Darvinizmi si Projekt

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Darvinizmi si Projekt

Mesazh  M986 prej 15.08.12 15:35

“Tash ėshtė lehtė tė demonstrohet se Darvinizmi njė prej shtyllave tė biologjisė moderne, nuk ėshtė asgjė mė tepėr se njė lloj kulti, njė kult religjioz. Nuk jam duke ekzagjeruar. Sidoqoftė, kjo teori nuk ka vlerė shkencore. Teoria e ashtuquajtur e evolucionit Darvinian bazohet nė pohime irracionale, qė nuk vijnė nga vėzhgimet shkencore, por nė mėnyrė artificiale u imponuan nga jashtė, pėr arsye politiko-ideologjike”.

Jonathan Thennebaum

“Deformimi i dialektikės Hegeliane tė “shpirtit tė botės” qė ishte “zoti” i Hegelit prodhoi ideologjinė e Evolucionit Darvinist dhe Materializmin Dialektik tė Marksit. Qė tė dy, edhe Darvini edhe Marksi qėlluan tė jenė agjent tė Perandorisė Britanike e cila shfrytėzoi dy ideologjitė e fabrikuara pėr tė bėrė gjenocidin mė tė rėndė ndaj njerėzimit nė emėr tė “progresit” drejt “perfeksionit” gjatė luftėrave botėrore”.

British East India Company ishte kompania e parė multinacionale e Partisė Venedikase qė tashmė ishte instaluar nė Londėr dhe bėnte pėrpjekjet e saj pėr tė themeluar perandorinė e re botėrore. Aksionarė tė kėsaj kompanie ishte aristokracia financiare qė pėrpiqej ta mbizotėroj tregun botėror dhe monopolet botėrore tregtare. Nė fakt “British East India Company” ishte ajo qė e udhėhiqte Perandorinė Britanike.

Kjo kompani e parė multinacionale kur e themeloi kolegjin Halley-Buru mė 1805, Thomas Maltus-in e emėruan si profesorin e parė tė politikės ekonomike. Studentėt e Maltusit ishin administratorė nė kėtė kompani tė cilėt sistematikisht e zbuluan politikėn e gjenocidit ndaj popullatės vendase indiane qė eksploatohej dhe mbaheshin nėn kontroll. Kjo kompani vrau shumė indian vendas duke i nxitur tė mbjellin opium pėr ti helmuar kinezėt me ēka dhe mė pas u bėnė luftėrat e Opiumit nė mes tė britanikėve dhe kinezėve.

Maltusi ishte heroi. Aristokracia (oligarkia) Financiare e Londrės kishte themeluar shoqatėn Mbretėrore Britanike, anėtarėt e sė cilės ishin tė gjithė masonė dhe kishin si synim proklamimin e “shkencės sė tyre” nė mėnyrė qė tė arsyetojnė qėllimet e tyre mbi interesat e kėsaj elite financiare. Disa ide mbi tė cilat ėshtė ndėrtuar shkenca e elitės ishin: lufta pėr ekzistencė, mbijetesa e mė tė fuqishmėve, resurset e kufizuara dhe ideja e racės superiore ndaj tė tjerėve. Nė kėtė qėllim u shfaq edhe Darvinizmi, Maltusioanizmi dhe Eugjenika.

Qarqet e shoqatės mbretėrore e shfrytėzuan idenė e Hegelit mbi “shpirtin e botės” qė gjendet kudo dhe qė merr pjesė nė perfeksionimin e tyre. Mbi idenė e progresit drejt perfeksionit qė ishte thelbi i dialektikės Hegeliane por Hegeli qė e kishte pėr shpirtin u konstruktua edhe Teoria e Darvinit e cila filloi tė pėrpunohet nė shoqatėn lunare qė e kishte themeluar Shoqata Mbretėrore Britanike.

Teorinė e Evolucionit filloi ta pėrpunoj nga babai i Darvinit, Erazmo Darvini mė herėt se vetė biri i tij, Charles Darwin. Teoria e Darvinit nuk ishte shkencore por ajo ishte e dizajnuar 1ė ta luftonte krishterimin dhe nė pėrgjithėsi besimin nė Zot, si dhe tė ērrėnjos idenė e njeriut si “imago dei” dhe “capax dei”, idenė e potencialit hyjnor nė ēdo qenie njerėzore.

Vetė Darvini nuk i besonte teorisė sė tij:
“Tė supozojmė se syri me njė rregullim tė paimitueshėm tė pėrshtatjes sė fokusit tė pranimit tė sasive tė ndryshme tė dritės nga distanca tė ndryshme, dhe pėr korrigjimin e aberracioneve sferike dhe kromatike mund tė jetė krijuar pėrmes seleksionimit natyral, mė duket, e pranoj lirisht se ėshtė absurdi i shkallės mė tė lartė”

Charles Darwin (1872)

Darvini nė fillim tė veprės sė tij “Origjina e llojit” e citon Frensis Bekonin si njė themelues tė “metodės sė shkencės moderne” tė induksionit qė nuk ėshtė aspak metodė shkencore por vetėm njė shpėlarje truri e bazuar mbi perceptimin shqisor si bazė e njohjes. Darvini gjatė jetės sė tij pohoi se “Origjina e llojit” ėshtė bazuar mbi metodėn e Bekonit.

Vazhdimėsia e Perandorisė Britanike varej nga kontrollimi i mėnyrės sė tė menduarit tė njerėzve dhe nė pėrpjekjen e tyre qė tė ndikojnė qė ato mos tė mendojnė drejtė. Poenta e projektit Darvinian ishte qė tė binden qeniet njerėzore se ato ishin kafshė pa shkėndijė hyjnore tė kreativitetit tė arsyes. Darvinizmi luftonte ēdo besim nė njė Zot e veēanėrisht krishterimin dhe konceptet e njeriut “imagoi dei” dhe “capax dei” tė shfaqura nė librin e shenjtė se njeriu ėshtė i krijuar nė imazh tė Zotit, “Bėhu i frytshėm, shumoju dhe mbizotėro nė tokė” dhe ideja e “capax dei” qė njeriu pėrmes mendjes do tė bėjė vazhdimėsinė e krijueshmėrisė hyjnore nė tokė.

Maltusi dhe Darvini ishin tandemi kryesor nė ideologjinė imperialiste Britanike. Maltusi dhe Darvini patėsn sukses qė tė sulmojnė fuqishėm moralin fetar duke nxitur njė “rekonstruksion etik” dhe duke rishqyrtuar sistemin e vlerave qė buronin nga tradita fetare me shekuj dhe bazoheshin nė konceptin e njeriut “imago dei” dhe “capax dei”. Idetė e tyre i promovoi edhe shoqata Fabiane qė ishte themeluar nga H.G. Wells, Bertrand Rusell, Julian Huxley, Beatrice e Sideny Webb dhe qė pėrfaqėsonte qendrėn e promovimit tė ideologjisė Maltisiano-Darviniste.

Maltusi ishte ai qė u mor me shqetėsimin mbi shtimin e popullsisė si dhe kufizimin e resurseve dhe ushqimit andaj edhe Darvini erdhi tek ideja e “Seleksionimit natyral” ku tė fuqishmit kishin tė drejtė tė jetonin sepse dilnin ngadhėnjimtar nė luftėn pėr ekzistencė ndėrsa tė dobėtit tė vdisnin sepse natyra i seleksiononte. Kjo mėnyrė e tė menduarit e legalizonte pėr herė tė parė idenė e gjenocidit dhe e konsideronte atė natyrale qė ishte nė kundėrshtim tė plotė me konceptin e besimit nė Zot qė kategorikisht lufton gjenocidin duke i trajtuar njerėzit tė lindur tė lirė dhe tė barabartė nga natyra.

Sipas H.G.Wells qė promovonte idetė e Maltusit dhe Darvinit njeriu nuk ishte “imago dei” ndėrsa krishterimi ishte vetėm njė mit. Ideja e mbijetesės sė mė tė fuqishmėve legalizonte vrasjet masive sepse ajo sipas tyre ishte natyrale nė luftėn pėr ekzistencė, por ky qėllim nuk ishte aksidental por si njė pjesė e njė projekti tė luftės kulturore kundėr idesė sė Zotit, njeriut tė lindur tė lirė dhe tė barabartė si dhe idesė se njeriu nga natyra ėshtė krijues dhe ka elementin hyjnor qė ėshtė arsyeja kreative qė njeh ligjet universale fizike mbi tė cilat funksionon universi.

Herbert Spenser, idenė e “seleksionimit natyral” dhe “mbijetesės sė mė tė fuqishmit” i pėrfshiu nė botėn sociale, ku nga konflikti nė mes tė individėve, grupeve apo kombeve mbijetojnė “mė tė fuqishmit”. Darvinizmi e lindi edhe Eugjenikėn, edhe atė prej kushėririt tė Darvinit, Fransis Galton. Galtoni nė veprėn e tij “Gjeniu i trashėgueshėm” bazohej nė idenė se “cilėsitė mendore ishin tė trashėguara biologjikisht” dhe rrjedhimisht njerėzit e bardhė janė biologjikisht racė mė superiore pėr ta dominuar botėn.

Britanikėt janė “elita” ose “kremi” i racės sė bardhė. Kjo nėnkupton se familja e Darvinit ėshtė njė argument i kėtij parimi gjoja pėr zbulimet epokale qė bėnė me Teorinė e Darvinit, Maltusianizmin dhe Eugjenikėn. Galtoni proklamonte se “vlerėn e njė individi duhet konsideruar qė nga lindja dhe nga cila shtresė e shoqėrisė vjen” dhe tė papėrshtatshmit duhet eliminuar. Ideja e tij dhe e ithtarėve tė tij ishte qė vetėm mė tė fuqishmit duhet tė mbizotėrojnė dhe tė riprodhohen dhe tė shtohen duke u bėrė pasardhės sė kombeve tė ardhshėm.

Darvini pėrsėriste shpesh Maltusin: “Me egėrsinė, tė dobėtit nė mendje dhe nė trup shpejt eliminohen, ndėrsa ato qė mbijetojnė shfaqin gjendje energjike tė shėndetit. Ndėrsa civilizimi ka tė bėjė me solidaritetin dhe pėrkujdesjen ndaj kėsaj shtrese shoqėrore, dhėnia e ndihmės deri nė ēastet e fundit tė jetės sė tyre. Sepse ato janė qenie njerėzore dhe trajtimi ndaj tyre duhet tė jetė njerėzor sepse nga natyra njeriu nuk ėshtė kafshė por librat e shenjtė na mėsojnė se njeriu nga natyra ėshtė nė imazh hyjnor, andaj duhet respektuar natyra hyjnore e njeriut dhe si e tillė duhet trajtuar dhe asnjė sistem nuk ėshtė i mirė pėr njerėzimin derisa njė sistem nuk respekton natyrėn hyjnore tė njeriut “imago dei”.

Pėr Darvinin ėshtė e mirėseardhur “Vdekja e mė shumė fėmijėve tė shtresės sė varfėr prej sėmundjeve tė ndryshme dhe fatkeqėsive tė ndryshme nė vendet e mbipopulluara”. Si masė tė kontrollit ndaj mbipopullimit, Darvini favorizonte: luftėn, urinė madje edhe infanticidin. Ai proklamonte idenė se raca tė ndryshme kanė aftėsi mendore tė ndryshme. Darvini ashtu sikur Xhon Lloku dhe W.R. Greg favorizonte tė pasurit ndaj tė varfėrve duke konsideruar pronėn si njė pėrparėsi tė suksesit pavarėsisht nga superioriteti fizik dhe mendor qė mund tė kenė tė varfėrit.

Si anėtar i qarqeve tė shoqatės Mbretėrore Britanike ishte edhe Thomas Huxley, ai qė propagandonte me tė madhe Teorinė e Evolucionit. Edhe Karl Marksi kishte ndjekur leksione tek T.Huxley mbi Teorinė e Evolucionit. T. Huxley e ngriti ēėshtjen e mbipopullimit si problemin mė tė madh botėror. Nxėnėsit e T.Huxley-it dhe Henry Osborn-it ishin Eugjenikėt mė tė shquar t shekullit XX. Djali i T.Huxley, Julian Huxley ishte edhe kryetar i shoqatės Britanike Eugjenike dhe themeloi “World Wildlife Fund” me Princ Filipin dhe Princ Bernardin mė 1961.

Edhe pasardhėsit e familjes sė Darvinit ishin anėtarė tė lartė tė shoqatės Eugjenike duke promovuar idenė eugjenike si ide qė ishte fundamentale. Darvini edhe idenė e “kalimit” evolutiv prej njė lloji nė tjetrin nga ndryshimet e vogla nė individ brenda njė specieje e mori prej natyralistit francez, Jean Baptist Lamarc nė librin e tij Filozofia e Zoologjisė (1809). Teoria e “Seleksionimit natyral” qė presupozohet si thelbi i evolucionit ka qenė e prezantuar nė Shoqatėn Mbretėrore mė 1813 prej Dr. William Charles Wells qė iku nė Angli gjatė shpėrthimit tė Revolucionit Amerikan.

Si duket nga faktet Darvini ishte njė projekt i luftės kulturore tė Shoqatės Mbretėrore Britanike ndėrsa vetė Darvini ishte njė plagjiator, mė saktė ishte njė projekt i Shoqatės Mbretėrore Britanike. Darvini ishte njė djalosh neurotik dhe hipokondriak. Nuk dilte kurrė nga shtėpia dhe ai ishte pėrgatitur pėr tė qenė “Projekt” pėr luftėn kulturore tė “british East India Company”, tė rrjetit tė salloneve qė krijonin ndikim nė elitat intelektuale, bordit tė kėshilltarėve tė kurorės mbretėrore Britanike. Darvini nuk zbuloi asgjė vet por mori aksiomat kryesore qė ishin idetė e tė tjerėve dhe i pėrmblodhi nė “Teorinė e Evolucionit”. Madje, ai u habit nė fund t jetės sė tij me veten e vet, se si njė njeri si vetja e tij (Darvini) kishte pasur njė ndikim tė fuqishėm nė histori duke qenė me inteligjencė mesatare.

Idenė e Evolucionit e mori nga tė tjerėt dhe supozohet se e kishte “zbuluar” ai. Erazmo Darvini propozoi idenė e “Trashėgimisė sė Pėrbashkėt” mė 1794 nė veprėn “Zoonomia” ku dha idenė se tė gjitha qeniet burojnė prej njė apo njė grushti tė specieve primitive. Darvini dhe bashkėmendimtarėt e tij e konsideronin veten si anėtarė tė Partisė Liberale, parti e cila ėshtė pėrgjegjėse qė nga themelimi i saj pėr fatkeqėsitė e mėdha qė ka pėrjetuar njerėzimi, detyra themelore e saj ishte qė tė largoj njeriun nga njohja e ligjeve universale fizike dhe ta largojė nga morali tradicional i themeluar mbi konceptin gjysmėhyjnor tė njeriut si qenie morale.

Ajo synonte qė tė legalizonte idenė e Mandevilit mbi veset individuale, luftėn pėr ekzistencė dhe gjenocidin si vlera fundamentale tė shoqėrisė qė e ēojnė nė progres shoqėrinė. Njė prej elaboruesve kryesor tė Partisė Liberale ishte William Petty, Lordi 2 Earl Shelburni qė ishte ndėr njerėzit mė tė fuqishėm dhe mė tė pasur tė Britanisė sė Madhe dhe njė mbret pa kurorė i “British East India Company”. Lord Shelburn angazhoi edhe tjerė pėr tė promovuar Maltusin dhe Maltusianizmin edhe atė: Adam Smith-in me doktrinėn e tregut tė lirė, Edward Gibonin me mosrėnien e Perandorisė Britanike duke mėsuar nga Jeremy Bentham qė zbuloi impulsin e kėnaqėsisė dhe dhimbjes si bazė e veprimit human. Tė gjithė kėto qarqe e themeluan atė qė sot njihet si Liberalizmi Modern.

avatar
M986

"The hawk and the dove must become one in wisdom"

101


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi