Populli i ADI-t dhe civilizimi i tyre..!!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Populli i ADI-t dhe civilizimi i tyre..!!

Mesazh  Asgardian prej 31.08.12 18:34

Populli i ADI-t dhe civilizimi i tyre..!!
Pikepamje Islamike

Shpesh kemi degjuar per nje civilizim te madh per nje popull me nje dinasti dhe me nje intelegjec te madhe , nje popull gjigand qe lan gjurme ne gadishullin Arabik ne jug lindje te gadishullit.ky eshte civilizimi dhe populli i ADI-t

Prej shekujsh njerėzimi ka admiruar njė nga kryeveprat e lashtėsisė: piramidat e Egjiptit. Por ashtu siē ndodh shpesh ajo qė ne e marrim pėr tė vėrtetė historike shpesh fsheh pas saj njė sekret befasues. Tė tilla janė idetė qė do tė paraqiten kėtu dhe qė ju natyrisht nuk keni mundur ti mėsoni nga librat tuaj tė historisė. Tani do tė futemi nė fushėn e specialistėve tė arkeologjisė botėrore.

Cilido nxėnės normal i shkollės sė mesme duhet ta dijė se piramidat e Egjiptit u ndėrtuar 4.500 deri nė 2.000 vjet para erės sonė nga faraonėt, mbretėrit e lashtė egjiptianė. Por studimet mė tė fundit i kanė vėnė arkeologėt pėrpara disa enigmave tė mėdha.

A kanė qenė vėrtet egjiptianėt ndėrtuesit e piramidave tė Egjiptit ?

Le ta fillojmė me pėrshkrimin e tri prej piramidave mė tė famshme : ėshtė fjala pėr tri piramidat e rrafshit tė Gizės. Njėra prej tyre, piramida e Keopsit, ėshtė piramida mė e madhe nė botė dhe deri nė shekullin e 20-tė ajo ka qenė ndėrtesa mė e lartė nė botė. Arkeologėt dhe egjiptologėt janė tė gjithė dakort nė njė pikė: piramida e Keopsit ėshtė vepra mė e arritur nga tė gjitha piramidat e tjera. Menjėherė pas saj vijnė dy piramidat e tjera tė ndėrtuara shumė pranė saj, por me pėrmasa mė tė vogla.

Mirėpo studimi i piramidės sė Keopsit nxjerr nė pah disa cilėsi tė habitshme tė saj.

Sė pari, kjo piramidė ėshtė vendosur saktėsisht nė qendrėn e rėndesės sė kontinenteve. Pėr mė tepėr nėse heqim dy vija pingule veri-jug dhe lindje-perėndim, kėto vija i ndajnė kontinentet nė katėr pjesė plotėsisht tė barabarta pėr nga sipėrfaqja. A janė kėto thjesht rastėsi ? Si ėshtė e mundur qė egjiptianėt ta kenė ndėrtuar piramidėn pikėrisht nė njė vend tė tillė ?

Le tė kthehemi te versioni zyrtar. Sipas historianėve dhe librave tė historisė, piramida e Keopsit u ndėrtua rreth viteve 2.580 para erės sonė dhe ndėrtimi i saj zgjati 20 vjet. Pėr realizimin e saj janė pėrdorur 2 milionė e 300.000 mijė gurė disa prej tė cilėve arrijnė peshėn deri nė 9 tonė. Pesha totale e gurėve tė pėrdorur ėshtė 6.5 milionė tonė.

Dy arkeologė tė njohur Xhon Uest dhe Robert Shosh ngritėn pėr herė tė parė njė hipotezė qė tronditi gjithė historinė e Egjiptit tė lashtė. Ata kishin arritur nė pėrfundimin se piramidat e Gizės, pra ajo e Keposit dhe dy tė tjerat nuk ishin ndėrtuar nga Keopsi dhe pasardhėsit e tij, por kishi egzistuar qė pėrpara ardhjes sė tyre nė pushtet. Dy arkeologėt besonin se piramidat nė tė vėrtetė ishin ndėrtuar diku rreth 12.000 vjet para erės sonė, nė njėkohė kur asnjė qytetėrim nuk egzistonte nė botė. Nė fakt tė dhėnat historikė pėr ndėrtimin e piramidave tė Gizės janė tė pakta. Pėr herė tė parė ato i pėrmend historiani i vjetėr grek Herodoti. Ai thotė se piramida e madhe e Keopsit u ndėrtua prej vetė faraonit pėr tė shėrbyer si varr pas vdekjes sė tij. Pėr kėtė u deshėn 20 vjet punė dhe 100.000 njerėz. Mirėpo kėto tė dhėna nuk janė shumė tė besueshme. Qė nė kohėn e tij Herodoti quhej nga bashkėkohasit si "babai i gėnjeshtrave". Duhet theksuar gjithashtu se Herodoti ishte shkolluar nė Shkollėn Egjiptiane tė Mistereve ku ishte betuar tė mos tregonte asgjė pėr tė fshehtat e monumenteve tė vjetra. Me sa duket nė vend tė historisė sė vėrtetė ai ka paraqitur thjesht njė version popullor tė viteve tė tij.

Sidoqoftė versionin e Herodotit e kundėrshtojnė njė numėr i madh burimesh egjiptiane, ēifute, greke, romake dhe arabe, sipas tė cilave piramida e Keopsit nuk ishte ndėrtuar gjatė jetės sė vetė faraonit, por mijėra vjet pėrpara tij. Kėto burime flasin pėr njė epokė misterioze qė quhet prej tyre "epoka e perėndive.

Njė nga provat qė paraqitėn historianėt pėr tė kundėrshtuar kėto argumente revolucionare ishin edhe mbishkrimet e gjetura nė dhomėn e mbretit. Ėshtė fjala pėr mbishkrime midis tė cilave gjendet edhe emri i faraonit Keops. Mirėpo analizat e mėtejshme vėrtetuan se kėto mbishkrime ishin bėrė nga arkeologu Riēard Hauard-Uajz nė 1837 dhe nuk ishin mbishrkime origjinale egjiptiane.

Pra duket qartė se diēka e fshehtė fshihet pas mureve tė piramidės.

Shumė kohė mė pas arkeologėt zbuluan njė dokument me vlerė tė jashtėzkonshme qė e ndezi edhe njeherė misterin e moshės sė piramidės. Nė lindje tė piramidės sė madhe tė Keopsit, arkeologėt zbuluan testamentin e faraonit legjendar Keops. Deshifrimi i testamentit i la arkeologėt pa frymė: vetė Keopsi shkruante se ai nuk e kishte ndėrtuar piramidėn, por vetėm e kishte restauruar nė disa vende. Keopsi flet edhe pėr disa zbulime tė bėra ndėrkohė qė pastronte rėrėn prej piramidės sė tij dhe Sfinksit. Ai shkon akoma mė larg kur e quan piramidėn "shtėpia e perėndeshės Isis".

Ja njė pjesė nga testamenti i faraonit:

"Unė sakrifikova pėr Isisin njė qingj dhe pastaj rindėrtova tempullin e saj prej guri. Mė pas, vizitova Sfinksin madhėshtor. Kur isha pranė Sfinsksit njė rrufe e fuqishme goditi pemėn e sikamorit dhe Sfinksin. Unė e riparova Sfinksin menjėherė."

Dhe vėrtet nė vitin 1930 arkeologu veteran egjiptian Selim Hasan duke pastruar rėrėn nga Sfinksi kishte gjetur shenjat e goditjes sė njė rrufeje dhe gjitahstu edhe shenjat e njė riparimi tė bėrė nė kohėn e Keopsit.

Nė testamentin e tij Keopsi flet edhe sesi kishte ndėrtuar tri piramida tė vogla pėr vete, gruan dhe vajzat e tij. Kėto piramida egzistojnė ende dhe gjenden nė lindje tė piramidės sė madhe. Deri tani arkeologėt kanė vėrtetuar se njėra prej piramidave tė vogla ishte pėrdorur vėrtet si varr i njėrės prej grave tė faraonit.

Historia zyrtare gjendet tani pėrpara vėshtirėsive serioze. Nėse Keopsi ėshtė autori i piramidės, pėrse ai nuk e pėrdori vetė atė ? Arkeologėt mendonin se tri piramidat e mėdha tė Gizės ishin ndėrtuar prej faraonėve pėr tė shėrbyer si varre pėr ata vetė. Mirėpo, pėrse asnjėri prej tyre nuk i kishte pėrdorur piramidat si strehėn e tyre tė fundit. Pėrse Keopsi thotė nė testament se ai vetėm e ka restauruar piramidėn dhe nuk ėshtė ndėrtuesi i saj ? Nėse piramidėn e madhe nuk e ka ndėrtuar Keopsi, atėherė kush kishte mundur ta ndėrtonte atė ?
Ashtu siē thoshte edhe Albert Ajnshtajni "pėrfytyrimi ėshtė shumė mė i rėndėsishėm sesa dituria". Pikėrisht tani arkeologėt gjendeshin pėrpara njė misteri tė madh. Kush mund tė ishte nė tė vėrtetė ndėrtuesi i piramidės sė madhe ? Me dhjetėra hipoteza nga mė fantastiket vėrshuan mjediset akademike.

Nė fakt sipas vetė burimeve egjiptiane piramida e madhe kurrė nuk konsiderohet si pronė e njė faraoni tė caktuar, por si njė kryevepėr e ndėrtuar prej perėndive tė vjetra. Krnistėt e lashtė, Roman Marcelinus, Al Masudi dhe Ibn Alhokimi qė kishin pėrmbledhur legjendat e lashtėsisė, dėshmonin se piramida ishte ndėrtuar pėr tė ruajtur diturinė e njė qytetėrimi tė mrekullueshėm nga pėrmbytjet e lumit Nil. Dhe me sa duket ishin pikėrisht kėto pėrmbytje qė e shkatėruan kėtė qytetėrim. Kėta kronistė e vendosin origjinėn e piramidės sė madhe tė Keopsit diku rreth 10.000 vjet para erės sonė. Ēuditėrisht kjo datė pėrputhet pak a shumė me kohėn kur sipas Platonit ishte shkatėrruar kontinenti misterioz i Atlantidės. Dhe ėshtė pikėrisht koha kur planeti Tokė u godit nga njė varg ndryshimesh dramatike klimatike si pasojė e pėrfundimit tė epokės sė akullnajave dhe shkrirjes sė tyre. Gjeologėt e mbarė botės kanė vėrtetuar se shkrirja e akullnajave u shoqėrua me pėrmbytje me pėrmasa gjigande qė kishin shkatėrruar pjesė tė tėra tė planetit duke zhdukur plot zona tė banuara dhe duke bėrė kėrdinė nė florėn dhe nė faunėn e tokės. Ndoshta njėra prej kėtyre pėrmbytjeve ka qenė edhe ajo pėr tė cilėn flitet nė Bibėl dhe nė Kuran. Ndoshta njė pėrmbytje e tillė ksihte shkatėrruar edhe qytetėrimin misterioz qė mund tė kishte ndėrtuar piramidėn e madhe.

Gjeologėt vėrtetuan se gjatė kohės sė pėrmbytjeve tė mėdha deti Mesdhe ishte fryrė nga akujt e shkrirė duke ndikuar edhe qė lumi Nil tė pėrmbyste pothuajse krejt Egjiptin duke arritur njė masė rreth 1.000 herė mė tė madhe sesa ajo e zakonshmja. Kjo kishte ndodhur afėrsisht 10.000 vjet mė parė. Pėr mė tepėr gjeologėt gjetėn njė shtresė 10 metėrshe llumi nė bazėn e piramidės dhe jo vetėm kaq. Bashkė me llumin ata zbuluan edhe shumė fosile tė guackave tė detit qė datonin afėrsisht 10.000 vjet. Dukej qartė se nė njė kohė tė caktuar uji i detit kishte arritur deri tek piramida e madhe. Madje, edhe brenda piramidės sė madhe, gjeologėt zbuluan njė shtresė tė trashė kripe detare.

Por nėse pėrmbytja e madhe ka ndodhur 10.000 vjet para erės sonė, atėhere nė mėnyrė logjike mund tė mendohet se piramida e Keopsit ishte ndėrtuar shumė kohė pėrpara saj.

Megjithė faktet e shumta, njė pjesė e egjiptologėve e kanė tė vėshtirė tė heqin dorė nga ideja e tyre se Keopsi ishte ndėrtuesi i piramidės sė madhe. Mirėpo fakte tė reja mbėshtetėn mė shumė se kurrė hipotezėn se dikush tjetėr e kishte ndėrtuar piramidėn e madhe mijėra vjet para se Keopsi tė mbretėronte Egjiptin.

Pra duke ardhur deri ketu na vjen te kuptojm se ndertesat e lashta antike ne lindjen e mesme as qe behet fjale per ndertimin nga ana a njerzve normal apo siq mendojm pakica nga ana a e alieneve, ktu po behet fjale per nje popull mjaft te fort dhe mjaft gjigand Populli i ADI-t

Disa fakte shkencore :

Ishte Nicholas Clapp, njė arkeolog amator, i cili zbuloi kėtė qytet legjendar tė pėrmendur nė Kuran.19 Duke qenė njė arabofil dhe prodhues i njė filmi dokumentar qė ka marrė disa ēmime, Clapp kishte ndeshur njė libėr shumė interesant gjatė studimit tė historisė arabe. Ky libėr ishte "Arabia Felix", i shkruar nga studiuesi anglez Bertram Thomas, nė 1932. "Arabia Felix" ishte emėrtimi romak i pjesės jugore tė Gadishullit Arabik, i cili sot pėrfshin Jemenin dhe pjesėn mė tė madhe tė Omanit. Grekėt e quanin kėtė zonė "Arabia Eudaimon", ndėrsa dijetarėt arabė tė mesjetės e quajtėn "El-Jemen es-Seide".20

ė gjithė kėta emra do tė thonė "Arabia Fatlume", sepse populli qė jetoi nė atė zonė nė kohėt e hershme njihej si populli mė me fat nė atė kohė. Por cila ishte arsyeja e njė emėrtimi tė tillė?

Fati i tyre i mirė qėndronte nė vendndodhjen e tyre strategjike, e cila ndihmonte qė ajo zonė tė ishte pikė ndėrmjetėse nė tregėtinė e erėzave dhe piperit midis Indisė dhe vendeve tė tjera nė veri tė Gadishullit Arabik. Pėrveē kėsaj, njerėzit qė jetonin nė kėtė zonė prodhonin rrėshirė aromatike nga pemė tė rralla. Duke qenė shumė e preferuar nga komunitetet e lashta, kjo bimė pėrdorej nė ritet e ndryshme fetare. Nė ato kohė ajo ishte e vlefshme tė paktėn sa ari.

Studiuesi anglez Thomas i pėrshkroi me hollėsi kėto fise "fatlume" dhe deklaroi se ai kishte zbuluar gjurmėt e njė qyteti tė lashtė tė ndėrtuar nga njėri prej kėtyre fiseve.21 Ky ishte qyteti i njohur me emrin "Ubar" nga beduinėt. Nė njėrin prej udhėtimeve qė ai bėri nė zonė, beduinėt qė jetonin nė shkretėtirė i kishin treguar disa gjurmė tė vjetra dhe i kishin thėnė se ato gjurmė tė ēonin drejt qytetit tė lashtė tė Ubarit. Thomas, i cili tregonte shumė interes pėr kėtė ēėshtje, vdiq para se ta pėrfundonte studimin e tij.

Clapp, pasi lexoi atė qė kishte shkruar studiuesi anglez Thomas, u bind pėr ekzistencėn e qytetit tė humbur tė pėrshkruar nė atė libėr. Pa humbur shumė kohė, ai nisi studimin e tij.

Ai u pėrpoq tė provonte ekzistencėn e Ubarit me dy mėnyra. Sė pari, ai zbuloi gjurmėt pėr tė cilat beduinėt thonin se kishin ekzistuar. Nė tė njėjtėn kohė bėri pėrpjekje qė tė siguronte nga NASA pamjet satelitore tė zonės. Pas njė pėrpjekjeje tė gjatė, ai arriti tė bindte autoritetet pėrkatėse qė tė merrnin fotografitė e zonės.22

Clapp vazhdoi tė studionte dorėshkrimet e hershme dhe hartat nė bibliotekėn Huntington, nė Kaliforni. Qėllimi i tij ishte tė gjente hartėn e zonės. Pas njė kėrkimi tė shkurtėr, ai gjeti njė hartė tė vizatuar nga gjeografi greko-egjiptian Ptolemeu nė vitin 200 e.s. Nė hartė tregohej vendndodhja e njė qyteti tė vjetėr tė zbuluar nė zonė si dhe rrugėt qė tė ēonin nė kėtė qytet.

Ndėrkaq, ai mori lajmin se fotografitė ishin marrė nga NASA. Nė fotografi mund tė dalloheshin disa gjurmė karvanesh, tė cilat ishin vėshtirė tė dalloheshin nga toka, por mund tė shiheshin nė tėrėsi nga qielli. Duke krahasuar kėto fotografi me hartėn e vjetėr qė kishte nė dorė, Clapp mė nė fund arriti nė pėrfundimin qė po kėrkonte: gjurmėt nė hartėn e vjetėr korrespondonin me gjurmėt nė fotografitė e marra nga sateliti. Destinacioni pėrfundimtar i kėtyre gjurmėve ishte njė vend i gjerė, i cili dikur duhet tė kishte qenė njė qytet.

Mė nė fund, vendndodhja e qytetit legjendar, i cili kishte qenė subjekt i historive tė transmetuara gojarisht nga beduinėt, u zbulua. Pas disa kohėsh, gėrmimet filluan dhe rrėnojat e njė qyteti tė lashtė nisėn tė zbuloheshin poshtė rėrės. Kėshtu, ky qytet i humbur u pėrshkrua si "Atlanta e Rėrės, Ubari".

Cila ishte prova qė provonte se ky ishte qyteti i popullit tė Adit, i cili pėrmendet nė Kuran?

Disa prova fetare :

Realisht islami tregon mjaft bukur per ket civilizim ne mneyre te prere se si ka jetuar keta popuj dhe si jan shkatrruar nga mosbesimi i tyre dhe nga arroganca e tyre qe kishhin ndaj Zotit.

po paraqes disa fakte nga kurani ne menyre qe te orientoheni edhe nga ana e islamit
All-lahu xh.sh i zhduku vetem nepermjet eres: “Ndersa Adi eshte shkaterruar me nje ere te forte, te pakufishme” (Hakka 6), ne menyre qe te gjithe ta kishin te qarte se askush nuk mund te thyeje Allahun: “…e ju nuk mund ta pengoni Ate.” (El En’am 134.)

Ndėrsa Adi u shkatėrrua nga njė erė e fortė dhe e vrullshme. Tė cilėn Ai e dėrgoi mbi ta pėr shtatė net e tetė ditė pa ndalur, saqė mund t'i shihje njerėzit tė flakur sikur tė ishin trungje hurmash tė hedhur! A mund tė gjesh ndonjė prej tyre tė mbetur? (El-Hakkah: 6 -

Edhe populli i Adit i pėrgėnjeshtroi tė dėrguarit.
Kur vėllai i tyre, Hudi, u tha: "Pėrse nuk i frikėsoheni Allahut?
Unė jam njė i dėrguar i besueshėm pėr ju.
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Unė nuk ju kėrkoj asnjė shpėrblim pėr mesazhin qė po ju transmetoj. Shpėrblimin e kėrkoj vetėm prej Atij qė mė krijoi mua.
Pėrse ndėrtoni ndėrtesa madhėshtore nė ēdo vend tė lartė, pa pasur nevojė?
Pėrse ndėrtoni pėr vete pallate madhėshtore, a thua se do tė jetoni nė to pėrgjithmonė?
Pėrse kur merrni diēka, pėrdorni forcėn dhe bėheni tiranė?
Kini pra, frikė Allahun dhe dėgjojini fjalėt e mia.
Kini frikė Allahun, i Cili ju ka dhėnė tė gjitha tė mirat qė ju i dini.
Ai ju ka dhėnė begati e fėmijė, kopshte e burime.
Unė kam frikė pėr ju ndėshkimin e njė dite tė madhe."
Ata i thanė: "Pak rėndėsi ka pėr ne nėse na kėshillon apo jo.
Kjo kėshillė nuk ėshtė gjė tjetėr veēse pėrrallė e shpikur nga tė parėt.
Ne kurrė nuk do tė ndėshkohemi."
Kėshtu, ata e pėrgėnjeshtruan atė, ndaj dhe Ne i shkatėrruam. Me tė vėrtetė kjo ėshtė njė provė e qartė, megjithatė shumica e tyre nuk janė besimtarė.
Zoti yt ėshtė me tė vėrtetė i plotfuqishėm dhe mėshirėplotė! (Esh-Shuara: 123 - 140)


A nuk e ke parė se ē'bėri Zoti yt me Adin dhe me Iramin me shtylla tė larta? Si ata nuk ėshtė krijuar askush mė parė nė tokė? (El-Fexhr: 6 -

Kur erdhi vendimi Ynė, Ne me mėshirėn Tonė e shpėtuam Hudin bashkė me besimtarėt dhe i ruajtėm nga njė dėnim i rreptė.
Kėshtu ishte Adi, i cili hodhi poshtė provat e Zotit tė tij dhe nuk iu bind tė dėrguarve, por ndoqi urdhrat e njerėzve kryelartė e kokėfortė.
Ata u pėrcollėn me mallkim si nė kėtė botė ashtu dhe nė Ditėn e Kijametit. Populli i Adit e mohoi Zotin e tij. I mallkuar dhe i shkatėrruar qoftė Adi, populli i Hudit. (Hud: 50 - 60)


Kėto janė disa nga lajmet e vendbanimeve tė hershme, tė cilat t'i tregojmė ty (o Muhamed): disaprej tyre ekzistojnė akoma (si shenja), ndėrsa disa tė tjera tashmė janė fshirė nga faqja e dheut.Ne nuk u bėmė padrejtėsi atyre, por ata i bėnė padrejtėsi vetvetes. Kur erdhi urdhri i Zotit tėnd,atyre nuk u bėnė dobi zotat, tė cilėve ata u luteshin nė vend tė Allahut dhe nuk fituan veēse shkatėrrim.(Hud: 100 – 101)

"Kėshtu pra, Ne e bėmė kėtė ndėshkim shembull pėr ata dhe pėr brezat qė erdhėn mė pas, si dhenjė mėsim pėr njerėzit e devotshėm." (El-Bekare: 66)

avatar
Asgardian

Nėse unė besoj nė Zot dhe Zoti nuk ekziston..nuk humbi gjė
.
Por nėse unė nuk besoj nė Zot dhe Zoti ekziston unė humbas shumė.!

93


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Populli i ADI-t dhe civilizimi i tyre..!!

Mesazh  djussi prej 01.09.12 9:27

Artist faleminderit shume shume per shkriminn.
avatar
djussi

Mos pyet se cfare beri atdheu per ty, por cfare bere ti per atdheun tend.

36


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

e vertet

Mesazh  ismeti05 prej 07.11.12 13:29

sa mie e keni shpjegue ashtu dhe shkruan ne kuranin famelart se zoti e denoi popullin e adit dhe e malllkoi ne ket dhe boten tjater po ashtu tregon zoti se adit i kishte dhurue shum te mira por ai u ba zullumqar dhe nuk e besoi zotin dhe ai e shkaterroi .te lumt e ke shpjegue shum mir te pershendes nga zemra
avatar
ismeti05

serioz dhe i dashun

9


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi