Virusi qė vret kancerin ruhet nė frigorifer

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Virusi qė vret kancerin ruhet nė frigorifer

Mesazh  Luli prej 08.09.12 9:24

Virusi qė vret kancerin ruhet nė frigorifer



Duke u ftohur nėpėr frigoriferė tė laboratorit suedez ndodhet njė ilaē premtues dhe shumė i lirė pėr shėrimin e sėmundjes vdekjeprurėse tė kancerit. Megjithėkėtė, testet qė do tė mund ta nxirrnin kėtė ilaē nė treg nuk janė kryer ndėrsa nuk ekziston as interesimi i kompanive farmaceutike pėr tė.

Bėhet fjalė pėr njė virus, i cili ėshtė nė gjendje qė tė mbysė qelizat kanceroze.

“Testet tona janė tė kufizuara tani pėr tani nė laboratorė, e jo edhe te njeriu, ndėrsa shumė ilaēe tė bėra nė laboratorė mund tė kenė dukshėm efekt mė tė vogėl te njerėzit”, ka thėnė profesori Magnus Essand, i cili e quan ilaēin e tij “vrasės tė burrave tė kėqij”.

Prodhimi i kėtij virusi do tė ishte i lirė, e efikasiteti jashtėzakonisht preciz, me vetėm disa efekte tė vogla anėsore, tė cilat janė edhe mė tė buta sesa gripi te njerėzit. E si dėshmi pėr kėtė ofrohen fotografi, tė cilat tregojnė se si tumori te minjtė laboratorikė zhduket gradualisht.

I sigurt pėr njeriun

“Ėshtė e pabesueshme. Ėshtė mė i mirė se gjithēka tjetėr. Qelizat kancerogjene, tė cilat janė rezistuese ndaj ēfarėdo ilaēi tjetėr, ky virus arrin t’i vrasė te kafshėt”, ka bėrė tė ditur Essand, i cili punon nė spitalin shkencor Uppsal nė Suedi, pėrndryshe qendėr evropiane pėr pėrsosmėri nė fushėn e tumoreve.

Megjithatė, onkologėt e kėtij spitali nuk guxojnė tė vrapojnė korridoreve tė spitalit dhe ta marrin ilaēin qė ndodhet nė frigoriferin e Essand, pasi qė menjėherė do tė gjendeshin prapa grilave. Kjo pasi qė ilaēi nuk ėshtė i miratuar.

Mirėpo mėnyra e Essandit pėr shėrim me virus nuk ėshtė e para e llojit tė vet. Qysh prej viteve ‘80, mjekėt e dinė se si infeksionet me virus janė tė afta qė ta zvogėlojnė drastikisht masėn e tumoreve. Mirėpo vetėm pas viteve 90 dhe pėrparimit tė vėrtetė tė fushės sė gjenetikės, shkencėtarėt kanė arritur tė kuptojnė se si ta kuptojnė dhe forcojnė kėtė efekt. Dy dekada mė vonė, rezultatet e para tė kėtyre hulumtimeve burojnė te shkencėtarėt.

E arsyeja pse Essand po pėrgatitet qė “t’ia vėrė drynin” projektit tė tij ėshtė paraja.

“Paraja. Mė saktėsisht, mungesa e saj”, bėn tė ditur ai. “Duhen rreth 1 milion euro pėr hulumtime”. E pėr njė punė tė tillė, kjo shumė ėshtė njė imtėsi e vėrtetė.

S’ka pasurim, s’ka prodhim

Edhe pse Essand pėr 1 milion euro do tė mund tė niste dy fazat e prodhimit tė virusit, faza e tretė do tė mund dhe duhej kryer nga kompanitė farmaceutike. Mirėpo kompanive farmaceutike kjo gjė nuk u intereson aspak. E arsyeja pėr kėtė ėshtė se nuk mund tė pėrfitojnė para nga njė gjė e tillė.

“Kompanitė farmaceutike kėrkojnė vetėm pėrfitime gjigante, me tė cilat tė gjithė ata do tė mund t’i paguanin hipotekat e tyre”, thotė Kjell Oberg, shef i Departamentit tė onkologjisė nė spitalin e Uppsalas dhe koleg i Essandit. “Pėr shkaqe tė cilat mund t’i dinė vetėm zotėrinjtė nordikė Toro dhe Votanu”, tallet Oberg, qeveria suedeze nuk ėshtė e interesuar tė financojė testimin e virusit te njerėzit, pa marrė parasysh se njė gjė e tillė do tė mund tė frynte xhirollogaritė e tyre bankare me miliarda euro.

Mirėpo, jo gjithēka ėshtė ende e humbur. Nė momentin qė mostrat e Essandit fitojnė miratimin dhe kur ilaēi tė jetė i gatshėm pėr pėrdorim, ai do tė mund tė ofrohet si ilaē nė baza individuale tė tė gjithė pacientėve, tė cilėt janė tė gatshėm tė rrezikojnė.

Brenda 18 muajve Essand do tė mund tė fillojė testimet e tij te njerėzit.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi