Fundi i botes54.822

Fundi i botes

Faqja 1 e 5 1, 2, 3, 4, 5  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 17.07.08 19:03

21/12/2012



Shpėrthime vullkanike tė mėdha, stuhi magnetike, rrezatime nga hapėsira etj... Pas vetėm katėr vjetėsh nė Tokė do tė mbretėrojė ferri, ose tė paktėn sipas Laurenc Xhozef, fizikan nga SHBA dhe autori i librit "Apokalipsi 2012".

Bindjet e tij bazohen nė njė fakt: mė 12 dhjetor tė vitit 2012 do tė pėrfundojė cikli i kalendarit Maja, qytetėrimi misterioz qė banoi nė Amerikėn Qendrore nga viti 1800 pėrpara Krishtit deri nė vitit 1450 pas Krishtit.

Pėr mė shumė tė nesėrmen e asaj dite do tė ndodhė solstici dimėror dhe Dielli do tė pozicionohet me qendrėn e Rrugės sė Qumėshtit pėr herė tė parė pas 26 mijė vjetėsh...a duhet tė shqetėsohemi?

Pozicionimi astronomik nuk do tė jetė i rrezikshėm, tė paktėn sipas shkencėtarėve qė e mbikėqyrin hapėsirėn nė vazhdimėsi. Pėr shembull nė vitin 2002 pesė planetė u pozicionuan nė njė vijė tė drejtė nė harkun e 33 gradėve pa shkaktuar asnjė pasojė nė kozmos.

Ndėrsa kultura Maja ishte njė nga mė komplekset nė botė dhe shquhej pėr diturinė nė fushėn e matematikės dhe astronomisė.

Por e gjitha kjo po krijon njė klimė ankthi nė lidhje me vitin 2012 qė kujton pak a shumė atė tė vitit 2000. Kur sipas raporteve nė tė gjithė botėn u shpenzuan rreth 300 miliardė dollarė pėr tė ndėrhyrė nė sistemet informatike dhe pėr tė parandaluar katastrofėn e madhe.

Por, gjithsesi, ne jemi bijė tė njė apokalipsi.

Gjashtėdhjetepesė milionė vjet mė parė, toka u trondit nga njė kataklizėm i vėrtetė.

Njė meteor tepėr i madh me njė diametėr rreth 10 km, ndezi nė flakė atmosferėn dhe u pėrplas nė brigjet Yukatan (nė Meksikė) duke shkaktuar njė krater tė gjerė mė shumė se 100 kilometra dhe njė re pluhuri qė do ta mbulonte tė gjithė tokėn pėr vite me radhė si njė perde e zezė.

Dhe pėrfundoi kėshtu epoka e dinozaurėve, reptilėt e mėdhenj qė pėr miliona vjet kanė qenė "tė zotėt" e planetit.

Ndėrsa nė atė epokė, gjitarėt kishin arrinin madhėsinė fizike tė njė qeni. Por ēuditėrisht ata i mbijetuan katastrofės. Dhe madje pėrfituan nga ajo: duke mos qenė mė tė kėrcėnuar nga zvarranikėt gjigantė filluan tė evoluonin derisa u bėnė ata dominuesit e vėrtetė tė planetit Tokė.

Epoka e re e gurit

Edhe nė ditėt e sotme, siē ndodhi nė vitin 1999, disa e lidhin kėtė histori me Nostradamusin (Michel de Notre-Dame, 1503-1566).

Por nė fakt, Nostradamusi e kishte parashikuar katastrofėn edhe disa herė tė tjera nė shekujt e kaluar, por asnjė informacion nuk lidhet me vitin 2012.

Njė hipotezė mė shkencore apokalipsi ėshtė teoria e Olduvait, e formuluar nė vitin 1989 nga inxhinieri Riēard Dukan, mbi bazėn e tė dhėnave botėrore mbi energjinė dhe popullsinė.

Hipoteza e merr emrin nga ultėsira e Olduvait nė Tanzani, duke u konsideruar si njė metaforė e kohės sė gurit tė cilės ka mundėsi qė t'i rikthehemi pas vitit 2012...por hipoteza tė tilla tashmė na kanė bėrė tepėr skeptikė, pasi tė tilla katastrofa janė parashikuar qė nga viti 1979 deri nė 2008, por qė asnjė prej tyre nuk rezultoi e vėrtetė.

Por ka pasur edhe raste tragjike si "Heaven's Gate": nė vitin 1997 39 persona u vetėvranė me shpresėn se do tė arrinin nė njė "nivel superior" pėrpara se bota tė shkatėrrohej.

Njė bindje qė thellohet sė tepėrmi mund tė ketė rrėnjė politike dhe sociale, mbi tė gjitha nėse pėrcillet nga
persona qė kanė pozicione tė fuqishme.

Tė influencohesh nga mendimi i njė apokalipsi do tė thotė ta lėshosh veten nė njė rrjedhė mendimesh duke mos bėrė asgjė pėr tė parandaluar. Ose mund tė klasifikohet edhe si njė sjellje qė bėn reale njė profeci.

Pėrgatiti: Endrit Veleshnja


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 13.10.09 12:16, edituar 3 herė gjithsej

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 17.07.08 19:05

FUNDI I NJĖ CIKLI PREJ 5125 VJETĖSH

Majat ishin matematikanė tė zotėt (njihnin mirė konceptin e "zeros") gjithashtu edhe astronomė tė shkėlqyer, pasi eklipset i llogarisnin me saktėsi.

Ndėrsa pėr tė matur kohėn ata pėrdornin tre kalendarė. Kishin njė kalendar shumė antik i tipit fetar i quajtur "Tzolk'in", i cili numėronte 260 ditė (ndarė nė 13 muaj me nga 20).

Pastaj ishte dhe njė kalendar qė ndiqte stinėt dhe zgjaste 365 ditė. Dhe i treti ishte njė kalendar qė numėronte njė periudhė prej 5125 vjetėsh. Kėshtu si nė kalendarin grek qė numėroheshin vitet nga fillimi i Lojėrave tė para Olimpike ose ai romak ku numėrimi fillonte nga themelimi i Romės, edhe kalendari mitik i Majave fillonte nga njė ditė e caktuar qė ndoshta pėrfaqėsonte njė ngjarje tė rėndėsishme, ndoshta ajo qė pėr ne ėshtė viti 3113 pėrpara Krishtit.

Ky kalendar pėrfundon nė vitin 2012, por ndoshta ky nuk mund tė jetė njė fund i keq, pasi pėr Majat pėrfundimi i njė cikli tė caktuar do tė thoshte njė festė e madhe.

Fundi i kohės

Njė nga Piramidat e Majave nė Meksikė (qendra korrespondon me yllin polar). Majat ishin astronomė tė zotėt...dhe kalendarėt e tyre pėrfundojnė nė vitin 2012

Sipas disa tė thėnave antike, "Roma dhe bota do tė ishin tė sigurta derisa Koloseu tė qėndronte nė kėmbė".

Dikush profetizoi datėn dhe mė pas me mijėra pelegrinė shkuan te Papa pėr tė larė mėkatet.

28.10.1992

Ati i pėrnderuar Le Jang Lim i Kishės Misionare tė Tamit nė Korenė e Jugut, tha se Krishti do tė merrte 144 mijė tė besuarit e tij nė mesnatėn e kėsaj dite pėr t'i shpėtuar nga katastrofa e madhe. Mė shumė se 100 mijė persona u prezantuan nė rreth 200 kisha fundamentaliste. Por Le Jang Lim u arrestua pėr shfrytėzimin e 4 milionė dollarėve qė kishte mbledhur nga dhurimet e besimtarėve.

7.1999

Njė parashikim i dytė pėr fundin e botės nga ana e Nostradamusit

11.1999

U hodh hipoteza se njė eksperiment i fizikės atomike nė laboratorėt nacionalė tė Brokhaven nė SHBA mund tė shkaktonin njė vrimė tė zezė qė mund tė shkatėrronte Tokėn.

31.12.1999
Dita pėrfundimtare e mijėvjeēarit (sistemet informatike duhej tė ishin futur nė krizė)

19.1.2038
Nė kėtė datė ėshtė parashikuar njė tjetėr fund, por ky nga sistemi "Unix"


Edituar pėr herė tė fundit nga Explorer nė 06.08.09 13:30, edituar 1 herė gjithsej

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 24.04.09 11:35

21 Dhjetor 2012 - Ēfarė do tė ndodhė?

A ėshtė e mundur tė njohim tė ardhmen tonė? Ka nga ata qė thonė po. Ka nga ata qė thonė se fati i ēdo njeriu ėshtė shkruar tashmė dhe se ekzistojnė persona qė janė nė gjendje ta lexojnė. Por, a mund t'u besohet profetėve dhe profecive tė tyre?

Nga India, nė Amerikėn e Jugut, nga Nostradamusi deri tek Mayat, tė gjithė duket se tregonė njė datė tė saktė pėr atė qė shumėkush e quan dita e Fundit tė Botės: 21 Dhjetori 2012.

A ėshtė e mundur qė kalendarė tė ndryshėm dhe popuj tė largėt nga njėri-tjetri, flasin pėr tė njėjtėn datė prej mijėra vitesh tashmė? Ēfarė do tė ndodhė me saktėsi? Sipas disave, ėshtė njė sekret i shkruajtur nė gur dhe i fshehur prej shekujsh.

Ka shumė mistere qė janė tė lidhur me numrin shtatė. 7 janė shenjat e apokalipsit, qė kur tė shfaqeshin tė gjitha, sipas librave fetarė do tė shkaktonin fundin e botės. Natyrisht, shpresojmė qė kjo tė mos ndodhė, Apokalipsi i Shėn Xhovanit ėshtė njė prej librave mė tė vėshtirė pėr t'u deshifruar dhe ai e ka origjinėn nė shekullin e parė pas Krishtit.

21 Dhjetori 2012 ėshtė njė datė, e cila pėrkon me fundin e Kalendarit Maya. Kalendari Maya ka shumė karakteristika tė ngjashme me tonat, ka javė dhe muaj qė pėrsėriten, ka orė dhe ditė qė pėrsėriten, por ndėrkohė qė kalendari ynė ka vitet qė nuk pėrsėriten dhe, tė cilėt shkojnė drejt pafundėsisė, vitet nė kalendarin maja pėrfundojnė pikėrisht nė 21 dhjetor tė vitit 2012.

Por gjėja, qė tė habit mė shumė ėshtė se edhe nė popuj tė tjerė, nė qytetėrime tė tjerė dhe nė besime tė tjerė fetarė parashikohet pikėrisht kjo datė si dita e fundit tė botės.

Megjithatė, ėshtė njė zotėri qė quhet Nostradamus, i cili thotė se "Kujdes! Aty nuk do tė marrė fund bota, por do tė ketė njė zbulim tė madh dhe bota do tė pėsojė njė ndryshim tė madh dhe qė nga ai moment e tutje do tė ketė 400 vite paqe. Atėherė, ēfarė ėshtė profecia e famshme e 2012?

E premte 21 dhjetor. Viti 2012. Eshtė kjo data qė profecitė e lashta e tregojnė si ditėn e fundit tė botės. Ka nga ata qė parashikojnė apokalipsin apo Armagedonin. Por ka tė tjerė qė flasin pėr njė epokė tė madhe kozmike, njė erė e re paqeje dhe harmonie.

Nė secilin prej kėtyre rasteve, shenjat paralajmėruese duket se kanė nisur tė manifestohen. Dhe gjithēka qė njerėzit po pėrpiqen tė interpretojnė ėshtė e shkruar tashmė qė nė kohėt e lashta, nė gurė dhe nė kalendarė tė fshehtė tė njė populli tė lashtė amerikan: Majat. Po ēfarė thonė ekspertėt mė tė mėdhenj tė profecive?

Geoff Stray, autor i "2012: ekstazė apo katastrofė" thotė se, "populli i lashtė mezoamerikan i Majave kishte njė kalendar jetėgjatėsia e tė cilit ishte 5125 vite. Fillonte nė 3114 para Krishtit dhe pėrfundonte nė 2012".

Prej kohėsh ishte ngritur pyetja, se cila ishte domethėnia e tij, por shpjegimi ėshtė gejtur vetėm kohėt e fundit falė njė profecia Maja qė ishte ruajtur nė fshehtėsi. Njė zbulim nė qytezėn e vogėl tė Tortugeros, nė njė send antik qė mban pikėrisht datėn 21 dhjetor 2012 dhe e tregon pikėrisht si ditėn e fundit tė kalendarit. Tre kalendarė pėrmbajnė tė dhėna qė tregojnė pikėrisht atė ditė.

Carlos Barrios, njė studiues i Majave dhe pjesėtar i grupit qė merret me studimin e kalendarėve tė lashtė thotė se ka hyrė nė kontakt me botėn e Majave pėrmes kėshillit tė tė lashtėve. "janė pikėrisht ata qė mė kanė mėsuar gjithēka", thotė ai. "Mė kanė bėrė njė Hihmajer", domethėnė ai qė numėron ditėt. Bota e Majave nuk ėshtė zhdukur asnjėherė, ka patur gjithmonė njė vazhdimėsi.

Ka ende kėshilla tė urtėsh qė ruajnė sekretet e lashtė. Falė 23 viteve tė kaluar nė brendėsi tė tyre mund tė pohoj se, sot kam tė qartė shumė gjėra dhe se jam futur nė thellėsi tė shumė sekreteve. Pėr ne, ekziston njė spirale me cikle qė pėrsėriten nė mėnyrė precize. Pikėrisht kėshtu jemi nė gjendje tė bėjmė profecira mbi tė ardhmen.

Dhe mund tė them se, profecitė e Majave janė gjithmonė tė sakta dhe kanė njė gradė tė jashtėzakonshme precizioni. Janė tė shumtė shembujt. Duke filluar qė nga viti 1992, ka patur njė periudhė nėntė vjeēare qė ka sjellė njė seri ndryshimesh.

Qė nga viti 2001, ka patur ngjarje tė cilat i kishim lajmėruar dy vjet mė herėt. Si pėr shembull sulmi i Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nė Irak. Ne kemi bėrė njė studim dhe kemi qenė nė gjendje tė japim njė datė tė saktė. Edhe atentatin kundėr kullave binjake e kishin paralajmėruar, pasi kishim dhėnė njė periudhė prej pesė ditėsh, nė tė cilat do tė kish mundur tė ndodhte. Nė fakt, sulmi ndodhi nė ditėn e pestė.

Pra, ishte parashikuar, ishte studiuar. Ne kishim profetizuar gjithashtu se, qė nga gushti i vitit 2001 e tutje do tė kish patur ngjarje, tė cilat nė fakt janė verifikuar. Kishim parashikuar qė do tė ndodhnin katėr gjėra: Njė tėrmet, vrasja e njė diktatori, njė pėrmbytje e madhe si dhe njė sulm kundėr sistemit, njė sulm terrorist".

Eshtė e sigurtė se profecitė astronomike tė Majave deri mė sot kanė rezultuar jashtėzakonisht shumė tė sakta, si pėrshembull eklipsi diellor i gushtit tė vitit 1999. Ai ishte parashikuar pesė mijė vite mė parė, me njė gabim prej vetėm 33 sekondash. Por ka edhe mė.

Tė njėjtat profeci mund t'i gjesh nė tekstet e shenjtė tė popujve tė largėt dhe tė lashtė dhe nė qytetėrime, tė cilėt nuk kanė pasur asnjėherė kontakte tė drejtpėrdrejta me Majat. Si ėshtė e mundur atėherė qė profeci tė ndryshme tė bashkėrendojnė pėr ngjarje tė ndryshme tė historisė sė njerėzimit?

Geoff Stray thotė se "prej vitesh, Torah pėrfshinte praktikisht gjithēka qė ndodhte nė botė. Megjithatė, kohėt e fundit disa rabinė e kanė studiuar, duke vėnė nė pėrdorim njė superkompjuter dhe mėnyra dekodimi.

Duke zbėrthyer disa mesazhe tė koduar, ata kanė arritur tė gjejnė aty profeci pėr ngjarje botėrore, qė kanė ndodhur realisht, si pėrshembull atentati kundėr Itzhak Rabin, kryeministri izraelit. Eshtė zbuluar se data, emri i vrasėsit dhe vendi i vrasjes kanė qenė tė gjithė tė koduar nė tė njėjtin kod tė Biblės.

Kėtu ka patur gjithashtu informacione edhe nė lidhje me kometėn qė u pėrplas nė Jupiter. Por, kėtu ka edhe parashikime tė tjerė nė lidhje me kometa. Njėra, sipas librit thuhet se do tė godasė tokėn nė vitin hebraik 5777, ekuivalenti i 2012".

Carlos Barros thotė se, "edhe profecitė e tibetianėve tė lashtė koincidojnė nė mėnyrė ekzakte me ato tė Majave. Flasin pėr njė periudhė, nė tė cilėn ėshtė i domosdoshėm ndryshimi. Por edhe kulturat e Amerikės Qendrore dhe ato tė indianėve tė Amerikės Veriore kishin profeci tė ngjashme.

Profecitė janė ekzaktėsisht tė njėjta. Ka shumė koincidenca edhe me kultura tė tjera, si pėrshembull ajo Judeo Kristiane dhe me atė islamike, me atė hindu si dhe atė kamboxhiane. Kemi tė njėjtin vizion.

Tė gjithė profecitė flasin pėr kėtė cikėl qė po jetojmė dhe qė ka nisur nė 2001, e sipas tė cilit do tė hyjmė definitivisht nė 2012. Pra, bėhet fjalė pėr kultura dhe pėr popuj qė nuk janė takuar asnjėherė e qė megjithatė kanė tė njėjtat profeci. Pra, nuk mund tė jetė njė koincidencė".

Edhe fiset amerikano-latinė Opi nė Jugperėndim tė Shteteve tė Bashkuara kanė profeci qė kanė tė bėjnė me fundin e botės tonė dhe hyrjen nė njė botė tė re. Njė detaj i kėtyre profecive tė tyre parashikon riardhjen nė kėtė botė tė paraardhėsve tė tyre tė lashtė, tė cilėt i kanė dhėnė dikur jetė qytetėrimit tė tyre.

Ka shumė teori dhe hipoteza nė lidhje me atė se, cili ėshtė ylli ngjyrė blu Kachina, i cili sipas profecive tė fiseve Hopi mendohet tė jetė njė trup qiellor qė merr forma njerėzore, i cili nė mėnyrė ciklike ka hyrė nė sistemin tonė diellor, ėshtė larguar dhe tashmė ėshtė duke u afruar.

Ndoshta mund tė bėhet fjalė pėr Kometėn Hale-Bopp, e cila u shfaq nė vitin 1997 e cila ka qenė kėtu mes nesh 54 mijė vjet mėparė, gjithashtu 12 mijė vjet mė parė nė epokėn e pėrmbytjes sė madhe si dhe dy mijė vjet mė parė nė kohėn e lajmėrimit tė ardhjes sė Krishtit.

Tregues tė ndryshėm tė ēojnė nė tė njėjtėn datė. Por, ēfarė do tė ndodhte ekzaktėsisht nė kėtė datė nė kėtė datė, nėse kėto profeci do tė rezultonin tė vėrteta? "Ka shumė tregues qė mund tė na bėjnė tė mendojmė pėr njė gjendje tė re vetėdijeje", thotė Geoff Stray. "Do tė ketė ndoshta njė epokė tė re tė njerėzimit, e cila mund tė jetė mė optimiste me shumė gjėra tė mira. Dhe 21 Dhjetori 2012 nuk do tė jetė apokalipsi, apo shkatėrrimi i botės".

Eshtė thjeshtė njė datė, njė datė precize nė tė cilėn do tė ndodhė njė ndryshim, do tė ndryshojė njė cikėl. Do tė jetė njė periudhė qė do tė karakterizohet nga shumė ndryshime nė ekonomi, nė shoqėri, nė marrėdhėnien me natyrėn. Kėshtu, kjo botė e re do tė ndryshonte mėnyrėn tonė tė tė menduarit, mėnyrėn tonė tė tė jetuarit, mėnyrėn tonė tė krijimit tė marrėdhėnieve me njėri-tjetrin, qė do tė thotė se do tė niste kėshtu njė botė e re njerėzish tė iluminuar.

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 24.04.09 11:35

Por ka edhe nga ata qė besojnė se nė 21 dhjetor 2012, diēka e pabesueshme do tė ndodhė nė planetin tonė.

Gjeologu rus, Dimitrov, ka demonstruar se sistemi diellor ėshtė duke hyrė nė njė zonė tė re energjitike plazme tė magnetizuar, e cila do tė ishte shkaktare pėr ndryshimet qė do tė ndodhnin nė Tokė.

Dimitrov thotė se, njė gjė e tillė nuk do tė kishte ndikim vetėm nė klimėn dhe nė gjendjen magnetike tė planetit tonė, por do tė provokojė edhe njė evolucion spontan masiv tė njerėzimit, pasi kėto ndryshime do tė kenė efekte qė do tė nisin mė pas tė lėshojė substanca neurokimike me efekte halucinogjene.

Njė numėr shumė i madh njerėzish do tė kenė vizione dhe pėrvoja paranormale.

Pėrtej teorive mė ekstreme duket nė fakt sikur qė nga lashtėsia na kanė dashur tė na pėrcojnė informacione qė kanė udhėtuar nėpėr shekuj. Gjuha e kėsaj profecie duket tė jetė ajo e metaforave, e simboleve, e rrėfimeve mitologjikė, kode numra dhe figura qė pėrfaqėsojnė simbole astronomikė. Ēfarė mesazhi pėrmbajnė? A bėhet fjalė vėrtetė pėr fundin e botės? Dhe pėrse kanė pėrdorur gjuhėn e yjeve?

Pėr tė treguar njė datė, e gjėja parė qė nevojitet ėshtė njė mėnyrė pėr tė shenjuar kohėn. Dhe e vetmja orė qė mund tė pėrcaktojė me saktėsi kalimin e kohės pa marrė parasysh konvencionet humane buron nga vėzhgimi i kohės qiellore. Ekziston njė fenomen astronomik, i cili quhet Pėrparėsi e Ekuinokseve. Eshtė ky ēelėsi pėr tė lexuar tė kaluarėn, dhe ndoshta edhe tė ardhmen tonė.

Me sa duket, popujt antikė kanė patur dije astronomike shumė tė pėrparuara dhe sipas disave, i kanė pėrdorur kėto pėr tė na transferuar ne informacione si nė rastin e Precedentit tė Ekuinokseve, qė me sa duket kanė menduar se do tė ishte i pashmangshėm zbulimi i tyre nga ana jonė.

Pėr tė kuptuar se ēfarė ėshtė Precedenti i Ekuinokseve, duhet tė bėjmė njė hap prapa dhe tė kuptojmė, se cilat janė lėvizjet qė kryen toka gjatė rrotullimit tė saj nėpėr hapėsirė. Ēfarė ndodh? Dimė tė gjithė qė kemi njė rruzull tokėsor, qė i vjen vėrdallė Diellit dhe nė tė njėjtėn kohė rrotullohet pėrreth boshtit tė vet. Kjo lėvizje rrotulluese pėrcakton njė precedent, domethėnė njė parathėnie tė ekuinoksit, krahasuar ky me pozicionin gjatė vitit pararendės.

Pasoja e parė ėshtė se ndryshojnė pikat e referimit. Pra, nėse Toka rrotullohet pėrreth boshtit tė saj, pra boshti polar, i cili ėshtė i drejtuar pėr nga ylli polar, ajo ēfarė ndodh ėshtė se, duke ndryshuar boshti i rrotullimit i Tokės, ndryshojnė edhe pikat e referimit dhe kėshtu pas 12 mijė vitesh, ylli polar qė ėshtė sot referimi i boshtit tė Tokės nuk do tė jetė mė i njėjti. Nė mėnyrė shumė tė ngadaltė, Dielli spostohet pėrgjatė tė 12 konstelacioneve tė Zodiakut.

Atij i duhen afro 2160 vite pėr tė pėrshkuar secilin konstelacion. Nė fakt duket sikur yjet lėvizin me njė gradė pėr ēdo 72 vjet. Pėr tė kryer tė gjithė ciklin e 360 gradėve janė tė domosdoshėm 25 mijė e 920 vite. Pra, Precedenti i Ekuinokseve ėshtė e vetmja mėnyrė e matjes sė kohės pa patur lidhje me konvencionet njerėzore.

Gjėja mė e pabesueshme ėshtė se popuj dhe kultura qė kanė qenė larg njėra-tjetrės si nė hapėsirė ashtu edhe nė kohė kanė treguar nė mėnyrė tė saktė fillimin e qytetėrimit tonė nė vitin 10450 para Krishtit, njė periudhė kjo qė me sa duket korrespondonte edhe me fundin e qytetėrimit paraardhės, ndoshta atė tė Atlantidės. Atėherė, le tė bėjmė njė kėrcim pas nė kohė dhe tė shikojmė se ēfarė parashikonin egjiptianėt e lashtė, Majat, Nostradamusi, si dhe popullsitė qė jetonin shumė kohė mė parė nė Kamboxhia.

Angkori ėshtė njė vend nė Kamboxhia, i mbushur me simbole astronomikė nė dukje tė pashpjegueshėm. Ai u ndėrtua gjatė perandorisė sė Kmerėve qė sunduan nė periudhėn ndėrmjet shekullit tė 9 dhe tė 15 pas Krishtit.

Por, vendosja e 72 tempujve kryesorė tė Angkorit riprodhon nė mėnyrė besnike yjet e konstelacionit tė Dragoit ashtu si kėta ishin nė qiell jo gjatė periudhės sė perandorisė sė Kmerėve, por pikėrisht si ishin nė agimin e ekuinoksit nė vitin 10450 para Krishtit, plot 12 mijė vite mė parė. Si ėshtė e mundur?

Nė vitin 1984, inxhinieri belg Robert Duval, arriti nė zbulimin se vendosja e tre piramidave tė Gizės kundrejt Lumit Nil si dhe skema qė krijohet prej diagonales qė i bashkon ato ėshtė imazhi i pasqyruar i rrugės sė qumėshtit si dhe tre yjeve tė Brezit tė Orionit. Sfinksi fiksonte me sy ekzaktėsisht korresponduesin e tij qiellor, Konstelacionin e Luanit.

"10450 para Krishtit. Nėse llogarit dhe mban parasysh ditėt dhe orėt sipas yjeve tė Orionit si dhe 12 hyjnive qė i mbajnė, ja pra tek tregojnė ato dy pėllėmbė tė shtrėnguara", thuhet nė Librin egjiptian tė tė Vdekurve. "Por e gjashta e tyre, qėndron nė buzė tė humnerės..."

Duke llogaritur gjashtė epoka pararendėse qė nga 10450 para Krishtit nė epokėn e Luanit kemi Luanin, Gaforren, Binjakėt, Demin, dashin dhe Peshqit.

"Me pėrmbushjen e tė madhit numėr Shtatė do tė ndodhė nė kohėn e Lojėrave tė ekatombit jo shumė larg nga epoka e madhe e mijėvjeēarit, qė tė vdekurit do tė ngrihen nga varret e tyre", paralajmėronte Nostradamus.

Kėshtu qė, mitologjia pėrmban tregues qė kanė tė bėjnė me fundin astronomik tė periudhės sė Peshqve dhe hyrjen nė epokėn e Akuariumit. Eshtė periudha qė jemi duke jetuar tani.

Megjithkėtė, nuk ėshtė e lehtė tė pėrcaktosh se, nė cilin moment ekzakt duhet tė ndodhė kalimi nga njėri konstelacion nė tjetrin. Sepse, gabimi qoftė edhe me njė gradė tė vetme korrespondon me plotė 72 vite.

Njė datė shumė e saktė ėshtė ofruar nga njėri prej qytetėrimeve mė tė zhvilluar tė sė kaluarės, Majat. Kalendari i tyre ishte nė gjendje qė tė parashikonte fenomene astronomikė si eklipset, ciklet hėnorė, cikli i Venerės dhe me njė precizion tė jashtėzakonshėm.

Po cila ėshtė pika qendrore e gjithė kėsaj profecie magjepsėse? Kemi parė se si popuj tė ndryshėm kanė treguar vitin 10450 para Krishtit si kohėn e fillimit tė qytetėrimit tonė. Por duhet tė dimė se, kanė treguar edhe njė fund tė kėtij qytetėrimi. Njė fund, i cili i bie tė jetė pak a shumė nė kėtė epokė. Por ka njė kalendar, pikėrisht ai i Majave qė duket se tregon njė ditė tė saktė: 21 Dhjetor 2012.

Vėmendja e madhe e demonstruar pėr raportet ndėrmjet ngjarjeve hapėsinore dhe atyre qė ndodhnin nė Tokė buron nga pėrdorimi i njė kalendari: Numėrimi i Gjatė. Ky i referohet njė cikli ditėsh tė pėrllogaritura, duke filluar qė nga Krijimi, apo mė saktė qė nga momenti kur, sipas Majave nisi epoka jonė: 13 gushti 3140 para Krishtit. Majat kishin llogaritur se epoka aktuale do tė pėrfundonte pas 13 ciklesh me nga 140 mijė ditė: 12 Dhjetor 2012.

Pėr kėtė gjė ėshtė diskutuar shumė kohėt e fundit, sepse nė vitin 2012 pėrfundon njė cikėl Maja. Pėrtej kėsaj date nuk ka parashikime tė tjerė dhe kjo ka bėrė tė mendohet se ndryshimi do tė jetė jo vetėm pėr majat, por pėr tė gjithė njerėzimin.

21 Dhjetor 2012. Ēfarė tregon nė tė vėrtetė kjo datė? Ēfarė do t'i ndodhė njerėzimit? Udhėtimi qė ėshtė kryer deri mė sot nga njerėzimi ka nisur nė vitin 10450 para krishtit, qė i korrespndon epokės pararendėse tė Luanit.

Sipas treguesve tė fshehur nė mitologji, njerėzimi duhet tė pėrballohet me njė moment shumė tė rėndėsishėm qė do tė ndodhė nė periudhėn mes fundit tė epokės sė gjashtė dhe nisjes sė epokės sė shtatė pararendėse.

"Kur ėngjėlli hapi shenjėn e shtatė, ai pa qė ndodhi njė tėrmet i fuqishėm, dielli u bė i zi si njė thes me qime kali, Hėna u bė e gjitha e ngjashme me gjakun, yjet e qiellit u shembėn nė tokė, ashtu sikurse kur njė pemė fiku e shkundur nga stuhia lejon tė bien fiqtė e papjekur. Qielli u tėrhoq nė rrotullim e sipėr dhe tė gjithė malet dhe ishujt u zhvendosėn nga vendi i tyre", thuhet nė apokalipsin e Shėn Xhovanit.

Po si do tė jetė toka pas 21 dhjetorit 2012? Disa studiues janė pėrpjekur qė tė imagjinojnė se si do tė ndryshone Planeti ynė nė vijim tė tronditjeve dhe katastrofave tė mėdha. Futurologu Gordon Michael Scallion, duke u bazuar nė skenarė shumė kompleksė ka arritur madje tė realizojė njė hartė tė re tė mundshme tė botės.

Kontinentet nuk do tė kishin mė tė njėjtat forma dhe konture si sot, ishuj tė rinj do tė dilnin prej oqeaneve, ndėrkohė qė zona tė tėra do tė zhdukeshin.

Pothuajse e gjithė Evropa do tė mbulohej nga uji. Nė Itali pėrshembull do tė mbeteshin vetėm disa zona Alpine dhe tė Apenineve.

Ndėrsa, Sardenja dhe Korsika do tė formonin njė ishull tė vetėm tė madh tė Mesdheut. Kontinenti afrikan do tė mund tė ndahej nė tre pjesė, ndėrkohė qė do tė duhej tė dilte nė sipėrfaqe njė zonė e madhe nė Oqeanin Atlantik, Atlantida legjendare.

Bregu perėndimor i Amerikės sė Veriut do tė fundosej tėrėsisht. Amerika e Jugut do tė ndryshonte nė mėnyrė rrėnjėsore formėn e vet. Nė Azi, Kina, Japonia dhe juglindja aziatike do tė zhdukeshin krejt. Brigjet e sotėm tė Australisė do tė pėrmbyteshin.

Pra, njė hartė e re dhe e pabesueshme e botės duket tė marrė jetė nėn sytė tanė, duke ndjekur teorinė e Scallion.

Por, gjithsesi ne nuk duhet tė harrojmė se shpesh herė, kur teoritė bėhen kaq ekstreme, kjo do tė thotė se e vėrteta ėshtė ndoshta ende shumė larg.

Nė ēdo rast, mbeten ende shumė pak vite deri nė 2012, pėr tė zbuluar sekretin e kėtyre profecive tė lashta, mjafton tė presim. Me shpresėn qė tė kenė tė drejtė studiuesit e lashtė tė Majave, qė thonė se na pret njė epokė e gjatė paqeje dhe qetėsie.
RD

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 29.04.09 1:56

21 Dhetor 2012 Fundi i Botės, apo njė fillim i ri?

A ėshtė e mundur ta dimė ardhmėrinė tonė? Disa thonė po, e disa tė tjerė thonė qė adhmėria e cdo njeriu ėshtė e shkruar dhe se ka njėrėz qė janė nė gjendje ta lexojnė atė akoma pa ardhur… Por a mund tu besojme Profetėve dhe parashikimeve tė tyre?

Nga India nė Amerikėn e Jugut, nga Nostradamusi, e populli Maya, tė gjithė duket se e kane njė datė precize., atė qė shumica e quajn "Fundi i Botės" e qė do tė ndodh nė ditėn e premte 21 dhjetor 2012.

A ėshtė e mundur qė kalendar tė ndryshėm dhe popuj tė largėt tė precizohen para mira vjetėsh mu nė kėtė datė? E ēfare do tė ndodhė saktėsisht?
Disa mendojnė qė ėshtė nje sekret i shkruar nė gurė, dhe I fshehur me shekuj.

Ti referohemi pra, kalendarit tė popullit Maya i cili pėrfundon mė 12dhjetor 2012. Kalendari Maya ka shume karakteristika, i ngjajshem sikur se i yni, i ka javėt qė pėrsėritėn, muajt qė pėrseritėn njė ashtu edhe orėt e ditės qe pėrsėriten.

Pėrderisa kalendari ynė i ka vitet qė nuk pėrsėritėn dhe vazhdon pa fund, kalendari i popullit Maya pėrfundon mė 21 dhjetor 2012.

Njė gje e cuditshe sepse edhe popuj tė tjerė, besime dhe fe tė ndryshme thone qė ne kėtė datė do tėjetė Fundi i Botės. Mirepo ėshtė njė zoteri qė quhet Nostradamus qė thotė "Kujdes aty nuk do tė jėtė fundi mirepo do tė ketė njė ndryshim tė madh, qė Bota jonė nga ajo datė do ti ketė 400 vjet paqe dhe harmoni qė nuk i ka pasur kurr mė parė".

Ajo qė ėshtė mė se e quditshme ėshtė qė edhe popuj dhe Parashikues tė ndryshum pa pasur kurre kontakte me popullin Maya e kane hudhė kėtė datė si fundi apo fillim i njė epoke tė re pėr Botėn tonė.

Populli Maya kishte njė kalendar qė zgjat 5125 vjet ka filluar 3114 para lindjės sė Krishtit (Isait a.s.) dhe do tė pėrfundoj nė vitin 2012. Qe njė kohė experte tė ndryshėm do tė eksplorojne se ēfar do tė thotė realisht kjo?

Parashikimet Maya ishin shum tė sakta duke filluar me vitet tona qė nga viti 1992 ka pasur njė seri tė ndryshimeve nė Botė nga 2001 kan ndodhur ngjarje qė kane ndryshuar edhe mė shume botėn tonė.

Maya dhe studiuesit e kalandarit tė tyre e kishin parashikuar luftėn nė Irak dhe fundin e njė diktatori, pastaj sulmin nė Kullat Binjake 5 dite para se tė ndodhte dhe nė ditėn e peste kishte ndodhur sulmi nė New York.

Ishte parashikuar edhe uragani Katerina dhe katastrofa nė Oqeani. Parashikimet Maya deri mėsot kan treguar njė precizitet tė jashtezakonshėm p.sh. eklipsi i Diellit i 19 gushtit tė vitit 1999 ishte parashikuar 5000 vjet mė pare me vetėm 33 sekonda gabim.

Ne kalendar dhe libra tė ndryshme tė popujve tė lashte ekzistojne disa kode qė pėr mė tepėr quhen kode sekrete, nė kėto kode ishte shkruar edhe ndryshimi nė tė keq i popullit hebre dita, data dhe emir i vrasėsit tė kryeministrit Izraelit Isaak Rabin.

Cikli i sistemit tone diellor si dhe mbare galaksia e bėnė njė rotacion qė zgjat 5125 saksisht aq sa zgjat kalandari Maya e qė kjo tė tregon se sistemi yne ka filluar ciklin para 3114 viteve dhe do te pėrfunoi ne dhjetorin e viti 2012.

Katastrofat nė universin tone janė tė pa shmangshme dhe shume studiues dhe te ditevet tė sotme kane mendime te ndryshme lidhur me daten dhe kalendarit e popullit Maya disa thone qė do te godas njė meteorit token tonė i cilili me ndryshimin e ciklit do te gjindet nė linje te drejt me tokėn tonė, disa tė tjere thone se harta aktuale e botes do te pesoj ndryshime katastrofike duke perfshire tėrė Europen me uje dhe vetem zonat alpine te mbetura.

Lidhur me kėtė Gazeta "Java" i ka anketura disa qytetar rasti nė Milano tė Italise qė kėtyre ditėve tė fundit po thuaj cdo televizion dhe radio italiane e kishte nė progorame e dokumantare tė ndryshme kėtė temė.

Lidhur me pyetjen se cfare mendojne per Vitin 2012 dhe fundin e botės: Marku nga Milano Pergjigjet:" Populli Maya ose kane qene gjenial… Ose tė ardhur nga jashtė tokėsorėt (Aliena) ose ose Jezu Kirishta tė tėrė universit, tė ardhur nga njė etni superiore nga kjo e jona pėr tė na treguar rrugėn e vėrtete. Apo kush e di se cfar tjetėr, askush akoma me qartesi nuk di gjė, mbetet tė presim edhe 3 vite dhe tė shikojm se cfar do tė ndodh?

Antonella: Ngjarjet veq se kane filluar kriza ekonomike, financiare e ka kapluar tėrė Botėn, unė mendoj se do tė ketė nje fillim tė ri, fundi i eres sė naftes dhe fillimi i erės sė bicikletave?

Carlo: Mė pėlqen tė besoj se do tė kėtė njė fillim tė ri paqesor dhe ku tė gjithe do tė jemi tė barabarte?

Sandra: Nuk besoj shum nė parashikime por edhe nėse do tė jetė fundi i Botes do tė gėzohem sepse do tė jetė edhe fundi i hajnive dhe kontrabandave politike ne tėrė Botėn…

Parashikimet Maya nuk precizojne fundin e Botės por njė fillim tė ri tė paqės, harmonise dhe lumturise.

Sido qe te jete deri nė vitin 2012 mungojn vetėm pak vite, pėr ta zbuluar sekretin e kėtyre parashikimeve antike mjafton tė presim, dhe tė shpresojm se Nostradamusi dhe Parashikuesite antike Maya kishin tė drejte nė thėnien : "Do tė na pres njė epoke e paqės dhe lumturise".

Avni Jashari

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 29.04.09 2:01

Ēfarė do tė ndodhe nė dhjetor 2012 ?

Shumė njerėz kanė dijeni pėr kalendarin e fisit Maja, por jo tė gjithė e kuptojnė se ēfarė do tė thotė ai ose si funksionon. Ky kalendar pėrfundon mė 21 dhjetor 2012. Ēfarė do tė thotė kjo? Ata qė i njohin fisin maja dhe saktėsinė e tyre tė habitshme nė parashikimin e gjėrave, kanė arsye tė tremben.

Majat kishin njė mėnyrė shumė tė saktė tė tė kuptuarit tė sistemit diellor, mėnyrėn se si rrotullohet dhe se si kėto cikle ndikojnė nė botėn tonė shpirtėrore. Mė domethėnėsi nga kėto cikle ėshtė ai qė ka lidhje me profecitė e vitit 2012. Mė poshtė ne do tė shpjegojmė detajet kryesore tė profecisė dhe tranzicionin e vitit 2012.

Majat dinin qė dielli, ose Kinich-Ahau si e quanin ata, sinkronizohet me qendrėn e galaksisė. Nga kjo qendėr e galaksisė, dielli merr njė "shkėndijė" drite qė e bėn tė shndrisė me mė shumė intensitet, duke prodhuar atė qė shkencėtarėt e quajnė "shpėrthim diellor" qė ndryshon edhe fushėn magnetike tė diellit. Majat thonė se kjo ndodh ēdo 5125 vjet dhe shkakton njė zhvendosje tė rrotullimit tė tokės.

Majat mendojnė se procese universale, si "frymėmarrja" e galaksisė, janė cikle qė nuk ndryshojnė asnjė herė. Ajo qė ndryshon ėshtė vetėdija e njerėzve qė kalojnė pėrmes kėsaj, gjithmonė nė njė proces nė kėrkim tė perfeksionit.

Bazuar nė vėzhgimet e tyre, Majat, parashikuan qė nga data e nisjes sė civilizimit tė tyre qė ėshtė viti 3113 Para Krishtit, njė cikėl do tė pėrfundonte pas 5125 vitesh. Llogaritė tregojnė se data do tė jetė 21 dhjetor 2012.

Nė kėtė datė dielli do tė marrė njė rreze tė fortė nga qendra e galaksisė. Do tė ndėrrojė polaritet duke prodhuar njė ngjarje kozmike.

Civilizimi maja ishte nė ciklin e pestė tė diellit dhe besonte se para tyre kishin qenė edhe katėr civilizime tė tjera, tė cilat u shkatėrruan nga katastrofa tė mėdha natyrore. Ata besonin se ēdo cikėl ishte thjesht njė nivel nė vetėdijen kolektive tė njerėzimit.

Nė kataklizmin e fundit tė Majave, civilizimi u shkatėrrua nga njė pėrmbytje e madhe e cila la shumė pak tė mbijetuar. Kėta tė mbijetuar ishin paraardhėsit e tyre.

Ata besonin se duke njohur fundin e ciklit tė tyre njerėzimi do tė pėrgatitej pėr atė qė do tė ndodhte nė tė ardhmen dhe pėr kėtė do tė ruajnė speciet dominuese qė tė vazhdojnė racėn njerėzore.

Ata mendojnė se ndryshimet qė do tė vijnė do tė lejojnė njerėzit qė tė kėrcejnė njė kuant mė shumė nė rrugėn e evolucionit e vetėdijes pėr tė krijuar njė civilizim tė ri qė do tė tregojė harmoni dhe madhe dhe dhembshuri pėr tė gjithė njerėzimin.

Profecia e parė flet pėr "Kohėn e jo-kohės", njė periudhė prej 20 vitesh, tė cilėt janė 20 vitet e fundit tė ciklit prej 5125 vitesh tė diellit. Kjo periudhė ėshtė nga vitit 1992 deri nė 2012 dhe ata e quajnė Kat..n. Majat kanė parashikuar qė gjatė kėtyre viteve erėrat diellore do tė bėhen mė tė forta dhe do tė shihen nė diell. Kjo do tė jetė njė kohė e arritjeve tė mėdha dhe shanseve tė shumta pėr njerėzimin.

Sipas Majave, kėto ndryshime do tė ndodhin nė mėnyrė qė njerėzimi tė kuptojė si funksionon universi nė mėnyrė qė tė ngrihet nė njė nivel superior duke lėnė pas materializmin sipėrfaqėsor dhe tė ēlirojė veten nga vuajtjet.

Majat thonė se shtatė vjet pas nisjes sė Kat..n, pra nė 1999, ne do tė hyjmė nė kohėn e errėsirės e cila do tė na detyrojė tė konfrontohemi me sjelljen tonė. Profecitė e Majave thonė se nisja e kėsaj periudhe do tė shėnohet nga njė eklips diellor mė 11 gusht 1999.

Kjo do tė pėrkojė edhe me rreshtimin e paprecedent tė tė gjithė planetėve nė njė linjė dhe ėshtė nisja e periudhės 13 vjeēare, e cila ėshtė edhe mundėsia e fundit pėr njerėzimin tė kuptojė ndryshimet qė po vijnė nė njė moment pėr rigjenerimit shpirtėror. (Tė mendosh qė majatė e kishin parashikuar saktėsisht eklipsin e 11 gushtit 1999 qė 5 mijė vjet mė parė, kjo nuk ėshtė pak.

Pėr Majat ēdo gjė ėshtė e numėruar dhe koha e 13 numrave tė shenjtė nisi nė gusht 1999. Ata parashikuan se bashkė me eklipsin, forcat e natyrės do tė vepronin si katalizatorė tė ngjarjeve duke i pėrshpejtuar me njė forcė aq tė madhe sa njerėzimi do tė ndihet i pafuqishėm pėrpara tyre. Gjithashtu, teknologjia ku ne besojmė aq shumė do tė nisė tė dėshtojė.

Ne nuk do tė jemi mė tė aftė tė mėsojmė nga civilizimi ynė nė mėnyrėn se si jemi organizuar nė shoqėri. Ata thonė se zhvillimet tona tė brendshme shpirtėrore do tė kėrkojnė njė vend dhe mėnyrė mė tė mirė pėr tė vepruar.

Profecitė e para janė marrė nga studimi i diellit. Majat zbuluan se i gjithė sistemi diellor lėvizte, se edhe universi ynė ka ciklet e tij, pėrsėritet nė periudha qė nisin dhe mbarojnė si dita dhe nata. Sipas Majave, dielli ynė dhe tė gjitha planetėt rrotullohen nė cikle drejt qendrės sė galaksisė, dritės qendrore tė galaksisė. Njė sistemi diellor i duhen 25.625 vjet qė tė bėj njė cikėl tė plotė tė elipsit dhe kjo quhet njė ditė galaktike.

Cikli ėshtė i ndarė nė dy gjysma, tė ngjashme me natėn dhe ditėn. Pjesa nė gjysmėn mė pranė dritės qendrore ėshtė dita e sistemit tonė diellor dhe pjesa tjetėr ėshtė nata. Secila ditė e secila natė zgjasin nga 12800 vjet.

Majat zbuluan se ēdo cikėl i madh ka ciklet e vogla qė mbajnė karakteristika tė veēanta. Njė ditė galaktike ndahet nė pesė cikle me nga 5125 vjet secili.

Profecitė e Majave thonė qė nė vitin 1999 ne nisėm tė dalim nga fundi i ciklit tė pestė, i cili filloi nė vitin 3113 Para Krishtit dhe ne gjejmė veten tonė nė mėngjesin e ditės galaktike.

Nė kėtė pikė ne dalim nga errėsira dhe jemi gati pėr tė hyrė nė dritėn e galaksisė nė vitin 2012. Ata thonė qė nė fillim dhe nė fund tė kėtyre ditėve, pra ēdo 5125 vjet, drita qendrore e galaksisė lėshon njė reze tė fortė dhe tė shndritshme.

Dhe nga ky shpėrthim drite sinkronizohen tė gjitha planetėt me diellin. Majat e krahasojnė kėtė shpėrthim me pulsin e universit, i cili rreh ēdo 5125 vjet, ky puls shėnon fundin e njė cikli dhe fillim e njė cikli tjetėr. Pulsi zgjat 20 vjet dhe kėtu kthehemi tek "Koha e jo kohės".

Ėshtė njė periudhė zhvillimi, e shkurtėr por shumė intensive, brenda cikleve tė mėdha ku ne na jepen mundėsi tė mėdha por edhe hidhemi nė erėn e re tė evoluimit si individė dhe si njerėzim.

Kalendari i majave ėshtė i pėrpiktė. Ndaj misteri i madh majave pėrmblidhet nė pyetjen: Pse ata e kanė ndėrprerė kalendarin e tyre nė dhjetor 2012?

Ēfarė ndodh nė krishtlindjet e 2012 sipas interpremtimit tė Majave

Pak ditė pėrpara krishtlindjeve 2012 qielli ndahet nga dielli dhe toka e thatė nis tė rritet. Oqeanet i pėrgjigjen ndryshimeve tektonike dhe nė kėtė moment nis pėrmbytja e madhe e tokės. Era e re e njerėzimit kthehet nga dominim nė mbijetesė.

Data e saktė e kėsaj ngjarjeje ėshtė 21 dhjetor 2012. Hėna do tė jetė tetė ditė e vjetėr dhe do tė jetė muaji i tretė hėnor nga njė seri prej gjashtė.

Shekulli

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 29.04.09 13:03

Me thoni si duhet ti komentosh ne keto profeci e parashikime te sakta te te shume popujve.E verteta eshte se ngelesh pa fryme kur i lexon dhe ndjehesh i pavetedijshen kur e imagjinon se kjo mund do te ndodhe realisht.

Mendoj qe pervec dhen'jes se fakteve e dekumenteve per kete parishikim,me qe nje pjese e njerzve ketu tek ne i marrin gjerat ashtu sic ja interpreton, kerkohet dhe nje zbutje te tmerrit qe po pllakos njerzit.

Jemi para nje katasrofe tjeter njerzore, ate te gripit te derrit, keshtu qe parashikimet po realizohen me forma e veprime te sakta per fundin e botes.Keto jane shenjat qe po i paraprijne kataklizmes apo apokalipsit te madh.

Jemi brezi qe do shohim ditet e ferrit me syte tone.Vertete, nga lufte per mbisundim deri me tash, njezimit i del detyra per mbijetese.Po kush do e kete nje fat te tille qe do mbijetoje...? Pa tjeter qe ata qe kane mbisunduar,sepse kane teknologjine e mjetet per te arritur te pamunduren.

Ne imagjinaten time krijohen vizione te tmerrshme per ate qe do ndodhi.E verteta eshte se njerzimi ka nevoj per per nje rigjenerim te rraces se tij, sepse realisht jemi bere ujqer te njeri tjetrit.

Shpresoj te mos ndodh ajo qe parashikohet, por nese ndodh mos qofte periudhe gjate vuajtjesh, por sa me e shkurter.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Neo prej 08.05.09 21:12

Duke u bazuar mbi kalendarin e Maya-ve, epoka aktuale e Floririt (e pesta), do te mbaroje ne 21/12/2012. Kater epokat e perpareshme (e Ujit, e Ajrit, e Zjarrit dhe e Tokes) paskan perfunduar duke shkaktuar ndryshime te medhaja ambientale.

Sipas shume kerkuesish, kataklizmat qe karakterizojne fundin e epokave Maya u shkaktuan nga nje ndryshim drejtimi te fushes magnetite te Tokes, si rrjedhoje e spostimit te boshtit te planetit.

Faktikisht, Toka here pas here paska ndryshime ne perkuljen e boshtit ne krahasim me planin oval te sistemit diellor. Si pasoje e kesaj provokohen skenare apokaliptike, qe jane pershkruar nga studiuesi i Historise Immanuel Velikvosky ne librin e tij “Earth in Upheaval”.

“... Nje termet do te degjohet ne te gjithe Boten. Ajri e Uji do te levizin me vazhdueshmeri si per inerci, Toka do te pershkohet nga Uragane e deterat do te mbulojne kontinentet… Temperatura do te behet shume e larte e shkembinjte do te lengezohen, vullkanet do te behen aktive, llava do te eci e do te mbuloje carjet e tokes te krijuara nga thatesira, duke mbuluar keshtu hapesira te medha. Neper fusha do te dalin male qe do te vazhdojne te zgjaten duke ia kaluar atyre ekzistuese e duke shkaktuar ndryshime te panumerueshme.

Liqenet do te ulen dhe pak e nga pak do te zbrazen, lumenjte do te ndryshojne rrugen e rrjedhjes, nje pjese e madhe e fushave bashke me njerezit qe jetojne ne to do te mbulohen nga deterat. Pyjet do digjen nga zjarret e pemet do te hiqen nga toka nga stuhite e uraganet… Deti, i braktisur nga ujerat do te kthehet ne shkretetire. Nqs spostimi i boshtit do te shoqerohet me nje ndryshim ne shpejtesine e rrotullimit, ujerat e oqeaneve do te spostohen nga equatori neper pole duke ndryshuar keshtu edhe vendodhjen e tokes nga nje pol ne tjetrin.

Spostimi i boshtit do ndryshoje klimen ne cdo vend…

Ne rast te nje spostimi te shpejte te boshtit tokesor, shume lloje kafshesh ne toke e ne det do te shkaterrohen e qyteterimi, nqs do te ekzistoje akoma, do te jete ne stadin me primitiv”.
Hipoteza e Velikovskyt, ka te beje me fundin e jetes ne planetin Toke.

Per personat qe s’kane dijeni mbi Fiziken, mund te duket si e tepert thote historiani, duke shtuar qe ne univers ngjarje te tilla jane te perditshme. Absurditeti eshte qe te gjitha keto merren si natyrore. Ajo qe s’eshte natyrore eshte besimi qe keto ngjarje jane te pamundura.

Velikovsky perfundon arsyetimin e tij duke thene qe profetesia e perfundimit te epokes se peste vjen nga nje llogaritje e kthimit te fushes magnetike tokesore, e parashikuar per ne 2012.

Keshtu dhe disa studiues americane mendojne se qyteterimi Maya u shkaterrua per shkaqe natyrore, si ajo e ngritjes se temperatures se tokes. E sipas tyre keto fenomene jane ciklike.
Edhe se jo drejt per drejt, kjo profeti, eshte vleresuar nga dosjeja e paraqitur nga Pentagoni ne 2003 sipas te cilit ne 2020 parashikohen katastrofa kolosale qe do te prishin gjendjen e tanishme te planetit nga ngritja e temperatures.

Sipas disa studimeve te sotme, gjithcka le ne besimin qe toka ciklikisht ka nje lloj rifillimi nga zeroja te gjithckaje, duke nisur nje epoke te re. Shume studiues mendoje se jemi afer kesaj ndodhije.

Sidoqofte, si perfundim mund te them qe, profetesite mbi fundin e njerezimit jane te panumerueshme: ka nga ata qe parashikojne shekndija e zjarr nga qielli, apo nga ata qe parashikojne termete e katastrofa natyrore, te tjere perplasjen e nje meteoriti, dikush tjeter flet per luftra nukleare te cilave raca njerezore nuk do t’i mbijetoje ose te pakten do te shpetojne vetem disa qe e kane merituar mbijetesen, “te rizgjuarit”.

Qyteterimi Maya beri arritje shkencore te rendesishme…

Per te numeruar vitet, perdorte yjet e planetet: “Numerimi i madh”, bazohej ne levizjet e planetit Venus. Ata e ndane kohen ne nje seri ciklesh qe fillonin me lindjen e Venusit. Cdo cikel zgjaste 1 milion e 872000 dite. Cikli qe po jetojme tani ka filluar ne 13 gusht te vitit 3114 para lindjes se Krishtit e do te mbaroje ne 21 dhjetor te 2012 pas Krishtit.

Maya-t ishin shume te sigurte mbi ciklin aktual edhe ishin te bindur qe ishte cikli i fundit. Kur bota te kete kompletuar kete cikel, thonin, do te mbaroje nepermjet permbytjeve te medha, termeteve e zjarreve: nje skenar shume i ngjashem me profetesite e Testamentit te Ri.

...Ne syte tane cdo dite ka luftra (mendoni qe kemi arritur deri ne piken sa te luftojme per te arritur paqen!),.. vullkanet duken sikur jane zgjuar pas shume e shume kohe gjumi, termetet e ngritja e nivelit te detit levizin edhe zemren e njerezve. Shohim me vazhdueshmeri shira e tufane qe duket sikur pastrojne dicka te ndotur... Kurse Toka mer cdo dite racionin e saj te ndotjes, me mbeturitat e skartimet industriale. Po shkaterrojme harmonine natyrore.

Qe klima ka ndryshuar e dime te gjithe, edhe se shpesh bejme sikur nuk ka ndodhur asgje.
Temperatura po rritet e nuk shqetesohemi edhe aq shume, e kjo rritje shkakton shira te keqija me pasoja tufanesh, vorbulla ajri, termete e keshtu me rradhe...

Ne shume Fe ka profetesi qe jane te mendimit qe jemi duke jetuar nje periudhe disi te veshtire, qe ka te beje me kalimin e njerezimit drejt nje epoke te re... Maya-t, dicka qe kemi njohur qe ne 1500 me sundimin spanjoll, e kane parashikuar te gjithe kete, sepse cdo gje eshte e shkruajtur. Duke bere nje studim shkencor e fetar mbi funksionimin e universit kane arritur te lexojne ne ligjet e palevizshme te kozmosit duke zbuluar keshtu efektet dhe shkaqet.

Cilat jane efektet qe ne i shkaktojme Tokes, galaktikes, kozmosit, me sjelljen tone e cilat jane efektet e levizjes se planeteve mbi sjelljen tone? Ajo qe nuk kuptojme eshte se si nga nje kalendar mund te zbulohet e gjithe kjo?

Atehere le te shpjegojme per nje moment se cfare dmth kalendari per Maya-t.

Kalendari keshtu si e njohim ne sot, keshtu sic na ka ardhur, eshte domozdoshmerisht arritja e nje lloj tipi culture e shekullit te pare p.l.K., ndermjet viteve 50 e 100 para Krishtit. E pothuajse me siguri sipas eksperteve, nuk kane qen Maya-t ata qe e kane krijuar por Tolteket, nje popull qe vinte nga Veriu edhe se nuk dihet me saktesi se nga, e mbase kishin njohur edhe qyteterime te tjere!

Ky kalendar eshte shume i sakte, i bere nga prifterinj qe ishin edhe astronome, filozofe e shkencetare, sa qe eklipsi diellor i 11 gushtit te vitit 1999 u shfaq vetem me 33 sekonda me vonese ndaj kohes se parashikuar nga Maya-t, parashikim i bere rreth 3000 vjet p.l.K.Kalendari Maya perbehet nga 9 elemente kryesore: Dita qe quhet Kin, qe emeronte edhe Diellin dhe priftin diellor, dmth dicka te afert, te nxehte e qe jep jete.

Cdo dite ka nje emer te ri e prandaj ka disa Kin. Pastaj jane Uinalet, muajt: jane te perbere nga 20 dite plus nje muaj shtese i perbere nga 5 dite per te arritur ne 365. nuk i shtonin nje dite nje muaji sic bejme ne cdo 4 vjet, nuk ekzistonte viti bizestil pra.

Pastaj ishte Tun qe ka te beje me vitin e perbere nga 365 dite, ndersa katun qe ka te beje me 20 tun, pastaj kemi baktun, karaktun qe shumezohen gjithmone me 20, kinciltun e deri sa arrinin tek autun. Me pas shtonin disa modifikime te vogla, ne menyre per te pasur nje kohe precize mbi stinet dhe oraret, keshtu qe viti te llogaritej me saktesi.

Ne fakt asnjehere me pare nuk eshte dhene nje parashikim i sakte per dicka qe mund te ndodhe ne planet. Pra 21 dhjetori i 2012 do te jete nje dite qe do pritet nga mbare bota si DOOMSDAY (dita gjykimit). Fiset indiane e parashikojne kete eveniment si nje ylber paqeje qe do kaloje ne toke edhe dashuria dhe lumturia do mbizoteroje ne toke.

Shume te tjere e paraqesin kete ngjarje si nje dite te tmerrshme per njerzimin, por e verteta e sigurte nuk do merret vesh pervecse ne diten 21 dhjetor 2012.. deri atehere PRESIM.

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 10.05.09 9:50

Qe nga ky moment tokes tone i kane ngele dhe


...................................................1321 dite
.......................................................01 ore
.......................................................27 minuta jete


A do te kete fat ndokush t'i shpetoi kesaj katastrofe te pashmangeshme..?

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 07.06.09 12:43

Katastrofizmi - Rreziku vjen nga kozmosi

Mund tė kishte qenė njė skenė nga njė film i Hollywood-it me fatkeqėsi natyrore: njė ish-astronaut i NASA-s tund para syve tė tė gjithėve njė raport, i cili u bėn thirrje Kombeve tė Bashkuara qė tė ndėrmarrin veprime urgjente me qėllim qė tė shmanget njė katastrofė globale.

Por nuk ishte njė takim si nė filma. Nė njė mbledhje tė zhvilluar nė Vienė, Austri nė nėntor tė vitit qė kaloi, ish-astronauti Rasėll Zhvaikart, u tha zyrtarėve tė Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara se duhej qė tė ndėrmerreshin menjėherė hapa tė mėdhenj dhe emergjentė pėr tė pėrballuar vetė rrezikun qė shkaktojnė impaktet kozmikė.

Sipas njė studimi ekspertėsh qė u prezantua nė takim, njė pėrplasje me njė tė ashtuquajtur Objekt Pranė Tokės - njė prej mijėra copėrave tė mėdha tė objekteve qė vijnė nė orbitėn e Diellit shumė pranė Tokės - mund tė shkaktojė "shkatėrrim tė tmerrshėm", duke bėrė tė duken si hiēgjė fatkeqėsitė natyrore qė jemi mėsuar tė shohim shpesh.

Jo shumė kohė mė parė, komente tė tillė do tė ishin vėnė nė lojė prej komunitetit shkencor dhe do tė konsideroheshin prej tij si paranojė thuajse fetare. Por jo mė. Tė parit e Tokės si njė parajsė kozmike, qė ėshtė formėsuar prej proceseve tė ngadaltė e tė qendrueshėm tė gjeologjisė, ėshtė hedhur nė erė prej provave se planeti ynė vuan rregullisht nga katastrofa tė njė madhėsive tė tillė, qė deri tani kemi menduar se u pėrkasin vetėm miteve dhe legjendave tė lashtėsisė.

Qė nga dorėshkrimet e Babilonisė, deri tek kronikat e Epokės sė Errėt, pėrshkrimet e fatkeqėsive qė godasin me pasoja shkatėrrimtare kanė qenė prej njė kohe shumė tė gjatė karakteristika tė rrėfimeve pėr historinė e hershme tė Tokės. Shumė pėrshkruajnė zjarre qė bien si shi prej qiellit.

Legjenda e Gilgameshit, e cila e ka burimin nė Mesopotaminė e 4000 vjetėve mė parė, pėrshkruan se si "shtatė gjykatėsit e ferrit" ngritėn pishtarėt e tyre, duke ndezur flakė tė gjithė Tokėn dhe dėrguan njė stuhi, e cila e shndėrroi ditėn nė natė. Duke shkruajtur mė shumė se 2000 vite mė vonė, kleriku britanik i Epokės sė Errėt, Gildas, pėrshkruante "njė zjarr qė zbriti nga qielli" aty rreth vitit 441 pas Krishtit, qė bėri errėsimin total tė qiejve dhe shkaktoi migrim tė njerėzve nga Anglia, me tokėn qė mbante shenja tė shkatėrrimit edhe njė shekull mė vonė.

Kėndvėshtrimi dramatik pėr historinė e Tokės, qė shfaqet sot, vėshtirė se mund tė jetė mė i ndryshėm nga ai i akademikėve dhe studiuesve modernė, qoftė edhe ata tė njė periudhe tė afėrt si vitet '80. Pėr shekuj tė tėrė, ideja e ngjarjeve kozmike qė ndikojnė nė jetėn mbi Tokė shihej si njė herezi nga Kisha, e cila i konsideronte katastrofat si provė tė ndėrhyrjes hyjnore dhe po kėshtu edhe nga establishmenti shkencor, i cili e injoronte duke e konsideruar thjeshtė supersticion.

Megjithatė, gjatė njėzetė viteve tė fundit, pesha e dukshme e provave ka konfirmuar realitetin e katastrofave tė dėrguara prej qiejve - dhe ka zbuluar se sa pranė tyre jemi afruar nė tė kaluarėn - siē ėshtė rasti i incidentit Tunguska 100 vjet mė parė.

Dyshimet se "mitet" e katastrofave globale duhet tė merren seriozisht, e kanė nė fakt origjinėn qė nė agimin e vetė shkencės moderne, nė shekullin XVII. Nė vijim tė botimit tė ligjeve tė lėvizjes sė Njutonit, si dhe gravitetit universal nė vitin 1687, astronomi britanik Edmond Hallej, vendosi qė t'i zbatojė kėto ligje pėr misterin e kometave.

Duke studiuar tė dhėnat e shfaqjes sė tyre, Halley argumentoi se kometat e shndritshme tė viteve 1456, 1531, 1607 dhe 1682 kanė qenė nė fakt e njėjta kometė, qė ka ndjekur njė orbitė shumė tė madhe eliptike pėrreth Diellit nė pėrputhje me Ligjet e Njutonit. Por Hallej vėrejti edhe diēka tjetėr: njė kometė qė pėrshkonte orbitėn e Tokės mundet qė njė ditė tė pėrplaset me ne, me pasoja ndoshta shkatėrrimtare.

Nė dhjetor tė vitit 1694, Hallej mbajti njė leksion nė Shoqėrinė Mbretėrore tė Londrės, nė tė cilin ai deklaroi se Pėrmbytja e Madhe biblike mund tė jetė shkaktuar prej impaktit tė njė komete. Ai madje argumentoi se veēori tė tilla, si pėr shembull Deti Kaspik, mund tė jenė shkaktuar prej ngjarjeve tė tilla kataklizmike.

Brenda disa ditėsh, ai e kish tėrhequr mbrapsht pretendimin e tij me sa duket nėn trysninė eklesiastike. Kisha i shihte katastrofat si pėrmbytja e madhe, si njė provė tė fuqisė sė Perėndisė dhe ēdo lloj pėrpjekje pėr t'i shpjeguar ato duke pėrdorur shkencėn, nuk inkurajohej aspak. Edhe kėshtu, leksioni i Halley do tė vėrtetohej si njė pikė kthese, duke nxjerrė nė pah pėr herė tė parė dobėsinė e Tokės pėrballė forcave kozmike.

Nė shekullin e ardhshėm, tė tjerė do tė pėrpiqeshin gjithashtu qė tė vendosnin nė baza shkencore rrėfimet biblikė mbi katastrofat, me matematicienin britanik tė Kembrixhit, Uilliam Uiston qė deklaronte se njė analizė e orbitave kometare tregonte qė Pėrmbytja e Madhe kishte ndodhur nė vitin 2349 para Krishtit.

Deri nė fillim tė shekullit XIX, zoologu i shquar francez, Zhorzh Kuvie deklaroi se kishte gjetur prova tė pakundėrshtueshme pėr Pėrmbytjen e Madhe - nė kuptimin e drejtpėrdrejtė tė fjalės. Duke studiuar mbetje gjeologjike pėrreth Parisit, ai kish gjetur qė fosile tė krijesave detare nė njė shtresė tė lashtė ishin mbivendosur prej atyre tė krijesave tė tokės.

Mė pas, mu mbi vete, kėto fosile krijesash tokėsore kishin sėrish fosile tė krijesave detare - ku shtresa mė e sipėrme jepte prova pėr njė pėrmbytje tė madhe dhe tė shpejtė pėrreth Parisit tė kohėve tė sotme. Kuvie i interpretoi kėto ndryshime tė befasishėm nė tė dhėnat e fosileve si prova tė katastrofave tė menjėhershme, tė cilat shkatėrruan jetėn nė Tokė dhe prej tė cilave pėrmbytja e Madhe ishte shembulli mė i fundit.

Baza solide

Zbulimet e Kuvie, tė botuara nė vitin 1812, fituan mbėshtetjeen e njė numri shkencėtarėsh me famė, si gjeologu Xhejms Holl dhe pas kėsaj u lind lėvizja "katastrofiste". Tė tjerė ishin thellėsisht skeptikė, megjithatė, duke vėnė theksin nė faktin se provat pėr njė pėrmbytje globale nuk ishin aspak bindėse.

Mė skeptikėt nga tė gjithė ishin ndjekėsit e gjeologut skocez, Xhejms Hatėn, themeluesi i pikėpamjes "uniformitariane" tė historisė sė Tokės. Nė vitin 1795, ai kishte botuar njė tekst dyvėllimėsh bazuar nė pikėpamjen se proceset e ngadaltė dhe tė vazhdueshėm qė i japin formė planetit tonė sot ishin gjithashtu shumė tė rėndėsishėm nė tė kaluarėn e largėt.

Uniformitarianizmi ishte njė ide e fuqishme, e cila u lejonte gjeologėve qė tė ekstrapolonin nga ajo ēfarė mund tė shihnin nė tė tashmen, pėr tė ngritur pyetje nė lidhje me historinė e Tokės. Avokati mė i fortė i kėsaj pikėpamjeje ishte njė tjetėr skocez, avokati dhe gjeologu Ēarls Lajėll, i cili e shihte katastrofizmin si njė pėrpjekje tė fanatikėve fetarė pėr tė fituar besueshmėri shkencore pėr besimet e tyre. Lajėll tregoi se "provat" e Kuvie pėr Pėrmbytjen e Madhe mund tė shpjegoheshin me ndryshimet gradualė nė nivelin e detit, duke sulmuar njėkohėsisht katastrofistėt se po tregoheshin shumė tė prirur pėr tė dhėnė shpjegime supernatyrorė.

Deri nė vitet 1830, libri me shumė ndikim i Lajėll, "Parimet e Gjeologjisė", kishte siguruar qė pretendimet pėr katastrofė globale ishin menjėherė tė lidhur me supersticionin e tepruar. Megjithatė, ndėrsa Lajėll kishte treguar se provat pėr katastrofat e tė shkuarės nuk ishin bindėse, ai nuk kishte treguar nga ana tjetėr as qė ato ishin tė pamundura. Ajo ēfarė ai kish bėrė ishte qė tė garantonte se ēdo lloj kundėrshtimi ndaj uniformitarianizmit do tė haste nė vėshtirėsi shumė tė mėdha nė 150 vitet e ardhshėm.

Disa shenja se nga do tė vinin kėto kundėrshtime nisėn tė shfaqen edhe teksa Lajėll ndėrtonte idenė e tij kundėr katastrofizmit. Pėr shekuj tė tėrė kish patur zėra pėr gurė qė binin nga qielli, por tė gjitha ishin hedhur poshtė si thjeshtė legjenda popullore - e gjithė kjo deri nė 26 prill tė vitit 1803, domethėnė nė kohėn kur meteorėt ranė si shi nga qielli nė fshatin Aigle nė Normandi, Francė. Njė investigim i kryesuar nga astronomi i shquar franbcez, Zhan Biw, tregoi se gurėt kishin ardhur me tė vėrtetė nga hapėsira.

Shkencėtarėve iu desh shumė mė tepėr kohė qė tė pranonin se meteorėt e mėdhenj mundej qė edhe ata tė godisnin Tokėn. Nė fundin e viteve 1890, Gruv Gilbert, kryegjeolog nė Vėzhgimin Gjeologjik tė SHBA, vendosi tė inevstigojė tė dhėnat pėr numrin e madh tė meteorėve qė zbuloheshin dhe nxirreshin nga nėntoka pėrreth njė krateri 1.2 kilometėrsh nė shkretėtirėn e Arizonės.

Duke mos arritur tė gjejė njė meteor gjigant nė kėtė krater, Gilbert argumentoi se ai duhej tė ishte formuar nga njė flluskė avujsh nė shkėmbin dikur tė shkrirė - duke injoruar kėshtu mundėsinė qė meteori mund tė kish pėsuar vaporizim pas impaktit. Nė vitin 1906, Daniel Berringėr, njė inxhinier minierash amerikan, botoi prova qė lidhnin kraterin e Arizonės me njė impakt, por gjithėsesi nuk arriti tė bindė establishmentin shkencor - qoftė edhe prej faktit qė nė dokumentin shkencor ku pėrshkruante teorinė e tij, ai vinte nė lojė konkluzionet e Gilbertit.

Do tė duhej tė kalonte shumė kohė dhe tė vinin vitet '50 pėrpara se njė brez i ri gjeologėsh tė pranonin origjinėn kozmike tė atij qė sot quhet Krateri i Meteorit.

Njė tjetėr shenjė qė tregonte pėr origjinėn kozmike tė katastrofave globale u shfaq nė vitet '30, me zbulimin e asteroidėve tė parė qė lėviznin nė orbita, tė cilat ndėrprisnin orbitėn e Tokės. Kjo e nxiti astronomin amerikan, Harvej Nininger, qė tė thoshte se asteroidė tė tillė herė pas here mund tė godisnin tokėn, me pasoja katastrofike.

Nė vitin 1942, ai deklaroi se impakte tė tillė mund tė shpjegojnė diferencat pėrndryshe tė pashpjegueshme nė tė dhėnat e fosileve, qė tregonin pėr shfarosje masive tė jetės mbi tokė disa herė gjatė qindra milionė viteve tė fundit.

Deri nė mesin e viteve '50, disa shkencėtarė sugjeronin qė njė impakt meteori 65 milion vjet mė parė mund t'i ketė dhėnė fund mbretėrimit 100 milion vjeēar tė krijesave mė tė suksesshme qė kanė jetuar ndonjėherė mbi Tokė: dinosaurėve. Ndonėse intriguese, kjo ide mbeti kryesisht spekulative dhe provat jobindėse.

Njė gjė e tillė ndryshoi nė vitin 1980, kur njė ekip shkencėtarėsh nga Universiteti i Kalifornisė, Berklej, mė nė fund publikuan prova tė fuqishme pėr t'i dhėnė fund mbizotėrimit 150-vjeēar tė uniformitarianizmit . Tė udhėhequr nga fizikani amerikan, fitues i ēmimit Nobel, Luiz Alvarez, ekipi kishte studiuar tė dhėnat e fosileve tė shfarosjes sė dinosaurėve. Ata zbuluan se mostra tė argjilės qė i pėrkisnin kohės kur kish ndodhur ngjarja pėrmbanin nivele shumė tė lartė iridiumi, njė element ky relativisht i zakonshėm tek meteorėt.

Pasojat e provave qė tregonin nivele kaq tė lartė iridiumi ishin dramatike, duke treguar pėr impaktin e njė meteori shumė tė madh me njė diametėr ndėrmjet pesė dhe dhjetė kilometra. Njė ngjarje e tillė do tė kish shkaktuar njė zjarr gjigant global, me tymin dhe hirin qė do tė kishin bllokuar dritėn e diellit pėr muaj tė tėrė, duke shaktuar kolapsin e zinxhirėve tė ushqimit. A mund ta shpjegojė kjo zhdukjen e dinosaurėve?

Thjeshtė shenja e njė rikthimi nė katastrofizėm provokoi njė reagim shumė tė ashpėr nga shumė shkencėtarė.

Kritikėt argumentuan se shtresa e iridiumit mund tė kish ardhur prej shpėrthimeve tė mėdhenj vullkanorė qė dihet se kanė ndodhur pothuajse nė tė njėjtėn kohė dhe pohuan se dinosaurėt kishin nisur tashmė tė zhdukeshin pėr shkak tė impaktit tė supozuar tė kėtyre vullkanėve.

Por edhe kėshtu nisėn tė dalin prova tė reja qė mbėshtesnin idenė e njė katastrofe globale 65 milion vjet mė parė. Nė vitin 1988, njė ekip ndėrkombėtar shkencėtarėsh zbuloi ekzistencėn e njė shtrese bloze mu mbi shtresėn e iridiumit nė shumė vende pėrreth botės - me sa duket e shkaktuar prej njė zjarri global. Tė tjerė gjetėn prova tė njė cunami gjigant tė krijuar nė gjirin e Meksikos afėrsisht 65 milion vjet mė parė.

Kthesa erdhi nė vitin 1990, kur gjeofizikanė amerikanė nė Universitetin e Arizonės zbuluan ekzistencėn e njė strukture shumė tė madhe rrethore tė varrosur nė brigjet e Meksikos. Me njė diametėr 180 kilometra, Krateri Shiksulub ėshtė me madhėsinė e duhur dhe nė vendin e duhur pėr tė shpjeguar tė gjithė anomalitė e tjera - dhe ai ėshtė gjithashtu 65 milion vjeēar.

Tė ndodhur pėrballė provave tė tilla kaq bindėse, shumica e shkencėtarėve tashmė e pranojnė se njė meteor gjigant e ka goditur vėrtetė Tokėn 65 milion vjet mė parė, duke shaktuar njė katastrofė globale. Dhe pranojnė se mund tė ndodhė sėrish.

Ndėrkohė qė procese uniformitarianė si erozioni nuk ka asnjė dyshim qė luajnė njė rol madhor nė formėsimin e planetit tonė, ngjarjet katastrofiste kanė patur gjithashtu njė efekt dramatik. Tė dhėnat e fosileve tregojnė prova pėr tė paktėn pesė shfarosje masive, me mė tė madhen qė tė ketė ndodhur 250 milion vjet mė parė, duke eleminuar 70 pėrqind tė kafshėve tė Tokės dhe 95 pėrqind tė jetės detare.

Por kjo nuk ėshtė njė fatkeqėsi e pazbatuar: shpesh herė, shfarosjet nė masė lejojnė forma jete dikur tė shtypura qė tė lulėzojnė - pas zhdukjes sė predatorėve tė tyre.

Rishfaqja e katastrofizmit si njė koncept shkencėrisht i besueshėm u sinjalizua nė njė mėnyrė spektakolare nė korrik tė vitit 1994.

Kometa "Kėpucari Levi 9" goditi Jupiterin me njė forcė mė tė madhe se sa shpėrthimi i tė gjithė arsenalit botėror tė armėve bėrthamore. Shumė shkencėtarė shpresuan se kjo ngjarje do tė shėrbente si paralajmėrim pėr qeveritė pėr nevojėn qė tė ndėrmerren veprime pėr tė mos lejuar qė qeniet njerėzore tė pėsojnė fatin e dinosaurėve.

Megjithatė, deri tani pėrpjekjet pėr t'u marrė me kėtė rrezik kanė qenė thuajse zero. Projekte tė tillė si Vėzhgimi i Rojės sė Hapėsirės i NASA-s kanė identifikuar deri tani vetėm afro 80 pėrqind tė objekteve pranė Tokės, impakti i tė cilėve do tė shkaktonte njė katastrofė globale.

Megjithatė, siē e dėgjuan edhe zyrtarėt e OKB nė takimin e nėntorit tė vitit qė kaloi, impakti i objekteve pranė Tokės me njė diametėr jo mė shumė se 50 metra mund tė shkatėrrojė hapėsira shumė tė mėdha - siē ėshtė parė nė Tunguska. Deri sot, vetėm njė pjesė shumė e vogėl objektesh tė tillė janė kataloguar dhe pikasur.

Ndėrkohė, objektet pranė Tokės vazhdojnė tė na bėjnė surpriza tė pakėndshme. Pak pėrpara takimit tė OKB, njė astronom nė Takson, Arizona zbuloi njė objekt pranė Tokės, i cili ndodhej nė njė kurs pėrplasjeje me Tokėn.

Fatmirėsisht, objekti - tė cilit iu vendos emri i koduar 2008 TC 3 - ishte vetėm pak metra nė diametėr. Pavarėsisht kėsaj, brenda 24 orėsh ai kishte hyrė nė atmosferėn mbi Sudanin Verior, nė Afrikė dhe shpėrtheu me njė forcė tė barabartė me 1000 tonė tritol.

Me uniformitarianizmin tashmė njė mit thjeshtė komfortues, ngjarje tė tilla mund tė fitojnė domethėnien qė kishin nė lashtėsi, si paralajmėrime tė sė ardhmes, qė injorohen duke na vėnė nė rrezik.

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 07.06.09 12:46

Nuk ėshtė lajm dhe aq i keq

Pavarėsisht emrit qė tingėllon negativisht, katastrofizmi ka gjithashtu njė anė mė pozitive. Nė fakt, ne qeniet njerėzore ndoshta duhet tė falenderojmė pėr supremacinė tonė pikėrisht impaktit katastrofik tė meteorit, si dhe shpėrthimeve vullkanikė qė shkaktuan shfarosjen e dinosaurėve 65 milion vjet mė parė.

Me ikjen e kėtyre krijesave gjigante tė mirėpėrshtatura, tė tjera do tė mund tė zhvilloheshin - dhe brenda 10 milion viteve sisorėt ishin shndėrruar nė formėn dominuese tė jetės nė Tokė.

Megjithatė, edhe dinosaurėt vėshtirė se mund tė ankohen pėr fatin e tyre: edhe ata duket se kanė pėrfituar nga shfarosja masive mė e madhe nė historinė e planetit tonė, atėherė kur 70 pėrqind e vertebrorėve tokėsorė u zhdukėn 250 milion vjet mė parė. E njohur si shfarosja Permian-Triasik, shkaku i saj mbetet subjekt i shumė studimeve dhe ku dyshimet mė tė mėdhenj janė impakte tė meteorėve, shpėrthime vullkanikė ose ndryshime klimaterikė dramatikė.

Roja i hapėsirės

Nė vitin 1989, njė asteroid i vogėl kaloi shumė pranė Tokės - dhe shkaktoi njė panik qė solli njė pėrpjekje ndėrkombėtare pėr tė kataloguar tė gjithė Objektet Pranė Tokės, qė pėrbėjnė rrezik pėr planetin tonė. Asteoridi 300 metra i gjerė qė shkaktoi panikun, me emrin e koduar 4581 Asklepi, shmangu me mė pak se gjashtė orė pėrplasjen me Tokėn. Nėse do tė kishte goditur, shkatėrrimi do tė kishte qenė ekuivalent me shpėrthimin e mijėra bombave me hidrogjen.

Pėr tė shmangur panikė tė tillė nė tė ardhmen, NASA ngriti Rojėn e Hapėsirės, me qėllimin fillestar zbulimin dhe gjurmimin e ēdo Objekti Pranė Tokės, qė ėshtė mė shumė se 1 kilometėr nė diametėr - pra aq i madh sa tė shkaktojė shkatėrrim nė shkallė globale. Mendohet se ekzistojnė 950 objekte tė tillė dhe deri sot janė gjetur vetėm 80 pėrqind e tyre.

NASA ka nisur tashmė fazėn e dytė tė vėzhgimit, qė ėshtė gjetja e gjurmimi i 90 pėrqind tė Objekteve Pranė Tokės, qė janė qė nga 140 metra nė diametėr. Megjithatė, deri tani janė gjetur vetėm 10 pėrqind e numrit tė tyre.

DY TEORITE

KATASTROFIZMI

Kėndvėshtrimi qė ngjarjet katastrofike kanė luajtur njė rol madhor nė historinė e Tokės. Pavarėsisht se ishte pikėpamja dominuese pėr mijėra vite, katastrofizmi humbi mbėshtetje nė fillim tė shekullit XIX. Pranimi kohėt e fundit i rolit tė impakteve kozmikė ka sjellė ringjalljen e tij, ndonėse nė njė formė shumė mė shkencore.

UNIFORMITARIANIZMI

Gjeologu skocez i shekullit XVIII, Xhejms Hatėn, sugjeroi qė proceset qė formėsojnė planetin tonė sot, si erozioni, ishin njėsoj tė rėndėsishėm nė tė kaluarėn e largėt. I mbėshtetur nga shumė gjeologė me ndikim, uniformitarianizmi u forcua edhe mė, duke sugjeruar qė katastrofat globale nuk janė gjė tjetėr pėrveēse supersticione frikėsues.

"Shanset janė njė nė njėqind"

Jo mė pak katastrofikė se impaktet kozmikė janė tė ashtuquajturit supervullkanė - njė prej tė cilėve ndodhet mu poshtė Parkut Kombėtar tė Jelloustoun nė Uajoming. Stivėn Self, vullkanolog i Komisionit Rregullator Bėrthamor nė SHBA flet nė lidhje me rrezikun.

- Ēfarė e bėn veēanėrisht interesant supervullkanin e Jelloustoun?

Eshtė njė supervullkan shumė i madh. Ka shpėrthime rastėsore shumė tė mėdhenj, ndryshe nga, le tė themi Taupo nė Zelandėn e Re, i cili ka tė njėjtėn fuqi pėrgjatė tė njėjtės periudhė kohe, por me shpėrthime mė tė shpeshtė e mė tė vegjėl. Jelloustoun ėshtė njė prej vetėm pesė shembujve tė madhėsisė sė tij qė janė aktivė sot nė Tokė. Plus qė ai ndodhet nė SHBA, kėshtu qė merr mė shumė vėmendje se tė tjerėt. Ndoshta nuk do tė ketė mė njė shpėrthim shumė tė madh pėr dhjetėra mijėra vite, qė ėshtė praktikisht mė shumė se sa koha e nevojshme pėr ndėrtimin e diēkaje tė tillė si shoqėria moderne. Por pėr gjeologėt, tė cilėt miliona vite i lėvizin me njė tė rėnė tė lapsit, ėshtė njė rrezik i madh dhe real.

- A mendoni se ėshtė tepruar me rrezikun pėr katastrofa natyrore?

Jo. Nė fund tė fundit, njė ditė njė katastrofė e tillė do tė ndodhė. Problemi i vėrtetė me supershpėrthimet ėshtė se ne nuk e kemi idenė se sa shumė vullkane nė tokė mund tė shkaktojnė njė katastrofė, apo nė ēfarė gjendje janė ata, aktivė ose jo. Nėse ka mė shumė se afro 100 vullkanė, statistikat qė njėri tė ndodhte nė tė ardhmen do tė ndryshonin nė mėnyrė tė konsiderueshme dhe mund tė perceptohen si rrezik real. Edhe njė shpėrthim i vogėl - qė do tė nxirrte 100 kilometra kub material - do tė shkaktonte njė tragjedi tė vėrtetė, kėshtu qė tė pėrgatitemi me sadopak dije ėshtė mė mirė se sa tė rrimė nė injorancė verbuese.

- Cilėt janė rreziqet pėr kėtė shekull?

Prej mijėra vitesh nuk ka patur njė shpėrthim prej afro 100 kilometra kub. Pėr momentin, vlerėsimi im mė i mirė - e pranoj i bazuar nė shumė pak tė dhėna - ėshtė se janė njė nė njėqind shanset pėr njė supershpėrthim qė shkon deri nė 500 kilometra kub deri nė fund tė kėtij shekulli.

INCIDENTI I TUNGUSKAS

Nė mėngjesin e 30 qershorit 1908, fshatarė nė Siberinė e largėt u bėnė dėshmitarė tė efekteve tė tmerrshėm tė katastrofizmit. Dėshmitarė okularė thanė se kishin parė njė lėmsh tė zjarrtė gjigant nė qiell, pėrpara se ky tė shpėrthente duke u dėgjuar deri 800 kilometra larg.

Do tė kalonin edhe 20 vite pėrpara se tė dilnin tė dhėnat e para, atėherė kur shkencėtarėt mbėrritėn nė epiqendėr, nė Lumin Tunguska. Ata panė aty njė skenė shkatėrrimi tė pamasė qė mbulonte qindra kilometra katrorė, me mijėra pemė tė shkrumbuara qė qėndronin nė kėmbė si kunja shkrepėseje, tė anuara nė drejtim tė kundėrt nga qendra e shpėrtimit.

Analiza e mostrave tė marra nė vendngjarje tregoi se shkaku ishte ndarja e njė asteroidi 50 metra tė gjerė, i cili shpėrtheu me fuqinė e njė bombe 15 megatonėshe me hidrogjen.

RD

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 07.06.09 12:52

Alarmi i shkencetareve ne Vjene:
Drejt tokes jane nisur mijera asteroide


Kur u zbuluan fillimisht, asteroidet u panė si njė klasė objektesh tė ndryshme nga kometat. Nė vitin 2006 u krijua emri i pėrbashkėt “trupa tė vegjėl tė sistemit diellor”. Diferenca kryesore mes njė asteroidi dhe njė komete ėshtė se kometa pranė sipėrfaqes ngrin nga rrezatimi diellor.

Pėr thuajse dy shekuj, qė nga zbulimi i asteroidit tė parė, “Ceres”, nė vitin 1801 e deri nė vitin 1977, gjithė asteroidet e njohur kalonin pjesėn mė tė madhe tė kohės nė orbitėn e Jupiterit, edhe pse disa prej tyre, siē ishte “944 Hidalgo” udhėtonin pak mė pėrtej Jupiterit.

Kur astronomėt filluan tė gjejnė trupa tė tjerė qė qėndronin mė larg Jupiterit, tashmė tė quajtur centaurė, ato numėruan mes tyre dhe shumė asteroide tradicionalė, edhe pse kishte debate nėse duhej tė quheshin asteroide apo tė gjenin njė emėr tė ri.

Asteroidet kanė zakonisht pėrmasa tė mėdha dhe variojnė nga njė diametėr prej 975 kilometrash (Ceres) e deri nė 500 kilometra (2 Pallasl) e deri tek shkėmbinj disa dhjetėra metra. Disa prej atyre mė tė mėdhenjve janė si planetė nė miniaturė. Ndėrkohė, pjesa mė e madhe e tyre janė shumė mė tė vegjėl dhe me forma tė parregullta.

Meteorėt

Meteoriti ėshtė njė objekt natyror qė e ka origjinėn nga hapėsira dhe arrin tė mbijetojė nė impaktin me sipėrfaqen e Tokės. Kur ėshtė nė hapėsirė ai quhet meteroid. Kur hyn nė atmosferė, presioni i impaktit bėn qė trupi tė nxehet dhe tė emetojė dritė, duke formuar njė top zjarri, i njohur si meteor apo yll qė bie.

Termi “bolid” i referohet ose trupit jashtėtokėsor qė pėrplaset me tokėn, ose njė topi zjarri jashtėzakonisht tė ndritshėm si meteor, pavarėsisht nėse ia del tė mbėrrijė nė sipėrfaqen e tokės apo jo. Meteoritėt qė janė vėzhguar pasi kanė hyrė nė atmosferė apo janė pėrplasur nė tokė quhen “tė rėnė”. Deri nė vitin 2006 kishte rreth 1050 meteoritė tė rėnė nė koleksionet e botės.

Asteroidet

Asteroidet janė trupa metalikė e shkėmborė pa atmosferė qė vėrdallosen nė orbitėn e diellit, por janė gjithashtu shumė tė vegjėl, pėr t’u pėrcaktuar si planetė. Tė njohur si “planetė tė vegjėl”, dhjetėra mijėra asteroide mblidhen nė tė ashtuquajturin “rripi kryesor i asteroideve”: njė unazė e gjerė, e vendosur ndėrmjet orbitave tė Marsit dhe Jupiterit nga 300 milionė deri nė 600 milionė kilometra.

Gaspra dhe Ida janė dy rripat kryesore tė asteroideve. Asteroidet mendohet se pėrbėhen nga material fillestar dhe kanė penguar nga graviteti i fortė i Jupiterit tė kthehen nė trupa me pėrmasat e planetit, kur sistemi diellor lindi para 4.9 miliardė vitesh.

Alarmi: Njė numėr i madh asteroidesh mund tė bien nė tokė

Nga 500 deri 1000 asteroidė masivė kalojnė nė orbitėn e tokės rregullisht dhe ndonjė prej tyre mund tė shkaktojė njė katastrofė globale. Kėshtu kanė paralajmėruar ekspertėt e hapėsirės tė martėn, duke nxitur pėr marrjen e masave parandaluese tė menjėhershme.

Rreth gjashtė mijė objekte kozmike qė qarkullojnė pėrreth planetit tonė njihen nga ekspertėt e kėsaj fushe, deklaroi nė njė konferencė pėr shtyp “Shoqata e Eksploruesve tė Hapėsirės”, ku u paraqit raporti “Kėrcėnimi nga asteroidėt: Njė thirrje pėr reagim global”. E nga kėto trupa kozmikė, njė mijė prej tyre kanė njė diametėr prej 150 kilometrash, ēka do tė thotė se ato mund tė shkaktojnė njė dėm kolosal nė sipėrfaqen e tokės, duke shkaktuar zjarre, cuname dhe katastrofa tė tjera.

Organizata pėrfshin rreth 320 anėtarė nga 34 vende, tė cilėt kanė qenė secili nė hapėsirė. Nė kėtė raport thuhej se duhet njė studim i menjėhershėm dhe njė rrjet mbrojtjeje, pėr tė koordinuar reagimin global ndaj problemit, nėn udhėheqjen e OKB-sė.

Edhe pse mund tė jetė e mundshme qė tė parashikohet njė pėrplasje deri nė 15 vjet para se tė ndodhė, teknologjia e duhur pėr tė shmangur asteroidin qė i ėshtė drejtuar tokės duhet tė zhvillohet akoma dhe kjo do tė kėrkojnė bashkėpunim ndėrkombėtar.

Sipas kėtij paneli, ky ėshtė njė katastrofė nė shkallė galaktike. Ekspertėt, duke pėrfshirė kėtu, ish-astronautin amerikan, Rusty Schweickart janė shprehur: “Kjo ėshtė njė katastrofė natyrore, e cila ėshtė mė e madhe se ēdo katastrofė natyrore qė kemi njohur deri mė sot. Sidoqoftė, ėshtė e parandalueshme, dhe kjo ėshtė diēka shumė e rėndėsishme.

Por ėshtė pėrgjegjėsia jonė qė tė ndėrmarrim veprimet e duhura pėr parandalim. Schewickart, njė ish-anėtar i ekipit tė “Apollo 9” foli nė njė konferencė pėr shtyp ditėn e martė. Ai pranoi se pėrplasja shkatėrruese mund tė ndodhė nė mėnyrė “jo frekuente”, por paralajmėroi se rreziku nuk duhet pėrjashtuar.

Vetėm vitin e ardhshėm, gjashtė asteroide kanė njė probabilitet “tė vogėl” pėr tė goditur tokėn, sipas tij. Fotografitė e para nga afėr tė objekteve tė ngjashme me njė asteroid u morėn nė vitin 1971, kur sonda “Mariner 9” ktheun nė tokė imazhet e “Phobos” dhe “Deimos”, dy hėna tė vogla tė Marsit, tė cilat mund tė jenė asteroidė tė tėrhequr.

Asteroidi i parė i fotografuar nga afėr ėshtė “951 Gaspra” dhe ashtu si pjesa mė e madhe e asteroideve dhe trupave tė tjerė tė ngjashėm ka formėn e patateve.

“951 Gaspra” u fotografua nė vitin 1991, i pasuar me fotografimin e vitit 1993 tė asteroidit “Ida” dhe hėnės sė tij “Dactyl”, tė gjitha tė fotografuara nga sonda “Galileo” nė rrugėn drejt Jupiterit.

Sonda e parė e dedikuar asteroideve ishte “NEAR Shoemaker”, cila fotografoi “253 Mathilde” nė vitin 1997, pėrpara se tė hynte nė orbite pėrreth “433 Eros”.

Shumė asteroide kanė vizituar shkurtimisht anijet kozmike, teksa kanė qenė nė rrugė drejt destinacioneve tė tjera.

Nė shtator 2005, sonda japoneze “Hayabusa” filloi tė studionte “25143” nė detaje dhe mund tė kthejė shembuj tė sipėrfaqes sė tij nė tokė. Misoni “Hayabusa” ėshtė pėrballur me disa vėshtirėsi, siē janė dy prej tre timonėve, duke e bėrė mė tė vėshtirė orientimin drejt diellit, pėr tė thithur energji solare.

Objektet Pranė Tokės

Edhe pse janė tė rrallė, Objektet Pranė Tokės kanė shkaktuar dėme tė konsiderueshme nė tė shkuarėn, jo dhe aq tė largėt. Njė prej tyre, i njohur si objekti “Tunguska” ėshtė pėrplasur nė Siberinė Qendrore nė vitin 1908, duke ēliruar njė energji tė barabartė me shpėrthimin e njė bombe bėrthamore.

Pėrplasja fshiu nga toka 60 milionė pemė nė njė sipėrfaqe prej rreth dy mijė kilometrash katrorė. Nėse ajo do tė kishte qenė zonė e populluar, dėmi nė njerėz do kishte qenė fatal. Sipas organizatės tė ekspertėve tė hapėsirės, investimi nė masat parandaluese ėshtė ēelėsi pėr tė siguruar se incidentet tė tilla s’do tė ndodhin nė tė ardhmen.

Blendina Cara

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  PrinCeDom prej 21.06.09 10:04

Une personalisht nuk besoj qe me 2012 do t`jete fundi i botes.

PrinCeDom

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i botes

Mesazh  Erikson prej 21.06.09 11:15

Nuk besoj qe mund te jete kaq shpejt fundi i botes, por ka mundesi te ndodhi nje tjeter ngjarje e madhe per historine e botes ... Zoti e di me mire se ē'mund te ndodhe pavaresisht se fundi eshte afer.

Erikson

Nuk them se kam gjetur te verteten, por me te vertet se kjo qe kam nuk di....


42


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 22.06.09 14:44

Hajde trima,ajo qe nuk mund ta besoni do te ndodhe.Do te ndodhe sepse ka shume aresye.
Para 65 milion vjetesh u zhduken dinosauret,sepse po beheshin kercenim per jeten tjeter alternative te gjalle.

Keshtu qe natyra apo Zoti beri seleksionimin dhe i zvendesoi ata me gjitaret qe pushtuan me vone planetin toke.

Kurse tashti qe njeriu po behet kercenues i shkaterrimit te planetit nepermjet nderhyrjeve te pa numerta, qe nga shtimi i gazrave me permbajtje karboni ne atmosfere, nderhyrjet ne gjenezen njerzore, shkaterrimi krimal i pyjeve, vete natyra apo Zoti duke pare se njeriu po behet me bishe se bishat ka vendosur qe kete rradhe te beje spastrimin nga kjo rrace makute njerzore,e pangopur ne pasurira e krime te pashembullta.

Te gjitha burimet shkencore, fetare, astrologjike, parashikime fisesh te vjeter, kalendare antike etj,flasin vetem per nje fund te pashmangshem te kesaj jete ne toke.Deri sa pranohet qe njerzimi eshte pjese e nje apokaliposi, pse mos te pranojme faktin qe ne do jemi bijte e ketij apokalisi.

Na vjen keq qe brezi jone do te perjetoje nje fund kaq te tmerrshem, por nje dite do te ndodhe.

Per ata qe nuk kane qene kaq mizore, ky fund do te jete shume i lehte, mjere ata qe kane lyer duart me gjak njeriu. Natyra per ta do jete e pameshireshme.
............................................. ha ha ha .........................................................
nje here kemi per te vdekur, keshtu si do qe te jete ajo emrin e ka vdekje...............mos u tmerroni kaq shume ..

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 22.07.09 9:49

A jemi afėr fundit?

Viruset qėndrojnė nė krye tė historisė sė zhvillimit tė jetės. Ata janė dėshmitarė tė historisė

Mikroorganizėm i padukshėm. Parė nga prizma mikroskopike, grimca tė imėta dhe tė "vdekura" pluhuri! Ato nuk mund tė vihen nė vetėlėvizje, nuk mund tė shumohen vetvetiu. Atyre iu nevojitet njė qelizė e gjallė, tė cilėn ato grimca pastaj e detyrojnė qė tė riprodhojė kopje tė tjera, duke u shumuar nė pambarim.

"Viruset qėndrojnė nė krye tė historisė sė zhvillimit tė jetės. Ata janė mė tė vjetėr se ēdo qelizė komplekse, nga e cila sot ndėrtohet secili organizėm i gjallė, qoftė shtazor, qoftė bimor. Ata janė dėshmitarė tė historisė. Miliarda vjet tė vjetėr dhe akoma ekzistues, qė t'i vėshtirėsojnė jetėn qelizave", - thotė virologu nga Universiteti i Parisit, Ali Saib.

Dhe vėrtet, edhe pse tė padukshme dhe parazitė, ato demonstrojnė fuqi magjike: Janė nė gjendje, qė pėr pak kohė, ta mposhtin edhe gjallesėn mė tė madhe tokėsore. Kanė mposhtur dinozaurė gjigantė, balena disa tonelatėshe, por edhe ushtritė mė tė famshme tė kohės si atė tė Napolon Bonopartit.

Shumė herė gjatė historisė njerėzore, shfaqja e mortajave tė ndryshme ka marrė me miliona jetė. Epidemia e quajtur "Loimos", qė kishte pėrfshirė Greqinė 430 para erės sė re, nė njė farė forme edhe i dha fund "epokės sė artė", tė cilėn e shijonte Athina asokohe. Nga kjo epidemi vdiqėn, pothuajse njė nė tre banorė dhe shkaktari i saj nuk u zbulua kurrė.

800 vite mė vonė, malaria e pėrfshiu qytetin antik, Romėn, duke e kthyer kėtė metropol nė njė qytet tė rrėnuar. Vetėm 17.000 banorė, thuhet se kishin arritur tė mbijetonin. Njė epidemi e shkaktuar nga lia, popullatės sė Meksikos i kushtoi mbi 18 milion jetė njerėzish.

Brenda 100 viteve (1720-1816), kjo popullatė qė numėronte asokohe 20 milion banorė, mbeti me vetėm 1.6 milion banorė. Dhe njėra ndėr tragjeditė mė tė mėdha globale nė kėtė drejtim ėshtė pandemia e viteve 1918-20, qė u quajt "gripi spanjoll". Brenda dy viteve ajo arriti tė marr mbi 50 milion jetė njerėzish.

Fakti qė viruset mund tė nxisin sėmundje tė tmerrshme dhe tė pėrhapen me shpejtėsi marramendėse nė ēdo pikė tė globit, nuk ėshtė ndonjė temė e re. Dėshmia mė e fundit ėshtė "gripi i derrave" H1N1, qė po pėrhapet me shpejtėsi tė madhe nė tė gjitha anėt e botės dhe qė i ka vendosur para njė sfide tejet serioze tė gjitha institucionet mė tė rėndėsishme botėrore. Njė mutacion i mundshėm dhe ky virus mund tė shkaktojė njė pandemi me pėrmasa tė paparashikuara pėr njerėzimin.

Dhe nga ky shkak, Organizata Botėrore e Shėndetėsisė, me seli nė Gjenevė tė Zvicrės, mė 11 qershor 2009, shpalli edhe zyrtarisht virusin e derrave si pandemi globale, duke e ngritur gjendjen alarmuese nė shkallėn mė tė lartė - nė tė gjashtėn. Ėshtė hera e parė qė, pas mė shumė se 40 vitesh (nga "gripi i Hongkongut" nė vitet 1968/69, nga i cili vdiqėn mbi 2 milion njerėz), kjo organizatė (OBSH) tė shpallė gjendje pandemie.

Vala e pėrhapjes sė "virusit tė derrave" nuk ka tė ndalur. Mbi 100.000 njerėz (numri ėshtė gjithnjė nė rritje marramendėse), nė mbi 100 shtete, konsiderohen tė prekur nga ky virus. Disa qindra njerėz kanė ndėrruar jetė. "Virusi ėshtė i ri, jashtėzakonisht ngjitės dhe ėshtė duke e pėrhapur shumė shpejt".

"Nuk po mundemi ta vėmė nėn kontroll, prandaj edhe kam vendosur qė tė shpall gjendje pandemie", thotė drejtoresha e OBSH-sė, Margaret Chan. Megjithėse alarmi ėshtė ngritur nė shkallėn mė tė lartė, OBSH, akoma nuk rekomandon mbyllje kufijsh apo bartje tė pėrgjithshme tė maskave mbrojtėse.

Pėr kėtė gjė epidemiologėt qė prej vitesh kanė paralajmėruar, qė nga "gripi i shpendėve" se do tė jetė vetėm ēėshtje kohe kur do tė shfaqej njė vatėr e re e rrezikshme e gripit qė mund tė shkaktonte miliona tė vdekur nė tė gjithė botėn. Virusi i shpendėve H5N1, sipas shkencėtarėve, mbetet akoma njėri ndėr kėrcėnuesit mė seriozė tė mundshėm pėr njerėzimin.

Qė nga viti 2003, kur ky virus ėshtė bėrė publik, janė infektuar, sė paku zyrtarisht, mbi 300 njerėz nė mbi 10 vende, kryesisht nė Azi dhe 60% e tyre, kanė ndėrruar jetė. Shkencėtarėt janė shumė tė shqetėsuar sepse, sipas tyre, kėtij virusi i nevojiten vetėm edhe pak mutacione, qė ai tė kthehet nė njė vrasės me pėrmasa katastrofale pėr njerėzimin, pėr shkak tė mungesės sė njė vaksine adeguate.

Specialisti i njohur farmaceutik, Novartis, ngjalli pak shpresa nga mesi i qershorit (13.06.2009), kur bėri tė ditur se ka arritur tė zbulojė njė vaksinė efikase kundėr "gripit tė derrave", por se, pėr prodhimin serik nevojiten edhe disa muaj. Mirėpo, mbetet pikėpyetje e madhe efikasiteti i kėsaj vaksine, pasi kjo nuk ėshtė testuar drejtpėrdrejt tek njeriu.

Shkencėtarėt nuk mund ta parashikojnė mėnyrėn e mutacionit qė mund tė pėsojė, duke qenė se ky grip ėshtė njė kombinim i viruseve tė njerėzve, derrave dhe shpendėve, prandaj edhe kundėr njė kombinimi tė tillė, tė panjohur akoma pėr shkencėn, imuniteti i njeriut, por edhe vaksina qė do tė prodhohet sė shpejti, mund tė jenė tė paefektshėm.

Loja e rrezikshme me gjene

Skenarėt e mėsipėrm rreth njė katastrofe tė mundshme globale, po supozoj se mund tė jetė si burim i proceseve tė zakonshme tė ligjeve natyrore, edhe pse me pasoja tragjike. Por, shumė mė shqetėsuese dhe tė rrezikshme pėr njerėzimin, duket tė jenė eksperimentet gjenetike qė zhvillohen nėpėr laboratorėt e shumtė.

Njė nga kėto vende ėshtė edhe qyteti Boise, nė shtetin Idaho tė SHBA-ve, laboratori i universitetit tė tė cilit gjendet prapa mureve disa metėrshe tė betonit. Brenda duket gjithēka e zakontė - e parrezikshme: teknikė laboratorikė, mikroskopė, kompjuter etj.

Megjithatė, kjo pėrshtypje ėshtė zhgėnjyese: kėtu zhvillohet eksperimenti gjenetik mė i kontestuari nė mbarė botėn! Nėn udhėheqjen e prof. Greg Hampikian, shkencėtarėt kėrkojnė kodin gjenetik tė vdekjes.

Ata krijojnė gjene artificiale, tė cilat, nė natyrė nuk kanė ekzistuar asnjėherė. Ky eksperiment tejet i rrezikshėm mund tė krijojė njė vrimė tė zezė nė tė gjithė botėn gjenetike dhe me kėtė duket se shkenca po mundohet tė luajė ose tė zėvendėsojė rolin e Krijuesit!

Eksperimentimit me gjene (zyrtarisht vetėm nė bimė) dhe krijimit sintetik tė tyre, nė shumė shtete i ėshtė dhėnė drita e gjelbėr, me arsyetimin se kjo shkon nė dobi tė njerėzimit.

Duke shpikur ADN-nė (acidi deoksiribonukleik), nė bazėn fillestare tė gjallesave qė bartte mesazhet gjenetike tė ēdo qelize, duke i kyēur, shkyēur ose zėvendėsuar, pra duke manipuluar me gjene, shkencėtarėt po pėrpiqen t'i dekodojnė tė gjitha sekretet e krijimit tė njė organizmi dhe me kėtė edhe krijimin, konstruktimin e njė organizmi artificial (sintetik).

Dhe potenciali i kėtij manipulimi me gjene, duket i pakufishėm: tė pavarura nga procesi i evolucionit, organizmat sintetikė, shpresohet se njė ditė, do ta rrisin produktivitetin e pėrgjithshėm agrobotanikė, pėrmirėsojnė mirėqenien njerėzore, do tė luftojnė kancerin, do tė arrijnė tė prodhojnė edhe karburante biologjike etj.

Dhe kjo, natyrisht do tė ishte nė dobi tė njerėzimit. Por, a do tė jetė nė gjendje njeriu, si krijues (si Zot) i kėtyre organizmave, t'i ketė edhe nėn kontroll ato? Sa tė bindur janė shkencėtarėt qė luajnė me pushtetin kundrejt qenieve njerėzorė se kėto qenie laboratorikė nuk do tė pėsojnė mutacione, duke u kthyer nė njė kėrcėnim shumė serioz pėr tė gjithė botėn? Kjo ėshtė pyetje, pėrgjigjet e sė cilės lėnė shumė pėr tė dėshiruar.

Shkencėtarėt e Universitetit tė Boise-s kanė arritur vetėm tė konstruktojnė sekuenca tė ADN-sė, qė tek njeriu nuk ekzistojnė, madje edhe disa qė nuk ekzistojnė nė asnjė gjallesė tjetėr tė kėtij planeti.

Tė bartura nė organizėm pėrmes frymėmarrjes ose ushqimit, disa nga kėto sekuenca tė manipuluara tė ADN-sė arrijnė tė paralizojnė ēdo funksion tė domosdoshėm pėr jetė tė organizmit.

Dhe kjo i shqetėson kritikėt e kėtij procesi, pasi fuqi tė mėdha, qeveri tė ndryshme, diktatorė apo edhe organizata terroriste, mund ta shfrytėzojnė kėtė mundėsi, qė pėrmes njė arme tė tillė biologjike, ta mbajnė nėn shėnjestėr ose edhe ta shkatėrrojnė armikun e tyre. Kjo praktikė e krijimit tė njė arme biologjike pėr shkatėrrim masiv nuk ėshtė, po ashtu, diēka e re.

Qė nė kohėn e Luftės sė Dytė Botėrore ėshtė i njohur plani i disa shteteve tė aleancės, pėr pėrdorimin e Anthrax - bombave (bombave tė mbushura me baktere infektuese shume tė rrezikshme - Bacillus anthracis), mbi qytetet mė tė mėdha gjermane si Berlini, Hamburgu, Stuttgardi etj., nė fazėn e fundit tė luftės, pėr tė mbytur ēdo banor tė tyre.

Por falė vonesės transportuese tė kėtyre bombave nga SHBA nė Britaninė e Madhe (mbi 5000 copė) dhe mospajtimit tė disa aleatėve, fatmirėsisht kjo nuk ndodhi. Pėrdorimi testues i kėtyre bio-bombave nė njė pjesė tė pabanuar tė Islandės, shkatėrroi tėrėsisht, tė gjithė faunėn, brenda njė dite. "Armėn mė efektive dhe mė tė lirė e ka krijuar vetė natyra", thotė biologu Malcolm Dando nga Universiteti i Brodfordit nė Angli.

Nevojitet vetėm 100 kg bazile Anthraxi pėr tė vrarė rreth 3 milion njerėz. Pėr tė parandaluar ndonjė katastrofė tė tillė, mbi 143 shtete, nė vitin 1872, nėnshkruan njė marrėveshje pėr ndalimin e prodhimit tė armėve biologjike.

Por, krejt ndryshe nga njė pandemi e provokuar nga viruset natyrale, edhe nėse ata kanė kaluar disa faza mutacionesh, shpresat pėr tė mbijetuar njerėzimi, megjithatė nuk janė tė shuara tėrėsisht.

Njė shpėrthim i njė epidemie, i provokuar nga viruset sintetikė tė gjeneve tė manipuluar ose tė krijuar artificialisht, do tė ndalet, vetėm atėherė kur tė vdes njeriu i fundit. Nė krahasim me viruset natyralė, sekuencat e njė gjeni sintetik, tė manipuluar ose krijuar artificialisht, nuk vdesin.

Nė vitin 2012, janė parashikuar edhe preparatet e para tė kėtyre gjeneve sintetike. Qėllimi: luftimin e dėmtuesve tė kulturave agrare. Mirėpo, askush nuk e di se kėto gjene - vrasėse, nuk do tė kalojnė edhe tek format tjera tė jetės me potencial shkatėrrues edhe pėr to. Ndoshta edhe tek njeriu. Do tė ishte njė proces qė nuk do tė mund ta ndalonte askush...

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 22.07.09 9:50

Ngrohja globale vė nė pikėpyetje baraspeshėn e Tokės

Shkencėtari britanik pėr studime klimatike, Xhejms Lavlok, ka deklaruar se pėr shkak tė temperaturave tė larta disa pjesė tė botės do tė shndėrrohen nė shkretėtira dhe do tė vijė deri te ngritja e nivelit tė deteve qė do tė vėrshojnė pjesėt e tjera.

Lavlok (89), i njohur sipas teorisė sė tij Gaja, sipas sė cilės Toka ėshtė njė lloj organizmi i gjallė, ka thėnė se ndryshimet klimatike do tė shkatėrrojnė pjesėn mė tė madhe tė jetės nė Tokė deri nė fund tė kėtij shekulli, ndėrsa njerėzimi ėshtė vonuar qė tė parandalojė kėtė katastrofė.

"Toka gradualisht do tė shndėrrohet nė shkretėtirė. Kjo do tė ndodhė kur Sahara gradualisht tė lėvizė drejt Europės. Por, kjo nuk ka tė bėjė vetėm me Europėn, por e gjithė bota do tė ndryshojė nė kėtė drejtim", ka thėnė ai. Ai ka shtuar se ėshtė e besueshme tė kenė dėshtuar pėrpjekjet pėr tė ulur emetimin e gazrave qė shkaktojnė ngrohjen e planetit, si dioksid karboni.

Madje, edhe nėse bota do tė gjejė mėnyrėn pėr tė ulur emetimin e kėtyre gazrave nė zero, tashmė ėshtė vonė qė tė ftohet Toka, konsideron ai. "Ky ėshtė si njė super-tanker, nuk mund ta ndaloni vetėm duke ndalur motorin. Nėse ēuditėrisht do tė arrini tė zvogėloni dioksid karbonin, Toka nuk do tė ftohej menjėherė", ka thėnė Lavlok.

Shkencėtari britanik konsideron se tė gjitha forcat duhen angazhuar nė krijimin e strehimeve nė rajonet, tė cilat do t'i shpėtojnė efekteve negative tė ndryshimeve klimatike.

Sipas tij, pritet tė ketė thatėsi tė madhe dhe vdekje tė njerėzve nė shkallė tė lartė dhe se numri i banorėve nga rreth shtatė miliard mund tė bie nė njė miliard deri nė fund tė shekullit, pasi njerėzit do tė kenė shumė pak resurse. "Do tė ketė uri tė madhe dhe mungesė uji.

Popullata mund tė bie deri nė njė miliard ose mė pak", ka thėnė Lavlok. Sipas tij, deri nė vitin 2040, temperaturat nė qytetet evropiane gjatė verės do tė rriten mesatarisht nė 43 gradė Celsius, ashtu siē ndodh tashmė nė Bagdad.

Lavlok konsideron se bota nuk ėshtė duke reaguar urgjentisht kundėr problemit dhe tha se nuk duhet fajėsuar ai pėr parashikimet e tmerrshme, pasi qė edhe Agjencia e Kombeve tė Bashkuara pėr ndryshime klimatike nė raportin e vitit 2001 ka paralajmėruar se temperaturat deri nė vitin 2040 dhe 2050 do tė jenė shumė tė larta.

Pėrmbytjet, si pasojė e ndryshimeve klimatike, mendohet se kanė qenė edhe shkaktarėt e disahershėm tė zhdukjes sė jetės nė Tokė. Ndėr mė tė pėrfolurit ėshtė miti pėr Atlantidėn, njė ndėr civilizimet mė tė lashta qė kishte njė shkallė tė lartė zhvillimi (bazuar nė dėshmitė e Platonit) e qė mendohet se gjendet i pėrmbytur diku nė oqeanin Atlantik.

Supozohet se ndonjė ndryshim i madh klimatik e gjeologjik (nga pėrplasja e mundshme e ndonjė meteoriti), ka ndikuar qė ky civilizim tė zhduket nga faqja e dheut pėr pak kohė (brenda natės). Ishin pėrmbytjet e shkaktuara nga tėrmetet, shpėrthimet vullkanike, valėt e mėdha tė oqeanit etj, ato qė fundosėn kėtė "kontinent" pėrgjithmonė.

Por Atlantida, nuk ėshtė rasti i vetėm i pėrmbytjeve nga ndryshimet klimatike.

Zbulimet e shumta tė fosileve tė kafshėve parahistorike, siē janė tetrapodet (dinozaurėt) barngrėnės ose Mamutėt e lloje tjera, qė janė gjetur nė hapėsira tė ndryshme tė globit, tė cilat sot janė tė mbuluara nga shtresa tė mėdha akulli ose nė sipėrfaqe ku, pėr shkak tė mungesės sė lagėshtisė, procesi vegjetativ ėshtė tėrėsisht i pazhvilluar, pra nė shkretėtira tė ndryshme, dėshmojnė pėr ndryshime ekstreme klimatike qė janė zhvilluar nė planetin tonė.

Nė Siberi ėshtė zbuluar njė Mamut gjigant i ngrirė, i cili ėshtė ushqyer vetėm me bimė. Nė gojėn e tij janė gjetur mbeturina tė myshkut, ndėrsa nė zorrėt e tij edhe mbeturina barishtesh qė sot nuk ekzistojnė nė atė hapėsirė.

Trupa tė shtazėve tė ndryshme janė zbuluar edhe Kinė, Kanada, e vende tė tjera tė globit. Shkencėtarėt mendojnė se kėto zhvendosje janė bėrė si pasojė e ndonjė kataklizmi natyror.

Jo vetėm sipas legjendave, por edhe sipas profecive religjioze, bota ėshtė pėrmbytur disa herė. Janė diku rreth 30 burime qė flasin pėr pėrmbytje me pasoja katastrofike pėr gjallesat e planetit Tokė.

Kemi rrėfimin e Biblės, ku Perėndia vendos tė dėnojė njerėzimin pėr shfaqjen e mosbesimit tek Krijuesi i tyre, dhe e urdhėron Noe-n t'i marrė familjarėt dhe lloje tė pėrcaktuar tė botės shtazore e bimore dhe tė vendoset nė njė anije, pasi vendimmarrėsi hyjnor, kishte vendosur ta shkatėrrojė njerėzim pėrmes pėrmbytjeve pėr ta ripėrtėrirė pastaj me njė lloj tjetėr mė tė mirė.

Dhe kėshtu, 40 ditė pa ndėrprerė, kishte lėshuar shi tė fuqishėm dukė pėrmbytur ēdo gjė mbi Tokė.

Rrėfime tė ngjashme, si kjo nė Bibėl pėr Tokėn e pėrmbytur, janė edhe kronikat e asiro-babilonasve, pastaj ato tė grekėve tė vjetėr; shėnimet e indiasve, ato kineze, egjiptase e tė tjera, tė cilat, pothuajse janė tė ngjashme: personazhet e kėtyre legjendave, meshkuj dhe femra, me tė afėrmit e tyre ose pa ta, me botėn shtazore e bimore etj., pozicionohen nė vende ose objekte tė caktuara nga vet Krijuesi, qė tė mbijetojnė dhe bota sėrish tė mund tė marrė frymė nga e para.

Duke e marrė pėr bazė numrin e madh tė legjendave tė ngjashme nga shumė popuj tė lashtė tė globit dhe duke pasur parasysh mundėsinė e komunikimit tė tyre nė ato kohėra, qė ishte tejet i vėshtirė, shkencėtarėt janė tė bindur nė vėrtetėsinė e tyre.

Ndoshta jo saktėsisht, sipas skenarėve tė rrėfyer nėpėr ato legjenda, por me njė skenar tė pėrafėrt, gjithsesi.

Ėshtė shumė domethėnės pėr ta, gjithashtu, edhe rrėfimi pėr Solonin (640-558 p.e.s) - njė personalitet i njohur nė antikitetin grek, qė njihet si reformatori dhe udhėheqėsi i Athinės, tė cilit egjiptianėt, kur ai ishte nė vizitė tek ta nė Saisu, i thanė: "Njerėzimi ėshtė pėrmbytur disa herė nga arsye tė ndryshme dhe kjo do tė ndodhė edhe nė tė ardhmen"... ndoshta kėtė herė i provokuar edhe nga vet faktori njeri!!!

Pėrgatiti
Klarita Bajraktari

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi i botes sipas Isak Njutonit

Mesazh  Trigon prej 12.08.09 18:05

Fundi i botes sipas Isak Njutonit

Sipas shkencėtarit anglez, sėr Isak Njuton, ka filluar numėrimi mbrapsht. Kanė mbetur mė pas se 53 vite deri nė fund tė botės, i parashikuar sipas Njutonit nė vitin 2060.

Babai i fizikės moderne e formuloi kėtė profeci nė njė letėr tė vitit 1704, tė zbuluar ditėn e diel, nė njė ekspozitė tė Universitetit hebraik tė Jeruzalemit tė titullar “Sekretet e Njutonit”.

Por pėrse viti 2060? Njuton shkruan se do tė ishte 1200 vite pas vitit 800 pas Krishtit, datė nė tė cilėn restaurohet Perandoria e Shenjtė Romake. Mesa duket shkencėtari ka arritur nė kėtė datė pas leximit tė librit tė profetit Daniel, njė nga librat mė tė vėshtirė ku gjenden simbolika tė panumėrta dhe vizione fantastike.

Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



493


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 18.08.09 20:20

Planeti X dhe rreziku qė i kanoset Tokės

Shkaku i vėrtetė i ndryshimit tė klimės, aktivitetit vullkanik, intensifikimit tė aktivitetit sizmik etj.., ėshtė afrimi i planetit Eris me sistemin tonė diellor

Shkencėtari Cristian Negureanu dėrgoi kėtė shpjegim pėr sa i pėrket ēėshtjes sė Planetit X apo Nibiru.

Shkaku i vėrtetė i ndryshimit tė klimės, aktivitetit vullkanik, intensifikimit tė aktivitetit sizmik etj.., ėshtė afrimi i planetit Eris me sistemin tonė diellor, ndėrmjetėsi i quajtur 2003 - UB - 313 dhe i njohur nė Antikitet me emra tė ndryshėm si: Nibiru, Marduk, Nemesis, Hercolubus, Planeti i Zotit, Planeti i Perandorisė, Planeti i Kryqit apo Planeti i Kuq.

Mė poshtė jepet njė dokument i shkurtėr i kontaktit tė parė (mė tė fundit) me Eris-in:

Pėr herė tė parė, ky planet ėshtė vrojtuar mė 21 tetor tė vitit 2003, me anė tė teleskopit 1.22 Oschin, nga pika e vėzhgimit nė Malin Palomar nė Kaliforni. Ėshtė zbuluar nga Michael E. Brown, Chad Trujillo dhe David L. Rabinovitz, mė 5 janar tė vitit 2005, bazuar nė foto tė bėra nė datėn e sipėrpėrmendur.

Vėzhgime tė tjera tė publikuara nė tetor tė vitit 2005, treguan njė satelit tė quajtur Dysnomia (Gabriel). Planeti Eris/ Nibiru, i cili i afrohet tokės periodikisht njė herė nė 3600 vjet, sjell ndryshime tė klimės, si ngrohja globale me gjithė pasojat e saj natyrore - shkrirjen e akujve, zhdukjen e gjelbėrimit, tharjen e kores sė tokės, pakėsimin e oksigjenit etj.

Efekti i shkrirjes sė akujve, pėr shkak tė ujėrave tė ėmbla, do tė jetė fundi i sistemit natyral termo - saline, qė lejon qarkullimin e rrymave tė ftohta drejt veriut dhe ngrirjen e zonave tė shtrira nė veri-perėndim tė Europės dhe veri-perėndim tė Shteteve tė Bashkuara.

Shkurtimisht, ja ku ėshtė procesi qė ndodhi gjatė dy periudhave tė fundit, nė tė cilat "Planeti i Zotit" ka kaluar midis Marsit dhe Jupiterit, e cila ėshtė edhe pika mė e afėrt me Tokėn:

7,200 vjet mė parė, pėrmbytja e njohur si "Pėrmbytja e Noah", papritur solli ndryshime nė temperaturė, stuhi tė forta dhe orteqe uji nga Antarktida tė dala nga "Burgu i akullt". Dr. John T. Hollin nė Universitetin Maine (SH.B.A) mendon se copa tė mėdha dalin periodikisht nga akujt e Antarktidės duke krijuar njė rrjedhė tė madhe.

3,600 vjet mė parė, gjatė eksodit tė ēifutėve nga Egjipti, nė mes tė mijėvjeēarit tė dytė, planeti tokė pėsoi pėrmbytje tė mėdha. "Njė trup qiellor, qė kohėt e fundit hyri nė sistemin tonė diellor- njė kometė e re - u afrua shumė me tokėn, duke shkaktuar zhdukjen e mundshme tė shtresės sė akullt.

Situata aktuale - shkrirja e akujve ėshtė intensifikuar

Ndryshimet klimatike dhe gjeologjike do tė rriten sepse planeti Eris/Nibiru nuk i ėshtė afruar akoma Plutonit, pika e tij mė e afėrt me Tokėn. Kjo supozohet tė ndodhė midis viteve 2012 - 2014.

Sot, fenomene tė ngjashme (ngrohja globale dhe aktivizimi vullkanik) gjithashtu ndodh edhe nė planetet e tjera nga sistemi ynė diellor pėr shkak Eris/Nibiru. Ja disa shembuj:

- Hėna e Neptuni po ngrohen, Plutoni po pėrjeton njė nxehtėsi tė jashtėzakonshme (sipas Institutit pėr tė Rejat Teknologjike nė Massachusetts, 9 tetor, 2002).

- Shpėrthimi vullkanik nė satelitin e Jupiterit (sipas Astronomia Icarus, nėntor 2002).

- Ngrohja e Marsit (sipas lajmeve tė ABC, 7 dhjetor, 2002).

- Ngrohja e Saturnit (28 janar, 2007)

Shkencėtarė tė Universitetit tė Kalifornisė, Los Anxhelos (UCLA) - departamenti i fizikės dhe astronomisė dhe ato tė Universitetit tė Bostonir, vunė re se temperatura e zonės mė tė lartė tė atmosferės sė Saturnit ėshtė mė e lartė se sa ėshtė llogaritur.

Megjithatė, profesor Allan Aylward nga UCLA, gjykon tė nevojshme riegzaminimin e hipotezave kryesore qė kanė tė bėjnė me atmosferėn planetare dhe tė zbulohet arsyeja e ngrohjes nė to. Gjithashtu, vuri re njė proces tė ngjashėm nė Mars, duke pėrfunduar: "Tė studiosh aspektet nė atmosferat e tjera planetare, do tė na ndihmojė tė zbulojmė sa mė shumė mbi tė ardhmen e Tokės".

Librat e pėrmendur, pėrfshijnė gjithashtu pėrshkrime tė tjera tė fenomeneve tė rrezikshme, si aktivizimi i vullkaneve, aktiviteti sizmik nė rritje, uragane tė tmerrshėm, rryma tė fuqishme, ndėrrimi i poleve e kėshtu me radhė, qė ndodhen 7200 vjet dhe 3600 vjet mė parė respektivisht, procese qė janė gjithmonė e mė tė shpeshta sot nė Tokė.

Ja ku janė disa argumente qė tregojne se Eris ėshtė Nibiru:

Numri i sateliteve tė tij. Zecharia Sitchin thotė pėr ta nė punėn e sipėrpėrmendur: "Katėr satelitė kanė njė lėvizje rrotulluese shumė tė shpejtė, duke futur nė vorbull dhe 3 satelitė tė tjerė - Erėn e Tėrbuar, Erėn qė vėrtitet dhe Erėn Sunduese, duke pėrdorur satelitet e tyre si sulmuese, ai (Nibiru) ēoi pėrpara erėrat, tė shtatė erat tė gatshme pėr tė luftuar".

Shkrimet sumeriane thonė se njė satelit i planetit Nibiru godet njė planet tjetėr, Tiamat, duke krijuar "Qiellin" (Brezi Asteroid midis Marsit dhe Jupiterit) dhe Tokėn nė fillim tė sistemit tonė diellor. Profesor Mr. Brown ka provuar kohėt e fundit nė gazetėn "Natyra" se planeti 2003 - EL 61 provoi njė pėrplasje me njė tjetėr trup qiellor nė fillim tė sistemit tonė diellor. Nė rreshtat nė vijim do tė hedh dritė mbi lidhjen midis Eris (emri i dytė ishte 2003 UB - 313) dhe shkrimeve tė Antikitetit, atėherė kur planeti shpesh quhej Nibiru:

Nė vitin 2003, viti kur pėr herė tė parė u vu re (komunikatė zyrtare), revista "Skenca dhe Jeta" prezantoi trajektoren vezake tė njė planeti tjetėr nė sistemin tonė diellor, IDENTIKE, me trajektoren e planetit Nibiru/ Marduk, paraprakisht i prezantuar nga Z. Sitchin.

Nė vitin 2005, disa muaj mbasi u zbulua, astronomė tė shquar nga 19 vende tė mbledhur nė Qendrėn Astronomike tė Vatikanit, u lidhėn me anė tė internetit me Qendrėn Astronomike nė Malin Tucson (Arizona, USA) - njė nga mė tė fuqishmet nė Botė.

Nė 1 gusht tė vitit 2005, gazetat nė mbarė botėn shkruajtėn: "Trupit qiellor iu dha pėrkohėsisht emri 2003 - UB - 313". Shkencėtarėt, qė i dhane emrin planetit Nibiru, ishin shumė tė vetėdijshėm pėr shkrimet sumeriane, si psh "UB" nėnkuptonte grupin prej shtatė planetesh (3 + 1 + 3 = 313 = 7) tė pėrbėrė nga Marsi, Jupiteri, Saturni, Urani, Neptuni, Plutoni dhe Nibiru.

Grupi tjetėr ėshtė i pėrbėrė nga planetet qė mbeten (2 + 0 + 0 + 3 = 2003 = 5), qė do tė thotė: Dielli, Mėrkuri, Venusi, Toka dhe Hėna. Asnjė nga "12" nuk ishte koincidencė - totali i numrave nė emrin e dytė. Sumarianėt i njihnin 12 trupat qiellorė!

Nė tė njėjtėn mėnyrė Z. Sitchin shkroi nė librin e tij "Dymbėdhjetė Planetėt" qė "UB ėshtė e pėrbėrė nga shtatė pjesė, e quajtur giparu nė gjuhėn akadiane. Nuk ka asnjė dyshim qė ėshtė origjina e besimit tė lashtė nė 'shtatė qiejt".

Zona e Erisit, 2,400 km +/- 97 km, e matur duke pėrdorur pamje nga teleskopi Gungez, u bė publik nė fund tė prillit 2006.

Nė librin tim tė titulluar "Bibla dhe Ufot", nė vitin 1991, bazuar nė tė dhėnat nga Apokalipsi/Zbulime, kam dhėnė dimensionet e njė stacioni tė mundshėm planetar:ishte 2,400 km.

Libri i fundit i Biblės pėrmban detaje mbi planetin Eris (kapitulli 21: 2,12,16) i quajtur "Jeruzalemi i Ri" (ERIS/ SALEM), bashkė me diametrin dhe zonėn:

a) diametri : 12,000 x 200 m = 2,400 km.

b) zona : 2,400 km (gjatėsi ) x 2,400 km (gjerėsi ) x 12 (nivele katesh) = 69,120,000 km2.

Shkrimet e lashta shpallen gjithashtu kometat - si aspekte (kometat provokojnė shkatėrrime tė mėdha) tė Eris/ Nibiru, mė shumė mundėsi tė shkaktuara prej njėrit nga satelitet e tij:

a) Shkrimet sumeriane, 7,200 vjet mė parė: "Njė planet lėviz shumė shpejt, nė njė orbitė eliptike, e ngjashme me njė kometė" (Z. Sitchin, Planeti i dymbėdhjetė).

b) Drita e tij (Yahweh/ Anu - lideri i planetit tė Zotit - A/N) ėshtė si drita e diellit, njė flakė qė digjet dhe ndjek hapat e Tij." (Habacuc 3 : 4 - 5).

c) 3,600 vjet mė parė: "Njė kometė […] u afrua shumė me Tokėn, nga mesi i mijėvjeēarit tė dytė para lindjes sė krishtit". (I. Velikovsky, Fjalėt nė konflikt).

Situata aktuale:

a) Profesor Mr. Brown ka deklaruar se planeti 2003 - EL - 61 mund tė kalojė tėrheqjen e Neptunit, duke transformuar veten nė njė kometen mė tė ndritshme tė parė ndonjėherė, tė paktėn 6000 herė mė tė ndritshme se kometa Halle Boop.

b) Eris pritet tė kalojė midis Marsit dhe Jupiterit, pikės mė tė afėrt me Tokėn, gjatė 2012 - 2014. Kjo ėshtė arsyeja kryesore pse NASA ka lanēuar mjete hapėsinore nė 27 shtator tė vitit 2007, qė do tė arrijė nė destinacion, nė Brezin Asteroid, nė vitin 2011.

Shpjegimi logjik i procesit tė ngrohjes nė Tokė dhe tė planeteve tė tjera nė sistemin tonė diellor, vėrteton se ėshtė ai i parashikuar nga I. Velikovsky, nė librin e tij qė nga viti 1950: "Dy trupa qiellorė janė tėrhequr njeri me tjetrin. Pjesa mė e madhe e brendėsisė sė Tokės, u shtynė nė periferi. Toka, me lėvizjen e saj rrotulluese tė ērregullt, filloi tė ngrohej".

Disa pamje tė paraqitura nga NASA (PAD - Pamja Astronomike e Ditės ) na tregon qartė qė nė rrugėn e saj drejt Tokės, Stacioni Planetar Eris/ Nibiru po rritet:

Nė 25 prill tė vitit 2007, u komunikua zyrtarisht zbulimi i planetit Gliese 581c, qė me shumė mundėsi i ngjan Tokės. Aktualisht ėshtė Ylli i Errėt, qė po orbitalizon planetin 581.

Ėshtė e mundur tė provohet egzistenca e njė sistemi yllor dyjor nė tė cilin /Stacioni/Planeti Eris/ Nibiru ėshtė lidhja fizike apo e sistemit diellor dhe sistemit Ylli i Errėt, midis botės njerėzore dhe botės Anunnaki/ Elohim.

Besoj se njė edukim psikologjik i racės njerėzore ėshtė nė zhvillim. Disa tė dhėna:

1) Strehimet Norvegjeze - pėrgjatė me strehat nėntokė tė ndėrtura nė Norvegji, (Google dhe YouTube: Njė letėr nga njė politikan norvegjez pėr 2012) u inaugurua zyrtarisht njė depo me qindra miliona vende pėr tė mbrojtur njerėzimin nė rastin e njė katastrofe, nė 26 shkurt 2008.

Kryeministri i Norvegjisė, Jens Stoltenberg, gjithashtu njė militant ekologjist, Wangari Maathai (Kenya) - Ēmimi Nobel pėr Paqen, Jose Manuel Barroso - Presidenti i Komisionit Europian morėn pjesė nė inaugurim.

Dy deklarata pėr ngjarjen:

Jens Stoltenberg: "Diversiteti biologjik rrezikohet nga forcat e natyrės dhe nga veprimet e njerėzve; Bunkerėt nė policinė tonė tė sigurimit". Lajmėrojnė se kryeministri norvegjez vendos tė parat "forcat e natyrės."

Jose Manuel Barroso: "Shpresojmė dhe punojmė pėr mė tė miren, por duhet tė jemi gati pėr mė tė keqen". Asnjė koment tjetėr.

2) Bunkeret nė hėnė. Shkencėtarėt punojnė nė njė "Arka e Noeut", e cila do tė vendoset poshtė tokės sė hėnės. Strehat duhet tė pėrmbajnė informacione pėr ADN, embrionet, shkrirjen e metaleve, bimėt qė rriten dhe e gjithė kjo ėshtė thelbėsore pėr jetėn dhe civilizimin, nėse njė katastrofė do tė ndodhte nė tokė dhe vidhet egzistenca e njerėzimit. Detaje: Telegraf, Dielli (10 mars, 2008).

3) Nė shkrut, 2008, erdhi gjithashtu lajmi se shtepia kinematografike "Sony Pictures" bleu tė drejtat e njė shkrimi tė ri tė regjizorit Roland Emmerich. Titulli i filmit ėshtė "2012" dhe do tė dalė nė verėn e 2009.

Titulli "2012" i referohet datės kur, sipas kalendarit Maya, bota qė njohim s'do tė jetė mė. "Apocalipsi" ėshtė njė film pėrsa i pėrket shkatėrrimeve, i ngjashėm me filmin "The Day After Tomorow", sukses ndėrkombėtar i vitit 2004. Filmi i dalė nė maj tė vitit 2004, mbasi gazeta "The Observer" nxori njė raport tė Pentagon pėr ndryshimet dramatike tė klimės, nė shkurt 2004.

4) Nė 28 shkurt, 2008, njė tjetėr lajm u pėrhap nė tė gjithė botėn. Titulli ishte diēka e ngjashme me: "Astronomėt japonezė besojnė nė egzistencėn e njė planeti tė tillė nė sistemin diellor". Disa ide:

Puna ishte koordinuar nga profesori japonez Tadashi Mukai dhe shkencėtari amerikan Patrick Lykawka. Ato do tė publikohen nė prill tė kėtij viti, nė gazetėn astronomike tė botuar nga Shoqėria Amerikane pėr Astronominė.

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 22.08.09 10:27

2012 - Po shkenca ē'thotė?

Ne mund tė bėhemi dėshmitarė tė njė shfaqjeje gjigante fishekzjarresh nė vitin 2012. Dielli do tė mbėrrijė nė kulmin e ciklit tė tij 11-vjeēar, i quajtur "maksimumi diellor", kėshtu qė duhet tė presim njė aktivitet tė lartė diellor.

Disa parashikime thonė se maksimumi diellor i ciklit diellor 24 do tė jetė edhe mė energjik se ai paraardhėsi, nė vitet 2002-2003. Sipas njė prej shumė skenarėve tė fundit tė botės qė na janė paraqitur, tė ushqyer edhe prej tė famshmes Profeci Maja pėr fundin e botės nė vitin 2012, ky skenar nė fakt ėshtė i bazuar nė disa elementė tė tij edhe tek shkenca.

Pėr mė tepėr, mund tė ketė njė farė lidhje reciproke nė mes ciklit diellor 11-vjeēar dhe cikleve kohorė qė janė gjetur nė kalendarėt e Majave. Ndoshta ky qytetėrim i lashtė e kuptonte se magnetizmi diellor pėson ndryshime nė polaritet ēdo dekadė.

Plus, tekste fetarė (si Bibla) thonė se ne do tė shkojmė drejt ditės sė gjykimit, e cila ėshtė portretizuar me shumė zjarr dhe squfur. Mesa duket, ylli ynė mė i afėrt do tė na pjekė tė gjallė nė 21 dhjetor 2012!

Ngjarja mė e rėndė e motit hapėsinor nė histori ka ndodhur nė vitin 1859. Ėshtė bėrė e njohur si Efekti Carrington, pasi ka marrė emrin e astronomit amator, Riēard Carrington, i cili ishte i pari qė vuri re efektet e saj: "Dy fasha drite shumė tė forta " qė rrjedhin nga njė grup i madh pikash diellore.

Ngjarja Carrington vazhdoi me plot tetė ditė moti shumė tė keq hapėsinor. Pati dėshmi pėr aurora mahnitėse, madje edhe nė lartėsitė ekuatoriale. Rrjetet telegrafikė tė botės patėn ndėrprerje dhe magnometrat viktorianė regjistruan nivele tė pamatshėm.

Nė 11:18 tė mėngjesit tė kthjellėt tė ditės sė enjte, 1 shtator, 1859, 33-vjeēari Richard Carrington - i pranuar gjerėsisht si njė nga astronomėt diellorė mė tė famshėm tė Anglisė - ndodhej nė observatorin e tij privat. Ashtu si zakonisht nė ēdo ditė me diell, teleskopi i tij po projektonte njė imazh 28 centimetra tė gjerė tė diellit dhe Carrington vizatoi menjėherė njollat diellore qė vuri re.

Atė mėngjes, ai po studionte gjasat pėr njė grup tė madh tė njollash diellore. Papritmas, para syve tė tij, dy rruaza drite verbuese u shfaqėn mbi njollat, u shtuan me shpejtėsi dhe u shndėrruan nė formė veshkash.

Duke kuptuar se po bėhej dėshimtar i diēkaje tė paprecedentė dhe "duke qenė disi i trazuar nga kjo befasi", Carrington mė vonė shkruante: "Unė renda tė thėrrisja dikė qė tė shihte kėtė shfaqje. Kur u ktheva pas 60 sekondash, mbeta i shastisur kur pashė qė ajo kishte ndryshuar dhe qe zvogėluar". Ai dhe dėshmitari i tij panė njollat e bardha qė u zvogėluan deri sa u zhdukėn. Kishin kaluar vetėm pesė minuta.

Ashtu, tė nesėrmen qė pa gdhirė, qiejt nė tė gjithė planetin shpėrthyen nė aurora tė kuqe, jeshile dhe tė purpurta, kaq tė shndritshme, saqė gazetat mund tė lexoheshin po aq lehtė sikur tė ishte ditė. Nė tė vėrtetė, edhe pranė lartėsive mbi Kubė, nė Bahamas, Xhamaikė, El Salvador dhe Hawai pulsonin aurora mbresėlėnėse. Sistemet e telegrafit nė tė gjithė botėn u ndėrprenė.

Shkarkime e shkėndija tronditėn operatorėt e telegrafėve dhe shkaktuan zjarre tė letrave tė telegrafit. Edhe kur telegrafuesit hoqėn bateritė qė furnizonin linjat, rryma elektrike tė shkaktuara prej aurorave vazhdonin tė lejonin transmetimin e mesazheve.

"Ajo qė pa Carrington ishte njė shpėrthim magnetik i diellit", shpjegon David Hathaway, drejtues i ekipit tė fizikės diellore nė NASA Marshall Space Flight Center nė Huntsville, Alabama. Tani ne e dimė se flakėrimat diellore ndodhin shpesh, sidomos gjatė maksimumit tė njollave diellore.

Shumica e tregojnė ekzistencėn e tyre nga lėshimi i rrezeve X (regjistruar prej teleskopėve tė rrezeve X nė hapėsirė) dhe zhurmave tė radios (regjistruar nga radioteleskopėt nė hapėsirė dhe nė Tokė). Nė kohėn e Carrington, nuk ka pasur satelitė rrezesh X apo radioteleskopė.

Askush nuk e dinte se shpėrthimet ekzistonin deri nė atė mėngjes shtatori, kur njė shpėrthim prodhoi njė super-dritė, e mjaftueshme pėr tė rivalizuar edhe vetė diellin.

"Ndodh rrallė qė dikush tė mund tė shohė ndriēimin e sipėrfaqes diellore", thotė Hathaway. "Duhet shumė energji pėr tė ngrohur deri sipėrfaqen e diellit!" Shpėrthimi prodhon jo vetėm njė rritje tė dritės sė dukshme, por edhe re gjigante thėrrmijash tė ngarkuara si dhe unazash magnetike dhe e dėrgoi atė re direkt drejt Tokės.

Mėngjesin tjetėr, kur reja mbėrriti, u shkri nė fushėn magnetike tė Tokės, duke shkaktuar fluskėn globale tė magnetizmit qė rrethon planetin tonė, duke shkaktuar lėkundje. Studiuesit e quajnė kėtė njė "stuhi gjeomagnetike." Fushat qė lėviznin me shpejtėsi tė mėdha nxitėn fushat elektrike nėpėrmjet rrymave qė shkaktuan mė pas ndėrprerjen e komunikimit pėrmes telegrafit.

"Mė shumė se 35 vjet mė parė, unė fillova tė tėrheq vėmendjen e komunitetit tė fizikės hapėsinore drejt shpėrthimit diellor dhe ndikimit tė tij mbi telekomunikacionin", thotė Louis J. Lanzerotti, botues i revistės Moti Hapėsinor.

Ai u bė i vetėdijshėm pėr efektet e stuhive gjeomagnetike diellore ndaj komunikacionit tokėsor, kur njė shpėrthim i madh diellor nė 4 gusht, 1972, dėmtoi komunikimin nė distanca tė gjata nėpėr Ilinois.

Kjo ngjarje, nė fakt, detyroi AT&T qė tė rikonfiguronte sistemin e kabllove transatlantike. Njė shpėrthim i ngjashėm nė 13 mars, 1989, provokoi stuhi gjeomagnetike qė ndėrprenė transmetimin e energjisė elektrike nga Centrali i Québec nė Kanada, duke lėnė nė errėsirė pjesėn mė tė madhe tė krahinės; energjia e shkaktuar prej aurorės shkriu madje disa transformatorė nė New Jersey.

Nė dhjetor 2005, rreze X nga njė tjetėr stuhi diellore ndėrprenė komunikimin me satelitėt si dhe Sistemin e Pozicionimit Global (GPS) pėr rreth 10 minuta. Kjo mund tė mos tingėllojė si gjė e rėndė, por siē vė nė dukje Lanzerotti, "unė nuk do tė doja tė isha nė njė aeroplan civil qė udhėzohet pėr ulje pėrmes GPS gjatė atyre 10 minutave."

Njė tjetėr shpėrthim si ai i Carrington do t'i bėnte tė dukeshin shumė tė parėndėsishme kėto ngjarje. Fatmirėsisht, thotė Hathaway, ato duken tė jenė tė rralla: "Nė historinė 160-vjeēare tė stuhive gjeomagnetike, ngjarja e Carrington ėshtė mė e madhja".

Ndoshta ėshtė e mundur tė zhytesh edhe mė pas nė kohė duke ekzaminuar akullin. "Thėrrmijat energjetike lėnė gjurmė nė nitratet tek bėrthamat e akujve", shpjegon ai. "Edhe kėtu, ngjarja e Carrington duket tė jetė mė e madhja nė 500 vite dhe pothuajse dy herė mė e madhe se pararendėset".

Kėto statistika tregojnė se shpėrthimet Carrington janė ngjarje qė ndodhin njė herė nė pesėqind vite. Megjithatė, statistikat nuk janė aspak solide dhe Hathaway tregohet i matur duke thėnė se ne nuk i njohim aq mirė shpėrthimet sa tė pėrjashtojmė mundėsinė qė tė ndodhin sė afėrmi.

Atėherė?

Lanzerotti vė nė dukje se ndėrkohė qė teknologjitė elektronike janė bėrė mė tė sofistikuara dhe mė tė ndėrfutura nė jetėn e pėrditshme, ato janė bėrė gjithashtu mė tė ndjeshme ndaj aktivitetit diellor. Nė Tokė, linjat elektrike dhe kabllot telefonikė tė distancave tė gjata mund tė preken nga rrymat e aurorave, siē ndodhi nė vitin 1989.

Radarėt, komunikimi telefonik, dhe marrėsit GPS mund tė pengohen nga zhurmat e valėve diellore. Ekspertėt qė kanė studiuar ēėshtjen thonė se pak mund tė bėhet pėr tė mbrojtur satelitėt nga njė shpėrthim Carrington. Nė fakt, njė studim i fundit vlerėson dėmin potencial pėr tė 900 e ca satelitėt aktualisht nė orbitė, qė mund tė shkojė ndėrmjet 30 miliard dhe 70 miliard $.

Edhe njerėzit nė hapėsirė mund tė jenė nė rrezik. Astronautėt mund tė kenė vetėm disa minuta pas shpėrthimit tė parė pėr tė gjetur strehim nga thėrrmijat e energjisė diellore.

Anijet kozmike tė tyre ndoshta mund tė kenė mburojė tė pėrshtatshme; kryesore do tė jetė qė tė futen brenda nė kohė. S'ėshtė pėr t'u habitur qė NASA dhe agjenci tė tjera hapėsinore pėrreth botės e kanė kthyer nė prioritet studimin e shpėrthimeve diellorė.

Tani pėr tani, njė flotė anijesh hapėsinore po monitoron diellin, duke mbledhur tė dhėna pėr shpėrthime tė mėdha dhe tė vogla qė mund ta zbulojnė se ēfarė i shkakton.

SOHO, Hinode, Stereo, ACE-n dhe tė tjerėt janė tashmė nė orbitė ndėrsa anije tė tjera si Solar Dynamics Observatory janė gati pėr nisje.

Kėrkimet nuk do tė parandalojnė njė tjetėr shpėrthim Carrington, por kjo mund ta bėjė "stuhinė e papritur" t'i pėrkasė sė kaluarės.

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

FUNDI I BOTES

Mesazh  tonienr prej 04.09.09 15:41

MENDOJ QE FUNDI I BOTES DO TE VJEN DHE SE NJERIU DO TE JETE AI QE DO TA SHKATROJ BOTEN ME PAKUJDESINE E VET.

tonienr

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  tonienr prej 04.09.09 15:45

estilen shkruajti:Qe nga ky moment tokes tone i kane ngele dhe


...................................................1321 dite
.......................................................01 ore
.......................................................27 minuta jete


A do te kete fat ndokush t'i shpetoi kesaj katastrofe te pashmangeshme..?
MOS U BE NAIV ASKUSH NUK DO TE PESOJ,NUK KA KURFARE KATASTROFE.

tonienr

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Info +

Mesazh  Besir Bajrami prej 16.09.09 2:15

I



II


Besir Bajrami

22


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

o zot

Mesazh  mari prej 01.10.09 16:17

A jane valle te verteta?
Kam shuuuume frike.

mari

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Explorer prej 02.10.09 1:13

21/12/2012 ?



Mė 21 dhjetor 2012 do tė ketė njė shtrirje planetare qė ndodh vetėm ēdo 26.000 vjet. Tė gjithė planetet e sistemit tonė diellor do tė jenė tė prekura.

Por nė qoftė se shumė tekste ose tradita gojore tė lashta, me mijėra vjet tė vjetra, flasin pėr fundin e botės, bėhet fjalė pėr fundin e botės sonė ashtu siē ne e njohim, por jo fundi i botės.

Ndryshimet gjeologjike dhe klimatike qė do tė ēojė kjo shtrirje planetare do tė ndikoj nė jetėn tonė tė pėrditshme, e cila nė mėnyrė tė pashmangshme do tė ndryshohet.

Ėshtė shumė e mundshme qė planeti ynė do tė pėrjetojė njė ndryshim tė fushės magnetike, por ajo nuk do tė jetė as e para dhe as e fundit.

Shkencėtarėt thonė se planeti ynė ka pėrjetuar tashmė sė paku 170 ndryshime tė fushės magnetike. Tė tjerėt mendojnė mė shumė pėr njė ndryshim tė poleve.

Nė agim tė 21/12/2012 ka shumė gjasa qė dielli do tė lind nė perėndim.

Kjo nuk ėshtė hera e parė qė dielli ngrihet nė perėndim nė historinė e njerėzimit, meqė disa tekste antike flasin pėr njė kohė, kur dielli tashmė shfaqej nė perėndim.

Pėrmbysja e fushės magnetike do tė rezultojė nė disa rajone qė temperatura tė bėhet e ftohtė tė mos them akull ... Dhe anasjelltas, rajonet e ftohta do tė bėhen tė nxehta...

Nga njė pikėpamje shkencore, shtrirja ėshtė pėrgatitur tashmė qe 50 vite me efekte tė dukshme nė tokė.
Rryma e Golfit (tanshmė ėshtė e ngadalshėme qė 50 vite) shkencėtarėt qė e kanė studiuar pėr shumė vite, tė gjithė mendojnė se ajo do tė ndalojė pėr disa vjet dhe pastaj do tė kthehet nė drejtimin e kundėrt, qė do tė rezultojė me njė klimė tė ftohtė pėr shumicėn e Evropės.

Kjo rrymė na sjellė ujė tė ngrohtė qė pėrzihet me ujė shumė tė ftohtė qė zbret nga deti i Labradorit. Ndikimi i hėnės nė ujėrat tona nuk ka nevojė tė provohet, por ndikimi i planeteve tė tjera tė sistemin tonė diellor nė tokė ėshtė ende i pa zbuluar dhe i pa eksploruar dhe kjo mund tė bėhet vetėm kur shtrirja planetare tė vihet nė vend.

Toka ėshtė si njė top, por ajo rezulton tė sillet pak e mė pak rreth vetvetes sikur njė top nė fund tė kursit tė tij. Sot, ajo kursin e bėn nė 24 orė, por asaj i duhej vetėm 22 orė para 400 milion vjetėsh.

Poli i veriut magnetik ka qenė seriozisht i ēregulluar kėto tridhjetė vjet tė kaluara dhe intensiteti i pėrbėrjes Veri-Jug i fushės magnetike ka rėnė nė 10%.

Sipas njė artikulli tė gjeologut SK Runcorn, Profesor nė Universitetin e Kembrixhit, " nuk nuk ka asnjė dyshim se fusha magnetike e Tokės ėshtė e vendosur drejtpėrdrejt ose tėrthorazi nga rrotullimi i Tokės ". Kėshtu, boshti i tokės ka ndryshuar.

Sipas artikujve nė revistėn Nature, ndryshimet e fundit gjeomagnetike ndodhėn para 12 400 vjet, nė mijėvjeēarin e njėmbėdhjetė para erės sonė.

Ne e dimė se kjo periudhė ėshtė shėnuar me zhdukje tė mėdha nga bota e kafshėve. (Nature 234,27 / 12/71).
Disa shkencėtarė besojnė se ndryshimi i ardhshėm i poleve magnetike tė tokės do tė bėhet rreth vitit 2030. (Nature, 12/2/76).

Biologėt kanė zbuluar gjurmė fosilesh qė tregojnė se "jeta duket se kanė qenė e regjistruar, e pėrshkruar dhe e fshirė katėr ose pesė herė . Ajo ēfarė ėshtė konstatuar ėshtė se nė periudha tė ndryshme tė historisė, jeta ėshtė zhvilluar dhe pastaj pothuajse ėshtė fshirė. "

Ēdo cikėl u pasua nga njė periudhė ku Toka ishte e zbrazur nga jeta pėr miliona vjet. Zhdukjet kryesore nė masė janė dokumentuar, por nuk janė shpjeguar qartė.

Nė disa prej profecive qė flasin pėr shtrirje planetare ėshtė pėrmendur se bota nė tė cilėn jemi tani ėshtė bota e 4tė, tre tė mėparshme janė shkatėrruar dhe bota qė do tė hyj nė 21.12.2012 do tė jetė bota e 5tė.

Megjithatė, toka nuk mund tė kthehet papritmas nė anėn e kundėrt pėr shkak tė ruajtjes sė momentit kėndore. Pėr tė luftuar kėtė ligj fizik, duhet njė pėrplasje e dhunshme qė kjo tė ndodhė ose ardhja e njė planeti nė sistemin tonė diellor, duke ndėrprerė ēdo gjė nė rrugėn e saj. Njė ndryshim i poleve atėherė ka mė shumė gjasa se njė ndryshim i rrotullimit tė tokės ...

Megjithatė, shumė prej profecive nė lidhje me 21.12.2012 flasin pėr ardhjen e njė planeti tė ri dhe astronomėt tanė kanė zbuluar apo vetėm e kanė rizbuluar, njė "planet tė ri" nė sistemin tonė diellor.

Ne gjejmė nė historitė e ndryshme pėrmendjen e kėtij planeti :
- Sumerianėt e quajtėn planeti i 12 ose Nibiru madje ata kanė njė emėr pėr tė pėrshkruar orbitėn e tij pėr 3.600 vjet: njė Shar.
- Babilonasit dhe Mesopotanėt e thėrrasin Marduk, Mbretin e Qiellit dhe Trupi i Madh Qiellor.
- Njė nga emrat mė tė zakonshme qė i atribuohet nga grekėt ėshtė Nemesis.
- Duke pasur parasysh orbitėn e tij shumė tė gjatė mes yjeve quhet Globe nga Hebrenjtė e lashtė.
- Pėr astronomėt Hindu orbita e tij 3.600 vjeēare ėshtė quajtur "Treta Yuga" dhe kjo shkakton shkatėrrimin e " Kali Yuga".
- Profetėt e kanė quajtur Ylli Blu, Ylli i Kuq, i dėrguari i zjarrtė dhe Kometa e fatalitetit nė mesin e shumė emrave tė tjerė. Gjoni nė Dhiatėn e Re e ka quajtur Absint i hidhur.

Pėrmendja e shtrirjes planetare, ose e kėsaj date, ėshtė pėrmendur nė profecitė tė ndryshme :
Danieli nė Dhiatėn e Vjetėr, Xhoni nė Dhiatėn e Re, kalendari i Majave i cili pėrshkruan ngjarjet e pėrkohshme pėr mė shumė se 10 milion vjet, tradita gojore e indianėve Hopis nga Arizona. Kėto profeci u rezervuan vetėm pėr disa Hopis dhe fise tė tjera amerindiane dhe se deri sa tė vjen koha e duhur nuk do tė shpallet. Kurse sa i pėrket sumerianėve profetizojnė njė ndryshim nė ADN.

©explorerunivers

Explorer

1171


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 02.10.09 20:36

Ēfare mund te bejme 72 orė para impaktit


Duket krejt e parėndėsishme pika e vogėl dhe e zbehtė qė lėviz nėpėr qiell. Megjithatė, teleskopi nė majė tė malit qė sapo e ka pikasur ėshtė duke e marrė shumė seriozisht. Eshtė asteroid, njė qė nuk ėshtė parė kurrė mė parė. Teleskopėt e analizės sė shpejtė zbulojnė mijėra asteroidė ēdo vit, por ky ka diēka shumė tė veēantė.

Programi kompjuterik i teleskopit vendos qė tė zgjojė disa astronomė me njė mesazh, tė cilin ata kanė shpresuar shumė qė nuk do t'u mbėrrinte asnjėherė. Asteroidi ėshtė nė njė kurs drejt pėrplasjes me Tokėn. Ka madhėsinė e njė qiellgėrvishtėsi dhe ėshtė aq i madh sa pėr tė rrafshuar njė qytet tė tėrė. Ah, edhe diēka: do tė mbėrrijė brenda tre ditėve.

Mund tė tingėllojė si njė ngjarje shumė e largėt, por ky skenar ėshtė nė tė vėrtetė goxha i besueshėm. Sigurisht, ėshtė aq realist, sa e bėri forcėn ajrore tė Shteteve tė Bashkuara kohėt e fundit qė tė mbledhė shkencėtarė, oficerė tė ushtrisė dhe zyrtarė tė emergjencave pėr herė tė parė, me qėllimin pėr tė vlerėsuar aftėsinė e vendit pėr tė pėrballuar kėtė gjė, nėse do tė ndodhė ndonjėherė.

Atyre iu kėrkua qė tė imagjinojnė se si do tė reagonin organizatat e tyre respektive ndaj njė asteroidi mitik i quajtur Innoculatus, i cili do tė godiste Tokėn dhe do tė zbulohej vetėm tre ditė para kėsaj. Asteroidi ishte i pėrbėrė nga dy pjesė: Njė grumbull rrėnojash 270 metra mespėrmes qė do tė ishte i destinuar tė pėrplaset nė Oqeanin Atlantik pranė brigjeve tė afrikės, si dhe njė shkėmb i gjerė 50 metra, i drejtuar, tamam si nė filmat e Hollywoodit, tamam mbi Washington.

Ushtrimi, i cili ndodhi nė Dhjetor 2008, nxorri nė shesh rreziqet e frikshėm qė paraqesin asteoridėt. Jo vetėm qė nuk ka njė plan se ēfarė duhet bėrė kur godet asteroidi, por sistemet tanė tė paralajmėrimit tė hershėm - qė mund tė bėjnė dallimin mes jetės dhe vdekjes - janė krejt tė papėrshtatshėm.

Agimi ofroi pikėrisht atė thirrjen pėr zgjim qė organizatori Peter Garreston kishte shpresuar. Ai ka qenė prej kohėsh i shqetėsuar nga rreziku i njė impakti: "si taksapagues, do tė vlerėsoja shumė qė forca ajrore e vendit tim tė hidhte nė sy ndaj diēkaje qė do tė ishte po aq e keqe sa edhe terrorizmi bėrthamor nė njė qytet, dhe me gjasė edhe njė ngjarje qė mund t'i jepte fund qytetėrimit ashtu si e njohim", thotė ai.

Mė i fundmi objekt hapėsinor qė na kalli frikėn tė gjithėve ishte TC3 nė vitin 2008. Ky objekt me madhėsinė e njė makine shpėrtheu nė atmosferė mbi Sudan, nė tetor tė vitit qė kaloi. Njė teleskop e pikasi fillimisht vetė 20 orė para impaktit - nė njė distancė prej 500 000 kilometra - dhe astronomėt thonė se ishim madje me fat qė patėm njė paralajmėrim.

Fatmirėsisht, 2008 TC3 ishte shumė i vogėl pėr tė bėrė dėm nė terren, por ne jemi po kaq tė verbėr praktikisht edhe ndaj objekteve aq tė mėdhenj sa pėr tė shkaktuar dėme. Ne sapo kemi nisur tė gjurmojmė miliona asteroidėt me pėrmasa qiellgėrvishtėsish qė vijnė vėrdallė nė fqinjėsinė e Tokės, ēdonjėri prej tė cilėve mund tė lėshojė njė forcė tė barabartė me fuqinė shkatėrrimtare tė njė bome atomike.

Impaktet e asteoridėve nuk janė aq tė mėdhenj sa mendohet. Besohet gjerėsisht se njė asteroid apo njė kometė 30 deri 50 metra e gjatė shpėrtheu mbi Tunguska nė Siberi nė vitin 1908, duke rrafshuar pemėt nė njė rreze prej dhjetėra kilometrash. Shanset pėr njė imakt tė ngjashėm janė 1 nė 500 pėr ēdo vit. Thėnė ndryshe, ekzistojnė dhjetė pėrqind shanse qė njė impakt i tillė tė ndodhė nė 50 vitet e ardhshėm.

'Asteroidėt pesėdhjetė metra mė frikėsojnė pėr vdekje", thotė Timothy Spahr, drejtor i Minor Planet Center nė Cambridge, Massachusetts. "Mund tė imagjinoj lehtėsisht njė objekt 50 metra qė godet brenda tre ditėsh, duke shkaktuar njė katastrofė tė vėrtetė".

Gjatė ushtrimit tė planifikimit tė forcės ajrore tė SHBA, shkencėtarėt pjesėmarrės shpjeguan se me kaq pak paralajmėrim, nuk ka shumė shpresa pėr tė parandaluar njė imakt. Edhe asteroidi mė i vogėl se 50 metra i Innoculatus do tė peshonte qind mijėra tonė, duke kėrkuar njė shtytje shumė tė madhe pėr tė ndryshuar aq sa duhet trajektoren - aq shumė sa shpėrthimi i njė arme bėrthamore pranė tij nė hapėsirė nuk do tė ofronte njė impuls tė mjaftueshėm kaq vonė. Pėr tė ndryshuar trajektoren e njė asteroidi, forca e ushtruar do tė duhej tė niste tė zbatohej shumė vite mė herėt.

Nė fakt, gjėrat do tė pėrkeqėsoheshin, duke e copėzuar asteroidin, pasi njė pjesė e copėrave mund tė ishin aq tė mėdha sa tė shkaktonin dėme, apo edhe krijonin njė stuhi meteorėsh qė do tė shkatėrronin satelitėt nė orbitėn e Tokės.

Panik nė rrugė

Por nė realitet, opsioni bėrthamor nuk do tė ishte mbi tryezė qė nė momentin e parė: raketat me mbushje bėrthamore qė qėndrojnė plot durim nėpėr baza pėrreth botės nuk janė tė projektuara pėr tė gjurmuar dhe goditur, madje as edhe pėr tė mbijetuar pėr mė shumė se disa minuta nė hapėsirė. Nė vend tė kėsaj, neve thjeshtė do tė na duhej tė nisnim e tė pėrgatiteshim pėr impaktin.

Lajmi i mirė ėshtė se edhe njė paralajmėrim i vogėl bėn diferencė, thjeshtė sepse do tė na lejonte tė parashikonim kohėn dhe vendndodhjen e impaktit. Nė rastin e 2008 TC3, vetėm pak orė pas zbulimit tė asteroidit, shkencėtarėt e NASA bėnė llogaritje qė parashikonin zhytjen nė atmosferė mbi njė hapėsirė tė papopulluar nė shkretėtirė nė veri tė Sudanit, me nė saktėsi kohore qė ndryshoi me vetėm njė minutė.

Por pjesėmarrėsit nė ushtrimin e planifikimit shprehėn shqetėsim, se nėse do tė zbulohej njė asteroid qė pėrbėnte rrezik tė afėrt nė njė zonė tė populluar, dhe nėse situata nuk do tė menaxhohej nė mėnyrėn e duhur, paniku dhe mungesa e koordinimit do tė shkaktonin kaos nėpėr rrugė.

Spahr, nuk u angazhua nė projektin stėrvitor, por ai i ndan ato shqetėsime. 'Me njė paralajmėrim vetėm tre ditė mė herėt, mund tė largohesh nė njė vend tė sigurtė. Por unė trembem, sidomos kur shoh sa keq i kemi menaxhuar gjėra tė kėsaj natyre mė parė", thotė duke pėrmendur dėshtimin nė evakuimin tėrėsor tė qytetit tė New Orleansit para Uraganit Katrina nė vitin 2005. "Imagjinoj njerėz qė i kap paniku dhe nisen me makinė nė drejtim tė gabuar, duke ulėritur: O Zot, do tė na vrasė!"

Pėr tė parandaluar panikun dhe lėvizjen e ēorganizuar tė njerėzve, ėshtė shumė e rėndėsishme qė autoritetet tė pėrgatisin njė plan evakuimi dhe tė ia komunikojnė publikut sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur pas zbulimit tė objektit tė rrezikshėm, pėrderisa zbulime tė tillė postohen automatikisht nė internet dhe ata do tė shkaktonin njė stuhi tė vėrtetė mediatike.

Masa tė tilla do tė duhej tė garantonin qė rrugėt do tė ishin shumė tė qeta nė njė kohė kur njė objekt si Innoculatur zhytet nė atmosferėn e Tokės dhe i afrohet Uashingtonit. Kompresioni i atmosferės pėrpara asteroidit dhe fėrkimi me ajrin do tė shkaktonin njė nxehje shumė tė shpejtė. Nė lartėsi mė tė vogla, ku ajri ka njė dendėsi mė tė madhe, nxehja bėhet kaq e madhe saqė asteroidi shpėrthen. Nė rastin e ngjarjes nė Tunguska, kjo gjė ndodhi kur ai ishte 8 kilometra mbi Tokė.

Valė goditjeje supersonike

Nėse do tė ishit aq me fat sa tė shihnit, do tė vinit re se shpėrthimi do tė ishte mė i shndritshėm se Dielli. Rrezatimi i dukshėm dhe me rreze tė kuqe do tė ishte aq i fuqishėm sa tė zhyste nė flakė ēdo gjė, thotė Mark Boslough i Sandia National Laboratory nė Livermore, California. "Eshtė njėsoj si tė jesh nė njė furrė", thotė ai. Ēdokush qė ėshtė direkt i ekspozuar do tė digjej keqas.

Edhe pėrpara se tingulli i shpėrthimit tė mbėrrinte tek ju, trupi do t'ju shkatėrrohej nga njė valė supersonike goditjeje teksa shpėrthimi krijon njė fluskė gjigande ajri me trysni tė lartė qė pėrhapet edhe mė shpejtė se sa shpejtėsia e dritės. Shkencėtari planetar, Jay Melosh i Purdue University nė New York dikur pėrjetoi njė valė goditjeje nga njė eksperiment qė shpėrtheu 500 tonė tritol, njė shpėrthim i vogėl ky krahasuar me atė tė njė asteroidi.

'Unė po qėndroja nė majė tė njė kodre afro 1.5 kilometra larg dhe veshėt i kisha tė zėnė me kufje", kujton ai. Melosh thotė se vala e goditjes mund tė vihet re nė ajėr pėr shkak tė mėnyrės se si e pėrthyen dritėn. Eshtė njė fluskė qė lėkundet. Pėrhapet nė heshtje totale deri kur mbėrrin tek ti, dhe mė pas dėgjon njė bum tė dyfishtė, thotė ai.

Panik?

Njė asteroid si ai qė rrafshoi Tunguskan nė Siberi nė vitin 1908 pritet tė ndodhė vetėm njė herė nė 500 vjet. Ka gjasa qė tė kalojė shumė mė tepėr kohė pėrpara se njė i tillė tė godasė njė zonė me popullsi tė lartė, duke parė pjesėn e vogėl tė sipėrfaqes sė tokės qė ėshtė e zėnė me qytete. Njė studim i NASA-s nė vitin 2003 zbuloi se vetėm njė nė katėr impakte tė madhėsisė sė Tunguskas do tė vrisnin ndokėnd, dhe vetėm njė nė 17 impakte tė tillė do tė shkaktonte njė numėr viktimash prej 10 mijė apo mė shumė, tė krahasueshėm me tėrmete dhe tsuname tė rėndė.

Melosh ishte nė njė distancė sigurie, por nė tokė, poshtė njė asteroidi qė shpėrthen, vala e goditjes do tė ishte e mjaftueshme pėr tė shembur ndėrtesat. Ajo do tė mbėrrinte afro 30 sekonda pas flakėrimės dhe gjithashtu do tė zhdukte nga qielli ēdo avion qė mund tė jetė duke fluturuar aty pranė, thotė Boslough. Ēdo ndėrtesė qė do tė mbijetonte do ta pėsonte mė pas, teksa erėrat e furishme mė tė shpejta se ēdo lloj uragani do tė bėnin punėn e tyre.

Sigurisht, dy tė tretat e sipėrfaqes sė Tokės ėshtė oqean. Ndėrkohė qė atmosfera jonė me shumė gjasa do tė na mbrojė ne nga asteroidėt qė janė mė tė vegjėl se 100 metra nė diametėr, ēdo gjė mė e madhe qė do tė zhytej nė oqean - duke pėrfshirė edhe copėza nga Innoculatus - do tė shkaktonte njė valė gjigante, e cila do tė shembte nė ēast ndėrtesat bregdetare. Dėmi i jashtėzakonshėm dhe humbjet e mėdha nė jetėt e njerėzve qė do tė pasonin nėse qytete tė shumtė pėrreth basenit tė oqeaneve do tė pėrmbyteshin, bėnė qė shkencėtarėt e NASA tė vlerėsojnė impaktet e asteroidėve mbi oqeanė si mė tė rrezikshėm se sa ata nė tokė.

Megjithatė, stimulimet e kohėve tė fundit me kompjuter ofrojnė njė farė shprese. Ata sugjerojnė qė valėt gjigante qė gjenerohen nga impaktet nė oqean zakonisht do tė thyheshin larg nga bregu, duke e shpėrndarė pjesėn mė tė madhe tė energjisė pėrpara se tė pėrplaseshin nė qytete - sigurisht, gjithonė nėse impakti nuk do tė ishte pranė brigjeve. Njė tjetėr rreze shprese ėshtė se asteroidėt me diametėr 100 metra e godasin Tokėn vetėm njė tė dhjetėn herė mė shpesh se sa objektet me diametėr 30 metra.

Ushtrimi i forcės ajrore qė zgjati vetėm njė ditė as nuk gėrvishti paksa sipėrfaqen e problemit tė ardhshėm tė asteroidit. Jo mė kot, ai zbuloi se nėse makthi do tė vėrtetohej, nuk ka njė plan se si tė koordinohet veprimtaria e NASA-s, planifikuesve tė rasteve tė emergjencave, ushtrinė e SHBA dhe pjesė tė tjera tė qeverisė. Nevojiten edhe ushtrime tė mėtejshme tė planifikimit: koha e kursyer nga pėrgatitjet e hershme do tė ishte shumė e rėndėsishme nėse do tė kėrkohej ndonjėherė njė evakuim i menjėhershėm.

Shanset tona pėr tė patur njė paralajmėrim pėr njė asteroid 30 metėrsh nuk janė mė shumė se 25 deri 35 pėrqind me vėzhgimin aktual qiellor, thotė astronomi Alan Harris i Space Science Institute nė Boulder, Colorado. Qielli na verbon pėr 50 pėrqind tė objekteve pėr shkak tė dritės. Edhe ndriēimi prej hėnės mund tė fshehė mysafirė tė paftuar.

Pėr mė tepėr, dy prej tre observatorėve kryesorė tė asteroidėve nė botė ndodhen nė arizona, duke pėrfshirė kėtu edhe Catalina Sky Survey, qė zbuloi 2008 TC3. Mes korrikut dhe shtatorit ky rajon ka prirjen tė jetė i zėnė nga retė. "Nėse 2008 TC3 do tė kish ardhur nė korrik, harrojeni qė tė ishte pikasur", thotė Spahr.

Tani imagjinoni kėtė skenar tė shėmtuar, i cili shqetėsoi disa prej pjesėmarrėsve nė ushtrim: njė asteroid shfaqet krejt papritur nga askundi dhe shpėrthen mu mbi njė impiant bėrthamor nė njė rajon bėrthamor, si Azia Juglindore apo Lindja e Mesme. Ekzistojnė shanse tė arsyeshme pėr tė menduar qė njė shpėrthim i tillė mund tė keqinterpretohej si njė sulm bėrthamor. Tė dy prodhojnė njė ndriēim shumė tė madh, njė valė goditjeje dhe erėra tė furishme.

Shqetėsime tė tillė ishin njėra arsye pėrse, kur NASA zbuloi 2008 TC3 nė vitin 2008, ajo jo vetėm nxorri njė deklaratė pėr shtyp, por edhe paralajmėroi Departamentin e Shtetit tė SHBA, komandantėt ushtarakė dhe zyrtarė tė Shtėpisė sė Bardhė, thotė Lindsey Johnson nė zyrat qendrore tė NASA, qė mbikėqyr punėn e agjencisė me objektet pranė Tokės. "Nėse do tė ishte drejtuar diku nė mesin e Paqėsorit, ne ndoshta nuk do tė ishim shqetėsuar aq shumė pėr tė, por duke qenė se do tė pėrplasej nė Tokė dhe pranė Lindjes sė Mesme, ne lajmėruam tė gjithė", thotė ai.

Ka njė rrugė kryesore pėr tė pėrmirėsuar shanset tona - vendosja e mė shumė "syve" drejt qiellit. Agjencia europiane e Hapėsirės dėshiron tė hyjė nė lojėn e monitorimit dhe mund tė vendosė teleskopėt e vet nė Observatorin Europiano-Jugor nė Kili. Kjo mund tė plotėsojė boshllėkun e vėzhgimeve tė NASA-s, qė janė tė kufizuar nė vėzhgimin e qiejve tė hemisferės veriore, thotė Richard Crowther i Kėshillit Britanik tė Shkencės dhe Tekologjisė.

Pėrgatituni

"Deri tani, SHBA ka marrė pjesėn mė tė madhe tė pėrgjegjėsisė nė kėtė problem dhe mendoj se ėshtė koha qė shtete tė tjerė tė marrin mė shumė pėrgjegjėsi", thotė ai.

Ndihma do tė vijė gjithashtu nga dy observatorė tė rinj tė SHBA tė projektuar pėr tė vėzhguar tė gjithė qiellin e dukshėm nga vendndodhja e tyre, njė herė nė disa ditė. Panoramic Survey Telescope dhe rapid Response System (Pan-STARRS) do tė ketė katėr teleskopė 1.8 metra, i pari i tė cilėve ėshtė ngritur tashmė dhe punon nė Hawaii.

Ka plane pėr tė ndėrtuar teleskopin 8.4 metra nė Kili deri nė vitin 2015, ndonėse projekti ende vazhdon tė grumbullojė fonde. Kjo gjė do tė pėrmirėsojė shanset e njė pikasjeje tė hershme dhe duke rritur kohėn e paralajmėrimit pėr objektet 30 metėrsh deri njė muaj para.

Por, edhe kėshtu, ēdo objekt tokėsor qė i shėrben kėtij veprimi vuan nga interferenca e Diellit dhe Hėnės.

Njė teleskop hapėsinor i dedikuar do tė ndreqte kėtė problem, por njė mision i tillė mund tė kushtonte mė shumė se qindra miliarda dollarė. "Bėhet fjalė pėr investim nė njė politikė sigurimesh", thotė Irwin Shapiro i Harvard-Smithsonian Center for Astroophysics nė Cambridge, Massachusetts.

Shapiro ėshtė nė krye tė njė paneli tė Kėshillit Kombėtar tė Studimeve, qė deri nė fund tė vitit do tė rekomandojė njė strategji pėr tė adresuar mė mirė rrezikun nga objektet pranė Tokės. Ky studim, bashkė me raportin e forcės ajrore pėr ushtrimin e saj nė impaktin e asteroidėve, ka pėr qėllim tė ndihmojė Shtėpinė e Bardhė pėr tė pėrpunuar njė politikė zyrtare pėr rrezikun e objekteve pranė tokės deri nė tetor 2010, e qė ėshtė kėrkuar nga Kongresi.

Ndėrkohė qė impaktet e asteoridėve janė shumė mė tė rrallė se sa uraganėt dhe tėrmetet, ata kanė potencialin pėr tė bėrė shumė mė tepėr dėm, paralajmėron Johnson: "Nuk ėshtė diēka qė unė mendoj se ka nevojė pėr miliarda dollarė nė vit shpenzime, por kėrkon gjithėsesi prioritet nė listėn e gjėrave qė na shqetėsojnė". Paratė tė paktėn do tė na jepnin njė ide mė tė mirė se kur mund tė godasė asteroidi tjetėr. "Me aq sa dimė, mund tė ndodhė edhe javėn tjetėr", thotė ai.

A mund ta devijojmė?

Mėnyra mė e mirė pėr tė devijuar rrugėn e njė asteroidi nga Toka do tė ishte tė dėrgohej njė bombė atomike nė njė anije kozmike, pak a shumė si nė filmin Deep Impact, ndonėse pėr kėtė gjithėsesi do tė na duhej njė lajmėrim disa vite mė herėt. Anija Kozmike do tė duhej tė ishte nė gjendje tė ulej mbi asteroid dhe tė shkaktonte shpėrthimin nė distancėn e duhur. Nevojitet precizion pėr tė mos shkaktuar ndarjen e asteroidit nė dy pjesė qė sėrish do tė godisnin tokėn.

Kjo supozon qė ne jemi tashmė tė pėrgatitur. Projektimi dhe ndėrtimi i anijeve tė reja kozmike kėrkon vite. Me teknologjinė e sotme, ndoshta do tė duheshin edhe disa vite tė tjerė pėr tė mbėrritur tek njė asteroid qė kanoset. Dhe duke qenė se shpėrthimi do tė duhej tė ndodhte disa vite para impaktit tė parashikuar me qėllim qė asteroidi tė mos godasė Tokėn, do tė na duheshin dekada tė tėra kohė nėse do tė donim tė shmangnim Armageddonin.

Njė faktor turbullues ėshtė se armėt bėrthamore nė hapėsirė janė tė ndaluara nga Traktati i hapėsirės i vitit 1967, i firmosur nga SHBA, Rusia dhe tė tjera fuqi bėrthamore, ndonėse kėto mund tė bien dakord pėr tė bėrė njė sy qorr nė njė rast tė tillė.

Me disa dekada kohė para impaktit, teknologji tė tjera shmangieje mund tė hyjnė nė lojė. Tėrheqėsi gravitacional, pėr shembull, do tė kėrkonte vendosjen e njė anije kozmike pranė asteroidit pėr disa vite, duke e larguar atė gradualisht nga kursi pėrmes tėrheqjes sė vogėl gravitacionale tė masės sė raketės.

Njė tjetėr opsion do tė ishte fokusimi i dritės sė diellit mbi njė pikė nė asteroid duke pėrdorur njė pasqyrė gjigante nė njė anije kozmike, duke e nxehur atė aq sa pėr ta shkrirė. Gazrat qė do tė lėshoheshin, do tė shėrbenin si skapamento e njė motori, duke i dhėnė njė shtytje tė lehtė asteroidit nė drejtimin e kundėrt qė me kalimin e viteve do tė sillte njė ndryshim tė madh tė kursit tė tij.

David SHIGA

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 14.10.09 21:37

Majat, tė ngopur me dokrrat pėr apokalipsin nė vitin 2012

Apolinario Chile Pixtun ėshtė ngopur me pyetjet nė lidhje me kalendarin e majave, i cili kinse skadon mė 21 dhjetor tė vitit 2012. Pas tė gjithave, nuk ėshtė fundi i botės.

Apo ndoshta ėshtė Pėrfundimisht jo, insistojnė kryesuesit e popullit maja. "Jam kthyer nga Anglia vitin e kaluar dhe mund tė them se mė kanė lodhur me gjėra tė tilla", thotė Pixtun.

Por gjėrat pėr tė vetėm sa mund tė pėrkeqėsohen. Muajin e ardhshėm, nė Hollywood do tė fillojė tė shfaqet filmi "2012", njė film ky i cili pėr temė ka fundin e botės.

Nė Universitetin Cornell, astronomja Ann Martin, thotė se njerėzit janė tė frikėsuar.

"Ėshtė keq qė po marrim porosi nga studentėt, tė cilėt theksojnė se ende janė tė rinj
pėr tė vdekur. Kemi marrė njė porosi nga njė nėnė e re e dy fėmijėve, e cila ka theksuar se nuk do tė jetojė pėr tė parė fėmijėt e saj duke u rritur", tha Martin. Pixtun, njė shtetas i Guatemalės, theksoi se teoritė pėr fundin e botės janė pjellė e Perėndimit, e jo ide tė majave.

Njė periudhė domethėnėse kohore e majave pėrfundon mė 21 dhjetor tė vitit 2012.

Por arkeologėt, astronomėt dhe majat theksojnė se e vetmja gjė, e cila mund tė godasė tokėn janė breshėria e epokės sė filozofisė sė re, popastronomia, spekulimet pėr fundin e botės nė internet dhe emisionet speciale nė televizor, siē janė ato qė emetohen nė kanalin televiziv History Channel, nė tė cilat emisione gėrshetohen parashikimet e Nostradamusit dhe tė majave, pėr tė parashtruar pyetjen: "A po lėviz viti kozmik 2012 drejt pikės zero, drejt pikės zero shpresė?"

Njė nga objektet qė ka nxitur spekulimet pėr fundin e botės, ėshtė monumenti gjashtė. I gjetur nė mesin e disa gėrmadhave nė jug tė Meksikės, gjatė ndėrtimit tė njė rruge nė vitet '60. Nė tė pėrfshihet njė mbishkrim, nė tė cilin theksohet se diē do tė ndodhė nė vitin 2012 dhe pėrmendet emri I Bolon Yoktes, njė perėndi enigmatike e majave, i cili ndėrlidhet si me luftėn, ashtu edhe me krijimin.

Sidoqoftė, disa plasaritje nė kėtė monument e bėjnė tė palexueshme pjesėn e mbetur tė mbishkrimit. Arkeologu Guillermo Bernal, nga Universiteti Kombėtar i Meksikės, thotė se fundi I mbishkrimit ndoshta synon tė paralajmėrojė "Ai do tė zbresė nga qielli". Bernal thotė se nė mbishkrimet e majave ka data, tė cilat shkojnė shumė pėrtej vitit 2012, duke pėrfshirė kėtu edhe njė mbishkrim, i cili nė pėrkthim flet pėr vitin 4772. Sidoqoftė, pasardhėsit e majave nė Gadishullin e Yukatanit kanė brenga shumė mė tė mėdha, sesa vitin 2012.

"Nėse shkojmė nė ndonjė komunitet tė majave dhe pyesim njerėzit se ēka do tė ndodhė nė vitin 2012, ata nuk do tė kenė asnjė ide. Bota do tė marrė fund? Ata nuk do tė besojmė. Ata kanė brenga tjera, siē ėshtė mungesa e tė reshurave", tha Jose Huchim, arkeolog specialist pėr majat nė Yukatan. Civilizimi i majave, i cili arriti kulminacionin e vet nga viti 300 deri nė vitin 900 para epokės sonė, kishte njė talent tė madh pėr astronomi.

Kalendari numėrues i majave pėrfundon mė 21 dhjetor tė vitit 2012. "Ėshtė ky njė pėrvjetor special i krijimit", thotė David Stuart, ekspert pėr kulturėn e majave nė Universitetin e Texasit nė Austin. "Majat nuk kanė thėnė kurrė se bota do tė pėrjetojė fundin, ata nuk kanė thėnė kurrė se do tė ndodhė diē e keqe, ata thjesht kanė regjistruar kėtė pėrvjetor tė ardhmėrisė nė monumentin gjashtė",shtoi ai. Bernal sugjeroi se "apokalipsi" ėshtė njė koncept i krishterė, i cili ėshtė projektuar te majat, ndoshta pėr arsye se mitet perėndimore janė "shterur".

Por disa ekspertė theksojnė se kanė njohuri pėr njė fshehtėsi tjetėr tė majave: boshti i tokės lėkundet, duke ndryshuar pėr ēdo vit lehtazi radhitjen e yjeve. Njė herė nė 25.800 vjet, dielli rreshtohet nė qendėr tė galaksisė sonė, pika mė e ulėt e diellit nė horizont. Kjo do tė ndodhė mė 21 dhjetor tė vitit 2012. Njė rastėsi tjetėr.

"Njė pyetje qė do t'ua bėja kėtyre njerėzve ėshtė, 'ani ēka'? Ndryshimi i radhitjes nuk do tė ndodhė saktėsisht nė vitin 2012 dhe yjet e largėt nuk kanė forcė qė tė dėmtojnė tokėn",theksoi astronomi Phil Plait. Por autori John Jenkins theksoi se studimi 20-vjeēar nga ana e tij i gėrmadhave tė majave lė tė kuptojė se majat kanė qenė tė vetėdijshėm pėr kėtė zhvendosje dhe se i kanė kushtuar njė rėndėsi tė madhe kėtij fenomeni.

"Nėse dėshirojmė tė respektojmė dhe tė nderojmė mėnyrėn se si kanė menduar majat, atėherė do tė thoshim se majat vitin 2012 e kanė cilėsuar si fundin e njė qarku, si periudhė tė transformimit dhe ripėrtėritjes", theksoi Jenkins. Autori Lawrence Joseph theksoi se njė shpėrthim nė sipėrfaqen e diellit mund tė nxjerrė jashtė pėrdorimit me vite me radhė termocentralet nė Amerikėn Veriore, duke nxitur mungesė tė ushqimit dhe tė ujit shembjen e civilizimit.

Associated Press

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 17.10.09 16:41

Pse duhet ti besojme cmendurise se fantazise njerzore...?

Ne kete forum te nderuar lexojme postime te ndryshme per fundin e botes me 2012.

Fillimisht jam tronditur per c'kam lexuar ketu dhe ne materiale te tjera te vena ne qarkullim pa 'dogane'.

E verteta shte se njerzimi eshte bashkohes i nje Apokalipsi.

Por qe ti vesh pikat mbi 'I' dhe te konkludohet me tere 'artilerine', gjoja perfundime shkencore, se kesaj shoqerije njerzore me 2012 i vjen fundi...eshte per te uleritur me te madhe.

Do ju thoja ju te gjithe bashkombas te mij ketu dhe jashte vendit mos u trondisini nga pseudokerkues shkencore,nga pseudointerpretues te materialeve antike,se njerzimit po i vjen fundi.

Asgje nuk do te ndodhe, pervec faktit qe bota po perjeton nje ngritje temperature si rrezultat i punes pa kriter ne depozitimin e gazrave CO2 ne atmosfere.

Nje shembull per te konkertizuar se sa trumatizuese dhe jo reale jane shkrime bombastike
mbi keto qe po komentoi..Pak me lart eshte botuar nje artikull mbi'IMPAKTIN' qe do shkaktonte ne toke ren'ja e nje asteroidi ne oqeanin Atlantik dhe nje pjese tjeter e tij mbi nje qytet te madh te U.S.A.

Fakti qe jemi me 17 tetor dhe asnje lajm ose koment mbi kete te famshmin asteroid qe do rafshonte Vashingtonin,tregon se shkenca po perdoret per qellime te mirefillta te terrori nga politika e madhe e drejtuar nga PERBINDESHA te medhej boterore.

Marrim rastin e gripit te derrit te quajtur Ah1n1 se ne vjeshte do mbillte vdekje masive me miliona ne tere kontinentet....

C'ndodhi ne fakt..? Gjithe kjo hesteri e shfrenuar propogande se njerzimi rrezikon eliminim te 25-35% te popullates, sherbeu e po sherben si nje miniere ari per gjithe shoqerite farmaceutike, si dhe per nje tutje totale mbare njerzimit para rrezikut te mbjellur me aq kujdes.

Ketu dolen ne skene gjoja kokat e botes,se jane ata qe do e shpetojne kete bote nga katastrofa e sigurte.

Pra kur njerzimi ka kerkuar me teper nga Qeverite e tyre(qe po e cojne ata boten ne rrenim), ''baballaret e botes'' kane skermitur dhembet si cakenj,duke e trembur me fundin e botes, me impakte kozmike,me grip pulash e derash e kush e di se c'dreqin do kurdisin ne te ardhme,per ti thene njerzimit se jane te detyruar te ulin koken e ti binden fatit tge tyre,ndryshe jeta e tyre merr fund si nje mushkonje mocali.

Prandaj do ju keshilloja ju te gjitheve dhe te gjithe te afermeve tuaj,qe te punoni te qete per vehte e shoqerine dhe te ruheni nga keto provokime acaruese te ketyre pseudoshkencetareve,qe tashme jane bere vegla qorre dhe sherbetore te atyre qe duan te mbjellin VDEKJE NEPERMJET TERRORIT PSIKOLOGJIK.

Bota dhe njerzimi do ekzistoje se fatin e saj e ka percaktuar tjeter kush dhe jo fisi Maja,te cilet nuk qene ne gjendje te ruanin ritmiken e jetes se tyre,por perfunduan si ''guacka''kermijesh ne token e te tyre te bekuar........

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 19.10.09 18:51

Nje shkencetar i madh i afirmuar ne shkencat ekzakte ka pas deklaruar.....Sa me shume punoi, lexoi e prodhoi, aq me shume arrij te kuptoi se jam shume hapa pas te vertetes.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Apokalipsa!

Mesazh  protoni prej 22.10.09 8:14

Une besoj se asgje nuk mund te jete e perjetshme, asgje nuk mund ta ruaj perjetesisht formen, strukturen, funksionin e vet.

Universi eshte i atille cfare eshte fale ndryshimeve dinamike qe behen ne te, dinamika ne kete thurje sdo te kuptohej si shpejtesi por si nje reaksion i vazhdueshem kimik dhe fizik, ne hapesiren universitare.

Fakti se pasardhesi eshte me ndryshe se paraardhesi i tij, deshmon se edhe ate qe e shofim por edhe ate qe nuk e shofim, edhe ate qe e besojme si ekzistenciale por edhe ate qe nuk e besojme si ekzistenciale do ti nenshtrohen ndryshimeve, qofshin ne formen e tyre strukturore apo ne menyren e tyre funksionale.

Bota ka qene ndryshe ne raport me pamjen e sotme te saj, pas 100 viteve ajo do te jete ndryshe ne raport me pamjen e saj te sotme, ashtu sikur pas 1000 viteve qe ajo do te pesoje ndryshime te medha dhe shtrohet pyetja a do ti perngjaj botes momentale?

Shkenctaret kalkulojne me shifra te ndryshme, te cilat na spjegojne dicka...por nuk mund te kete asgje te sakt ne kete drejtim sepse mesatarja-kampioni, permes te ciles shkenca bazohet per te ardhur ne nje konkluze shkencore, mund te jete shpeshhere premise deshperuese shkencore.

E vertete eshte vetem nje, se universi eshte prodhim i dikujt, e ai me emrin Dikush, mund te jete dicka qe e zoteron kete univers, mund te jete dicka qe realisht nga pjesa dermuese e popullsise tokesore quhet Zot, por ne te vertet askush nuk e ka pare zotin, por e kemi verejtur fenomenin absolut, Lindjen dhe Vdekjen dhe segmentin kohor mes ketyre dy ngjarjeve e qe njerezit e quajten Jete.

Njerzit nuk kane te drejt te mburren, sepse nuk dijne asgje, ate qe ata e dijn per veten e tyre eshte sa nje pike uji ne oqean, ndersa ajo qe ata nuk dijn eshte i tere oqeani tokesor.

Ne pamundesi qe ti spjegojne gjerat, dukurit, fenomenet, procest dhe misteriet universale ne menyre shkencore, ata ngushllimin e tyre e gjejne duke thene se kjo eshte pune e zotit, madje edhe shkenctaret me te njohur boteror ne heshtje do te thone, se zoti eshte nje!

protoni

50


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  daku prej 25.10.09 23:29

E ve me bast te gjithe pasurite e mia qe ska fund bote..kujt i vjen le te me kontaktoj 00355692650555 edhe e shofim fundin e botes.
Hej po ca jane keto qe thoni nuk ka fund bote 2012...fundi do vij por jo si bombe me sahat qe i percaktoni ju me dite edhe me ore...nese vjen do vij nga dora e njeriut ose nga shuarja e diellit pas mijera vitesh... po pertoj te argumentoj por e di ska doomsday ne 2012 .
Fundi i botes 2012 ndodh vetem neper filma sic eshte filmi shume i bukur qe spo e gjej dot 2012 doomsday...

daku

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

NASA: S’ka apokalips mė 2012

Mesazh  Big Bang prej 10.11.09 20:30

NASA: S’ka apokalips mė 2012



Bota nuk do tė marrė fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, ka insistuar tė martėn Agjencia amerikane e Gjithėsisė, nė kuadėr tė njė fushate tė rrallė pėr tė zhvleftėsuar pohimet e pėrhapura, tė nxitura nga interneti dhe filmi mė i ri hollywoodian.

Filmi mė i fundit, “2012”, qė do tė shfaqet gjatė kėsaj jave, paraqet njė produksion 200-milionė dollarėsh rreth fundit tė botės, qė bazohet nė mitet e mbėshtetura nga kalendari i Majave.

Skenari apokaliptik rrotullohet rreth pohimeve se fundi i botės do tė vijė kur Planeti X – apo Nibiru – do tė pėrplaset me Tokėn. Planeti misterioz thuhet se ėshtė zbuluar nga sumerėt, sipas pohimeve tė pseudo-shkencėtarėve, entuziastėt e aktiviteteve paranormale dhe teoricientėt nė internet.

Disa uebfaqe e akuzojnė NASA-n se ėshtė duke e fshehur tė vėrtetėn rreth ekzistencės sė planetit, mirėpo agjencia amerikane e gjithėsisė i ka hedhur poshtė kėto pohime, duke i quajtur “mashtrime nė internet”.

“Nuk ka bazė faktike nė kėto pohime”, kanė thėnė pėrfaqėsuesit e NASA-s“. “Po tė kishte ndonjė tė vėrtetė nė pėrplasjen e tillė, astronomėt do ta kishin pėrcjellur sė paku gjatė dekadės sė kaluar dhe deri mė tani ai planet do tė mund tė shihej nga tė gjithė”, kanė thėnė astronomėt. “Ėshtė evidente se ai planet nuk ekziston”.

“Shkencėtarėt e besueshėm nė tėrė botėn e dinė se nuk ekziston ndonjė kėrcėnim i lidhur me vitin 2012”, ka shtuar NASA.

Ekziston njė planet tjetėr, Eris, qė ėshtė duke lėvizur nė hapėsirė. Megjithatė, ky planet i vogėl, i ngjashėm me Plutonin, do tė mbetet nė pjesėn e jashtme tė sistemit diellor dhe nuk mund tė afrohet mė shumė se 6.4 kilometra me Tokėn, sipas NASA-s.

NASA ka insistuar se kalendari i Majave nė tė vėrtetė nuk merr fund mė 21 dhjetor tė vitit 2012, pasi qė njė periudhė tjetėr fillon menjėherė pas tij.

Njė teori tjetėr tė cilėn NASA e ka zhvleftėsuar janė stuhitė gjeomagnetike, ndėrrimi i poleve apo jostabiliteti i pllakave tė Tokės.

Pėr shembull, disa mite pohojnė se rotacioni i Tokės dhe polariteti magnetik janė tė lidhura, me njė ndėrrim polesh qė ndodh ēdo 400.000 vjet.

“Me sa e dimė ne, njė ndėrrim i tillė magnetik nuk ka ndikim nė jetėn nė tokė”, dhe ndėrrimi i rotacionit tė Tokės ėshtė “i pamundur”, ka siguruar NASA.

Po ashtu, edhe pse kometat dhe asteroidet gjithnjė e kanė goditur Tokėn, “goditjet e mėdha janė shumė tė ralla”, ka theksuar NASA. Goditja e fundit e madhe besohet se kishte ndodhur 65 milion vjet mė parė, duke shkaktuar fundin e periudhės sė dinosaurėve.

“Tashmė e kemi parė se nuk ka asteroidė aq tė mėdhenj sa ai qė vrau dinosaurėt”, ka thėnė agjencia e gjithėsisė.

Burimi:Reuters

Big Bang

212


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Analise prej 14.11.09 11:55

Nuk mohoj se pata pak frike duke lexuar sa me lart.


Jam dakort me antarin estilen por dhe pro me sa u shpreh antari proton.
Nese jane profeci, apo konstatime shkencore per fundin e botes ne 2012, publikimi i tyre pervec se panik, a ndihmon ne parandalim ? Jo ! Atehere ?
Mendoj se nese ndodh dicka do jete vec rjedhoje e nje cikli natyror.

Analise

31


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

toka

Mesazh  eljon prej 15.11.09 13:46

shume e bukur kjo

eljon

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  almir_metallica_4ever prej 15.11.09 14:22

Une nuk mendoj se planeti do te shkaterrohet, apo njerezmi do zhduket. Dicka do ndodhe, duke marre parasysh edhe kalendarin Maya, fundi i te cilit ishte feste per nje fillim te nje epoke te re.

Nje fakt interesant dhe qe koincidon me vitin 2012 eshte perfundimi i eksperimentit te CERN per vertetimin e teorise se Big-Bang. Pershpejtuesi do te mbledhe te dhena te mjaftueshme gjate ketyre 3 viteve.

Dhe do te jete dicka qe mund te ndryshoje komplet njerezimin dhe konceptin tone per te. Per mendimin tim, kjo ngjarje do te shenoje fundin e nje epoke, drejt nje epoke te re me te mire dhe me te begate per planetin dhe njerezimin.

almir_metallica_4ever

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 15.11.09 19:52

Jeta ne vehtevehte, s'eshte gje tjeter,vecse nje surprize.

Atehere dhe lajmi,si do qe te jete ai,eshte surprize,te gjithe surprizohemi kur thuhet dicka e rralle dhe pandegjuar ndonjeher,ose parashikimet per te ardhmen thuajse jane te gjitha surpriza.Atehere dhe dikush duke dashur te beje surpriza ne emer te shkences, apo dhe me emrin e te plotfuqishmit te kesaj natyre,gjithmone mundohen te na bejne surpriza.

Edhe kur na genjejne ne surprizohemi,pozitivisht ose negativisht,por gjithsesi ne na pelqene te na levizin nga mendimi jone konstant.

..Atehere dhe gjithe keto materiale te botuara per kete teme dhe qe mund te jene me miliona rreshta te tjere ne faqe te tjera te internetit,te komentuara sipas 'ereksioneve'te momentit a po dhe te 'vertetuara' sipas mynyrave individuale,s'ka si te mos te ne surprizojne dhe ne momente te vecanta te na 'friksojne'deri ne palce.

Aq e vertete eshte kjo qe them,sa qe ne ambjente kolektive me nivele te ndryshme kulturore,diskutimet arrijne deri ne fatalitet,ose dhe deri ne mbivlersim te se ashtuquatur konkluzion shkencor apo profetik.

E verteta eshte se ne faqet e webeve sejcili shkruan e komenton si te verteta absolute te gjitha shkrimet qe ai ka nxjerre ne 'drite'pamvarsisht se kush eshte realja.

Ka dhe shume komentues qe duke qene te lidhur ngushte me besimin fetar,pak te lene hapesira per te kunderten e asaj qe ata komentojne....

Si perfundim dua te them se te gjithe jemi pjese e surprizes....atehere le te vazhdojme te kenaqemi ose te disiluzionohemi nga surprizat sa do te forta e reale te jene a po dhe zhgenjyese e tronditese te na serviren.

Vetem nje gje duhet te mos heqim nga vemendja jone....JETA VAZHDON E DO VAZHDOJE NE RRJEDHEN E SAJ SHEKULLORE,prandaj surprprizat le te jene vetem momente per te na inicuar per me tej ne jeten tone.

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  almir_metallica_4ever prej 16.11.09 21:48

Shume dakord me parafolesin. Sidomos me frazen "JETA VAZHDON E DO VAZHDOJE NE RRJEDHEN E SAJ SHEKULLORE". Surprizat na sherbejne per te gjetur nje fillim te ri, pa te cilat jeta jone di te ishte monotone.

almir_metallica_4ever

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Neo prej 17.11.09 16:34

Skenarė tė mundshėm pėr fundin e njerėzimi...



Ka shumė gjasa qė apokalipsi tė mos vijė nė vitin 2012, por herėt a vonė kjo do tė ndodhė.

1. Asteroid


Si mund tė ndodhė? Objekte nga hapėsira godasin Tokėn gjatė tė gjithė kohės, pėrgjithėsisht duke u djegur nė atmosferė. Herė pas here njė objekt i madh depėrton, duke rezultuar nė nnė impakt masiv. Skenari mė i fundit i njė impakti ishte nė 1908 nė Tunguska, ku u sheshua njė sipėrfaqe prej 2000 milje katrorė nė pyllin siberian me njė shpėrthim afro 1000 herė mė i fuqishėm sesa bomba nė Hiroshima. Objekti, qė me sa duket ka qenė me diametėr vetėm disa dhjetėra metra, mund tė kishte fshirė njė zonė tė madhe metropolitane. Rreziku i vėrtetė mund tė vijė nga njė objekt me diametėr mė shumė se njė km, i cili do tė ngrinte sedimente tė mjaftueshme pėr tė shkaktuar dėm mjedisor dhe shkatėrruar mbjelljet nė gjithė botėn. Njė objekt me diametėr 15 km, qė mendohet se ėshtė pėrmasa e atij qė vrau dinozaurėt 65 milionė vjet mė parė, me shumė gjasa do tė na fshinte edhe ne.

Sa gjasa ka? Ka gjasa qė njė tjetėr objekt i madh tė godasė Tokėn, por me siguri jo gjatė kohės sė jetės sonė. Njė objekt aq i madh, sa tė vrasė njė pjesė tė madhe tė popullsisė sė botės godet vetėm dy herė ēdo njė milion vjet. Asnjė nga objektet e zbuluara nga programi i NASA-sė pėr objektet pranė Tokės nuk ka shanse tė mėdha qė tė godasė Tokėn – ndonėse njėri, i njohur si “1950 DA”, do tė jetė shumė afėr nė vitin 2880. Duke parė pėrpjekjet relativisht tė pakta qė bėhen pėr tė identifikuar objektet pranė Tokės, nuk ka garanci se Toka do tė kishte shumė paralajmėrime para njė goditjeje. Njė asteroid, qė mė parė nuk njihej, mė 6 nėntor kaloi vetėm 1 mijė kilometra pranė sipėrfaqes sė Tokės dhe u pikas nga NASA vetėm 15 orė para se tė shfaqej.

2. Klima

Si mund tė ndodhė? Nė skenarin mė tė keq, tė parashikuar nga Paneli Ndėrkombėtar pėr Ndryshimin e Klimės, temperatura e sipėrfaqes sė Tokės do tė rritet me 4-5 gradė deri nė fund tė kėtij shekulli. Njė skenar i tillė do tė sillte njė rritje deri gjysmė metri nė nivelin e deteve, qė do tė sillte pėrmbytje tė rajoneve bregdetarė, duke pėrfshirė shumė prej qyteteve tė mėdha tė botės. Ndėrkohė afro njė e treta e planetit do tė shndėrrohet nė shkretėtirė dhe mė shumė se gjysma do tė zhytet nė thatėsirė. Kripėzimi i ujėrave nėntokėsore tė Tokės do ta pėrkeqėsonte situatėn. Paneli zbuloi se edhe njė rritje 3.5 gradė do tė vinte nė rrezik shfarosjeje 40-70 pėr qind tė specieve dhe mundėsia e konflikteve gjeopolitike tė kall datėn.

Sa gjasa ka? Njė studim i kohėve tė fundit zbuloi se tendencat aktuale tė lėshimit tė karbonit i pėrmbahen, madje dhe kalojnė tė dhėnat e skenarit mė tė keq. Nivelet globale tė karbonit janė sot 380 pjesė pėr njė milion krahasuar me 280 qė ishin para Revolucionit Industrial. Shumica e shkencėtarėve konkludojnė se efektet katastrofike do tė fillojnė tė ndihen pasi kėto nivele tė kalojnė shifrėn 450. Nėse Toka arrin 800-1000 pjesė pėr njė milion, siē parashikojnė skenarėt mė tė kėqij, kėtė nuk e dimė.

3. Luftė bėrthamore

Si mund tė ndodhė? Aktualisht janė mė shumė se 23000 armė bėrthamore nė botė, nga tė cilat 8000 aktualisht janė nė gjendje pune dhe 2000 janė nė alarm, tė gatshme pėr t’u lėshuar. Ndėrsa apokalipsi bėrthamor ka qenė prej njė kohe tė gjatė subjekt i librave dhe filmave, skenari i dr. Strangelove, nė fakt, ka pak gjasa tė ndodhė. Edhe mė 1977-n, kur arsenalet bėrthamore ishin nė kulmin e luftės sė ftohtė, Departamenti i Mbrojtjes i SHBA-ve parashikoi njė numėr maksimal prej 265 milionė viktima nga njė luftė totale bėrthamore SHBA-BS. Sigurisht, njė numėr i tillė viktimash do tė shkatėrronte tė dyja superfuqitė, por nuk do tė ishte fundi i jetės, siē e dimė ne. Megjithatė, shkencėtarėt nė vitet ’80 zhvilluan modele qė tregonin se tymi dhe pluhuri qė do tė shkaktonte njė luftė bėrthamore superfuqish do tė sillte ndryshime temperature tė paprecedenta nė histori - “njė dimėr bėrthamor”. Njė studim i ekologut Mark Haruell parashikon se bujqėsia globale do tė zhdukej pėr njė vit, duke shkaktuar uri, qė do tė fshinte pjesėn mė tė madhe tė njerėzimit. Njė studim i vitit 2007 nga ekologėt nė Universitetin “Rutgers” zbuloi se stoqet e sotme bėrthamore globale mund tė shkaktojnė njė gjė tė tillė.

Sa gjasa ka? Buletini i Shkencėtarėve Bėrthamorė krijoi tė famshmen “Orėn e fundit tė botės” mė 1947 pėr tė treguar se sa pranė shkatėrrimit ishte njerėzimi. Ora e arriti kulmin – “dy minuta para mesnate”, pas testit tė parė me bombės me hidrogjen nė vitin 1953. Mė pas ajo shkoi 17 minuta larg pas fundit tė Luftės sė Ftohtė, por qė atėherė ka vazhduar tė ecė drejt mesnatės, me shtete si Korea e Veriut, qė prodhojnė armė bėrthamore dhe me tensionet mes shteteve tė tjera bėrthamore. Sot ajo ėshtė 5 minuta para mesnate. Pavarėsisht kėtyre, skenari mė i keq me njė luftė totale bėrthamore mes dy superfuqive ka shumė pak gjasa tė ndodhė. Teoria e dimrit bėrthamor mbetet gjithashtu e shumėdiskutuar, ku disa shkencėtarė thonė se efektet e parashikuara kanė qenė tė ekzagjeruara.

4. Epidemi

Si mund tė ndodhė? Gjatė gjithė historisė epidemitė kanė ulur mė gjunjė qytetėrimet. “Vdekja e zezė” vrau mė shumė se gjysmėn e popullsisė sė Europės nė mesjetė. Nė vitin 1918 njė epidemi gripi vrau 50 milionė njerėz, afro 30 % e popullsisė sė botės, mė shumė se Lufta e Parė, qė sapo kishte pėrfunduar. Pėr shkak tė globalizimit sėmundjet sot pėrhapen edhe mė shpejt (shikoni pėrhapjen e shpejtė tė gripit tė derrave). Njė pėrhapje e shpejtė e njė sėmundjeje si virusi i ebolės apo njė formė e ndryshuar dhe rezistente ndaj ilaēeve e gripit nė njė shkallė globale mund tė ketė pasoja qė mund t’i japė fund qytetėrimit.

Sa gjasa ka? Trajtimi i sėmundjeve vdekjeprurėse ėshtė pėrmirėsuar qė nga 1918, por kjo ka ndodhur edhe me sėmundjet. Teknikat e reja qė pėrdoren nė ferma, janė fajėsuar pėr shpėrthimin e sėmundjeve, si gripi i derrit, dhe teksa popullsia e botės rritet dhe njerėzit zhvendosėn nė zona mė parė tė papopulluara, rreziku i ekspozimit ndaj patogjenėve mė parė tė panjohur rritet. Mė shumė se 40 viruse tė reja kanė dalė qė nga viti 1970, duke pėrfshirė ebolan dhe HIV–AIDS-in. Eksperimentimi me armė biologjike ka shtuar edhe njė komplikim.

5. E panjohura qė nuk dihet

Si mund tė ndodhė? Ka njė numėr teorish se si qytetėrimi (bota, siē e njohim ne) mund tė pėrfundojė. Disa janė natyrore: supervullkane, qė shpėrthejnė si ai nė Parkun Kombėtar tė Yellowstone, i cili mund tė ndryshojė klimėn e Tokės, apo njė shpėrthim rrezesh gama nga njė yll, qė do tė mund tė shkaktonin rrezatim tė rrezikshėm nė atmosferėn e Tokės. Tė tjera mund tė krijohen nga njeriu: mbipopullimi do tė sillte njė krizė ushqimi, apo zhvillimi aksidental i teknologjive tė reja tė rrezikshme.

Sa gjasa ka? Herėt a vonė bota do tė marrė fund. Sipas vlerėsimeve tė astronomėve, pas 5-8 milionė vjetve Dielli ynė do tė djegė pjesėn e fundit tė hidrogjenit nė helium dhe do tė fryhet nė njė gjigant qindra herė mė tė madh sesa pėrmasat e sotme, duke sjellė fundin e pashmangshėm tė Tokės. Edhe nėse planeti i shpėton shkatėrrimit, atmosfera dhe oqeanet e tij do tė shkrumbohen. Qeniet njerėzore kanė qenė kėtu vetėm pėr njė fraksion shumė tė vogėl tė kėsaj kohe – afro 200 000 vjet – dhe sido qė tė jetė, shanset qė tė jemi kėtu kur tė vijė ky lloj fundi janė shumė tė pakta.

Joshua Keating

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fundi botes apo fundi i hamendesimit te njeriut

Mesazh  Estilen prej 17.11.09 22:14

Ne vazhdim te komemteve te temes se mesiperme,te gjitha jane te mundeshme aq sa jane dhe te pamundeshme per te ndodhuri
I marrim te gjitha me rradhe.

-ASTEROID

Qe 65 milion vite me pare kur goditja e asteroidit ishte fatale per zhdukjen e dinosaurve,deri se fundi asteroidet kane qene te pranishem tek ne por jo me ate frekuence e force goditese shkaterruese,sepse hapsira kozmike dalngadale ka ardhe duke u pastruar nga keto mbetje te shperthimit te madh ose bigbang.
Edhe ne se drejt tokes ka ardhje te reja,teknollogjia po vjen drejt prefeksionit,per shkaterrimin ose devijimin nga trajektorja e tyre

-KLIMA

Jane fenome qe kane rezultuar gjate gjithe periudhave,si vullkanet qe besoi se nuk me ate force shperthyese si me pare mbasi masa e nxehte e tokes po vjen drejt ftohjes,kurse stuhite tornadot e tufanet,kane qene ,jane e do jene deri sa atmosfera ekziston si per te miren e te keqen tone.

-LUFTA BERTHAMORE..

Duke qene se njezimi i pa efektet e saja shkaterruese ne Japonine e kohes se luftes, kurre nuk do ndermarri aventura te reja ne perdorimin e demin e vehtvehtes.
Te gjitha armet qe jane prodhuar e ndoshta prodhohen,kane vetem qellimin e vetem final,terrorizimin e kundershtarit dhe jo perdorimin e tyre.
Me thoni kush ka deshire qe me vullnetin e tij te shkaterroi te mirat materialeqe ka krijuar ne favor te vehtes e shoqerise.

-EPIDEMITE

Besoi se me shume se kaq nuk ka ku te shkoi zhvillimi i epidemive dhe frika e pandemive,disa nga shtame te qendrueshme te virozave natyrale e disa te prodhuara ne laboratoret famekeq per qellime fitimi.Por asnjehere fundi i njerzimit nuk ka per ti ardhur nga ndonje epidemi sa do e eger mund te jete ajo,se dhe sipas ligjit te trete te Njutonit,ku ka veprim ka dhe kunderveprim,pra njerzimi do arrije te mbroj vehten e tij ashtu sic ka bere deri me sote.

-SHKAQE TE PANJOHURA.

Ashtu sic jemi ende te paindetifikuar plotesisht si rrace njerzore,se nga kemi ardhur,pse kemi ardhur,sa do qendrojme e ku do shkojme....atehere kjo pikpyetje merr vlera te vecanta per tu trajtuar por qe mundesia jone reale per t'i u kundervene eshte e pakte atehere ndaj ketyre faktoreve njerzimi eshte i detyruar te ngreje duart lart e thote......
NE MESHIREN TENDE NENA NATYRE....OSE NE MESHIREN E TE PLOTEFUQISHMIT TE TE MADHIT ZOT


Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  meti_ks prej 17.11.09 22:57

21 (2+1=3) x 2 =6
12 (1+2=3) x 2 = 6
12 nga 2012 (1+2=3) x2=6

x 2 (nga 2012)

meti_ks

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Neo prej 29.11.09 23:00

NASA dhe viti 2012



Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012?

Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinokseve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit.

Pak mė shumė se tri vjet na ndajnė nga fundi i profetizuar i botės sė njohur, ai ndryshim drastik qė duhet tė pėsojė qytetėrimi aktual. Deri NASA ka lėshuar alarmin, duke pėrqendruar vėmendjen lidhur me njė furtunė diellore tė parashikuar pėr vitin 2012, kur aktiviteti diellor do tė arrijė pikun mė tė lartė.

Mjetet teknologjike qė disponon shkenca moderne kanė evidentuar fenomene fizike dhe qiellore qė mund tė kenė ndonjė lidhje me profeci tė lashta dhe, ndėrkohė, nxjerrin nė pah nivelin e dijes sė qytetėrimit qė na ka paraprirė.

Ky qytetėrim ishte zhdukur nga fenomeni ciklik profetik qė do tė pėrsėritet mė 2012? Kush ka gdhendur nė gurė njė mesazh pėr tė na paralajmėruar nga njė rrezik i tillė, me shpresėn se do ta kishim gjetur mėnyrėn pėr t'i mbijetuar? Mund edhe mos t'u besojmė gjithė kėtyre profetėve. Shumė herė ėshtė ulėritur pėr fundin e botės.

Praktikisht nė fund tė ēdo mijėvjeēari; por jemi gjithmonė kėtu, nė kėtė planet qė ēdo ditė, me njė tėrbim tė dėshpėruar, punojmė qė ta shkatėrrojmė. Ndoshta ėshtė kjo katastrofa. 2012 pėrfaqėson pikėn e moskthimit.

Nėqoftėse e kalojmė, nuk do tė mund ta shpėtojmė planetin nga veprimi ynė shkatėrrimtar i pėrgatitur nė emėr tė zhvillimit e tė progresit... nėqoftėse ky stil jetese mund tė quhet progres. Por gjėja e habitshme ėshtė se ēdo popull, ēdo qytetėrim qė na ka paraprirė ka luajtur tė njėjtėn muzikė, ka folur tė njėjtėn gjuhė.

Qytetėrime qė, sipas datimeve historike, nuk kanė pasur kontakte midis tyre. Popuj tė ndodhur nė katėr anėt e botės, nė pika gjeografike tė ndryshme. Njė koinēidencė? Ndoshta trashėgimia e njė populli tė mėparshėm dhe shumė mė i lashtė? Populli legjendar i Atlantidės? Pėr kėtė arsye po kėrkohet tė kuptohet se ēfarė fenomenesh mund t'i vėrtetojnė profeci tė tilla nė vitin 2012.

Kemi studiuar libra, dokumenta, monumente, pėr tė zbuluar nėse 21 dhjetori 2012 ėshtė vėrtet data nė tė cilėn do tė pėrballojmė rrezikun profetik dhe do tė kuptojmė se nė ēfarė mėnyre ėshtė llogaritur koha nga kush na ka paraprirė; ēfarė ore kanė pėrdorur pėr llogaritjen: spostimin e ekuinokseve. Pavarėsisht kėsaj, nuk ėshtė e thjeshtė qė tė individualizohet momenti i saktė i ngjarjeve qė do tė duhej tė verifikohej. Shumė popuj e kanė treguar 2012 si vitin e evenimenteve tė mėdha.

Torahu hebraik parashikon se nė vitin 5776, Toka do tė goditet nga njė kometė. Aktualisht, sipas kalendarit hebraik, jemi nė vitin 5773. Pėr inkasit, rikthimi i Inkas nėnkupton rikthimin nė njė epokė tė artė. Njė erė e re paqeje e paraprirė nga tri faza.

Duket se faza e parė ka filluar nė vitin 1990, e dyta, e quajtur "e pėrgatitjes", e filluar mė 1993 dhe e pėrfunduar nė 2000 dhe, sė fundi i treta, e quajtur "e manifestimit", qė do tė pėrfundojė mė 2012, kur do tė shfaqet ēifti mbretėror qė do t'i japė jetė epokės sė re tė floririt.

Pėr majat, 21 dhjetori 2012 shėnon mbarimin e kalendarit dhe momentin e kthimit tė 90 hyjnive. Nė mėnyrė tė ganuar, dikush ka pohuar se nuk ėshtė e njohur, pasi ky popull nuk ka vazhduar nė llogaritjen e kohės, nuk ka formuluar parashikime pėrtej njė date tė tillė. Nuk ka gjė mė false!

Nga mbishkrimi i gjetur nė monumentin 6 tė vendit maja nė Tortugero tė shtetit meksikan tė Tabasco nxirret data e 20 dhjetorit 2012. Sipas mbishkrimit, nė njė datė tė tillė do tė verifikohej njė eveniment me pėrfshirjen e hyjnisė meksikane tė luftės dhe tė krijimit, Bolon Yokte. Nga kėtu profecia.

Por, rezulton ekzistenca e mbishkrimeve me data pėrtej datės 2012, kėshtu qė majat nuk e kanė 21 dhjetorin 2012 si ditėn e fundit, por vetėm si fundin e njė cikli kalendaresk, njė rast tė njė periudhe tė re tė celeberuar me festime tė mėdha.

Majat kanė parashikuar se kthimi i Zotave do tė shėnojė fillimin e njė ndryshimi rrėnjėsor qė do ta ēojė njerėzimin nė njė periudhė tė gjatė paqeje dhe qetėsie. Si ėshtė pėrcaktuar qė viti i kėtyre ndryshimeve apo i katastrofave ėshtė praktikisht 2012? Shėnuesi i vetėm universal dhe real i kohės ėshtė preēesioni e ekuinoksėve; lėvizja e pėrcaktuar nga rrotullimi rreth Diellit, domethėnė lėkundja e lehtė e aksit polar tokėsor pėrreth polit tė rrotullimit tė Diellit.

Me fjalė tė thjeshta, ndodhja e ekuinokseve ėshtė ajo lėvizje qė kryen Toka pėr tė ruajtur prirjen e aksit, duke kundėrshtuar tėrheqjen gravitacionale tė ushtruar nga Dielli dhe nga Hėna, ndaj zgjerimit ekuatorial qė tenton ta drejtojė aksin, duke e detyruar qė tė pėrshkuajė njė rreth - aktualisht me 23.5 gradė, i cili plotėsohet ēdo 25776 vjet, duke origjinuar lėvizjen rrotulluese aksiale.

Gjatė njė lėvizjeje tė tillė tė Tokės vėrehet njė ndryshim i qiejve, i pozicionit tė yjeve dhe i konstelacioneve. Njė prej efekteve ėshtė zėvendėsimi i stinėve me njė afrim tė caktuar ēdo vit, nė mėnyrė qė kur Dielli tė kthehet nė pikėn fillestare do tė rezultojė i spostuar ndaj yjeve me rreth 1 gradė ēdo rreth 72 vjet.

Lėvizja qė na mundėson tė kemi meridianin qiellor... Nė fakt, nėqoftėse marrim nė konsideratė njė meridian imagjinar qė lidh Polin e Veriut dhe Polin e Jugut, mund tė gjehet pika kulmore e yjeve kur kėto tė fundit, duke pėrshkuar kėtė vijė imagjinare, arrijnė ngritjen maksimale sipėr horizontit.

Tekste tė lashta na tregojnė se Zotave ju caktuan 12 periudha mbretėrimi, secila me nga 2160 vjet, korresponduese me 12 shenjat zodiakale, duke e mbuluar nė kėtė mėnyrė tė gjithė ciklin rrotullues rreth aksit me 25920 vjet.

Llogaritjet e fundit shkencore kanė propozuar se, praktikisht ēdo shenjė zodiakale ka 2148 vjet dhe jo 2160, duke e ēuar kėshtu ciklin nė njė zgjatje prej 25776 vitesh. Shkenca zyrtare ka pėrcaktuar se njė gradė rrotulluese aksiale korrespondon me 71.6 vjet; duke qenė se ēdo Erė e Madhe ka 30 gradė, do tė kishim 2148 vite pėr ēdo shenjė zodiakale.

Sipas llogarive tė tjera, njė gradė rrotulluese aksiale do tė kishte 71.47 vjet dhe nė kėtė rast do tė kishim njė cikėl prej 25790.20 vjet. Rrumbullakimi nė 72 vjet ėshtė kryer pėr arsye matematikore; tė parėt qė e adoptuan qenė sumerėt.

Kėshtu, duke pasur parasysh se pas pėrmbytjes u verifikua fillimi i njė ere tė re preēesionale me njė diferencė prej 1 gradė e gjysėm, domethėnė 108 vjet dhe se kanė kaluar 6 erėra nga 2148 vjet (aktualisht jemi nė tė gjashtėn), tjetra duhet tė fillojė nė vitin 2012. Sikur erėrat tė qenė pėrbėra nga 2160 vjet, ajo e reja duhet tė fillojė nė 2036.

Duhet edhe tė konsiderojmė se tregohet njė zodiak sideral, jo vetėm njė astronomik, pėr tė cilin kemi tė dhėna tė ndryshme pėr ēdo konstelacion. Pėrtej llogaritjeve qė derivojnė, shėnojmė se kalendari maja parashikon cikle prej 52 vjetėsh; 100 cikle tė tilla i korrespondojnė njė Cikli tė Madh, i njohur si 13 Baktun me 1872000 ditė.

Duke marrė nė konsideratė vitet e pėrbėra nga 360 ditė, nėqoftėse fillimi i Ciklit tė Madh tė fundit i pėrket 11 gushtit tė vitit 3113 B.C., parashikohet qė do tė pėrfundojė nė vitin 2087; por nėqoftėse i konsiderojmė vitet e formuara me 365.25 ditė, atėhere Cikli i Madh do tė jetė me 5125 vjet dhe do tė pėrfundojė mė 2012. 100 cikle, domethėnė 5200 vjet, me 365.25 ditė bėjnė 1899300 ditė, jo 1872000.

Ashtu si 5200 vjet me 365 ditė janė tė barabarta me 1898000 ditė. 100 herė numri 18980, me domethėnie tė veēantė pėr popullin maja. Respektivisht 1872000, do tė kemi njė Cikėl tė Madh prej 5128.76 vitesh dhe fundi i tij do tė ndodhė nė vitin 2015.76. Por nuk ėshtė gjithēka.

Kemi parė se preēesioni, pėr arsye matematikore, ėshtė llogaritur me 25920 vjet, nėqoftėse formohet nga 12 erėra prej 2160 vjetėsh, por nė realitet bėhet fjalė pėr 12 erėra me nga 2148 vjet secila, duke dhėnė njė preēesion prej 25776 vjetėsh, duke mbajtur kėshtu parasysh se pėr majat Cikli i Madh ėshtė vetėm njė e pesta e tė gjithė preēesionit, duke i ndarė me 5 tė dy tė dhėnat e reja do tė kemi 13 Baktun apo njė Baktun 13 prej 5184 vjetėsh dhe njė prej 5155.

Pėr pasojė, pėrtej 2012 do tė kemi dy data tė tjera pėr mbarimin e ciklit: respektivisht vitet 2071 dhe 2042. 2012 duket se shėnon kalimin nga njė konstelacion tek tjetri; saktėsisht nga ai aktual i Peshqve tek ai i Ujorit. Pse njė fakt i tillė ėshtė aq i rėndėsishėm sa t'i shtyjė tė lashtit qė tė lėnė njė mesazh lidhur me tė ardhmen tonė qė tė mund tė arrinte deri tek ne?

Sumerėt e kanė bėrė tė parėt, duke paraqitur sipėr njė tabele, qė i pėrket vitit 4200 B.C., kalimin e 3 erėrave dhe tė 3 tė mėpasmeve qė akoma duhej tė kalonin. Nė vitin 4200 B.C. ekuinoksi i pranverės shėnohej nga konstelacioni i Demit; duke llogaritur 3 kalime tė tjera arrihet nė fundin e erės sė Peshqve.

Mesazhi mė domethėnės vjen nga trualli i Egjiptit. Nė "Librin e tė Vdekurve" ėshtė shkruar: "Duke llogaritur dhe duke mbajtur parasysh ditėt dhe orėt e pėrshtatshme tė yjeve tė Orionit dhe tė 12 Hyjnive qė i mbajnė, e gjashta midis tyre ndodhet nė pragun e humnerės nė orėn e disfatės sė djallit. Ja qė unė arrij si triumfator pėrpara njė hapėsire tė gjerė tė botės inferiore. I jap ofertat e mia Zotit Shu... Kur tė pushojnė maskrat, gjaku i tė papastėrve do tė ftohet dhe Toka, sėrish e formuar nė tėrėsinė e saj, do tė vishet me lule dhe me fruta tė reja...".

Njė referim ndaj preēesionit dhe alternimit tė konstelacioneve. Por cila ėshtė e gjashta? Referimi ndaj Orionit nuk ėshtė i rastėsishėm.

Duke qenė se preēesioni mundėson qė tė kthehet prapa nė kohė pėr tė eksploruar qiejt e lashtė, ėshtė vėrejtur se vendosja e 3 piramidave nė fushėn e Gizės do tė paraqisnin tė tri yjet e brezit tė Orionit siē dukeshin nė qiellin e vitit 10450 B.C..

Nė njė datė tė tillė, konstelacioni qė shėnonte pikėn qendrore ishte Luani dhe monumenti pėr trupin luanor e pranishėm nė fushėn egjiptiane ėshtė Sfinksi, qė paraqet konstelacionin kur nė atė kohė ngrihej nė lindje mbi horizont. Kėshtu, nė fushėn e Gizės ėshtė paraqitur konstelacioni i Luanit, piramidat nė jug drejt Orionit.

Duke e kqyrur, pėrsa i pėrket aspekteve gjeologjike tė vendit dhe tė vetė monumentit, qė do tė sinjalizonin njė datim tė pėrfshirė midis 10000 dhe 36000 viteve - pėr sa erozionet vertikale e pranishme i detyrohen ekskluzivisht veprimit tė ujit dhe nė vend nuk janė manifestuar reshje tė bollshme prej tė paktėn 10000 vjetėsh - pyetja nuk ėshtė se ēfarė ndodhi atė vit, por ēfarė ndodhi pėrpara asaj date apo se ēfarė ishte parashikuar.

Njė eveniment aq i rėndėsishėm sa tė bėjė tė nevojshėm njė tregues pėr brezat e ardhshėm, njė mesazh qė koha nuk mund ta fshinte. Njė paralajmėrim lidhur me njė fenomen qė manifestohet nė mėnyrė ciklike, i tė cilit qytetėrimi i pranishėm nė territor i kish qenė dėshmitar i drejtpėrdrejtė? Ai popull nuk ka qenė i vetmi qė ka dashur tė riprodhojė nė Tokė qiellin ashtu siē ishte nė vitin 10450 B.C.

30 kilometra larg nga Titicaca gjenden rrėnojat e "Tiahuanaco", dikur port nė brigjet e liqenit. I ndėrtuar, tregohet, brenda njė nate nga qenie tė quajtur Viracocha tė ardhur nga qielli "mbi pjata tė florinjta".

Nė qendėr tė tempullit katėrkėndor 3 (Al centro del tempio rettangolare) 3 shtylla rezultojnė tė vendosura si yjet e brezit tė Orionit dhe, pėr pasojė, si 3 piramidat e Gizės. Edhe nė kėtė vend njė piramidė: Akapana e prientuar drejt pikave kardinale, nė njė linjė me konstelacionin e Ujorit siē shikohej nė qiell nė vitin 10450 B.C..

Nė Kamboxhia, populli kmer ngriti njė qytet tė madh, Angkor, tė pajisur me njė sistem kompleks ujitjeje. Tempujt e ngritur do tė paraqisnin nė detaje formimin e dragoit siē dukej nė horizontin e ekuinoksit tė pranverės tė 10450 B.C.. Angkor pėrmbledh njė mesazh simbolik, i evidentuar nga 72 struktura, nė njė vend ku shpesh gjenden numrat e lidhura me preēesionin, sikur tė ishte pjesė e njė projekti global tė lashtė.

Ėshtė riprodhuar mbi Tokė pika mė e lartė e trajektores sė dragoit dhe ajo mė e ulėt e Orionit, domethėnė momenti i saktė qė pėrfaqėson gjysmėn e ciklit preēesional, qė ndodhi nė vitin 10450 B.C..

Vedat flasin pėr 6 yje qė do tė bien nga qielli: "Do tė transformohen nė njė yll tė vetėm errėsire qė do t'i kundėrvihet vullnetit tė Zotave. Por do tė jetė i nevojshėm njė yll tjetėr me qėllim qė fati tė plotėsohet. Familja e Ashura ėshtė shfarosur dhe do tė jesh ti qė do ta rrisėsh.

Sė bashku, ju sorollateni nėpėr botė me qėllim qė tė bashkoni tė 6 yjet qė do tė pėrzejnė tė keqen nga qiejt. Por do tė jetė dikur i ardhur nga errėsiara qė mund tė kontrollojė lėvizjen e kohės qiellore dhe tė yjeve tė errėsuar. Ju do tė rriteni nė flakėn e purpurt dhe do ta mundni tė keqen. Fitorja qė do tė arrini do tė bėjė qė qielli tė mos shkatėrrohet. Fati juaj tashmė ėshtė shėnuar: duhet tė bashkoni tė 6 yjet".

Nė mitologjinė kamboxhiane pėrmendet "njė gjarpėr me krahė qė ditėn e shtatė do tė zbresė nga qielli dhe do tė godasė Tokėn". Ai gjarpėr me 7 koka, kobra Ananta, i paraqitur nė muret e tempujve tė Angkor i simbolizuar nga numri 72?

E njėjta vlerė e gradės preēesionale dhe, gjė akoma mė shumė e veēantė, masa qė ndaj vendit nga Giza e konsideruar prej kohėsh meridiani "zero" (sot Greenwich). 7 na ēon nė 7 spiralet e gjarprit qė zbret nga pika mė e lartė e piramidave Kukulcan nė Chichen Itza, tė konceptuara nė mėnyrė qė ēdo vit, gjatė ekuinoksit tė pranverės, Dielli nė perėndim pikturon brenda shkallėve tė saj pikėrisht njė gjarpėr, shtatė spiralet e tė cilit tregojnė se pas shtatė erėrash, Toka do tė kalojė njė rrezik.

Nėqoftėse nisemi nga data e 10450 B.C. arrijmė nė erėn e Ujorit. 7 na ēon nė 7 vulat, nė 7 engjėjt, nė 7 fyejt, nė 7 brirėt, nė 7 atributet e dhėna atij qengji qė hapi vulėn e 7-tė. Dhe pėrpara kėsaj tė 6-ėn: "Qėngji hapi vulėn e 6-tė dhe ndodhi njė tėrmet i madh.

Dielli u bė i zi si njė thes me qime kali dhe e gjithė Hėna u bė si gjaku; yjet e qiellit ranė mbi Tokė, ashtu si njė fik le tė bien frutat e papjekura kur tundet nga njė erė e furishme. Qielli u mblodh si njė rrotull qė shpėrdridhet; tė gjithė malet dhe tė gjithė ishujt u lėvizėn nga vendi.

Dhe mbretėrit e Tokės, tė dhenjtė dhe tribunėt, tė pasurit dhe tė fuqishmit, skllevėr dhe tė lirė, u fshehėn nėpėr shpella ose midis shkėmbenjve tė maleve". 7 pėrmendet shpesh tek Apokalipsi. "Misteri i 7 yjeve qė ke parė nė tė djathtėn ditė dhe 7 shandanėt e artė. 7 yjet janė engjėjt e 7 kishave dhe 7 shandanet janė 7 kishat".

"Pastaj, nė mes tė fronit, tė katėr krijesave tė gjalla dhe nė mes tė pleqve, pashė njė Qengj nė kėmbė, qė dukej se ishte bėrė kurban, dhe kishte 7 brirė e 7 sy qė janė 7 shpirtrat e Zotit, tė shpėrndarė nėpėr tė gjithė Tokėn. Dhe ai erdhi e mori librin nga e djathta e Atij qė ulej mbi fron".

"Kėtu qėndron mendja qė ka dituri. 7 kokat janė 7 malet, mbi tė cilėt ulet gruaja dhe janė edhe 7 mbretėrit: 5 kanė vdekur, njėri ėshtė dhe tjetri akoma nuk ka ardhur. Kur do tė vijė, ka pėr tė zgjatur pak". Duket i qartė referimi i erėrave preēesionale. 5 erėra kanė kaluar, njėra ėshtė kjo e tanishmja, tjetra akoma nuk ka ardhur. Do tė vijė, por duket se jetėgjatėsia e saj nuk do tė jetė e gjatė. Ēfarė do tė thotė? Do tė jetė fundi i kohės, i kohėrave?

Pėr kėtė majat nuk i kanė vazhduar llogaritjet e tyre? Shprehje enigmatike dhe domethėnie ezoterike. Duke ju pėrmbajtur llogaritjeve shkencore dimė se lėvizja preēesionale nuk ėshtė konstante dhe konstelacionet nuk zgjerohen tė gjitha me 30 gradė.

Pėr shembull, Virgjėresha zgjerohet me 43.5 gradė, Akrepi me 7.25°, Peshqit me 36.87 gradė baraz me 2638.80 vjet dhe Ujori pak mė shumė se 24 gradė baraz me 1719.67 vjet. Kėshtu, pėr kė tejkalon ngjarjen profetike, duket se do tė ketė vėrtet 1000 vjet paqe dhe qetėsi.

Gjė qė ndoshta ka ndodhur nė tė kaluarėn, siē lexohet tek Timeu: "Pėr ju dhe popuj tė tjerė vetėm sė fundmi jeta ėshtė pasuruar me shkronjat dhe me nevojat e tjera kulturore, pasi qė, edhe njėherė akoma, shtrėngatat qiellore janė derdhur si epidemitė, duke lėnė tė gjallė vetėm njerėzit mė tė trashė dhe analfabetė. Kėshtu, se ėshtė dashur qė tė rifilloni si fėmijėt, injorantė nga gjithēka ekzistonte nė kohėrat e lashta, kėtu ose nė vendin tuaj".

Por mund tė ndodhė qė mos tė ketė kometa qė bien, gjarpėrinj apo evenimente tė tjera katastrofike dhe se evenimenti ėshtė i lidhur me ciklin e njollave diellore apo me ndryshimin e polariteteve. Fusha manjetike tokėsore nuk ka ruajtur tė njėjtin polaritet nė kohė, por ka pėsuar pėrmbysje. Kėto nė fakt janė tė ērregullta dhe pa njė kohėzgjatje fikse.

Pėrmbysja e fundit duket se i takon rreth 780000 viteve mė parė. Vlerėsohet se nė 20 milion vitet e fundit fusha manjetike tokėsore e ka pėrmbysur polaritetin e saj 50 herė, rreth 10 herė nė 4 milion vitet e fundit.

Nė vitet e fundit ėshtė vėrejtur njė dobėsim i fushės manjetike tokėsore, njė sinjal qė shumė e tregojnė si njė ndryshim tė mundshėm tė poleve manjetike. Dobėsimi i fushės kompletohet nė harkun e disa mijėvjeēarėve pėrpara se tė arrihet nė pėrmbysje.

Moment nė tė cilin duket se Toka ndalet pėr 72 orė pėrpara se tė fillojė tė rrotullohet nė tė kundėrt, duke e pėrmbysur lėvizjen e saj. Njė fenomen qė sipas thėnies sė shkencėtarėve nuk do ta shikojmė pėrderisa zvogėlimi aktual nė veprim do tė vazhdojė deri nė vitin 3400.

Njė fenomen qė sikur tė ndodhte shpejt do tė ishte hera e parė qė do tė verifikohej me njė Tokė tė populluar nga 6 miliard individė. Gjatė tranzicionit midis polaritetit aktual dhe atij tė mėpasėm, Toka do tė ishte pėrkohėsisht pa ekranin mbrojtės tė saj. Kėshtu qė do tė ishim tė ekspozuar nė mėnyrė tė rrezikshme ndaj rrezatimve kozmike dhe diellore.

Nėpėrmjet mijėra provash simulimi ėshtė sqaruar se pėrmbysjet kėrkojnė disa mijėra vjet pėr t'u kompletuar dhe nuk kėrkojnė zerimin e fushės manjetike, por njė modifikim tė saj qė e ēon nė njė gjendje mė komplekse.

Pėrmbysjet mund tė varen edhe nga aktiviteti diellor qė do tė arrijė pikun nė vitin 2012, pas ciklit tė zakonshėm tė njollave diellore prej 11.1 vitesh dhe, nė fund tė njė Cikli tė Madh njollash!, tė llogaritur edhe nga majat, prej 18980 vitesh. Pikėrisht shifra qė tregon fundin e Llogaritjes sė Madhe. Domethėnė 52x365 ekuivalent me 18980 vjet.

Por, referimi ndaj njollave vjen edhe nga Egjipti. Nėqoftėse marrim nė konsideratė datėn 10450 B.C. dhe atė tė treguar nga vėnia nė linjė e kanaleve, qė na sinjalizon 2450 B.C., do tė gjejmė njė diferencė prej 8000 vjetėsh, qė tė pjesėtuar me gradėn preēesionale me 72 (gjithmonė, duke mbajtur parasysh vlerėn reale tė gradės me 71.6), do tė japė vlerėn 111.111; referim i qartė ndaj njollave diellore dhe aktivitetit tė Diellit.

Njerėz qė vėrejnė riprodhimin nė Tokė tė pozicionit tė tri yjeve tė brezit tė Orionit do tė deduktojnė se nė vitin 10450 B.C., rezultonte i spostuar mė nga lart me 111.111 gradė respektivisht pozicionit tė tij, pasi do tė kalojnė 5 faza dhe do tė afrohet kompletimi i ciklit relativ prej 18980 vitesh diellorė. Koincidenca? Vetėm numra? Po, numra...

Me matematikėn mund tė luajmė gjatė; tė nxjerrim tė njėjtat shifra me llogaritje tė tjera, kėshtu ēdo shifėr bėhet e dyshimtė. Edhe pse tė dhėnat e sipėrpėrmendura janė nxjerrė, duke e konsideruar ciklin preēesional me 26000 vjet; por, siē e kemi shkruar, ėshtė njė vlerė e adoptuar pėr motive matematikore. E dhėna reale ėshtė 25776.

Kėsaj i shtojmė qė nė vitin 2012 tė gjithė planetet do tė vihen nė njė linjė, duke e influencuar fushėn manjetike tokėsore, qė Toka dhe Dielli do tė jenė nga ana e tyre nė njė linjė me qendrėn e galaktikės; fakt qė duket se ka ndodhur edhe 13000 vjet mė parė, por nga ana e kundėrt.

Veē kėsaj, tė pohosh se epoka e ndėrtimit tė tri piramidave nė fushėn e Gizės ishte viti 10450 B.C. duket njė pasaktėsi, pasi nė atė kohė monumentet ishin tashmė nė vend, duhet tė kenė qenė ndėrtuar vite mė parė. E pamendueshme qė gjithēka tė zhvillohej nė njė "natė tė vetme".

Pėr pasojė, kur ėshtė manifestuar ngjarja ciklike? Cilėn datė duhet tė marrim si fillim tė llogaritjeve tona pėr matjen e kohės? Veē nė mos e gjitha kjo ėshtė parashikuar 200 vjet mė parė dhe ėshtė furnizuar me ndėrtimin e "mesazhit" duke i pasur frikėn mė sė keqes.

Dhe, duke luajtur me numrat, arrijmė nė 11 ciklet nė sekondė tė arritura nga rezonanca nė brendėsi tė boshllėkut tė Schumann, ku nėpėrmjet shkarkesave tė rrufeve kondensohen valėt elektromagnetike nė bandėn ELF; njė boshllėk i ndodhur midis sipėrfaqes tokėsore dhe limitit tė brendshėm tė jonosferės nė 55 kilometra lartėsi.

Frekuenca themelore e rezonancės sė Schumann ėshtė njė valė stacionare nė boshllėkun Tokė - jonosferė me gjatėsi vale tė barabartė me perimetrin e Tokės. Nė ēdo moment, ngarkesa nė brendėsi tė boshllėkut ėshtė konstante, domethėnė 500000 kulon. Toka posedon njė frekuencė zanore bazė qė nga momenti i zbulimit tė saj ka mbetur e pandryshuar nė rreth 7.8 herc.

Mund tė lėkundet midis 6 dhe 50 cikleve nė sekondė, midis 7, 8, 14, 20, 33, 39 dhe 45 herc. Aktualisht, sipas vlerėsimeve tė fundit, vlera e rezonancės sė boshllėkut Schumann duhet t'i kishte kaluar tashmė 11 hercėt dhe do tė vazhdonte tė rritej mė tej. Intensiteti i fushės manjetike ėshtė proporcionale me shpejtėsinė e rrotullimit tė planetit.

Rritja e rezonancave duket e shoqėruar me zvogėlimin e fushės manjetike. Sipas gjeologut Gregg Braden, shumė kohė mė parė majat mendonin se kulmi i transformimit mund tė arrihej mė 2012, kur rezonanca manjetike mund tė prekte 13 ciklet nė sekondė dhe fusha manjetike mund tė vlerėsohej deri rreth zeros.

Profesor Bamerjee i Universitetit tė New Mexico pohon se fusha ka humbur gjysmėn e intensitetit tė saj nė 4000 vitet e fundit dhe parashikon njė pėrmbysje. Njė mekanizėm krejtėsisht natyral.

Ēdo herė qė intensiteti i fushės manjetike tė planetit tonė ėshtė zvogėluar, kjo i ka korresponduar pėrmbysjes sė nordit dhe jugut manjetik. Kur? Pas 4000 vjetėsh? Pas 1500 vjetėsh? Mendimet janė kontradiktore.

Tė tjerė tregojnė njė ulje prej 50 pėrqind tė fushės, por respektivisht 1500 viteve mė parė. Gjithmonė sipas Braden, rezonanca do tė prekė 13 ciklet nė sekondė dhe, njėkohėsisht, fusha manjetike do tė arrijė pikėn zero nė 2012. Kur Schumann e zbuloi nė vitin 1898, rezonanca ishte nė vlerėn 7.8 herc; nė vitin 2002 ka rezultuar nė 11.9 cikle.

Me logjikė, vlera 13 do tė arrihet pas 104 vjetėsh. Do tė jetė viti 2112. Dikush i ka gabuar llogaritjet me 100 vjet? Doktor Brian Desborough thekson se, mediat tentojnė qė tė minimizojnė dhe, nė rastin mė tė keq, t'i injorojnė shumė evenimente gjeofizike dhe konfirmon zvogėlimin e fushės manjetike tokėsore qė sė shpejti do tė arrijė zeron.

Shėrbimi Gjeologjik i Shteteve tė Bashkuara thekson se, ēdo 500 mijė vjet fusha manjetike tokėsore arrin zeron, pėr t'u rritur mė pas me ngadalėsi.

Majat flasin pėr njė periudhė tė mungesės sė kohės. Shkenca nuk ėshtė nė gjendje tė shpjegojė motivin e ndryshimit tė boshllėkut Schumann, ndoshta i detyrohet ciklit tė njollave diellore, duke qenė se jonosfera ndryshon me njė cikėl pėr ēdo 11 vjet tė aktivitetit diellor.

Lojėrat matematikore vazhdojnė me numrin maja qė tregon datėn e inaugurimit tė Tempullit tė Kryqit tė Palenque: 1359340. I pjestuar me 18980 jep 71.619, vlerėn e konsideruar tė saktė tė gradės preēesionale. Majat kishin edhe njė numėr tė shenjtė: 1366560; njė numėr i tillė i pjestuar me 72, vlerės e gradės preēesionale, na jep vlerėn 18980.

Numėr i viteve qė duhen nė mėnyrė qė dy kalendarėt majat tė pėrkojnė: 52x365 = 18980 dhe 73x260 = 18980. Nė harkun e 18139 verifikohen 5 pėrmbysje tė fushės manjetike diellore me gjatėsi prej 374 vitesh secila. Majat llogarisnin 187 vjet pėr njė cikėl njollash dhe 20 prej kėtyre cikleve janė tė barabarta me 1366040 ditė. Sistemi numerik maja ishte i lidhur me ciklet e manjetizmit diellor; ēdo 260 ditė ndodhte ndėrveprimi midis fushave manjetike polare dhe ekuatoriale tė Diellit.

Tė dy numrat, 1366040 dhe 1366560, rezultojnė tė pjestueshėm me 260, duke na dhėnė respektivisht 5254 dhe 5256. Duke qenė se, siē ka pohuar dikush, matematika "nuk njeh opinion".

Duke bėrė pak llogari zbulojmė se numrat e mėdhenj janė vlera tė referuara tė njėjtės gjė. Zyrtarisht njė cikėl njollash zgjat 187 vjet. Ēdo vit numėron 365 ditė, kėshtu qė do tė kemi 68255 ditė, por jo 68302. Pse njė diferencė e tillė?

Nė llogaritje ėshtė konsideruar njė vit me 365.25, nė fakt, 365.25x187 = 68.301.75, e rrumbullakosur nė 68.302. Vlera 1366650 : 365.25 na jep 3741.68, qė e pjestuar me 20 (cikle) jep 187.08. Kėshtu qė 187x20 = 3740x365,25 = 1366035 (nė vend tė 1366040). Megjithatė, rezultati final nuk ndryshon.

Majat ndiqnin edhe rrotullimin e Afėrditės prej 584 ditėsh pėr njė kontroll tė mėtejshėm tė ciklit tė njollave diellore, duke verifikuar njė periudhė prej 68328 ditėsh (117 herė 584). 20 prej kėtyre kalimeve janė ekuivalente me 1336560 ditė; nga tė cilat: 1336560:365,25 = 3659.30 dhe jo 3756 vjet, shifėr qė pėr disa tregon se pas sa kohe ndryshon fusha manjetike diellore.

Diferenca llogaritjeje qė mund tė rezultojnė influencuese nė llogaritjen pėr tė pėrcaktuar datėn profetike. Llogaritja e ciklit tė njollave diellore shėrbente pėr tė njohur se kur fusha manjetike e shtresės sė brendshme tė Diellit prirej, duke e shtrėnguar Tokėn qė prirej drejt aksit tė saj manjetik, qė t'i kundėrshonte efektin.

Njollat diellore na tregojnė edhe vlerėn 111.111 dhe Papa i 111-tė i profecisė sė Malachia identifikohet me Benediktin e XVI-tė, i konsideruar Ati i Shenjtė i parafundit. Por, Malachia nuk e ka treguar njė Papė tė 112-tė, ka profetizuar vetėm se i fundit do tė jetė Pjetėr romani. Sa papė do tė pasojnė njėri-tjetrin midis tė 111-it dhe tė fundit?

Duke u kthyer nė funksionin e Piramidės sė Madhe me Zedin e saj, kolonėn e Osirisit, ishte ai i kundėrbalancimit tė forcės sė fushės manjetike? Nėqoftėse ishte kėshtu, koha dhe njeriu kanė shkatėrruar mekanizmin dhe humbur udhėzimet e funksionimit tė tij. Po lundrojmė pėr qejf drejt njė katastrofe profetike, ciklike? Ne, tė mallkuar dhe tė dėnuar, tė pajisur me Nobel pėr egoizmin.

Ne, qė jemi quajtur njė qytetėrim mė i avancuar dhe teknologjikisht mė i lartė se ato qė na kanė paraprirė.

Ne, qė nė vend tė ndėrtojmė kemi qenė tė aftė vetėm tė shkatėrrojmė, pėrfshi planetin... Ne, qė respektivisht ndėrtuesve tė monumenteve megalitike tė gurta, qė na shikojnė prej mijėra vjetėsh, nuk kemi tė drejtė tė quhemi qytetėrim. Sepse nuk jemi.

Sepse e kemi harruar domethėnien e vėrtetė tė kėsaj fjalė. Jemi vėrtet "virusi vdekjeprurės" pėr t'u asgjėsuar. Jemi "joqytetėrimi".

Pėrgatiti
Armin Tirana

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1428


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 30.11.09 16:00

Nibiru - Planeti i Armagedonit apo gjepur astronomike

Ata qė merren me teori konspirative janė tė bindur se njė planet "i ligė" do tė shkatėrrojė Tokėn nė vitin 2012, dhe teksa pėrgatitemi tė shohim njė film tė Hollivudit nė lidhje me kėtė temė, histeria me shumė gjasa do tė rritet.

David Morrison, njė shkencėtar astrobiolog qė punon pėr faqen e NASA, "Pyet njė ekspert", bėn thirrje pėr njė kthim nė realitet.

Tė panjohur pėr shumicėn prej nesh, njė grup i vogėl, por i zėshėm teoricienėsh komploti ėshtė i bindur se njė planet i ligė ėshtė gati pėr tė hyrė nė sistemin diellor dhe pėr t'i sjellė kėshtu fundin Tokės.

Ata thonė se, ky planet kėrcėnues, nė njė orbitė 3.600-vjeēare u zbulua nga Mesopotamianėt e lashtė, tė cilėt i vunė emrin Nibiru, dhe ai ishte i njohur edhe nga Majat, tė cilėt nga ana e tyre e lidhėn me fundin e "numėrimit tė gjatė" tė kalendarit tė tyre, pikėrisht nė dhjetor 2012.

Nė faqet e internetit, nė forume dhe emisione radiofonikė, ata ngulin kėmbė se NASA ėshtė vėnė prej kohėsh nė gjurmim tė Nibiru - por qė ky informacion ėshtė duke u mbajtur i fshehtė nga publiku si pjesė e njė komploti mbarėbotėror.

Ata thonė se, heshtja zyrtare nuk mund tė ruhet edhe pėr shumė gjatė, megjithatė, pėr shkak se nga 2009, Nibiru do tė jetė i dukshėm pėr syrin, pa teleskop, nė hemisferėn jugore. Ata gjithashtu thonė se boshti i tokės ėshtė tashmė duke u luhatur dhe gjatėsia e ditės po ndryshon nėn ndikimin e kėsaj. Mua vetė mė shkruante kohėt e fundit njė besimtar "Pse po gėnjen. Ėshtė duke ardhur, dhe tė gjithė e dinė".

Filluan tė mė mbėrrijnė pyetje nė lidhje me kėtė tregim fantastik nė dhjetor 2007 pėrmes faqes sė NASA: "Pyesni njė Astrobiolog". Normalisht marr deri nė dhjetėra pyetje nė javė nga publiku, qė kanė tė bėjnė kryesisht me jetėn nė univers - por nė 6 muajt e kaluar, vetėm trafiku pėr Nibirun ėshtė rritur nė 20-25 mesazhet njė javė, duke filluar nga "Unė nuk mund tė vė gjumė nė sy", apo "Unė jam vėrtetė i frikėsuar", ose "Unė nuk dua tė vdes", e deri tek mė abuzivėt, "ju jeni duke vėnė familjen time nė rrezik" dhe "nė qoftė se NASA e mohon, atėherė ajo duhet tė jetė e vėrtetė".

Si njė shkencėtar, unė jam i magjepsur, por dhe i habitur nga lumi i pyetjeve nga njerėzit, tė cilėt janė tė frikėsuar me tė vėrtetė dhe, me sa duket, tė paaftė pėr tė dalluar faktet astronomike nga sajesat. Ata shikojnė video nė YouTube dhe vizitojnė faqe interneti pa patur asgjė nė kutinė e tyre tė veglave tė skepticizmit, ose thėnė sipas Carl Saganit, nuk kanė asnjė detektor "marrėzirash".

Tani, njė film qė po ka shitje tė jashtėzakonshme biletash, i quajtur "2012" ka dalė dhe ėshtė shumė e qartė njė dėshirė e etshme pėr tė bėrė biznes dhe fituar para mbi frikėrat e njerėzve (ndoshta pėr tė kontribuar gjithashtu pėr tė rritur frikėrat e tyre).

Mendimi im ėshtė se vetėm njė pjesė tė vogėl e njerėzve besojnė vėrtetė se, Armagedoni po vjen nė dhjetor tė vitit 2012. Por, pranimi pa asnjė kritikė qė ata i bėjnė kėsaj historie mė shqetėson shumė, si njė paralajmėrim pėr rreziqet e analfabetizmit tonė shkencor.

Ne po pėrballemi me probleme monumentale me ngrohjen globale dhe humbjen e habitatit, e megjithatė njė pakicė e konsiderueshme e amerikanėve mendon se bota u formua mė pak se 10.000 vjet mė parė dhe mohon se evolucioni ėshtė i mundur.

Pavarėsisht gjithė irritimit qė shkakton, gjithnjė besoj se, Nibiru do tė kthehet nė njė moment shumė domethėnės. Ata qė e mbėshtesin teorinė janė tė bindur se do tė jetė i dukshėm pėr syrin pa teleskop dhe efektet e tij nė rrotullimin dhe orbitėn e tokės do tė jenė gjithashtu tė ndjeshėm. Kur asgjė nga kėto tė mos ketė ndodhur, shpresoj se do ta kuptojnė se u duhen mjete mė tė mira pėr tė dalluar faktet nga sajimet.

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 03.12.09 1:37

Eksperti i Nostradamusit: 2012-a nuk do tė jetė fundi i botės

Po, 2012-a sipas majave, ėshtė fundi i botės, por ēfarė mendon Nostradamusi?

Pyetja nuk ėshtė aq e lehtė, duke qenė sė flitet pėr profeci, por ne e dimė, qė kur kemi filluar sė foluri pėr fundin e botės sipas majave.

Duke folur pėr profeci, atėherė ėshtė njė rast i pėrshtatshėm pėr tė marrė mendimin e ekspertit mė tė mirė universal pėr profecitė ose Nostradamusit, i cili njihej ose si sharlatan, ose mė i shkolluari ndėr njerėzit, me pak fjalė: Njeriu i mistershėm tė cilit edhe sot nė ditėt tona i pėrkushtohen studime serioze ndėrkombėtare.

Kėshtu, ėshtė ndėrmarrė nisma nga Agjencia Adnkronos qė sfidoi Ranucio Boskolon, njėri nga njohėsit mė tė mėdhenj tė profecive tė Nostradamusit dhe tė mėsuesit tė tij Sigismondo Fanti, autor i “Summa Prophetica”, nga e cila frymėzohet astrologu francez.

Dhe ja se ēfarė thotė eksperti. “Mė 2012-n nuk do tė jetė fundi i botės. Sa herė qė janė lėshuar deklarata sensacionale pėr fundin e botės, gjithmonė janė provuar vetėm flluska sapuni”, - thekson Boskolo.

Nė veēanti, ai, duke iu referuar tezave tė tij, nėnvizon njė nga citatet qė pėrmbajnė shkrimet e Fantit: “Kur L’Auge del Sol te Bricjapi”.

Kjo shprehje shpjegon se “trego diellin mė 21 dhjetor”. Nisur qė kėtu, deduktimi, sipas sė cilit “ēfarėdo gjėje mund tė vijė atė ditė do tė jetė e lidhur me diellin dhe ēfarėdo efekti astronomik qė tė vijė mbi planetėt e tjerė”. “Ka mundėsi qė Fanti i referohej njė fenomeni astronomik siē mund tė jetė njė eklips, - thotė Boskolo dhe mė tej shton se pas cilės bota duhet tė rikthehet nė diell.

“Shpresojmė qė bota do tė hapė sytė mbi njė realitet tjetėr shqetėsues”. E nėse do tė mendoni pėr UFO-t, Boskolo kujton qė edhe pse “2012-a korrespondon me 5772 nė kalendarin hebraik, njė datė e rėndėsishme, nga ku mund tė verifikohet arritja e pėrballjes sė vėrtetė mes Lindjes dhe Perėndimit”.

Kėshtu mund tė presim “arritjen e njė ekuilibri mes dy blloqeve, pas pėrballjes sė madhe. “Mund tė jetė njė Lepanto e re”, - shpjegon studiuesi. “Nuk do tė jetė e gjitha rozė dhe me lule, por e rėndėsishme ėshtė tė dimė tė mbledhim sinjalet e diellit: atėherė kur ka shenja nė diell kurrė nuk duhet tė merret nėpėr kėmbė”.

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  i panjohuri prej 13.12.09 10:36

Ne vitin 2012 s'ka per te na ndodhur gje vetem se do te piqemi te gjalle nga e vapa e ngrohjes globale, them se kete e kane parashikuar majate = ngrohjen globale.


Edituar pėr herė tė fundit nga i panjohuri nė 26.12.09 12:08, edituar 1 herė gjithsej

i panjohuri

79


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Jon prej 17.12.09 20:31

Dhjetė apokalipse tė njohura qė nuk ndodhėn




Parashikime apokaliptike, tė tillė si kėto paralajmėrime pėr shkatėrrim global nė vitin 2012 nuk janė asgjė e re. Kėto teori kanė qenė vėrdallė pėr mijėra vjet duke frikėsuar dhe ēoroditur tė gjithė botėn

Nėqoftėse bota pėrfundon, do t'ju lajmėrojmė

1. Paralajmėrimet e para nga Asiria

Njė tabelė prej balte qė daton rreth vitit 2800 B.C. bart mbishkrimin: "Toka jonė ka degjeneruar kėto ditėt e fundit. Ka shenja se bota po i afrohet me shpejtėsi njė fundi; ryshfeti dhe korrupsioni janė tė zakonshėm; fėmijėt nuk u binden mė prindėrve tė tyre; ēdo njeri dėshiron tė shkruajė njė libėr dhe fundi i botės po afrohet nė mėnyrė tė dukshme".

Bota nuk mbaroi (vetėm shiko pėrreth) dhe, pavarėsisht epidemisė sė korrupsionit dhe adoleshentėve spitullaqė, katėr shekuj mė vonė asirėt do tė krijonin njė perandori e cila eventualisht pėrfshinte shumicėn e Lindjes sė Afėrt. Perandoria Asire pėrfundoi nė mėnyrė tė papritur nė vitin 612 B.C., kur kryeqyteti i saj u sulmua nga njė ushtri babilonase. Sėrisht, sipas standardeve tė perandorive tė lashta, 18 shekuj nuk qenė dhe aq pak vite.

2. Preokupimet e kryqtarėve

Papa Inoēenti III u mbėshtet tek teologjia apokaliptike nė pėrpjekjet e tij pėr ta pėrgatitur Europėn qė tė kryente njė kryqėzatė tė pestė pėr tė pushtuar Jeruzalemin dhe pjesėn tjetėr tė Tokės sė Shenjtė nga Perandoria Ajubide. Ai e identifikonte ngjitjen e islamit si mbretėrimin e Antrikrishtit, mundja e sė cilės do tė ēonte nė Ardhjen e Dytė.

Nė vitin 1213, Inocenti III shkruante: "Njė bir i Mėkatit ėshtė ngjitur, profeti falls Muhamed, i cili ka tunduar shumė njerėz nga e vėrteta nėpėrmjet joshjesh materiale dhe kėnaqėsishė tė mishit…

Gjithsesi, ne e vendosim besimin tonė tek Zoti, i cili tashmė na ka dhėnė njė shenjė se e mira do tė vijė, se fundi i kėsaj bishe po afrohet, numri i sė cilės, sipas Zbulimit tė Shėn Gjonit, do tė pėrfundojė nė 666 vjet, prej tė cilave pothuajse 600 tashmė kanė kaluar". Data e parashikuar qe viti 1284. Shtatė vjet mė pas, mbretėria e fundit kryqtare u rrėzua, kur Sulltan Khalili pushtoi qytetin e Akrasė nė Izraelin e sotėm. Megjithatė, pjesa tjetėr e botės mbeti e paprekur.

3. Botticelli pikturon frikėrat e tij

Rilindja kujtohet si njė epokė e artė e artit dhe e dijes, por epoka shėnoi gjithashtu njė rigjallėrim mė profeci apokaliptike. Arsyeja? "Avancimet nė matjen e kohės dhe nė astronomi inkurajuan standardizimin e kalendarit", shkruan David Nirenberg, Profesor i Historisė Mesjetare nė University of Chicago, "ndėrsa njė varg katastrofash (nga kėndvėshtrimi europian), tė tilla si pushtimi turk i Kostandinopojės... ngjallėn njė interes tė ri numerologjik apokaliptik".

Pritjet e apokalipsit gjetėn shprehjen e tyre nė artin e periudhės kohore - nė mėnyrėn mė tė famshme tek Lindja Mistike, pikturuar nga mjeshtri i Rilindjes italiane Sandro Botticelli. Pjesa e poshtme e pikturės paraqet disa djaj tė vegjėl tė kėrrusur nėn shkėmbinj apo tė gozhduar nė tijė, ndėrsa njė mbishkrim grek ofron kėtė parashikim tė zymtė: "Unė, Sandro, e bėra kėtė pikturė nė fundin e vitit 1500 nė trazirat e Italisė nė mesin e kohės pas kohės sipas Kapitullit tė 11-tė tė Shėn Gjonit nė dėshpėrimin e dytė tė Apokalipsit nė ēlirimin e djallit pėr tri vjet e gjysėm.

Mė pas ai do tė vihet nė zinxhirė nė Kapitullin e 12-tė dhe ne do ta shikojmė atė tė nėnshtruar si nė kėtė pikturė". (Kjo do ta vendoste apokalipsin rreth vitit 1504). Historianėt e artit besojnė se Botticelli ishte influencuar nga predikimet e Girolamo Savonarola - njė murg dominikan qė i nxiste tė pasurit dhe tė varfrit qė tė kėrkonin falje pėr mėkatet e tyre dhe tė hiqnin dorė nga kėnaqėsitė materiale. I sigurtė se apokalipsi ishte afėr, predikonte Savonarola, "shpata e Zotit do tė bjerė mbi Tokė nė mėnyrė tė menjėhershme dhe shpejt" nė formėn e luftės, epidemive dhe zive tė bukės.

4. Pėrmbytja gjermanike qė nuk ndodhi kurrė

Nė vitin 1499, matematikani dhe astronomi gjerman Johannes Stöffler parashikoi se njė pėrmbytje e madhe do tė pėrfshinte botėn mė 20 shkurt tė vitit 1524. (Llogaritjet e tij parashikuan 20 bashkime planetare gjatė kėtij viti, 16 prej tė cilave do tė ndodhnin nė njė "shenjė ujore", domethėnė tė Peshqit).

Nė Europė, u botuan mė shumė se 100 pamflete tė ndryshme qė mbėshtesnin profecinė katastrofike tė Stöffler. Bizneset filluan tė rriten menjėherė pėr anijendėrtuesit, nė mėnyrė tė veēantė pėr fisnikun gjerman Kontin von Iggleheim, i cili ndėrtoi njė arkė tri katėshe si ajo e Noes nė lumin Rin. Megjithėse 1524 qe njė vit i thatė nė Europė, njė shi i lehtė ra nė ditėn e caktuar. Turmat e njerėzve - duke shpresuar qė tė siguronin njė vend nė arkėn e Iggleheim - filluan tė revoltohen.

Qindra njerėz u vranė dhe Konti u godit me gurė pėr vdekje. Mė pas Stöffler e rillogariti datėn aktuale se do tė ishte nė vitin 1528, por tani reputacioni i tij si parashikues ogurzi ishte shkatėrruar. Ky ėshtė njė lloj turpi sepse, sipas njė historie tė treguar nė vitin 1558 nga historiani gjerman Hieronymus Wolf, Stöffler njėherė parashikoi se jeta e tij do tė rrezikohej nga njė "trup nė rėnie". Ai zgjodhi qė ta kalonte atė ditė brenda, ku gjatė njė diskutimi me miq, Stöffler u pėrpoq qė ta kapte njė libėr nga njė raft, i cili u shkėput nga muri dhe e goditi nė kokė, duke e dėmtuar seriozisht atė.

5. Qiej tė zinj mbi New England

Nė orėn 9 tė mėngjesit tė 19 majit 1780, qielli mbi New England ishte i mbėshtjellė nė errėsirė. Njė artikull i vitit 1881 nė "Harper's Magazine" thoshte se, "Zogjtė shkuan tė flinin, gjelat kėndonin si nė mesditė, ashtu dhe nė mesnatė, dhe kafshėt qenė tejet tė frikėsuara".

Errėsira e panatyrshme besohet tė jetė shkaktuar nga tymi qė dilte nga zjarret nė pyje, ka mundėsi i ēiftėzuar me njė mjegull tė dendur. Por nė atė kohė disa i frikėsoheshin mė sė keqes. "Njerėzit dilnin duke tundur duart dhe duke ulėritur 'Dita e Gjykimit ka ardhur', kujton njė tamburxhi i Luftės Revolucionare. "Dita e Errėt" pėrfundoi nė mesnatė, kur yjet sėrish u bėnė tė shikueshėm nė qiellin e natės.

Por preokupimet e zgjatura rreth njė apokalipsi tė pritshėm i nxitėn disa njerėz qė kėrkonin njė sekt tė panjohur kristian - tė quajtur Shakers - tė cilėt kohėt e fundit qenė vendosur nė afėrsi tė qytetit Albany tė shtetit New York. Njė pjesė e lėvizjes Quaker, ata predikonin beqarinė e plotė si rrugėn e vėrtetė tek ringjallja. Shakers e kapėn njė mundėsi kur e panė njė tė tillė dhe u nisėn nė njė mision 26 mujor nėpėr New England, qė u solli atyre qindra tė konvertuar.

Individi mė i famshėm qė doli nga "Dita e Errėt" qe Abraham Davenport, njė legjislator i shtetit Connecticut, i cili qe nė mbledhje kur qielli u errėsua. Anėtarėt e legjislaturės, duke pasur frikė se mos ish afruar apokalipsi, kėrkuan shtyrje tė mbledhjes. Davenport tregohet se ėshtė pėrgjigjur: "Dita e gjykimit o po afrohet, o nuk po afrohet.

Nėqoftėse jo, atėhere nuk ka asnjė shkak pėr shtyrje; nėqoftėse po, atėhere unė zgjedh qė tė gjenden duke kryer detyrėn. Gjithsesi, dėshiroj qė mund tė sillen qirinj". John Greenlaf Whittier, poeti nga New England, e pėrkujtoi Davenport nė njė poemė fillimisht tė botuar nė revistėn "Atlantic Monthly" nė vitin 1866.

6. Gjetja e parashikimeve nė Piramidėn e Madhe tė Gizės

Viti 1881 qe njė vit flamur pėr shpresat apokaliptike. Pėr fillestarėt, ishte parashikimi i "Mother Shipton", njė parashikuese, profecitė e tė cilės fillimisht u botuan nė vitin 1641. Njė botim i mėvonshėm, qė i pėrket vitit 1862, pėrfshinte parashikimin: "Bota nė njė fund do tė vijė nė vitin 1881".

Megjithatė Charles Hindley, autori i librit, pranoi se kjo dhe parashikime tė tjera (pėrfshi shpikjen e telegrafit dhe tė motorit me avull) u shtuan si njė mashtrim nė njė pėrpjekje tė dukshme pėr tė rritur shitjet e librit. Duke shkruar nė njė edicion tė vitit 1881 tė "Harper's Magazine", njė autor pa emėr ankohej: "Kam frikė se do tė jetė e pamundur... tė ēlirohen masat angleze nga kjo copė e trishtuar keqedukimi".

Megjithatė, nė njė ton mė shpresėdhėnės, artikulli shtonte: "Unė jam siguruar nga miq tė mi qė punojnė nė British Museum se pėr muaj tė tėrė ky institucion nė mėnyrė tė kuptueshme ka qenė rrethuar nga njerėz nė ankth pėr tė mėsuar nėse ekziston ndonjė dorėshkrim i tillė si ai qė pėrmendet apo nėse parashikimet janė tė vėrteta".

Prapėseprapė, edicioni i vitit 1911 i "Encyclopaedia Britannica" nėnvizonte se profecia e fundit tė botės e vitit 1881 qe "shkaku i alarmit mė tė hidhur anembanė Anglisė rurale, pėr atė shkak, njerėzit braktisnin shtėpitė e tyre dhe kalonin netėt duke u lutur nėpėr fusha, kisha dhe kapela". "Dėshmi" mbėshtetėse pėr njė apokalips nė vitin 1881 erdhi nga njė burim i paimagjinueshėm: Piramida e Madhe e Gizės.

Charles Piazzi Smyth, Astronomi Mbretėror pėr Skocinė, krijoi bindjen se piramida nuk ishte ndėrtuar nga egjiptianėt, por nga patriark i Dhiatės sė Vjetėr (ndoshta Noe) nėn drejtim hyjnor. Pėr pasojė, Smyth pa implikime teologjike nė pothuajse ēdo matje tė Piramidės sė Madhe, pėrfshi njė llogaritje pėr Fundin e Ditėve.

Kėrkimi i Smyth u satirizua nė njė artikull tė 5 janarit 1881 nė "New York Times": "Nė galerinė e madhe tė piramidės... janė saktėsisht 1881 nyje… pėr kėtė arsye, nėqoftėse piramida ėshtė e besueshme dhe realisht e njeh punėn e saj, atėherė ne kemi arritur nė vitin e fundit tė Tokės.

Ekziston njė numėr i madh njerėzish qė beson nė kėtė teori tė mrekullueshme tė piramidės dhe janė ēdonjėri plotėsisht tė sigurtė se piramida nuk mund tė tregojė njė gėnjeshtėr... Nė rast se do tė ndodhė qė tė zhgėnjehen dhe tė jenė nėn nevojėn e pakėndshme tė bėrjes sė lutjeve tė Vitit tė Ri nė dėborė ditėn e parė tė janarit 1882, ata ka mundėsi qė do ta mallkojnė piramidėn dhe ta humbasin tė gjithė besimin tek njeriu dhe gurėt".

7. Kujdes nga Kometa Hallej

Kometat janė konsideruar prej kohėsh si bartės katastrofash dhe rishfaqja e Kometės Hallej nė vitin 1910 nuk qe pėrjashtim.

Nė fillim tė atij viti, shkrimtarėt britanikė dhe irlandezė shprehėn mendimin se kometa qe njė sinjal pėr pushtimin nė pritje nga ana e Gjermanisė. Disa parisienė akuzuan kometėn pėr njė pėrmbytje masive tė Lumit Senė qė shkatėrroi qytetin e tyre, por paniku i plotė do tė shpėrthente kur Yerkes Observatory i Chicago shpalli nė shkurt tė vitit 1910 se kish detektuar njė gaz helmues tė quajtur cianogjen nė bishtin e kometės.

"New York Times" raporti se astronomi i njohur francez, Camille Flammarion, besonte se gazi "do ta mbushte atmosferėn dhe ka mundėsi qė ta asgjėsojė tė gjithė jetėn nė planet". Shumica e shkencėtarėve kėrkuan qė ta siguronin publikun.

Astronomi i famshėm Percival Lowell shpjegoi se gazrat qė pėrbėnin bishtin e Kometės Hallej qenė "aq tė rralla sa tė ishin mė tė pakta se nė ēdo vakuum". Por dėmi tashmė qe bėrė. Njerėzit vrapuan qė tė blinin maska gazi dhe "tableta komete". "New York Times" raportoi se "terrori i shkaktuar nga afrimi i afėrt i Kometės Hallej kishte kapur rob njė pjesė tė madhe tė popullsisė sė Chicago".

Nė mėnyrė tė njėjtė, "Atlanta Constitution" raportoi se njerėzit nė shtetin Georgia po pėrgatisnin dhoma tė sigurta dhe bile mbuluan me letėr edhe vrimat e ēelėsit. (Njė burrė, vazhdon gazeta, e kish "armatosur veten me njė gallon uiski" dhe kish kėrkuar qė shokėt ta ulnin atė nė njė gropė tė thatė, 15 metra tė thellė).

Pasi Hallej kaloi afėr Tokės nė muajin maj, "Chicago Tribune" anonēuan (nė mėnyrė krejt tė kotė) "Ne jemi akoma kėtu". Megjithatė, jo ēdo njeri u kap nga frenezia apokaliptike. "Mbrėmje komete" nėpėr ēati qenė shumė nė modė nė qytetet anembanė Shteteve tė Bashkuara.

8. Planetet vihen nė njė vijė, asgjė nuk ndodh

Nė vitin 1974, John Gribbin dhe Stephen Plagemann shkruan njė libėr tė shumėshitur, tė titulluar "The Jupiter Effect", duke paralajmėruar se nė mars tė vitit 1982, njė vėnie nė vijė tė drejtė e planeteve tė mėdhenj nė tė njėjtėn anė tė Diellit do tė shkaktonin njė seri ngjarjesh kozmike, qė do tė kulmoheshin nė njė tėrmet pėrgjatė shkarjes sė Shėn Andreas qė do tė fshinte Los Angeles nga faqja e dheut.

Libri kishte njė aureolė kredibiliteti, pėrderisa tė dy autorėt qenė astrofizikanė qė kishin mbaruar nė Cambridge dhe Gribbin ishte redaktor nė revistėn e famshme shkencore "Nature". Shkencėtarėt pretendonin se forca e kombinuar gravitacionale e planetėve (sidomos e atyre me dendėsi tė madhe, si puna e Jupiterit dhe Saturnit) do tė ushtronin forca valore ndaj Diellit, duke shkaktuar njė rritje tė madhe tė aktivitetit diellor qė do ta godiste Tokėn me thėrmija me shpejtėsi tė lartė tė cilat, nga ana e tyre, do tė shkaktonin ndryshime tė menjėhershme nė rrotullimin e planetit tonė, duke ēuar nė tėrmete.

Mjaft shkencėtarė e kritikuan "The Jupiter Effect", duke thėnė se argumenti i tij bazohej nė njė zinxhir shumė tė dobėt supozimesh. (Sizmologu Charles Richter i Caltech e quajti tezėn e mbėshtetur nga libri "astrologji tė pastėr tė kamufluar").

Megjithatė, libri i frikėsoi njerėzit anembanė botės, pjesėrisht falė mbėshtetėsve tė parashikuesve tė tjerė ogurzinj si puna e Hal Lindsey (autor i librit tė shumėshitur tė vitit 1970 "The Late Great Planet Earth"), i cili nė vitin 1980 shkroi se tėrmetet anembanė planetit do tė shkaktonin shkrirje nė impiantet bėrthamore dhe do tė shkatėrronin digat, duke shkaktuar pėrmbytje masive. Ndėrsa data e mallkuar afrohej, banorėt e qytetit tė kapur nga paniku e bombarduan me telefonata Griffith Observatory e Los Angeles.

Tjetėrkund, "San Diego Vista Press" raportonte mė 10 mars 1982: "Ne i kemi parė njerėzit duke pyetur: A duhet ta shes shtėpinė dhe tė largohem?", shprehet Kevin Atkins i Gates Planetarium nė Denver tė shtetit Colorado…

Njė sekt i vogėl kristian nė Filipine po ndėrton njė rrjet tė ndėrlikuar kubikėsh tė veshur dhe po mbajnė nė gatishmėri dhoma tė veshura pėr katastrofa. Edhe e pėrditshmja e Pekinit, "Gazeta e Popullit", kėrkoi qė t'i sigurojė lexuesit se "nuk ka asnjė marrėdhėnie tė rregullt shkak - pasojė midis kėtij fenomeni astronomik dhe katastrofave natyrore si tėrmetet". Njė vit pas ngjarjes joogurzezė, Gribbin dhe Plagemann botuan librin "The Jupiter Effect Reconsidered". Ashtu si i mėparshmi, edhe ky qe njė i shumėshitur.

9. Paniku i mijėvjeēarit

Tė paktėn gjatė kėsaj frike apokaliptike ishte dikush pėr t'u akuzuar: Gjatė dekadave, programuesit e kompjuterėve kishin pėrdorur 2 nė vend tė 4 shifrave pėr tė paraqitur vitet.

Pėr pasojė, kompjuterėt supozohej se do tė kalonin nė tilt me 1 janar tė 2000, pėrderisa makinat e trasha nuk do tė ishin tė afta qė tė kuptonin vitin "00". Kėshtu u lind i tmerrshmi "Y2K Bug".

Disa ekspertė i mbrojtėn programuesit, duke nėnvizuar se veprimet e tyre kishin qenė njė mėnyrė logjike pėr tė ruajtur kujtesė kompjuterike tė ēmuar dhe pėr tė kursyer para. Tė tjerė qenė mė pak lavdėrues. "Ajo ēfarė ēoi tek Y2K Bug nuk qe indiferenca arrogante ndaj sė ardhmes", shkroi Brian Haynes tek "The Sciences Magazine". "Pėrkundrazi, pati njė tepri modestie. ("Nė asnjė mėnyrė kodi im do tė jetė duke fiksuar pas 30 vjetėsh"). Programuesit nuk mund ta konceptonin se lidhjet dhe programimet e tyre tė ngutura do tė bėheshin "sistemet e trashėgimisė" e brezit tė ardhshėm.

Njė sondazh i shtatorit 1999 i realizuar nga Wall Street Journal gjeti se 9 pėrqind e amerikanėve besonin se Microsoft po e fshihte zgjidhjen e problemit.

E pėrditshmja Independent paralajmėronte pėr "luftė bėrthamore" tė mundshme, e shkaktuar nga defektet nė sistemet e paralajmėrimit; Fondi Monetar Ndėrkombėtar parashikoi kaos ekonomik nė vendet nė zhvillim; Presidenti i Federal Reserve, Alan Greenspan, kish frikė se paniku rreth Y2K Bug do t'i nxiste bizneset qė tė magazinonin mallra, duke ēuar nė mungesa tė mėdha dhe CNN-i raportoi se rezervat amerikane me qumėsht do tė mbaroheshin pėr shkak se pajisjet e fermave mund tė keqfunksiononin. Megjithatė, paniku rreth Y2K Bug nuk e arriti kurrrė shkallėn e ethes qė shumė paralajmėronin.

Njė sondazh i Gallup tregonte se nga mesi i dhjetorit 1999 vetėm 3 pėrqind e amerikanėve parashikonin "probleme tė mėdha", parashikuar me 34 pėrqind tė njė viti mė parė. Miliarda dollarė u shpenzuan anembanė botės pėr tė fiksuar Y2K Bug dhe vazhdon akoma sot debati i zjarrtė se sa shumė nga ai shpenzim qe i nevojshėm.

10. Njė vrimė e zezė e shkaktuar nga njeriu?

Qysh nga fillimi i viteve '90, media ka raportuar se Large Hadron Collider (LHC) potencialisht mund tė krijonte njė vrimė tė zezė qė do ta gllabėronte Tokėn. LHC-ja, i cili u ndez nė shtator tė vitit 2008, ėshtė 17 milje nė perimetėr dhe i groposur 175 metra poshtė Alpeve nė kufirin zvicerano-francez. Akseleratori ka aftėsinė qė tė pėrplasė sė bashku thėrmijat e protonit me shpejtėsi deri nė 99.99 pėrqind tė shpejtėsisė sė dritės.

Duke vepruar kėshtu, mund tė stimulohen kushtet dhe energjitė qė ekzistonin menjėherė pas fillimit tė Big Bang, duke siguruar nė kėtė mėnyrė kuptime lidhur me ēėshtjet kritike tė mėnyrės sesi u krijua universi ynė. Megjithatė, disa skeptikė kanė frikė se pėrplasja me energji tė lartė e protoneve mund tė krijojė mikrovrima tė zeza. Pėr aq kohė sa disa ligje fizike tė caktuar sundojnė, ngjarje potenciale janė vendosur nė kategorinė e gjerė tė probabilitetit "jozero".

Ose, siē e shpjegon fizikani amerikan Kannan Jagannathan: "Nėqoftėse diēka nuk ėshtė e ndaluar, ajo ėshtė detyruese... Nė njė univers tė pafundėm, edhe gjėrat me probabilitet tė ulėt duhet tė ndodhin (aktualisht pafundėsisht shpesh)". Megjithatė, nga vetė ky standard, shton Jagannathan, fizika kuantike dikton se ėshtė e mundur nga pikėpamja teorike qė tė hapni rubinetin e kuzhinės tuaj dhe prej tij tė dalė njė dragua.

Kjo shpjegon faktin se pse fizikanėt (me pėrjashtimin e mundshėm tė atyre qė janė dragojfobikė) nuk janė tmerrėsisht tė frikėsuar. "Bota ėshtė e bombarduar nė mėnyrė konstante nga rreze kozmike energjetike nga thellėsitė e hapėsirės, disa prej tė cilave e nxisin pėrplasjen e thėrmijave mijėra herė mė fuqishėm se ato qė do tė prodhohen nga LHC-ja", thotė Stéphane Coutu, njė Profesor Fizike nė Penn State. "Nėqoftėse kėto pėrplasje do tė mund tė krijonin vrima tė zeza, njė gjė e tillė do tė kishte ndodhur tashmė". Ndėrkohė, vėshtirėsitė teknike e ēuan LHC-nė qė tė fikej vetėm pas 9 ditėsh. Nėqoftėse bota pėrfundon, ne do t'ju lajmėrojmė sėrish.

Pėrgatiti
Armin Tirana

Jon

1309


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  imaginanti prej 18.12.09 10:57

Kalendari i Majave eshte fakt qe flet dicka, por padyshim qe Majat nuk ka folur reth Fundit te botes ne 2012.
Ata kane folur per dicka tjeter qe vecse ka filluar, nese dikush prej juve percjelle vazhdimisht lajmet ne TV do ta verejne se ky ndryshim vec ka filluar vite me pare per cdo dite, nje termet atje, nje stuhi atje, nje vershim atje.
2012 do te jete kulminacioni i ndryshimeve qe pas 2012-tes jeta do te vazhdoj normalisht me disa ndyshime ne Toke .

imaginanti

25


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Zattoo prej 21.12.09 6:41

Eshte folur shume, te vertetat duket se bien ndesh me njera tjetren.

Kalkulime shkencore, thojn se ate date toka do te ndodhet ne qender te universit tone dhe, nga fakte mijeravjecare te meparshme, eshte treguar qe sa here eshte afruar ne ato zona ka pasur rrezik perplasje meteoritesh, mase madhore te trupave qe gjinden atyrreth.

E dyta teori eshte ajo e kembimit te poleve, ku jugu do te behet veri e anasjelltas. E thene me qart, pa i hyre shkencerisht, toka ate date mendohet se do te ndaloj se rrotulluari rreth vetes per 72 ore. Me pas, nese sot rrotullohet ne sens orar, pas kesaj do te rrotullohet ne ate antiorar.

Ky quhet kembim poli, ku dhe nga vet emri, busulla jone nuk do te drejtohet ne veri, por kesaj rradhe ne jug. Kjo ndalese e tokes vjen si rrjedhoje e "rrahjeve" te zemres se tokes, qe ka si burim qendren e saj, e qe prodhon nje frekuence minimale 7hertz. Gradualisht ajo rritet me kalimin e viteve, o me sakte te mijevjecareve.

Aktualisht ajo eshte diku te 12 hertz, dhe kur te shkoj 13 toka do te ndalet e do te kryej procesin e kembimit te poleve. Shume shkencetar hedhin poshte iden e kembimit ne 2012, per shkak se 1 hertzi eshte i veshtire te verifikohet ne kaq pak kohe, por per te pasur nje kembim preciz i duhet plotesisht edhe nje mijevjecare tjeter.

Do te thote se kembimi i poleve do te ndodhe diku nga 3000. Nje tjeter teori e 2012-se eshte nje shnderrim i kosmosit, nje ere e re paqeje, nuk do te kete me luftera. Ndersa po nga ana teorike, mendohet se nje pjese e njerezimit do te vdes, kjo sepse, jo se ka shume prova por le te themi deri diku te mjaftueshme, presupozohet qe me pare te jene zhdukur njerez te gjate jo me pak se 2 metra, realisht 6 metra e lart. Eshte prove gjetja e disa varreve dhe eshtrave te njerezve te atill.

Para 65 milion viteve me pare u paten zhdukur 70% e gjallesave te tokes. Nje evenimet i till ndodhe cdo 65 milion vite, sipas kalkulimeve ky numer behet fiks ne date 2012. Dhe sa per ata qe do ti mbijetojn 2012, eshte vene re qe qe nga vitet 1960 po lindin disa femije, numri i te cileve sa vjen e rritet dita dites, me nje kolorit energjie ndryshe nga e jona. E thene me qart, cdo njeri leshon energji trupore, e cila sipas teoricienteve e specialisteve te asaj fushe ka nje ngjyre te caktuar.

Keta femije qe kane nisur te lindin prej '60 kane ngjyre vjollce, dhe presupozohet te kene inteligjence a karakteristika te tjera me te larta, apo te ndryshme, nga ne percuesit e tjere te koloritve energjik. Poashtu nje tjeter teori thote se ate dite, pikerisht ku nje pjese e njerezimit do te vdes, njerez si mbreter a te famshem te antikitetit, do te zbresin e "mbreterojn" si dikur boten.

Cdo gje do te harmonizohet ne paqe. Teorit joshkencore jane te shkruar ne muret antike te popujve qe kane banuar ne cepe te ndryshme te botes dhe c'eshte me e cuditshmja te gjitha duket se thojne te njejten gje e gjithaq i vejn gishtin te njejtes date, 21/12/2012. Jo se tregojn pesimizem, varet sesi e perceptojm ne, se ndoshta sinjifikati saj i vertet nuk dihet ende.

Madje teori te tjera thojn se kronologjia e botes, bashke me emrat e secilit banore, event vetjak e grupor, pra botor, eshte e shkruar ne librat e shenjt te bilbes. Ku me kalkulime matematikore, per te cilet kane punuar shkencetaret ne gjysmeshekullin e kaluar, kane arritur ne perfundimin e disa formulave matematikore, nga ku dhe kane prodhur disa programe kompjuterike ku cdokush mund ti perdore.

Jane marr libra te vjeter te fese kristiane, nisesh nga germa e pare me te cilen fillon fjalia e pare, i cakton nje interval shifror, psh 49, dhe numeron derisa te arrish ne germen e 49-te. Keshtu me rrall, bashkon e formulon germe pas germe derisa te kesh nje fjali, e cila cuditerisht ka nje sens.

Duke bere miliona kalkulime fal kompjutrit, kane zberthyer ngjarje qe kane ndodhur deri sot, si psh, sa per te bere nje shembull gjenerik, ate te nazisteve dhe te 11 shtatorit.

Ne bibel, shkencerisht e verifikueshme kjo, ne nje nder te shumtet faqe te saj eshte shkruar se me 11 shtator te 2001 kater avjon do sulmojn, nga to do biejn dy kulla, dhe kjo do te behet nga dora luftarake afgane dhe presidenti USA-se do jete Bush, shqiponja, simboli Amerikes, do te egersohet e do te hidhet ne gjah.

Cuditerisht te njejten gje kane thene edhe kuartetet e Nostradamusit. Poashtu, duke marr pikerisht si shembull nje shembull, per ta bere me reale, cdokush mund te kerkoj adresat e internetit ku mund te marr biblen bashke me programin qe mundeson "ckodifikim" dhe te shohe infot mbi veten e tij, ku do ti dal e shkruar o viti lindjes, bashke me eventet qe e kane shoqeruar apo do e shoqerojn, o viti i vdekjes. Bibla thote, sipas kalkulimeve shkencore, se fundi botes do te verifikohet para 2050-se.

Nje tjeter teori flet per aktivitetin diellor, ku "piken" maksimale te funksionimit do ta kete pikerisht ne 2012. Por duke pare sjelljen e tij abnormale, ka kohe qe eshte i dobet, gje jo normale, s'dihet se me c'fare maksimaliteti do te ndeshemi. Por teoricientet e lidhin me teorite e tyre, si ata qe tham me lart, ndersa shkenca nuk parashtron rreziqe si shuarja e tij, e cila do ndodhe pas 5 miliard vitesh.

Ka shume e shume teori te tjera, te cilet nuk po me vijn ne mend momentalisht, por me te ardhur do ti shkruaj, ne rast se do kem kohe e s'do pertoj.

Packa pesimizmit te madh, i cili na shoqeron dita dites edhe aty ku s'eshte parashikuar apokalipsi, gjerat sipas shkencetareve duket se jane e do qendrojn ne perfeksionin e tyre, sikunder qendruan ne nderrimin e shekullit dhe mijevjecarit 1999-2000, ku po parashikime te vjetra flisnin per apokalipse te tilla, poashtu dhe ne 06/06/06, dita dedikuar numrit te djallit, e pa harruar eklipsin e diellit qe ndodhi ne Europe 8 vite me pare, ku serish do kishim apokalips te ketill.

Fundi s'do te vij asokohe, jo teresisht, sepse nje gje e till do te verfikohet atehere kur dielli do te shuhet pas 5 miliard vitesh. Funde te pjesshme do te kemi, sikunder dhe kemi pasur, qofte nga dora yne, si lufterat, qofte nga dora e kosmosit, meteoritet. Asgje per te pasur frike, kalofshit mire.

Shkruar nga Lucifero

Zattoo

643


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Estilen prej 28.12.09 23:28

Le te shijojme kete vit te ri nje here e sa per fundin e botes ,mendojme me pas....



Edituar pėr herė tė fundit nga estilen nė 07.03.10 19:58, edituar 1 herė gjithsej

Estilen

1024


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  i panjohuri prej 29.12.09 11:13

Foto e bukur per Vitin e Ri.Gezuar krishtlindjet te gjithe pjestareve te Explorerunivers dhte gjithe vizituesve te kesaj faqeje.Gezuar Vitin e Ri.
Tung

i panjohuri

79


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fundi i botes

Mesazh  Zattoo prej 20.01.10 2:01

Revista prestigjioze “Foreign Policy” nė njė analizė speciale shpjegon pse ideja e apokalipsit i tremb njerėzit dhe i emocionon njėkohėsisht.

Gjithashtu, se sa shanse ka qė fundi i botės tė vijė nė vitin 2012. Revista boton edhe parashikimet se ēfarė mund tė ndodhė nė dhjetor 2012, muaj ku sipas profecive, bota do tė marrė fund.

Miliona besimtarė fetarė nėpėr gjithė botėn ndajnė tė njėjtin besim pasionant tė mbėrritjes sė fundit tė botės, ēka do tė thotė se fundi i botės do mbetet faktor nė politike tė paktėn deri nė fundin e njerėzimit. Teksa njė vit dhe njė dekadė mbėrritėn nė fund duket se ėshtė moment i pėrshtatshėm tė kridhemi nė fundin e kohės.

Por sėrish, mbase ėshtė vetėm Hollivudi ai qė fokusohet nė gjėrat e fundit. Vitin qė lamė pas filmi i Roland Emmerich “2012 na shfaqi fundin e botės tė mbytur nė ujė. Kėto lloj filmash apokaliptikė enden prej njė farė kohė vėrdallė. Nė dekadat e kaluara apokalipsi u ka dhėnė regjisorėve njė mundėsi perfekte pėr t’u zhytur nė aspektet mė tė errėta tė karakterit njerėzor. Sa keq qė nuk mbetet vetėm aty.

Ngjarjet aktuale sugjerojnė se popullariteti i vazhdueshėm i skenarėve tė apokalipsit shkon thellė nė psikikėn tonė dhe se interesi ynė nė fundin e botės janė mė shumė se tė shumėfishtė. Le tė marrim Iranin e ditėve tė sotme, ku presidenti Mahmoud Ahmadinejad ėshtė njė besimtar i vendosur nė ardhjen e dytė tė Mahdit, versioni mysliman i Mesisė.

Ahmedinejad-i dhe pasuesit e tij kanė shpėrndarė miliona dollarė nga buxheti i qeverisė iraniane pėr rinovimin e qytetit Jamkaran. Aty, Muhamed al-Mahdi, Imami i Dymbėdhjetė ėshtė njėherė pėrpara se tė zhdukej nė mbretėrinė mbinatyrore, nga ku njė ditė do rikthehet kur t’i vijė fundi botės.

Islami, Judaizmi dhe Krishtėrimi ndajnė idenė se njė figurė profetike do tė shfaqet nė fundin e botės pėr tė larguar dhunėn dhe padrejtėsinė nga toka, ku jetojmė tani dhe pėr ta ēuar drejt njė epoke tė re pastėrtie utopike.

Si rezultat, joshja e ditės sė Gjykimit duket se ėshtė mė e pėrhapur nė grupet ku shkumėzon ndjenja e viktimizimit. Sigurisht qė kjo ide ėshtė veēanėrisht tėrheqėse pėr politikanėt dhe liderėt fetarė, tė cilėt janė tė lumtur tė luajnė me njė pėrzierje tė tillė potente frike dhe padurimi. Si rezultat, edhe parashikimet mė tė ēmendura kanė efekte tė vėrteta e specifike.

Liderėt e kulteve kanė pėrdorur vazhdimisht kėndvėshtrimet apokaliptike pėr tė nxitur pasuesit e tyre nė ngjarje tė dhunshme.

Terroristi amerikan, Timothy McVeigh, i cili vrau 168 njerėz kur bombardoi njė ndėrtesė qeveritare nė Oklahoma nė vitin 1995 pretendoi se ishte shtyrė nga njė roman racist me temė tė fundit tė botės. Studiuesi francez, Jean-Pierre Filiu, autori i njė libri mbi teoritė islamike thotė se skenaret e fundit tė botės kanė pasur tendencėn tė shfaqen nė botėn myslimane nė momente krizash tė veēanta.

Shumė irakenė qė i kanė rezistuar sulmeve amerikane tė vitit 2003 kanė bėrė kėshtu pėr arsye qė dihen. Lufta kundėr prezencės sė koalicionit frymėzoi njė ringjallje dramatike tė ideve apokaliptike, zakonisht me SHBA-nė nė versionin e “Antikrishtit”.

Gjithsesi, nga gjithė vendet ku politikanėt pėrdorin idetė e apokalipsit, Irani ofron njė shembull jashtėzakonisht tė gjallė tė pėrfitimit tė atyre qė do pėrfshihen nė Ardhjen e dytė. Entuziasmi i Ahmedinejad-it nė kėtė drejtim ndėrthuret me pretendimin e tij populist pėr sundimin e Iranit. Ai ėshtė akuzuar se ka manipuluar besimin pėr qėllime politike.

Disa shkencėtarė politikė si MIchael Desch, argumentojnė se dhe lideri iranian, i cili beson nė mėnyrė tė sinqertė nė rikthime profetike gjithsesi mund tė gjejė arsye tė tjera pėr tė aderuar diktatin e politikės sė vėrtetė, e njė prej kėtyre janė me siguri armėt bėrthamore.

Zattoo

643


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 5 1, 2, 3, 4, 5  Next

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi