston edhe grupi tjetėr "SABIJJE" tė cilėt
mendojnė se halifja i shtatė ėshtė fshehur dhe do tė lajmrohet sėrish si
Mahdiu i Premtuar. Kėto besime kan shkaktue dėme nė mesin e muslimanėve,
duke u dhėnė mundėsi tė tjerėve qė tė paraqiten si Mesih apo Mehdi dhe nė
kėtė mėnyrė duke formuar lėvizje (sekte) tė shumta (tė reja) dhe kėshtu tė
mbjedhin pėrēarje nė mesin e muslimanėve.
Nė historinė Islame, i pari qė e quajti vehten "Mahdi" ishte Muhamed Ibn
Hanefijje. Mbasi ja mbysin vėllaun e tij Huseinin nė Kerbela, ai u ēua tė
kėrkojė tė drejtėn e Halifatit. Disa historian thonė se kėtė nuk e ka bėrė
ai, por mė vonė Muhtari (njėri prej udhėheqėsve tė njė grupi Shiah) ka
shpifė pėr tė. Historiani Teberij, shkruan: "Kur Muhtari ka shkuar nė Kuffe,
bashkė me emrin Mehdije ka pėrmendė edhe emrin Hanefijje..." Mirėpo, Taberiu
thotė se me kėtė fjalė ai nuk ka patur qėllim nė domethėnijen qė emri Mahdi
e ka nė ditėt e sotme, por e ka pėrdorė pėr tė pėrmendė vendimet Shi-ite nė
tė cilėn mendohet se Muhamedi i ka dhėnė Aliut aftėsinė me enėn e sė cilės
do tė spjegojė dhe do tė komentojė hadithet e Muhamedit a,s, gjė qė H' Aliu
e ka pėrcjedhė tek pasardhėsit e tij.
Ndėr mė tė njohurit pas Ibni Hanefijjes qė ėshtė quajtur Mehdi, ka qenė
Muhamed Ibni Abdullah, origjina e tė cilit lidhet me Hazreti Hasanin. Ai
ėshtė lajmrue me kėtė titull nė Hixhazė, por ushtarėt Mensurovitė shpejt e
arrestojnė dhe e vrasin. Ka tė tillė qė mendojnė se deklarimi i tij si
Mehdi, nuk ka patur kuptimin qė mė vonė i ėshtė dhėnė, por ai me kėtė ka
dashė tė tregohet si personalitet icili do tė ngrisė vendet Islamike nė
pikėpamje politike. Sido qė tė ketė qenė, nė mesin e muslimanėve ka hyrė
mendimi se para pėrfundimit tė botės do tė paraqitet "Mahdiu" icili do tė
vendosė rendin dhe drejtėsinė nė botė.
Pas Muhamed Ibni Abdullahut, mė 1722, ėshtė paraqitė nė Veriprendim tė
Afrikės, njeriu me emrin Ibni Tumert, icili filloj ta paraqes vehten si
Mehdiu i Premtuar. Ai nė fillim pretendoj, kinse nė ėndėrr paska mėsuar
Kur'anin pėrmendėsh. Pėrveē kėsaj ai ēon jetė shumė tė thjeshtė, i leckosur
dhe me kontakte shumė tė rralla me njerzit, etj.
Pas tij, mė 1780, lajmrohet Mehdiu tjetėr me emrin MENSUR. Fama e tij shpejt
arrinė deri nė Afrikėn Prendimore. Pėr tė Frederiku i Madh thotė: "Ardhmėria
e botės mvaret prej asaj se si do tė zhvillohet lėvizja e tij..." Dhe
vėrtetė, brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, lėvizja e tij numronte mė shumė
se njėqind mijė antarė. Bile, edhe shumė tė krishterė tė asaj kohe e pranuan
Islamin, pėr t'u bėrė antarė tė kėsaj lėvizjeje.
Mė i njohuri qė u paraqit pas tij, ishte Muhamed Ahmed El Mehdi, nė Suduan
(Viti 1881). Ai ka pretenduar pėr vehten e tij se ėshtė vetė Muhamed Ibni
Hasan El Askeriu, imami i dymbėdhjetė, icili mė shumė se dhjet shekuj ka
ndejt i fshehur. Prej veprimeve tė ēuditshme tė kėtij "Mehdiu" ėshtė ajo qė
ka patur pėr qėllim tė emitojė Profetin Muhamed a,s, ka bėrė hoxhretin,
(emigrimin), i ka zgjedhur pėr vehte katėr shokė tė cilėt do ta
zavendėsojshin mė vonė si halifė, pėr tė imituar katėr halifet e Hulefai -
Rrashidinėve.
Nė tė vėrtetė, ēka don tė thotė fjala "Mesih". Fjala mesih nė kuptimin e
mėparshėm nuk ekziston nė Kur'an, pra sipas komentatorėve tė shumtė tė
Kur'anit, nuk pėrmendet pėr ardhjen e ndonjė Mesihu. Megjitate ithtarėt e
kėtij sekti (siē e pamė) herė pas here nxjerrin ajete dhe ja mveshin
"Mesihut tė premtuar". Fjala "Mesih" ėshtė epitet i Isait, e do tė thotė: i
pa mėkat, i bekuar (*66). "Mesih" nė gjuhėn e arabishtes, don me thanė njeri
i urueshėm. Fjala "Mesih" ėshtė mbiemėr i tė madhit Isa. Llagepi i Isait
ėshtė Mesih dhe emri i tij ėshtė Isa (*67). Christ (greqisht Christos) pėr
tė treguar njė "king" ose njė prift qė simbolizon njė shenjtėri... Nė gjuhėn
hibru dhe gjuhėn arabe, kjo fjalė zavendėsohet me fjalėn "Mesih".

Me ēka u tha mė lartė, janė mendime tė disa dietarėve tė ndryshėm, tė cilėt
hadithet qė flasin pėr ardhjen e Imam Mehdiut, i paraqesin tė shpifura mė
vonė nga sektet e ndryshme. Megjithate, kemi edhe mendime diejarėsh tė cilėt
spegojnė se ardhja e Mediut ėshtė e vėrtetė dhe njėra nga shenjat e
Kjametit. Ata i konsiderojnė hadithet e vėrteta dhe i komentojnė me
paraqitjen e njė halifi tė vėrtetė nė fund tė kohės i cili do tė jetė nga
familja e Muhamedit as (ehlul Bejti). Emri i tij dhe i babait tė tij do tė
jetė i ngjajshėm me tė Muhamedit dhe babait tė Muhamedit as. Ai do ta
mbulojė tokėn me drejtėsi, meqė ėshtė e mbushur me mizori.
Transmetoi Abdullah Ibn Mesudi se Muhamedi as ka thėnė: "Nuk do tė pėrfundoi
kjo botė para se ti zotroi arabėt me njė njeri nga familja ime, emri i tij
ėshtė i ngjajshėm me emrin tim". Kurse Ebu Davudi transmeton: "Sikur tė
mbetet nga kjo dynja vetėm edhe njė ditė, do ta zgjasė Zoti atė ditė qė tė
dėrgoi njė njeri nga familja ime. Emri i tij dhe emri i babait tė tij janė
tė ngjajshėm me emrin tim dhe emrin e babait tim. Ai do ta mbushė token me
drejtėsi sukur ėshtė mbushur me mizori". Ky imam dhe ky halif do tė lindet
nė mesin e muslimanėve, nga familja e Muhamedit as. dhe do tė marrė pėrsipėr
ēėshtjen e muslimanėve qė t'i udhėheqė ata nė rrugen e hajrit. Thotė Ibėn
Kethiri nė librin e tij "Trazirat dhe luftėrat": "...Mendoi se ai do tė
paraqitet nė kohen e zbritjes sė Isaut as", apo pak para zbritjes sė tij.
Nga disa hadithe, kuptojmė definitivisht se ai do tė paraqitet nė kohen e
zbritjes sė Isaut as, apo pak para zbritjes sė tij, sepse kur Isau as do tė
zbresė, muslimanėt do tė jenė tė rreshtuar pėr faljen e namazit tė Sabahut
dhe ai imam, (qė paramendohet tė jetė Mehdiu), dėshiron ta lirojė vendin e
Imamit, por ai e urdhėron tė mos lėvizė nga vendi i tij qė pėr tė ėshtė
pėrgaditur. Zoti e din mė sė miri. Hadithi tjetėr thotė: "Nė fund tė ymetit
tim do tė vij njė halif i cili do t'i pasurojė njerėzit pa masė".
Kėto janė disa nga shenjat qė mendohet se ende nuk janė realizuar, edhe pse
kuptimi i plotė i kėtyre thėnieve ėshtė mjaft i vėshtirė. Kjo ėshtė kėshtu
pėr arsye se Muhamedi as u foli shokėve tė tij me shembuj e fjalė qė ata
mund t'i kuptonin. Prandja ai u detyrua ti pėrshkruaj ato ngjarje tė
ardhshme nė mėnyrė alegorike apo simbolike dhe me shembuj tė ndryshėm.
(*68)

Disa nga shenjat e Kijametit

Muhamedi a.s. tregoi se ēka ka ndodhur dhe ēdo tė ndodh, pėrmendi luftėrat e ndodhitė tjera deri sa hynė banorėt e xhennetit nė xhennet dhe tė xhehennemit nė xhehenem.
Cdo ditė e ardhme ėshtė mė e keqe se ajo qė kalon derisa ta takojm Zotin tonė.
Lindja ėshtė burimi i trazirave, prej atje lind biri i shejtanit dhe koka e kufrit dhe atje ėshtė dridhje tė shumta.

Do tė ndodhin trazira tė mėdha. Ai qė ėshtė ulur ai ėshtė mė i sigurt se ai qė ėshtė nė kėmbė, e ai qė gjenė ndonjė vend pėr tu fshehur, le tė fshehet.

Trazirat qė janė si pjesė e netėve tė errėta, gdhinė njeriu besimtar e ngrys pa besimtar, e shef fenė e vete pėr njė plaēkė tė kėsaj bote dhe ai qė ėshtė i kapur pėr fenė ėshtė sikur ai qė mban gacėn e zjarrit nė dorėn e tij.

Trazirat u paraqitėn zemrave, vdesin mendjet sikurse vdesin edhe trupat nė kohėn e fundit; shtohet dėshira edhe preokupimi, e pothuajse nuk shef as njė njeri tė menēur; nuk e njohin hallallin e as haramin ata qė i kanė pėrfshirė ato trazira nė kohėn e fundit.
Trazirat e grave e mundojn tė pasurin dhe e rėndojnė tė varfėrin, ua humin mendjen burrave, nuk ka suks njė popull qė emėron pėr udhėheqės tė tyre gruan, dhe do tė shkatėrrohen burrat kur t`ju nėnshtrohen grave.

Trazirat e pasurisė, zgjerimi i kėsaj bote (paraqitja e pasurisė sė saj sė saj) dhe garimi pėr tė, hapja e thesareve, nėnshtrimi i njerzve njėri-tjetrit dhe shkatrimi i tyre me dinarin e derhemin, ngritja e shtėpive dhe zbukurimi i tyre.

Paraqitja e dy lloj njerzve: Tė parėt mbajnė nė duart e tyrė tė ngjajshėm me bishtin e lopės dhe i rrahin njerzit, dhe tė tjerėt janė gra tė mbuluara por nė tė njėjtėn kohė edhe zbuluara (Sepse veshin rroba tė ngushta dhe tė tejdukshme), kokat e tyre i ngjajn kurrizit tė deveve.
Afėr Kijametit shtohet homoseksualizmi, kurvėria, alkooli, femrat, paksohen burrat, kryhen vepra amorale nė rrugė dhe vizitohen njerėzit qė tė bėjnė imoralitet.
Nė kohėn e fundit nuk turpėrohet njeriu nga kurvėria dhe ajo bėhet haptas nė rrugė siē veprojnė gomarėt.

Nė kohėn e fundit nuk respektohet nėna, internohet babai, nuk respektohet gruaja, shkėputen mardhėniet farefisnore.

Para Kijametit shtohen vdekjet e rastit (pika nė zemėr), dridhjet e tokės, marrja e mendjes, afrohet koha (pėr shkak tė shpikjeve tė mjeteve transportuese), ngrihet dituria (ka pėr qėllim diturin e pastėr fetare), xhamitė bėhen vende parakaluese (kalojn afėr tyre njerzit e nuk hynė tė falen nė to).
Paksimi i tė mirave dhe shtimi i tė kqijave, Islami bėhet si i huaj (garib) dhe ai pėrkufizohet nė Mekke dhe nė Medinė.

Njerzit falen, agjėrojnė, kryejnė Haxhxhin, por ata nuk janė muslimanė, e lėnė Sunnetin (rrugėn e Muhammedit a.s.) pak nga pak, dhe do tė falen njerėz qė nuk kanė aspak moral dhe vepra tė mira.

Do tė shkėputen nyjet e Islamit gradualisht, xhamitė e tyre tė ndėrtuara e tė zbukuruara, por tė prishura nga udhėzimi; dijetarėt e asaj kohe janė mė tė kėqijtė nė atė nėnqiell; nyja e parė e Islamit qė shkėputet ėshtė FRIKA (ndaj Allahut xh.sh.) e thuajse nuk sheh asnjė njeri qė i friksohet Atij; e quajn veten muslimanė, kurse ata janė shumė larg Islamit.
Do tė vijnė trazira tė shurdhėta, tė verbėta dhe memece qė do ti shkatrojnė arabėt dhe persianėt, tė vrarėt e tyre jan nė zjarr.

Nė Basra tė Irakut ndodhin shafitje tė Tokės, gjuajtje (nga qelli), dridhje dhe deformime tė njerėzve nė majmuna e derra dhe u dalin banorėve tė Irakut dhe tė Kufes nga tokat e tyre.
Lumi Eufrat zbulon njė kodėr me ar dhe zbulohen minerale afėr Hixhazit (Mekkes dhe Medines), vriten njerėzit pėr to.

Gadishulli Arrabik shėndrohet nė lumenj dhe kopshte, shtohen vrasjet dhe luftėrat.
Tė folurit e shtazėve dhe e gjėrave tė ngurta.

Ai qė ėshtė i lidhur pėr Islamin, nė kohėn e fundit, ka shpėrblimin e 50 shokėve tė Muhammedit a.s. dhe 100 shehidėve dhe ai ėshtė i ngjajshėm me atė qė ka zjarrin nė dorėn e tij; ibadeti nė kohėn e trazirave dhe luftėrave ėshtė si emigrimi te I dėrguari a.s. (nė kohėn e tij).
Vėrsulja e popujve kundėr muslimanėve sikur tubohen ngrėnėsit rreth pjatės, humb vėllazėrimi fetar, urrehen zemrat dhe nga armiku nxiret frika ndaj kėtij ummeti.
Nė kohėn e fundit shtohen luftėrat, luftėtari nuk e di se pėr ēka lufton dhe i vrari pse ėshtė i vrarė; shtohen dridhjet e Tokės dhe trazirat.

Nuk do tė ndodhė Kijameti para se muslimanėt t`i luftojnė mongolėt dhe turqit si dhe pėrmendja e cilėsive tė tyre.

Ky ummet nuk shkatrohet nga tufani (vėrshimet e ujit) dhe nuk mund t`i shkatėroje ata ndonjė armik, por ata shkatėrojnė njėri-tjetrin (me luftėrat e pėrēarjet ndėrmjet veti).
Luftimi i ēifutėve dhe fitorja e muslimanėve, thertorja (luftė e madhe); ēlirimi i konstantinopojės dhe dalja e Dexhxhallit ndodhin brenda shtatė muajve.

Nė kohėn e fundit lajmėrohen disa tė rinjė qė lexojnė Kur`anin, dalin nga feja si shtiza nga harku; nė vrasjen e tyre ka shperblim tė madh; humbet Islami saqė nuk dihet se ēka ėshtė namazi, agjėrimi, zegjati etj,; saqė njeriu fyhet pėr shkak tė namazit tė tij siē fyhet lavirja.
Lindja e dallimeve, e lidhjeve dhe animeve si dhe e oportunizmit; trazira e zezė dhe shkelja e marveshjeve.

Do tė zhvillohen lufėtra tė mėdha e tmerruese tė cilat nuk do tė lėnė asgjė pėrpara; derdhet gjaku dhe grabitet pasuria dhe familja, nuk kanė ku tė hikin njerzit nga ato, emrat e tyre dhe numri i tyre.

Paraqitja e udhėheqėsve ateistė dhe devijues, zemrat largohen nga ata dhe rrėqethen lėkurėt nga mizoria e shfrenimi i tyre.

Paraqitja e risive nė fe dhe e sekteve tė shumta tė cilat ndjekin epshet dhe devijimet e tyre; do tė vijnė njerėz qė nuk turpėrohen nga Allahu, zemrat e tyre janė tė huaja dhe gjuhėt e tyre janė gjuhėt e arabėve.

Ummeti Islam do tė ndjek rrugėn e popujve tė mėparshėm, nėse ata hynė nė vrimėn e hardhucės kėta do t`i pasojn; emitimi i tyre nė veshje e ushqim dhe urrejtja e fesė.
Shkuarja e dijetarėve gjykimi i injorantėve, lejimi i haramit e ndalimi i hallallit, pirja e alkoolit, paraqitja e kurvėrisė dhe rrėnimi i Islamit.

Nė krye tė ēdo 100 vjetėve Allahu dėrgon reformator qė pėrmirėson gjendjen fetare dhe e reformon atė dhe ummeti i Muhammedit a.s. nuk bashkohet nė devijim. Njė grup i muslimanėve janė deri nė fund nė tė drejtė, ata janė nė Sham rreth Mesxhid El-Aksas.

Mosrespektimi i vlerave dhe i pikpamjeve fetare, si dhe i ritualeve fetare, ngritja e fėmijės kundėr tė vjetrit, bėrja keq fqiut.

Pėrshėndetja vetėm e atyre qė i njohim; lirimi i grave (nuk u jepet kurfarė vlere njerėzore) dhe i kuajve dhe nuk shternjtohet mė deri nė Ditėn Kijametit.

Do tė paraqiten nė kohėn e fundit njerėz qė kanė trupin e njerzve e zemrat e djajve, janė ujqėr qė nuk kanė pikė rahmeti, derdhin gjakun e plakut, gruas e fėmijės.

Fiset i udhėheqin njerzit dyfytyrė tė tyre; zbukurimi i xhamive dhe mihrabeve, leximi i Kur`anit vetėm pėr zė melodik e mos aplikimi i tij.

Do tė vijė dita qė besimtari tė bėhet edhe mė i nėnshtruar se robėresha, lėvizė i fshehur; nuk dijnė njerzit tė mirėn dhe tretet zemra e besimtarit nė mbrendėsi nga tė kėqijat qė sheh.
Islami do tė egzistojė deri nė fund dhe njė grup i tij do tė luftojė nė tė drejtė, nuk i pengon asgjė ata.

Do tė rriten popuj nga ky ummet nė begati; me rėndėsi pėr ta ėshtė barku i tyre, llojet e ushqimit dhe tė veshjeve, ata janė njerzit mė tė kėqij.

Nė kohėn e fundit falen 1000 persona nė xhamij, asnjė nga ata nuk ėshtė besimtar, falen, agjėrojnė, bėjnė haxhxhin dhe flasin ēka nuk kanė dėgjuar baballarėt e tyre, rruaju nga kėta mos tė tė devijojnė.

Ngritja e ndėrtesave, tė zhveshurit e tė zbathurit bėhen tė parėt e njerėzve; pėrēarja e vėllezėrve dhe djegia e Qabes.

Emėrtimi i alkoolit me emra tė ndryshėm, shtimi i homoseksualitetit dhe dhunimi i fėmijės siē dhunohet femra si dhe shtimi i fėmijėve tė zinasė.

Nuk mbetet askush pa e shfrytėzuar kamatėn; edhe ai qė nuk e pranon atė nuk mbetet pa u zhytur me tė; zeqati bėhet tregti dhe nuk mėrzitet njeriu se nga e fiton pasurin.
Afrimi i kohės dhe i tregjeve, lindja e lakmisė sė madhe.

Do tė vijė koha kur nuk do tė urdhėrohet me tė mira dhe nuk do tė pengohet nga e keqja; Sunneti (i Muhammedit a.s.) llogaritet risi ndėrsa risia Sunnet, degjenerohen rinia dhe femrat; pushtetin e marrin tė rinjtė, tė vjetrit merren me imoralitet dhe njerzit mendjelehtė merren me dituri.

Kur dikush bėn ndonjė mėkat, thotė: Allahu ėshtė i mėshirshėm, ma falė; nuk ndjejnė knaqėsi kur lexojnė Kur`an.

Gjėja e parė qė ngrihet nga njerzit ėshtė amaneti dhe turpi, kurse e fundit ėshtė namazi; do tė falen njerzit qė s`kanė vlerė e moral.

Do tė vijė koha kur njerėzit nderohen pėr dituri (siē duket ka pėr qėllim shkollat e univerzitetet, nė tė cilat kalojnė tė gjithė nxėnėsit), mėsojnė jo qė tė punojnė me atė qė mėsojnė dhe nuk kanė pėr qėllim Zotin, por vetėm fitimin e interesin, shtohen dijetarėt por nuk ka dobij nga ata.
Nė kohėn e fundit kalon njeriu pranė varrit e shpreson tė jetė nė tė nga trazirat qė ndodhin.
Nė kohėn e fundit shtohen xhamitė, por nuk gjejnė imam tė falet me ta, e ata qė janė, flasin atė qė nuk e punojnė.

Do tė ndodhin ngjarje shumė tė mėdha, do tė pyesin njerzit njėri-tjetrin: A i pėrmendi Muhammedi a.s. kėto? Kodrat lėkunden prej vendit, devet nuk do tė pėrdoren mė pėr bartjen e gjėrave.

Nė kohėn e fundit njerzit nuk njihen ndėrmjet veti dhe vrasin njėri-tjetrin mizorisht.
Do tė vijnė njerėz qė duhen me goja e urehen me zemra, me gjuhė janė vėllezėr, kurse me zemra janė armiq, dhe i frikėsohen njėri-tjetrit.

Nė kohėn e fundit do tė ndertohet Mekka dhe do tė mbushet me banorė dhe ndėrtesat e saj do t`i kalojnė kodrat e saj, edhe Medineja po ashtu.

Ndėrtimi i Jerusalemit ėshtė shkatėrimi i Medines, shkatėrimi i Medines ėshtė ndodhja e thertores, ndodhja e thertores ėshtė ēlirimi i Konstantinopojės dhe kėshtu derisa tė vijė Isau a.s.
Njė ushtri do ta sulmojė Qaben, por kur i afrohen shafiten tė gjithė nė Tokė, ajo ushtri ėshtė nga popuj tė ndryshėm.

Shkaktimi i njė zjarri tė madh nė Jemen dhe ikja e njerėzve drejt Shamit nga ai zjarr.
Nė kohėn e fundit do tė paraqiten shumė gėnjeshtarė, qė e quajnė veten tė dėrguar dhe flasin gjėra tė ēuditshme.

Prej shenjave tė kijametit ėshtė qė mbretėritė bėjnė Haxhxhin pėr shėtitje, tė pasurit pėr tregti, kurse tė varfėrit qė ta shtrijnė dorėn.

Nė kohėn e fundit do tė paraqitet njė yll apo planet me bisht.
Shtohet hidhėrimi dhe njeriu nuk e di a ėshtė besimtar apo jobesimtar, lindja e zilisė, kėrkimi i kėsaj bote me vepra tė ahiretit, fshehja e dėshmisė dhe dėshmimi i rrejshėm, pėrhapja e mitės dhe blerja e vendimeve dhe gjykimeve.

Shtimi i forcave tė sigurisė (Policore), pėrhapja e lapsit dhe e librave, pakėsimi i shiut.
Paraqitja e njerėzve qė pretendojnė dashurinė e familjes sė Muhammedit a.s. (Ehlul-Bejtit) tė cilėt refuzojnė Islamin dhe janė larg nga ai, siē thotė Aliu r.a.: Ata pretendojnė dashurinė tonė, kinse ndjekin rrugėn tonė, kurse nuk zbatojnė urdhėrat tona.
Do tė vijnė njerėz qė e teprojnė me zbukurimin e zėrit gjatė leximit tė Kur`anit, kurse ata nuk punojnė sipas tij dhe nuk e lexojnė atė sikurse tė parėt.

Do tė vijnė njerėz qė do ta refuzojnė Sunnetin, e do tė thonė: Ne punojmė vetėm me atė qė ėshtė nė Kur`an; ata kanė devijuar dhe tė tjerėt i devijojnė.
Ngritja e ajeteve tė Kur`anit, sa qė nė tokė nuk do tė mbetet as njė ajet.
Romakėt (me fjalėn romak gjithmonė mendohet nė shtetet e Perėndimit, apo vendet qė i pėrfshinte Perandoria Romake), do tė jenė mė tė shumtit para Kijametit.
Njerėz mė tė kėqij janė ata tė cilėt do ta pėrjetojnė Kijametin.

Do tė vijė koha kur njeriu qė thotė: Allah, Allah, do tė vritet, dhe do tė lind njė armiqėsi ndėrmjet Irakut dhe tė huajve (joarabėve) dhe ndėrmjet romakėve dhe banorėve tė Shamit, pastaj lajmėrohet imam Mehdiu, qė ėshtė nga familja e Muhammedit a.s., e mbushė Tokėn me drejtėsi sikurse ishte mbushur me mizori para ardhjes sė tij.
Para Kijametit muslimanėt do ta ēlirojnė Romėn dhe qytetin qė gjysma e tij ėshtė nė ujė e gjysma nė tokė.
Dhe paraqitja e dhjet shenjave tė mėdha tė Kijametit dhe ndodhive tė tyre mahnitėse, siē i pėrshkruam mė parė.

alban bytyqi

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fikrro prej 24.03.11 12:18

Rillogaritet kalendari Maya. Fundi i botes me 2116



Pikerisht kete teze mbeshtesin vellezerit Bohumil dhe Vladimir Böhm, respektivisht njeri matematikan dhe tjetri historian dhe studjues i kultures Maya.

Sipas tyre, populli Maya ishte aq shume i fiksuar ndaj numura dhe kalendareve, saqe ata kishin mundur te pregatisnin dhe perdornin disa tipe te tilla.

Kalendari fetar per ta kishte 260 dite, ndersa ai bujqesor kishte sa edhe yni, 365 dite. Javet kishin nga 9 dite, gjithashtu kishin edhe nje koncept tjeter mates, te ashtuquajturin "cikli i gjate" i cili ishte i perbere prej 1.872.000 dite.

Lidhja e ketyre tipeve te ndryshme koncepesh kalendarike me tonin, eshte nje pune shume komplekse, pasi kerkon krahasimin e datave, ngjarjeve, burimeve. Dhe keshtu ne perfundim te ketyre kerkimeve dhe analizave te gjata, vellezerit Böhm kane zbuluar gabimin e John Eric Sidney Thompson, arkeologut qe per here te pare ka analizuar paralelizmat ndermjet dy sistemeve kalendarike.

Kerkimet treguan se gabimi i tij kishte te bente me faktin se ai nuk kishte marre ne konsiderate nje nderprerje te gjate te kalendarit Maya si rrjedhoje e nje lufte po ashtu te gjate e cila kishte nderprere numurimin e diteve. Pasi ata munden qe te azhornonin datat, perfundimi i vellezerve, lidhur me fundin e botes eshte viti 2116.

Gjithsesi, sipas Martin Petrasek, eshte treguar me fakte se jeta ne Toke eshte aq shume "kokforte" saqe edhe ngjarje me origjine berthamore, edhe perplasje asteroidesh, madje edhe ndryshime te thella ne siperfaqen diellore, nuk do te mund te ishin ne gjendje te conin ne shuarjen totale te jetes ne Toke.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ska lidhej me fallloret

Mesazh  alban bytyqi prej 24.03.11 21:45

jo jo jasmin spaku ai ska qen fallgjor por i ka tregueh Zoti disa nga shenjat e kijametit ai se ka cek se kur ka me ardh kjameti por e ka cek se cilat shenja tregojne qe ai po vjen kur edhe qysh veq i madhi Allahi e din dhe kjo ska dilem ska dyshim ndersa nje sqarim per tyhe nuk ka than qe une e di kur vjen por shenjati i ka dit mos thuaj falltor ai i ka luftuar ata por disa nga shenjat kan ndodhur dhe kan vazhduar te ndodhin edhe kjo tregon se muhamedi a,s asht profeti i vertet

alban bytyqi

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ska lidhje me falltoret

Mesazh  alban bytyqi prej 24.03.11 21:48

alban bytyqi shkruajti:jo jo jasmin spaku ai ska qen fallgjor por i ka tregueh Zoti disa nga shenjat e kijametit ai se ka cek se kur ka me ardh kjameti por e ka cek se cilat shenja tregojne qe ai po vjen kur edhe qysh veq i madhi Allahi e din dhe kjo ska dilem ska dyshim ndersa nje sqarim per tyhe nuk ka than qe une e di kur vjen por shenjati i ka dit mos thuaj falltor ai i ka luftuar ata por disa nga shenjat kan ndodhur dhe kan vazhduar te ndodhin edhe kjo tregon se muhamedi a,s asht profeti i vertet

alban bytyqi

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Berti69 prej 01.04.11 23:23

Kush perfiton vertet nga Apokalipsi dhe Katastrofat?

Bota ne keto dite eshte padyshim nje lemsh i ngaterruar problemesh, frikash dhe destabiliteti.

Me konfliktin ne Libi dhe me pranveren arabe siē u quajt, dhe me shkaterrimin e tmerrshem te Japonise ne 11 Mars, si nga tsunami ashtu dhe nga termeti i fuqishem, te pasuara nga rreziku berthamor gjithmone e me shume amerikane kane frike se dita e Apokalipsit eshte e afert.

Si mos te gjenden te papergatitur? Te blesh nje bunker, eshte pergjigjia me e zakonshme. Kohe te arta si rrjedhoje per firmat qe prodhojne bunkere kunder luftes berthamore: xhirot e tyre jane rritur ne disa raste deri ne 1000%.

Shume prej tyre nuk arrijne te perballojne porosite e klienteve. Por nuk jane thjesht parate qe sillen rrotull fjales “Apokalips”, perkundrazi, malli me i ēmuar rezulton te jete mendja njerezore, plazmuar, perkulur dhe manipuluar nga plane pak te qarta.

Po shtohen sektet fetare, shoqata okulte, dhe biles dhe kisha katolike tradicionale hidhet ne sulm, ne nje leter qe pak dite me pare Kardinali Carlo Maria Martini i ka derguar gazetes italiane “Corriere della Sera” ne te cilen shpjegon se pse Apokalipsi nuk duhet te na frikesoje.

Le te fillojme menjehere me aktualitetin. Frika berthamore eshte ajo qe zgjon menjehere reflektimin e pakushtezuar per mbrojtjen nga apokalipsi berthamor.

Ne SHBA ka shume persona qe mendojne te fshihen ne bunkere antiatomike ekstra-luks prej 20 milione dollaresh. Televizioni Cnn flet per nje rritje marramendese kerkesash per ndertimin e bunkereve ne token amerikane: + 1.000%, me ēmime qe nisin nga 200 mije dollare.

Nuk jane te shumta firmat qe prodhojne produkte kunder apokalipsit berthamor, por me tensionet e fundit berthamore (shih Iranin, Japonine) po bejne fitime te medha.

Per t’u nenvizuar eshte fakti i rritjes se kerkeses per informacion dhe shitje te “doomsday bunker”, ose ne shqip bunkere per “diten e gjykimit”: apokalipsi berthamor kaq i frikshem qe prej fundit te luftese se dyte boterore dhe qe dukej sikur ishte harruar ne hyrje te mijevjeēarit te ri.

Perkundrazi, fitimet e ketyre firmave qe prej vitesh merren me ndertimin e bunkereve kunder luftes berthamore jane rritur ne muajt e fundit mesatarisht me 20%. Northwest Shelter Systems ishte nje firme e vogel qe shiste rreth 10 bunkere ne vit, kurse ne periudhen e fundit ka patur nje book porosishe prej 70%. Kjo rritje justifikohet nga problemet ne Magreb dhe ne Lindjen e Mesme, katastrofa berthamore ne Japoni dhe frika e terrorizmit nderkombetar.

Bunkere te projektuar per t’u rezistuar termeteve, zjarreve, uraganeve dhe ndotjeve radioaktive, por qe nuk harrojne dhe komfortin: suita ekstra-luks si ne hotel, me divane dhe arredim te te bukur deri ne detaj.

Stephen O’Leary, profesor i komunikimit ne Universitetin e Kalifornise se Jugut, shpjegon kete rritje shitjesh me tendencen qe ka njeriu te besoje ne fundin e botes: “Dhjetra miliona njerez besojne ne nje apokalips te vertete, qe parashikon termete, uragane, shkaterrime ne proporcione globale dhe ne veēanti katastrofa te lidhura me Lindjen e Mesme”.

Por nuk qendron mbas ketyre spekulimeve me friken njerezore as Kisha. Ne 27 Mars 2011 eshte publikuar dhe reflektimi i kardinal Martinit mbi diten ne te cilen bota “do te mbaroje”.

A po shkojme drejt Apokalipsit? Kjo eshte pershtypja qe shume nga ne kane kundrejt kataklizmave te medha te ketyre koheve te fundit, ndaj lufterave dhe urrejtjeve qe po perpelisin shume popuj. Pergjigjia e vertete duhet te jete po.

I krishteri beson qe kjo bote duhet te marre fund, edhe shkenca e konfirmon sepse dielli po shkon drejt fundit te tij te paevitueshem. Prandaj shume pyesin veten me frike: «Mesues, kur do te ndodhe kjo dhe kush do te jete shenja qe kjo po ndodh?» (Luka 21,7). Jezusi u thoshte mos te kishin frike: «Kur te degjoni per luftera dhe revolucione mos u tmerroni».

Dhe serish: «Do te ndodhin ngjarje te tmerrshme dhe shenja te medha nga qielli» (Luka 21,9.11) «… por asnje nga qimet e flokeve tuaj do te humbase» (Luka 21,18). I krishteri ka sigurine se Zoti do t’i vije ne ndihme.

Edhe jo te krishteret mund ta kene kete siguri. Shohim ne keto dite imazhin e njerezve qe mbrohen nga ky ankth vdekjeprures duke u zotuar totalisht t’u sherbejne vellezerve ne nevoje, me shume dinjitet dhe kurajo.

Populli japonez eshte imazhi i seriozitetit dhe i rezistences. Nese te gjithe do ti imitonim ne qetesine dhe dinjitetin e tyre mund dhe te shmangim efektet e nje konflikti te veshtire, te turpshem dhe shkaterrues.

Nuk eshte e lehte sigurisht qe nen trysnine e informacionit te tepert dhe kaotik, te arrijme te kemi nje panorame te qarte te asaj qe po ndodh.

Kjo per faktin se interesat e fshehta te qeverive apo organizatave a personave te caktuar nuk jane te njohura per njerezit e thjeshte, por, ajo qe ne keshillojme, eshte qetesia dhe reflektimi me veten tuaj mbi ate qe degjoni perdite ose qe ju tregojne. Si gjithmone, gjakftohtesia dhe kujdesi jane armet me te mira qe njeriu mund te kete per te mbijetuar.

Ne fund nje reflektim: kur gjithe bota zhytet ne nje erresire te thelle, ēfare po bejne njerezit apo qeverite e popujve per te ndriēuar rrugen e tyre? Meditoni njerez…

Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


449


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 31 e 48 Previous  1 ... 17 ... 30, 31, 32 ... 39 ... 48  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi