Oligarkia Financiare dhe Agjenda e Tyre

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Oligarkia Financiare dhe Agjenda e Tyre

Mesazh  M986 prej 03.08.12 15:59

“Oligarkia financiare pėrbėhet prej rrjetit ndėrmartesor nė mes tė elitės financiare anglo-amerikane dhe Familjeve Fisnike Evropiane tė Londrės, Venedikut dhe Gjenevės”.
Dr. John Colleman

“Ne do tė kemi njė Qeveri botėrore, duam apo nuk duam ne, por ēėshtja qėndron se a do tė bėhet me konsensus apo me nėnshtrim”.
17 shkurt 1950, James Paul Warburg

Familja Rotschild u njoh nė shekullin XVIII si fuqia e gjashtė sekrete botėrore.
“Po tė dashur miqtė e mi, gjėrat janė kėshtu, qė tė bėni diēka. Ju duhet tė jeni diēka. Ne mendojmė se Danteja ishte i madh dhe ai kishte njė qytetėrim me shekuj pas tij. Shtėpia e Rotschild-ve ėshtė e pasur dhe arritja e asaj pasurie kėrkon mė shumė se njė gjeneratė. Gjėrat janė mė tė thella se sa ē’duken”.
Johann Wolfgang von Goethe

“Pėr themelimin, promovimin dhe zhvillimin e njė shoqėrie sekrete qėllimi i sė cilės do tė ishte zgjerimi i sundimit Britanik nė botė”.

Cecil Rhodes

“E shikoni i nderuar Khoningsbej, se bota qeveriset prej personazheve tjerė nga se ē’mund ta imagjinojmė ne”.
Benjamin Disraeli

Idenė e qeverisė botėrore, sė pari e gjejmė tek organizata e quajtur “Illuminati”, qė e themeloi jezuiti Adam Weishop . Ai ishte profesor i sė drejtės kanunore. Ishte katolik ndėrsa mė vonė u konvertua nė protestant. Nė fillim ishte ligjėrues nė Ingolshtad (Gjermani) dhe nėn patronazh tė familjes Rotschild. Ai ndėr tė parėt e hodhi idenė e qeverisjes botėrore. Ai themeloi njė shoqėri sekrete tė quajtur Illuminati, e cila u infiltrua nė rendet mė tė larta tė masonerisė. Mori pėr model mėnyrėn e funksionimit tė jezuitėve tė cilėt ishin tė infiltruar nė qarqet mė tė larta politike. Qėllimi kryesor i kėsaj lėvizjeje tė quajtur Illuminati, ishte revolucioni botėror. Adam Weishop mėsoi mėsimet kulte dhe mistike tė lashtėsisė pėrmes tė cilave do tė ndėrtojė strategji qė tė arrijė deri tek pushtimi i botės.

Qė kur Illuminatit u infiltruan dhe morėn tėrėsisht nėn kontroll lozhat e masonerisė, ato u bėnė njė fuqi e madhe e errėt, diskrete dhe filluan ti realizojnė qėllimet e tyre duke eliminuar personalitete tė ndryshme dhe duke konspiruar shtete tė ndryshme. Adam Weishopti sipas profesor Robinsonit, kishte njė program me disa pika kryesore si:

1. Shkatėrrimi i tė gjitha qeverive paqedashėse;
2. Heqja e trashėgimisė;
3. Zhdukja e pronės private;
4. Zhdukja e patriotizmit;
5. Zhdukja e familjes;
6. Eliminimi i religjionit dhe
7. Krijimi i njė qeverie botėrore.

Adam Weishop ka qenė i trajnuar si jezuit qė ishin avangardė dhe ushtri e kishės romake e themeluar mė 1541 nga Ignatius Loyola. Shoqata e jezuitėve ishte njė agjenci e “Fisnikėrisė sė zezė” Gjenovase dhe Romane dhe qė Ignatius Loyola nė shekullin XVI ishte infiltruar brenda kishės pėr tė penguar rrjetin katolik humanist tė N.Kuzės dhe E. Roterdamit. Sė shpejti jezuitėt zgjeruan influencėn e tyre dhe tek opozita protestante.

Empirizmi Britanik ishte njė tjetėr degė e jezuitėve. Edhe punimi i Frensis Bekonit “Avancimi i tė mėsuarit” ishte punim i kopjuar prej jezuitėve. Jezuitėt ishin shėrbim inteligjent i Oligarkisė financiare qė me aftėsinė e tyre tė kameleonit infiltroheshin nė ēdo pore tė jetės shoqėrore. Edhe nė Kinė jezuitėt shkuan pėr shėrbime inteligjente pėr tė nėnshtruar kinezėt se sa pėr tė pėrhapur humanizmin e Jezu Krishtit.

Mbi jezuitėt shkroi edhe presidenti amerikan John Adams nė letrėn qė ia dėrgoi Thomas Jefferson-it (5 maj 1816): “Nuk mė pėlqen rishfaqja e jezuitėve. A nuk kemi pasur mizori tė rregullta prej tyre kėtu, vetėm njė mbret i jevgjve mund tė supozoj mbi fshehtėsinė e tyre, tė veshur si daktilograf, shkrimtar, botues dhe mjeshtėr shkollash?

Nėse ndonjėherė ka pasur njerėz qė meritojnė ndėshkimin e pėrjetshėm nė tokė dhe nė ferr, kjo ėshtė shoqėria e Loyola’sė. Megjithatė, ne jemi tė detyruar nga sistemi i jonė i tolerancės fetare pėr tu ofruar atyre azil”.

Gjithashtu pėr jezuitėt dhe natyrėn e veprimit tė tyre shkroi edhe gjeneral Laffayeti qė ndihmoi revolucionin Amerikan nė betejėn definitive nė York Town (1781), ai shkroi: “Ėshtė mendimi im se nėse liritė e kėtij vendi (SHBA) do tė jenė tė shkatėrruara, do tė jenė me finesė tė priftėrinjve katolik jezuit, sepse ata janė dinak, armiq tė rrezikshėm pėr liritė civile dhe fetare. Ata kanė nxitur shumicėn e luftėrave nė Evropė”.

Shtabi kryesor i jezuitėve ka qenė Vatikani. Edhe Papa Pali III e ka pranuar “Regimini militantis eclesiae” dhe pėr njė prej akuzave mė ēnjerėzore qė i bėhet kėsaj organizate. Ėshtė masakra e Shėn Bartolemeut (24 gusht 1752) qė nė mėnyrė tinėzare dhe barbare vranė gati 100 mijė protestantė (hugjenotė).

A. Weishopt ishte njė gjeni qė i hartoi oligarkisė financiare njė strategji si infiltrimin nė lozhat masonė, zbatimin sekret tė planeve tė errėta. Edhe “revolucioni francez” ishte shndėrruar nė kundėrrevolucion, pikėrisht prej qarqeve tė tilla tė errėta qė nxitėn jakobinėt, tė cilėt ishin instrument i tyre kundėr Luigjit XIV dhe e nėnshtruan Francėn duke i hap shteg prapė njė agjenti tė tyre si Bonaparta.

Metodat e Weishopt-it edhe sot qė kur e themeluan kanė funksionuar dhe bazohen nė infiltrimin dhe zbatimin e agjendės sė tyre drejt qeverisė botėrore duke zbatuar pikat e A.Weishopt. Prof. Carrol Quiegly qė ishte profesor i marrėdhėnieve ndėrkombėtare nė universitetin jezuit tė Georgetown-it. Ai botoi veprėn “Tragjedia dhe shpresa”. Shkroi qė Rotschild-ėt e mbėshtetėn Rhodes-in pėr tė themeluar “De Beers”.

Mė vonė Rhodesi ishte njė ithtar i ideve tė Adam Weishopt-it dhe i bėri tė famshme “shtatė dėshirat e tij”, qė ishin tė themelojnė: shoqėri sekrete tė modeluar nė bazė tė funksionimit tė masonėve dhe jezuitėve pėr tė themeluar “Qeverinė botėrore” me qendėr nė Londėr. Pėr kėtė siguroi edhe bursat Rhodes pėr tė financuar studentėt e talentuar qė do ti shėrbenin kėtij qėllimi.

Qarku i brendshėm i kėtij grupi ishte themeluar nė mars tė vitit 1891 dhe pėrbėhej prej: Cecil Rhodes, Stead, Lord Esher (Brett) dhe masoni me 33 shkallė, Alfred Milner. Qarku sekondar i “anėtarėve potencial tė qarkut tė iniciuar” pėrbėhej prej Lord Balfour-it, Sir Harry Johnson, Lord Rotschild, Lord Grey etj. Elita themeloi edhe shoqatėn e socialistėve Fabian qė dominoi stafin e universitetit tė Oksfordit ku dhe indoktrinohen bursistėt e Rhodesit.

Kėta indoktrinohen dhe pėrgatiten qė tė jenė pjesė e internacionalistes socialiste tė Rendit tė ri botėror. Grupi i tryezės sė rrumbullakėt u zhvillua prej qarkut tė brendshėm ekzekutiv tė shoqėrisė sekrete tė Rhodesit. Ndėrsa qarqet e jashtme u themeluan pas fillimit t shekullit XX. Grupi i Tryezės sė rrumbullakėt u zgjerua pas Luftės sė parė botėrore duke e themeluar njė organizatė simotėr si : Institutin mbretėror pėr ēėshtje ndėrkombėtare (RIIA), Kėshillin pėr marrėdhėnie tė jashtme (CFR) qė ėshtė fronti i kėsaj organizate nė SHBA.

Qarku i brendshėm vazhdon tė drejtoj qarkun e jashtėm dhe dy frontet e saj si RIIA dhe CFR. Edhe CFR ka themeluar disa organizata si Instituti pėr marrėdhėnie me Pacifikun (ICP). Cecil Rhodes kishte dėshirat e tij tė njohura botėrisht. Njė prej dėshirave tė tij ishte themelimi, promovimi dhe zhvillimi i njė shoqėrie sekrete, qėllimi i sė cilės ishte zgjerimi i sundimit britanik nė botė, ku britanikėt do tė emigronin nė vendet e kolonizuara.

Kėto vende atyre do tu kenė siguruar atyre energji, punė, treg etj. Si vende mė strategjike tė qėllimeve tė tyre drejt dominimit global shiheshin: Afrika, Toka e Shenjtė (Palestina), Lugina e Eufratit (Irak), Ishulli i Qipros dhe Kandisė, Afrika e Jugut, Arkipelagu i Malajeve, Bregdeti nė Japoni dhe Kinė.

Politika e britanisė ndaj SHBA-ve ishte rimėkėmbja e SHBA-ve si pjesė integrale e perandorisė Britanike e cila do tė instrumentalizonte nė arritjen e qėllimeve tė saj. Njė synim i Rhodesit ishte inaugurimi i sistemit kolonial tė pėrfaqėsimit nė parlamentin perandorak qė do tė pėrpiqej ti mbajė sė bashku anėtarėt e shkėputur tė perandorisė dhe sė fundi themelimi i njė fuqie qė ti bėjė: luftėrat e pamundura dhe tė promovoj interesin e pėrgjithshėm “nė tė mirė tė njerėzimit”.

Elita Anglo-Amerikane ėshtė njė aleancė e fuqishme e interesave financiare dhe tregtare e Britanisė sė Madhe dhe SHBA-ve. Nė Britani partia veneciane qė filloi tė zhvendoset prej Venedikut dhe Themeluan Bankėn e Amsterdamit mė 1600 dhe Anglisė mė 1694 dhe kompaninė e parė multinacionale British East India. Janė nė thelb ato qė realisht e pėrbėnin embrionin e asaj qė quhej Perandoria Britanike.

Njė prej anėtarėve tė elitės, Lionel Curtis, insistoi qė ti ndryshohet emri nė “Commonwealth of nations”. Elitės Britanike filloi ti rritet fuqia dhe kapitali i tyre nė shekullin XVIII, sidomos gjatė periudhės Viktoriane, kur u shfuqizua ligji proteksionist “mbi grurin” dhe u adoptua teoria e Adam Smithit - “tregu i lirė absolut”.

Madje edhe komitetit 300 qė sot pėrbėhet prej Dr. John Coleman si elitė e qeverisė botėrore nėn hije. Sipas tij janė aksionarėt kryesor “British East India Comp” qė bėnte tregti nė mes Indisė, Kinės dhe Evropės por qė me vite kuptohet se kanė ndryshuar emrat dhe sot janė pas kompanive multinacionale. Mund tė pėrmendet edhe “Interalfa grup” e bankave qė udhėhiqet sot prej Jakob Rotschild-it, qė sot pėrfaqėson korporatėn mė gjigante financiare botėrore. Interalfa grup sot pėrfaqėson njė pasardhėse tė British East India Company.

Kjo elitė pėrfshihet nė atė qė njihet si “City of London” me bankierėt kryesor: Baring, Lehman, Rotschild dhe tė tjerė. Elita tregtare dhe financiare nė SHBA u konsolidua rreth fillimit tė shekullit XX dhe pėrbėhej prej gjigandėve tė industrisė, tregtisė dhe financav: Morgan (bankier), Rokfeler (nafta), Harryman (hekurudha), Carnegie (ēeliku), Ford (automobila), Du Pont (armė). Themelimi i interesave speciale Anglo-Amerikane u bė nė periudhėn 1895-1915, pikėrisht pėr kėto relacione anglo-amerikane ndikuan qė tė eliminohen fizikisht disa kryetar si Abraham linkoln, James Gerfilld, William McKinley dhe John Kenedy, tė cilėt ishin pro republikės hamiltoniane tė “kredisė nacionale” ose sistemit amerikan anti-britanik.

Dy veprat e Dr. Carrol Quigley si “Tragjedia dhe shpresa” dhe “Elita Anglo-Amerikane” e ndriēojnė faktin se SHBA-tė subordinohen prej elitės anglo-amerikane. Profesor Carroll Quigley ėshtė njė prej studiuesve mė tė njohur tė elitės anglo-amerikane qė ishte profesor nė universitetin Georgetown dhe qė kishte qasje nė shumė dokumente. Pikėpamjet e tij tė shprehura nė librat e tij e kanė bėrė njė autor tė besueshėm sepse janė nė pėrputhje me evolucionin e kėsaj fuqie politike globale sot.

Pėr prof. Quigley, origjina e idesė pėr qeveri botėrore dhe e elitės anglo-amerikane ka gjurmėt tek imperialisti britanik Cecil Rhodes dhe te shtatė dėshirat e tij. Njė prej dėshirave tė tij ishte themelimi i njė aleance anglo-amerikane qė do tė subordinojė botėn pėrmes perandorisė globale. Afėr fundit tė jetės sė tij Cecil Rhodes me William Stead, Lord Esher, qė ishte kėshilltari mė me ndikim i Edwardit tė VII. Njė nga kreaturat e tij ishin edhe bursat e Rhodesit.

Ēdo vit, edhe sot kjo bursė i zgjedh prej tė gjithė Amerikės 32 studentėt mė tė talentuar dhe qė mosha e tyre duhet tė jetė 24 vjet. Nė universitetet dhe nga profesorėt mė eminentė pėrgatiten pėr tė qenė lider botėror dhe pėr tė menaxhuar ēėshtje ndėrkombėtare. Ideja e Cecil Rhodes-it shprehet mė mirė nė letrėn e tij tė shkruar pėr tė publikuar qė ia dėrgoi mikut tė tij W.T. Stead ku Rhodes pėrshkroi planin e tij “Ideja bazė e imja ėshtė qė shoqata qė imiton jezuitėt si organizatė, njė ide qė ndėrpret tė gjitha luftėrat dhe njė gjuhė nė botė. Dhe gjėja e vetme qė tė realizohet kjo ide ėshtė sekrete.

Absorbimi gradual i pasurisė botėrore dhe tė punohet nė skemėn e marrjes qė qeverisė botėrore “dhe pikėrisht absorbimi i pasurisė botėrore u bė pėrmes njė arme ekonomike qė ėshtė “free trade” - tregu i lirė. Sipas idesė sė skocezit Adam Smith, pra qė kur u themelua kjo ideologji ekonomike, u themelua pėr tė qenė armė kundėr kombeve qė ti vjelė pasuritė dhe resurset e tyre nacionale.

Por edhe politika dhe kushtėzimet e FMN-sė dhe Bankės botėrore synojnė nė thelb ti vjelin pasuritė kombėtare duke i futur nė borxhe tė mėdha qė nga kriza e naftės kur nga manipulimet e elitės financiare u rrit ēmimi i naftės pėr 400%. Kjo ndikoi qė tė pėrmbyset sistemi Bretton Woods i themeluar prej Ruzveltit pėr asistencė tė kombeve drejt industrializimit dhe ushtrimit tė vetėvendosjes sė tyre kombėtare dhe sistemi i kėmbimit tė dollarit si valutė rezerve botėrore.

Prej nė fiks kaloi nė fluktativ dhe kombet u devijuan nga rruga normale e zhvillimit, pra filloi era e deindustrializimit dhe e shkatėrrimit tė ekonomive tė tyre kombėtare. Ky ėshtė vetėm njė shembull i vogėl pėr tė dėshmuar se si ideja e Rhodesit ka qenė njė agjendė e kėsaj elite anglo-amerikane. Nė thelb elita ėshtė e pėrbėrė nga dinastitė qė kontrollojnė Bankėn e Anglisė, Rezervat federale dhe kartelet tjera.

Banka e Anglisė, rezervat federale janė to qė kontrollojnė edhe Bankėn botėrore dhe FMN-nė dhe shumė shėrbime inteligjente nė botė. Identiteti i kėsaj oligarkie financiare ėshtė sekret, por besohet se familja e shumėpėrfolur Rotschild, qė ėshtė njė prej tyre. Por nė esencė oligarkia pėrfaqėson njė konglomerat mė tė gjerė tė aristokratėve gjigantė. Pikėrisht konflikti mes Gelfėve dhe Gibelinėve si dhe transferimi i oligarkisė Venedikase nė Londėr qė themeluan Bankėn e Amsterdamit, Bankėn e Anglisė dhe kompaninė e parė multinacionale British East India Company.

Nė Evropėn mesjetare u pėrballėn Gibelinėt qė pėrkrahėn familjen humaniste Hohenstaufen tė Perandorisė Romake tė shenjtė dhe Gelfėt prej Welfi qė ishin princa gjerman qė konkurronin me Frederikun pėr kontrollin e Perandorisė sė shenjtė Romake. Papati ishte i lidhur me Gelfėt qė quheshin ndryshe edhe si Gelfėt e zi dhe historia e mėpasme ėshtė konflikt nė mes kėtyre dy rrymave: Rryma e Gibelinėve e pasardhėsve tė Frederikut tė II Hohenstaufen.

Mė vonė u pėrpoq edhe Henry VII i Luksemburgut tė cilin e pėrkrahu Dante Aligeri dhe qė ėshtė protagonist i tij kryesor nė veprėn e tij “Komedia Hyjnore” nėn perfeksionimin e Zagarit qė pėrpiqej tė imponojė njė politikė humaniste, pėrkundėr oligarkive tė lidhjes mes Gelfėve tė zi dhe Papatit qė shkaktuan epokėn e errėt mesjetare. Gelfėt e zi mbėshtetėn grushtetin e Williamit tė Portokallinjėve mė 1688 pėr tė marrė fronin mbretėror dhe mė 1694 themeluan Bankėn e Anglisė.

Mė pas themeluan “British East India Company”, qė e sundoi botėn nė shekullin XVII. Tė gjithė revolucionet, grushtetet dhe luftėrat u bėnė prej gelėve qė tė mbajnė dhe tė rrisin fuqinė e tyre nė botė dhe ajo qė sot njihet si rendi i ri botėror. Disa familje qė pėrmendėn si anėtarė tė komitetit 300 qė mendohet sipas studiuesit tė famshėm botėror John Coleman tė pėrbėjnė bėrthamėn e asaj qė quhet si Oligarkia financiare.

Disa studiues i pėrmendin p.sh. disa anėtarė tė bordit udhėheqės tė tė dy kompanive gjigante tė sigurimit qė janė pėrmendur: familja Giustiniani, Fisnikėria e zezė e Romės dhe Venedikut qė kanė origjinėn nga perandori Justinian, Sir Jocelyn hambaro i Bankės Hambaros (bankė tregtare), Pierpaolo Luzzati Fequiz qė origjinėn e ka nga familja e bujarisė sė zezė tė Venedikut Luzzatos, Umberto Ortolani qė rrjedh nga Fisnikėria e zezė Venedikase.

Si anėtare e komitetit 300 janė edhe anėtarėt e vjetėr tė Fisnikėrisė sė zezė tė Venedikut si : Familja Doria qė financuan Habsburgėt spanjoll, Elie de Rotschild i familjes sė Rotschildėve tė Francės, Baroni August Von Finck, Franko Orsini Bonacassi i familjes sė Fisnikėrisė sė zezė Orosini qė e ka origjinėn nga njė familje e njohur tė njė senatori romak, familja Alba e Dukės sė Madh tė Albės, Baroni Pierre Lambert kushėriri i Familjes Rotschild belgė.

Fisnikėria e zezė sipas studiuesit shumė tė njohur agjentit tė MI-6. Ai shkruan se Fisnikėria e zezė janė familjet oligarkike tė Venedikut dhe Gjenevės qė nga shekulli XII kishin monopole tregtare sepse Venediku ishte qendra e oligarkisė financiare dhe tregtare e Mesjetės. Prej 1063 e deri mė 1123 gjatė Luftės sė kryqėzatave klasa sunduese e pasur e konsolidoi fuqinė dhe mė 1171 Fisnikėria e zezė arriti kontrolle totale nė Venedik.

Ndėrsa Duka zgjidhej prej kėshillit tė aristokratėve financiar dhe kishte fuqi formale nė krahasim me oligarkinė financiare. Qė nga ajo kohė, kjo oligarki vetėm se ka rritur fuqinė dhe influencėn e saj edhe atė nė saje tė manipulimeve mė mizore, komploteve sekrete, bankrotit tė kompanive rivale, vrasjeve, kidnapimeve etj.

Disa familje kryesore tė Fisnikėrisė sė zezė qė Dr. John Coleman i pėrmend janė: Familja e Gelfėve (britani), Familja Liecstenstein (Lihtenshtajn) Familja hanover (Gjermani), Familja e Orangėve (Holandė), Familja e Habsbergėve (Austri). Tė gjitha familjet e sipėrpėrmendura janė tė lidhura me familjen Gelf qė ėshtė familje origjinale Venedikase prej sė cilės e ka origjinėn edhe familja Windsor prej qė cilės rrjedh edhe Mbretėresha e Anglisė Elizabeta e II.

Walter Rathenau mė 24 dhjetor 1921 shkroi nė “Wiener Press” – “Vetėm 300 njerėz qė secili i njeh tė tjerėt qeverisin me fatin e Evropės. Ato zgjedhin pasardhėsit e tyre prej rrethit tė tyre. Kėto njerėz kanė mjetet nė duart e tyre qė tė vendosin njė fund tė njė forme tė shtetit qė e shohin tė paarsyeshėm”.

Pas gjashtė muajve pasi e publikoi kėtė shkrim Rathenau, pėsoi atentat. Dhe nuk mbeti mė asnjė shpresė. Adolf Hitleri e mori pushtetin nė Gjermani dhe pas djegies sė Rajtsagut vendosi regjimin e tij monolitik. Shumica e anėtarėve tė kėtyre qarqeve janė masonė tė lirė, por qė i takojnė masonėve tė shkallės 33 dhe qė njihen si masonėt e lirė tė iluminizuar qė pėrbėjnė majat e piramidės sė shtetit global, ndėrsa masonėt e tjerė nuk mund tė kalojnė mė tepėr se shkallėn e tretė.

Rol dominant nė CFR ka oligarkia financiare e Nju Jorkut dhe kjo elitė financiare ka formuar politikėn e jashtme tė SHBA-ve qysh para Luftės sė Dytė Botėrore. Gjatė presidentit Calvin Colidge, dhe Herbert Hover qė ishin presidentė tė SHBA-ve nė kohėn e depresionit tė madh.

Elita u ballafaqua me njė sfidė serioze me realitetin se “laissez faire” ka qenė njė faktor vendimtar pėr depresionin e madh dhe ajo masė qė ndėrmori Franklin Ruzvelti ishte nacionalizmi ekonomik ose ideja e etėrve themelues e dirigjimit dhe kanalizimit tė kredive tė qeverisė federale nė ngritjen e infrastrukturės pėr agro-industrinė duke penguar spekulimet pėrmes aktit Glass Stegall.

FMN-ja dhe Banka botėrore si dhe sistemi Bretton Wood ishin tė themeluar prej Franklin Ruzveltit mbi idenė e asistencės sė kombeve tė lira tė pavarura sepse me Ēerēilin kishin marrėveshje qė pas Luftės sė Dytė Botėrore kombet kishin tė drejtėn e vetėvendosjes. Andaj edhe kėto institucione financiare ndėrkombėtare kishin si synim sigurimin e kredive me normė tė interesit tė ulėt pėr zhvillimin industrial tė kombeve tė pazhvilluara, ndėrsa versioni i oligarkisė financiare qė politikisht pėrfaqėsohej nga Winston Churchil.

FMN-ja dhe Banka botėrore ishin tė dizajnuara pėr tė shėrbyer si proto-banka Botėrore dhe pėr tė absorbuar pasurinė e shteteve nė zhvillim.
Pikėrisht edhe sistemi i Bretton Woods-it qė vendosi Ruzvelti, kėmbimin fiks tė valutave kishte pikėrisht qėllimin e sigurimit tė kredive afatgjata pėr zhvillim agro-industrial dhe infrastrukturor tė vendeve nė zhvillim dhe tė shkatėrruara nga lufta.

Prishja e sistemit Bretton Wood dhe e kalimit tė valutave prej fiks nė fluktativ kishte rezultat tė kundėrt. Gelfėt janė tė gėrshetuar me aristokracinė gjermane pėrmes shtėpisė sė Hanoverit dhe shumica e familjeve mbretėrore evropiane. Origjinėn e kanė prej familjes sė Hanoverit dhe prej familjes sė Gelfėve, Fisnikėrisė sė zezė. Mbreti anglez i Hanoverit ishte George I qė ishte Duka i Lunebergut nė Gjermaninė Veriore dhe qė u qeveris prej familjes sė Gelfėve qė nga shekulli XII. Sot, Gelfėt dominojnė nė tregun e lėndės sė parė dhe me dekada ata kanė vendosur ēmimin e arit, njė komoditet qė as nuk e kanė as nuk e prodhojnė.

Shtėpia e Windsor njashtu kontrollon ēmimin e zinkut, plumbit, bakrit, pra tregu i kėmbimit tė komoditeteve gjendet nė Londėr. Kompanitė udhėhiqen prej familjeve tė Fisnikėrisė sė zezė qė janė British Petroleum, Oppenheimer, Lonrho, Philbor dhe tė tjera. Mė 1919 nė konferencėn e paqes nė Paris elita e Tryezės sė rrumbullakėt e Britanisė sė Madhe dhe SHBA-ve, pėrfaqėsohej prej Alfred Milner, Edward Mandel House dhe Bernard Baruch tė cilėt vendosėn qė ti vendosin Gjermanisė dėmshpėrblim tė pamundur pėr tu paguar prej gjermanėve kėshtu duke siguruar kolapsin e Republikės sė Vajmarit dhe kushtėzimet qė i mori Gjermania nė konferencėn e paqes nė Versajė krijuan rrethanat e ardhjes nė pushtet tė Adolf Hitlerit.

Pikėrisht nė Paris gjatė kėtyre negociatave nė Holet “Majestic” filloi procesi i themelimit tė rrjetit Bilderberger-CFR-RIIA – Komisioni trelateral si rrjet i fuqisė globale ose mė saktė i qeverisė botėrore nėn hije edhe atė RIIA (1920), CFR (1921), Bilderberger (1954), Komisioni Trelateral (1973). Si familje mė tė njohura qė pėrbėjnė masėn mė tė madhe tė komitetit 300 janė: familjet Asorot, Bundy, Collins, Du Pont, Freeman, Kennedy, Li, Onassis, Reynolda, Rockfeller, Rotschild, Russell dhe Vun Dyun, Merovingian (Familja evropiane mbretėrore), familje tė ndėrlidhura me Dizney, Krupp, McDonald.

Tė gjithė kėto grupacione janė shoqata politike tė oligarkisė financiare qė e avancojnė agjendėn e tyre politike drejt qeverisė botėrore qė ėshtė kontrolli i kartelit privat financiar ndėrkombėtar mbi komb-shtetet pėrmes strukturave supranacionale .

Nė Versajė u mbėshtet ideja e themelimit tė Izraelit si “shtet i hebrenjve” kėshtu duke realizuar idenė sioniste tė formimit tė kombit hebre prej fesė sė judaizmit. Izraeli u krijua si shtet pėr tė qenė njė bazė operative nė Lindjen e Mesme nė betejėn e Perandorisė britanike pėr tė siguruar rezervat e naftės si instrument drejt konsolidimit tė perandorisė botėrore.

Pikėrisht nė kohėn kur nafta mendohej tė zėvendėsonte qymyrin si njė lėndė energjie tepėr prosperuese nė shekullin e ardhshėm. Ky ishte edhe mendimi i gjeopilitikanit dhe strategut tė madh britanik Halford Mc Kinder qė deklaroi se “krijimi i shtetit tė Izraelit ėshtė njė e arritur shumė e madhe e botėrore”, andaj Izraeli i sotshėm si bazė operative kundėr shteteve qė kanė rezerva energjetike. Mund tė krahasohet me Venedikun dhe manipulimet e tij nė Evropėn mesjetare.

Presidenti amerikan Woordrow Wilson ishte i kėshilluar nė Versajė prej kolonel House dhe Bernard Baruch. Lloyd George u kėshillua prej Alfred Milnerit dhe Sir Philip Sasson. Lideri i Francės Georges Clemencau u kėshillua prej ministrit tė brendshėm tė tij Georges Mandel. Pothuajse tė gjithė kėshilltarėt e presidentėve ishin njerėz shumė tė afėrt tė familjes Rotschild e cila familje arriti qė tė jetė njė aksionare e fuqishme e Bankės sė Anglisė, kur me njė manipulim strategjik tė Natan Rotschild i cili kishte lidhje tė afėrta me familjen e njohur Habsburge, Thurn dhe Tunes, qė merreshin me posta dhe qė Rotschildėt kishin rrjet tė fuqishėm informacioni nė Evropė andaj dalja me fytyrė tė ngrysur dhe tė dėshpėruar i sinjalizoi tė tjerėt se Duka i Velingtonit kishte humbur betejėn kundėr Nepoleon Bonapartės nė fushėn e Vaterlosė.

Kėshtu qė i shitėn aksionet me ēmime tejet tė lira ndėrsa agjentėt e Natanit i blenė dhe qė nga ajo kohė kur kjo familje ishte ndėr aksionarėt kryesor tė Bankės sė Anglisė bashkė me familjet bujare tė Evropės qė njihen si Fisnikėria e zezė e Evropės me rrjetet e tyre nė monopolizmin e monedhės rezervė si euroja dhe dollari, e naftės, komoditeteve minerale dhe xeheve qė pėrbėjnė atė qė njihet si oligarkia financiare tė cilat veprojnė pas tė sipėrpėrmendura tė CFR, RIIA, Bildenberger, komisioni Trelateral, Kafka dhe Eshtrat, shoqatat e Masonėve tė lirė tė gjitha e pėrbėjnė merimangėn e pushtetit anglo-amerikan, tė cilėt qėndrojnė prapa agjendės pėr qeveri botėrore pėr tė kontrolluar monopolet botėrore me shėrbimet e tyre inteligjente tė infiltruar kudo nė botė.

Nė secilin shtet dhe tepėr tė fuqishėm qė me sistemin e tyre tė eksploatimit sot kėrcėnojnė civilizimin botėror tė futjes nė epokėn e errėt sepse mirėqenie e pėrgjithshme e popullatės botėrore konfrontohet seriozisht me aspiratat e oligarkisė financiare pėr tė kontrolluar resurset nacionale dhe pėr tė ulur produktivitetin pėr kokė banori dhe pėr km2 qė ėshtė esencial pėr tė ngritur mirėqenien e popullatės botėrore.
avatar
M986

"The hawk and the dove must become one in wisdom"

74


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi