Fundi i botes54.822

Fundi i botes

Faqja 21 e 48 Previous  1 ... 12 ... 20, 21, 22 ... 34 ... 48  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Zattoo prej 06.06.10 10:11

Nuk ka Apokalips



E gjithė bota ėshtė futur nė njė ankth tė madh dhe histeri kolektive pėr shkak tė kėsaj teorie tragjike, por ēfarė mendon NASA rreth kėsaj ēėshtjeje? NASA ka insistuar se kalendari i Majave nė tė vėrtetė nuk merr fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, pasi qė njė periudhė tjetėr fillon menjėherė pas tij

Shpėrthime vullkanike tė mėdha, stuhi magnetike, rrezatime nga hapėsira etj... Pas vetėm dy vjetėsh nė Tokė do tė mbretėrojė ferri ose tė paktėn, sipas Laurenc Josef, fizikan nga SHBA dhe autori i librit "Apokalipsi 2012".

Bindjet e tij bazohen nė njė fakt: mė 12 dhjetor tė vitit 2012 do tė pėrfundojė cikli i kalendarit Maja, qytetėrimi misterioz qė banoi nė Amerikėn Qendrore nga viti 1800 pėrpara Krishtit deri nė vitin 1450 pas Krishtit.

Pėr mė shumė, tė nesėrmen e asaj dite do tė ndodhė solstici dimėror dhe Dielli do tė pozicionohet nė qendrėn e Rrugės sė Qumėshtit pėr herė tė parė pas 26 mijė vjetėsh...a duhet tė shqetėsohemi?

Pozicionimi astronomik nuk do tė jetė i rrezikshėm, tė paktėn sipas shkencėtarėve qė e mbikėqyrin hapėsirėn nė vazhdimėsi. Pėr shembull, nė vitin 2002 pesė planete u pozicionuan nė njė vijė tė drejtė nė harkun e 33 gradėve pa shkaktuar asnjė pasojė nė kozmos. Ndėrsa, kultura Maja ishte njė nga mė komplekset nė botė dhe shquhej pėr diturinė nė fushėn e matematikės dhe astronomisė. Por, e gjitha kjo po krijon njė klimė ankthi nė lidhje me vitin 2012, qė kujton pak a shumė atė tė vitit 2000. Kur sipas raporteve nė tė gjithė botėn u shpenzuan rreth 300 miliardė dollarė pėr tė ndėrhyrė nė sistemet informatike dhe pėr tė parandaluar katastrofėn e madhe.

E gjithė bota ėshtė futur nė njė ankth tė madh dhe histeri kolektive, pėr shkak tė kėsaj teorie tragjike, por ēfarė mendon NASA rreth kėsaj ēėshtjeje?

Bota nuk do tė marrė fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, insiston Agjencia Amerikane e Gjithėsisė nė kuadėr tė njė fushate tė rrallė pėr tė zhvleftėsuar pohimet e pėrhapura, tė nxitura nga interneti dhe filmi hollywoodian 2012, i cili pėrveē fundit tė botės, na shfaq edhe njė version modern tė Arkės sė Noas tė mbushur me kafshė dhe njerėz tė pėrzgjedhur nga elita botėrore pėr tė nisur ciklin e ri tė jetės nga e para.

Filmi mė i fundit, "2012", qė bėri bujė duke u shfaqur nė tė gjitha kinematė botėrore dhe, duke shfrytėzuar "famėn e momentit" tė nxitur nga teoritė konspirative tė apokalipsit, paraqiti njė produksion 200-milionė dollarėsh rreth fundit tė botės, qė bazohet nė mitet e mbėshtetura nga kalendari i Majave.

Skenari apokaliptik rrotullohet rreth pohimeve se fundi i botės do tė vijė kur Planeti X - apo Nibiru - do tė pėrplaset me Tokėn. Planeti misterioz thuhet se ėshtė zbuluar nga sumerėt, sipas pohimeve tė pseudo-shkencėtarėve, entuziastėt e aktiviteteve paranormale dhe teoricienėt nė internet.

Disa faqe nė internet e akuzojnė NASA-n se ėshtė duke e fshehur tė vėrtetėn rreth ekzistencės sė planetit, mirėpo Agjencia Amerikane e Gjithėsisė i ka hedhur poshtė kėto pohime, duke i quajtur "Mashtrime nė internet".

"Nuk ka bazė faktike nė kėto pohime", kanė thėnė pėrfaqėsuesit e NASA-s". "Po tė kishte ndonjė tė vėrtetė nė pėrplasjen e tillė, astronomėt do ta kishin pėrcjellė sė paku gjatė dekadės sė kaluar dhe deri mė tani ai planet do tė mund tė shihej nga tė gjithė", kanė thėnė astronomėt. "Ėshtė evidente se ai planet nuk ekziston".

"Shkencėtarėt e besueshėm nė tėrė botėn e dinė se nuk ekziston ndonjė kėrcėnim i lidhur me vitin 2012", ka shtuar NASA.

Ekziston njė planet tjetėr, Eris, qė ėshtė duke lėvizur nė hapėsirė. Megjithatė, ky planet i vogėl, i ngjashėm me Plutonin, do tė mbetet nė pjesėn e jashtme tė sistemit diellor dhe nuk mund tė afrohet mė shumė se 6.4 kilometra me Tokėn, sipas NASA-s. NASA ka insistuar se kalendari i Majave nė tė vėrtetė nuk merr fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, pasi qė njė periudhė tjetėr fillon menjėherė pas tij.

Njė teori tjetėr, tė cilėn NASA e ka zhvleftėsuar janė stuhitė gjeo-magnetike, ndėrrimi i poleve apo jostabiliteti i pllakave tė Tokės. Pėr shembull, disa mite pohojnė se rotacioni i Tokės dhe polariteti magnetik janė tė lidhura me njė ndėrrim polesh qė ndodh ēdo 400.000 vjet.

"Me sa e dimė ne, njė ndėrrim i tillė magnetik nuk ka ndikim nė jetėn nė Tokė" dhe ndėrrimi i rotacionit tė Tokės ėshtė "i pamundur", ka siguruar NASA.

Po ashtu, edhe pse kometat dhe asteroidet gjithnjė e kanė goditur Tokėn, "goditjet e mėdha janė shumė tė rralla", ka theksuar NASA. Goditja e fundit e madhe besohet se kishte ndodhur 65 milionė vjet mė parė, duke shkaktuar fundin e periudhės sė dinozaurėve. "Tashmė e kemi parė se nuk ka asteroide aq tė mėdhenj sa ai qė vrau dinozaurėt", ka thėnė Agjencia e Gjithėsisė.

G.Express

Zattoo

684


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i Botes

Mesazh  Estilen prej 09.06.10 15:13

Fundi i Botes, Profecia Maja, jo e sakte



Dy arkeologė amerikanė, njohesit mė tė medhenj tė popullatės para-kolumbiane, zbulojnė se nė tė vėrtetė data e profecisė se lashtė Maya ėshtė njė tjetėr.


Ata thone, te mbeshtetura ne studimin tredimensional te qytetit te lashte Mayave,Caracol,ne Belizen Perendimore,se kalendari i lashte i Mayave nuk perputhet me kalendarin e sotem,dhe se data e vertete e profecise se tyre korespondon me nje date tjeter shume te mevonshem.

Arlen dhe Diane Chase ben harten e 23 kilometra katrore, te qytetit te mbuluar nga xhungla
Si teknologji jane bazuar nė pėrdorimin e aparateve lazer, tė tilla si LIDAR..



. LIDAR ėshtė ngritur mbi njė motor-ajror tė dyfishtė,ku ata nepermjet tij ben gjith skanimin e territorit te Caracol-it.

Si perfundim i gjithe ketyre studimeve te hollesishme,ata deklarojne se profecia Maja nuk korespondon me 21.12.2012,por shume me vone.

Ėshtė e vėrtetė se astronomėt Maya parashikuan se bota do tė pėrfundojė me 22 dhjetor 2012?


Viti 2012 ėshtė njė profeci nė lidhje me ndėrtimin e nje ''moshe te re'',thone studieusit kurse fundin e botes ata e shohin rreth vitit 4946 me kalendarin tonė.

Pra fundi i botes sipas M A J A eshte NE VITIN... 4946....

Mė 22 dhjetor 2012 pėr kalendarin e Mayan do tė thote 13.0.0.0.1 ( njė datė, pa ndonjė vlerė simbolike, Ed) dhe se ajo ditė e mė pas nė tė gjithė botėn do tė jetė nje situate shume e qete e pa asnje ngjarje atmosferike.



Estilen

1022


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fikrro prej 21.06.10 22:16

Afėrsia e ndodhjes sė Kijametit
Kijameti (apokalipsi) sipas ISLAMIT

Ajetet dhe hadithet e sakta udhėzojnė nė atė, se ndodhia e Kijametit nuk dihet, ndėrsa paraqitja e shumicės sė shenjave tė Kijametit ėshtė argument se ėshtė afruar dhe se ne jemi nė ditėt e fundit tė kėsaj bote.

All-llahu s.v.t thotė:“Njerėzve u ėshtė afruar koha e llogarisė sė tyre, e ata tė hutuar nė pakujdesi nuk pėrgatiten fare pėr tė.”- (El ENBIJA – 1).

Njerėzit tė pyesin pėr kijametin(katastrofėn) e ti thuaj:”Pėr atė di vetėm Allahu!E,ku mund ta dish ti,ai ndoshta ėshtė afėr!” (El AHZAB 63)

“Kurse Neve ai na duket afėr” (El Me’arixh 6-7) “Momenti (i katastrofės sė pėrgjigjthshme) ėshtė afruar, e hėna ėshtė ēarė (nė dysh)” (El KAMER – 1).

...... dhe shumė ajete tjera qė tregojnė afrimin e fundit tė jetės sė kėsaj bote, dhe kalimit nė botėn tjetėr ku ēdo veprues gjenė veprėn e tij, nėse ka vperuarė mirė do tė gjejė tė mirėn, e nėse ka vepruar vepra tė kėqia do tė gjejė tė keqėn.

I Dėrguari s.a.v.s thotė “ Jam dėrguar une dhe kijameti si kėta dy-dhe bėri me shenjė me dy gishtat”57

Pejgamberi s.a.v.s thotė: “Afati i juaj nga afati i popujve qė kanė kaluar, ėshtė sikur koha nė mes namazit tė Ikindisė dhe perėndimit tė diellit”58
I Dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ve selem] thotė:“ jam Dėrguar nė fillimin e Kijametit”( thotė Albani e transmeton Ed-Dulabijj.

Nė librin (El-Kuna) 1/23 dhe ibn Munedih nė librin El-Marifeh 2/234/2 dhe zingjiri ėshtė i saktė (shiko mė gjėrėsisht silsiletus-sahiha 2/467 (808)).

Transmeton ibn Umeri r.a dhe thotė : ishim ulur me Pejgamberi [s.a.v.s ] ndėrsa dielli kishte rėnė mbi kodrėn Kuajkiam (kodėr nė anėn jugore tė Mekkes pėr 12 mila) pas namazit tė Ikindisė, Pejgamberi [s.a.v.s ] tha: “ Jeta e juaj nė krahasim me jetėn e atyre qė kanė kaluar ėshtė sikurse ajo qė ka mbetur nga dita dhe ajo qė ka kaluar” - (Transmeton Ahmedi nė Musnedin e tij (8/176) Ahmed Shakiri thotė: zingjiri ėshtė i saktė).

Kjo tregon se ajo qė ka mbetur nė krahasim me atė qė ka kaluar ėshtė shume pak, mirėpo koha qė ka kaluar nuk e din askush pėrveē All-llahut s.v.t. dhe nuk ėshtė transmetuar nga i mbrojturi (i Dėrguari) 57 Sahihul Buhari, Kitabu rekaik, babu kavlin nebijji : buithtu ena we saatu kehatejni,nga sehli r.a (11/347 meal fet-h).Sahihul Buhari,Kitabu Ehadithil enbijai,babu ma dhukire an beni israil (6/495-meal fet-h).

Diēka e saktė qė kufizon kohėn, e qė ne tė mbėshtetemi nė atė,e tė dihet koha qė ka mbetur nga ajo qė ka kaluar, mirėpo dihet se ėshtė shume pak nė krahasim me atė qė ka kaluar.

Nuk ekziston fjalė mė e pasur se fjala e tė Dėrguarit [s.a.v.s], qė tregon afrimin e ditės sė Kijametit, ku thotė: : Jam dėrguar unė dhe kijameti afėr (sė bashku) saqė do tė mė kalonte. – (Musnedi i Ahmedit 5/348, Ibnu Haxheri thotė: e transmeton Ahmedi,Taberiu dhe zingjiri i hadithit ėshtė i mirė-Fet-hul Barij

Ky ėshtė sinjal qė flet pėr afrimin e kijametit me shpallejn e Pejgamberit [s.a.v.s ] derisa ėshtė frikėsuar i Dėrguari [s.a.v.s ] se do ta kaloj.

Shenjat e kjametit qė ende nuk kanė ndodhur

1. Shafitjet (e tokės), deformimet (shėndrrimi nė qenije tė tjera) dhe
hedhja (nga qielli) qė do tė ndodhin nė kėt ummet.

Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhamedi as ka thėnė: "Betohem nė Atė qė mė dėrgoi mua me tė vėrtetėn, nuk do tė marrė fund kjo botė para se t'u ndodhė atyre (njerzimit) shafitje (tė tokės), deformime (transformim tė njeriut nga njė qenije nė qenije tjeter) dhe hedhje (gjuejtje nga qielli)".

I ėshtė thėnė: Kurė do tė ndodhė kjo? Tha: "Kur tė shohėsh gratė qė u kanė hipur shalėve, kur tė shtohet muzika, kur tė dėshmohet rrejshėm, kur tė pijnė muslimanėt me enėt e banorėve tė lindjes, tė arit dhe arit dhe argjendit, dhe kur tė mjaftojnė burrat e burra dhe gratė me gra..."

Nė disa hadithe tė tjera thuhet se ata do tė shėndrrohen nė derra dhe nė majmunė, ndėrsa pėr shafitjet e tokės, nė njė hadithė tjeter ka thėnė: "O ju (qė jeni tė pranishėm), kur tė dėgjoni pėr njė ushtri qė ėshtė shafitur afėr (qytetit tė Medinės), atėherė veēmė u afrua kjameti".

Fjalen "Kur t'i shohėsh gratė se u kan hipur shalėve" disa dietarė e komentuan me ngasjen e tyre tė veturave.

Ebu hurejra transmeton hadithin se Muhamedi as tha: "Nuk do tė ndodhė kjameti para se tė shtohet pasuria dhe tė teprohet sa qė njeriu do tė
nxjerrė zeqatin e pasurisė sė tij e nuk do tė gjejė askend qė t'ja pranojė
atė.

(Nuk do tė ndoshė Kjameti ( derisa tė shėndrrohet toka e Arabisė nė
kopshte e lumenj". Shėndrrimi i shkretirės nė tokė pjellore mund tė ketė qėllimin e shėndrrimit artificial me hapjen e kanaleve pėr ujitje, apo me
ndryshimin e klimės siē do tė shohim sek kapitulli "Paralajmrimet e Kur'anit dhe Synetit tek zbulimet e reja shkencore".

2. Fryrja e hanės sė re.

Nga Ibn Mesudi transmetohet se Muhamedi as ka thėnė: "Shenjė e afrimit tė Kjametit ėshtė ryerja e hilalit (Hėnės sė re)". Muajt Islam llogariten sipas hėnės.

Hėna e re nė formė tė drapėrit tė hodhė paraqet fillimin e muajit.
Rrumbullaksimi i saj (hėna e plotė paraqet gjysmėn e muajit, derisa tė
rikthehet nga ka filluar. Pra, Muhamedi as paralajmroi se hėna e re para
kjametit do tė duket se kan kaluar dy apo tri net, ndodhta pėr shkak tė
ndonjė ērregullimi qė do tė ndodhin nė sistemin e saj.

3. Tė folurit e egėrsirave dhe e gjėrave tė ngurta.

Imami Ahmed nga Ebu Seid El-Huderij transmetojnė hadithin e Profetit tė
Allahut xh sh se tha: "... Nuk do tė vijė kjameti pėrderisa egėrsirat tė mos u flasin njerėzve, e skaji i kamxhikut tu flet njeriut dhe lidhėset e
kėpucėve tė tij. dhe derisa tė mos lajmroi kafsha e tij se ēka ka bėrė
gruaja e tij pas tij". Kjo qė paralajmroi Muhamedi as mund tė jetė diē jasht rregullit natyrorė, ashtu siē dėshmojnė pjesėt e tupit diten e ringjalljes.

Por edhe mund tė kete pėr qėllim shtimin e diturisė sa qė do tė kuptojė
kafshet etj..

4. Lumin Eufrat zbulon njė kodėr me arė dhe zbulohen minerale afėr Hixhazit
(Mekes e Medinės) sa qė vriten njerėzit pėr to.

Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejre transmetojnė hadithin: "Gati ėshtė Eufrati tė zbulojė njė thesar me ar, ai qė prezenton aty, mos tė marrė nga ai asgjė"

Nė njė hadithė tjeter thuhet: "Nuk do tė ndodhė Kjameti derisa tė
mos zbulojė eufrati njė kodfėr me arė, pėr tė cilin do tė luftojnė njerėzit,
dhe nga 100 njerėz do tė vriten 99-tė, e secili do tė thotė Ndoshta unė do
tė shpėtoi".

Kjo kodėr do tė zbulohet pasi tė shterret lumi, ose zbuluesit e mineraleve do ta zbulojnė atė thesarė, ose pasi ti ndryshohet drejtimi i rrjedhės sė lumit pėr shkaqe tė ndryshme e pastaj ai ta zhveshė kodren nga dheu nėn tė cilėn fshehet ari,. Lumi Eufrat buron nė Turqi e kalon nėpėr Irak afer Bagdadit

5. Rrethimi i Muslimanėve nė Medine

Sipas hadithit: "Gadi janė muslimanėt tė rrethohen nė Medine..."
hadihtologėt komentojnė se do tė vijė dita kur armiqt e Islamit do t'i
rrethojnė muslimanėt nė Medine. Allahu Alem.

6. Paraqitja e mbretit El-Xhehxhah

Muslimi nga Ebu Hurejre ka transmetuar hadithin, se Muhamedi alejhiselam ka thėnė: "Nuk do tė ndodhė Kjameti para se tė dalė nji person nga fisi Kahtan i cili do t'i ngasė njerėzit me shkopin e tij".

Nė njė transmetim tjeter tė Muslimit thuhet: Nuk do tė kalojnė ditėt dhe netėt pa e marrė pushtetin nji person qė quhet El-Xhehxha". Fisi Kahtan asht fis nga i cili kane prejardhjen arabėt.

Personi i pėrmendur nė hadithin e dytė mund tė mos jetė personi i pėrmendur nė hadithin e parė. , sepse nė njė transmetim tė Termidhiut thuhet se ai ėshtė nga Mevalitė (nga joarabėt).

Sidoqoftė hadihti sinjalizon se ai do tė jetė i fuqishėm, saqė do ti ngasė
njerėzit me shkopin e tij, pėrkatėsisht me fuqinė e tij. Megjithate ne nuk
kemi njohuri se a do ti ngasė njerėzit nė sherr apo nė hajėr.

7. Trazira (fitneti) e Ahlasit, e Serrasė dhe e Duhejmasė.

Transmeton Abdullah Ibn Umeri se kur dikush e pyeti Profetin e Allahut:
"ēėshtė trazira e Ahlasit"? Ai (Muhamedi as) tha: "Ajo ėshtė trazira e ikjes dhe e rrėmbimit (tė pasurisė e tė familjes).

Pastaj do tė vijė trazira e Serrasė, ardhja e saj, apo e liga e saj ėshtė nėn kėmbėt e mija. Njė njeri nga familja e ime mendon se ėshtė i imi, por ai nuk ėshtė i imi, sepse tė dashurit e mij janė tė devotshmit.

Pastaj tubohen njerėzit rreth njė njeriu sikurse kėrllokulla e brinjėve (ėshtė shprehja pėr njėgjė qė ėshtė jostabile) Pastaj do tė vijė trazira e Duhejmasė e cila nuk do tė lėjė asnjė nga ky ymet qė nuk do tė goditet, e kur tė thuhet se u ndėrpre, ajo do tė zgjatet (do tė vazhdojė mė tutje), gdhinė njeriu atėherė besimtarė e ngryset pabesimtarė, derisa tė ndahen njerėzit nė dy tabore.

Njė tabor i imanit pa nifak (dyftyrėsi), dhe tabori tjeter i nifaklut pa fije imani. Kur e gjithe kjo do tė ndodhė, prite Dexhalin atė ditė apo tė nesėrmen."

8. Ardhja e Imam Mehdiut dhe koha e paraqitjes sė tij.

Njeriu, shpeshherė takohet nė kohėra dhe rrethana para sė cilave nga
pamundėsia e gjetjes sė njė rrugėdaljeje nga ky lavėrnit, bie nė mendjen e
tij idenė e ardhjes sė njė njeriu prej qielli, ose ndonjė formė tjetėr
mbinatyrore, icili do tė rregullojė gjendjen dhe drejtėsinė njerzore nė
tokė.

Kur njeriu gjendet nė kėtė gjendje kritike apo nė ndonjė problem tė
pazgjidhshėm, atėherė kėrkon rrugėdalje me anė tė ndonjė mrekullie, tė cilin
i Gjithdijshmi do ta dėrgojė pėr tė rregulluar problemet dhe drejtėsinė nė
tokė.

Kjo ka qenė kėshtu prej kohės sė Idhujtarisė, madje edhe te
Kristijanėt, e me njė ndryshim tė vogėl ka arrijtė edhe te muslimanėt (*65).
Mnedimin e tillė e takojmė edhe nė Angli. Tek Anglezėt nė shekullin e kaluar
(XIX) hasim nė mendimin e paraqitjes sė njė njeriu, icili nė botė do tė
sjellė lumturinė.

Mbeturinat e kėsaj ideje ende i takojmė nė pjesėn veriore tė krahinės "Bretanje" dhe nė Francė. Ky mendim, edhe tek muslimanėt ėshtė bėrė gjithnjė e mė i fuqishėm.

Nė shekullin e parė tė erės Islame, u paraqiten grupe muslimanėsh me
mendimin se H. Aliut r.a, i takonte e drejta e halifatit (imametit). Pėrveē
kėsaj, disa madje deklaruan se edhe pas Aliut r.a halifati tė bie nė duar tė
pasardhėsve tė tij.

Kjo grupė, ecila ėshtė e njohur me emrin "SHii", konkludoj se Profeti i Zotit Muhamedi as, para se tė ndrrojė jetė, ka porositė qė pas tij, Sundimin (imametin) ta marrė Aliu ra, dhe krahas kėsaj kan formuluar hadithe, pėr tė argumentuar mendimin e tyre.

Edhe pse lėvizja e Shiave e pėrēarė nė shumė sekte, ata mbajnė qėndrimin e
njėjtė mbi tė drejtėn e halifatit nė familjen e Aliut. Mosmarrveshtja e
vetme e tyre qėndronte nė atė se njė palė mendonte qė halifati pas H' Aliut
tė bie nė djemt e tij prej Fatimesė (bijės sė Pejgamberit), ndėrsa para
tjetėr e kundėrshtonte kėtė mendim, duke pretenduar se e drejta halifatit
pas H. Aliut i takon birit tė Aliut me grue tjetėr, gjegjėsisht Muhamed Ibni
Hannefij.

Ata nuk mjaftojnė me kaq, por filluan qė H. Alinė, Hasanin dhe Husejnin, ti
konsiderojnė si tė shenjtė, ashtu si tė krishterėt qė konsiderojnė H' Isanė
a,s. Prej kėtu filloj tė lindė mendimi i ardhjes sė njė njeriu icili do tė
sjellė paqė e drejtėsi nė botė. Mirėpo, siē u tha mė parė kjo ide apo ky
mendim e ka fillin shumė mė parė te tė Krishterėt dhe tek idhujtarėt.

Tė krishterėt mendojnė se tek Muslimanėt do tė paraqitet Mahdiu i premtuar tė cilin ata e quajn "Mesih" me anė tė ringjalljes, ndėrsa idhujtarėt mendojnė se ai nuk do tė lajmrohet me ringjallje, por me lindje, pra do tė lindė njė njeri tė cilit do ti jepet mundėsia tė jetė Mesih apo Mahdi i premtuar.

Tek muslimanėt ekziston njė ndryshim i vogėl, ngase ato mendojnė se Mehdiu do tė lajmrohet pasi qė njė kohė tė gjatė ka ndejtur i fshehur nė sytė e tė tėgjallėve.

Njė njeri me emrin Abdullah B. Sebe, icili formalisht e ka pranuar Islamin nė Kohėn e Khalifit Omer r.a, shprehė mendimin se Mahdiu ėshtė Imami i dymbėdhjetė Shii-tė, Muhamed Ibni Hasan Askeriu, icili qenka futur nė podrumin e shtėpisė sė tij, dhe aty do tė qėndrojė deri para mbarimit tė botės, prej nga do tė dalė dhe do t'u sjellė njerzve drejtėsinė.

Tė kėtij mendimi janė grupa Shi-ite e quajtur "ISNA - ASHERIJJE (dymbėdhjetėshja).

Krahas kėtij grupi Shi-itė, ekziston edhe grupi tjetėr "SABIJJE" tė cilėt mendojnė se halifja i shtatė ėshtė fshehur dhe do tė lajmrohet sėrish si
Mahdiu i Premtuar.

Kėto besime kane shkaktue dėme nė mesin e muslimanėve,
duke u dhėnė mundėsi tė tjerėve qė tė paraqiten si Mesih apo Mehdi dhe nė
kėtė mėnyrė duke formuar lėvizje (sekte) tė shumta (tė reja) dhe kėshtu tė
mbjedhin pėrēarje nė mesin e muslimanėve.

Nė historinė Islame, i pari qė e quajti vehten "Mahdi" ishte Muhamed Ibn Hanefijje. Mbasi ja mbysin vėllaun e tij Huseinin nė Kerbela, ai u ēua tė kėrkojė tė drejtėn e Halifatit.

Disa historian thonė se kėtė nuk e ka bėrė ai, por mė vonė Muhtari (njėri prej udhėheqėsve tė njė grupi Shiah) ka shpifė pėr tė. Historiani Teberij, shkruan: "Kur Muhtari ka shkuar nė Kuffe, bashkė me emrin Mehdije ka pėrmendė edhe emrin Hanefijje..."

Mirėpo, Taberiu thotė se me kėtė fjalė ai nuk ka patur qėllim nė domethėnijen qė emri Mahdi e ka nė ditėt e sotme, por e ka pėrdorė pėr tė pėrmendė vendimet Shi-ite nė tė cilėn mendohet se Muhamedi i ka dhėnė Aliut aftėsinė me enėn e sė cilės do tė spjegojė dhe do tė komentojė hadithet e Muhamedit a,s, gjė qė H' Aliu e ka pėrcjedhė tek pasardhėsit e tij.

Ndėr mė tė njohurit pas Ibni Hanefijjes qė ėshtė quajtur Mehdi, ka qenė
Muhamed Ibni Abdullah, origjina e tė cilit lidhet me Hazreti Hasanin. Ai
ėshtė lajmrue me kėtė titull nė Hixhazė, por ushtarėt Mensurovitė shpejt e
arrestojnė dhe e vrasin.

Ka tė tillė qė mendojnė se deklarimi i tij si Mehdi, nuk ka patur kuptimin qė mė vonė i ėshtė dhėnė, por ai me kėtė ka dashė tė tregohet si personalitet icili do tė ngrisė vendet Islamike nė pikėpamje politike.

Sido qė tė ketė qenė, nė mesin e muslimanėve ka hyrė mendimi se para pėrfundimit tė botės do tė paraqitet "Mahdiu" icili do tė vendosė rendin dhe drejtėsinė nė botė.

Pas Muhamed Ibni Abdullahut, mė 1722, ėshtė paraqitė nė Veriprendim tė
Afrikės, njeriu me emrin Ibni Tumert, icili filloj ta paraqes vehten si
Mehdiu i Premtuar.

Ai nė fillim pretendoj, kinse nė ėndėrr paska mėsuar Kur'anin pėrmendėsh. Pėrveē kėsaj ai ēon jetė shumė tė thjeshtė, i leckosur dhe me kontakte shumė tė rralla me njerzit, etj.

Pas tij, mė 1780, lajmrohet Mehdiu tjetėr me emrin MENSUR. Fama e tij shpejt arrinė deri nė Afrikėn Prendimore. Pėr tė Frederiku i Madh thotė: "Ardhmėria e botės mvaret prej asaj se si do tė zhvillohet lėvizja e tij..." Dhe vėrtetė, brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, lėvizja e tij numronte mė shumė se njėqind mijė antarė.

Bile, edhe shumė tė krishterė tė asaj kohe e pranuan Islamin, pėr t'u bėrė antarė tė kėsaj lėvizjeje.

Mė i njohuri qė u paraqit pas tij, ishte Muhamed Ahmed El Mehdi, nė Suduan
(Viti 1881). Ai ka pretenduar pėr vehten e tij se ėshtė vetė Muhamed Ibni
Hasan El Askeriu, imami i dymbėdhjetė, icili mė shumė se dhjet shekuj ka
ndejt i fshehur.

Prej veprimeve tė ēuditshme tė kėtij "Mehdiu" ėshtė ajo qė
ka patur pėr qėllim tė emitojė Profetin Muhamed a,s, ka bėrė hoxhretin,
(emigrimin), i ka zgjedhur pėr vehte katėr shokė tė cilėt do ta
zavendėsojshin mė vonė si halifė, pėr tė imituar katėr halifet e Hulefai -
Rrashidinėve.

Nė tė vėrtetė, ēka don tė thotė fjala "Mesih". Fjala mesih nė kuptimin e mėparshėm nuk ekziston nė Kur'an, pra sipas komentatorėve tė shumtė tė Kur'anit, nuk pėrmendet pėr ardhjen e ndonjė Mesihu.

Megjitate ithtarėt e kėtij sekti (siē e pamė) herė pas here nxjerrin ajete dhe ja mveshin "Mesihut tė premtuar".

Fjala "Mesih" ėshtė epitet i Isait, e do tė thotė: i pa mėkat, i bekuar (*66). "Mesih" nė gjuhėn e arabishtes, don me thanė njeri i urueshėm.

Fjala "Mesih" ėshtė mbiemėr i tė madhit Isa. Llagepi i Isait
ėshtė Mesih dhe emri i tij ėshtė Isa (*67). Christ (greqisht Christos) pėr
tė treguar njė "king" ose njė prift qė simbolizon njė shenjtėri...

Nė gjuhėn hibru dhe gjuhėn arabe, kjo fjalė zavendėsohet me fjalėn "Mesih".

Me ēka u tha mė lartė, janė mendime tė disa dietarėve tė ndryshėm, tė cilėt
hadithet qė flasin pėr ardhjen e Imam Mehdiut, i paraqesin tė shpifura mė
vonė nga sektet e ndryshme.

Megjithate, kemi edhe mendime diejarėsh tė cilėt shpegojnė se ardhja e Mediut ėshtė e vėrtetė dhe njėra nga shenjat e Kjametit.

Ata i konsiderojnė hadithet e vėrteta dhe i komentojnė me paraqitjen e njė halifi tė vėrtetė nė fund tė kohės i cili do tė jetė nga familja e Muhamedit as (ehlul Bejti).

Emri i tij dhe i babait tė tij do tė jetė i ngjajshėm me tė Muhamedit dhe babait tė Muhamedit as. Ai do ta mbulojė tokėn me drejtėsi, meqė ėshtė e mbushur me mizori.

Transmetoi Abdullah Ibn Mesudi se Muhamedi as ka thėnė: "Nuk do tė pėrfundoi kjo botė para se ti zotroi arabėt me njė njeri nga familja ime, emri i tij ėshtė i ngjajshėm me emrin tim". Kurse Ebu Davudi transmeton: "Sikur tė mbetet nga kjo dynja vetėm edhe njė ditė, do ta zgjasė Zoti atė ditė qė tė dėrgoi njė njeri nga familja ime.

Emri i tij dhe emri i babait tė tij janė tė ngjajshėm me emrin tim dhe emrin e babait tim. Ai do ta mbushė token me drejtėsi sukur ėshtė mbushur me mizori".

Ky imam dhe ky halif do tė lindet nė mesin e muslimanėve, nga familja e Muhamedit as. dhe do tė marrė pėrsipėr ēėshtjen e muslimanėve qė t'i udhėheqė ata nė rrugen e hajrit. Thotė Ibėn Kethiri nė librin e tij "Trazirat dhe luftėrat": "...Mendoi se ai do tė
paraqitet nė kohen e zbritjes sė Isaut as", apo pak para zbritjes sė tij.

Nga disa hadithe, kuptojmė definitivisht se ai do tė paraqitet nė kohen e
zbritjes sė Isaut as, apo pak para zbritjes sė tij, sepse kur Isau as do tė
zbresė, muslimanėt do tė jenė tė rreshtuar pėr faljen e namazit tė Sabahut
dhe ai imam, (qė paramendohet tė jetė Mehdiu), dėshiron ta lirojė vendin e
Imamit, por ai e urdhėron tė mos lėvizė nga vendi i tij qė pėr tė ėshtė
pėrgaditur. Zoti e din mė sė miri.

Hadithi tjetėr thotė: "Nė fund tė ymetit tim do tė vij njė halif i cili do t'i pasurojė njerėzit pa masė".

Kėto janė disa nga shenjat qė mendohet se ende nuk janė realizuar, edhe pse kuptimi i plotė i kėtyre thėnieve ėshtė mjaft i vėshtirė.

Kjo ėshtė kėshtu pėr arsye se Muhamedi as u foli shokėve tė tij me shembuj e fjalė qė ata mund t'i kuptonin. Prandja ai u detyrua ti pėrshkruaj ato ngjarje tė ardhshme nė mėnyrė alegorike apo simbolike dhe me shembuj tė ndryshėm.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pse nuk do te jete fundi i Botes ne vitin 2012?

Mesazh  DarkMaster prej 04.07.10 14:45

Ne disa gazeta, revista dhe televizione, sidomos, ne shume sajte te internetit, eshte shfaqur mendimi se dhjetori i vitit 2012, do te jete fundi botes sone.Shkenctaret e NASA-s nuk jane dakord me keto perfundime dhe i quajne ato pa baza shkencore.Ja nje interviste e dhene prej tyre per kete problem :

- A e kercenon vertet ndonje rrezik globin tone ne fund te vitit 2012 ?
- Jo, asnje rrezik nuk e kercenon Token tone.Toka jone do te vazhdoje t'i kete te gjitha ne rregull, te pakten edhe nja kater miliarde vjet te tjera...
- Po si ka lindur parashikimi se fundi i botes do te jete ne dhjetor te vitit 2012? Ku bazohet ai ?
- Kjo histori ka filluar me hipotezen se planeti Nibir, te cilin thuhet se e kane zbuluar sumeret e lashte, do te vije me shpejtesi drejt Tokes dhe do te perplaset me te, duke shkaktuar fundin e jetes mbi gjithe planetin tone. Fillimisht, kjo katastrofe ishte parashikuar per vitin 2003, por kur ne ate vit nuk ndodhi asgje, data u shty per fundin e vitit 2012... Kjo ''peralle''.. lidhet edhe me kalendarin e majave te lashte, i cili perfundon pikerisht ne dhjetor te ketij viti...''Ja, thone ithtaret e kesaj teorie, derisa ky kalendar perfundon ne kete date, kjo do te thote se me tutje nuk do te kete me bote''. Mirepo aty nuk flitet per asnje ''fund bote''. Me sa duket, deri per ate kohe ishin llogaritur ditet e pastaj do te dilte kalendari i ri. Kalendaret tane perseriten cdo vit...
- Po a mund te ndodhe qe nje planet te vihet ne nje pozicion te atille qe te behet rrezik per Token tone?
- Deri tani nuk ka asnje rrezik, nuk duket asnje planet i tille ne ''horizontin kozmik'', por edhe sikur te kete, rreziku i tij per Token tone nuk mund te jete kurre aq i madh.N e dhjetor te cdo viti, Toka dhe Dielli vihen ne nje linje me qendren me te afert te Galaktikes sone, domethene te ''Rruges se kumrit'', por kjo ngjarje e pervitshme nuk ndikon fare ne problemin qe po diskutojme...
- Po a ka ndonje planet ne Gjithesine tone qe quhet Nibir, ose planeti X, ose Erida dhe qe mund t'i afrohet Tokes?
- Jo, ato te gjitha jane peralla, mite. Erida, C'eshte e drejta, ekziston, por eshte nje planet xhuxh, i ngjashem me plutonin, i cili nuk mund ti afrohet kurre Tokes sone me afer se kater Miliarde kilometra...
- Po rrezik per t'u perplasur me ndonje meteorit, a ka?
- Gjithmone ka ekzistuar ky rrezik.''Bresheri'' i fundit i meteoriteve mbi siperfaqen e Tokes ka ndohur 65 milione vjet me pare, kur u zhduken dinozauret, por globi si trup kozmik, nuk pesoi gje... Tani NASA ndjek me kujdes cdo levizje meteoritesh. Nuk paraqitet asnje rrezik perplasje ne vitin 2012.
- Po a mund te kete rrezik nga ndonje shperthim i Diellit?
- Jo. As nga Dielli nuk parashikohet t'i vije Tokes ndonje rrezik.

DarkMaster

54


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Che' prej 05.07.10 12:45

Njė gjė ėshtė e sigurt se asnjė qenie njerzore qė ka jetuar/jeton/ose do tė jetojė nė Tokė nuk e din se kur do tė ndodhė fundi (Kijameti).Atė gjė e din vetėm Zoti.Kjo ėshtė e cekur edhe nė Kuran.Kejt tjerat janė vetėm supozime.

Che'

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  Erina Baēi prej 08.07.10 22:41

Tema super e diskutuar ne mbare boten.... Une jam nje nga ata persona qe jane te cmendur pas filmave fantastiko-shkencore... nuk kam lene filem pa pare si Apokalipsi, filma ku hena del nga orbita e saj dhe rrezikon te perplaset me token....e shume filma te tjere te cilet me kane pelqyer jashte mase....

Kur degjova historine e 2012 me terhoqi jashte mase por kur pashe filmin heren e pare mu duk plotesisht i parealizueshem.... imagjinate e shthurur do ta quaja une....

Nuk besoj se dicka e tille mund te ndodhe sepse ne fund te fundit gjithmone "mendohet" te ndodhe keshtu apo ashtu...ashtu sic mendohet se para 65 milione vjetesh dinozauret u zhduken si pasoje e nje asteroidi qe goditi token....por gjithmone "mendohet" apo supozohet kjo gje...ne as kemi pare gje as nuk dime gje.... kur ti shoh keto gjera me syte e mi ndoshta atehere do ti besoja.

Ne fakt per mua ka nje ane pozitive kjo teme... ndoshta ka ardhur koha qe njerezit te mendojne se perpara cdo gjeje tjeter eshte jeta jone ajo qe ka me shume rendesi se cdo gje tjeter e tipit lufte, pasuri, pushtet, hakmarrje etj etj....mendoj se ky eshte fundi i botes....

Erina Baēi

9


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i Botes

Mesazh  dineta prej 09.07.10 10:51

Secili ka te drejt te shpreh mendimin e vet,dhe secili flet aq sa din ! mirpo un kisha shpreh mendimin tim me pak fjal,kot e kemi te gjith ne qe komentojm per ket tem jo keshtu e jo ashtu,disa besojn e disa jo , existon apo jo FUNDI I BOTES''? dhe diqka ju kisha then atyre jobesimtare qe kot e kan ti shmangen ketij mendimi qe Fundi i Botes existon ,dhe do te vije ajo dita veteem ateher kur thot i madhi Zot dhe prej asaj dite nuk kemi ku per te ikur vetem se e marim ate qe e meritojm !!! njejt e kemi se me punu nje pun me % sa punojm aq edhe fitojm,andaj duhet sa ma shum te mundohemi te punojm ketu per deri diku me zan vendin e merituar pe ne Boten e amshueshme!!!

dineta

15


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dita e kijametit!

Mesazh  Fikrro prej 13.07.10 19:41

Falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili ka krijuar ēdo gjė; ka krijuar kėtė botė dhe botėn tjetėr, falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili ka krijuar Xhenetin dhe Xhehenemin, falėnderojmė Allahun xh.sh. qė kėtė dynja e ka lėnė tė pėrkohshme dhe jo tė pėrhershme, falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili ka premtuar se do t’iu hakmerret tė gjithė zullumqarėve dhe premtimi i tij ėshtė hak, falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili na ka premtuar se do tė na jep hakun nė Ditėn e Kijametit dhe falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili na ka premtuar njė shpėrblim tė madh nėse ne e ndjekim rrugėn e pejgamberit (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) duke iu nėnshtruar urdhėrave dhe duke iu larguar ndalesave. Ne jemi popull qė urdhėrojmė pėr tė mirė dhe ndalojmė nga e keqja, e duam dhe i dėrgojmė salavate dhe selame pejgamberit (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) - robit mė tė mirė dhe mė tė devotshėm tė Allahut xh.sh. i cili vėrtet e njohu dhe e adhuroi Allahun me plotkuptimin e fjalės.

Pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) nuk u kėnaq kurrė nė dynja sepse thoshte: "Si tė kėnaqem unė nė kėtė dynja, kur Israfili ( alejhi selam) surin e ka nė dorė dhe sytė i ka ngritur pėrpjetė nga Allahu xh.sh. duke pritur urdhėrin prej Tij pėr t’i fryrė surit dhe pėr t’u bėrė kijameti." Dhe, nė njė hadith tjetėr Muhamedi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) thotė: "Po ta kishit ditur ju atė qė e di unė shumė do tė kishit qajtur e pak do tė kishit qeshur."

Israfili ėshtė i ngarkuar me kėtė mision – fryerjen e surit nė ditėn e kijametit prej se ėshtė krijuar dynjaja dhe prej atėherė ai e mban surin nė dorė rrethi i tė cilit ėshtė sa toka dhe qielli, siē ka treguar i dėrguari i Allahut (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) nė njė hadith. Ai gjithashtu mban sytė pėrpjetė nga Arshi i Allahut duke pritur urdhėrin pėr t’i fryrė surit. Paramendoni se nesėr jeni tė vdekur kur t’i fryhet surit dhe tė shkatėrrohet ēdo gjė.

Vėllezėr myslimanė, momenti i vdekjes s’ka dyshim se ėshtė i tmerrshėm dhe me dhimbjet e vdekjes njeriut do t’i paraqitet pozita dhe vendi i tij qė do ta ketė pas vdekjes. Dhimbjet e vdekjes janė mė tė mėdha dhe nata e varrit ėshtė mė e tmerrshme pėr jobesimtarin. Nė varr njeriu vazhdon tė kėnaqet me tė mirat e Allahut xh.sh. ose dėnohet me dėnimet e varrit. Pra, varri i tij do tė jetė kopsht prej kopshteve tė Xhenetit ose do tė jetė gropė prej gropave tė Xhehenemit.

Momenti i vdekjes ėshtė i tmerrshėm por vallahi nuk ėshtė kurrgjė nė krahasim me momentin e fryerjes sė surit nga ana e Israfilit a.s. nė Ditėn e Kijametit. Atė ditė tė gjithė njerėzit do tė dalin para madhėrisė sė Allahut xh.sh. tė zhveshur, tė zbathur dhe tė pabėrė synet; atė ditė prej britmės sė madhe tė surit tė gjithė njerėzit e vdekur zgjohen me sytė e pluhurosur para Allahut xh.sh. duke mos ditur se ēka po ndodh me ta dhe kujtoje se edhe ti do tė jesh njėri prej tyre; atė ditė do tė llogariten tė gjitha tė mirat dhe tė kėqijat e njerėzimit nė peshoren e Allahut; atė ditė do tė dalim dhe tė provojmė ta kalojmė siratin i cili ėshtė shumė i mprehtė dhe shumė i hollė dhe atė ditė do tė presim urdhėrin e Allahut pėr nė Xhenet ose pėr nė Xhehenem. Dita e Kijametit ėshtė dita mė e gjatė dhe mė e tmerrshme qė ka ekzistuar dhe do tė ekzistoj ndonjėherė.

Vėllezėr myslimanė, shumė prej njerėzve nuk besojnė se do tė ndodhė Kijameti, se do tė shkatėrrohet dynjaja pasi ata punojnė vetėm pėr dynja, ruhen prej nxehtėsisė sė verės dhe prej tė ftohtit tė dimrit por kurrė nuk punojnė pėr t’u ruajtur prej tė ftohtit tė madh tė Xhehenemit dhe prej vapės sė madhe tė zjarrit tė tij.

Po kėta njerėz, nuk do tė besojnė kur t’iu tregojmė se qenia mė e pėrsosur – njeriu ėshtė krijuar prej pikės sė trashė tė ujit qė del prej vendit intim tė mashkullit. Pra, ai qė nuk e beson krijimin e njeriut nė kėtė mėnyrė nuk e beson as ringjalljen pasi i duket e pamundur. O njeri, mendo se pėr Allahun xh.sh. ėshtė mė e lehtė ringjallja se krijimi i njeriut tė parė prej asgjėje, edhepse, pėr Allahun ēdo punė ėshtė e lehtė. Kėtė ēėshtje e pėrmend Allahu nė Kur’an nė suren Ja’sin:


"A nuk mendon njeriu se Ne e krijuam atė prej njė pike uji (fare), kur qe, ai kundėrshtarė i rreptė. Ai na solli Neve shembull, e harroi krijimin e vet e tha: "Kush i ngjall eshtrat duke qenė ata tė kalbur? Thuaj: "I ngjall Ai qė i krijoi pėr herė tė parė, e Ai ėshtė shumė i dijshėm pėr ēdo krijim. Ai qė prej drurit tė gjelbėr ju bėri zjarrin, e ju prej tij ndezni. A nuk ėshtė i fuqishėm Ai, qė krijoi qiejt e tokėn, tė krijojė njerėz sikundėr qė i krijoi ata? Po Ai ėshtė krijuesi, i dijshmi. Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhėri i Tij ėshtė vetėm t’i thotė: "Bėhu!" Ai menjėherė bėhet. I lartė ėshtė Ai qė nė dorėn e Tij ėshtė pushteti mbi ēdo send dhe vetėm te Ai ktheheni." (36:77-83)

Duhet tė jemi tė bindur nė ringjallje dhe tė punojmė pėr atė ditė kur do tė dalim para Allahut xh.sh. pėr t’u gjykuar. Kijameti ėshtė ēėshtje e fshehtė e Allahut xh.sh., dhe kohėn kur do tė ndodhė nuk e dinė as melaqet, as pejgamberėt dhe askush tjetėr nė dynja. Mirėpo, pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) na ka treguar se do tė vjen nė ditėn e xhuma: "Dita mė e mirė nė tė cilėn lind dielli ėshtė dita e xhumasė, atė ditė ėshtė krijuar Ademi, atė ditė ėshtė futur nė Xhenet, atė ditė ėshtė nxjerrur prej Xhenetit, atė ditė ka vdekur Ademi, dhe atė ditė do tė bėhet kijameti…", dhe vazhdon nė tė njėjtin hadith: "… dhe nuk ka krijesė tė Allahut (pėrpos njerėzve e xhinėve) tė cilat ēdo ditė tė xhumasė, qė prej para lindjes sė diellit e deri nė perėndimin e tij, tė mos bėrtasin prej frikės se mos po bėhet kijameti atė ditė."

Pra, kijameti do tė bėhet nė ditėn e xhuma ndėrsa kohėn e saktė e din vetėm Allahu. Por, para kijametit do tė vijnė shenjat e vogla dhe tė mėdha tė tij tė cilat na i ka treguar pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem), siē janė: ardhja e Dexhallit, zbritja e Isės a.s., mbytja e Dexhallit nga ana e Isės a.s., etj. Prej shenjave tė kijametit ėshtė edhe era e butė dhe e kėndshme e cila me urdhėrin e Allahut xh.sh. ia merr shpirtin ēdo myslimani nė fytyrė tė tokės i cili thotė: La il-lahe il-lAllah dhe ka nė zemrėn e tij njė grimcė iman, qoftė ai edhe brenda nė shpellė. Atė ditė nuk mbetet nė tokė asnjė njeri qė e adhuron Allahun por vetėm jobesimtarėt tė cilėt jetojnė edhe shtatė vite e pas kėsaj vjen momenti i kijametit. Thotė Allahu xh.sh. :

Dhe i fryhet Surit dhe bie i vdekur ēka ka nė qiej dhe nė tokė, pėrveē atyre qė do All-llahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė ata tė ngritur e presin (urdhėrin e Zotit)".( 39:68)

Kanė thėnė dijetarėt se tė gjitha krijesat do tė vdesin atė ditė pėrpos melaqeve kryesore: Xhebrailit, Mikailit, Israfilit dhe Azrailit (melaqja qė ua merr shpirtėrat njerėzve). Shkatėrrohet ēdo gjė dhe Allahu e pyet melaqen e vdekjes "Kush mbeti?" e Allahu e din mė mirė. Thotė: O Allah, mbete Ti i cili je i gjallė dhe nuk vdes, mbeta unė robi yt i dobėt dhe mbetėn Xhebraili, Israfili dhe Mikaili. Allahu thotė: "Le tė vdesin tė gjithė!". Shkon dhe ua merr shpirtėrat tė gjithėve dhe kthehet prapė te Allahu dhe Allahu e din mė mirė por e pyet "Kush mbeti?" Dhe ky, duke u dridhur, thotė: O Allah, nuk mbeti askush tjetėr vetėm Ti i cili je i gjallė pėrgjithmonė dhe nuk vdes kurrė, dhe mbeta unė- robi yt i dobėt. Allahu i thotė: "A nuk tė kujtohet qė kam thėnė: "Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen, . . ."(21:35) pra shijoje edhe ti vdekjen". Azraili - melaqja e vdekjes thuhet se shkon nė mes tė Xhenetit dhe Xhehenemit, ia nxjerr shpirtin vetes duke e lėshuar njė britmė tė madhe, aq sa nuk do tė mund ta duronin krijesat e Allahut po tė ishin gjallė, dh thotė: "Po ta dija se kaq dhimbje kanė pasur myslimanėt kur ua merrja shpirtin do tė kisha pasur mė shumė mėshirė ndaj tyre." Pas vdekjes sė Israfilit mbetet vetėm Allahu xh.sh. i cili ėshtė i pafillim dhe i pambarim. Atėherė Allahu xh.sh. pyet: "Ku janė zullumqarėt, ku janė mbretėrit, ku janė bijtė e mbretėrve, ku janė mizorėt, ku janė gjakpirėsat, e kujt ėshtė sot pasuria?" Nuk ka kush tė pėrgjigjet pasi tė gjithė kanė vdekur e ėshtė shkatėrruar ēdo gjė pėrveē madhėrisė sė Allahut dhe atėherė i pėrgjigjet vetvetes: "E Allahut ėshtė pasuria dhe ēdo gjė qė ekziston".

Pastaj, qėndrojnė njerėzit ashtu rreth katėrdhjetė ditė dhe pastaj e lėshon Allahu xh.sh. njė shi jo tė zakonshėm, nė formėn e ujit tė mashkullit, i cili e ujit tokėn (e krijuar pas shkatėrrimit tė kėsaj toke qė ėshtė sot) nė tė cilėn janė njerėzit, dhe pastaj (pas 40 ditėsh) Allahu xh.sh. e ringjall Israfilin, melaqen tė cilėn e ka ngarkuar me fryerjen e surit dhe i thotė: "Fryej edhe njėherė kėsaj burie". I fryhet surit edhe njėherė dhe tė gjithė njerėzit, prej atij shiut qė bie, rriten nė varreza nė formėn e tyre tė vėrtetė dhe ngriten nė kėmbė. Pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: "Ēdo pjesė e trupit tė njeriut kalbet, ēdo asht, pėrpos bishtit tė njeriut", e qė ėshtė unaza e fundit e trupit, prej asaj, kur bie ai shi, mbihet trupi i njeriut para se me ringjallė Allahu Israfilin dhe para se t’i fryejė ai surit. Kėshtu qė kur t’i fryejė Israfili surit trupave veē iu futet shpirti brenda dhe tė gjithė dalin pėrjashta varrit. Kjo ndodhė edhe te njerėzit qė zhduken, edhe te ata qė i hanė egėrsirat apo digjen e bėhen hi dhe edhe te ata qė fundosen nė det edhepse nuk ju kanė gjetur as eshtrat. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut xh.sh.: "Kudo qė tė jeni Allahu do t’ju ringjallė."

Dita e Gjykimit ėshtė ditė nė tė cilėn do tė dalim para Allahut xh.sh. e qė ėshtė dita mė e gjatė, mė e tmerrshme dhe mė e rėndė, ditė nė tė cilėn thinjet njeriu, kur shtatzėna e hudh fėmijėn e saj, ditė kur fėmija i vogėl plaket prej tmerrit, ditė nėpėr tė cilėn do tė kalojmė gjithsesi me emrin e Allahut xh.sh,.






Pėrjetimet e mosbesimtarėve (kafirave) nė Ditėn e Kijametit


Poshtėrimi i tyre, nėnēmimi, dėshpėrimi dhe humbja e shpresės. Ai qė i analizon tekstet kur’anore dhe hadithet e tė Dėrguarit, sal’allahu alejhi we selem, vėren vėshtirėsi dhe tmerre tė mėdha qė do tė bien mbi mosbesimtarėt dhe kriminelėt nė Ditėn e Kijametit. Nė vazhdim do tė prezentojmė disa dėshmi tė kėsaj dite tė cilat i pėrshkruan Kur’ani famėlartė.

Allahu, subhanehu we teala, flet pėr pėrjetimet e mosbesimtarėve nė ēastin e daljes sė tyre nga varret:

“Ditėn kur duke u ngutur dalin prej varreve, sikur nguteshin te idhujt, Me shikimet e tyre tė pėrulura i ka kapluar poshtėrimi. Ajo ėshtė dita qė ka qenė premtuar.” (El-Mearixh, 43-44)

Teksti Kur’anor pėrshkruan ngutjen e daljes sė tyre nga varret drejt zėrit qė i thėrret, sikur nxitonin te idhujt e tyre qė i adhuronin nė dunja, mirėpo jo tė gėzuar dhe tė qeshur e plot vullnet, por tė nėnēmuar, tė poshtėruar, me shikime tė pėrulura, ēdo send i vogėl do tė jetė mbi ta, pikėrisht ashtu siē i konsideroi Allahu subhanehu we teala, nė dunja.

Allahu azze we xhel, thotė:

“Pra, largohu prej tyre. Ditėn kur thirrėsi (Israfili) kumton njė send tė tmerrshėm. Dalin prej varreve, e si karkaleca tė shpėrndarė e me shikim tė pėrulur. Duke shpejtuar drejt atij qė i thėrret, e jobesimtarėt thonė: “Kjo ėshtė ditė e vėshtirė”. (El-Kamer, 6-8)

Ky ajet e sqaron ajetin tė sipėrpėrmendur i cili e pėrshkruan daljen e njerėzve nga varret, tė frikėsuar me shikim tė pėrulur (nga poshtėrimi), duke shpejtuar kah zėri i cili vazhdimisht i thėrret, ndėrsa ajeti nė vazhdim na jep ilustrim tė gjallė tė ndodhisė si dhe gjallėrimin nė lėvizjet e tyre tė shpejtuara duke dalė nga varret si karkaleca tė shpėrndarė e me shikim tė pėrulur, si dhe momentin kur mosbesimtarėt pranojnė vėshtirėsinė e qėndrimit tė tyre nė kėtė ditė.

“... e, jobesimtarėt thanė: Kjo ėshtė ditė e vėshtirė”. (El-Kamer,

Teksti i tretė kur’anor i ilustron mosbesimtarėt nė qėndrim tė tmerrshėm, nė momentin e fryrjes nė Sur, duke e thirr njėri-tjetrin si dhe duke e pyetur njėri tjetrin se kush i ngriti nga varret e tyre?!

“Dhe i fryhet Surit, kur qe, duke u ngutur prej varrezave paraqiten te Zoti i tyre. E thonė: “Tė mjerėt ne! Po kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė nė varre?” E, kjo ėshtė ajo qė premtoi Zoti dhe vėrtetuan tė dėrguarit.” (Ja Sin, 51-52)

Ebu Mahkem El-Xhisrijju i mblidhte vėllezėrit e tij, e kur ua lexone kėto ajete qante dhe u thoshte:

“Dita e Kijametit dhe vėshtirėsitė e saj kapėrcejnė ēdo gjė qė mund ta paramendojė mendja e njeriut. Pasha Allahun, po tė ishin njerėzit nė varret e tyre ashtu siē duken, nuk do tė thirreshin mes vete me mjerim nė momentin e parė nga dalja prej varrezave, por ata kanė qėndruar nė Berzah (jetėn mes vdekjes dhe ringjalljes) njė kohė tė gjatė duke u bėrė azab nė varre, e ata nuk thonė “mjerė pėr ne” pėr asgjė tjetėr pos se janė bartur nė vėshtirėsi dhe dhembje mė tė rėnda se nė ato qė ishin, se po tė ishte gjė e lehtė ngritja e tyre nuk do tė thoshin: “Kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė (i quajtėn varret e tyre “shtrati”)”, e pastaj lexonte: “E kur ti vijė vala e madhe (Kijameti)”, (En-Naziat, 34), dhe qante derisa lotėt pėrfshinin e lagnin mjekrėn e tij.

Allahu subhanehu we teala, thotė:

“E ti kurrsesi mos e mendo All-llahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur). (atė ditė) Ata tė ngutur e duke u ngritur kokat e tyre lart, nuk lėvizin sytė e tyre (pėr tė shikuar), e zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga frika).” (Ibrahim, 42-43)

Teksti i lartpėrmendur shton disa pėrshkrime tė reja krahas pėrjetimeve tė tyre gjatė ringjalljes sė tyre, shtangimin e syve nga frika, zemrat e zbrazėta (nga frika), jashtė tmerrit qė i kaplon nga ēdo anė.

Sejjid Kutubi, rahimehullah, duke i komentuar kėto ajete thotė: “I Dėrguari i Allahut, sal’allahu alejhi we selem, assesi nuk mendonte se Allahu ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt, por pėr tė tjerėt tė cilėt shohin shumė zullumqarė nė kėtė kohė duke u dėfryer (me pasuri) e nga premtimi (dėnimi) i Allahut asgjė nuk i godet. Assesi, koncepti i ajetit kur’anor zbulon momentin e fundit tė marrjes sė tyre, pas sė cilės nuk ka mė ikje e as afat, marrja e ditės sė vėshtirė qė shtang sytė nga frika e tmerri i bėn tė jenė tė habitur, tė palėvizshėm e tė shtangur.

Pastaj vėrehet tubimi i njerėzve nė mesin e tmerrit, ku shihen duke shpejtuar pa mos u kthye prapa, e as anash, kokė ngritur, jo nga vullneti, por se i kanė tė shtangur (nga frika prej lart), kėshtu qė nuk mund t’i lėvizin dot.

Shikimet e tyre shtrihen larg nga frika qė e pėrjetojnė, zemrat e tyre bėhen tė zbrazėta, nuk pėrjetojnė dot gjė qė mund t’i pėrkujtohen. Kjo ėshtė dita kur Ai ėshtė duke i lėnė zullumqarėt, kur do tė qėndrojnė nė tmerr tė plotė, tė kapur si zogj tė vegjėl nė kthetrat e shpendit grabitės.

“Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur).” (Ibrahim, 42)

Duke nxituar, sikur tė shtyhen, tė shtangur, me zemėr tė frikėsuar qė fluturon (pėr tė dalė), duke qenė e zbrazėt nga ēdo kujtesė apo njohuri....gjithēka kaplojnė frika e tmerri, ndėrsa shikimet shtangen (sytė mbesin tė hapur).

Frika qė mbizotėron shpirtrat e mosbesimtarėve nė Ditėn e Kijametit e pėrshkruan edhe ajeti nė tė cilin Allahu, subhanehu we teala, thotė: “Ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr ditėn e kijametit, kur zemrat, tė mllefosura arrijnė nė fyt. Pėr zullumqarėt nuk ka as mik e as ndėrmjetėsues qė i shkon fjala.” (Gafir, 18)

“Kijameti...ditė e afėr, e shpejtė...gati Dita e Kijametit, kur zemrat e mllefosura arrijnė nė fyt, tė mllefosura dhe pa frymė ngase ngushtojnė fytin nga frika dhe dhembjet qė i pėrjetojnė, duke i shtypur mllefi dhe rėnduar gjokset e tyre, e ata nuk gjejnė dot mik qė do t’u ndihmonte e as ndėrmjetėsues me fjalė respekti”. (fund i citimit tė Sejid Kutubit)

Pasi qė mosbesimtarėt konsiderohen si kriminelė dhe tė panėnshtruar (ndaj urdhrave tė Allahut), kokėlartė ndaj adhurimit tė Tij, Ai (Allahu) nė Ditėn e Kijametit do t’i sjell tė lidhur nė pranga, me rroba tė katranit, kurse fytyrat e tyre do t’i mbulojė zjarri. “(ndėshkon kundėrshtarėt) Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjetėr qiell), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut, Njė Mbizotėrues. E idhujtarėt atė ditė i sheh tė lidhur nė pranga. Petkat e tyre janė nga katrani (pezhgveja – zifti), kurse fytyrat e tyre do t’i mbulojė zjarri.” (Ibrahim, 48-50)

Imam Taberiu rahimehullah, pėr sa i pėrket komentit tė kėtyre ajeteve thotė: “Ata do tė sillen tė lidhur me pranga nė duar, nė kėmbė dhe nė qafė.”

Serabil – janė kėmisha qė do t’i veshin mosbesimtarėt. Katran – lėngu qė lyhen devetė kur u bie zgjeba, thuhet se katran janė grepat e hekurt.

Nė atė ditė dielli do t’iu afrohet kokave tė njerėzve, kėshtu qė do t’u vijė nė lartėsi prej njė milje, e sikur tė mos ishin krijuar (pėr sė dyti) tė pa zhdukur, do tė shkriheshin nga nxehtėsia, mirėpo pas vdekjes sė parė ata nuk pėrjetojnė vdekje tjetėr. Djersėt e tyre do t’u bien nė tokė, qė tė ngrihen mbi tokė dhe t’i pėrfshijnė ata nė pajtim me veprat e tyre.

Muslimi transmeton nga Mikdad ibn El-Ewsed se Pejgamberi sal’allahu alejhi we selem, tha: “Nė Ditėn e Kijametit dielli do t’u afrohet njerėzve kėshtu qė do tė vijė nė lartėsi prej vetėm njė milje.” Selim ibn Amir, transmetuesi i hadithit nga Mikdadi thotė: “Pasha Allahun, unė nuk di se ēka nėnkuptonte me fjalėn (milje), a miljen e tokės apo milėn me tė cilėn stolisen sytė. Njerėzit do tė jenė nė djersė nė pajtim me veprat e tyre. Disa prej tyre do tė jenė nė djersė deri te zogė tė kėmbėve, disa deri nė gjunjė, disa deri nė brez, disa gjer nė fyt, e disave do t’ua lagė gojėn sikur tė ishte i frenuar, duke bėrė me shenjė me dorėn e tij (tė Dėrguarit), me gojė.”

Buhariu dhe Muslimi transmetojnė nga Ibn Omeri, radijallahu anhu, se Pejgamberi, sal’allahu alejhi we selem, lexoi ajetin: “Nė ditėn kur njerėzit ngriten (prej varrezave) pėr tė dalė para Zotit tė botėve”. (El-Mutafifin, 6), dhe tha: “Dikush prej njerėzve do tė zhytet nė djersėn e vet deri nė veshė”.

Allahu subhanehu we teala, kėtė ditė e quajti me emrin Jeumul-Hasre (Dita e Dėshpėrimit) kur mosbesimtarėt do tė dėshpėrohen (nga dėnimet e Allahut) duke i parė dėnimet e rėnda qė i pėrfshijnė njerėzit.

“Ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr ditėn e dėshpėrimit, kur tė marrė fund ēėshtja (e pėrgjegjėsisė e dikush nė xhennet, dikush nė zjarr), se ata (sot) janė tė painformuar, dhe ata nuk janė duke besuar.” (Merjem, 39)

Nga dėshpėrimi dhe pendimi i madh i mosbesimtarėve pėr mosrespektimin e tyre ndaj tė Dėrguarit tė Allahut, sal’allahu alejhi we selem, dhe respektimin e armiqve tė tij, ata do t’i kafshojnė duart e tyre:

“Atė ditė zullumqari do t’i kafshojė duart e veta dhe do tė thotė: “I mjeri unė, ta kisha marrė rrugėn e Pejgamberit!” O shkatėrrimi im, ah tė mos e kisha bėrė filanin mik! Nė tė vėrtetė, pasi e gjeta rrugėn e drejtė, ai mė largoi mua prej asaj, e djalli ėshtė ai qė njeriun e humb dhe e lė tė vetmuar.” (El-Furkan, 27-29)

Bindja e mosbesimtarėve nė atė ditė, se gabimet (mėkatet) e tyre nuk falen dhe se arsyetimi i tyre nuk pranohet. Bėn tė humbin ēdo shpresė (nga mėshira e Allahut pėr shpėtim).

“E ditėn kur tė ndodh Kijameti, kriminelėt heshtin.” (Er-Rrum, 12)

Nė atė ditė mosbesimtarėt do tė shprehin dėshirė (shpresojnė) qė tė jenė tė zhdukur (prej Allahut si dhe tė bėhen dhe).

“Ne ua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr njė dėnim tė afėrt, nė ditėn kur njeriu (besimtar) shikon se ēka i kanė sjellė duart e veta, e jobesimtari thotė: “Ah, sa mirė do tė ishte pėr mua sikur tė isha dhé!” (En-Nebe’, 40).





Besimi nė ditėn e gjykimit
Muslimani beson se kjo jetė ka njė orė tė caktuar nė tė cilėn ajo mbaron, dhe njė ditė tė fundit, pas sė cilės nuk ka ditė tjetėr. Pastaj vjen jeta e dytė, dita tjetėr e botės tjetėr, ku Allahu i Madhėruar i ringjall tė gjitha krijesat e Tij dhe i bashkon tė gjithė ata pėr t’i marrė nė llogari. Pastaj Ai shpėrblen vepėrmirėt me mirėsi tė pėrhershme nė xhenet, dhe vepėrkeqėt me dėnim pėrēmues nė zjarr.

Muslimani beson se kėtė (kijametin) e paraprijnė disa shenja, si dalja e Dexhalit, Jexhuxhėt dhe Mexhuxhėt, zbritja e Isait (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), dalja e kafshės qė flet, lindja e diellit nga perėndimi e tij, etj. Pastaj i fryhet Surit fryrja e shuarjes dhe shkatėrrimit tė gjithēkaje, dhe mė pas fryrja e ringjalljes, ngritjes dhe qėndrimit para Zotit tė botėve. Pastaj gjithėsecilit do t’i jepen librat e veprave; dikush e merr librin e tij nga ana e djathtė, e dikush tjetėr nga ana e majtė. Aty vendoset peshorja, fillon llogaria, shtrihet ura e Siratit dhe ky qėndrim i vėshtirė pėrfundon me vendosjen e banorėve tė xhenetit nė xhenet dhe banorėve tė zjarrit nė zjarr.

Pėr kėtė bazohemi nė argumentet nga tekstet Hyjnore dhe nga logjika e shėndoshė, si vijon:



Argumentet nga tekstet Hyjnore:



1. Pėr ēfarė u tha mė lart ka njoftuar Allahu i Madhėruar, nė Librin e Tij. Allahu i Madhėruar thotė: “Gjithēka gjendet nė tė (tokė) do tė shuhet. Ndėrsa do tė mbetet pėrgjithmonė Fytyra e Zotit tėnd gjithė Madhėshti e Lavdi.” [Er Rrahman: 27-28]. Dhe thotė: “Dhe Ne nuk i kemi siguruar ndonjė qėnie njerėzore para teje (o Muhamed) pavdekėsinė, atėherė pėrderisa ti do tė vdesėsh, a mos ata do tė jetojnė pėrgjithmonė. Por gjithėsecili do ta shijojė vdekjen dhe Ne do t’ju provojmė ju me tė keqen dhe me tė mirėn dhe te Ne ju do tė ktheheni.” [El Enbija: 34-35].

Allahu i Madhėruar gjithashtu thotė: “Ata tė cilėt mohuan pretenduan se nuk do tė ringjallen. Thuaj: Po, pėr Zotin tim! Ju do tė ringjalleni dhe pastaj do tė njoftoheni me atė qė keni punuar. Kjo ėshtė shumė e lehtė pėr Allahun.” [Et Tegabun: 7].

Dhe thotė: “A nuk mendojnė ata se do tė ringjallen (pėr llogari), nė njė Ditė tė Madhe? Ditėn kur njerėzimi do tė qėndrojė para Zotit tė botėve?” [El Mutafifin: 4-6].

“Dhe paralajmėro pėr ditėn e grumbullimit, pėr tė cilėn nuk ka pikė dyshimi, kur njė pjesė do tė jenė nė kopshtet e xhenetit dhe njė pjesė nė zjarrin flakėrues tė xhehenemit.” [Esh Shura: 7].

“Kur toka tė dridhet me tronditjen e madhe. Dhe kur toka tė nxjerė jashtė barrėn e saj. Dhe njeriu do tė thėrrasė: “Ēfarė ka ajo?” Atė ditė ajo do tė shpallė njoftimet e saj, sepse Zoti yt e ka frymėzuar atė. Atė ditė njerėzimi do tė paraqiten tė veēuar nė grupe qė t’u tregohen veprat e tyre. Kėsisoj, kushdo qė bėn mirėsi sa njė thėrrmijė qoftė, ai do ta shohė atė. Dhe kushdo qė bėn keq sa njė thėrrmijė qoftė, do ta shohė atė.” [Ez Zelzele: 1-8].

“A mos po presin qė t’iu vijnė engjėjt, ose tė vijė Zoti yt, apo ndonjė nga Shenjat e Zotit tėnd?! Por atė ditė qė do tė vijnė vėrtet disa nga Shenjat e Zotit tėnd, atė ditė askujt nuk do t’i bėjė dobi besimi nėse nuk ka besuar qė mė parė, apo qė nuk ka punuar mirė nga besimi i tij.” [El Enam: 158].

“Dhe kur fjala (e ndėshkimit) tė pėrmbushet kundėr tyre, Ne do t’u nxjerim atyre njė kafshė nga toka, e cila do t’u flasė atyre, sepse njerėzit nuk besuan me bindje nė provat Tona.” [En Neml: 82].

“Derisa, kur Jexhuxhėt dhe Mexhuxhėt tė lihen tė lirė dhe tė kacavirren nga ēdo bregore e kodėr. Dhe premtimi i vėrtetė t’i afrohet pėrmbushjes. Pastaj (pas ringjalljes) do t’i shohėsh sytė e mosbesimtarėve zgurdulluar e tė shastisur nė tmerr.” [El Enbija: 96-97].

“Dhe kur biri i Merjemes sillet si shembull, kur ē’tė shohėsh! Populli yt ēirret me tė madhe (duke u zgėrdhirė me kėtė shembull). Dhe thonė: “A janė zotat tanė mė tė mirė, apo ai (Isai)?” Ata ta sollėn ty kėtė shembull veēse pėr kundėrthėnie. (Po!) Por ata vėrtet qė janė popull grindavec. Ai (Isai) nuk qe veēse njė rob. Ne i dhuaruam Mirėsinė Tonė atij dhe Ne e bėmė atė shembull pėr Beni Israilėt. Dhe po tė kishim dashur Ne, atėherė Ne do tė kishim bėrė t’ju zėvendėsonin engjėjt nė tokė (do t’ju shuanim). Dhe ai (Isai) do tė jetė shenjė njohėse pėr Orėn (Kijametin). Kėshtu qė, mos kini asnjė dyshim pėr tė (Kijametin) dhe mė ndiqni Mua (Allahun), kjo ėshtė Rruga e Drejtė.” [Ez Zuhruf: 57-61].

“Dhe do t’i fryhet Surit dhe gjithkush qė ėshtė nė qiej dhe gjithkush qė ėshtė nė tokė do tė shokohen (shuhen), pėrveē atij qė do Allahu. Pastaj do t’i fryhet pėr herė tė dytė dhe ja! Kur t’i shohėsh, ata tė gjithė tė ngritur shikojnė (e presin). Dhe toka (e mahsherit) do tė ndriēojė nga Drita e Zotit tė saj, Libri do tė vendoset i hapur, Pejgamberėt dhe dėshmuesit do tė sillen pėrpara dhe do tė gjykohet mes tyre (krijesave) me drejtėsi, dhe atyre nuk do t’u bėhet asnjė padrejtėsi. Ēdonjėri do tė shpėrblehet plotėsisht pėr atė qė ka punuar; dhe Ai ėshtė mė nė Dijeni pėr ēfarė ata bėjnė.” [Ez Zumer- 68-70].

“Kur t’i fryhet Surit me njė tė fryrė (fryrja e parė). Dhe kur toka dhe mallet tė shkulen nga vendet e tyre dhe tė shkatėrrohen me njė goditje shkatėrruese. Atėherė, atė ditė do tė ngjasė Ngjarja e Madhe. Qielli do tė ēahet, pasi atė ditė ai do tė jetė i dobėt dhe i copėtuar. Dhe engjėjt do tė jenė nė anėt e tij; dhe tetė engjėj atė ditė do tė mbartin lart Arshin e Zotit tėnd. Atė ditė ju do tė silleni nė gjykim, asnjė sekret nuk do tė fshihet. Pastaj, sa pėr atė tė cilit do t’i jepet libri i veprave nga e djathta e tij, do tė thotė: “Ja! Merreni dhe lexoni librin tim! Me tė vėrtetė qė besova se do ta takoj llogarinė time.” Kėshtu ai do tė jetė nė jetė tė kėnaqėsisė, nė Xhenetin e lartė, nė tė cilin frutat janė nė degėt e ulura dhe mu ndėr duar. Hani dhe pini nė qetėsi pėr atė qė ju dėrguar (vepruat) para jush nė ditėt e shkuara!

Por sa pėr atė tė cilit do t’i jepet libri i tij nga e majta e tij, do tė thotė: “Sa do tė doja tė mos mė ishte dhėnė libri im! Asnjėherė nuk e kam ditur si ka qenė llogaria ime! Ah! Sikur ajo (vdekja) tė kishte qenė fundi im! Pasuria s’mė bėri aspak dobi mua. Fuqia ime dhe shpjegimet (pėr t’u mbrojtur) mė kanė ikur!” (Do tė thuhet): Kapeni atė dhe lidheni nė pranga, pastaj hidheni nė zjarrin flakėrues. Pastaj lidheni atė me zinxhir tė gjatė shtatėdhjetė kutė. Vėrtet qė ai asnjėherė nuk besoi nė Allahun, mė Madhėshtorin. As nuk dha e nuk nxiti pėr tė ushqyer tė varfrit. Kėshtu qė asnjė shok nuk ka ai kėtu nė kėtė ditė.” [El Hakkah: 13-35].

“Kėsisoj, pėr Zotin tėnd! Me tė vėrtetė, Ne do t’i grumbullojmė tė gjithė ata sė bashku dhe shejtanėt (e tyre bashkė me ta), pastaj Ne do t’i sjellim ata pėrreth xhehenemit tė ulur nė gjunjė. Pastaj sigurisht Ne do tė tėrheqim zvarrė nga ēdo grup tė gjithė ata qė kanė qenė arrogantėt mė kokėfortė ndaj tė Gjithėmėshirshmit. Pastaj sigurisht Ne i dimė mė mirė ata qė janė mė tė merituarit pėr t’u djegur nė tė. Nuk ka asnjė prej jush qė tė mos kalojė mbi tė (mbi xhehenem); kjo ėshtė me Zotin tėnd njė vendim i cili duhet tė pėrmbushet. Pastaj Ne do t’i shpėtojmė ata qė e patėn frikė Allahun dhe qenė tė pėrkushtuar e tė bindur ndaj Tij, ndėrsa keqbėrėsit e zullumqarėt do t’i lėmė atje (nė xhehenem) tė poshtėruar nė gjunjė.” [Merjem: 68-72].



2. Njoftimi i tė Dėrguarit tė Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr kėtė nė shumė hadithe tė tij. Prej tyre po pėrmendim fjalėn e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Nuk ka pėr t’u bėrė Kijameti derisa dikush tė kalojė pranė varrit tė dikujt tjetėr e tė thotė: “Ah! Sikur tė isha unė nė vend tė tij!”[1]

I Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) gjithashtu thotė: “Nuk ka pėr t’u bėrė Kijameti, deri sa tė shfaqen dhjetė shenja: Njė fundosje (e tokės) nė lindje, njė nė perėndim dhe njė nė Gadishullin Arabik, Tymi, Dexhali, Kafsha e tokės (qė del nga toka dhe flet), Jexhuxhėt dhe Maxhuxhėt, lindja e diellit nga perėndimi i tij, njė zjarr qė del nga periferia e Adenit dhe qė i largon njerėzit dhe zbritja e Isait, birit tė Merjemes.”[2]

“Tek populli im do tė dalė Dexhali dhe do tė qėndrojė dyzet (ditė por jo tė gjitha si tonat tani). Atėherė Allahu dėrgon Isain, birin e Merjemes, i cili i ngjan Urveh ibėn Mesudit. Ai (Isai) do ta kėrkojė dhe do ta vrasė atė. Pastaj njerėzit do tė jetojnė shtatė vjet pa pasur armiqėsi mes dy vetėve. Pastaj Allahu do tė dėrgojė njė erė tė ftohtė nga ana e Shamit dhe nuk ka pėr tė mbetur mbi faqen e dheut asnjė qė ka pasur hajėr (mirėsi) apo besim nė zemrėn e tij qoftė sa njė grimcė, veēse ajo erė do ta vdesė atė. Madje edhe sikur ndokush prej jush tė hyjė nė brendėsi tė ndonjė mali, ajo erė do tė hyjė nė tė dhe do ta vdesė atė. Pastaj do tė mbesin krijesat mė tė kėqija, tė cilėt nuk veprojnė dhe as e njohin tė mirėn dhe nuk ndalojnė nga e keqja. Djalli u vjen atyre nė formėn e njė njeriu dhe u thotė: A nuk po mė pėrgjigjeni? –E pėr ēfarė na urdhėron? – Atėherė ai i urdhėron ata qė tė adhurojnė idhujt. Nė atė kohė ata do tė kenė furnizim tė mirė dhe jetė tė mirė. Pastaj i fryhet Surit dhe ēdokush qė e dėgjon atė, i vė veshin dhe herė e ngre qafėn e herė e ul. I pari qė do ta dėgjojė atė ėshtė njė burrė i cili rregullon stallėn e deveve tė tij. –Pastaj njerėzit vdesin. Pastaj Allahu dėrgon njė shi tė butė, nga i cili mbijnė trupat e njerėzve. Pastaj i fryhet Surit pėr herė tė dytė dhe tė gjithė ata do tė jenė tė ngritur dhe vėshtrojnė (e presin llogarinė). Pastaj thuhet: O ju njerėz! Ejani te Zoti juaj. Jo, por ndalini ata, sepse ata do tė merren nė llogari. -Pastaj thuhet: Nxirni prej tyre ata tė zjarrit. –Thonė (engjėjt): Sa prej tyre? –Nga ēdo njė mij njerėz, nxirni (pėr nė zjarr) nėntėqind e nėntėdhjetė e nėntė njerėz.

Kjo ėshtė ajo ditė e cila i bėn fėmijėt me thinja dhe kjo ėshtė dita nė tė cilėn do tė zbulohet Kėrciri (i Allahut tė Madhėruar).”[3]



I Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Kijameti nuk ka pėr t’u bėrė veēse mbi njerėzit mė tė kėqinj.”[4]

Dhe ka thėnė: “Ndėrmjet dy fryrjeve tė Surit janė dyzet (ditė a diēka tjetėr), pastaj Allahu do tė zbresė shi nga qielli dhe ata do tė mbijnė ashtu si mbin bari. Ēdo pjesė e trupit tė njeriut tretet, me pėrjashtim tė njė eshtre tė vetme e cila ėshtė pjesa e fundit e shtyllės kurrizore nė vendin e bishtit. Pikėrisht prej tij do tė formohen krijesat nė Ditėn e Kijametit.”[5]

“O ju njerėz! Ju do tė ringjalleni te Zoti juaj tė zbathur, tė zhveshur dhe tė pa bėrė synet. A e dini qė krijesa e parė qė do tė vishet atė ditė ėshtė Ibrahimi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)? Atė ditė do tė sjellin disa burra nga populli im tė cilėt do t’i tėrheqin nga e majta, ndėrsa unė them: O Zot! Ata janė shokėt e mi! –Allahu thotė: Ti nuk e di ēfarė kanė vepruar pas teje.”[6]

Ai (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Asnjė rob nuk ka pėr tė lėvizur kėmbė nė ditėn e Kijametit, derisa tė pyetet pėr katėr gjėra: Pėr jetėn e tij se ku e kaloi, pėr dijen e tij se ēfarė punoi me tė, pėr pasurinė e tij se nga e fitoi dhe ku e shpenzoi, dhe pėr trupin e tij se ku e konsumoi?”[7]

“Hauzi im (nė xhenet) ėshtė i gjatė sa ecja njė muaj. Uji i tij ėshtė mė i bardhė se qumėshti, aroma e tij ėshtė mė e mirė se e miskut dhe bardhakėt e tij janė sa yjet e qiellit. Kushdo qė pi nga ai, nuk etet mė kurrė.”[8]

Po kėshtu edhe fjala e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) drejtuar Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!), kur ajo kujtoi zjarrin e xhehenemit dhe qau: “Pėrse qan?” – Pėrkujtova zjarrin dhe mė erdhi pėr tė qarė, -pastaj vazhdoi: Po ju a do t’i kujtoni familjet (bashkėshortet) tuaja nė ditėn e Kijametit? –Nė tre vende, askush nuk kujton askėnd: (1) Tek peshorja, deri sa tė mėsosh nėse e peshon lehtė apo rėndė, (2) kur tė fluturojnė librat, deri sa tė mėsosh nėse e merr librin me tė djathtėn apo me tė majtėn, apo nga pas shpine dhe (3) kur tė kalosh urėn e Siratit, kur ajo tė vendoset mbi xhehenem, deri sa ta kalosh atė.”[9]

I Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) gjithashtu ka thėnė: “Secili Pejgamber ka pasur tė drejtėn e njė lutjeje pėr popullin e tij dhe tė gjithė ata e kanė bėrė atė, ndėrsa unė e kam ruajtur lutjen time pėr ndėrmjetėsimin pėr popullin tim.”



3. Besimi i miliona Pejgamberėve, tė Dėrguarėve, dijetarėve, vepėrmirėve e tė urtėve prej robėve tė Allahut, nė Ditėn e Kijametit me ēdo gjė qė ka ardhur nė tekstet Hyjnore pėr tė, si dhe bindja e tyre e prerė pėr kėtė, ėshtė argument i qartė pėr ekzistencėn e saj.



Argumentet nga logjika e shėndoshė:



1. Fuqia e plotė e Allahut pėr rikthimin e krijesave pas zhdukjes sė tyre, pasi qė rikthimi i tyre nuk ėshtė mė i vėshtirė se krijimi dhe shpikja e tyre pa shembull tė mėparshėm.



2. Nuk ka ndonjė gjė qė mendja nuk e pranon, pėr sa i pėrket ringjalljes dhe shpėrblimit sipas veprave, pasi qė mendja nuk refuzon veēse gjėrat absurde, si bashkimi ndėrmjet dy tė kundėrtave, apo takimi i dy kundėrthėnieve, ndėrsa ringjallja dhe shpėrblimi nuk janė tė kėsaj natyre.



3. Urtėsia e qartė e Allahut tė Madhėruar, nė komandimin e krijesave tė tij, e cila ėshtė e dukshme nė ēdo shfaqje e fushė tė jetės, si dhe dukuritė e tyre, tė gjitha kėto e bėjnė absurde mosekzistencėn e ringjalljes sė krijesave pas vdekjes sė tyre, si dhe mbarimin e jetės sė parė dhe shpėrblimin sipas veprave tė mira e tė kėqia.



4. Ekzistenca e jetės nė kėtė botė dhe ēfarė gjendet nė tė prej mirėsisė e mjerimit, ėshtė dėshmuese pėr ekzistencėn e botės tjetėr nė njė botė tjetėr, nė tė cilėn do tė ketė drejtėsi, mirėsi, pėrsosmėri, lumturi e vuajtje shumė herė mė tė mėdha e mė tė shumta, saqė kjo botė e ēfarė gjendet nė tė prej lumturisė e mjerimit, nuk pėrbėn as njė kėshtjellė prej kėshtjellave tė mėdha apo njė kopėsht prej kopshteve tė pasura, nė njė copėz letre tė vogėl.





Besimi nė dėnimin e varrit dhe mirėsinė nė tė



Muslimani beson se dėnimi i varrit dhe kėnaqėsia nė tė, si dhe pyetja e dy engjėjve nė tė, tė gjitha kėto janė tė vėrteta dhe hak. Pėr kėtė dėshmojnė argumentet nga tekstet Hyjnore dhe nga logjika e shėndoshė, si nė vijim:



Argumente nga tekstet Hyjnore:



1. Njoftimi i Allahut pėr kėtė gjė nė Librin e Tij. Allahu i Madhėruar thotė: “Dhe sikur t’i shihje engjėjt kur u marrin shpirtin atyre qė nuk besojnė, si i godasin nė fytyrė dhe kurriz, duke u thėnė: “Shijoni dėnimin e zjarrit qė flakėron.” Gjithė kjo nga ajo qė kanė sjellė duart tuaja pėrpara jush. Me tė vėrtetė qė Allahu nuk ėshtė i padrejtė ndaj robėve tė Vet.” [El Enfal: 50-51].

“Dhe sikur t’i shihje zullumqarėt (mosbesimtarėt, keqbėrėsit) kur janė duke dhėnė shpirt, ndėrsa engjėjt zgjasin duart e tyre duke u thėnė: “Dorėzoni shpirtrat tuaj! Kėtė ditė ju do tė shpėrbleheni me mundimin poshtėrues pėr shkak tė atyre qė thatė kundėr Allahut duke shpifur krejt tjetėr nga e vėrteta, dhe ju gjithnjė i mohuat provat e Tij me pėrbuzje e kryeneēėsi.” Dhe nė tė vėrtetė ju erdhėt te Ne tė vetėm, ashtu siē ju krijuam pėr herė tė parė. Ju i latė pas gjithēka qė Ne ju kishim dhuruar. Ne nuk poi shohim me ju ndėrmjetėsit tuaj tė cilėt ju i pohonit si shokė pėrkrah Allahut. Tani tė gjitha lidhjet tuaja me ta janė prerė dhe gjithēka qė ju e quanit tuajėn tashmė ėshtė shuar.” [El Enam: 93-94].

“Ne do t’i ndėshkojmė ata dy herė dhe pas kėsaj do tė sillen pėrsėri nė dėnim tė madh.” [Et Teube: 101].

“Ata do t’i ballafaqohen zjarrit mėngjes e mbrėmje dhe ditėn kur do tė vendoset Ora (Kijameti, do t’u thuhet engjėjve): Futeni popullin e Faraonit nė ndėshkimin mė tė rreptė!” [Gafir: 93-94].

“Allahu do t’i forcojė nė qėndrueshmėri me fjalėn e qėndrueshme ata qė kanė besuar, nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Ndėrsa zullumqarėt, Allahu i humb. Dhe Allahu vepron atė qė dėshiron.” [Ibrahim: 27].



2. Njoftimi i tė Dėrguarit tė Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr dėnimin e varrit dhe kėnaqėsinė nė tė, nė fjalėn e tij: “Kur njeriu tė vendoset nė varrin e tij dhe shokėt t’i kthejnė shpinėn atij –dhe ai e dėgjon trokitjen e sandaleve tė tyre kur largohen -, atij i vijnė dy engjėj. Ata i thonė atij: Ēfarė thoshe pėr kėtė burrė –pėr Muhamedin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)-? –Besimtari do tė thotė: ‘Unė dėshmoj se ai ėshtė robi i Allahut dhe i Dėrguari i Tij.’ Atėherė atij i thuhet: Vėshtro tek vendi yt nė zjarr! Allahu ta ka ndėrruar atė me njė vend nė xhenet. Dhe ai i sheh qė tė dy ato vende. Ndėrsa hipokriti dhe mosbesimtari, kura ata t’i thonė: Ēfarė thoshe pėr kėtė burrė?, kėta do tė thonė: Nuk e di! Thosha ashtu si thoshin njerėzit. –Atėherė kėtij do ti thuhet: As nuk e dite dhe as nuk e pasove. Pastaj ai goditet me ēekiēė prej hekuri, njė goditje tė vetme, ndėrsa ai do tė bėrtasė njė tė bėrtitur tė cilėn do ta dėgjojnė tė gjithė, pėrveē dy tė rėndėve (njerėzit dhe xhinėt).”[10]

“Kur dikush prej jush tė vdesė, atij i shfaqet vendi i tij i qėndrimit tė pėrjetshėm mėngjes e mbrėmje; nėse ai ėshtė prej banorėve tė xhenetit, do t’i shfaqet vendi nė xhenet me banorėt e xhenetit, e nėse ėshtė prej banorėve tė zjarrit, do t’i shfaqet vendi i tij nė zjarr me banorėt e zjarrit. Atij i thuhet: Ky ėshtė vendi yt, deri sa tė tė ringjallė Allahu nė Ditėn e Gjykimit.”[11]

Po kėshtu fjala e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kur bėnte lutje (nė teshehud): “O Zoti im! Unė kėrkoj mbrojtje prej Teje nga dėnimi i varrit, nga dėnimi i zjarrit, nga sprova e jetės dhe e vdekjes dhe nga sprova e Mesihu Dexhalit!”[12]

Po kėshtu edhe fjala e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kur ai kaloi pranė dy varreve dhe tha: “Kėta tė dy po dėnohen, dhe jo pėr ndonjė gjė tė madhe!” –Pastaj tha: “Po, po! (dėnohen pėr diēka tė madhe). Njėri prej tyre ecte lartė e poshtė me thashetheme, ndėrsa tjetri nuk ruhej nga urina e tij (nga sytė e njerėzve dhe nga spėrkitja).”[13]



3. Besimi i biliona dijetarėve, vepėrmirėve dhe besimtarėve nga populli i Muhamedit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), si dhe nga popujt e tjerė tė mėparshėm, nė dėnimin e varrit dhe kėnaqėsinė nė tė, dhe ēdo gjė qė ėshtė transmetuar nė lidhje me tė.



Argumentet nga logjika e shėndoshė:



1. Besimi i njeriut nė Allahun, engjėjt e Tij dhe nė Ditėn e Gjykimit, bėn tė detyrueshme besimin nė dėnimin e varrit, kėnaqėsinė nė tė dhe ēdo gjė qė ndodh atje, pasi qė tė gjitha kėto janė nga gjėrat e fshehta, kėshtu qė kush beson njė pjesė tė tyre (pėr tė cilat ka njoftuar Allahu), ai logjikisht ėshtė i detyruar tė besojė edhe pjesėn tjetėr.



2. Dėnimi apo kėnaqėsia e varrit dhe ē’ka ndodh nė tė prej pyetjes sė dy engjėjve, nuk ėshtė diēka qė logjika ta refuzojė apo ta konsiderojė si absurde. Pėrkundrazi, logjika e shėndoshė e aprovon dhe dėshmon pėr tė.



3. Njeriu mund tė shohė ėndėrra tė cilat e gėzojnė dhe ai kėnaqet me to pėr shkak tė ndikimit tė tyre nė shpirtin e tij, saqė kur ai zgjohet, do tė mėrzitej pėrse u zgjua. Ashtu si dhe mund tė shohė ėndėrra tė cilat e mėrzisin dhe e bėjnė tė vuajė, saqė kur zgjohet, ai e falenderon atė qė e zgjoi nėse e ka zgjuar dikush. Kjo kėnaqėsi apo vuajtje nė gjum, ėshtė diēka qė ndodh vėrtetė me shpirtin dhe ai ndikohet nga ato, megjithėse kjo ėshtė diēka e paprekshme dhe e padukshme pėr ne, por atė nuk e mohon askush. Atėherė si mund tė mohohet dėnimi i varrit apo kėnaqėsia e tij, ndėrkohė qė tė dyja kėto janė tė ngjashme?!






Emrat e Ditės sė Kijametit
1. Jevmul-Kijame ………………………Dita e Gjykimit
2. Jevmul-Ahir …………………………..Dita e Fundit
3. Es-Saatu ………………………………Momenti
4. Jevmul-Ba'th ………………………….Dita e Ringjalljes
5. Jevmul-Huruxh ……………………….Dita e Daljes (prej varreve)
6. El Kariatu ……………………………..Krisma e Kijametit
7. Jevmul-Fasl ……………………………Dita e Ndarjes
8. Jevmu-Din ……………………………..Dita e Llogarisė
9. Es sahatu ……………………………….Ushtima (e krismės sė Kijametit)
10. Et-tammetul-Kubra …………………..Vala e Madhe (e Kijametit)
11. Jevmul-Hasere ………………………...Dita e Dėshprimit
12. El Gashijetu …………………………... Belaja qė kaplon (Kijameti)
13. Jevmul-Hulud ………………………….Dita e Pėrjetshme
14. Jevmul-Hisab …………………………..Dita e Pėrgjegjėsisė
15. El Vakia ………………………………...Ndodhia (Kijameti)
16. Jevmul Veid …………………………….Dita e Premtuar (pėr dėnim)
17. Jevmul-Azifeti ………………………….Dita e Afėrt
18. Jevmul-Xhem'I …………………………Dita e Tubimit
19. El Hakka ………………………………...Momenti i katastrofės sė pėrgjithshme
20. Jevmul-Telak ……………………………Dita e Takimit
21. Jevmut-Tenad ……………………………Dita e Britmės (mjerimit)
22. Jevmut-Tegabun …………………………Dita e Mashtrimit

Marrė nga Librat:

1.FUNDI I BOTĖS ARDHJA E IMAM MEHDIUT - Autor "EMIN MUHAMED XHEMALUDIN"
2.SHENJAT E KIJAMETIT DHE PARALAJMĖRIMET PROFETIKE - Autor "OSMAN ABAZI"



Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

fundi i botes

Mesazh  muli@live.be prej 16.07.10 19:03

mua me bejn te qeshur keto gjith pershkrime e fantazira te gjitha njerzeve gazeave me presigjioze hahah leta marim nje shembull o ju njerz kur nje dit dota kuptoni se fundin e ksaj gjithsije te miliarda yjeve e milionave galaktikave e qindra miljarda planeta e gjith qka qe egziston ne univerz nuk mund te shkjaterroet aq let sa qe pohojn shum njerz edhe me than trillues te cilet e prishin rendin edhe qetsin e gjithave qenieve ahahha edhe me than asaj nejrzore.
fundi apo kataklizma apokalipsi e shum qka ene fund kijameti dote vij ate dite kure zoti dote urdheroj me plot vetbesimin etij se aj urdheroji qe te krijoet gjdo gje e prap doti jep fund gjdo gjeje dhe prap dota krijoj perseri.
everteta mbetet te them se fundi i gjithqkaje vjen veq nga zoti i gjith fuqishem allahu aj edin mesemire edhe e shpall ne kuran lexone kuranin dhe mesoni se qka thote edhe cek posaqerisht per kijametin fundin e gjithqkaje te krijuar ne gjithesi ku egziston.
mua me vjen te qeshem sepse mu me 21 dhjetor 2012 un ate dite kam ditelindjen ehheh mos paska diqka edhe me muje ate dite ahha hajgare e teprova .
pojua them vetem nje gje mos besoni fjal te kota po bindjuni allahut librit kuranit dhe fjales se pejngamberit muhamedit a.s.

muli@live.be

12


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje mendim skeptik mbi 2012

Mesazh  Ivana prej 20.07.10 14:00



Eshte e vertete qe bota u trondit nga mendimi i shkaterrimit te saj, te mendosh qe nje dite do te zgjohesh ose me mire do te ishte te thoja te mos zgjoheshe fare, te mos kesh boten nen kembet e tua, te mos shohesh as qiell, as det, as njerez, asnje qenie te gjalle, pjese te kesaj toke. Kjo ne nje fare menyre natyrisht qe eshte e tmerrshme!

Filmi mbi 2012 mund te kete qene patjeter nje menyre e mire marketingu dhe fame mbareboterore.
Dhe ndoshta kalendari sumer qe mbaron ne ate vit, nuk do te thote ndonje gje te vecante.
Ndoshta edhe Nabiru nuk do te perpaset me ne...
Te gjithe duan te besojne keshtu apo jo???
Askush nuk do te vdesi... Edhe pse shpesh jemi mosmirenjohes te gjithe ne e duam Shtepine Tone Toke. I duam edhe njerezit tane me te dashur, pra e duam jeten.
Per kete eshte mire te mendojme se jeta do te vazhdoje, dhe i gjithe ky mendim i fundit te botes eshte thjesht nje panik i kot, si cdo here tjeter...

Keshtu besoj edhe une.
Por sec me erdhi ne mendje nje mendim:
Po sikur te jete e vertete???
PO sikur Alienet me simbolet e tyre ne fusha te kene dashur te na shpjegojne se duhet te mbrohemi?
Apo mbase fluturimet e tyre te tanishme duan te na thone dicka gjithashtu???

A nuk eshte e vertete qe shume njerez pohojne se jane rrembyer nga Alien, ndoshta Alienet kane arritur te sigurojne numrin e njerezve qe i duhen per te RINDERTUAR BOTEN.

Ta mendosh...nje fillim nga e para.
Mendoj se 21.12.2012 do te jete nje nga datat me te shumepritura te ketij shekulli, sepse edhe nje here do te vihet ne dyshim ekzistenca jone.

A eshte e gjitha kjo e vertete???

Personalisht mendoj se ia vlen qe te asistosh ne shkaterrimin e planetit, por me shume nga te gjitha ia vlen qe te asistosh ne ndertimin dhe evolimin e tij.

Le ta duam jeten dhe boten per kaq kohe sa i kemi!

Ivana

24


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 21 e 48 Previous  1 ... 12 ... 20, 21, 22 ... 34 ... 48  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi