Elementėt e vazhdimėsisė Pellazgo-ilire-shqiptare

Shko poshtė

Elementėt e vazhdimėsisė Pellazgo-ilire-shqiptare

Mesazh  xxxadixxx prej 30.08.12 18:13

ELEMENTĖT E VAZHDIMĖSISĖ PELLAZGO-ILIRE-SHQIPTARE



(Pashtriku.org, 31. 07. 2012) - Nga shkencat gjeologjike mėsojmė se lindja dhe zhvillimi i njeriut pėrkon me epokėn e Kuaternarit, qė zanafillon qysh 1,8 milion vjet mė parė, por janė ciklet akullnajor qė kanė kushtėzuar gjezdisjen e njeriut hapėsirave polare dhe/ose ekuatoriale.

Historia njerėzore e stamposur dhe e ruajtur lidhet mė sė shumti me kohėn kėtu e 10 mijė vjet para krishtit, ku pėrkojnė hiri i fundit vullkanik, pėrmbytja e madhe cikli i fundit akullnajor, pas tė cilėve kemi njeriun pasatlant tė vendosur mė sė shumti pranė mesdheut fillimisht pranė ujrave lumorė.

Jemi nė kohėn kur ezofagu kishte marr formėn e sotme dhe njeriu po kishte aftėsinė tė lidhte zanoret me bashtingėlloret sipas kuptimit, zhurmės, pėshpėrimės, fishkėllimės, lėvizjes, etj.

Pra, njerėzimi ka fjalosur, duke komunikuar me gishta, pastaj me bėlbėzime, (b, m, p,), paskėtaj me tinguj (zanore), por qė nė dhjetmijėvjeēarin e fundit, pas shpikjes sė rrotės, pas grumbullimit tė njerėzimit nė njė hapėsirė pranė ekuatoriale (Indi, Babiloni, Mesdhe), nga nevoja e njė komunikimi pėr njė bashkjetesė mė tė gjerė e mė civile, ai arriti tė bashkoj tingujt e bashkėtingujt, duke formuar rrokjet e para pėr pjesėtarėt e familjes, (at, am), pėr sendet shtėpiake, pėr kafshėt e pyllit e tė shtėpisė, (uk, qe, bull) pėr bujqėsinė (grun, miser), pėr sendet (rrot, tav), por njėrrokėshe ama.

Shikoni me pak vėmendje, se si fėmija sa lind e deri nė moshėn 12 vjeē pėrsiat gjenealogjinė e zhvilimit njerėzor, si nė kuptimin e tė menduarit, ashtu dhe nė sendėrtimin e gjuhės, si nė kuptimin anatomik tė zhvillimit tė organeve, ashtu dhe nė atė tė funksioneve biologjike tė tyre.

Kjo ėshtė po aq e vėrtetė, sa edhe pėrsėritja tjetėr, qė ai i bėn gjenealogjisė sė jetės sė gjallė tė natyrės, kur ai ėshtė nė barkun mėmė nga fara deri tek lindja, ku ai pasqyron tėrė historinė e zhvillimit tė jetės nga qeniet mė tė ulta njė apo shumė qelizore deri tek sistemi mė i lartė gjitar.

E theksuam fort kėtė zgjatje, pėr tė treguar, se njeriu, edhe pa matje apo pa gjetje tė mirėfillta nėpėr guva e gurė tė mbishkrimeve tė fillimeve tė murmuritjeve njerėzore, mund ta intepretosh si fakt, qė ai njeriu i dhjetmijėviteve mė parė (Indianė, Babilonas e Pellazgė) ka filluar tė formojė tingujt dhe bashkėtingujt nė rrokje, sigurisht njė rrokėshe, tė pa bėrė ende dy a mė shumė rrokėshe, pa prefikse apo sufikset e gjuhėve tė pėrpunuara e tė pasuruara mė vonė, si ajo Greke e Latine. Pra, jemi nė kohėn kur flitesh thjesht, qė mjafton tė merreshe vesh, kur flitesh prerė, pėr t`i dhėnė ton fjalės apo urdhėrit deri nė shkoqur pėr tė shprehur njė dhimbje apo njė ndjenjė.

Tipari tjetėr i gjuhės nė kėta mijėvjeēarė ishte se ajo nuk shkruhej, me pėrjashtim tė mbishkrimeve nė varret e tė parėve tė vendit, por ajo ruhej nė vargje dhe pėrcillej ose me kėngė me anė tė veglave shumė tė thjeshta, fillimisht si lahuta, fyellli ose pa kėngė me anė rapsodish, duke i vjershėtuar me gojė.

Kėsisoj, u pėrcoll Iliada e Odisea dhe nė katėr shekujt e errėt tė historisė europiane dhe/ose pellazge (1250 deri nė mbėrritjen e grekėrve pėr herė tė parė nė tokėn e epėrme kontinentale, ndryshe e quajtur epir i epėrm, i sipėrm, mbi det ose kontinent), deri nė daljen nė skenė tė Homerit, qė veēse i grumbulloi kėto vjersha popullore nga copėza nė tė tėrė.

Faqja 155 e Kapitullit I, shkėputur nga libri i Nermin Vlora Falaschit: „Antiche Civilta Mediterranee… - Qytetėrime antike tė mesdheut…

.................................................

Qysh 40 vjet qė studioj anglisht, e mė pas frėngjisht, e mė pas akoma italisht, rrjedhimisht bazėn latine, dhe asnjėherė nuk e kisha kuptuar, sesi pothuajse tė gjitha fjalėve bazė, disa rrokėshe tė kėtyre gjuhėve tė civilizuara, po t’i zbrisje njė nga njė rrokjet e fundit, delte njė fjalė njė rrokshe qė kurrėsesi s’e kish kuptim nė gjuhėn e tyre.

Provoni fjalėt e gjuhėve tė huaja si tavolina, tabola, parents, supportare, plough, principle, brother, wolf, measure, capture, cappito, logic ose logos, lavare, lascare, delta, miracle (tav, tė parėt, sup, prin, brat, uk, mas, kap, kap, log, laj, lė ose lash, del, mir).

Qysh nė moshė maturanti, kur me njė frymė lexoja Spiro Kondon, nuk e kuptoja pse emėrat mė tė vjetėr tė njeriut pasatlant, si gur, s(h)ur-zhure, mal, pyll, tetis, kre, mirė, etj., ishin tė shpėrhapur gjithandej nė trevat e mesdheut tė atėhershėm, dhe megjithė pėrpjekjet e gjuhėve tė reja (greko e latine), pėr t’i shkulur si emra toponimesh, duke filluar nga shekulli i VII pk, ato ngelėn po aty, qysh me lindjen e tyre, bashkė me njeriun e parė, tė pjellė nga toka (pellazg).

Maksimumi, ata (ardhėsit), mbasi nuk mundėn t’i ē’rrėnjosnin, shtuan si ēiban fjalėt e tyre mbi to. Pėr kėtė ēėshtje mund tė merrni; pse nė trojet greke, italiane, spanjolle deri nė Britani ndodhen ende sot mbi 2000 toponime vetėm me emrin bazė Gur, si gura, gora, gyreissin petra, shih te Odisea, vargu 500, 501, duke tipizuar zona, katunde, shkėmbinj; apo me emrin Mal, si males - vargmal nė Maqedoni, malesiada - katund nė Akerni, Greqi, maletsi - hundė nė bregdetin e Kretės, malevica-trungu qendror i malit Rila nė Bullgari; Ose emri Pyll qė gjendet nė format pyllai, thermopyllai, pylios qytete e katunde, sot dhe qėmoti, nė Greqi, Pulia-krahinė nė Itali, etj.

Nga tė parėt e mi, si nip direkt i Frashniotėve tė mėdhenj mėsohesha se gjuha shqipe ka lindur bashkė me hėnėn, sigurisht nė metaforė, megjithėse paleontologėt pohojnė se ky territor i stėrmadh ka qenė i banuar qysh nė fillim tė Kuaternarit - 2 deri 3 milion vjet mė parė.

Dhe nga albanalogu i famshėm Man lexova tekstualisht se - gjuha shqipe rrjedh nga ajo e Jafetit (biri i Noes), dhe me pjekurinė time lexova se jo pak, por me dhjetra historianė, gjuhėtarė, atashe ushtarak kėtej vėrdallė nė shtetet e Ballkanit, si ambasadori amerikan, Xhorxh William, ..., etj., rrekeshin tė shpjegonin me kuptimet e fjalėve tė sotme shqipe tė ruajtura si pergamene nė errėsirėn e bjeshkėve tė namuna, emrat e perėndive tė kohės sė Egjiptit, si Thot - ai qė mendon apo thotė diēka; apo emrat e perėndive tė ashtuquajtura greke si Zeus - zė, Afrodite - afėrditės, Kore - korr, tė korra, Perėndesha e tė korrave; emrat e luftės sė Trojės, si Priam-prij, Hektor-hekdorė, Laert-i lart, lė urt, Ajack-gjaks, Paris-i parė, Agamemnon-aiqėkamend, Menelau-menja e la, Homeri-O merė, O mirė!; emrat e fiseve tė at’hershme si Troja, qė deri nė kohėn e Homerit thiresh Ilion-i(y)lli on, Iliri -i(y)lli i ri, qė u rishfaq pas rėnies dhe errėsirės sė trojės, Etruskėt-etrurėt, njerėz me tru, Ballkan-ballkau, malet qė pėrfundojnė si kokė kau, Thraces-Trakėt, Trashė (tė), i trashė, nė kuptimin tė bėshėm se ashtu ishin, Besėt - nė kuptimin njerėz me bes, Ligurėt-me lėkurė, njeri i mbuluar me lėkurė, Iberėt-i parė, nėnkupton tė parėt qė lanė grupin pellazg stėrgjyshor pėr t’u vendosur nė atė qė do tė bėhej Iberia.

Frigjianėt = tė ikurit nga frika, Lisianė = liqen, popull i detit i liqenit ose thjesht i ujit. Por, a mund tė jetė gjene rastėsi, se tė parėt tanė i thėrisnin muajtė me emrat e tyre sipas njė kuptimi praktik, mijėvjeēarė mė parė se ato tė merrnin emrat ndėrkombėtarė zyrtarė, si shkurti-pse isht mė i shkurtėr, maj- se ishte mė i madh nė ditė, qershor-qershi, pėr shkak tė vjeljeve nė kėtė muaj, korrik-se korrej gruri, gusht se ngushtohej dita, moti gusht e gunė, vjeshta (vjelst, vjelja) e parė, e dytė, e tretė - Shtatori, Tetori e Nėntori.

A mund tė jetė prap rastėsi, se edhe planetėt thireshin sipas kuptimit tė fjalėve qė shpjegohen, ende edhe sot me pellazgjishten e trashėguar vertikalisht nė shqipe si, Dielli - ditė, djalė, qė sipas mitologjisė pellazge ishte diell, kur lindte pėr shtėpinė, Hėna-e hėna, sepse shqip personifikon diēka qė hahet, Marsi - e marta, sepse shqip personifikon njė planet me shtrėngata, pra, ėshtė i marrrė, Saturni - nga at, babai i planetėve, Urani - i vranėt, Toka - terra - nga ter, i tharė, i terur.

Por, ajo qė po mė tundon sot e tė mendoj se nuk mund tė jetė rastėsi qė nėse gjuhėt e tjera duan 7-8 rreshta tė shpjegojnė etimologjinė e njė fjale tė gdhendur nė pllakat s(h)umeriane, gjuha shqipe e bėn atė direkt si, SHAR - Shar, SIPPAR - sipėr, URIM - Urim, i begatė, ENGIZ - engiz, HA- ha, MUR – Mur, UR - Urė, SUL - Sul-em, KIELL-Qiell. Dhe shpesh mendoj e mendohem, si ky komb e kjo gjuhė fosile tė ketė lindur ndėr shekujt e 7-8 pas krishtit, siē na kanė mėsuan gjuhėtarėt tanė, qė pėr t’i zbritur edhe pak mė poshtė themelet e saj, por asnjėherė para fqinjėve veriorė, pa le atyre jugorė, duhet tė merrnin leje mė parė prej tyre.

Kur vetė gjuha greke e ka marrė emėrtimin e saj si indo-europian vetėm falė prurjes gjuhėsore tė pėrbėrė nga njė numėr i shumtė elementesh pellazge, ku edhe historiani i shquar G. Gloc thekson se Greqia nuk ėshtė, veēse njė pjesė... tokash tė bėra greke, ndėrsa njė albanalog tjetėr si Shnaider mendon se pellazgėt nuk kanė qenė njė racė e imigruar, por autoktone dhe gjuha e tyre ėshtė e ruajtur nė njė mėnyrė thuajse e paprekur, dhe kjo nuk do tė ishte gjė tjetėr, veēse shqipja e sotme.

Ndėrkohė qė dihet qė qysh nga antikiteti, gjuhėt si lidiane, epirote dhe maqedone ia lanė vendin gjuhės greke dhe vetėm ilirishtja e jugut (shqipja, si ajo gegėnishte dhe ajo toskėrishte) i rezistoi. Sepse, si nėnė e saj qė e polli, si mėsues i urtė e i menēur qė e mėsoi, kishte ruajtur atė lloj hileje, qė kur fėmija tė hidhte vickla, ajo t’i tregonte stilin e patreguar, si mėsuesi tek “Gjylystani dhe Bostani” i Omer Kajam-it.

Por, stili i ruajtjes sė trashėgimeve prej etėrve nuk ka qenė natyrė e kėtij komb-i vetėm pėr gjuhėt, se ndryshe nuk ka si shpjegohet sesi vallja pirike ėshtė luajtur nė kohėn e Akilit para se tė lėshohej kundėr trojanėve, pastaj u luajt nga Aleksandri i Madh, njė tjetėr thrako-ilir i shquar, pėrpara se tė lėshohej kundėr persėve, po kėshtu u luajt edhe nga Pirro, Burri i Epirit (ēamėria sot) pėrpara se tė lėshohej kundėr Romakėve.

Nuk ka si shpjegohet pse disa veshje tė veriut tė Shqipėrisė ngatėrrohen me ato tė mbajtura nga gratė e Etrurisė, Kretės ose Mikenės.

Ēudia ėshtė sesi ky popull qė kurrė nuk ka jetuar, as vetėm, as pėr veten, mė tepėr ka ekzistuar qė t’i japė pa reshtur kombeve fqinje lėndėn humane, herė-herė nė formėn e njė lloj protoplazmeje, ndoshta jo nė njė masė tė organizuar, por qė ka mbushur boshllėqet e krijuara nga vetformimet e tyre, duke filluar nga bota mikene, ajo helene, romake, bizante, otomane deri nė atė tė Libanit e Egjyptit modern, (Dinastia e Farukėve, Muhamet Aliut, etj.).

Le t’i quajmė kėto tė gjitha, tė paktėn tė diskutueshme, ku tė paktėn populli ynė ėshtė aktor dhe faktor, por jo i pėrjashtuar, siē duan tė na dėftejnė shumė syresh tė gjuhėsisė e historisė, se ky popull ėshtė pa memorie apo pa giga ram. Pėr kėsi diskutimesh, shqiptarėt jo se nuk ka qenė tė organizuar, por si tė dėshpėruar, ashtu nė pakicė, i kanė ndėrprerė pėrpjekjet pėr t’u marrė me kulturėn e etėrve tė tyre - pellazgėt.

Ndėrkohė qė jo pak syresh nuk duan as t’i diskutojnė ēėshtjet e shtruara nga studiusit e huaj qė kanė mbushur dhe vėrtetuar me mijra faqe librash, se shqiptarėt e sotėm janė vazhduesit direkt tė ilirėve dhe jo vetėm, si dhe ilirėt me vėllezėrit e tyre janė vazhduesit direkt tė pellazgėve dhe pellazgėt janė pasatlantėt e erės sė re tė homosapiensit.

avatar
xxxadixxx

110


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Elementėt e vazhdimėsisė Pellazgo-ilire-shqiptare

Mesazh  Jon Sh prej 15.09.12 10:22

edhe fjala "unique" ne anglisht besoj se vjen nga fjala "un".


Po ndonje informacion ne lidhje me veten e pare dhe numrin e pare ka? "un", "uno", "one", "io", "nji", "ein", "ich". te gjitha ngjasojne me njera tjetren.
avatar
Jon Sh

33


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Nje tjeter lidhje Iliro-Shqipetare

Mesazh  xxxadixxx prej 16.11.12 16:19



Njė rėndėsi tė veēantė kanė kėto gjetje mbresėlėnse qė i pėrkasin fisit ilir tė Dhaunėve.
Ato na paraqesin me njė trajtėlexueshmėri tė pėrkryer, dhuntinė artbėrėse tė parardhėsve tanė, qė ende sot pasqyrohet dhe ruhet plotėsisht tek simbolet, vizatregimet, arturinat dhe veshjet tona kombėtare.
Plotpėrmbajtja vizatreguese e kėtyre kryeveprave ilire nė gur tė 2800 vjetve mė parė, ėshtė e krahasueshme, madje e njėjtė, me atė tė simbolikės sė paranikve tė grave shqiptare dhe tė Xhubletės, siē tregojnė pėr shėmbull, svastikat, ylli gjashtcepsh dhe zogjtė sqep-mė-sqep.
LASHTĖSIA VAZHDON!
avatar
xxxadixxx

110


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Elementėt e vazhdimėsisė Pellazgo-ilire-shqiptare

Mesazh  Elsavrana prej 25.03.14 20:34

Nje material i punuar me pergjegjesi dhe i bazuar shkencerisht...te lumte dora.
avatar
Elsavrana

53


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Fier

Mesazh  Genci prej 25.03.14 23:18

Nje shkrim qe ka fakte brenda,ju lumte.
avatar
Genci
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Elementėt e vazhdimėsisė Pellazgo-ilire-shqiptare

Mesazh  biohazard prej 10.09.14 9:30

Jon Sh shkruajti:edhe fjala "unique" ne anglisht besoj se vjen nga fjala "un".


Po ndonje informacion ne lidhje me veten e pare dhe numrin e pare ka? "un", "uno", "one", "io", "nji", "ein", "ich". te gjitha ngjasojne me njera tjetren.

Fjala unique ne aglisht do te thot 'unike" ose "unik'.
avatar
biohazard

Esh'hedu en la ilahe il-lall-llah ve esh'hedu enne Muhammeden abduhu ve resuluhu.

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Elementėt e vazhdimėsisė Pellazgo-ilire-shqiptare

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi