Fundi i botes54.822

Fundi i botes

Faqja 3 e 5 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  dineta prej 26.05.10 10:04

I drejtohem Mateos!!! kush te tha ty qe nuk existon fundi i botes qe aq bindes shprehesh ? Fundi i botes do te ndodh por kur ? ate vetem Zoti i madh e din, dhe ti Mateo nuk ke per te patur kohe ta shofesh ''Zotin,, edhe nese zbret ,sepse ajo dit ka me qen shuuum e trishtueshme dhe secili prej neve qka meriton ate e mer me veti ne boten tjeter ketu nuk ka shpetim Zoti i madh i sheh te gjitha dhe i ndegjon!!!,i mjeri ai qe nuk punon per te merituar vendin per boten tjeter,sa her qe e kujtoj fundin e botes trupi me rrenqethet!!!, e juve jobesimtareve ju kisha then qe mos te rini me at mendim qe fundi i botes nuk existon sepse edhe fund e fund juve edhe ashtu ju konvenon per te mos besuar (sepse edhe vet e dini se qka ju pret ne boten e amshueshme me mos'besimin tuaj )

dineta

15


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Balerina prej 26.05.10 13:38

Kam degjuar nga prinderit qe po bisedonin per fundin e botes.Mami po i tregonte babit nje interviste e marre nga nje njeri shume i vjeter i cili parashikonte ngjarjet dhe ky njeri kishte thene qe 2012 do te jete fundi i botes,sepse drejt nesh po vjen nje yll i cili do te shkaktoje keto deme.Kjo eshte ajo c'ka une kam degjuar,por ne eshte e vertete apo jo nuk e di

Balerina

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 26.05.10 21:33

Planeti Nibiru nuk ekziston.

Nje nga faktoret qe mendohej se do te sillte fundin e botes me 21.12. 2012 ,ka qene dhe ndikimi i Planetit Nibiru,i cili duke u fruar planetit
Toke do te sillte pasoja kataklizmike.

Ne nje interviste qe ka dhene kohet e fundit David Morrison ,shkencetar i larte i N.A..S.A.s njekohesisht dhe astrobioolog i ketij institucioni,deklaron se Planeti Nibiru nuk ekziston.

Keshtu qe po rrezohen nje e nga nje teorite e fundit te botes te perhapura nga njerzit e 'erresires'





The Truth about 2012 from NASA Lunar Science Institute on Vimeo.


Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  ervin xhakolli prej 29.05.10 18:24

(Fundi botes c'trillim) thjesht hyme ne nje epoke te re dhe gjithcka qe ndodhe ne kete bote jane cikle natyrore, si ngrohja globale, si shkrirja e akullnajave, cdo gje eshte mese normale qe po ndodhe
por me vjen keq qe njerzimi ska force te denoj ata qe po shpikin trillime te tilla.Do jem i lumtur diten qe do perjetoj 21 12 2012. Do pres EPOKEN E RE
Keto gjera perhapen thjesht per te mashtruar njerezimin te na mbajne te nenshtruar, te pa ditur dhe te pafuqishem.
Kam lexuar qe dhe 2038 eshte fundi botes, ckuptim ti japim kesaj????

ervin xhakolli

6


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Zattoo prej 06.06.10 10:11

Nuk ka Apokalips



E gjithė bota ėshtė futur nė njė ankth tė madh dhe histeri kolektive pėr shkak tė kėsaj teorie tragjike, por ēfarė mendon NASA rreth kėsaj ēėshtjeje? NASA ka insistuar se kalendari i Majave nė tė vėrtetė nuk merr fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, pasi qė njė periudhė tjetėr fillon menjėherė pas tij

Shpėrthime vullkanike tė mėdha, stuhi magnetike, rrezatime nga hapėsira etj... Pas vetėm dy vjetėsh nė Tokė do tė mbretėrojė ferri ose tė paktėn, sipas Laurenc Josef, fizikan nga SHBA dhe autori i librit "Apokalipsi 2012".

Bindjet e tij bazohen nė njė fakt: mė 12 dhjetor tė vitit 2012 do tė pėrfundojė cikli i kalendarit Maja, qytetėrimi misterioz qė banoi nė Amerikėn Qendrore nga viti 1800 pėrpara Krishtit deri nė vitin 1450 pas Krishtit.

Pėr mė shumė, tė nesėrmen e asaj dite do tė ndodhė solstici dimėror dhe Dielli do tė pozicionohet nė qendrėn e Rrugės sė Qumėshtit pėr herė tė parė pas 26 mijė vjetėsh...a duhet tė shqetėsohemi?

Pozicionimi astronomik nuk do tė jetė i rrezikshėm, tė paktėn sipas shkencėtarėve qė e mbikėqyrin hapėsirėn nė vazhdimėsi. Pėr shembull, nė vitin 2002 pesė planete u pozicionuan nė njė vijė tė drejtė nė harkun e 33 gradėve pa shkaktuar asnjė pasojė nė kozmos. Ndėrsa, kultura Maja ishte njė nga mė komplekset nė botė dhe shquhej pėr diturinė nė fushėn e matematikės dhe astronomisė. Por, e gjitha kjo po krijon njė klimė ankthi nė lidhje me vitin 2012, qė kujton pak a shumė atė tė vitit 2000. Kur sipas raporteve nė tė gjithė botėn u shpenzuan rreth 300 miliardė dollarė pėr tė ndėrhyrė nė sistemet informatike dhe pėr tė parandaluar katastrofėn e madhe.

E gjithė bota ėshtė futur nė njė ankth tė madh dhe histeri kolektive, pėr shkak tė kėsaj teorie tragjike, por ēfarė mendon NASA rreth kėsaj ēėshtjeje?

Bota nuk do tė marrė fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, insiston Agjencia Amerikane e Gjithėsisė nė kuadėr tė njė fushate tė rrallė pėr tė zhvleftėsuar pohimet e pėrhapura, tė nxitura nga interneti dhe filmi hollywoodian 2012, i cili pėrveē fundit tė botės, na shfaq edhe njė version modern tė Arkės sė Noas tė mbushur me kafshė dhe njerėz tė pėrzgjedhur nga elita botėrore pėr tė nisur ciklin e ri tė jetės nga e para.

Filmi mė i fundit, "2012", qė bėri bujė duke u shfaqur nė tė gjitha kinematė botėrore dhe, duke shfrytėzuar "famėn e momentit" tė nxitur nga teoritė konspirative tė apokalipsit, paraqiti njė produksion 200-milionė dollarėsh rreth fundit tė botės, qė bazohet nė mitet e mbėshtetura nga kalendari i Majave.

Skenari apokaliptik rrotullohet rreth pohimeve se fundi i botės do tė vijė kur Planeti X - apo Nibiru - do tė pėrplaset me Tokėn. Planeti misterioz thuhet se ėshtė zbuluar nga sumerėt, sipas pohimeve tė pseudo-shkencėtarėve, entuziastėt e aktiviteteve paranormale dhe teoricienėt nė internet.

Disa faqe nė internet e akuzojnė NASA-n se ėshtė duke e fshehur tė vėrtetėn rreth ekzistencės sė planetit, mirėpo Agjencia Amerikane e Gjithėsisė i ka hedhur poshtė kėto pohime, duke i quajtur "Mashtrime nė internet".

"Nuk ka bazė faktike nė kėto pohime", kanė thėnė pėrfaqėsuesit e NASA-s". "Po tė kishte ndonjė tė vėrtetė nė pėrplasjen e tillė, astronomėt do ta kishin pėrcjellė sė paku gjatė dekadės sė kaluar dhe deri mė tani ai planet do tė mund tė shihej nga tė gjithė", kanė thėnė astronomėt. "Ėshtė evidente se ai planet nuk ekziston".

"Shkencėtarėt e besueshėm nė tėrė botėn e dinė se nuk ekziston ndonjė kėrcėnim i lidhur me vitin 2012", ka shtuar NASA.

Ekziston njė planet tjetėr, Eris, qė ėshtė duke lėvizur nė hapėsirė. Megjithatė, ky planet i vogėl, i ngjashėm me Plutonin, do tė mbetet nė pjesėn e jashtme tė sistemit diellor dhe nuk mund tė afrohet mė shumė se 6.4 kilometra me Tokėn, sipas NASA-s. NASA ka insistuar se kalendari i Majave nė tė vėrtetė nuk merr fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, pasi qė njė periudhė tjetėr fillon menjėherė pas tij.

Njė teori tjetėr, tė cilėn NASA e ka zhvleftėsuar janė stuhitė gjeo-magnetike, ndėrrimi i poleve apo jostabiliteti i pllakave tė Tokės. Pėr shembull, disa mite pohojnė se rotacioni i Tokės dhe polariteti magnetik janė tė lidhura me njė ndėrrim polesh qė ndodh ēdo 400.000 vjet.

"Me sa e dimė ne, njė ndėrrim i tillė magnetik nuk ka ndikim nė jetėn nė Tokė" dhe ndėrrimi i rotacionit tė Tokės ėshtė "i pamundur", ka siguruar NASA.

Po ashtu, edhe pse kometat dhe asteroidet gjithnjė e kanė goditur Tokėn, "goditjet e mėdha janė shumė tė rralla", ka theksuar NASA. Goditja e fundit e madhe besohet se kishte ndodhur 65 milionė vjet mė parė, duke shkaktuar fundin e periudhės sė dinozaurėve. "Tashmė e kemi parė se nuk ka asteroide aq tė mėdhenj sa ai qė vrau dinozaurėt", ka thėnė Agjencia e Gjithėsisė.

G.Express

Zattoo

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i Botes

Mesazh  Estilen prej 09.06.10 15:13

Fundi i Botes, Profecia Maja, jo e sakte



Dy arkeologė amerikanė, njohesit mė tė medhenj tė popullatės para-kolumbiane, zbulojnė se nė tė vėrtetė data e profecisė se lashtė Maya ėshtė njė tjetėr.


Ata thone, te mbeshtetura ne studimin tredimensional te qytetit te lashte Mayave,Caracol,ne Belizen Perendimore,se kalendari i lashte i Mayave nuk perputhet me kalendarin e sotem,dhe se data e vertete e profecise se tyre korespondon me nje date tjeter shume te mevonshem.

Arlen dhe Diane Chase ben harten e 23 kilometra katrore, te qytetit te mbuluar nga xhungla
Si teknologji jane bazuar nė pėrdorimin e aparateve lazer, tė tilla si LIDAR..



. LIDAR ėshtė ngritur mbi njė motor-ajror tė dyfishtė,ku ata nepermjet tij ben gjith skanimin e territorit te Caracol-it.

Si perfundim i gjithe ketyre studimeve te hollesishme,ata deklarojne se profecia Maja nuk korespondon me 21.12.2012,por shume me vone.

Ėshtė e vėrtetė se astronomėt Maya parashikuan se bota do tė pėrfundojė me 22 dhjetor 2012?


Viti 2012 ėshtė njė profeci nė lidhje me ndėrtimin e nje ''moshe te re'',thone studieusit kurse fundin e botes ata e shohin rreth vitit 4946 me kalendarin tonė.

Pra fundi i botes sipas M A J A eshte NE VITIN... 4946....

Mė 22 dhjetor 2012 pėr kalendarin e Mayan do tė thote 13.0.0.0.1 ( njė datė, pa ndonjė vlerė simbolike, Ed) dhe se ajo ditė e mė pas nė tė gjithė botėn do tė jetė nje situate shume e qete e pa asnje ngjarje atmosferike.



Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fikrro prej 21.06.10 22:16

Afėrsia e ndodhjes sė Kijametit
Kijameti (apokalipsi) sipas ISLAMIT

Ajetet dhe hadithet e sakta udhėzojnė nė atė, se ndodhia e Kijametit nuk dihet, ndėrsa paraqitja e shumicės sė shenjave tė Kijametit ėshtė argument se ėshtė afruar dhe se ne jemi nė ditėt e fundit tė kėsaj bote.

All-llahu s.v.t thotė:“Njerėzve u ėshtė afruar koha e llogarisė sė tyre, e ata tė hutuar nė pakujdesi nuk pėrgatiten fare pėr tė.”- (El ENBIJA – 1).

Njerėzit tė pyesin pėr kijametin(katastrofėn) e ti thuaj:”Pėr atė di vetėm Allahu!E,ku mund ta dish ti,ai ndoshta ėshtė afėr!” (El AHZAB 63)

“Kurse Neve ai na duket afėr” (El Me’arixh 6-7) “Momenti (i katastrofės sė pėrgjigjthshme) ėshtė afruar, e hėna ėshtė ēarė (nė dysh)” (El KAMER – 1).

...... dhe shumė ajete tjera qė tregojnė afrimin e fundit tė jetės sė kėsaj bote, dhe kalimit nė botėn tjetėr ku ēdo veprues gjenė veprėn e tij, nėse ka vperuarė mirė do tė gjejė tė mirėn, e nėse ka vepruar vepra tė kėqia do tė gjejė tė keqėn.

I Dėrguari s.a.v.s thotė “ Jam dėrguar une dhe kijameti si kėta dy-dhe bėri me shenjė me dy gishtat”57

Pejgamberi s.a.v.s thotė: “Afati i juaj nga afati i popujve qė kanė kaluar, ėshtė sikur koha nė mes namazit tė Ikindisė dhe perėndimit tė diellit”58
I Dėrguari i Allahut [salallahu alejhi ve selem] thotė:“ jam Dėrguar nė fillimin e Kijametit”( thotė Albani e transmeton Ed-Dulabijj.

Nė librin (El-Kuna) 1/23 dhe ibn Munedih nė librin El-Marifeh 2/234/2 dhe zingjiri ėshtė i saktė (shiko mė gjėrėsisht silsiletus-sahiha 2/467 (808)).

Transmeton ibn Umeri r.a dhe thotė : ishim ulur me Pejgamberi [s.a.v.s ] ndėrsa dielli kishte rėnė mbi kodrėn Kuajkiam (kodėr nė anėn jugore tė Mekkes pėr 12 mila) pas namazit tė Ikindisė, Pejgamberi [s.a.v.s ] tha: “ Jeta e juaj nė krahasim me jetėn e atyre qė kanė kaluar ėshtė sikurse ajo qė ka mbetur nga dita dhe ajo qė ka kaluar” - (Transmeton Ahmedi nė Musnedin e tij (8/176) Ahmed Shakiri thotė: zingjiri ėshtė i saktė).

Kjo tregon se ajo qė ka mbetur nė krahasim me atė qė ka kaluar ėshtė shume pak, mirėpo koha qė ka kaluar nuk e din askush pėrveē All-llahut s.v.t. dhe nuk ėshtė transmetuar nga i mbrojturi (i Dėrguari) 57 Sahihul Buhari, Kitabu rekaik, babu kavlin nebijji : buithtu ena we saatu kehatejni,nga sehli r.a (11/347 meal fet-h).Sahihul Buhari,Kitabu Ehadithil enbijai,babu ma dhukire an beni israil (6/495-meal fet-h).

Diēka e saktė qė kufizon kohėn, e qė ne tė mbėshtetemi nė atė,e tė dihet koha qė ka mbetur nga ajo qė ka kaluar, mirėpo dihet se ėshtė shume pak nė krahasim me atė qė ka kaluar.

Nuk ekziston fjalė mė e pasur se fjala e tė Dėrguarit [s.a.v.s], qė tregon afrimin e ditės sė Kijametit, ku thotė: : Jam dėrguar unė dhe kijameti afėr (sė bashku) saqė do tė mė kalonte. – (Musnedi i Ahmedit 5/348, Ibnu Haxheri thotė: e transmeton Ahmedi,Taberiu dhe zingjiri i hadithit ėshtė i mirė-Fet-hul Barij

Ky ėshtė sinjal qė flet pėr afrimin e kijametit me shpallejn e Pejgamberit [s.a.v.s ] derisa ėshtė frikėsuar i Dėrguari [s.a.v.s ] se do ta kaloj.

Shenjat e kjametit qė ende nuk kanė ndodhur

1. Shafitjet (e tokės), deformimet (shėndrrimi nė qenije tė tjera) dhe
hedhja (nga qielli) qė do tė ndodhin nė kėt ummet.

Transmetohet nga Ebu Hurejre se Muhamedi as ka thėnė: "Betohem nė Atė qė mė dėrgoi mua me tė vėrtetėn, nuk do tė marrė fund kjo botė para se t'u ndodhė atyre (njerzimit) shafitje (tė tokės), deformime (transformim tė njeriut nga njė qenije nė qenije tjeter) dhe hedhje (gjuejtje nga qielli)".

I ėshtė thėnė: Kurė do tė ndodhė kjo? Tha: "Kur tė shohėsh gratė qė u kanė hipur shalėve, kur tė shtohet muzika, kur tė dėshmohet rrejshėm, kur tė pijnė muslimanėt me enėt e banorėve tė lindjes, tė arit dhe arit dhe argjendit, dhe kur tė mjaftojnė burrat e burra dhe gratė me gra..."

Nė disa hadithe tė tjera thuhet se ata do tė shėndrrohen nė derra dhe nė majmunė, ndėrsa pėr shafitjet e tokės, nė njė hadithė tjeter ka thėnė: "O ju (qė jeni tė pranishėm), kur tė dėgjoni pėr njė ushtri qė ėshtė shafitur afėr (qytetit tė Medinės), atėherė veēmė u afrua kjameti".

Fjalen "Kur t'i shohėsh gratė se u kan hipur shalėve" disa dietarė e komentuan me ngasjen e tyre tė veturave.

Ebu hurejra transmeton hadithin se Muhamedi as tha: "Nuk do tė ndodhė kjameti para se tė shtohet pasuria dhe tė teprohet sa qė njeriu do tė
nxjerrė zeqatin e pasurisė sė tij e nuk do tė gjejė askend qė t'ja pranojė
atė.

(Nuk do tė ndoshė Kjameti ( derisa tė shėndrrohet toka e Arabisė nė
kopshte e lumenj". Shėndrrimi i shkretirės nė tokė pjellore mund tė ketė qėllimin e shėndrrimit artificial me hapjen e kanaleve pėr ujitje, apo me
ndryshimin e klimės siē do tė shohim sek kapitulli "Paralajmrimet e Kur'anit dhe Synetit tek zbulimet e reja shkencore".

2. Fryrja e hanės sė re.

Nga Ibn Mesudi transmetohet se Muhamedi as ka thėnė: "Shenjė e afrimit tė Kjametit ėshtė ryerja e hilalit (Hėnės sė re)". Muajt Islam llogariten sipas hėnės.

Hėna e re nė formė tė drapėrit tė hodhė paraqet fillimin e muajit.
Rrumbullaksimi i saj (hėna e plotė paraqet gjysmėn e muajit, derisa tė
rikthehet nga ka filluar. Pra, Muhamedi as paralajmroi se hėna e re para
kjametit do tė duket se kan kaluar dy apo tri net, ndodhta pėr shkak tė
ndonjė ērregullimi qė do tė ndodhin nė sistemin e saj.

3. Tė folurit e egėrsirave dhe e gjėrave tė ngurta.

Imami Ahmed nga Ebu Seid El-Huderij transmetojnė hadithin e Profetit tė
Allahut xh sh se tha: "... Nuk do tė vijė kjameti pėrderisa egėrsirat tė mos u flasin njerėzve, e skaji i kamxhikut tu flet njeriut dhe lidhėset e
kėpucėve tė tij. dhe derisa tė mos lajmroi kafsha e tij se ēka ka bėrė
gruaja e tij pas tij". Kjo qė paralajmroi Muhamedi as mund tė jetė diē jasht rregullit natyrorė, ashtu siē dėshmojnė pjesėt e tupit diten e ringjalljes.

Por edhe mund tė kete pėr qėllim shtimin e diturisė sa qė do tė kuptojė
kafshet etj..

4. Lumin Eufrat zbulon njė kodėr me arė dhe zbulohen minerale afėr Hixhazit
(Mekes e Medinės) sa qė vriten njerėzit pėr to.

Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejre transmetojnė hadithin: "Gati ėshtė Eufrati tė zbulojė njė thesar me ar, ai qė prezenton aty, mos tė marrė nga ai asgjė"

Nė njė hadithė tjeter thuhet: "Nuk do tė ndodhė Kjameti derisa tė
mos zbulojė eufrati njė kodfėr me arė, pėr tė cilin do tė luftojnė njerėzit,
dhe nga 100 njerėz do tė vriten 99-tė, e secili do tė thotė Ndoshta unė do
tė shpėtoi".

Kjo kodėr do tė zbulohet pasi tė shterret lumi, ose zbuluesit e mineraleve do ta zbulojnė atė thesarė, ose pasi ti ndryshohet drejtimi i rrjedhės sė lumit pėr shkaqe tė ndryshme e pastaj ai ta zhveshė kodren nga dheu nėn tė cilėn fshehet ari,. Lumi Eufrat buron nė Turqi e kalon nėpėr Irak afer Bagdadit

5. Rrethimi i Muslimanėve nė Medine

Sipas hadithit: "Gadi janė muslimanėt tė rrethohen nė Medine..."
hadihtologėt komentojnė se do tė vijė dita kur armiqt e Islamit do t'i
rrethojnė muslimanėt nė Medine. Allahu Alem.

6. Paraqitja e mbretit El-Xhehxhah

Muslimi nga Ebu Hurejre ka transmetuar hadithin, se Muhamedi alejhiselam ka thėnė: "Nuk do tė ndodhė Kjameti para se tė dalė nji person nga fisi Kahtan i cili do t'i ngasė njerėzit me shkopin e tij".

Nė njė transmetim tjeter tė Muslimit thuhet: Nuk do tė kalojnė ditėt dhe netėt pa e marrė pushtetin nji person qė quhet El-Xhehxha". Fisi Kahtan asht fis nga i cili kane prejardhjen arabėt.

Personi i pėrmendur nė hadithin e dytė mund tė mos jetė personi i pėrmendur nė hadithin e parė. , sepse nė njė transmetim tė Termidhiut thuhet se ai ėshtė nga Mevalitė (nga joarabėt).

Sidoqoftė hadihti sinjalizon se ai do tė jetė i fuqishėm, saqė do ti ngasė
njerėzit me shkopin e tij, pėrkatėsisht me fuqinė e tij. Megjithate ne nuk
kemi njohuri se a do ti ngasė njerėzit nė sherr apo nė hajėr.

7. Trazira (fitneti) e Ahlasit, e Serrasė dhe e Duhejmasė.

Transmeton Abdullah Ibn Umeri se kur dikush e pyeti Profetin e Allahut:
"ēėshtė trazira e Ahlasit"? Ai (Muhamedi as) tha: "Ajo ėshtė trazira e ikjes dhe e rrėmbimit (tė pasurisė e tė familjes).

Pastaj do tė vijė trazira e Serrasė, ardhja e saj, apo e liga e saj ėshtė nėn kėmbėt e mija. Njė njeri nga familja e ime mendon se ėshtė i imi, por ai nuk ėshtė i imi, sepse tė dashurit e mij janė tė devotshmit.

Pastaj tubohen njerėzit rreth njė njeriu sikurse kėrllokulla e brinjėve (ėshtė shprehja pėr njėgjė qė ėshtė jostabile) Pastaj do tė vijė trazira e Duhejmasė e cila nuk do tė lėjė asnjė nga ky ymet qė nuk do tė goditet, e kur tė thuhet se u ndėrpre, ajo do tė zgjatet (do tė vazhdojė mė tutje), gdhinė njeriu atėherė besimtarė e ngryset pabesimtarė, derisa tė ndahen njerėzit nė dy tabore.

Njė tabor i imanit pa nifak (dyftyrėsi), dhe tabori tjeter i nifaklut pa fije imani. Kur e gjithe kjo do tė ndodhė, prite Dexhalin atė ditė apo tė nesėrmen."

8. Ardhja e Imam Mehdiut dhe koha e paraqitjes sė tij.

Njeriu, shpeshherė takohet nė kohėra dhe rrethana para sė cilave nga
pamundėsia e gjetjes sė njė rrugėdaljeje nga ky lavėrnit, bie nė mendjen e
tij idenė e ardhjes sė njė njeriu prej qielli, ose ndonjė formė tjetėr
mbinatyrore, icili do tė rregullojė gjendjen dhe drejtėsinė njerzore nė
tokė.

Kur njeriu gjendet nė kėtė gjendje kritike apo nė ndonjė problem tė
pazgjidhshėm, atėherė kėrkon rrugėdalje me anė tė ndonjė mrekullie, tė cilin
i Gjithdijshmi do ta dėrgojė pėr tė rregulluar problemet dhe drejtėsinė nė
tokė.

Kjo ka qenė kėshtu prej kohės sė Idhujtarisė, madje edhe te
Kristijanėt, e me njė ndryshim tė vogėl ka arrijtė edhe te muslimanėt (*65).
Mnedimin e tillė e takojmė edhe nė Angli. Tek Anglezėt nė shekullin e kaluar
(XIX) hasim nė mendimin e paraqitjes sė njė njeriu, icili nė botė do tė
sjellė lumturinė.

Mbeturinat e kėsaj ideje ende i takojmė nė pjesėn veriore tė krahinės "Bretanje" dhe nė Francė. Ky mendim, edhe tek muslimanėt ėshtė bėrė gjithnjė e mė i fuqishėm.

Nė shekullin e parė tė erės Islame, u paraqiten grupe muslimanėsh me
mendimin se H. Aliut r.a, i takonte e drejta e halifatit (imametit). Pėrveē
kėsaj, disa madje deklaruan se edhe pas Aliut r.a halifati tė bie nė duar tė
pasardhėsve tė tij.

Kjo grupė, ecila ėshtė e njohur me emrin "SHii", konkludoj se Profeti i Zotit Muhamedi as, para se tė ndrrojė jetė, ka porositė qė pas tij, Sundimin (imametin) ta marrė Aliu ra, dhe krahas kėsaj kan formuluar hadithe, pėr tė argumentuar mendimin e tyre.

Edhe pse lėvizja e Shiave e pėrēarė nė shumė sekte, ata mbajnė qėndrimin e
njėjtė mbi tė drejtėn e halifatit nė familjen e Aliut. Mosmarrveshtja e
vetme e tyre qėndronte nė atė se njė palė mendonte qė halifati pas H' Aliut
tė bie nė djemt e tij prej Fatimesė (bijės sė Pejgamberit), ndėrsa para
tjetėr e kundėrshtonte kėtė mendim, duke pretenduar se e drejta halifatit
pas H. Aliut i takon birit tė Aliut me grue tjetėr, gjegjėsisht Muhamed Ibni
Hannefij.

Ata nuk mjaftojnė me kaq, por filluan qė H. Alinė, Hasanin dhe Husejnin, ti
konsiderojnė si tė shenjtė, ashtu si tė krishterėt qė konsiderojnė H' Isanė
a,s. Prej kėtu filloj tė lindė mendimi i ardhjes sė njė njeriu icili do tė
sjellė paqė e drejtėsi nė botė. Mirėpo, siē u tha mė parė kjo ide apo ky
mendim e ka fillin shumė mė parė te tė Krishterėt dhe tek idhujtarėt.

Tė krishterėt mendojnė se tek Muslimanėt do tė paraqitet Mahdiu i premtuar tė cilin ata e quajn "Mesih" me anė tė ringjalljes, ndėrsa idhujtarėt mendojnė se ai nuk do tė lajmrohet me ringjallje, por me lindje, pra do tė lindė njė njeri tė cilit do ti jepet mundėsia tė jetė Mesih apo Mahdi i premtuar.

Tek muslimanėt ekziston njė ndryshim i vogėl, ngase ato mendojnė se Mehdiu do tė lajmrohet pasi qė njė kohė tė gjatė ka ndejtur i fshehur nė sytė e tė tėgjallėve.

Njė njeri me emrin Abdullah B. Sebe, icili formalisht e ka pranuar Islamin nė Kohėn e Khalifit Omer r.a, shprehė mendimin se Mahdiu ėshtė Imami i dymbėdhjetė Shii-tė, Muhamed Ibni Hasan Askeriu, icili qenka futur nė podrumin e shtėpisė sė tij, dhe aty do tė qėndrojė deri para mbarimit tė botės, prej nga do tė dalė dhe do t'u sjellė njerzve drejtėsinė.

Tė kėtij mendimi janė grupa Shi-ite e quajtur "ISNA - ASHERIJJE (dymbėdhjetėshja).

Krahas kėtij grupi Shi-itė, ekziston edhe grupi tjetėr "SABIJJE" tė cilėt mendojnė se halifja i shtatė ėshtė fshehur dhe do tė lajmrohet sėrish si
Mahdiu i Premtuar.

Kėto besime kane shkaktue dėme nė mesin e muslimanėve,
duke u dhėnė mundėsi tė tjerėve qė tė paraqiten si Mesih apo Mehdi dhe nė
kėtė mėnyrė duke formuar lėvizje (sekte) tė shumta (tė reja) dhe kėshtu tė
mbjedhin pėrēarje nė mesin e muslimanėve.

Nė historinė Islame, i pari qė e quajti vehten "Mahdi" ishte Muhamed Ibn Hanefijje. Mbasi ja mbysin vėllaun e tij Huseinin nė Kerbela, ai u ēua tė kėrkojė tė drejtėn e Halifatit.

Disa historian thonė se kėtė nuk e ka bėrė ai, por mė vonė Muhtari (njėri prej udhėheqėsve tė njė grupi Shiah) ka shpifė pėr tė. Historiani Teberij, shkruan: "Kur Muhtari ka shkuar nė Kuffe, bashkė me emrin Mehdije ka pėrmendė edhe emrin Hanefijje..."

Mirėpo, Taberiu thotė se me kėtė fjalė ai nuk ka patur qėllim nė domethėnijen qė emri Mahdi e ka nė ditėt e sotme, por e ka pėrdorė pėr tė pėrmendė vendimet Shi-ite nė tė cilėn mendohet se Muhamedi i ka dhėnė Aliut aftėsinė me enėn e sė cilės do tė spjegojė dhe do tė komentojė hadithet e Muhamedit a,s, gjė qė H' Aliu e ka pėrcjedhė tek pasardhėsit e tij.

Ndėr mė tė njohurit pas Ibni Hanefijjes qė ėshtė quajtur Mehdi, ka qenė
Muhamed Ibni Abdullah, origjina e tė cilit lidhet me Hazreti Hasanin. Ai
ėshtė lajmrue me kėtė titull nė Hixhazė, por ushtarėt Mensurovitė shpejt e
arrestojnė dhe e vrasin.

Ka tė tillė qė mendojnė se deklarimi i tij si Mehdi, nuk ka patur kuptimin qė mė vonė i ėshtė dhėnė, por ai me kėtė ka dashė tė tregohet si personalitet icili do tė ngrisė vendet Islamike nė pikėpamje politike.

Sido qė tė ketė qenė, nė mesin e muslimanėve ka hyrė mendimi se para pėrfundimit tė botės do tė paraqitet "Mahdiu" icili do tė vendosė rendin dhe drejtėsinė nė botė.

Pas Muhamed Ibni Abdullahut, mė 1722, ėshtė paraqitė nė Veriprendim tė
Afrikės, njeriu me emrin Ibni Tumert, icili filloj ta paraqes vehten si
Mehdiu i Premtuar.

Ai nė fillim pretendoj, kinse nė ėndėrr paska mėsuar Kur'anin pėrmendėsh. Pėrveē kėsaj ai ēon jetė shumė tė thjeshtė, i leckosur dhe me kontakte shumė tė rralla me njerzit, etj.

Pas tij, mė 1780, lajmrohet Mehdiu tjetėr me emrin MENSUR. Fama e tij shpejt arrinė deri nė Afrikėn Prendimore. Pėr tė Frederiku i Madh thotė: "Ardhmėria e botės mvaret prej asaj se si do tė zhvillohet lėvizja e tij..." Dhe vėrtetė, brenda njė kohe shumė tė shkurtėr, lėvizja e tij numronte mė shumė se njėqind mijė antarė.

Bile, edhe shumė tė krishterė tė asaj kohe e pranuan Islamin, pėr t'u bėrė antarė tė kėsaj lėvizjeje.

Mė i njohuri qė u paraqit pas tij, ishte Muhamed Ahmed El Mehdi, nė Suduan
(Viti 1881). Ai ka pretenduar pėr vehten e tij se ėshtė vetė Muhamed Ibni
Hasan El Askeriu, imami i dymbėdhjetė, icili mė shumė se dhjet shekuj ka
ndejt i fshehur.

Prej veprimeve tė ēuditshme tė kėtij "Mehdiu" ėshtė ajo qė
ka patur pėr qėllim tė emitojė Profetin Muhamed a,s, ka bėrė hoxhretin,
(emigrimin), i ka zgjedhur pėr vehte katėr shokė tė cilėt do ta
zavendėsojshin mė vonė si halifė, pėr tė imituar katėr halifet e Hulefai -
Rrashidinėve.

Nė tė vėrtetė, ēka don tė thotė fjala "Mesih". Fjala mesih nė kuptimin e mėparshėm nuk ekziston nė Kur'an, pra sipas komentatorėve tė shumtė tė Kur'anit, nuk pėrmendet pėr ardhjen e ndonjė Mesihu.

Megjitate ithtarėt e kėtij sekti (siē e pamė) herė pas here nxjerrin ajete dhe ja mveshin "Mesihut tė premtuar".

Fjala "Mesih" ėshtė epitet i Isait, e do tė thotė: i pa mėkat, i bekuar (*66). "Mesih" nė gjuhėn e arabishtes, don me thanė njeri i urueshėm.

Fjala "Mesih" ėshtė mbiemėr i tė madhit Isa. Llagepi i Isait
ėshtė Mesih dhe emri i tij ėshtė Isa (*67). Christ (greqisht Christos) pėr
tė treguar njė "king" ose njė prift qė simbolizon njė shenjtėri...

Nė gjuhėn hibru dhe gjuhėn arabe, kjo fjalė zavendėsohet me fjalėn "Mesih".

Me ēka u tha mė lartė, janė mendime tė disa dietarėve tė ndryshėm, tė cilėt
hadithet qė flasin pėr ardhjen e Imam Mehdiut, i paraqesin tė shpifura mė
vonė nga sektet e ndryshme.

Megjithate, kemi edhe mendime diejarėsh tė cilėt shpegojnė se ardhja e Mediut ėshtė e vėrtetė dhe njėra nga shenjat e Kjametit.

Ata i konsiderojnė hadithet e vėrteta dhe i komentojnė me paraqitjen e njė halifi tė vėrtetė nė fund tė kohės i cili do tė jetė nga familja e Muhamedit as (ehlul Bejti).

Emri i tij dhe i babait tė tij do tė jetė i ngjajshėm me tė Muhamedit dhe babait tė Muhamedit as. Ai do ta mbulojė tokėn me drejtėsi, meqė ėshtė e mbushur me mizori.

Transmetoi Abdullah Ibn Mesudi se Muhamedi as ka thėnė: "Nuk do tė pėrfundoi kjo botė para se ti zotroi arabėt me njė njeri nga familja ime, emri i tij ėshtė i ngjajshėm me emrin tim". Kurse Ebu Davudi transmeton: "Sikur tė mbetet nga kjo dynja vetėm edhe njė ditė, do ta zgjasė Zoti atė ditė qė tė dėrgoi njė njeri nga familja ime.

Emri i tij dhe emri i babait tė tij janė tė ngjajshėm me emrin tim dhe emrin e babait tim. Ai do ta mbushė token me drejtėsi sukur ėshtė mbushur me mizori".

Ky imam dhe ky halif do tė lindet nė mesin e muslimanėve, nga familja e Muhamedit as. dhe do tė marrė pėrsipėr ēėshtjen e muslimanėve qė t'i udhėheqė ata nė rrugen e hajrit. Thotė Ibėn Kethiri nė librin e tij "Trazirat dhe luftėrat": "...Mendoi se ai do tė
paraqitet nė kohen e zbritjes sė Isaut as", apo pak para zbritjes sė tij.

Nga disa hadithe, kuptojmė definitivisht se ai do tė paraqitet nė kohen e
zbritjes sė Isaut as, apo pak para zbritjes sė tij, sepse kur Isau as do tė
zbresė, muslimanėt do tė jenė tė rreshtuar pėr faljen e namazit tė Sabahut
dhe ai imam, (qė paramendohet tė jetė Mehdiu), dėshiron ta lirojė vendin e
Imamit, por ai e urdhėron tė mos lėvizė nga vendi i tij qė pėr tė ėshtė
pėrgaditur. Zoti e din mė sė miri.

Hadithi tjetėr thotė: "Nė fund tė ymetit tim do tė vij njė halif i cili do t'i pasurojė njerėzit pa masė".

Kėto janė disa nga shenjat qė mendohet se ende nuk janė realizuar, edhe pse kuptimi i plotė i kėtyre thėnieve ėshtė mjaft i vėshtirė.

Kjo ėshtė kėshtu pėr arsye se Muhamedi as u foli shokėve tė tij me shembuj e fjalė qė ata mund t'i kuptonin. Prandja ai u detyrua ti pėrshkruaj ato ngjarje tė ardhshme nė mėnyrė alegorike apo simbolike dhe me shembuj tė ndryshėm.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pse nuk do te jete fundi i Botes ne vitin 2012?

Mesazh  DarkMaster prej 04.07.10 14:45

Ne disa gazeta, revista dhe televizione, sidomos, ne shume sajte te internetit, eshte shfaqur mendimi se dhjetori i vitit 2012, do te jete fundi botes sone.Shkenctaret e NASA-s nuk jane dakord me keto perfundime dhe i quajne ato pa baza shkencore.Ja nje interviste e dhene prej tyre per kete problem :

- A e kercenon vertet ndonje rrezik globin tone ne fund te vitit 2012 ?
- Jo, asnje rrezik nuk e kercenon Token tone.Toka jone do te vazhdoje t'i kete te gjitha ne rregull, te pakten edhe nja kater miliarde vjet te tjera...
- Po si ka lindur parashikimi se fundi i botes do te jete ne dhjetor te vitit 2012? Ku bazohet ai ?
- Kjo histori ka filluar me hipotezen se planeti Nibir, te cilin thuhet se e kane zbuluar sumeret e lashte, do te vije me shpejtesi drejt Tokes dhe do te perplaset me te, duke shkaktuar fundin e jetes mbi gjithe planetin tone. Fillimisht, kjo katastrofe ishte parashikuar per vitin 2003, por kur ne ate vit nuk ndodhi asgje, data u shty per fundin e vitit 2012... Kjo ''peralle''.. lidhet edhe me kalendarin e majave te lashte, i cili perfundon pikerisht ne dhjetor te ketij viti...''Ja, thone ithtaret e kesaj teorie, derisa ky kalendar perfundon ne kete date, kjo do te thote se me tutje nuk do te kete me bote''. Mirepo aty nuk flitet per asnje ''fund bote''. Me sa duket, deri per ate kohe ishin llogaritur ditet e pastaj do te dilte kalendari i ri. Kalendaret tane perseriten cdo vit...
- Po a mund te ndodhe qe nje planet te vihet ne nje pozicion te atille qe te behet rrezik per Token tone?
- Deri tani nuk ka asnje rrezik, nuk duket asnje planet i tille ne ''horizontin kozmik'', por edhe sikur te kete, rreziku i tij per Token tone nuk mund te jete kurre aq i madh.N e dhjetor te cdo viti, Toka dhe Dielli vihen ne nje linje me qendren me te afert te Galaktikes sone, domethene te ''Rruges se kumrit'', por kjo ngjarje e pervitshme nuk ndikon fare ne problemin qe po diskutojme...
- Po a ka ndonje planet ne Gjithesine tone qe quhet Nibir, ose planeti X, ose Erida dhe qe mund t'i afrohet Tokes?
- Jo, ato te gjitha jane peralla, mite. Erida, C'eshte e drejta, ekziston, por eshte nje planet xhuxh, i ngjashem me plutonin, i cili nuk mund ti afrohet kurre Tokes sone me afer se kater Miliarde kilometra...
- Po rrezik per t'u perplasur me ndonje meteorit, a ka?
- Gjithmone ka ekzistuar ky rrezik.''Bresheri'' i fundit i meteoriteve mbi siperfaqen e Tokes ka ndohur 65 milione vjet me pare, kur u zhduken dinozauret, por globi si trup kozmik, nuk pesoi gje... Tani NASA ndjek me kujdes cdo levizje meteoritesh. Nuk paraqitet asnje rrezik perplasje ne vitin 2012.
- Po a mund te kete rrezik nga ndonje shperthim i Diellit?
- Jo. As nga Dielli nuk parashikohet t'i vije Tokes ndonje rrezik.

DarkMaster

54


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Che' prej 05.07.10 12:45

Njė gjė ėshtė e sigurt se asnjė qenie njerzore qė ka jetuar/jeton/ose do tė jetojė nė Tokė nuk e din se kur do tė ndodhė fundi (Kijameti).Atė gjė e din vetėm Zoti.Kjo ėshtė e cekur edhe nė Kuran.Kejt tjerat janė vetėm supozime.

Che'

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  Erina Baēi prej 08.07.10 22:41

Tema super e diskutuar ne mbare boten.... Une jam nje nga ata persona qe jane te cmendur pas filmave fantastiko-shkencore... nuk kam lene filem pa pare si Apokalipsi, filma ku hena del nga orbita e saj dhe rrezikon te perplaset me token....e shume filma te tjere te cilet me kane pelqyer jashte mase....

Kur degjova historine e 2012 me terhoqi jashte mase por kur pashe filmin heren e pare mu duk plotesisht i parealizueshem.... imagjinate e shthurur do ta quaja une....

Nuk besoj se dicka e tille mund te ndodhe sepse ne fund te fundit gjithmone "mendohet" te ndodhe keshtu apo ashtu...ashtu sic mendohet se para 65 milione vjetesh dinozauret u zhduken si pasoje e nje asteroidi qe goditi token....por gjithmone "mendohet" apo supozohet kjo gje...ne as kemi pare gje as nuk dime gje.... kur ti shoh keto gjera me syte e mi ndoshta atehere do ti besoja.

Ne fakt per mua ka nje ane pozitive kjo teme... ndoshta ka ardhur koha qe njerezit te mendojne se perpara cdo gjeje tjeter eshte jeta jone ajo qe ka me shume rendesi se cdo gje tjeter e tipit lufte, pasuri, pushtet, hakmarrje etj etj....mendoj se ky eshte fundi i botes....

Erina Baēi

9


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i Botes

Mesazh  dineta prej 09.07.10 10:51

Secili ka te drejt te shpreh mendimin e vet,dhe secili flet aq sa din ! mirpo un kisha shpreh mendimin tim me pak fjal,kot e kemi te gjith ne qe komentojm per ket tem jo keshtu e jo ashtu,disa besojn e disa jo , existon apo jo FUNDI I BOTES''? dhe diqka ju kisha then atyre jobesimtare qe kot e kan ti shmangen ketij mendimi qe Fundi i Botes existon ,dhe do te vije ajo dita veteem ateher kur thot i madhi Zot dhe prej asaj dite nuk kemi ku per te ikur vetem se e marim ate qe e meritojm !!! njejt e kemi se me punu nje pun me % sa punojm aq edhe fitojm,andaj duhet sa ma shum te mundohemi te punojm ketu per deri diku me zan vendin e merituar pe ne Boten e amshueshme!!!

dineta

15


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dita e kijametit!

Mesazh  Fikrro prej 13.07.10 19:41

Falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili ka krijuar ēdo gjė; ka krijuar kėtė botė dhe botėn tjetėr, falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili ka krijuar Xhenetin dhe Xhehenemin, falėnderojmė Allahun xh.sh. qė kėtė dynja e ka lėnė tė pėrkohshme dhe jo tė pėrhershme, falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili ka premtuar se do t’iu hakmerret tė gjithė zullumqarėve dhe premtimi i tij ėshtė hak, falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili na ka premtuar se do tė na jep hakun nė Ditėn e Kijametit dhe falėnderojmė Allahun xh.sh. i cili na ka premtuar njė shpėrblim tė madh nėse ne e ndjekim rrugėn e pejgamberit (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) duke iu nėnshtruar urdhėrave dhe duke iu larguar ndalesave. Ne jemi popull qė urdhėrojmė pėr tė mirė dhe ndalojmė nga e keqja, e duam dhe i dėrgojmė salavate dhe selame pejgamberit (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) - robit mė tė mirė dhe mė tė devotshėm tė Allahut xh.sh. i cili vėrtet e njohu dhe e adhuroi Allahun me plotkuptimin e fjalės.

Pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) nuk u kėnaq kurrė nė dynja sepse thoshte: "Si tė kėnaqem unė nė kėtė dynja, kur Israfili ( alejhi selam) surin e ka nė dorė dhe sytė i ka ngritur pėrpjetė nga Allahu xh.sh. duke pritur urdhėrin prej Tij pėr t’i fryrė surit dhe pėr t’u bėrė kijameti." Dhe, nė njė hadith tjetėr Muhamedi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) thotė: "Po ta kishit ditur ju atė qė e di unė shumė do tė kishit qajtur e pak do tė kishit qeshur."

Israfili ėshtė i ngarkuar me kėtė mision – fryerjen e surit nė ditėn e kijametit prej se ėshtė krijuar dynjaja dhe prej atėherė ai e mban surin nė dorė rrethi i tė cilit ėshtė sa toka dhe qielli, siē ka treguar i dėrguari i Allahut (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) nė njė hadith. Ai gjithashtu mban sytė pėrpjetė nga Arshi i Allahut duke pritur urdhėrin pėr t’i fryrė surit. Paramendoni se nesėr jeni tė vdekur kur t’i fryhet surit dhe tė shkatėrrohet ēdo gjė.

Vėllezėr myslimanė, momenti i vdekjes s’ka dyshim se ėshtė i tmerrshėm dhe me dhimbjet e vdekjes njeriut do t’i paraqitet pozita dhe vendi i tij qė do ta ketė pas vdekjes. Dhimbjet e vdekjes janė mė tė mėdha dhe nata e varrit ėshtė mė e tmerrshme pėr jobesimtarin. Nė varr njeriu vazhdon tė kėnaqet me tė mirat e Allahut xh.sh. ose dėnohet me dėnimet e varrit. Pra, varri i tij do tė jetė kopsht prej kopshteve tė Xhenetit ose do tė jetė gropė prej gropave tė Xhehenemit.

Momenti i vdekjes ėshtė i tmerrshėm por vallahi nuk ėshtė kurrgjė nė krahasim me momentin e fryerjes sė surit nga ana e Israfilit a.s. nė Ditėn e Kijametit. Atė ditė tė gjithė njerėzit do tė dalin para madhėrisė sė Allahut xh.sh. tė zhveshur, tė zbathur dhe tė pabėrė synet; atė ditė prej britmės sė madhe tė surit tė gjithė njerėzit e vdekur zgjohen me sytė e pluhurosur para Allahut xh.sh. duke mos ditur se ēka po ndodh me ta dhe kujtoje se edhe ti do tė jesh njėri prej tyre; atė ditė do tė llogariten tė gjitha tė mirat dhe tė kėqijat e njerėzimit nė peshoren e Allahut; atė ditė do tė dalim dhe tė provojmė ta kalojmė siratin i cili ėshtė shumė i mprehtė dhe shumė i hollė dhe atė ditė do tė presim urdhėrin e Allahut pėr nė Xhenet ose pėr nė Xhehenem. Dita e Kijametit ėshtė dita mė e gjatė dhe mė e tmerrshme qė ka ekzistuar dhe do tė ekzistoj ndonjėherė.

Vėllezėr myslimanė, shumė prej njerėzve nuk besojnė se do tė ndodhė Kijameti, se do tė shkatėrrohet dynjaja pasi ata punojnė vetėm pėr dynja, ruhen prej nxehtėsisė sė verės dhe prej tė ftohtit tė dimrit por kurrė nuk punojnė pėr t’u ruajtur prej tė ftohtit tė madh tė Xhehenemit dhe prej vapės sė madhe tė zjarrit tė tij.

Po kėta njerėz, nuk do tė besojnė kur t’iu tregojmė se qenia mė e pėrsosur – njeriu ėshtė krijuar prej pikės sė trashė tė ujit qė del prej vendit intim tė mashkullit. Pra, ai qė nuk e beson krijimin e njeriut nė kėtė mėnyrė nuk e beson as ringjalljen pasi i duket e pamundur. O njeri, mendo se pėr Allahun xh.sh. ėshtė mė e lehtė ringjallja se krijimi i njeriut tė parė prej asgjėje, edhepse, pėr Allahun ēdo punė ėshtė e lehtė. Kėtė ēėshtje e pėrmend Allahu nė Kur’an nė suren Ja’sin:


"A nuk mendon njeriu se Ne e krijuam atė prej njė pike uji (fare), kur qe, ai kundėrshtarė i rreptė. Ai na solli Neve shembull, e harroi krijimin e vet e tha: "Kush i ngjall eshtrat duke qenė ata tė kalbur? Thuaj: "I ngjall Ai qė i krijoi pėr herė tė parė, e Ai ėshtė shumė i dijshėm pėr ēdo krijim. Ai qė prej drurit tė gjelbėr ju bėri zjarrin, e ju prej tij ndezni. A nuk ėshtė i fuqishėm Ai, qė krijoi qiejt e tokėn, tė krijojė njerėz sikundėr qė i krijoi ata? Po Ai ėshtė krijuesi, i dijshmi. Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhėri i Tij ėshtė vetėm t’i thotė: "Bėhu!" Ai menjėherė bėhet. I lartė ėshtė Ai qė nė dorėn e Tij ėshtė pushteti mbi ēdo send dhe vetėm te Ai ktheheni." (36:77-83)

Duhet tė jemi tė bindur nė ringjallje dhe tė punojmė pėr atė ditė kur do tė dalim para Allahut xh.sh. pėr t’u gjykuar. Kijameti ėshtė ēėshtje e fshehtė e Allahut xh.sh., dhe kohėn kur do tė ndodhė nuk e dinė as melaqet, as pejgamberėt dhe askush tjetėr nė dynja. Mirėpo, pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) na ka treguar se do tė vjen nė ditėn e xhuma: "Dita mė e mirė nė tė cilėn lind dielli ėshtė dita e xhumasė, atė ditė ėshtė krijuar Ademi, atė ditė ėshtė futur nė Xhenet, atė ditė ėshtė nxjerrur prej Xhenetit, atė ditė ka vdekur Ademi, dhe atė ditė do tė bėhet kijameti…", dhe vazhdon nė tė njėjtin hadith: "… dhe nuk ka krijesė tė Allahut (pėrpos njerėzve e xhinėve) tė cilat ēdo ditė tė xhumasė, qė prej para lindjes sė diellit e deri nė perėndimin e tij, tė mos bėrtasin prej frikės se mos po bėhet kijameti atė ditė."

Pra, kijameti do tė bėhet nė ditėn e xhuma ndėrsa kohėn e saktė e din vetėm Allahu. Por, para kijametit do tė vijnė shenjat e vogla dhe tė mėdha tė tij tė cilat na i ka treguar pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem), siē janė: ardhja e Dexhallit, zbritja e Isės a.s., mbytja e Dexhallit nga ana e Isės a.s., etj. Prej shenjave tė kijametit ėshtė edhe era e butė dhe e kėndshme e cila me urdhėrin e Allahut xh.sh. ia merr shpirtin ēdo myslimani nė fytyrė tė tokės i cili thotė: La il-lahe il-lAllah dhe ka nė zemrėn e tij njė grimcė iman, qoftė ai edhe brenda nė shpellė. Atė ditė nuk mbetet nė tokė asnjė njeri qė e adhuron Allahun por vetėm jobesimtarėt tė cilėt jetojnė edhe shtatė vite e pas kėsaj vjen momenti i kijametit. Thotė Allahu xh.sh. :

Dhe i fryhet Surit dhe bie i vdekur ēka ka nė qiej dhe nė tokė, pėrveē atyre qė do All-llahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė ata tė ngritur e presin (urdhėrin e Zotit)".( 39:68)

Kanė thėnė dijetarėt se tė gjitha krijesat do tė vdesin atė ditė pėrpos melaqeve kryesore: Xhebrailit, Mikailit, Israfilit dhe Azrailit (melaqja qė ua merr shpirtėrat njerėzve). Shkatėrrohet ēdo gjė dhe Allahu e pyet melaqen e vdekjes "Kush mbeti?" e Allahu e din mė mirė. Thotė: O Allah, mbete Ti i cili je i gjallė dhe nuk vdes, mbeta unė robi yt i dobėt dhe mbetėn Xhebraili, Israfili dhe Mikaili. Allahu thotė: "Le tė vdesin tė gjithė!". Shkon dhe ua merr shpirtėrat tė gjithėve dhe kthehet prapė te Allahu dhe Allahu e din mė mirė por e pyet "Kush mbeti?" Dhe ky, duke u dridhur, thotė: O Allah, nuk mbeti askush tjetėr vetėm Ti i cili je i gjallė pėrgjithmonė dhe nuk vdes kurrė, dhe mbeta unė- robi yt i dobėt. Allahu i thotė: "A nuk tė kujtohet qė kam thėnė: "Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen, . . ."(21:35) pra shijoje edhe ti vdekjen". Azraili - melaqja e vdekjes thuhet se shkon nė mes tė Xhenetit dhe Xhehenemit, ia nxjerr shpirtin vetes duke e lėshuar njė britmė tė madhe, aq sa nuk do tė mund ta duronin krijesat e Allahut po tė ishin gjallė, dh thotė: "Po ta dija se kaq dhimbje kanė pasur myslimanėt kur ua merrja shpirtin do tė kisha pasur mė shumė mėshirė ndaj tyre." Pas vdekjes sė Israfilit mbetet vetėm Allahu xh.sh. i cili ėshtė i pafillim dhe i pambarim. Atėherė Allahu xh.sh. pyet: "Ku janė zullumqarėt, ku janė mbretėrit, ku janė bijtė e mbretėrve, ku janė mizorėt, ku janė gjakpirėsat, e kujt ėshtė sot pasuria?" Nuk ka kush tė pėrgjigjet pasi tė gjithė kanė vdekur e ėshtė shkatėrruar ēdo gjė pėrveē madhėrisė sė Allahut dhe atėherė i pėrgjigjet vetvetes: "E Allahut ėshtė pasuria dhe ēdo gjė qė ekziston".

Pastaj, qėndrojnė njerėzit ashtu rreth katėrdhjetė ditė dhe pastaj e lėshon Allahu xh.sh. njė shi jo tė zakonshėm, nė formėn e ujit tė mashkullit, i cili e ujit tokėn (e krijuar pas shkatėrrimit tė kėsaj toke qė ėshtė sot) nė tė cilėn janė njerėzit, dhe pastaj (pas 40 ditėsh) Allahu xh.sh. e ringjall Israfilin, melaqen tė cilėn e ka ngarkuar me fryerjen e surit dhe i thotė: "Fryej edhe njėherė kėsaj burie". I fryhet surit edhe njėherė dhe tė gjithė njerėzit, prej atij shiut qė bie, rriten nė varreza nė formėn e tyre tė vėrtetė dhe ngriten nė kėmbė. Pejgamberi (sal-lallahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: "Ēdo pjesė e trupit tė njeriut kalbet, ēdo asht, pėrpos bishtit tė njeriut", e qė ėshtė unaza e fundit e trupit, prej asaj, kur bie ai shi, mbihet trupi i njeriut para se me ringjallė Allahu Israfilin dhe para se t’i fryejė ai surit. Kėshtu qė kur t’i fryejė Israfili surit trupave veē iu futet shpirti brenda dhe tė gjithė dalin pėrjashta varrit. Kjo ndodhė edhe te njerėzit qė zhduken, edhe te ata qė i hanė egėrsirat apo digjen e bėhen hi dhe edhe te ata qė fundosen nė det edhepse nuk ju kanė gjetur as eshtrat. Argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut xh.sh.: "Kudo qė tė jeni Allahu do t’ju ringjallė."

Dita e Gjykimit ėshtė ditė nė tė cilėn do tė dalim para Allahut xh.sh. e qė ėshtė dita mė e gjatė, mė e tmerrshme dhe mė e rėndė, ditė nė tė cilėn thinjet njeriu, kur shtatzėna e hudh fėmijėn e saj, ditė kur fėmija i vogėl plaket prej tmerrit, ditė nėpėr tė cilėn do tė kalojmė gjithsesi me emrin e Allahut xh.sh,.






Pėrjetimet e mosbesimtarėve (kafirave) nė Ditėn e Kijametit


Poshtėrimi i tyre, nėnēmimi, dėshpėrimi dhe humbja e shpresės. Ai qė i analizon tekstet kur’anore dhe hadithet e tė Dėrguarit, sal’allahu alejhi we selem, vėren vėshtirėsi dhe tmerre tė mėdha qė do tė bien mbi mosbesimtarėt dhe kriminelėt nė Ditėn e Kijametit. Nė vazhdim do tė prezentojmė disa dėshmi tė kėsaj dite tė cilat i pėrshkruan Kur’ani famėlartė.

Allahu, subhanehu we teala, flet pėr pėrjetimet e mosbesimtarėve nė ēastin e daljes sė tyre nga varret:

“Ditėn kur duke u ngutur dalin prej varreve, sikur nguteshin te idhujt, Me shikimet e tyre tė pėrulura i ka kapluar poshtėrimi. Ajo ėshtė dita qė ka qenė premtuar.” (El-Mearixh, 43-44)

Teksti Kur’anor pėrshkruan ngutjen e daljes sė tyre nga varret drejt zėrit qė i thėrret, sikur nxitonin te idhujt e tyre qė i adhuronin nė dunja, mirėpo jo tė gėzuar dhe tė qeshur e plot vullnet, por tė nėnēmuar, tė poshtėruar, me shikime tė pėrulura, ēdo send i vogėl do tė jetė mbi ta, pikėrisht ashtu siē i konsideroi Allahu subhanehu we teala, nė dunja.

Allahu azze we xhel, thotė:

“Pra, largohu prej tyre. Ditėn kur thirrėsi (Israfili) kumton njė send tė tmerrshėm. Dalin prej varreve, e si karkaleca tė shpėrndarė e me shikim tė pėrulur. Duke shpejtuar drejt atij qė i thėrret, e jobesimtarėt thonė: “Kjo ėshtė ditė e vėshtirė”. (El-Kamer, 6-8)

Ky ajet e sqaron ajetin tė sipėrpėrmendur i cili e pėrshkruan daljen e njerėzve nga varret, tė frikėsuar me shikim tė pėrulur (nga poshtėrimi), duke shpejtuar kah zėri i cili vazhdimisht i thėrret, ndėrsa ajeti nė vazhdim na jep ilustrim tė gjallė tė ndodhisė si dhe gjallėrimin nė lėvizjet e tyre tė shpejtuara duke dalė nga varret si karkaleca tė shpėrndarė e me shikim tė pėrulur, si dhe momentin kur mosbesimtarėt pranojnė vėshtirėsinė e qėndrimit tė tyre nė kėtė ditė.

“... e, jobesimtarėt thanė: Kjo ėshtė ditė e vėshtirė”. (El-Kamer,

Teksti i tretė kur’anor i ilustron mosbesimtarėt nė qėndrim tė tmerrshėm, nė momentin e fryrjes nė Sur, duke e thirr njėri-tjetrin si dhe duke e pyetur njėri tjetrin se kush i ngriti nga varret e tyre?!

“Dhe i fryhet Surit, kur qe, duke u ngutur prej varrezave paraqiten te Zoti i tyre. E thonė: “Tė mjerėt ne! Po kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė nė varre?” E, kjo ėshtė ajo qė premtoi Zoti dhe vėrtetuan tė dėrguarit.” (Ja Sin, 51-52)

Ebu Mahkem El-Xhisrijju i mblidhte vėllezėrit e tij, e kur ua lexone kėto ajete qante dhe u thoshte:

“Dita e Kijametit dhe vėshtirėsitė e saj kapėrcejnė ēdo gjė qė mund ta paramendojė mendja e njeriut. Pasha Allahun, po tė ishin njerėzit nė varret e tyre ashtu siē duken, nuk do tė thirreshin mes vete me mjerim nė momentin e parė nga dalja prej varrezave, por ata kanė qėndruar nė Berzah (jetėn mes vdekjes dhe ringjalljes) njė kohė tė gjatė duke u bėrė azab nė varre, e ata nuk thonė “mjerė pėr ne” pėr asgjė tjetėr pos se janė bartur nė vėshtirėsi dhe dhembje mė tė rėnda se nė ato qė ishin, se po tė ishte gjė e lehtė ngritja e tyre nuk do tė thoshin: “Kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė (i quajtėn varret e tyre “shtrati”)”, e pastaj lexonte: “E kur ti vijė vala e madhe (Kijameti)”, (En-Naziat, 34), dhe qante derisa lotėt pėrfshinin e lagnin mjekrėn e tij.

Allahu subhanehu we teala, thotė:

“E ti kurrsesi mos e mendo All-llahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur). (atė ditė) Ata tė ngutur e duke u ngritur kokat e tyre lart, nuk lėvizin sytė e tyre (pėr tė shikuar), e zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga frika).” (Ibrahim, 42-43)

Teksti i lartpėrmendur shton disa pėrshkrime tė reja krahas pėrjetimeve tė tyre gjatė ringjalljes sė tyre, shtangimin e syve nga frika, zemrat e zbrazėta (nga frika), jashtė tmerrit qė i kaplon nga ēdo anė.

Sejjid Kutubi, rahimehullah, duke i komentuar kėto ajete thotė: “I Dėrguari i Allahut, sal’allahu alejhi we selem, assesi nuk mendonte se Allahu ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt, por pėr tė tjerėt tė cilėt shohin shumė zullumqarė nė kėtė kohė duke u dėfryer (me pasuri) e nga premtimi (dėnimi) i Allahut asgjė nuk i godet. Assesi, koncepti i ajetit kur’anor zbulon momentin e fundit tė marrjes sė tyre, pas sė cilės nuk ka mė ikje e as afat, marrja e ditės sė vėshtirė qė shtang sytė nga frika e tmerri i bėn tė jenė tė habitur, tė palėvizshėm e tė shtangur.

Pastaj vėrehet tubimi i njerėzve nė mesin e tmerrit, ku shihen duke shpejtuar pa mos u kthye prapa, e as anash, kokė ngritur, jo nga vullneti, por se i kanė tė shtangur (nga frika prej lart), kėshtu qė nuk mund t’i lėvizin dot.

Shikimet e tyre shtrihen larg nga frika qė e pėrjetojnė, zemrat e tyre bėhen tė zbrazėta, nuk pėrjetojnė dot gjė qė mund t’i pėrkujtohen. Kjo ėshtė dita kur Ai ėshtė duke i lėnė zullumqarėt, kur do tė qėndrojnė nė tmerr tė plotė, tė kapur si zogj tė vegjėl nė kthetrat e shpendit grabitės.

“Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur).” (Ibrahim, 42)

Duke nxituar, sikur tė shtyhen, tė shtangur, me zemėr tė frikėsuar qė fluturon (pėr tė dalė), duke qenė e zbrazėt nga ēdo kujtesė apo njohuri....gjithēka kaplojnė frika e tmerri, ndėrsa shikimet shtangen (sytė mbesin tė hapur).

Frika qė mbizotėron shpirtrat e mosbesimtarėve nė Ditėn e Kijametit e pėrshkruan edhe ajeti nė tė cilin Allahu, subhanehu we teala, thotė: “Ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr ditėn e kijametit, kur zemrat, tė mllefosura arrijnė nė fyt. Pėr zullumqarėt nuk ka as mik e as ndėrmjetėsues qė i shkon fjala.” (Gafir, 18)

“Kijameti...ditė e afėr, e shpejtė...gati Dita e Kijametit, kur zemrat e mllefosura arrijnė nė fyt, tė mllefosura dhe pa frymė ngase ngushtojnė fytin nga frika dhe dhembjet qė i pėrjetojnė, duke i shtypur mllefi dhe rėnduar gjokset e tyre, e ata nuk gjejnė dot mik qė do t’u ndihmonte e as ndėrmjetėsues me fjalė respekti”. (fund i citimit tė Sejid Kutubit)

Pasi qė mosbesimtarėt konsiderohen si kriminelė dhe tė panėnshtruar (ndaj urdhrave tė Allahut), kokėlartė ndaj adhurimit tė Tij, Ai (Allahu) nė Ditėn e Kijametit do t’i sjell tė lidhur nė pranga, me rroba tė katranit, kurse fytyrat e tyre do t’i mbulojė zjarri. “(ndėshkon kundėrshtarėt) Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjetėr qiell), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut, Njė Mbizotėrues. E idhujtarėt atė ditė i sheh tė lidhur nė pranga. Petkat e tyre janė nga katrani (pezhgveja – zifti), kurse fytyrat e tyre do t’i mbulojė zjarri.” (Ibrahim, 48-50)

Imam Taberiu rahimehullah, pėr sa i pėrket komentit tė kėtyre ajeteve thotė: “Ata do tė sillen tė lidhur me pranga nė duar, nė kėmbė dhe nė qafė.”

Serabil – janė kėmisha qė do t’i veshin mosbesimtarėt. Katran – lėngu qė lyhen devetė kur u bie zgjeba, thuhet se katran janė grepat e hekurt.

Nė atė ditė dielli do t’iu afrohet kokave tė njerėzve, kėshtu qė do t’u vijė nė lartėsi prej njė milje, e sikur tė mos ishin krijuar (pėr sė dyti) tė pa zhdukur, do tė shkriheshin nga nxehtėsia, mirėpo pas vdekjes sė parė ata nuk pėrjetojnė vdekje tjetėr. Djersėt e tyre do t’u bien nė tokė, qė tė ngrihen mbi tokė dhe t’i pėrfshijnė ata nė pajtim me veprat e tyre.

Muslimi transmeton nga Mikdad ibn El-Ewsed se Pejgamberi sal’allahu alejhi we selem, tha: “Nė Ditėn e Kijametit dielli do t’u afrohet njerėzve kėshtu qė do tė vijė nė lartėsi prej vetėm njė milje.” Selim ibn Amir, transmetuesi i hadithit nga Mikdadi thotė: “Pasha Allahun, unė nuk di se ēka nėnkuptonte me fjalėn (milje), a miljen e tokės apo milėn me tė cilėn stolisen sytė. Njerėzit do tė jenė nė djersė nė pajtim me veprat e tyre. Disa prej tyre do tė jenė nė djersė deri te zogė tė kėmbėve, disa deri nė gjunjė, disa deri nė brez, disa gjer nė fyt, e disave do t’ua lagė gojėn sikur tė ishte i frenuar, duke bėrė me shenjė me dorėn e tij (tė Dėrguarit), me gojė.”

Buhariu dhe Muslimi transmetojnė nga Ibn Omeri, radijallahu anhu, se Pejgamberi, sal’allahu alejhi we selem, lexoi ajetin: “Nė ditėn kur njerėzit ngriten (prej varrezave) pėr tė dalė para Zotit tė botėve”. (El-Mutafifin, 6), dhe tha: “Dikush prej njerėzve do tė zhytet nė djersėn e vet deri nė veshė”.

Allahu subhanehu we teala, kėtė ditė e quajti me emrin Jeumul-Hasre (Dita e Dėshpėrimit) kur mosbesimtarėt do tė dėshpėrohen (nga dėnimet e Allahut) duke i parė dėnimet e rėnda qė i pėrfshijnė njerėzit.

“Ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr ditėn e dėshpėrimit, kur tė marrė fund ēėshtja (e pėrgjegjėsisė e dikush nė xhennet, dikush nė zjarr), se ata (sot) janė tė painformuar, dhe ata nuk janė duke besuar.” (Merjem, 39)

Nga dėshpėrimi dhe pendimi i madh i mosbesimtarėve pėr mosrespektimin e tyre ndaj tė Dėrguarit tė Allahut, sal’allahu alejhi we selem, dhe respektimin e armiqve tė tij, ata do t’i kafshojnė duart e tyre:

“Atė ditė zullumqari do t’i kafshojė duart e veta dhe do tė thotė: “I mjeri unė, ta kisha marrė rrugėn e Pejgamberit!” O shkatėrrimi im, ah tė mos e kisha bėrė filanin mik! Nė tė vėrtetė, pasi e gjeta rrugėn e drejtė, ai mė largoi mua prej asaj, e djalli ėshtė ai qė njeriun e humb dhe e lė tė vetmuar.” (El-Furkan, 27-29)

Bindja e mosbesimtarėve nė atė ditė, se gabimet (mėkatet) e tyre nuk falen dhe se arsyetimi i tyre nuk pranohet. Bėn tė humbin ēdo shpresė (nga mėshira e Allahut pėr shpėtim).

“E ditėn kur tė ndodh Kijameti, kriminelėt heshtin.” (Er-Rrum, 12)

Nė atė ditė mosbesimtarėt do tė shprehin dėshirė (shpresojnė) qė tė jenė tė zhdukur (prej Allahut si dhe tė bėhen dhe).

“Ne ua tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr njė dėnim tė afėrt, nė ditėn kur njeriu (besimtar) shikon se ēka i kanė sjellė duart e veta, e jobesimtari thotė: “Ah, sa mirė do tė ishte pėr mua sikur tė isha dhé!” (En-Nebe’, 40).





Besimi nė ditėn e gjykimit
Muslimani beson se kjo jetė ka njė orė tė caktuar nė tė cilėn ajo mbaron, dhe njė ditė tė fundit, pas sė cilės nuk ka ditė tjetėr. Pastaj vjen jeta e dytė, dita tjetėr e botės tjetėr, ku Allahu i Madhėruar i ringjall tė gjitha krijesat e Tij dhe i bashkon tė gjithė ata pėr t’i marrė nė llogari. Pastaj Ai shpėrblen vepėrmirėt me mirėsi tė pėrhershme nė xhenet, dhe vepėrkeqėt me dėnim pėrēmues nė zjarr.

Muslimani beson se kėtė (kijametin) e paraprijnė disa shenja, si dalja e Dexhalit, Jexhuxhėt dhe Mexhuxhėt, zbritja e Isait (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), dalja e kafshės qė flet, lindja e diellit nga perėndimi e tij, etj. Pastaj i fryhet Surit fryrja e shuarjes dhe shkatėrrimit tė gjithēkaje, dhe mė pas fryrja e ringjalljes, ngritjes dhe qėndrimit para Zotit tė botėve. Pastaj gjithėsecilit do t’i jepen librat e veprave; dikush e merr librin e tij nga ana e djathtė, e dikush tjetėr nga ana e majtė. Aty vendoset peshorja, fillon llogaria, shtrihet ura e Siratit dhe ky qėndrim i vėshtirė pėrfundon me vendosjen e banorėve tė xhenetit nė xhenet dhe banorėve tė zjarrit nė zjarr.

Pėr kėtė bazohemi nė argumentet nga tekstet Hyjnore dhe nga logjika e shėndoshė, si vijon:



Argumentet nga tekstet Hyjnore:



1. Pėr ēfarė u tha mė lart ka njoftuar Allahu i Madhėruar, nė Librin e Tij. Allahu i Madhėruar thotė: “Gjithēka gjendet nė tė (tokė) do tė shuhet. Ndėrsa do tė mbetet pėrgjithmonė Fytyra e Zotit tėnd gjithė Madhėshti e Lavdi.” [Er Rrahman: 27-28]. Dhe thotė: “Dhe Ne nuk i kemi siguruar ndonjė qėnie njerėzore para teje (o Muhamed) pavdekėsinė, atėherė pėrderisa ti do tė vdesėsh, a mos ata do tė jetojnė pėrgjithmonė. Por gjithėsecili do ta shijojė vdekjen dhe Ne do t’ju provojmė ju me tė keqen dhe me tė mirėn dhe te Ne ju do tė ktheheni.” [El Enbija: 34-35].

Allahu i Madhėruar gjithashtu thotė: “Ata tė cilėt mohuan pretenduan se nuk do tė ringjallen. Thuaj: Po, pėr Zotin tim! Ju do tė ringjalleni dhe pastaj do tė njoftoheni me atė qė keni punuar. Kjo ėshtė shumė e lehtė pėr Allahun.” [Et Tegabun: 7].

Dhe thotė: “A nuk mendojnė ata se do tė ringjallen (pėr llogari), nė njė Ditė tė Madhe? Ditėn kur njerėzimi do tė qėndrojė para Zotit tė botėve?” [El Mutafifin: 4-6].

“Dhe paralajmėro pėr ditėn e grumbullimit, pėr tė cilėn nuk ka pikė dyshimi, kur njė pjesė do tė jenė nė kopshtet e xhenetit dhe njė pjesė nė zjarrin flakėrues tė xhehenemit.” [Esh Shura: 7].

“Kur toka tė dridhet me tronditjen e madhe. Dhe kur toka tė nxjerė jashtė barrėn e saj. Dhe njeriu do tė thėrrasė: “Ēfarė ka ajo?” Atė ditė ajo do tė shpallė njoftimet e saj, sepse Zoti yt e ka frymėzuar atė. Atė ditė njerėzimi do tė paraqiten tė veēuar nė grupe qė t’u tregohen veprat e tyre. Kėsisoj, kushdo qė bėn mirėsi sa njė thėrrmijė qoftė, ai do ta shohė atė. Dhe kushdo qė bėn keq sa njė thėrrmijė qoftė, do ta shohė atė.” [Ez Zelzele: 1-8].

“A mos po presin qė t’iu vijnė engjėjt, ose tė vijė Zoti yt, apo ndonjė nga Shenjat e Zotit tėnd?! Por atė ditė qė do tė vijnė vėrtet disa nga Shenjat e Zotit tėnd, atė ditė askujt nuk do t’i bėjė dobi besimi nėse nuk ka besuar qė mė parė, apo qė nuk ka punuar mirė nga besimi i tij.” [El Enam: 158].

“Dhe kur fjala (e ndėshkimit) tė pėrmbushet kundėr tyre, Ne do t’u nxjerim atyre njė kafshė nga toka, e cila do t’u flasė atyre, sepse njerėzit nuk besuan me bindje nė provat Tona.” [En Neml: 82].

“Derisa, kur Jexhuxhėt dhe Mexhuxhėt tė lihen tė lirė dhe tė kacavirren nga ēdo bregore e kodėr. Dhe premtimi i vėrtetė t’i afrohet pėrmbushjes. Pastaj (pas ringjalljes) do t’i shohėsh sytė e mosbesimtarėve zgurdulluar e tė shastisur nė tmerr.” [El Enbija: 96-97].

“Dhe kur biri i Merjemes sillet si shembull, kur ē’tė shohėsh! Populli yt ēirret me tė madhe (duke u zgėrdhirė me kėtė shembull). Dhe thonė: “A janė zotat tanė mė tė mirė, apo ai (Isai)?” Ata ta sollėn ty kėtė shembull veēse pėr kundėrthėnie. (Po!) Por ata vėrtet qė janė popull grindavec. Ai (Isai) nuk qe veēse njė rob. Ne i dhuaruam Mirėsinė Tonė atij dhe Ne e bėmė atė shembull pėr Beni Israilėt. Dhe po tė kishim dashur Ne, atėherė Ne do tė kishim bėrė t’ju zėvendėsonin engjėjt nė tokė (do t’ju shuanim). Dhe ai (Isai) do tė jetė shenjė njohėse pėr Orėn (Kijametin). Kėshtu qė, mos kini asnjė dyshim pėr tė (Kijametin) dhe mė ndiqni Mua (Allahun), kjo ėshtė Rruga e Drejtė.” [Ez Zuhruf: 57-61].

“Dhe do t’i fryhet Surit dhe gjithkush qė ėshtė nė qiej dhe gjithkush qė ėshtė nė tokė do tė shokohen (shuhen), pėrveē atij qė do Allahu. Pastaj do t’i fryhet pėr herė tė dytė dhe ja! Kur t’i shohėsh, ata tė gjithė tė ngritur shikojnė (e presin). Dhe toka (e mahsherit) do tė ndriēojė nga Drita e Zotit tė saj, Libri do tė vendoset i hapur, Pejgamberėt dhe dėshmuesit do tė sillen pėrpara dhe do tė gjykohet mes tyre (krijesave) me drejtėsi, dhe atyre nuk do t’u bėhet asnjė padrejtėsi. Ēdonjėri do tė shpėrblehet plotėsisht pėr atė qė ka punuar; dhe Ai ėshtė mė nė Dijeni pėr ēfarė ata bėjnė.” [Ez Zumer- 68-70].

“Kur t’i fryhet Surit me njė tė fryrė (fryrja e parė). Dhe kur toka dhe mallet tė shkulen nga vendet e tyre dhe tė shkatėrrohen me njė goditje shkatėrruese. Atėherė, atė ditė do tė ngjasė Ngjarja e Madhe. Qielli do tė ēahet, pasi atė ditė ai do tė jetė i dobėt dhe i copėtuar. Dhe engjėjt do tė jenė nė anėt e tij; dhe tetė engjėj atė ditė do tė mbartin lart Arshin e Zotit tėnd. Atė ditė ju do tė silleni nė gjykim, asnjė sekret nuk do tė fshihet. Pastaj, sa pėr atė tė cilit do t’i jepet libri i veprave nga e djathta e tij, do tė thotė: “Ja! Merreni dhe lexoni librin tim! Me tė vėrtetė qė besova se do ta takoj llogarinė time.” Kėshtu ai do tė jetė nė jetė tė kėnaqėsisė, nė Xhenetin e lartė, nė tė cilin frutat janė nė degėt e ulura dhe mu ndėr duar. Hani dhe pini nė qetėsi pėr atė qė ju dėrguar (vepruat) para jush nė ditėt e shkuara!

Por sa pėr atė tė cilit do t’i jepet libri i tij nga e majta e tij, do tė thotė: “Sa do tė doja tė mos mė ishte dhėnė libri im! Asnjėherė nuk e kam ditur si ka qenė llogaria ime! Ah! Sikur ajo (vdekja) tė kishte qenė fundi im! Pasuria s’mė bėri aspak dobi mua. Fuqia ime dhe shpjegimet (pėr t’u mbrojtur) mė kanė ikur!” (Do tė thuhet): Kapeni atė dhe lidheni nė pranga, pastaj hidheni nė zjarrin flakėrues. Pastaj lidheni atė me zinxhir tė gjatė shtatėdhjetė kutė. Vėrtet qė ai asnjėherė nuk besoi nė Allahun, mė Madhėshtorin. As nuk dha e nuk nxiti pėr tė ushqyer tė varfrit. Kėshtu qė asnjė shok nuk ka ai kėtu nė kėtė ditė.” [El Hakkah: 13-35].

“Kėsisoj, pėr Zotin tėnd! Me tė vėrtetė, Ne do t’i grumbullojmė tė gjithė ata sė bashku dhe shejtanėt (e tyre bashkė me ta), pastaj Ne do t’i sjellim ata pėrreth xhehenemit tė ulur nė gjunjė. Pastaj sigurisht Ne do tė tėrheqim zvarrė nga ēdo grup tė gjithė ata qė kanė qenė arrogantėt mė kokėfortė ndaj tė Gjithėmėshirshmit. Pastaj sigurisht Ne i dimė mė mirė ata qė janė mė tė merituarit pėr t’u djegur nė tė. Nuk ka asnjė prej jush qė tė mos kalojė mbi tė (mbi xhehenem); kjo ėshtė me Zotin tėnd njė vendim i cili duhet tė pėrmbushet. Pastaj Ne do t’i shpėtojmė ata qė e patėn frikė Allahun dhe qenė tė pėrkushtuar e tė bindur ndaj Tij, ndėrsa keqbėrėsit e zullumqarėt do t’i lėmė atje (nė xhehenem) tė poshtėruar nė gjunjė.” [Merjem: 68-72].



2. Njoftimi i tė Dėrguarit tė Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr kėtė nė shumė hadithe tė tij. Prej tyre po pėrmendim fjalėn e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Nuk ka pėr t’u bėrė Kijameti derisa dikush tė kalojė pranė varrit tė dikujt tjetėr e tė thotė: “Ah! Sikur tė isha unė nė vend tė tij!”[1]

I Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) gjithashtu thotė: “Nuk ka pėr t’u bėrė Kijameti, deri sa tė shfaqen dhjetė shenja: Njė fundosje (e tokės) nė lindje, njė nė perėndim dhe njė nė Gadishullin Arabik, Tymi, Dexhali, Kafsha e tokės (qė del nga toka dhe flet), Jexhuxhėt dhe Maxhuxhėt, lindja e diellit nga perėndimi i tij, njė zjarr qė del nga periferia e Adenit dhe qė i largon njerėzit dhe zbritja e Isait, birit tė Merjemes.”[2]

“Tek populli im do tė dalė Dexhali dhe do tė qėndrojė dyzet (ditė por jo tė gjitha si tonat tani). Atėherė Allahu dėrgon Isain, birin e Merjemes, i cili i ngjan Urveh ibėn Mesudit. Ai (Isai) do ta kėrkojė dhe do ta vrasė atė. Pastaj njerėzit do tė jetojnė shtatė vjet pa pasur armiqėsi mes dy vetėve. Pastaj Allahu do tė dėrgojė njė erė tė ftohtė nga ana e Shamit dhe nuk ka pėr tė mbetur mbi faqen e dheut asnjė qė ka pasur hajėr (mirėsi) apo besim nė zemrėn e tij qoftė sa njė grimcė, veēse ajo erė do ta vdesė atė. Madje edhe sikur ndokush prej jush tė hyjė nė brendėsi tė ndonjė mali, ajo erė do tė hyjė nė tė dhe do ta vdesė atė. Pastaj do tė mbesin krijesat mė tė kėqija, tė cilėt nuk veprojnė dhe as e njohin tė mirėn dhe nuk ndalojnė nga e keqja. Djalli u vjen atyre nė formėn e njė njeriu dhe u thotė: A nuk po mė pėrgjigjeni? –E pėr ēfarė na urdhėron? – Atėherė ai i urdhėron ata qė tė adhurojnė idhujt. Nė atė kohė ata do tė kenė furnizim tė mirė dhe jetė tė mirė. Pastaj i fryhet Surit dhe ēdokush qė e dėgjon atė, i vė veshin dhe herė e ngre qafėn e herė e ul. I pari qė do ta dėgjojė atė ėshtė njė burrė i cili rregullon stallėn e deveve tė tij. –Pastaj njerėzit vdesin. Pastaj Allahu dėrgon njė shi tė butė, nga i cili mbijnė trupat e njerėzve. Pastaj i fryhet Surit pėr herė tė dytė dhe tė gjithė ata do tė jenė tė ngritur dhe vėshtrojnė (e presin llogarinė). Pastaj thuhet: O ju njerėz! Ejani te Zoti juaj. Jo, por ndalini ata, sepse ata do tė merren nė llogari. -Pastaj thuhet: Nxirni prej tyre ata tė zjarrit. –Thonė (engjėjt): Sa prej tyre? –Nga ēdo njė mij njerėz, nxirni (pėr nė zjarr) nėntėqind e nėntėdhjetė e nėntė njerėz.

Kjo ėshtė ajo ditė e cila i bėn fėmijėt me thinja dhe kjo ėshtė dita nė tė cilėn do tė zbulohet Kėrciri (i Allahut tė Madhėruar).”[3]



I Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Kijameti nuk ka pėr t’u bėrė veēse mbi njerėzit mė tė kėqinj.”[4]

Dhe ka thėnė: “Ndėrmjet dy fryrjeve tė Surit janė dyzet (ditė a diēka tjetėr), pastaj Allahu do tė zbresė shi nga qielli dhe ata do tė mbijnė ashtu si mbin bari. Ēdo pjesė e trupit tė njeriut tretet, me pėrjashtim tė njė eshtre tė vetme e cila ėshtė pjesa e fundit e shtyllės kurrizore nė vendin e bishtit. Pikėrisht prej tij do tė formohen krijesat nė Ditėn e Kijametit.”[5]

“O ju njerėz! Ju do tė ringjalleni te Zoti juaj tė zbathur, tė zhveshur dhe tė pa bėrė synet. A e dini qė krijesa e parė qė do tė vishet atė ditė ėshtė Ibrahimi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)? Atė ditė do tė sjellin disa burra nga populli im tė cilėt do t’i tėrheqin nga e majta, ndėrsa unė them: O Zot! Ata janė shokėt e mi! –Allahu thotė: Ti nuk e di ēfarė kanė vepruar pas teje.”[6]

Ai (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) thotė: “Asnjė rob nuk ka pėr tė lėvizur kėmbė nė ditėn e Kijametit, derisa tė pyetet pėr katėr gjėra: Pėr jetėn e tij se ku e kaloi, pėr dijen e tij se ēfarė punoi me tė, pėr pasurinė e tij se nga e fitoi dhe ku e shpenzoi, dhe pėr trupin e tij se ku e konsumoi?”[7]

“Hauzi im (nė xhenet) ėshtė i gjatė sa ecja njė muaj. Uji i tij ėshtė mė i bardhė se qumėshti, aroma e tij ėshtė mė e mirė se e miskut dhe bardhakėt e tij janė sa yjet e qiellit. Kushdo qė pi nga ai, nuk etet mė kurrė.”[8]

Po kėshtu edhe fjala e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) drejtuar Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!), kur ajo kujtoi zjarrin e xhehenemit dhe qau: “Pėrse qan?” – Pėrkujtova zjarrin dhe mė erdhi pėr tė qarė, -pastaj vazhdoi: Po ju a do t’i kujtoni familjet (bashkėshortet) tuaja nė ditėn e Kijametit? –Nė tre vende, askush nuk kujton askėnd: (1) Tek peshorja, deri sa tė mėsosh nėse e peshon lehtė apo rėndė, (2) kur tė fluturojnė librat, deri sa tė mėsosh nėse e merr librin me tė djathtėn apo me tė majtėn, apo nga pas shpine dhe (3) kur tė kalosh urėn e Siratit, kur ajo tė vendoset mbi xhehenem, deri sa ta kalosh atė.”[9]

I Dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) gjithashtu ka thėnė: “Secili Pejgamber ka pasur tė drejtėn e njė lutjeje pėr popullin e tij dhe tė gjithė ata e kanė bėrė atė, ndėrsa unė e kam ruajtur lutjen time pėr ndėrmjetėsimin pėr popullin tim.”



3. Besimi i miliona Pejgamberėve, tė Dėrguarėve, dijetarėve, vepėrmirėve e tė urtėve prej robėve tė Allahut, nė Ditėn e Kijametit me ēdo gjė qė ka ardhur nė tekstet Hyjnore pėr tė, si dhe bindja e tyre e prerė pėr kėtė, ėshtė argument i qartė pėr ekzistencėn e saj.



Argumentet nga logjika e shėndoshė:



1. Fuqia e plotė e Allahut pėr rikthimin e krijesave pas zhdukjes sė tyre, pasi qė rikthimi i tyre nuk ėshtė mė i vėshtirė se krijimi dhe shpikja e tyre pa shembull tė mėparshėm.



2. Nuk ka ndonjė gjė qė mendja nuk e pranon, pėr sa i pėrket ringjalljes dhe shpėrblimit sipas veprave, pasi qė mendja nuk refuzon veēse gjėrat absurde, si bashkimi ndėrmjet dy tė kundėrtave, apo takimi i dy kundėrthėnieve, ndėrsa ringjallja dhe shpėrblimi nuk janė tė kėsaj natyre.



3. Urtėsia e qartė e Allahut tė Madhėruar, nė komandimin e krijesave tė tij, e cila ėshtė e dukshme nė ēdo shfaqje e fushė tė jetės, si dhe dukuritė e tyre, tė gjitha kėto e bėjnė absurde mosekzistencėn e ringjalljes sė krijesave pas vdekjes sė tyre, si dhe mbarimin e jetės sė parė dhe shpėrblimin sipas veprave tė mira e tė kėqia.



4. Ekzistenca e jetės nė kėtė botė dhe ēfarė gjendet nė tė prej mirėsisė e mjerimit, ėshtė dėshmuese pėr ekzistencėn e botės tjetėr nė njė botė tjetėr, nė tė cilėn do tė ketė drejtėsi, mirėsi, pėrsosmėri, lumturi e vuajtje shumė herė mė tė mėdha e mė tė shumta, saqė kjo botė e ēfarė gjendet nė tė prej lumturisė e mjerimit, nuk pėrbėn as njė kėshtjellė prej kėshtjellave tė mėdha apo njė kopėsht prej kopshteve tė pasura, nė njė copėz letre tė vogėl.





Besimi nė dėnimin e varrit dhe mirėsinė nė tė



Muslimani beson se dėnimi i varrit dhe kėnaqėsia nė tė, si dhe pyetja e dy engjėjve nė tė, tė gjitha kėto janė tė vėrteta dhe hak. Pėr kėtė dėshmojnė argumentet nga tekstet Hyjnore dhe nga logjika e shėndoshė, si nė vijim:



Argumente nga tekstet Hyjnore:



1. Njoftimi i Allahut pėr kėtė gjė nė Librin e Tij. Allahu i Madhėruar thotė: “Dhe sikur t’i shihje engjėjt kur u marrin shpirtin atyre qė nuk besojnė, si i godasin nė fytyrė dhe kurriz, duke u thėnė: “Shijoni dėnimin e zjarrit qė flakėron.” Gjithė kjo nga ajo qė kanė sjellė duart tuaja pėrpara jush. Me tė vėrtetė qė Allahu nuk ėshtė i padrejtė ndaj robėve tė Vet.” [El Enfal: 50-51].

“Dhe sikur t’i shihje zullumqarėt (mosbesimtarėt, keqbėrėsit) kur janė duke dhėnė shpirt, ndėrsa engjėjt zgjasin duart e tyre duke u thėnė: “Dorėzoni shpirtrat tuaj! Kėtė ditė ju do tė shpėrbleheni me mundimin poshtėrues pėr shkak tė atyre qė thatė kundėr Allahut duke shpifur krejt tjetėr nga e vėrteta, dhe ju gjithnjė i mohuat provat e Tij me pėrbuzje e kryeneēėsi.” Dhe nė tė vėrtetė ju erdhėt te Ne tė vetėm, ashtu siē ju krijuam pėr herė tė parė. Ju i latė pas gjithēka qė Ne ju kishim dhuruar. Ne nuk poi shohim me ju ndėrmjetėsit tuaj tė cilėt ju i pohonit si shokė pėrkrah Allahut. Tani tė gjitha lidhjet tuaja me ta janė prerė dhe gjithēka qė ju e quanit tuajėn tashmė ėshtė shuar.” [El Enam: 93-94].

“Ne do t’i ndėshkojmė ata dy herė dhe pas kėsaj do tė sillen pėrsėri nė dėnim tė madh.” [Et Teube: 101].

“Ata do t’i ballafaqohen zjarrit mėngjes e mbrėmje dhe ditėn kur do tė vendoset Ora (Kijameti, do t’u thuhet engjėjve): Futeni popullin e Faraonit nė ndėshkimin mė tė rreptė!” [Gafir: 93-94].

“Allahu do t’i forcojė nė qėndrueshmėri me fjalėn e qėndrueshme ata qė kanė besuar, nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Ndėrsa zullumqarėt, Allahu i humb. Dhe Allahu vepron atė qė dėshiron.” [Ibrahim: 27].



2. Njoftimi i tė Dėrguarit tė Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr dėnimin e varrit dhe kėnaqėsinė nė tė, nė fjalėn e tij: “Kur njeriu tė vendoset nė varrin e tij dhe shokėt t’i kthejnė shpinėn atij –dhe ai e dėgjon trokitjen e sandaleve tė tyre kur largohen -, atij i vijnė dy engjėj. Ata i thonė atij: Ēfarė thoshe pėr kėtė burrė –pėr Muhamedin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!)-? –Besimtari do tė thotė: ‘Unė dėshmoj se ai ėshtė robi i Allahut dhe i Dėrguari i Tij.’ Atėherė atij i thuhet: Vėshtro tek vendi yt nė zjarr! Allahu ta ka ndėrruar atė me njė vend nė xhenet. Dhe ai i sheh qė tė dy ato vende. Ndėrsa hipokriti dhe mosbesimtari, kura ata t’i thonė: Ēfarė thoshe pėr kėtė burrė?, kėta do tė thonė: Nuk e di! Thosha ashtu si thoshin njerėzit. –Atėherė kėtij do ti thuhet: As nuk e dite dhe as nuk e pasove. Pastaj ai goditet me ēekiēė prej hekuri, njė goditje tė vetme, ndėrsa ai do tė bėrtasė njė tė bėrtitur tė cilėn do ta dėgjojnė tė gjithė, pėrveē dy tė rėndėve (njerėzit dhe xhinėt).”[10]

“Kur dikush prej jush tė vdesė, atij i shfaqet vendi i tij i qėndrimit tė pėrjetshėm mėngjes e mbrėmje; nėse ai ėshtė prej banorėve tė xhenetit, do t’i shfaqet vendi nė xhenet me banorėt e xhenetit, e nėse ėshtė prej banorėve tė zjarrit, do t’i shfaqet vendi i tij nė zjarr me banorėt e zjarrit. Atij i thuhet: Ky ėshtė vendi yt, deri sa tė tė ringjallė Allahu nė Ditėn e Gjykimit.”[11]

Po kėshtu fjala e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kur bėnte lutje (nė teshehud): “O Zoti im! Unė kėrkoj mbrojtje prej Teje nga dėnimi i varrit, nga dėnimi i zjarrit, nga sprova e jetės dhe e vdekjes dhe nga sprova e Mesihu Dexhalit!”[12]

Po kėshtu edhe fjala e tij (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kur ai kaloi pranė dy varreve dhe tha: “Kėta tė dy po dėnohen, dhe jo pėr ndonjė gjė tė madhe!” –Pastaj tha: “Po, po! (dėnohen pėr diēka tė madhe). Njėri prej tyre ecte lartė e poshtė me thashetheme, ndėrsa tjetri nuk ruhej nga urina e tij (nga sytė e njerėzve dhe nga spėrkitja).”[13]



3. Besimi i biliona dijetarėve, vepėrmirėve dhe besimtarėve nga populli i Muhamedit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), si dhe nga popujt e tjerė tė mėparshėm, nė dėnimin e varrit dhe kėnaqėsinė nė tė, dhe ēdo gjė qė ėshtė transmetuar nė lidhje me tė.



Argumentet nga logjika e shėndoshė:



1. Besimi i njeriut nė Allahun, engjėjt e Tij dhe nė Ditėn e Gjykimit, bėn tė detyrueshme besimin nė dėnimin e varrit, kėnaqėsinė nė tė dhe ēdo gjė qė ndodh atje, pasi qė tė gjitha kėto janė nga gjėrat e fshehta, kėshtu qė kush beson njė pjesė tė tyre (pėr tė cilat ka njoftuar Allahu), ai logjikisht ėshtė i detyruar tė besojė edhe pjesėn tjetėr.



2. Dėnimi apo kėnaqėsia e varrit dhe ē’ka ndodh nė tė prej pyetjes sė dy engjėjve, nuk ėshtė diēka qė logjika ta refuzojė apo ta konsiderojė si absurde. Pėrkundrazi, logjika e shėndoshė e aprovon dhe dėshmon pėr tė.



3. Njeriu mund tė shohė ėndėrra tė cilat e gėzojnė dhe ai kėnaqet me to pėr shkak tė ndikimit tė tyre nė shpirtin e tij, saqė kur ai zgjohet, do tė mėrzitej pėrse u zgjua. Ashtu si dhe mund tė shohė ėndėrra tė cilat e mėrzisin dhe e bėjnė tė vuajė, saqė kur zgjohet, ai e falenderon atė qė e zgjoi nėse e ka zgjuar dikush. Kjo kėnaqėsi apo vuajtje nė gjum, ėshtė diēka qė ndodh vėrtetė me shpirtin dhe ai ndikohet nga ato, megjithėse kjo ėshtė diēka e paprekshme dhe e padukshme pėr ne, por atė nuk e mohon askush. Atėherė si mund tė mohohet dėnimi i varrit apo kėnaqėsia e tij, ndėrkohė qė tė dyja kėto janė tė ngjashme?!






Emrat e Ditės sė Kijametit
1. Jevmul-Kijame ………………………Dita e Gjykimit
2. Jevmul-Ahir …………………………..Dita e Fundit
3. Es-Saatu ………………………………Momenti
4. Jevmul-Ba'th ………………………….Dita e Ringjalljes
5. Jevmul-Huruxh ……………………….Dita e Daljes (prej varreve)
6. El Kariatu ……………………………..Krisma e Kijametit
7. Jevmul-Fasl ……………………………Dita e Ndarjes
8. Jevmu-Din ……………………………..Dita e Llogarisė
9. Es sahatu ……………………………….Ushtima (e krismės sė Kijametit)
10. Et-tammetul-Kubra …………………..Vala e Madhe (e Kijametit)
11. Jevmul-Hasere ………………………...Dita e Dėshprimit
12. El Gashijetu …………………………... Belaja qė kaplon (Kijameti)
13. Jevmul-Hulud ………………………….Dita e Pėrjetshme
14. Jevmul-Hisab …………………………..Dita e Pėrgjegjėsisė
15. El Vakia ………………………………...Ndodhia (Kijameti)
16. Jevmul Veid …………………………….Dita e Premtuar (pėr dėnim)
17. Jevmul-Azifeti ………………………….Dita e Afėrt
18. Jevmul-Xhem'I …………………………Dita e Tubimit
19. El Hakka ………………………………...Momenti i katastrofės sė pėrgjithshme
20. Jevmul-Telak ……………………………Dita e Takimit
21. Jevmut-Tenad ……………………………Dita e Britmės (mjerimit)
22. Jevmut-Tegabun …………………………Dita e Mashtrimit

Marrė nga Librat:

1.FUNDI I BOTĖS ARDHJA E IMAM MEHDIUT - Autor "EMIN MUHAMED XHEMALUDIN"
2.SHENJAT E KIJAMETIT DHE PARALAJMĖRIMET PROFETIKE - Autor "OSMAN ABAZI"



Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

fundi i botes

Mesazh  muli@live.be prej 16.07.10 19:03

mua me bejn te qeshur keto gjith pershkrime e fantazira te gjitha njerzeve gazeave me presigjioze hahah leta marim nje shembull o ju njerz kur nje dit dota kuptoni se fundin e ksaj gjithsije te miliarda yjeve e milionave galaktikave e qindra miljarda planeta e gjith qka qe egziston ne univerz nuk mund te shkjaterroet aq let sa qe pohojn shum njerz edhe me than trillues te cilet e prishin rendin edhe qetsin e gjithave qenieve ahahha edhe me than asaj nejrzore.
fundi apo kataklizma apokalipsi e shum qka ene fund kijameti dote vij ate dite kure zoti dote urdheroj me plot vetbesimin etij se aj urdheroji qe te krijoet gjdo gje e prap doti jep fund gjdo gjeje dhe prap dota krijoj perseri.
everteta mbetet te them se fundi i gjithqkaje vjen veq nga zoti i gjith fuqishem allahu aj edin mesemire edhe e shpall ne kuran lexone kuranin dhe mesoni se qka thote edhe cek posaqerisht per kijametin fundin e gjithqkaje te krijuar ne gjithesi ku egziston.
mua me vjen te qeshem sepse mu me 21 dhjetor 2012 un ate dite kam ditelindjen ehheh mos paska diqka edhe me muje ate dite ahha hajgare e teprova .
pojua them vetem nje gje mos besoni fjal te kota po bindjuni allahut librit kuranit dhe fjales se pejngamberit muhamedit a.s.

muli@live.be

12


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje mendim skeptik mbi 2012

Mesazh  Ivana prej 20.07.10 14:00



Eshte e vertete qe bota u trondit nga mendimi i shkaterrimit te saj, te mendosh qe nje dite do te zgjohesh ose me mire do te ishte te thoja te mos zgjoheshe fare, te mos kesh boten nen kembet e tua, te mos shohesh as qiell, as det, as njerez, asnje qenie te gjalle, pjese te kesaj toke. Kjo ne nje fare menyre natyrisht qe eshte e tmerrshme!

Filmi mbi 2012 mund te kete qene patjeter nje menyre e mire marketingu dhe fame mbareboterore.
Dhe ndoshta kalendari sumer qe mbaron ne ate vit, nuk do te thote ndonje gje te vecante.
Ndoshta edhe Nabiru nuk do te perpaset me ne...
Te gjithe duan te besojne keshtu apo jo???
Askush nuk do te vdesi... Edhe pse shpesh jemi mosmirenjohes te gjithe ne e duam Shtepine Tone Toke. I duam edhe njerezit tane me te dashur, pra e duam jeten.
Per kete eshte mire te mendojme se jeta do te vazhdoje, dhe i gjithe ky mendim i fundit te botes eshte thjesht nje panik i kot, si cdo here tjeter...

Keshtu besoj edhe une.
Por sec me erdhi ne mendje nje mendim:
Po sikur te jete e vertete???
PO sikur Alienet me simbolet e tyre ne fusha te kene dashur te na shpjegojne se duhet te mbrohemi?
Apo mbase fluturimet e tyre te tanishme duan te na thone dicka gjithashtu???

A nuk eshte e vertete qe shume njerez pohojne se jane rrembyer nga Alien, ndoshta Alienet kane arritur te sigurojne numrin e njerezve qe i duhen per te RINDERTUAR BOTEN.

Ta mendosh...nje fillim nga e para.
Mendoj se 21.12.2012 do te jete nje nga datat me te shumepritura te ketij shekulli, sepse edhe nje here do te vihet ne dyshim ekzistenca jone.

A eshte e gjitha kjo e vertete???

Personalisht mendoj se ia vlen qe te asistosh ne shkaterrimin e planetit, por me shume nga te gjitha ia vlen qe te asistosh ne ndertimin dhe evolimin e tij.

Le ta duam jeten dhe boten per kaq kohe sa i kemi!

Ivana

24


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Ramo

Mesazh  Ramo prej 23.07.10 11:05

Do tju keshilloja qe saper fundin e Botes" inje nga referimet qe mund te beni jane Hadithet e BUHARIUT" ka disa ngjarje qe do te ndodhin perpara sa te ket Bota nje fund.
Sa per dijeni deri tani nuk ka gabuar as nje shenje nga ato shenja qe jan shkruar perpara 1400 vitesh,pasi te gjitha shkrimet vine ose thuhen nga Profeti i ZOTIT" MUHAMEDI' A.S' dhe se ai nuk ka folur asnmjehere me mendjen e tij, pra as 2012 e as 2020 nuk do ta ndale jeten nese nuk jane plotesuar keto shenja qe do ti gjeni ne shkrimet sahiu i buhariut,madje dhe vet nostradamus i referohej shkrimeve te buhariut ose te ndokujt tjeter qe keto shkrime ndodheshin ne biblioteken e famshe te kordobes ne spanjen e sotme (andaluzin e asaj kohe qe ishte e banuar nga arabet).

Ramo

4


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  gjilanasi prej 23.07.10 23:58

Pėrse njerėzit joshen nga fundi apokaliptik

Tashmė e gjithė bota ėshtė fiksuar pas vitit 2012 dhe teorisė sė famshme tė fundit apokaliptik tė botės. Nė ēdo cep dėgjohen e lexohen vetėm teori tė ndryshme tė kėtij fundit tė frikshėm tė njerėzimit.

Revista "Foreign Policy" nė njė analizė speciale shpjegon pse ideja e apokalipsit i tremb njerėzit, por dhe i emocionon njėkohėsisht, gjithashtu, edhe se sa shanse ka qė fundi i botės tė vijė nė vitin 2012. Revista analizon gjithashtu edhe parashikimet se ēfarė mund tė ndodhė nė dhjetor 2012, muaj ku sipas profecive, bota do tė marrė fund.

Miliona besimtarė fetarė nėpėr gjithė botėn ndajnė tė njėjtin besim pasionant tė mbėrritjes sė fundit tė botės, ēka do tė thotė se fundi i botės do tė mbetet faktor nė politike tė paktėn deri nė fundin e njerėzimit. Teksa njė vit dhe njė dekadė mbėrritėn nė fund duket se ėshtė moment i pėrshtatshėm tė zhytemi nė fundin e kohės.

Por sėrish, mbase ėshtė vetėm Hollivudi ai qė fokusohet nė gjėrat e fundit. Vitin qė lamė pas filmi i Roland Emmerich "2012" na shfaqi fundin e botės tė mbytur nė ujė. Kėto lloj filmash apokaliptikė enden prej njė farė kohė vėrdallė. Nė dekadat e kaluara apokalipsi u ka dhėnė regjisorėve njė mundėsi perfekte pėr t'u zhytur nė aspektet mė tė errėta tė karakterit njerėzor.

Sa keq qė nuk mbetet vetėm aty. Ngjarjet aktuale sugjerojnė se popullariteti i vazhdueshėm i skenarėve tė apokalipsit shkon thellė nė psikikėn tonė dhe se interesat tanė nė fundin e botės janė mė shumė se tė shumėfishtė. Le tė marrim Iranin e ditėve tė sotme, ku Presidenti Mahmoud Ahmadinejad ėshtė njė besimtar i vendosur nė ardhjen e dytė tė Mahdit, versioni mysliman i Mesisė.

Ahmedinejad-i dhe pasuesit e tij kanė shpėrndarė miliona dollarė nga buxheti i qeverisė iraniane pėr rinovimin e qytetit Jamkaran. Aty, Muhamed al-Mahdi, Imami i Dymbėdhjetė ėshtė njėherė pėrpara se tė zhdukej nė mbretėrinė mbinatyrore, nga ku njė ditė do rikthehet kur t'i vijė fundi botės.

Islami, Judaizmi dhe Krishtėrimi ndajnė idenė se njė figurė profetike do tė shfaqet nė fundin e botės pėr tė larguar dhunėn dhe padrejtėsinė nga toka, ku jetojmė tani dhe pėr ta ēuar drejt njė epoke tė re pastėrtie utopike. Si rezultat, joshja e ditės sė Gjykimit duket se ėshtė mė e pėrhapur nė grupet ku shkumėzon ndjenja e viktimizimit.

Sigurisht qė kjo ide ėshtė veēanėrisht tėrheqėse pėr politikanėt dhe liderėt fetarė, tė cilėt janė tė lumtur tė luajnė me njė pėrzierje tė tillė potente frike dhe padurimi. Si rezultat, edhe parashikimet mė tė ēmendura kanė efekte tė vėrteta e specifike.

Liderėt e kulteve kanė pėrdorur vazhdimisht kėndvėshtrimet apokaliptike pėr tė nxitur pasuesit e tyre nė ngjarje tė dhunshme. Terroristi amerikan, Timothy McVeigh, i cili vrau 168 njerėz kur bombardoi njė ndėrtesė qeveritare nė Oklahoma nė vitin 1995 pretendoi se ishte shtyrė nga njė roman racist me temė tė fundit tė botės.

Studiuesi francez, Jean-Pierre Filiu, autori i njė libri mbi teoritė islamike, thotė se skenaret e fundit tė botės kanė pasur tendencėn tė shfaqen nė botėn myslimane nė momente krizash tė veēanta.

Shumė irakenė qė i kanė rezistuar sulmeve amerikane tė vitit 2003 kanė bėrė kėshtu pėr arsye qė dihen. Lufta kundėr prezencės sė koalicionit frymėzoi njė ringjallje dramatike tė ideve apokaliptike, zakonisht me SHBA-nė nė versionin e "Antikrishtit".

Gjithsesi, nga gjithė vendet ku politikanėt pėrdorin idetė e apokalipsit, Irani ofron njė shembull jashtėzakonisht tė gjallė tė pėrfitimit tė atyre qė do tė pėrfshihen nė ardhjen e dytė. Entuziazmi i Ahmedinejad-it nė kėtė drejtim ndėrthuret me pretendimin e tij populist pėr sundimin e Iranit. Ai ėshtė akuzuar se ka manipuluar besimin pėr qėllime politike.

Disa shkencėtarė politikė si Michael Desch, argumentojnė se dhe lideri iranian, i cili beson nė mėnyrė tė sinqertė nė rikthime profetike gjithsesi mund tė gjejė arsye tė tjera pėr tė aderuar diktatin e politikės sė vėrtetė, e njė prej kėtyre janė me siguri armėt bėrthamore.

gjilanasi

200


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Luli prej 31.07.10 11:22

Teoritė mė tė ēuditshme tė fundit tė botės

Teoritė e fundit tė botės duket se gėlojnė kohėt e fundit dhe disa prej tyre mund tė thuhet me bindje se janė vėrtet tė ēuditshme dhe duke qenė tė tilla kanė arritur tė ndezin akoma mė shumė fatalistėt shpresėplotė

Sipas shkencėtarit anglez, Isak Njuton, ka filluar numėrimi mbrapsht. Kanė mbetur mė pas se 50 vite deri nė fund tė botės, i parashikuar sipas Njutonit nė vitin 2060. Babai i fizikės moderne e formuloi kėtė profeci nė njė letėr tė vitit 1704, tė zbuluar nė njė ekspozitė tė Universitetit hebraik tė Jeruzalemit tė titullar "Sekretet e Njutonit". Por pėrse viti 2060?

Njuton shkruan se do tė ishte 1200 vite pas vitit 800 pas Krishtit, datė nė tė cilėn restaurohet Perandoria e Shenjtė Romake. Mesa duket, shkencėtari ka arritur nė kėtė datė pas leximit tė librit tė profetit Daniel, njė nga librat mė tė vėshtirė ku gjenden simbolika tė panumėrta dhe vizione fantastike.

Teoritė e fundit tė botės duket se gėlojnė kohėt e fundit. Filmi 2012 qė ėshtė shfaqur kėtė vit nė kinema i ka ndezur akoma mė shumė fatalistėt shpresėplotė. Por, cilat janė teoritė mė tė ēuditshme tė pėrfundimit tė jetės nė planetin tonė?

Rreziku nga planeti X

Shkaku i vėrtetė i ndryshimit tė klimės, aktivitetit vullkanik, intensifikimit tė aktivitetit sizmik etj., ėshtė afrimi i planetit Eris me sistemin tonė diellor, ndėrmjetėsi i quajtur 2003 - UB - 313 dhe i njohur nė Antikitet me emra tė ndryshėm si: Nibiru, Marduk, Nemesis, Hercolubus, Planeti i Zotit, Planeti i Perandorisė, Planeti i Kryqit apo Planeti i Kuq.

Teoria e planetit misterioz X ka disa kohė qė ėshtė zbuluar. Supozohet qė planeti X tė jetė rreth 100 herė mė i madh se toka dhe me njė orbitė masive prej 3600 vjetėsh. Dhe kur tė afrohet nėpėrmjet sistemi tė brendshėm diellor mund tė shkaktojė katastrofė kataklizmike nė planetin tonė. Ai ėshtė aq masiv sa mund t'i kthejė polet e tokės nė anė tė kundėrta, ose dhe tė ndalojė rrotullimin e saj.

Pėr herė tė parė, ky planet ėshtė vrojtuar mė 21 tetor tė vitit 2003, me anė tė teleskopit 1.22 Oschin, nga pika e vėzhgimit nė Malin Palomar nė Kaliforni. Ėshtė zbuluar nga Michael E. Broėn, Chad Trujillo dhe David L. Rabinovitz, mė 5 janar tė vitit 2005, bazuar nė foto tė bėra nė datėn e sipėrpėrmendur.

Vėzhgime tė tjera tė publikuara nė tetor tė vitit 2005, treguan njė satelit tė quajtur Dysnomia (Gabriel). Planeti Eris/ Nibiru, i cili i afrohet tokės periodikisht njė herė nė 3600 vjet, sjell ndryshime tė klimės, si ngrohja globale me gjithė pasojat e saj natyrore - shkrirjen e akujve, zhdukjen e gjelbėrimit, tharjen e kores sė tokės, pakėsimin e oksigjenit etj.

Efekti serė

Ky ėshtė njė prej gjėrave, sė cilės i jemi drejtuar. Nė disa dekada klima jonė mund tė marrė fund. Temperaturat mund tė rriten me shpejtėsi duke shkrirė akujt dhe duke e kthyer klimėn e planetit tonė tė krahasueshme me atė tė Venusit. Tė gjithė kemi njohuri pėr ngrohjen globale dhe nė dhjetė vjetėt e fundit nuk ka pasur gazetė qė s'ka shkruar diēka pėr tė thuajse ēdo ditė.

Matrix

Nė botėn ku jetojmė ne perceptojmė realen. Ashtu si filmi "The Matrix" ne jemi vetėm simulim. Teoria Matrix pretendon se fakti qė universi ėshtė i rregulluar nė mėnyrė aq precize pėr tė ndihmuar jetėn ėshtė njė koincidencė astronomike. Marrim pėr shembull forcėn brenda atomeve bėrthamore. Nėse forca brenda tyre bėhet vetėm pak mė e shpejtė atėherė nuk ekzistojmė mė.

Problemi i shterpėsisė

Siē dihet, ka shumė meshkuj dhe femra qė nuk mund tė sjellin nė jetė fėmijė. Por numri i kėtyre njerėzve po rritet akoma mė shumė dhe me shpejtėsi tė frikshme. Specialistėt kanė parashikuar se ky ėshtė njė problem serioz pėr tė ardhmen e specieve tona. Njė prej arsyeve tė shterpėsisė ėshtė ndotja. Njė tjetėr ėshtė se evolucioni ka vendosur se kush mund tė ketė fėmijė dhe kush jo. Dhe rezulton se kjo ėshtė njė zhdukje e avashtė e njerėzve.

Pėrplasja diellore

Xhuxhi i Kuq mund tė shihet me sy tė lirė. Me kalimin e kohės do tė bėhet mė i dukshėm dhe njė ditė do tė na godasė. Jo nė mėnyrė direkte, por aq sa pėr tė shkatėrruar sistemin tonė diellor. Ose duke e shkatėrruar krejtėsisht nga graviteti ose duke goditur renė Oort. Reja Oort ėshtė njė masė e madhe pluhuri solar, akulli dhe shkėmbinjsh me pėrmasa planetėsh. Mund tė imagjinohet ēfarė ndodh pas pėrplasjes.

Kolapsi i vakumit tė kuantit

Kolapsi i vakumit tė kuantit sugjeron se shkencėtarėt do tė shkatėrrojnė planetin. Vitin e kaluar ishte nė tė gjitha lajmet dhe mendohej se vakumi i kuantit mund tė shkatėrronte planetin. Nė fakt, ky ėshtė gabim, sepse ai nuk mund tė shkatėrrojė vetėm planetin, por gjithė universin. E mira ėshtė se vakumi i kuantit mund ta fshijė faqen nga vendi i saj nė njė sekond e shkatėrrimi nuk do tė jetė i dhimbshėm.

Rritja e konstanteve

Nė vitin 2001 fizikanėt zbuluan diēka tė ēuditshme. Njė prej konstanteve, "konstantja e strukturės sė pėrsosur" duke se po zmadhohet gjithnjė e mė shumė. Kjo nxiti njė debat masiv nė fizikė, i cili vazhdon sot e kėsaj dite, ndėrkohė qė ka tė dhėna se konstante tė tjera po lėvizin. Kjo do tė thotė se universi mund tė marrė fund. Tė gjithė yjet tė shuhen nė sekonda dhe gjithēka tė errėsohet. Shumė gjėra tė ēuditshme mund tė ndodhin mė pas.

Zhdukja

Zhdukja ėshtė njė prej teorive qė vjen nga goja e zyrtarėve tė lartė tė Kombeve tė Bashkuara, agjencive qeveritare dhe shkencėtarėve dhe ėshtė nė disa raporte qė asnjė njeri i thjeshtė s'mund t'i lexojė. Kjo thonė se nė tre gjenerata bota do tė ketė njė tė tretėn e popullsisė qė ka tani dhe se do tė vijė duke u pakėsuar. Nuk bėhet fjalė pėr njė virus. As pėr ndonjė kometė. Puna ėshtė se njerėzit nuk do tė kenė mė fėmijė, sepse me pėrmirėsimin e kushteve tė jetesės dhe teknologjisė nevoja pėr fėmijė do tė zhduket.

Ēėshtja e drithit

Ēėshtja e drithit mund tė duket shumė idiote, por merret shumė seriozisht nga shkencėtarėt. Njė ditė planeti jonė do tė mbulohet krejtėsisht nga gruri. Ushqimi i vetėm do tė jetė buka. Drithėrat do tė zėnė vendin e ēdo lloj tė mbjelle tjetėr dhe pyjet do tė kthehen nė fusha tė mėdha drithi e toka si pasojė do tė kthehet nė njė shkretėtirė tė madhe prej drithi. Kjo pėr arsye se biologėt besojnė se njė ditė raca njerėzore do tė krijojė GM, nėnėn e tė gjithė drithėrave, e cila do t'i japė fund njerėzimit.

Hipoteza e "Grey Goo"


Teksa teknologjia bėn progres gjithēka bėhet mė e vogėl. Shumė shpejt ne do tė hyjmė nė mbretėritė e teknologjisė nano. Nanobotėt do tė jenė robotė mikroskopikė tė ndėrtuar pėr tė bėrė ēdo lloj detyre, veēanėrisht nė fushėn mjekėsore. Ato do tė jenė nė gjendje tė rivendosin atomet dhe tė bėjnė ujė nga rėra. Por e vetmja mėnyrė pėr t'i bėrė ėshtė tė pėrdorėsh nanobotėt nė mėnyrė qė ato tė kopjojnė botėn. Por nėse padashur njė prej tyre flaket tutje, brenda 72 orėsh ēdo atom nė tokė do tė jetė kthyer nė Nanobot.

Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

744


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  mistrecja prej 02.08.10 1:04

imaginanti shkruajti:Kalendari i Majave eshte fakt qe flet dicka, por padyshim qe Majat nuk ka folur reth Fundit te botes ne 2012.
Ata kane folur per dicka tjeter qe vecse ka filluar, nese dikush prej juve percjelle vazhdimisht lajmet ne TV do ta verejne se ky ndryshim vec ka filluar vite me pare per cdo dite, nje termet atje, nje stuhi atje, nje vershim atje.
2012 do te jete kulminacioni i ndryshimeve qe pas 2012-tes jeta do te vazhdoj normalisht me disa ndyshime ne Toke .
une ne te vertete sdo e besoja kete teorine e 2012.Jane thjesht supozime,imagjinata shkrimtaresh apo aftesi rregjizoresh per ti bere gjerat te duken reale.Jeta ne toke smund te ndryshoje me magji...brenda 12 dhjetorit 2012 te ndodhi cdo gje.Bukur te parashikosh
Do ishte shum thjesht ashtu qe njeriu te kishte fuqine per te parashikuar fundin e tij.E pamundur

mistrecja

8


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  nejse prej 02.08.10 2:56

nuk eshte aspakt fundi botes por do jet fundi i etapes te katolicizmit dhe disa gjerava te tjera qe kan ndodhur ne vite,ne vatikan jane gjetur shkrime per kete date n kamboxhia,te fisat maja ,ne piramidat e egjyptit dhe jan te lidhura cdo gje me universin ne planetin tone do te vij nje here e re do ndryshohet dicka dhe katolicizmi ska lidhje me fene katolike,nejse cdo gje eshte ne ajer derisa te vi ajo dite ,kur ta shikojme me sy dhe ta degjojme me vesh atehere do bindemi

nejse

9


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Illyrian.Angel prej 03.08.10 21:25

Pershendetje!
Kalendari i Majave,mund te jete,thjeshte,perfundimi i nje ,,cikli jetesore,, dhe fillimi i nje cikli te ri.Poashtu,mund te jete qe Majat` kane mundur vetem deri ne kete date te ,,parashikojne,,...
Asgje nuk ndodh vetvetiu,ose pa ndonje qellim.Ata mund te kene paralajmruar nje ngjarje te rendesishme,qe do te ndodhte ne kete dite,e sic po shihet ne ditet e sotme shume ngjarje si:termete,permbytje,konflikte,dhune e shume gjera te tjera,qe pikerisht ne diten e paralajmruar,mund te ,,shperthej,, ai ,Gjigandi i madh i problemeve,.
Lufta e III Boterore,Katastrofa Natyrore,po edhe Fundi i Botes?!
Por,prapeseprape per mua,misteri mbetet mister...deri ne diten kur do shoh te verteten...:P

Illyrian.Angel

32


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

LARG FUNDIT BOTES JENA KENA ENDE KOH

Mesazh  patrolla prej 05.09.10 2:40

4 LUFTRA BOTRORE DO TE KET

KA ENDE 2 LUFTA BOTRORE PASTAJ KA SHANCE ME ARDH FUNDI BOTES

LUFTA E 3 BOTRORE DO TE JETE ME E KEQJA ,KURSE LUFTA E 4 BOTRORE DO TE BEHET ME SHPATA MJETE DHE ARME PRIMITIVE


patrolla

87


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Dylber prej 06.09.10 0:46

Fundi i Botes Eshte Dita e Kijametit njerzit do shendroen ne insekte dhe kodrat do behet si lesh i prishur e Tj....

Dylber

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ME SE E SAKT

Mesazh  patrolla prej 06.09.10 1:08

Dylber shkruajti:Fundi i Botes Eshte Dita e Kijametit njerzit do shendroen ne insekte dhe kodrat do behet si lesh i prishur e Tj....

patrolla

87


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  leni10 prej 09.09.10 1:57

si mund te jet e mundur...me perfundimin e ni kalendari..me ndodh katastrofa..e pa besueshme....na tregoni faktet....me fjal kollaj po e bani...po tregoni ndonje video te Planetit Niburu(se besoj qe o ka vjen afer tokes)....kto jan spekulime....kete gje e din veq ALLAHU......2012 nuk eshte fundi botes....

leni10

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Illyrian.Angel prej 09.09.10 9:01

leni10 shkruajti:si mund te jet e mundur...me perfundimin e ni kalendari..me ndodh katastrofa..e pa besueshme....na tregoni faktet....me fjal kollaj po e bani...po tregoni ndonje video te Planetit Niburu(se besoj qe o ka vjen afer tokes)....kto jan spekulime....kete gje e din veq ALLAHU......2012 nuk eshte fundi botes....


Nuk eshte fjala se kur perfundon kalendari perfundon edhe bota,ose ka katastrofa...
Por kur ,,perfundon,, bota perfundon dhe kalendari...!
Me respekte..!

Illyrian.Angel

32


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Albi4all prej 12.09.10 10:41

Ne baze te thenjeve islamike fundi i botes do te jete :
Kur fillon fundi i botes ne fillim del dexhalli (nje lloj djalli) me aftesi te ringjalljes dhe thote une jam zoti juaj.
Shume njerez me besim te dobet do te kthehen nga ai pastaj pas nje kohe do te del Azreti Isa (qe eshte ende gjalle por ne qjellin e 7 qe fete e tjera e quajn Jezu Krisht ) do ta veret dexhallin dhe do te therret ne Zot kush nuk kthehet do te vdes.
Pas kesaj do te jene njerzit e vegjel e ato do te jene ditet e fundit te botes pastaj do te shendrrohen shkretirat ne toka pjellore e tokat pjellore ne shkretira, deti do te shendrrohet ne zjarr.
Dhe e fundit qe eshte do te lind djell nga perendini pas kesaj do te jete fundi i botes ose sic themi ne kiameti.

Albi4all

“Kur tė shohėsh njė njeri tė mirė, mundohu tė tejkalosh
shembullin e tij, kur tė shohėsh ndonjė njeri tė keq, kthehu e
hulumtoje veten mos i ke edhe ti tė njėjtat tė meta.”

217


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 24.09.10 17:15

Sqarim

Shoku,informacioni qe servirni nuk eshte aq tragjik sa qe percillet ne shkrimin tuaj.Stuhia diellore ka rreth gjashte muaj qa ka hyre ne aktivitet te plote dhe pritej qe ne mesin e muajit gusht te arrinte nje kulm,por ja qe asgje nuk ndodhi.

Kulmin,thuhet do e arrije ne ato vite qe ju permendni,por nuk parashikohet ashtu sic ju keni marre informacionin.

Mos beni tragjike ngjarje te priteshme dhe qe ata te ''medhenjte'' ketyre puneve jane duke marre masat e duhura.

Shkrime te tilla sherbejne vetem per te shkaterruar psikologjikisht ata qe jane te pa informuar mire per situatata te tilla.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  saimirkraja prej 24.09.10 17:32

jam dakort edhe une me pergjigjen!

saimirkraja

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  bbb1 prej 24.09.10 20:12

nuk e kam berė unė kete informacion ,.... e kam marrur nga nje web faqe @!#$#

bbb1

19


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

stuhia diellore

Mesazh  Ruhan prej 25.09.10 0:28

Stuhia diellore eshte parapare edhe nga NASA e cila po vezhgon shperthimet ne diell. Fakt, eshte qe ka nisur nga muaji gusht, por ajo eshte me permasa te vogla, te mos thuash fillestare.

Ajo qe parashihet te ndodh ne vitin 2012 ose 2013 pritet te jete shume e fuqishme dhe do te paralizoje rrjetin elektrik, nga i cili varemi shume.

Efektet e ketij spektakli diellor do te ndihen qe diten e pare kur ne mengjes pjesa me e madhe e planetit do te mbetej pa rryme, ndersa ne mesnate do te ndalej interneti dhe do te fiken telefonat mobil. Ne diten e dyte, per shkak te mungeses se telefonave, rrymes, internetit qyteterimi do te mbetet ne kaos te vertete.

Paramendojeni, telefonat, interneti varen nga rryma dhe mungesa e tyre do te ndikoje ne komunkim dhe askush nuk do te di se cfare po ndodh. Kjo do te shkaktoje shqetesim te madh te popullata.

Por, e tera nuk mbaron me kaq. Do te kete edhe pasoja tjera. Nga stuhia diellore do te preken me se shumti vendet e pasura qe varen nga komunikimi modern, por jo edhe vendet e varfra.

Megjithate, ky nuk do te jete fundi i botes. Njerezit do te vazhdojne jeten, por jeta normale do te stagnoje.

Ruhan

48


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

stuhia diellore

Mesazh  Ruhan prej 25.09.10 0:31

Njė aktivitet i Yllit kryesor tė Sistemit tonė i quajtur “stuhi diellore”, rrezikon tė shkatėrrojė nė vitin 2013 rrjetet elektrike dhe kompjuterike nė Tokė. Lajmi ėshtė bėrė i ditur nga NASA. Kjo Agjenci Hapėsinore ka hapur nė Uashington pėr kėtė qėllim, njė Forum tė Klimės Diellore.

Shkencėtari i NASA-s Richard Fischer, “sistemet tona kanė zhvilluar njė ndjeshmėri tė pashembullt ndaj stuhive diellore. Jemi nė fakt, tė varur nga aparaturat elektronike. Vala e grimcave, pėrmes efekteve tė saj, mund tė shkaktojė edhe prishjen e satelitėve tanė”.

Ndėrsa shkencėtari Tom Bogdan, qė ka zhvilluar njė model matematikor pėr atė qė do tė ndodhė, shpjegon: “Shenjat e para tė rrezikut do tė vinin kur rrezatimi tė fillonte tė ndėrpriste sinjalet e radios dhe tė aparaturave GPS. Dhjetė apo njėzėt minuta mė pas, satelitėt qė transmetojnė biseda telefonike, TV, dhe informacione tė ēdo lloji, praktikisht do te zhdukeshin nė hapėsirė”.


Ruhan

48


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

raporti mbi pasojat e stuhise diellore

Mesazh  Ruhan prej 25.09.10 1:08


Sipas uebsajtit britanik "Neė Scientist", se fundi shkencetaret amerikan kane leshuar nje raport special ku parashikohet se stuhia diellore do te ndodhe me 22 shtator 2012. Analistet thone se kjo mund te shkaktoje nje katastrofe ne Toke, 90 sekonda pasi nje numer i rajoneve nė SHBA tė zhytet nė krizė dhe nė sėmundje.

Ekonomia do tė pėsojė humbje mė triliona dollarė, ndėrsa rimėkėmbja mund tė zgjasė katėr deri nė dhjetė vjet, Fuqia destruktive do tė jetė mė e madhe se sa uragani Katrina.

Sipas kėtij raport, mė 22 shtator 2012 stuhia diellore do tė shkaktojė qė nė mesnatė nė Nju Jork tė duket njė dritė me ngjyrė verbuese dhe publiku do tė shohė njė lloj tė rrallė dhe tė shkurtėr tė autorės, e cila mund tė shihet vetėm mbi Antarktik. Brenda 90 sekondash gjysma e rajonit lindor tė SHBA-ve do tė zhytet nė krizėn e errėsirės.
Njė vit mė vonė, miliona amerikanė do tė vdesin gradualisht, ndėrsa infrastruktura bazike e vendit do tė pėsojė kolaps.

Banka Botėrorė do ta shpallė SHBA nė mesin e vendeve nė zhvilli, derisa Suedia, Norvegjia, Danimarka, Islanda, Kina dhe Japonia gjithashtu so tė vuajnė pasojat nga katastrofa tė ngjashme pėr shkak tė stuhive diellore.

Me sistemin e energjisė janė tė ndėrlidhura sistemet e furnizimit me ujė, supermarketet, infrastruktura logjistike, qendra e kontrollit te sistemeve, tregjet financiare. Kjo do tė drejtojė Tokėn drejt njė katastrofe tė paparaparė ndonjėherė.
Ndėr tė tjera nė raport theksohet se brenda njė minute e gjysmė tė paktėn 130 milionė banorė do tė mbeten pa energji elektrike, pėr shkak tė shkatėrrimit tė 300 transformatorėve kryesorė. Vėshtirėsitė e para do tė rrjedhin rreth furnizimit me ujė tė pijes pėr banorėt qė jetojnė nė ndėrtesa tė larta.

Po ashtu, pėr shkak tė energjisė elektrike nuk do tė ketė as transport dhe metrotė gjithashtu do tė ndėrpriten. Produktet ditore do tė konsumohen shumė shpejt, tė gjithė artikutj nė supermarkete do tė zbrazen brenda njė kohe tė shpejtė. Probleme do te ketė me bollėk. Cdo gjė qė varet nga rryma, nuk do tė funksionojė. Pa energji elektrike dhe pa ujė tė pijes ndihma shėndetėsore dhe emergjenca medikale nuk do tė mund tė vihet nė funksion.

Alternativat tjera pėr tė zėvendėsuar energjinė elektrike nuk do tė mund tė funksionojnė mė shumė se njė muaj. Kėto janė disa nga to qė thuhen nė kėtė raport, pėr tė cilin Majk Hap Kejd nga Agjencia evropiane pėr kozmos dhe grup tė kėrkimeve thotė se meriton tė ketė njė vėmendje.

Ruhan

48


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

stuhia diellore

Mesazh  Ruhan prej 25.09.10 1:21

Ne mund tė bėhemi dėshmitarė tė njė shfaqjeje gjigande fishekzjarrėsh nė vitin 2012. Dielli do tė mbėrrijė nė kulmin e ciklit tė tij 11-vjeēar, i quajtur "maksimumi diellor", kėshtu qė duhet tė presim njė aktivitet tė lartė diellor. Disa parashikime thonė se maksimumi diellor i Ciklit Diellor 24 do tė jetė edhe mė energjik se ai paraardhėsi, nė vitet 2002-2003. Sipas njė prej shumė skenarėve tė fundit tė botės qė na janė paraqitur, tė ushqyer edhe prej tė famshmes Profeci Maja pėr fundin e botės nė vitin 2012, ky skenar nė fakt ėshtė i bazuar nė disa elementė tė tij edhe tek shkenca. Pėr mė tepėr, mund tė ketė njė farė lidhje reciproke nė mes ciklit diellor 11-vjeēar dhe ciklet kohore qė janė gjetur nė kalendarėt e Majave. Ndoshta ky qytetėrim i lashtė e kuptonte se magnetizmi diellor pėson ndryshime nė polaritet ēdo dekadė? Plus, tekste fetare (si Bibla) thonė se ne do tė shkojmė drejt ditės sė gjykimit, e cila ėshtė portretizuar me shumė zjarr dhe squfur. Mesa duket, ylli ynė mė i afėrt do tė na pjekė tė gjallė nė 21 dhjetor 2012!

Ngjarja mė e rėndė e motit hapėsinor nė histori ka ndodhur nė vitin 1859. Ėshtė bėrė e njohur si Efekti Carrington, pasi ka marrė emrin e astronomit amator, Riēard Carrington, i cili ishte i pari qė vuri re efektet e saj: "Dy fasha drite shumė tė forta " qė rrjedhin nga njė grup i madh pikash diellore. Ngjarja Carrington vazhdoi me plot tetė ditė moti shumė tė keq hapėsinor. Pati dėshmi pėr aurora mahnitėse, madje edhe nė lartėsitė ekuatoriale. Rrjetet telegrafikė tė botės patėn ndėrprerje, dhe magnometrat viktorianė regjistruan nivele tė pamatshme.

Nė 11:18 tė mėngjesit tė kthjellėt tė ditės sė enjte, 1 shtator, 1859, 33-vjeēari Richard Carrington, i pranuar gjerėsisht si njė nga astronomėt diellorė mė tė famshėm tė Anglisė, ndodhej nė observatorin e tij privat. Ashtu si zakonisht nė ēdo ditė me diell, teleskopi i tij po projektonte njė imazh 28 centimetra tė gjerė tė diellit, dhe Carrington vizatoi menjėherė njollat diellore qė vuri re.

Atė mėngjes, ai po studionte gjasat pėr njė grup tė madh tė njollash diellore. Papritmas, para syve tė tij, dy rruaza drite verbuese u shfaqėn mbi njollat, u shtuan me shpejtėsi, dhe u shndėrruan nė formė veshkash. Duke kuptuar se po bėhej dėshmitar i diēkaje tė paprecedentė dhe "duke qenė disi i trazuar nga kjo befasi" Carrington mė vonė shkruante: "Unė renda tė thėrrisja dikė qė tė shihte kėtė shfaqje. Kur u ktheva pas 60 sekondash, mbeta i shastisur kur pashė qė ajo kishte ndryshuar dhe qe zvogėluar". Ai dhe dėshmitari i tij panė njollat e bardha qė u zvogėluan deri sa u zhdukėn. Kishin kaluar vetėm pesė minuta.

Ashtu tė nesėrmen qė pa gdhirė, qiejt nė tė gjithė planetin shpėrthyen nė aurora tė kuqe, jeshile, dhe tė purpurta, kaq tė shndritshme, saqė gazetat mund tė lexoheshin po aq lehtė sikur tė ishte ditė. Nė tė vėrtetė, edhe pranė lartėsive mbi Kubė, nė Bahamas, Xhamaikė, El Salvador dhe Hawaii pulsonin aurora mbresėlėnėse. Sistemet e telegrafit nė tė gjithė botėn u ndėrprenė. Shkarkime e shkėndija tronditėn operatorėt e telegrafėve dhe shkaktuan zjarre tė letrave tė telegrafit. Edhe kur telegrafuesit hoqėn bateritė qė furnizonin linjat, rryma elektrike tė shkaktuara prej aurorave vazhdonin tė lejonin transmetimin e mesazheve.

"Ajo qė pa Carrington ishte njė shpėrthim magnetik i diellit", shpjegon David Hathaway, drejtues i ekipit tė fizikės diellore nė NASA, Marshall Space Flight Center nė Huntsville, Alabama. Tani ne e dimė se flakėrimat diellore ndodhin shpesh, sidomos gjatė maksimumit tė njollave diellore. Shumica e tregojnė ekzistencėn e tyre nga lėshimi i rrezeve X (regjistruar prej teleskopėve tė rrezeve X nė hapėsirė) dhe zhurmave tė radios (regjistruar nga radioteleskopėt nė hapėsirė dhe nė Tokė). Nė kohėn e Carrington, nuk ka pasur satelitė rrezesh X apo radioteleskopė. Askush nuk e dinte se shpėrthimet ekzistonin deri nė atė mėngjes shtatori, kur njė shpėrthim prodhoi njė super-dritė, e mjaftueshme pėr tė rivalizuar edhe vetė diellin.

"Ndodh rrallė qė dikush tė mund tė shohė ndriēimin e sipėrfaqes diellore", thotė Hathaway. "Duhet shumė energji pėr tė ngrohur deri sipėrfaqen e diellit!" Shpėrthimi prodhoi jo vetėm njė rritje tė dritės sė dukshme, por edhe re gjigande thėrrmijash tė ngarkuara si dhe unazash magnetike si dhe e dėrgoi atė re direkt drejt Tokės. Mėngjesin tjetėr, kur reja mbėrriti, u shkri nė fushėn magnetike tė Tokės, duke shkaktuar flluskėn globale tė magnetizmit qė rrethon planetin tonė, duke shkaktuar lėkundje. Studiuesit e quajnė kėtė njė "stuhi gjeomagnetike." Fushat qė lėviznin me shpejtėsi tė mėdha nxitėn fushat elektrike nėpėrmjet rrymave qė shkaktuan mė pas ndėrprerjen e komunikimit pėrmes telegrafit.

"Mė shumė se 35 vjet mė parė, unė fillova tė tėrheq vėmendjen e komunitetit tė fizikės hapėsinore drejt shpėrthimit diellor tė ndikimit tė tij mbi telekomunikacionin", thotė Louis J. Lanzerotti, botues i revistės “Moti Hapėsinor”. Ai u bė i vetėdijshėm pėr efektet e stuhive gjeomagnetike diellore ndaj komunikacionit tokėsor, kur njė shpėrthim i madh diellor mė 4 gusht 1972, dėmtoi komunikimin nė distanca tė gjata nėpėr Ilinois. Kjo ngjarje, nė fakt, detyroi AT & T qė tė rikonfiguronte sistemin e kabllove transatlantike. Njė shpėrthim i ngjashėm mė 13 mars 1989, provokoi stuhi gjeomagnetike qė ndėrprenė transmetimin e energjisė elektrike nga Centrali i Québec nė Kanada, duke lėnė nė errėsirė pjesėn mė tė madhe tė krahinės; energjia e shkaktuar prej aurorės shkriu madje disa transformatorė nė New Jersey. Nė dhjetor 2005, rreze X nga njė tjetėr stuhi diellore ndėrprenė komunikimin me satelitėt si dhe Sistemin e Pozicionimit Global (GPS) pėr rreth 10 minuta. Kjo mund tė mos tingėllojė si gjė e rėndė, por siē vė nė dukje Lanzerotti, "unė nuk do tė doja tė isha nė njė aeroplan civil qė udhėzohet pėr ulje pėrmes GPS gjatė atyre 10 minutave".

Njė tjetėr shpėrthim si ai i Carrington do ti bėnte tė dukeshin shumė tė parėndėsishme kėto ngjarje. “Fatmirėsisht, thotė Hathaway, ato duken tė jenė tė rralla”. “Nė historinė 160-vjeēare tė stuhive gjeomagnetike, ngjarja e Carrington ėshtė mė e madhja”. Ndoshta ėshtė e mundur tė zhytesh edhe mė pas nė kohė duke ekzaminuar akullin e arktikut. “Thėrrmijat energjetike lėnė gjurmė nė nitratet tek bėrthamat e akujve”, shpjegon ai. “Edhe kėtu, ngjarja e Carrington duket tė jetė mė e madhja nė 500 vite dhe pothuajse dy herė mė e madhe se pararendėset”.

Kėto statistika tregojnė se shpėrthimet Carrington janė ngjarje qė ndodhin njė herė nė pesėqind vite. Megjithatė, statistikat nuk janė aspak solide, dhe Hathaway tregohet i matur duke thėnė se ne nuk i njohim aq mirė shpėrthimet sa tė pėrjashtojmė mundėsinė qė tė ndodhin sė afėrmi.

Atėherė?

Lanzerotti vė nė dukje se ndėrkohė qė teknologjitė elektronike janė bėrė mė tė sofistikuara dhe mė tė ndėrfutura nė jetėn e pėrditshme, ato janė bėrė gjithashtu mė tė ndjeshme ndaj aktivitetit diellor. Nė Tokė, linjat elektrike dhe kabllot telefonikė tė distancave tė gjata mund tė preken nga rrymat e aurorave, siē ndodhi nė vitin 1989. Radarėt, komunikimi telefonik, dhe marrėsit GPS mund tė pengohen nga zhurmat e valėve diellore. Ekspertėt qė kanė studiuar ēėshtjen thonė se pak mund tė bėhet pėr tė mbrojtur satelitėt nga njė shpėrthim Carrington. Nė fakt, njė studim i fundit vlerėson dėmin potencial pėr tė 900 e ca satelitėt aktualisht nė orbitė, qė mund tė shkojė ndėrmjet 30 miliardė dhe 70 miliardė $.

Edhe njerėzit nė hapėsirė mund tė jenė nė rrezik. Astronautėt mund tė kenė vetėm disa minuta pas shpėrthimit tė parė pėr tė gjetur strehim nga thėrrmijat e energjisė diellore. Anijet kozmike tė tyre ndoshta mund tė kenė mburojė tė pėrshtatshme; kryesore do tė jetė qė tė futen brenda nė kohė. Sėshtė pėr tu habitur qė NASA dhe agjenci tė tjera hapėsinore pėrreth botės e kanė kthyer nė prioritet studimin e shpėrthimeve diellorė.

Tani pėr tani, njė flotė anijesh hapėsinore po monitoron diellin, duke mbledhur tė dhėna pėr shpėrthime tė mėdha dhe tė vogla qė mund ta zbulojnė se ēfarė i shkakton. SOHO, Hinode, Stereo, ACE-n dhe tė tjerėt janė tashmė nė orbitė, ndėrsa anije tė tjera si Solar Dynamics Observatory janė gati pėr nisje. Kėrkimet nuk do tė parandalojnė njė tjetėr shpėrthim Carrington, por kjo mund ta bėjė "stuhinė e papritur" t'i pėrkasė sė kaluarės.

Ruhan

48


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Santino010101 prej 06.10.10 17:50

I futet tmerrin njerezve me kete teme...! Mereni pak me bute se do fillojne te behen njerezit me paranoja!

Santino010101

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Apokalipsi i 2012, teori e vėrtetė?

Mesazh  Fikrro prej 08.10.10 13:26

Apokalipsi i 2012, teori e vėrtetė?

Shpėrthimi i madh i energjisė diellore, e ashtuquajtura “Stuhi diellore” do tė mund tė paralizonte Tokėn nė njė periudhė trevjeēare, ka paralajmėruar njė ekip i shkencėtarėve britanikė, shkruan Zėri.

Sipas tyre, “stuhia” qė pritet rreth viteve 2012-2013 do tė shkaktonte dėm tė rrjeteve elektrike, kolaps tė sistemeve komunikuese, rrėzime tė aeroplanėve, ndėrsa interneti sipas tė gjitha gjasave do tė ndėrpriste funksionimin. Kjo stuhi e Diellit nė Tokė do mund tė interpretohej si stuhia gjeomagnetike

Njė dukuri e tillė pėr herė tė parė nė Tokė ėshtė regjistruar nė vitin 1859, kur stuhia diellore pati shkatėrruar rrjetin telegrafik nė Evropė dhe SHBA, por atėbotė nuk ekzistonte ende rrjeti i zhvilluar elektrik e as bota nuk ishte e varur nga energjia elektrike nė atė masė sa ėshtė sot.

Katastrofa e re do tė mund t’i ngjante nga pak skenave tė filmit “2012”, paralajmėroi sekretari nė ministrinė e Mbrojtjes sė Britanisė, Liam Fox, duke shtuar se stuhia e diellit si ajo e vitit 1859 nė botėn moderne do tė shkaktonte kaos tė plotė.

Pėr arsye tė pėrsėritjes sė mundshme tė stuhisė diellore, Fox ka thirrur njė konferencė urgjente nė Londėr dhe ka ftuar shkencėtarėt qė tė hartojnė strategjinė me tė cilėn do tė zbuteshin efektet e katastrofės.

Ai ka thėnė se mė 1898 ka ndodhur njė “stuhi diellore” e vogėl, e cila ka paralizuar rrjetin elektrik nė Kebek tė Kanadasė.

Ish-kėshilltari amerikan pėr Mbrojtje, Avi Scher ka paralajmėruar botėn se nuk bėn tė presė katastrofėn dhe se duhet menjėherė tė fillojė aksionin.

Shkencėtarėt presin qė duke nisur nga viti 2012 stuhia diellore tė prekė dhe Tokėn me fuqinė e 100 milionė bombave me hidrogjen. Stuhi tė ngjashme nė vitin 1859 dhe vitin 1921 ku u shkatėrruan shkrime telegrafime nė mėnyrė masive, por stuhia nė vitin 2012 pritet tė jetė me pėrmasa edhe mė shqetėsuese.


Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  martini prej 09.10.10 11:44

Te gjitha keto janė shpifje per te ēregulluar lumturinė e njerzimit, mendoj se ne 2012 nuk ka per te ndodhur asgjė.

martini

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  gjilanasi prej 21.10.10 20:28


gjilanasi

200


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Zattoo prej 22.10.10 12:12

“Kiameti 2012”, pas 4 miliardė vjetėsh

Shkencėtarėt janė tė njė zėri nė vlerėsimin se kiameti i madh, apo zhdukja e botės mė 21 dhjetor tė vitit 2012, qė thuhet ta ketė paraparė civilizimi Maja, paraqet njė trillim tė rėndomtė.

Shkencėtarėt kanė deshifruar sot disa kalendarė tė civilizimit tė hershėm maja, por ai qė ka ēuar nė kėmbė tėrė planetin ėshtė kalendari me numėrimin e periudhės mė tė gjatė kohore.

Mbi bazė tė kėtij tregimi janė krijuar teori tė ndryshme – nga ajo e pėrplasjes sė Tokės me tė ashtuquajturin “planet X”, flakadani solar qė do tė djegė Tokėn, e deri te ndryshimi i poleve magnetike tė Tokės.

Cikli i kalendarit zgjat 5 126 vjet, kurse numėrimi fillon nga viti 3 114 para lindjes sė Krishtit. Nėse merret parasysh fillimi dhe gjatėsia e kėsaj periudhe, me njė matematikė tė thjeshtė e fitojmė vitin 2012. por shkencėtarėt mendojnė se kjo ėshtė njė rastėsi.

Pėr tė kuptuar se kur ndonjė datė e caktuar ka ndodhur nė histori tė civilizimit Maja (lufta, uria, e kremtja religjioze e tė ngjashme), kalendari duhet tė “pėrkthehet” nė vitet, muajt dhe ditėt tona.

Kalendari gregorian ka filluar numėrimin e tij para 2 100 vjetėsh, andaj ka qenė e nevojshme tė gjenden mė parė data tė rėndėsishme qė janė tė pėrbashkėt pėr tė dy kalendarėt, nė mėnyrė qė ata tė mund tė harmonizohen.

Shkencėtarėt e arritėn kėtė me ndihmėn e metodės sė ashtuquajtur “Konstanta GMT”, e emėrtuar sipas shkencėtarėve Joseph Godman, Juan Martinez, hernandez dhe Erick Tompson.

Sipas shkencėtarėve, pavarėsisht se a ėshtė kjo konstantė e vėrtetė apo jo, ajo nuk ka kurrfarė lidhje me parashikimet pėr kataklizmin e botės nė njė tė ardhme tė afėrt, por vetėm me harmonizim tė kalendarit tė moēėm tė majave me kėtė tė tashmin.

Kjo nuk do tė thotė se njė ditė nuk do tė vdes edhe Toka. Sipas tyre, kjo do tė ndodhė pas afėrsisht 4 miliardė vjetėve, kur bėrthama e Diellit tė harxhojė rezervat e hidrogjenit dhe tė fillojė tė deformohet nga djegia e elementeve mė tė rėnda kimike nė pėrbėrje tė tij.

Kjo pėrfundon me eksplodimin e Diellit, gjė qė do tė shkatėrrojė Tokėn dhe tė gjitha planetėt e sistemit tonė diellor. Ky skenar ėshtė i vetmi fund real i planetit Tokė.

Zattoo

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  maqomaqo3 prej 23.10.10 3:17

Majat kane qene nje fis shume inteligjent dhe jashtezakonisht shume te zotet ne astrologji etj.

Kalendari i tyre padyshim eshte dhe ka qene nje thesar i ruajtur shume i rendesishem per njerezimin por data 2012 nuk varet vetem nga Majat sepse ata nuk kane lene te shkruajtur asgje mbi fundin e botes.

Llogarite na cojne ne fundin e epokes sone dhe fundi i nje epoke do te thote fillim i nje epoke tjeter, keshtu qe shumica prej nesh ka gjasa qe ti kete ditet e numeruara pasi kjo date nuk eshte shume larg .

Uroj qe kjo te mos ndodhe kurre por dicka ate dite do te ndodhe pa dyshim.
Jetojini ditet ne vazhdim si njerez te mire dhe mos e vrisni shume mendjen.

maqomaqo3

293


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Zattoo prej 26.10.10 12:09

Majat gabuan, shtyhet fundi i botės

Fundi i botės mund tė shtyhet, por jo pėr shumė kohė. Sipas kėrkuesit Gerardo Aldana, i Universitetit tė Santa Barbaras nė Kaliforni, arkeologėt modernė kanė gabuar nė konvertimin e datės qė sipas fisit Maja, do tė sillte fundin e botės.

Pėrllogaritjet e Aldanės bėjnė tė ditur se fundi nuk do tė jetė nė 21 dhjetor 2012.

Shkencėtarėt Maja ishin nė gjendje qė pėrmes vėzhgimeve direkte dhe tė detajuara tė qiellit, tė zhvillonin analizat nėpėr gurė. Kalendari Maja ėshtė konvertuar me kalendarin tonė dhe shkencėtarėt i janė referuar mjaft.

Studimet e reja tė Aldanės propozojnė lexim tė ri tė profecitė apokaliptike tė Majave.

Prandaj qetėsohuni, sepse fundi i botės nuk do tė jetė nė 2012 por 50 ose 100 vjet mė vonė.

Shpjegimin e jep nė njė kapitull tė librit tė tij tė ri "Calendars and Years II: Astronomy and Time in the Ancient and Medieval World".

Aldana duket i bindur se data ėshtė llogaritur gabim, duke i dhėnė mė shumė shpresė pėr jetėgjatėsi atyre qė kishin besuar nė fundin e botės pas dy vitesh.

Zattoo

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Berti69 prej 07.11.10 1:05

Apokalipsi nga greqishtja apokalupsis = zbulesė (heqja e velos, perdes)

Apo = nga; Kalypso = vello

Apokalipsi ėshtė dita kur do tė zbulohet e vėrteta pėr tė gjithė.
Vetėm ata qė janė tė lidhur shumė me vlerat e shoqėrisė, materializėm etj. do tė vdesin (nga trishtimi, vetmia, "ēmenduria") .

Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


399


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

"Shtyhet" fundi i botes

Mesazh  Ruhan prej 08.11.10 2:04

Dijetaret qe merren me studimin e kultures Maja,kane nje interpretim te ri te dates se Apokalipsit.



Dijetarėt qė merren me kulturėn Maja kanė shtyrė ''profecinė'' e fundit tė botės, ēka sipas tyre nuk do tė jetė nė 2012-n, por nė 2015-n duke sjellė kėshtu njė lajm tė mirė pėr ata qė i frikėsoheshin apokalipsit tė pas dy viteve.
Kėta dijetarė kanė pėrllogaritur tashmė se fundi i botės nuk do tė jetė mė 12 dhjetor 2012, por mė 3 shtator 2015.
Ky rishikim, i botuar si kapitull mė vete nė librin ''Kalendarė dhe Vite: Astronomia dhe Koha nė Antikitet dhe Mesjetė'', argumenton se pėrllogaritjet pėr kalendarin Maja janė tė gabuara.
Rishikimi pėrkon me librin e ri tė Fritz Barnkopf me titull ''Do tė vdesim tė gjithė nė 2015-n''.
Problemi u zbulua kur kėrkuesit vunė re se kalendari Maja ishte kalkuluar gabim nga i ashtuquajturi ''konstantja GMT'', thėnė ndryshe germat e para tė mbiemrave tė tre kėrkuesve tė parė tė kėtij kalendari.

Ruhan

48


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  patrolla prej 13.11.10 1:42

Ka shume kohe deri te fundi i botes, 4 luftra boterore jane pershkruar ne islam, ende jane 2, mos u frikesoni, hani, pijni dhe shetitni me bmw

patrolla

87


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  0011 prej 09.12.10 4:29

ju zotri qe shkruni per 2012 edhe dini shum per zotin kot me ju pyt
a kan than gja maja,nostadamos o bibla o korani per ne ne shkoder se na myti uji
a e kan parashiku a jo????
ose mos ban pjes si shej mi than Botes, he shyfi shkodren si po e han dreqi ishtu edhe ju 2012

0011

40


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  sergio13 prej 09.12.10 17:40

O njerez sa per permbysjen e botes mendoj se per ate vec zotit te madh nuk mund te dije kurre gje askush tjeter,ndersa per keto zbulime qe bejne keta shkencetaret, nasa apo qeveria amerikane dhe sa qeveri te tjera hyjne ne keto lloj zbulimesh nje zot e di se ne themi se cfare degjojme nga ata.

Se cfare fshihet perbrenda tyre ata e dine, mendoj se jane justifikimet e tyre per ti treguar popujve te tyre qe ne punojme per ju per te miren e njerezimit dhe keshtu detyrimisht justifikojne gjithe ato taksa qe vendosin per banoret e vendeve te tyre qe cdo dite e me shume po i cojne drejt renimit.

Kjo pra mendoj une eshte arsyeja qe fundi i botes eshte bere kaq i diskutueshem ne keto fitet e fundit me qellimin qe njerezit te shperqendrohen dhe te mos arrrijne tju lene kohe te mendohen dhe te reflektojne per ata qeveritare hajdute dhe hipokrite qe kane mbi kokat e tyre qe nuk mendojne per gje tjeter vecse te jetojne ata dhe 7-brezat pasardhes te tyre ne nje jete luksi dhe endrrash.

sergio13

37


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Zattoo prej 05.01.11 23:00

Parashikimi i frikshėm: Fundi i botės jo nė 2012, por nė 2011 ...

Bota nuk do tė pėrmbyset nė vitin 2012 siē ishim mėsuar tė dėgjonim deri tani nga parashikimet e fiseve Maja, por gjatė vitit 2011 nė tė cilin sapo hymė prej 5 ditėsh.

Njė fakt tė tillė e ka pohuar predikuesi evangjelist Harold Camping, sipas tė cilit Dita e Gjykimit Universal bie tė jetė nė 21 maj 2011, ndėrsa i ashtuquajturi Fundi i Botės, nė 21 tetor 2011.

Ai ėshtė bazuar pėr tė nxjerrė kėto shifra te disa studime tė kryera mbi Biblėn.

Sipas Camping, nė Bibėl janė tė pranishėm elementė tė dukshėm qė flasin pėr « fundin e epokės sė kishės. »

Camping po e studion Biblėn prej rreth 70 vjetėsh dhe falė kėtij impenjimi ka gjetur ditėn e gjykimit qė sipas tij do tė vijė mė 21 maj tė kėtij viti.

Ai rrėzon kėshtu teorinė e fisit Maja, sipas tė cilės, fundi i botės do tė vijė mė 2012-n.

Zattoo

633


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

pershendetje

Mesazh  ILIRA prej 06.01.11 15:29

Kaq shume sa eshte shkruar per fundin e botes ... le ta ndryshojme pak sensin e muhabetit;-)

Cfare ndjenjash ju ngjallin keto data per fundin e botes???

ILIRA

306


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fikrro prej 06.01.11 15:48

zattoo shkruajti:Parashikimi i frikshėm: Fundi i botės jo nė 2012, por nė 2011 ...

Bota nuk do tė pėrmbyset nė vitin 2012 siē ishim mėsuar tė dėgjonim deri tani nga parashikimet e fiseve Maja, por gjatė vitit 2011 nė tė cilin sapo hymė prej 5 ditėsh.

Njė fakt tė tillė e ka pohuar predikuesi evangjelist Harold Camping, sipas tė cilit Dita e Gjykimit Universal bie tė jetė nė 21 maj 2011, ndėrsa i ashtuquajturi Fundi i Botės, nė 21 tetor 2011.

Ai ėshtė bazuar pėr tė nxjerrė kėto shifra te disa studime tė kryera mbi Biblėn.

Sipas Camping, nė Bibėl janė tė pranishėm elementė tė dukshėm qė flasin pėr « fundin e epokės sė kishės. »

Camping po e studion Biblėn prej rreth 70 vjetėsh dhe falė kėtij impenjimi ka gjetur ditėn e gjykimit qė sipas tij do tė vijė mė 21 maj tė kėtij viti.

Ai rrėzon kėshtu teorinė e fisit Maja, sipas tė cilės, fundi i botės do tė vijė mė 2012-n.

Sa qejf qe po kam ta shoh pak se cfare do te ndodh me 21 maj dhe 21 tetor.

Une si kuptoj keta njerez se si guxojn te shpallin keshtu papritmas se fundi i botes eshte me kete date po cfare nese nuk del ashtu siq than,kisha pas qejf pastaj ti shihja duke ecur kokeulur per njer teori te rreme.

ILIRA pyeti ''Cfare ndjenjash ju ngjallin keto data per fundin e botes???''

Keta njerez qe japin keso teorish per mua i perkasin kategorive te njerzve qe nuk dine por mendojn qe dine,kjo eshte kategoria e njerezve qe duhet tu kemi me se shumti frike.Tek une ngjallin dhembshuri dhe neveri tek te gjitha ata njerez qe i besojn dhe ata njerez qe e lene te japin keso teorish.........dhe asgje tjeter.

Ah nje dite edhe une do ta shpall nje date percaktuese kur do te ndodh fundi i botes,po ta shoh pak Kalendarin e vitit 2011 cili numer qe me shikon shtrember ate do ta zgjedh po ju pritni se ''Apokalipsi po vjen''...

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  yasmin prej 07.01.11 11:44

Bashkohem deri diku me ate qe thote Fikrro : "sa qejf po kam ta shof pak cfare do ndodhe me 21 maj dhe 21 tetor".. .

Por me shume se qejf,eshte kuriozitet....

Po me kujtohet filmi mbi 2012,dhe nga bisedat qe po beja me shoqerine time rreth kesaj,ata po thonin qe ishin te tmerruar,aq sa disa prej tyre paten frike ta shihnin deri ne fund....Ndersa une,sa do e tmerrshme te jete ajo dite; uroj te jem deshmitare e ta shoh me syte e mi "katastrofen"....
Sa e sa prej nesh ,qofte me ze apo nen ze kemi bere kete pyetje: "si i mban toka disa njerez"????!!!

Por dicka nuk mund te rri pa permendur ne kete teme;si eshte e mundur qe ne diskutojme mbi fundin e botes,se kur do te vije ai,kur ne akoma nuk jemi te bindur qarte se si eshte krijuar ai??? Si eshte e mundur kur ne jemi gati te flasim per fundin e botes,nderkohe qe shume njerez,madje ndoshta disa edhe nga ne,u tmerruam dhe kundershtuam eksperimentin e CERN per te njohur materien e krijimit te Universit???!!!! Pse na pelqen te flasim me shume per 'fundin' se sa per 'fillimin'???!!!!!!!!


yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fakiri prej 07.01.11 23:34

Sipas Profetit Muhammed s.a.v.s,kijameti nuk do tė ndodhė deri sa tė shiheni dhjetė shenja.E i pėrmend ato:TYMI,DEXHXHALLI;SHTAZA;LINDJA E DIELLIT NGA PERENDIMI;ZBRITJA E ISAUT A.S,JE'XHUXHĖT DHE ME'XHUXHET:(ndoshta JE'XHUXHĖT DHE ME'XHUXHET janė ata qė i pėrmend libri i Apokalipsės nė Dhjatėn e Re,ku thuhet:''Dhe kur tė kryhen tė njė mijė vjetėt,SATANA do tė zgjidhet nga burgu i tij.Dhe do tė dalė tė mashtrojė kombet qė janė nė tė katėr anėt e dheut,GOGUN dhe MAGOGUN,qė t'i mbledhė ata pėr luftė,numri i tyre do tė jetė si rėra e detit,dhe ata do tė lėvizin nė gjithė sipėrfaqen e dheut dhe do ta rrethojnė fushėn e shenjtorėve dhe qytetin e dashur.Por nga qielli do tė zbresė zjarr,i dėrguar nga Perendia,dhe do t'i pėrbijė.''(Zbulesa 20:7-9).TRI SHAFITJET(e tokės):NJĖ NĖ LINDJE,NJĖ NĖ PERENDIM DHE NJĖ NĖ GADISHULLIN ARABIK NDĖRSA E FUNDIT NGA ATO ;ZJARRI QĖ DEL NGA JEMENI,I CILI I DĖBON NJERĖZIT NĖ VEND TUBIMIN E TYRE.Shenjat e mėdha paraqiten njėra pas tjetrės.Ato i ngjajnė varėses kur kėputet fija e saj dhe rruzat bien njėra pas tjetrės.Ai paralajmėroi se lufta e madhe ndėrmjetet muslimanėve dhe tė krishterve(armagedoni) do tė ndodhė tė cilin atė luftė e quajti kasapane(thertore tė vėrtetė) pastaj do tė ndodhė ēlirimi i Konstantinopojės(ēlirimi i dytė i Stambollit).Shkatėrrimi i Qabes nga dora e Etiopianit Dhus-Suvejkatejnit pastaj zhdukja e islamit,,ngritja e Kur'anit sa qė nuk do tė mbete asnjė kopje e tij nė kėtė botė dhe zhdukja e njerėzve tė mirė.Pra sipas kėsaj kuptohet se jemi akoma nuk do tė ndodhė Kijameti pasi asnjėra nga kėto ngjarje nuk ka ndodhur akoma se kur do tė ndodhin kėto gjėra atė e di mė sė miri Ai qė e krijoji gjithė gjithėsin

Fakiri

1038


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  yasmin prej 07.01.11 23:47

Mesa di une Profeti Muhamed (a.s) eshte quajtur "Profeti i Meshires" dhe jo profet me cilesite fallxhorit qe jep shenja per fundin e botes! Ne Kur'an, Zoti i drejtohet Profetit "te pyesin ty per diten e kijametit,i thuaj ajo dite eshte afer" Qe do te thote se, vetem Zoti di se kur eshte kjo dite,e nese vertet Profeti paska parashikuar shenja,i bie qe larg qofte, te kete vepruar ne kundershtim me Librin e Shenjte! Prandaj,mos ta rendojme personalitetin e ndritur te Profetit me parashikime qe nuk kane qene dhe nuk jane ne kompetencen e tij..

yasmin

350


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Fjori prej 25.02.11 17:10

Shume teori per apokalipsin paraqiten,dime se planeti yne ka kaluar cikle te perseritura zhvillimi,fenomene negative mbi planet te shkaktuara nga vete njerzimi kemi plot,atehere?
Dime qe paniku eshte ushqim dhe energji per entitetet negative,mos eshte kjo arsyeja e perhapjes se ketij paniku?
Mendoj se nese ne i nenshtrohemi kesa frike te madhe do vdesim vete deri sa te vije dhjetori 2012 pa pare se cdo ndodhe.
Prandaj ta jetojme e ta shijojme jeten sa me mire se nuk ndryshojme dot gje ,
ndoshta duke menduar pozitivisht ndodh mrekullia
ne fund te fundit s'dime asgje

Fjori

88


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 09.03.11 11:11

Fshati misterioz qe do perballoi fundin e botes...



Shume jane duke prenotuar shtepi dhe fluturime per tu strehuar dhe per te shpetuar, nga fundi i botes ne vitin 2012.

Nese hyni ne radhet e atyre qe jane te bindur se fundi i botes do te jete ne 2012, ka vetem nje vend ne bote ku ju mund ti shpetoni Apokalipsit. Behet fjale per Bugarach, nje fshat i vogel ne jug-perendim te Frances, qe ne 2007 numeronte vetem 192 banore.

Nese do te pyesnit se cfare ka te vecante ky qytet i vogel, vendosur ne kembet e malit te Bugarach, pergjigja qendron pikerisht ne majen e famshme: mali i Bugarach eshte 1.231 metra mbi nivelin e detit dhe eshte konsideruar si nje mal magjik dhe i shenjte, ndoshta per shkak te shpellave gelqerore qe e perbejne.

Shume gojedhena thone se ne brendesi te malit fshihen Graali i Shenjte dhe thesari i templareve dhe deri tek Nostrodamus e Jules Vernes shkuan per te vizituar malin misterioz.




Historia me e cuditshme lidhur me malin eshte e koheve te fundit, ku i pershkruan shpellat e maleve, si nje garazh alienesh. Sipas nje grupi te fshehte, ne brendesi te malit, fshihet nje grup jashtetokesoresh ne pritje te fundit te botes, planifikur per 21 dhjetor 2012 ( edhe pse disa e kane spostuar daten e Apokalipsit me 12 dhjetor). Ne kete pike, alienet do te braktisin planetin tone, duke marre me vete disa qenie humane.

Duket e pabesueshme, por shume njerez, kryesisht shtetas amerikane, tashme kane marre me qera disa shtepi ne Bugarach dhe kane prenotuar fluturime per fundin e 2012.

Kryetari i fshatit, Jean Pierre Delord shpreh shqetesimin se: “Keto tregime datojne rreth 40 vjet me pare. Fillimisht ka qene nje vizionar, i cili pretendonte se degjonte zhurmen e motorreve te anijeve nderyjore, ne brendesi te Bugarach-ut.

Madje ishte folur edhe nje reviste ufologjie. Kjo nuk eshte aspak zbavitese, nese neser do te arrije ne 100.000 njerez, nuk do te jemi ne gjendje te perballojme situaten. Une kam informuar autoritetet rajonale per shqetesimet tona, dhe do te donin qe ushtria te jete e disponueshme, nese do te ishte e nevojshme per te nderhyre ne dhjetorin e vitit 2012”.

Me pak fjale kryetari i bashkise se Bugarach po pregatitet per nje plan emergjence, ne pritje te mberritjes se grupeve te medha “vizionare”.

Edhe pse shume prej tyre, qe nuk besojne historite mbi alienet, jane te gezuar qe bota vlereson fashtin e tyre te vogel, te cilet ata e konsiderojne nje vend te bukur, me “nje force magnetike, ne kuptimin shkencor te fjales”.

Nese doni te shpetoni, nuk do te thote qe Bugarach eshte i gatshem per t’ju pritur, por per pushime qyteti francez, eshte shume i lumtur t’ju hape dyert.

http://secretebase.free.fr/etrange/zonesetranges/bugarach/bugarach.htm

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 09.03.11 20:43



Edhe nje here per fundin e Botes me 21 maj 2011






Pėr fundin e botės, qė Majėt e kanė parashikuar mė 21 dhjetor 2012 tanimė kemi shkruar. Ka milion tekste dhe tė dhėna ku pėrmenden tė gjitha teoritė e mundshme dhe pohime, lidhshmėri tė shenjės sė re astrologjike Gjarpėr me fundin e botės.

Madje ka edhe mendime tė tė famshmėve pėr fundin e botės. Megjithatė, lajmi i fundit nė kėtė temė qė gjithnjė e mė shumė po tėrheq vėmendjen e botės e shpėrndajnė njė grup i njerėzve qė udhėtojnė nėpėr botė dhe shpėrndajnė porosinė se fundi i botės do tė ndodh pėr dy muaj! Kush janė ata?

Fund i botės pėr dy muajve?

Bėhet fjalė pėr grup tė krishterėsh qė marrin pjesė nė diēka qė quhet “Projekti Karvan”. Anėtarėt e grupit janė amerikanė qė janė larguar nga gjithēka: paratė, puna,familja, shokė,..dhe janė nisur nė mision nėpėr botė. Qėllimi i misionit ėshtė ta pėrhapin zėrin se fundi i botės nuk fillon me 21.12.2012 siē thuhet, por shumė mė herėt. Nė muajin maj tė kėtij viti!


Ēfarė do tė ndodhė mė 21 maj tė 2011?

Sipas besimeve tė grupit “Karvan” qė e udhėheq udhėheqėsi kontrovers i krishterė nė radio Harold Kamping, mė 21 maj tė kėtij viti Tokėn do ta godas njė tėrmet shumė i madh me madhėsi tė paparė. Pas tėrmetit, nė Tokė do tė vijė Jezusi i cili do tė marrė me vete nė parajsė disa tė pėrzgjedhur, ndėrsa tė tjerėt do t’i lėrė tė ballafaqohen me vėshtirėsitė ferri dhe frikėsuese.




Tėrmeti i paralameruar ėshtė vetėm pjesa e parė dhe fillim i fundit tė botės. Siē pohon Kamping dhe grupi i tij, Bibla garanton se nė 153 ditėt vijuese, deri mė 20 tetor do tė jetė faza vijuese e apokalipsit nėpėr tė cilėn tė mbijetuarit e rrallė do tė luftojnė pėr mbijetesė, tė rrethuar me kushte mė tė kėqija tė mundshme. Mė 21 tetorit vjen dita e gjykimit kur bota pėrfundimisht do tė ndaloj sė ekzistuari, si edhe tė gjithė njerėzit nė tė.

Kush ėshtė Harold Kamping dhe ēfarė ėshtė projekti “Karvan”?




Harold Kamping ėshtė i njohur pėr publikun amerikan, por deri diku edhe atė botėror qė para njė kohe tė shkurtėr. Gjithsesi, pėr pohime tė ngjashme. Herėn e parė Kamping dhe “Karvan” fundin e botės e paralajmėruan mė 6 shtator tė vitit 1994.

Por fundi i botės nuk ndodhi. Gabimin e tij atėherė Kamping e arsyetoi me faktin se gabimisht kishte interpretuar shenjat, por qė ėshtė mė se i sigurt nė pohimet e tij se pikėrisht kėtė vit ėshtė VITI FATAL kur bota do tė zhduket, ndėrsa nė 21 maj ėshtė fillimi i fundit.

Me njė rast, nė pyetje tė gazetarit tė SNN: “Ēfarė do tė ndodhė nėse mė 22 maj do tė zgjoheni dhe asgjė nuk do tė ndodhė?” , Kamping u pėrgjigj: “Nėse i pėrgjigjem kėsaj pyetjeje do tė thotė se dyshoj nė Bibėl. Besoni, fundi i botės do tė ndodhė kėtė vit.”

A e dini shprehjen lapidar te shqiptareve...? Qentė le tė lehin, karvani le tė ecė pėrpara.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

2012 Genjeshter

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 12:32

hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 13:35

yasmin shkruajti:Mesa di une Profeti Muhamed (a.s) eshte quajtur "Profeti i Meshires" dhe jo profet me cilesite fallxhorit qe jep shenja per fundin e botes! Ne Kur'an, Zoti i drejtohet Profetit "te pyesin ty per diten e kijametit,i thuaj ajo dite eshte afer" Qe do te thote se, vetem Zoti di se kur eshte kjo dite,e nese vertet Profeti paska parashikuar shenja,i bie qe larg qofte, te kete vepruar ne kundershtim me Librin e Shenjte! Prandaj,mos ta rendojme personalitetin e ndritur te Profetit me parashikime qe nuk kane qene dhe nuk jane ne kompetencen e tij..

yasmin nuk pajtohem me ty ne kete rast Muhammedi a.s i ka thene shenjat qe ia ka treguar Zoti
nuk ka shpikur as edhe nje fjal te vetme shenjat jane te permendura edhe ne Kuran

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  bigcola prej 12.03.11 16:06

DJ_enis shkruajti:hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

Mos je gabim qe Jeuzusi jeton 7 vjet?
7 jo por Dyzet (40) vjet sipas Ebi Hurejre.

bigcola

18


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  DJ_enis prej 12.03.11 16:07

bigcola shkruajti:
DJ_enis shkruajti:hmmm kjo eshte thjesht nje genjeshter qe e kane ber njerezit nuk eshte fundi i botes ne 2012 ka fakte per kete
njera nder faktet me te medha eshte se ne Kuran shkruan se kur te zbresi Isai a.s (Jesusi) nga qelli dhe ai do te jetoje 7 vjet dhe do te vdes pastaj do te behet Kijameti (armagedon)
keshtu qe Isai a.s nuk ka zbritur akoma dhe kkjo dmth se nuk do te jete fundi i botes

mbase edhe ne bibel mund te shkruaj ndonje gje e tille por nuk e kam lexuar biblen dhe nuk e di nese ka te shkruar apo jo dic reth kesaj qe e ceka me lart

Mos je gabim qe Jeuzusi jeton 7 vjet?
7 jo por Dyzet (40) vjet sipas Ebi Hurejre.

jo nuk jam gabim Isai a.s (Jezusi) ne moshen 33 vjec u ngrit ne qiell
kur te zbresi dmth do ti ket 33 vjeq do jetoj edhe 7 vjet pastaj do vdesi ne moshen 40 vjec

DJ_enis

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

NASA pėr vitin 2012

Mesazh  arbri1994 prej 15.03.11 0:34

Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012? Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinokseve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit

Pak mė shumė se tri vjet na ndajnė nga fundi i profetizuar i botės sė njohur, ai ndryshim drastik qė duhet tė pėsojė qytetėrimi aktual. Deri NASA ka lėshuar alarmin, duke pėrqendruar vėmendjen lidhur me njė furtunė diellore tė parashikuar pėr vitin 2012, kur aktiviteti diellor do tė arrijė pikun mė tė lartė.

Mjetet teknologjike qė disponon shkenca moderne kanė evidentuar fenomene fizike dhe qiellore qė mund tė kenė ndonjė lidhje me profeci tė lashta dhe, ndėrkohė, nxjerrin nė pah nivelin e dijes sė qytetėrimit qė na ka paraprirė.

Ky qytetėrim ishte zhdukur nga fenomeni ciklik profetik qė do tė pėrsėritet mė 2012? Kush ka gdhendur nė gurė njė mesazh pėr tė na paralajmėruar nga njė rrezik i tillė, me shpresėn se do ta kishim gjetur mėnyrėn pėr t'i mbijetuar? Mund edhe mos t'u besojmė gjithė kėtyre profetėve. Shumė herė ėshtė ulėritur pėr fundin e botės.

Praktikisht nė fund tė ēdo mijėvjeēari; por jemi gjithmonė kėtu, nė kėtė planet qė ēdo ditė, me njė tėrbim tė dėshpėruar, punojmė qė ta shkatėrrojmė. Ndoshta ėshtė kjo katastrofa. 2012 pėrfaqėson pikėn e moskthimit.

Nėqoftėse e kalojmė, nuk do tė mund ta shpėtojmė planetin nga veprimi ynė shkatėrrimtar i pėrgatitur nė emėr tė zhvillimit e tė progresit... nėqoftėse ky stil jetese mund tė quhet progres. Por gjėja e habitshme ėshtė se ēdo popull, ēdo qytetėrim qė na ka paraprirė ka luajtur tė njėjtėn muzikė, ka folur tė njėjtėn gjuhė.

Qytetėrime qė, sipas datimeve historike, nuk kanė pasur kontakte midis tyre. Popuj tė ndodhur nė katėr anėt e botės, nė pika gjeografike tė ndryshme. Njė koinēidencė? Ndoshta trashėgimia e njė populli tė mėparshėm dhe shumė mė i lashtė? Populli legjendar i Atlantidės? Pėr kėtė arsye po kėrkohet tė kuptohet se ēfarė fenomenesh mund t'i vėrtetojnė profeci tė tilla nė vitin 2012.

Kemi studiuar libra, dokumenta, monumente, pėr tė zbuluar nėse 21 dhjetori 2012 ėshtė vėrtet data nė tė cilėn do tė pėrballojmė rrezikun profetik dhe do tė kuptojmė se nė ēfarė mėnyre ėshtė llogaritur koha nga kush na ka paraprirė; ēfarė ore kanė pėrdorur pėr llogaritjen: spostimin e ekuinokseve. Pavarėsisht kėsaj, nuk ėshtė e thjeshtė qė tė individualizohet momenti i saktė i ngjarjeve qė do tė duhej tė verifikohej. Shumė popuj e kanė treguar 2012 si vitin e evenimenteve tė mėdha.

Torahu hebraik parashikon se nė vitin 5776, Toka do tė goditet nga njė kometė. Aktualisht, sipas kalendarit hebraik, jemi nė vitin 5773. Pėr inkasit, rikthimi i Inkas nėnkupton rikthimin nė njė epokė tė artė. Njė erė e re paqeje e paraprirė nga tri faza.

Duket se faza e parė ka filluar nė vitin 1990, e dyta, e quajtur "e pėrgatitjes", e filluar mė 1993 dhe e pėrfunduar nė 2000 dhe, sė fundi i treta, e quajtur "e manifestimit", qė do tė pėrfundojė mė 2012, kur do tė shfaqet ēifti mbretėror qė do t'i japė jetė epokės sė re tė floririt. Pėr majat, 21 dhjetori 2012 shėnon mbarimin e kalendarit dhe momentin e kthimit tė 90 hyjnive.

Nė mėnyrė tė ganuar, dikush ka pohuar se nuk ėshtė e njohur, pasi ky popull nuk ka vazhduar nė llogaritjen e kohės, nuk ka formuluar parashikime pėrtej njė date tė tillė. Nuk ka gjė mė false! Nga mbishkrimi i gjetur nė monumentin 6 tė vendit maja nė Tortugero tė shtetit meksikan tė Tabasco nxirret data e 20 dhjetorit 2012. Sipas mbishkrimit, nė njė datė tė tillė do tė verifikohej njė eveniment me pėrfshirjen e hyjnisė meksikane tė luftės dhe tė krijimit, Bolon Yokte. Nga kėtu profecia.

Por, rezulton ekzistenca e mbishkrimeve me data pėrtej datės 2012, kėshtu qė majat nuk e kanė 21 dhjetorin 2012 si ditėn e fundit, por vetėm si fundin e njė cikli kalendaresk, njė rast tė njė periudhe tė re tė celeberuar me festime tė mėdha. Majat kanė parashikuar se kthimi i Zotave do tė shėnojė fillimin e njė ndryshimi rrėnjėsor qė do ta ēojė njerėzimin nė njė periudhė tė gjatė paqeje dhe qetėsie.

Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012? Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinoksėve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit, domethėnė lėkundja e lehtė e aksit polar tokėsor pėrreth polit tė rrotullimit tė Diellit.

Me fjalė tė thjeshta, ndodhja e ekuinokseve ėshtė ajo lėvizje qė kryen Toka pėr tė ruajtur prirjen e aksit, duke kundėrshtuar tėrheqjen gravitacionale tė ushtruar nga Dielli dhe nga Hėna, ndaj zgjerimit ekuatorial qė tenton ta drejtojė aksin, duke e detyruar qė tė pėrshkuajė njė rreth - aktualisht me 23.5 gradė, i cili plotėsohet ēdo 25776 vjet, duke origjinuar lėvizjen rrotulluese aksiale.

Gjatė njė lėvizjeje tė tillė tė Tokės vėrehet njė ndryshim i qiejve, i pozicionit tė yjeve dhe i konstelacioneve. Njė prej efekteve ėshtė zėvendėsimi i stinėve me njė afrim tė caktuar ēdo vit, nė mėnyrė qė kur Dielli tė kthehet nė pikėn fillestare do tė rezultojė i spostuar ndaj yjeve me rreth 1 gradė ēdo rreth 72 vjet.

Lėvizja qė na mundėson tė kemi meridianin qiellor... Nė fakt, nėqoftėse marrim nė konsideratė njė meridian imagjinar qė lidh Polin e Veriut dhe Polin e Jugut, mund tė gjehet pika kulmore e yjeve kur kėto tė fundit, duke pėrshkuar kėtė vijė imagjinare, arrijnė ngritjen maksimale sipėr horizontit.

Tekste tė lashta na tregojnė se Zotave ju caktuan 12 periudha mbretėrimi, secila me nga 2160 vjet, korresponduese me 12 shenjat zodiakale, duke e mbuluar nė kėtė mėnyrė tė gjithė ciklin rrotullues rreth aksit me 25920 vjet. Llogaritjet e fundit shkencore kanė propozuar se, praktikisht ēdo shenjė zodiakale ka 2148 vjet dhe jo 2160, duke e ēuar kėshtu ciklin nė njė zgjatje prej 25776 vitesh.

Shkenca zyrtare ka pėrcaktuar se njė gradė rrotulluese aksiale korrespondon me 71.6 vjet; duke qenė se ēdo Erė e Madhe ka 30 gradė, do tė kishim 2148 vite pėr ēdo shenjė zodiakale. Sipas llogarive tė tjera, njė gradė rrotulluese aksiale do tė kishte 71.47 vjet dhe nė kėtė rast do tė kishim njė cikėl prej 25790.20 vjet.

Rrumbullakimi nė 72 vjet ėshtė kryer pėr arsye matematikore; tė parėt qė e adoptuan qenė sumerėt. Kėshtu, duke pasur parasysh se pas pėrmbytjes u verifikua fillimi i njė ere tė re preēesionale me njė diferencė prej 1 gradė e gjysėm, domethėnė 108 vjet dhe se kanė kaluar 6 erėra nga 2148 vjet (aktualisht jemi nė tė gjashtėn), tjetra duhet tė fillojė nė vitin 2012. Sikur erėrat tė qenė pėrbėra nga 2160 vjet, ajo e reja duhet tė fillojė nė 2036. Duhet edhe tė konsiderojmė se tregohet njė zodiak sideral, jo vetėm njė astronomik, pėr tė cilin kemi tė dhėna tė ndryshme pėr ēdo konstelacion.

Pėrtej llogaritjeve qė derivojnė, shėnojmė se kalendari maja parashikon cikle prej 52 vjetėsh; 100 cikle tė tilla i korrespondojnė njė Cikli tė Madh, i njohur si 13 Baktun me 1872000 ditė. Duke marrė nė konsideratė vitet e pėrbėra nga 360 ditė, nėqoftėse fillimi i Ciklit tė Madh tė fundit i pėrket 11 gushtit tė vitit 3113 B.C., parashikohet qė do tė pėrfundojė nė vitin 2087; por nėqoftėse i konsiderojmė vitet e formuara me 365.25 ditė, atėhere Cikli i Madh do tė jetė me 5125 vjet dhe do tė pėrfundojė mė 2012. 100 cikle, domethėnė 5200 vjet, me 365.25 ditė bėjnė 1899300 ditė, jo 1872000.

Ashtu si 5200 vjet me 365 ditė janė tė barabarta me 1898000 ditė. 100 herė numri 18980, me domethėnie tė veēantė pėr popullin maja. Respektivisht 1872000, do tė kemi njė Cikėl tė Madh prej 5128.76 vitesh dhe fundi i tij do tė ndodhė nė vitin 2015.76. Por nuk ėshtė gjithēka.

Kemi parė se preēesioni, pėr arsye matematikore, ėshtė llogaritur me 25920 vjet, nėqoftėse formohet nga 12 erėra prej 2160 vjetėsh, por nė realitet bėhet fjalė pėr 12 erėra me nga 2148 vjet secila, duke dhėnė njė preēesion prej 25776 vjetėsh, duke mbajtur kėshtu parasysh se pėr majat Cikli i Madh ėshtė vetėm njė e pesta e tė gjithė preēesionit, duke i ndarė me 5 tė dy tė dhėnat e reja do tė kemi 13 Baktun apo njė Baktun 13 prej 5184 vjetėsh dhe njė prej 5155. Pėr pasojė, pėrtej 2012 do tė kemi dy data tė tjera pėr mbarimin e ciklit: respektivisht vitet 2071 dhe 2042. 2012 duket se shėnon kalimin nga njė konstelacion tek tjetri; saktėsisht nga ai aktual i Peshqve tek ai i Ujorit.

Pse njė fakt i tillė ėshtė aq i rėndėsishėm sa t'i shtyjė tė lashtit qė tė lėnė njė mesazh lidhur me tė ardhmen tonė qė tė mund tė arrinte deri tek ne?

Sumerėt e kanė bėrė tė parėt, duke paraqitur sipėr njė tabele, qė i pėrket vitit 4200 B.C., kalimin e 3 erėrave dhe tė 3 tė mėpasmeve qė akoma duhej tė kalonin. Nė vitin 4200 B.C. ekuinoksi i pranverės shėnohej nga konstelacioni i Demit; duke llogaritur 3 kalime tė tjera arrihet nė fundin e erės sė Peshqve.

Mesazhi mė domethėnės vjen nga trualli i Egjiptit. Nė "Librin e tė Vdekurve" ėshtė shkruar: "Duke llogaritur dhe duke mbajtur parasysh ditėt dhe orėt e pėrshtatshme tė yjeve tė Orionit dhe tė 12 Hyjnive qė i mbajnė, e gjashta midis tyre ndodhet nė pragun e humnerės nė orėn e disfatės sė djallit. Ja qė unė arrij si triumfator pėrpara njė hapėsire tė gjerė tė botės inferiore. I jap ofertat e mia Zotit Shu...

Kur tė pushojnė maskrat, gjaku i tė papastėrve do tė ftohet dhe Toka, sėrish e formuar nė tėrėsinė e saj, do tė vishet me lule dhe me fruta tė reja...". Njė referim ndaj preēesionit dhe alternimit tė konstelacioneve. Por cila ėshtė e gjashta? Referimi ndaj Orionit nuk ėshtė i rastėsishėm.

Duke qenė se preēesioni mundėson qė tė kthehet prapa nė kohė pėr tė eksploruar qiejt e lashtė, ėshtė vėrejtur se vendosja e 3 piramidave nė fushėn e Gizės do tė paraqisnin tė tri yjet e brezit tė Orionit siē dukeshin nė qiellin e vitit 10450 B.C..

Nė njė datė tė tillė, konstelacioni qė shėnonte pikėn qendrore ishte Luani dhe monumenti pėr trupin luanor e pranishėm nė fushėn egjiptiane ėshtė Sfinksi, qė paraqet konstelacionin kur nė atė kohė ngrihej nė lindje mbi horizont. Kėshtu, nė fushėn e Gizės ėshtė paraqitur konstelacioni i Luanit, piramidat nė jug drejt Orionit.

Duke e kqyrur, pėrsa i pėrket aspekteve gjeologjike tė vendit dhe tė vetė monumentit, qė do tė sinjalizonin njė datim tė pėrfshirė midis 10000 dhe 36000 viteve - pėr sa erozionet vertikale e pranishme i detyrohen ekskluzivisht veprimit tė ujit dhe nė vend nuk janė manifestuar reshje tė bollshme prej tė paktėn 10000 vjetėsh - pyetja nuk ėshtė se ēfarė ndodhi atė vit, por ēfarė ndodhi pėrpara asaj date apo se ēfarė ishte parashikuar.

Njė eveniment aq i rėndėsishėm sa tė bėjė tė nevojshėm njė tregues pėr brezat e ardhshėm, njė mesazh qė koha nuk mund ta fshinte. Njė paralajmėrim lidhur me njė fenomen qė manifestohet nė mėnyrė ciklike, i tė cilit qytetėrimi i pranishėm nė territor i kish qenė dėshmitar i drejtpėrdrejtė? Ai popull nuk ka qenė i vetmi qė ka dashur tė riprodhojė nė Tokė qiellin ashtu siē ishte nė vitin 10450 B.C.

30 kilometra larg nga Titicaca gjenden rrėnojat e "Tiahuanaco", dikur port nė brigjet e liqenit. I ndėrtuar, tregohet, brenda njė nate nga qenie tė quajtur Viracocha tė ardhur nga qielli "mbi pjata tė florinjta". Nė qendėr tė tempullit katėrkėndor 3 (Al centro del tempio rettangolare) 3 shtylla rezultojnė tė vendosura si yjet e brezit tė Orionit dhe, pėr pasojė, si 3 piramidat e Gizės. Edhe nė kėtė vend njė piramidė: Akapana e prientuar drejt pikave kardinale, nė njė linjė me konstelacionin e Ujorit siē shikohej nė qiell nė vitin 10450 B.C..

Nė Kamboxhia, populli kmer ngriti njė qytet tė madh, Angkor, tė pajisur me njė sistem kompleks ujitjeje. Tempujt e ngritur do tė paraqisnin nė detaje formimin e dragoit siē dukej nė horizontin e ekuinoksit tė pranverės tė 10450 B.C.. Angkor pėrmbledh njė mesazh simbolik, i evidentuar nga 72 struktura, nė njė vend ku shpesh gjenden numrat e lidhura me preēesionin, sikur tė ishte pjesė e njė projekti global tė lashtė. Ėshtė riprodhuar mbi Tokė pika mė e lartė e trajektores sė dragoit dhe ajo mė e ulėt e Orionit, domethėnė momenti i saktė qė pėrfaqėson gjysmėn e ciklit preēesional, qė ndodhi nė vitin 10450 B.C..

Vedat flasin pėr 6 yje qė do tė bien nga qielli: "Do tė transformohen nė njė yll tė vetėm errėsire qė do t'i kundėrvihet vullnetit tė Zotave. Por do tė jetė i nevojshėm njė yll tjetėr me qėllim qė fati tė plotėsohet. Familja e Ashura ėshtė shfarosur dhe do tė jesh ti qė do ta rrisėsh. Sė bashku, ju sorollateni nėpėr botė me qėllim qė tė bashkoni tė 6 yjet qė do tė pėrzejnė tė keqen nga qiejt. Por do tė jetė dikur i ardhur nga errėsiara qė mund tė kontrollojė lėvizjen e kohės qiellore dhe tė yjeve tė errėsuar. Ju do tė rriteni nė flakėn e purpurt dhe do ta mundni tė keqen. Fitorja qė do tė arrini do tė bėjė qė qielli tė mos shkatėrrohet. Fati juaj tashmė ėshtė shėnuar: duhet tė bashkoni tė 6 yjet".

Nė mitologjinė kamboxhiane pėrmendet "njė gjarpėr me krahė qė ditėn e shtatė do tė zbresė nga qielli dhe do tė godasė Tokėn". Ai gjarpėr me 7 koka, kobra Ananta, i paraqitur nė muret e tempujve tė Angkor i simbolizuar nga numri 72? E njėjta vlerė e gradės preēesionale dhe, gjė akoma mė shumė e veēantė, masa qė ndaj vendit nga Giza e konsideruar prej kohėsh meridiani "zero" (sot Greenwich). 7 na ēon nė 7 spiralet e gjarprit qė zbret nga pika mė e lartė e piramidave Kukulcan nė Chichen Itza, tė konceptuara nė mėnyrė qė ēdo vit, gjatė ekuinoksit tė pranverės, Dielli nė perėndim pikturon brenda shkallėve tė saj pikėrisht njė gjarpėr, shtatė spiralet e tė cilit tregojnė se pas shtatė erėrash, Toka do tė kalojė njė rrezik.

Nėqoftėse nisemi nga data e 10450 B.C. arrijmė nė erėn e Ujorit. 7 na ēon nė 7 vulat, nė 7 engjėjt, nė 7 fyejt, nė 7 brirėt, nė 7 atributet e dhėna atij qengji qė hapi vulėn e 7-tė. Dhe pėrpara kėsaj tė 6-ėn: "Qėngji hapi vulėn e 6-tė dhe ndodhi njė tėrmet i madh. Dielli u bė i zi si njė thes me qime kali dhe e gjithė Hėna u bė si gjaku; yjet e qiellit ranė mbi Tokė, ashtu si njė fik le tė bien frutat e papjekura kur tundet nga njė erė e furishme.

Qielli u mblodh si njė rrotull qė shpėrdridhet; tė gjithė malet dhe tė gjithė ishujt u lėvizėn nga vendi. Dhe mbretėrit e Tokės, tė dhenjtė dhe tribunėt, tė pasurit dhe tė fuqishmit, skllevėr dhe tė lirė, u fshehėn nėpėr shpella ose midis shkėmbenjve tė maleve". 7 pėrmendet shpesh tek Apokalipsi. "Misteri i 7 yjeve qė ke parė nė tė djathtėn ditė dhe 7 shandanėt e artė.
7 yjet janė engjėjt e 7 kishave dhe 7 shandanet janė 7 kishat". "Pastaj, nė mes tė fronit, tė katėr krijesave tė gjalla dhe nė mes tė pleqve, pashė njė Qengj nė kėmbė, qė dukej se ishte bėrė kurban, dhe kishte 7 brirė e 7 sy qė janė 7 shpirtrat e Zotit, tė shpėrndarė nėpėr tė gjithė Tokėn. Dhe ai erdhi e mori librin nga e djathta e Atij qė ulej mbi fron".

"Kėtu qėndron mendja qė ka dituri. 7 kokat janė 7 malet, mbi tė cilėt ulet gruaja dhe janė edhe 7 mbretėrit: 5 kanė vdekur, njėri ėshtė dhe tjetri akoma nuk ka ardhur. Kur do tė vijė, ka pėr tė zgjatur pak". Duket i qartė referimi i erėrave preēesionale. 5 erėra kanė kaluar, njėra ėshtė kjo e tanishmja, tjetra akoma nuk ka ardhur. Do tė vijė, por duket se jetėgjatėsia e saj nuk do tė jetė e gjatė. Ēfarė do tė thotė? Do tė jetė fundi i kohės, i kohėrave?

Pėr kėtė majat nuk i kanė vazhduar llogaritjet e tyre? Shprehje enigmatike dhe domethėnie ezoterike. Duke ju pėrmbajtur llogaritjeve shkencore dimė se lėvizja preēesionale nuk ėshtė konstante dhe konstelacionet nuk zgjerohen tė gjitha me 30 gradė. Pėr shembull, Virgjėresha zgjerohet me 43.5 gradė, Akrepi me 7.25°, Peshqit me 36.87 gradė baraz me 2638.80 vjet dhe Ujori pak mė shumė se 24 gradė baraz me 1719.67 vjet.

Kėshtu, pėr kė tejkalon ngjarjen profetike, duket se do tė ketė vėrtet 1000 vjet paqe dhe qetėsi. Gjė qė ndoshta ka ndodhur nė tė kaluarėn, siē lexohet tek Timeu: "Pėr ju dhe popuj tė tjerė vetėm sė fundmi jeta ėshtė pasuruar me shkronjat dhe me nevojat e tjera kulturore, pasi qė, edhe njėherė akoma, shtrėngatat qiellore janė derdhur si epidemitė, duke lėnė tė gjallė vetėm njerėzit mė tė trashė dhe analfabetė. Kėshtu, se ėshtė dashur qė tė rifilloni si fėmijėt, injorantė nga gjithēka ekzistonte nė kohėrat e lashta, kėtu ose nė vendin tuaj".

Por mund tė ndodhė qė mos tė ketė kometa qė bien, gjarpėrinj apo evenimente tė tjera katastrofike dhe se evenimenti ėshtė i lidhur me ciklin e njollave diellore apo me ndryshimin e polariteteve. Fusha manjetike tokėsore nuk ka ruajtur tė njėjtin polaritet nė kohė, por ka pėsuar pėrmbysje. Kėto nė fakt janė tė ērregullta dhe pa njė kohėzgjatje fikse. Pėrmbysja e fundit duket se i takon rreth 780000 viteve mė parė. Vlerėsohet se nė 20 milion vitet e fundit fusha manjetike tokėsore e ka pėrmbysur polaritetin e saj 50 herė, rreth 10 herė nė 4 milion vitet e fundit. Nė vitet e fundit ėshtė vėrejtur njė dobėsim i fushės manjetike tokėsore, njė sinjal qė shumė e tregojnė si njė ndryshim tė mundshėm tė poleve manjetike.

Dobėsimi i fushės kompletohet nė harkun e disa mijėvjeēarėve pėrpara se tė arrihet nė pėrmbysje. Moment nė tė cilin duket se Toka ndalet pėr 72 orė pėrpara se tė fillojė tė rrotullohet nė tė kundėrt, duke e pėrmbysur lėvizjen e saj. Njė fenomen qė sipas thėnies sė shkencėtarėve nuk do ta shikojmė pėrderisa zvogėlimi aktual nė veprim do tė vazhdojė deri nė vitin 3400.

Njė fenomen qė sikur tė ndodhte shpejt do tė ishte hera e parė qė do tė verifikohej me njė Tokė tė populluar nga 6 miliard individė. Gjatė tranzicionit midis polaritetit aktual dhe atij tė mėpasėm, Toka do tė ishte pėrkohėsisht pa ekranin mbrojtės tė saj. Kėshtu qė do tė ishim tė ekspozuar nė mėnyrė tė rrezikshme ndaj rrezatimve kozmike dhe diellore.

Nėpėrmjet mijėra provash simulimi ėshtė sqaruar se pėrmbysjet kėrkojnė disa mijėra vjet pėr t'u kompletuar dhe nuk kėrkojnė zerimin e fushės manjetike, por njė modifikim tė saj qė e ēon nė njė gjendje mė komplekse. Pėrmbysjet mund tė varen edhe nga aktiviteti diellor qė do tė arrijė pikun nė vitin 2012, pas ciklit tė zakonshėm tė njollave diellore prej 11.1 vitesh dhe, nė fund tė njė Cikli tė Madh njollash!, tė llogaritur edhe nga majat, prej 18980 vitesh. Pikėrisht shifra qė tregon fundin e Llogaritjes sė Madhe. Domethėnė 52x365 ekuivalent me 18980 vjet.

Por, referimi ndaj njollave vjen edhe nga Egjipti. Nėqoftėse marrim nė konsideratė datėn 10450 B.C. dhe atė tė treguar nga vėnia nė linjė e kanaleve, qė na sinjalizon 2450 B.C., do tė gjejmė njė diferencė prej 8000 vjetėsh, qė tė pjesėtuar me gradėn preēesionale me 72 (gjithmonė, duke mbajtur parasysh vlerėn reale tė gradės me 71.6), do tė japė vlerėn 111.111; referim i qartė ndaj njollave diellore dhe aktivitetit tė Diellit.

Njerėz qė vėrejnė riprodhimin nė Tokė tė pozicionit tė tri yjeve tė brezit tė Orionit do tė deduktojnė se nė vitin 10450 B.C., rezultonte i spostuar mė nga lart me 111.111 gradė respektivisht pozicionit tė tij, pasi do tė kalojnė 5 faza dhe do tė afrohet kompletimi i ciklit relativ prej 18980 vitesh diellorė. Koincidenca? Vetėm numra? Po, numra...

Me matematikėn mund tė luajmė gjatė; tė nxjerrim tė njėjtat shifra me llogaritje tė tjera, kėshtu ēdo shifėr bėhet e dyshimtė. Edhe pse tė dhėnat e sipėrpėrmendura janė nxjerrė, duke e konsideruar ciklin preēesional me 26000 vjet; por, siē e kemi shkruar, ėshtė njė vlerė e adoptuar pėr motive matematikore. E dhėna reale ėshtė 25776.

Kėsaj i shtojmė qė nė vitin 2012 tė gjithė planetet do tė vihen nė njė linjė, duke e influencuar fushėn manjetike tokėsore, qė Toka dhe Dielli do tė jenė nga ana e tyre nė njė linjė me qendrėn e galaktikės; fakt qė duket se ka ndodhur edhe 13000 vjet mė parė, por nga ana e kundėrt.

Veē kėsaj, tė pohosh se epoka e ndėrtimit tė tri piramidave nė fushėn e Gizės ishte viti 10450 B.C. duket njė pasaktėsi, pasi nė atė kohė monumentet ishin tashmė nė vend, duhet tė kenė qenė ndėrtuar vite mė parė.

E pamendueshme qė gjithēka tė zhvillohej nė njė "natė tė vetme". Pėr pasojė, kur ėshtė manifestuar ngjarja ciklike? Cilėn datė duhet tė marrim si fillim tė llogaritjeve tona pėr matjen e kohės? Veē nė mos e gjitha kjo ėshtė parashikuar 200 vjet mė parė dhe ėshtė furnizuar me ndėrtimin e "mesazhit" duke i pasur frikėn mė sė keqes.

Dhe, duke luajtur me numrat, arrijmė nė 11 ciklet nė sekondė tė arritura nga rezonanca nė brendėsi tė boshllėkut tė Schumann, ku nėpėrmjet shkarkesave tė rrufeve kondensohen valėt elektromagnetike nė bandėn ELF; njė boshllėk i ndodhur midis sipėrfaqes tokėsore dhe limitit tė brendshėm tė jonosferės nė 55 kilometra lartėsi.

Frekuenca themelore e rezonancės sė Schumann ėshtė njė valė stacionare nė boshllėkun Tokė - jonosferė me gjatėsi vale tė barabartė me perimetrin e Tokės. Nė ēdo moment, ngarkesa nė brendėsi tė boshllėkut ėshtė konstante, domethėnė 500000 kulon.

Toka posedon njė frekuencė zanore bazė qė nga momenti i zbulimit tė saj ka mbetur e pandryshuar nė rreth 7.8 herc. Mund tė lėkundet midis 6 dhe 50 cikleve nė sekondė, midis 7, 8, 14, 20, 33, 39 dhe 45 herc. Aktualisht, sipas vlerėsimeve tė fundit, vlera e rezonancės sė boshllėkut Schumann duhet t'i kishte kaluar tashmė 11 hercėt dhe do tė vazhdonte tė rritej mė tej.

Intensiteti i fushės manjetike ėshtė proporcionale me shpejtėsinė e rrotullimit tė planetit. Rritja e rezonancave duket e shoqėruar me zvogėlimin e fushės manjetike. Sipas gjeologut Gregg Braden, shumė kohė mė parė majat mendonin se kulmi i transformimit mund tė arrihej mė 2012, kur rezonanca manjetike mund tė prekte 13 ciklet nė sekondė dhe fusha manjetike mund tė vlerėsohej deri rreth zeros.

Profesor Bamerjee i Universitetit tė New Mexico pohon se fusha ka humbur gjysmėn e intensitetit tė saj nė 4000 vitet e fundit dhe parashikon njė pėrmbysje. Njė mekanizėm krejtėsisht natyral. Ēdo herė qė intensiteti i fushės manjetike tė planetit tonė ėshtė zvogėluar, kjo i ka korresponduar pėrmbysjes sė nordit dhe jugut manjetik. Kur? Pas 4000 vjetėsh? Pas 1500 vjetėsh? Mendimet janė kontradiktore.

Tė tjerė tregojnė njė ulje prej 50 pėrqind tė fushės, por respektivisht 1500 viteve mė parė. Gjithmonė sipas Braden, rezonanca do tė prekė 13 ciklet nė sekondė dhe, njėkohėsisht, fusha manjetike do tė arrijė pikėn zero nė 2012. Kur Schumann e zbuloi nė vitin 1898, rezonanca ishte nė vlerėn 7.8 herc; nė vitin 2002 ka rezultuar nė 11.9 cikle.

Me logjikė, vlera 13 do tė arrihet pas 104 vjetėsh. Do tė jetė viti 2112. Dikush i ka gabuar llogaritjet me 100 vjet? Doktor Brian Desborough thekson se, mediat tentojnė qė tė minimizojnė dhe, nė rastin mė tė keq, t'i injorojnė shumė evenimente gjeofizike dhe konfirmon zvogėlimin e fushės manjetike tokėsore qė sė shpejti do tė arrijė zeron.

Shėrbimi Gjeologjik i Shteteve tė Bashkuara thekson se, ēdo 500 mijė vjet fusha manjetike tokėsore arrin zeron, pėr t'u rritur mė pas me ngadalėsi. Majat flasin pėr njė periudhė tė mungesės sė kohės. Shkenca nuk ėshtė nė gjendje tė shpjegojė motivin e ndryshimit tė boshllėkut Schumann, ndoshta i detyrohet ciklit tė njollave diellore, duke qenė se jonosfera ndryshon me njė cikėl pėr ēdo 11 vjet tė aktivitetit diellor.

Lojėrat matematikore vazhdojnė me numrin maja qė tregon datėn e inaugurimit tė Tempullit tė Kryqit tė Palenque: 1359340. I pjestuar me 18980 jep 71.619, vlerėn e konsideruar tė saktė tė gradės preēesionale. Majat kishin edhe njė numėr tė shenjtė: 1366560; njė numėr i tillė i pjestuar me 72, vlerės e gradės preēesionale, na jep vlerėn 18980. Numėr i viteve qė duhen nė mėnyrė qė dy kalendarėt majat tė pėrkojnė: 52x365 = 18980 dhe 73x260 = 18980.

Nė harkun e 18139 verifikohen 5 pėrmbysje tė fushės manjetike diellore me gjatėsi prej 374 vitesh secila. Majat llogarisnin 187 vjet pėr njė cikėl njollash dhe 20 prej kėtyre cikleve janė tė barabarta me 1366040 ditė.

Sistemi numerik maja ishte i lidhur me ciklet e manjetizmit diellor; ēdo 260 ditė ndodhte ndėrveprimi midis fushave manjetike polare dhe ekuatoriale tė Diellit. Tė dy numrat, 1366040 dhe 1366560, rezultojnė tė pjestueshėm me 260, duke na dhėnė respektivisht 5254 dhe 5256. Duke qenė se, siē ka pohuar dikush, matematika "nuk njeh opinion".

Duke bėrė pak llogari zbulojmė se numrat e mėdhenj janė vlera tė referuara tė njėjtės gjė. Zyrtarisht njė cikėl njollash zgjat 187 vjet. Ēdo vit numėron 365 ditė, kėshtu qė do tė kemi 68255 ditė, por jo 68302. Pse njė diferencė e tillė?

Nė llogaritje ėshtė konsideruar njė vit me 365.25, nė fakt, 365.25x187 = 68.301.75, e rrumbullakosur nė 68.302. Vlera 1366650 : 365.25 na jep 3741.68, qė e pjestuar me 20 (cikle) jep 187.08. Kėshtu qė 187x20 = 3740x365,25 = 1366035 (nė vend tė 1366040). Megjithatė, rezultati final nuk ndryshon.

Majat ndiqnin edhe rrotullimin e Afėrditės prej 584 ditėsh pėr njė kontroll tė mėtejshėm tė ciklit tė njollave diellore, duke verifikuar njė periudhė prej 68328 ditėsh (117 herė 584). 20 prej kėtyre kalimeve janė ekuivalente me 1336560 ditė; nga tė cilat: 1336560:365,25 = 3659.30 dhe jo 3756 vjet, shifėr qė pėr disa tregon se pas sa kohe ndryshon fusha manjetike diellore.

Diferenca llogaritjeje qė mund tė rezultojnė influencuese nė llogaritjen pėr tė pėrcaktuar datėn profetike. Llogaritja e ciklit tė njollave diellore shėrbente pėr tė njohur se kur fusha manjetike e shtresės sė brendshme tė Diellit prirej, duke e shtrėnguar Tokėn qė prirej drejt aksit tė saj manjetik, qė t'i kundėrshonte efektin.

Njollat diellore na tregojnė edhe vlerėn 111.111 dhe Papa i 111-tė i profecisė sė Malachia identifikohet me Benediktin e XVI-tė, i konsideruar Ati i Shenjtė i parafundit. Por, Malachia nuk e ka treguar njė Papė tė 112-tė, ka profetizuar vetėm se i fundit do tė jetė Pjetėr romani. Sa papė do tė pasojnė njėri-tjetrin midis tė 111-it dhe tė fundit?

Duke u kthyer nė funksionin e Piramidės sė Madhe me Zedin e saj, kolonėn e Osirisit, ishte ai i kundėrbalancimit tė forcės sė fushės manjetike? Nėqoftėse ishte kėshtu, koha dhe njeriu kanė shkatėrruar mekanizmin dhe humbur udhėzimet e funksionimit tė tij. Po lundrojmė pėr qejf drejt njė katastrofe profetike, ciklike?

Ne, tė mallkuar dhe tė dėnuar, tė pajisur me Nobel pėr egoizmin. Ne, qė jemi quajtur njė qytetėrim mė i avancuar dhe teknologjikisht mė i lartė se ato qė na kanė paraprirė. Ne, qė nė vend tė ndėrtojmė kemi qenė tė aftė vetėm tė shkatėrrojmė, pėrfshi planetin...

Ne, qė respektivisht ndėrtuesve tė monumenteve megalitike tė gurta, qė na shikojnė prej mijėra vjetėsh, nuk kemi tė drejtė tė quhemi qytetėrim. Sepse nuk jemi. Sepse e kemi harruar domethėnien e vėrtetė tė kėsaj fjalė. Jemi vėrtet "virusi vdekjeprurės" pėr t'u asgjėsuar. Jemi "joqytetėrimi".

arbri1994

32


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 3 e 5 Previous  1, 2, 3, 4, 5  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi