Frojdi dhe luftėrat e tij tė brendshme

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Frojdi dhe luftėrat e tij tė brendshme

Mesazh  Jon prej 26.08.12 22:13

Frojdi dhe luftėrat e tij tė brendshme

Ka njė pikė nė tė cilėn tė gjithė bien dakord: Qoftė mirė apo i sėmurė, Sigmund Frojdi, mė shumė se ēdo eksplorues tjetėr i psiqikės njerėzore, ka hartuar mendjen e shekullit XX




Nuk ka neutralė nė luftėn e Frojdit. Admirimi dhe lajkat nė njėrėn anė; skepticizmi dhe pėrēmimi nė anėn tjetėr. Nuk ka asnjė hiperbolė. Njė psikoanalist qė aktualisht po mundohet ta mbajė Frojdin nė panteonin e heronjve kulturorė mund tė kėnaqet vetėm me kritika tė pamėshirshme kundėr atyre qė e kalojnė jetėn, duke e shfaqur Frojdin si njė sharlatan.

Por, ka njė pikė, nė tė cilėn tė dyja palėt bien dakord: Qoftė mirė apo i sėmurė, Sigmund Frojdi, mė shumė se ēdo eksplorues tjetėr i psiqikės njerėzore, ka hartuar mendjen e shekullit XX.

Vetė egėrsia dhe qėndrueshmėria e diktatorėve tė tij ishte njė atribut i dhunshėm i faktit qė idetė e Frojdit vazhdojnė tė jenė nė fuqi.

Nuk ka asgjė tė re rreth kėtyre konfrontimeve tė acaruara; ata kanė ndjekur njė pas njė hapat e Frojdit, qė kur zhvilloi vargun e tij tė teorive, tė cilat i quajti psikoanalizė. Ideja e tij thelbėsore, qė tė gjitha qeniet njerėzore janė tė pajisura me tė pavetėdijshmen ku potenca seksuale dhe agresive dhe mbrojtja kundėr tyre ndeshen me njėri-tjetrin pėr epėrsi sikur tė jetonin pas shpinės sė njė personi, ėshtė parė nga disa njerėz si njė nocion romantik i paprovuar shkencėrisht.

Kundėrshtimi i tij se, katalogu i sėmundjeve neurotike prej sė cilave njerėzit janė shumė tė prekshėm, ėshtė gati gjithmonė i lidhur me ērregullimet seksuale dhe se dėshira erotike nuk fillon nė pubertet, por qė nė foshnjėri, ėshtė komentuar nga tė respektueshmit si asgjė mė shumė se njė paturpėsi.

Evokimi i tij dramatik i kompleksit universal tė Edipit, nė tė cilin njė djalė i vogėl dashuron tė ėmėn dhe urren tė atin, duket mė shumė si njė mendjemadhėsi e thjeshtė se sa njė tezė qė ia vlen tė studiohet shkencėrisht nga psikologėt.

Frojdi e pėrdori pėr herė tė parė termin psikoanalizė nė vitin 1896, kur kishte mbushur tė dyzetat. Ai ishte drejtuar nga ambicia nė fillim tė karrierės sė tij dhe ishte nxitur nga prindėrit e tij tė marrosur qė ta mbivlerėzonte veten.

I lindur mė 1856, nė njė familje tė varfėr ēifute nė fshatin e vogėl Moravian tė Freiberg (tashmė Pribor e Republikės ēeke), ai u zhvendos me rrymėn e shpejtė tė emigrantėve nė Vjenė. Ai ishte fėmija i parė i nėnės sė tij, "Djaloshi i saj i Artė".

Pasi arritėn tė vinin re brilancėn dhe gjenialitetin e tij, prindėrit e trajtonin si tė privilegjuar nga fėmijėt e tjerė, duke i dhuruar njė dhomė tė veēantė ku tė mund tė studionte nė paqe. Natyrisht, qė ai nuk e zhgėnjeu pritshmėrinė e prindėrve tė tij. Pas njė karriere tė mahnitshme nė shkollė, ai u diplomua nė vitin 1873, nė Universitetin e Vjenės...
avatar
Jon

1260


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ciao

Mesazh  gofck prej 17.07.13 13:21

Eshte mire ti lexosh veprat e frojdit , por po u beseove e morre veten ne qafe?!?!
faleminderit per ket material qe e ke postu
Nese ke ndonje material qe kudnershton teorit e frojdit postoje ose ndonej titull te ndonje autori...
avatar
gofck

How r u

5


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi