Njė pėrplasje civilizimesh

Shko poshtė

Njė pėrplasje civilizimesh

Mesazh  M986 prej 29.07.12 1:04

Islami militant

Islami nuk pėrbėn njė kėrcėnim pėr Perėndimin. E kundėrta e kėsaj ėshtė e saktė. Organizatat terroriste islamike janė vatrat mashtruese nė shėrbimet e Perėndimit. Ėshtė e njohur se ekzistojnė mes radikalėve islamik dhe fuqive perėndimore. E vėrteta ėshtė shumė mė e keqe. Terroristėt islamik janė tė lidhur me fuqitė perėndimore pėrmes njė rrjeti tė ndėrlikuar tė shoqėrive sekrete. Ndėrsa pamja e jashtme duket se u pėrmbahen besimeve tė ndryshme, terroristėt islamik ndjekin versionin heterik tė besimit, tė rrėnjosur fund tė fundit si ajo e homologėve tė tyre nė Perėndim, nė tė njėjtėn doktrinė okulte, adhurimin e Luciferit, dhe nė besimin e pėrdorimit tė religjionit si njė maskim pėr tė mashtruar masat.
Kolektivisht, ky rrjet drejtohet nga njė komplot i poshtėr qė zakonisht ėshtė identifikuar si “Illuminati”. Illuminati ishte emri i njė shoqėrie sekrete, qė u themelua nga Adam Weishaupt, nė Gjermani, nė vitin 1776, me qėllim tė kėrkimit tė dominimit botėror pėrmes mjeteve shkatėrruese. Ekzistenca e saj ėshtė njė nga rastet e paktė nė histori ku historianėt hulumtojnė qė tė njohin ekzistencėn e konspiracionit djallėzor, ngase provat janė tė pamohueshme. Sidoqoftė, nė vitin 1784, rendi ishte ekspozuar, dhe ishte detyruar tė shpėrbėhet. Dijetarėt pėr kėtė shkak, kanė pėrdorur faktin e zhdukjes sė rendit si justifikim i supozimit se asnjė konspiracion nuk vazhdon sė ekzistuari nė kohėn tonė. Megjithatė, Weishaupt vetė u mburr, “Unė e kam konsideruar ēdo gjė, dhe kėshtu edhe kam pėrgatitur ato, qė nė qoftė se Rendi sot shkon drejt shkatėrrimit, Unė brenda njė viti do ta ri themeloj mė tė shkėlqyer se kurrė.
“Illuminati”, nė tė vėrtetė, ėshtė thjeshtė njė term pėr t’iu referuar atyre individėve dhe organizatave tė fshehta qė vazhdojnė tė ndjekin tė njėjtat qėllime edhe nė kohėn tonė. Nė fakt, ekzistenca e rendit nisi shumė mė herėt se nė shekullin e tetėmbėdhjetė. E vėrteta ėshtė se ai nisi nė Babiloni, nė shekullin e gjashtė para erės sonė, me ardhjen e herezisė hebraike tė Kabalasė. Sipas llogaritjeve tė tyre edhe pse, Illuminati prezanton pasardhėsit e Engjėjve tė Rėnė qė banuan kontinentin e humbur tė Atlantidės. Kėta Engjėj tė Rėnė u ndeshėn me njerėzit, qė dhe ua mėsuan Urtėsinė e Lashtė. Prandaj, pėrgjatė shekujve, Illuminati-t nė mėnyrė tė kujdesshme janė martuar me njėri tjetrin, qė ta ruajnė gjakun e tyre “tė shenjtė”, dhe tė trashėgojnė dituritė e tyre ezoterike nga brezi nė brez. Nga kjo arsye, ata njashtu e quajnė veten e tyre si “Familje”.
Sot, tė paraprirė nga dinastitė e fuqishme bankare tė botės, Illuminati ushtron epėrsi ndaj qeverive tė botės, njashtu si dhe ndaj ekonomive tė tyre, madje edhe ndaj kulturave tė tyre. Nė fund tė fundit, Illuminati janė njė rrjet ndėrkombėtare, qė ekziston njė botė paralele, qė pėrshkon fronte dhe legjitimitete, dhe aktivizon tregun e zi dhe ilegalitetin.
Metoda e tyre e pushtimit ėshtė qė tėrėsisht tė demoralizoj shoqėritė e botės, shkatėrrimi i strukturės sė tyre, duke promovuar ēdo ves, duke pėrfshirė shthurjen seksuale, lakminė dhe luftėn. Duke skllavėruar kombet e botės pėrmes borxhit kolosal, ata sigurojnė nėnshtrimin, dhe garantojnė transferimin e ngadalshėm tė sovranitetit tė tyre nė njė qeveri globale. Nga spekulimet e tregut tė aksioneve ata marrin pasurinė e masave injorante. Dhe pėrfundimisht, duke krijuar kataklizmin globale ekonomike tė pėrmasave tė pallogaritura, ata kanė pėr qėllim qė ti tregojnė njerėzimit absurditetet e tyre, dhe t’ua ofrojnė mbretėrimin e tyre si shpėtim, duke krijuar njė shtet global fashist, qė do tė qeveriset nga Mesihu (shpėtimtari) i tyre i shumėpritur.
Tė privuar nga ēdo pėrmbajtje morale, ata financojnė veprimtaritė e tyre tė fshehta duke dominuar nė botėn e armėve tė paligjshme, trafikimin e narkotikėve, dhe prostitucionit. Aktivitetet e tyre janė tė ndėrthurura me ato tė shėrbimeve inteligjente botėrore, duke pėrfshirė CIA-nė, Mosad-in, dhe MI6 Britanik, si dhe sindikatat ndėrkombėtare tė krimeve, si Mafia dhe Triadat Aziatike, si dhe Yakuza-nė e Japonisė. 1] Duke miratuar fshehjet qė u pėrshtaten objektivave tė tyre kolektive, dhe janė pėrgjegjės pėr shfaqjen e kulteve tė shumta radikale, nga Hare Krishna deri tek Muni-tė, e tė krishterėve dhe mė sė shumti, Fundamentalizmi Islamik.
Me ushtrimin e fuqisė sė tepruar financiare dhe politike, plani i Illuminati-t ėshtė nė nxitjen e njė lufte globale, apo Luftės sė III Botėrore, nga e cila do tė fluturoj hiri i civilizimeve tė skaduar tė kohės sonė, si njė feniks nga zjarri, njė Rend i Ri Botėror. Konfrontimi qė vjen ėshtė prezantuar si njė Pėrplasje e civilizimeve, mes Perėndimit Liberal dhe Demokratik dhe Fundamentalizmit Islamik.
Pėrkundėr tė gjithė nxitjes dhe frikės, sidoqoftė, myslimanėt nuk pėrbėjnė njė kėrcėnim. Bota myslimane ėshtė dobėsuar mjaft nga korrupsioni i tyre i brendshėm, nė avantazh tė nėnshtrimit ndaj Fuqive Perėndimore qė, nga Lufta e Parė Botėrore, Fuqitė aleate ishin nė gjendje qė tė lėnė mėnjanė forcat e Perandorisė Osmane, qė nė atė kohė ishin copėtuar si pluhur. Pasi qė bota myslimane ka qenė nė rrėmujė, tė paafta pėr tu bashkuar e pėr ta pėrfaqėsuar Islamin, e lėre mė tė mbrojnė kauzėn e tyre.
Ky fakt ėshtė pranuar vetė nga Zbigniew Brezezinski, arkitekti kryesor i kėrcėnimit tė fabrikuar. Sa pėr tė nėse ėshtė apo jo ky fenomen ėshtė njė kėrcėnim pėr botėn sot, ai ėshtė pėrgjigjur:
Marrėzi! Ėshtė se Perėndimi ka pasur njė politikė globale nė lidhje me Islamin. Kjo ėshtė njė marrėzi. Nuk ekziston njė Islam global. Shikojeni Islamin nė njė mėnyrė racionale dhe pa demagogji apo emocion. Ėshtė religjioni sundues i botės me 1.5 miliardė pasues. Por ēka ka tė pėrbashkėt mes Fundamentalizmit Arab, Marokut tė moderuar, Militarizmit Pakistanez, Egjiptit pro Perėndimor apo Laicizmit tė Azisė Qendrore? Asgjė mė shumė se ajo qė i bashkon shtetet krishtere. [2]
Prandaj, nė mėnyrė qė tė nxiten masat e Botės Perėndimore kundėr Islamit, ka qenė e nevojshme qė nė mėnyrė artificiale tė nxitet militantizmi nė Botėn myslimane, kėshtu duke krijuar grupe terroriste, tė krijohet iluzioni i konkurrencės sė Islamit me Perėndimin “demokratik”.

Demokracia perėndimore

Illuminati: Agjenda e fshehur pėr njė Qeveri Botėrore
Njė intervistė me Norman Dods
mbi rolin e pėrjashtimit tė themelimit tė taksave
nė marrjen e kontrollit mbi sistemin arsimor

Ajo qė nėnkuptohet me demokraci, sidoqoftė, ėshtė Sekularizmi. Sepse, qėllimi i Illuminatit ka qenė ndarja e religjionit nga shteti, qė ta zėvendėsojnė atė me sundimin e tyre. Nėpėrmjet propagandės sė gjerė tė shekullit tė tetėmbėdhjetė, ata diskredituan Krishterimin si kundėrshtim me zbulimet shkencore, dhe definuan Kishėn Krishtere si njė organizatė plot me korrupsion dhe lakmi. Pėrderisa ėshtė mėse e sigurt se Kisha ishte e mbushur me abuzim, qytetarėt e Perėndimit ishin mėsuar qė tė hidhnin foshnjėn nė ujin e shenjtė, sepse kjo nuk pėrmbante mėsime morale tė adhuruesit tė zakonshėm qė ka qenė nė qelb i korruptuar, por skalioni mė i lartė i hierarkisė politike neutrale.
Nė mėnyrė paradoksale, sekularizmi i Illuminati-t ėshtė bazuar nė ateizėm, por nė mėsimet e lashta okulte. Nė nivelet mė tė larta tė Illuminati-t, ishte Luciferi qė “ēliroi” njeriun, duke i treguar tė vėrtetėn qė nuk ka tė vėrtetė. Pėrkundrazi i gjithė morali ėshtė njė konventė e thjeshtė, e shpikur nga njė masė e shurdhėr. Pėr ata, ekziston vetėm vullneti, dhe prandaj, njeriu triumfon duke kapėrcyer tė gjitha ndalimet, e konsideruar ndryshe si moral, qė ndalon atė nga arritja e asaj qė dėshiron. Apo, “fundi justifikon mjetet”. Programi i Illuminati-t, qė fillon nė shekullin e tetėmbėdhjetė, ka qenė qė tė nėnēmoj tė gjitha fetė si besėtytni, dhe armiku i “Lirisė”, qė ėshtė liria qė tė bėsh gjithēka qė dėshiron.
Pėr tė rrėnjos pėrnderimin e tillė nė mendjet e masave syleshe tė Perėndimit, historia ėshtė rishkruar deri tek shtetet aktuale bashkėkohore sekulare si kulminacion i shekujve drejt progresit tė “Lirisė”, tė definuar si karakteristika fundamentale qė pėrcaktojnė superioritetin e Perėndimit kundrejt Lindjes, ku “despotizmi” gjoja pėrjetėsisht mbretėron. Gjatė gjithė historisė sė “Perėndimit”, ne jemi mėsuar, nga Greqia, deri tek Perandoria Romake, Renesanca, dhe mė nė fund Iluminizmi. Mendimtarėt evropian nė mėnyrė progresive kanė distancuar veten nga “besėtytnia“, e religjionit. Kulminacioni i kėtij progresi tė supozuar ishin Kryengritjet Franceze dhe Amrikane, dhe implementimi i sundimit sekular, duke u vėnė nė dukje si triumf i “Lirisė”.
Nė tė vėrtetė, kėto kryengritje ka qenė grushtet pėrmes makinerisė sė illuminatit. Dhe, prioriteti i parė i Illuminatit, duke i ndjekur kryengritjet, tė parashtruar nga anėtarėt e saj tė shquar, si Marquis de Condorect nė Francė, Johann Fichte nė Gjermani, dhe Thomas Jefferson nė Amerikė, qė ishin vendimtarėt e vendosjes sė arsimimit tė detyrueshėm. I pari qė artikuloj nevojėn e interpretimit tė ecurisė sė progresit tė “Lirisė” ishte Georg Hegel, njė profesor gjerman dhe njė pjesėtar i Illuminati-t. [4] I bazuar nė Kabalah, Hegeli propozoi qė historia ishte shpalosje e njė ideje, ashtu sikurse Perėndia vinte tė njihte veten. Pėr Hegelin, ėshtė njeriu qė bėhet Zot, ashtu sikurse civilizimi Perėndimor tejkalonte besėtytninė, me avancimin progresiv tė zbatimit tė “Lirisė”.
Megjithatė, kjo nuk ishte deri nė Luftėn e Parė Botėrore qė mitologjia e Hegelit mbi Civilizimin perėndimor tė ishte pėrmbushur, kur Amerika, pėr tė arsyetuar hyrjen nė luftė, prezantoi veten dhe Fuqive aleate si, mos ndryshues i shteteve-kombe, por si anėtare e njė civilizimi tė vetėm “Perėndimor”. I njohur si Edukim Gjeneral, apo Kursi i civilizimit perėndimor. Interpretimi i Hegelit mbi historinė ėshtė imponuar mbi sistemin amerikan tė universiteteve, pėrmes ndikimit tė dy organizatave kryesore tė Illuminatit, bordeve tė Besueshėm, Bordit Gjeneral tė Edukimit me njė diplomė nga John D. Rockfeller, dhe Fondacioni Karrnegi pėr Avancimin e Arsimimit.
Siē ėshtė thėnė nga William H. McIhany, nė Fondacionet e pėrjashtimit tė taksave, nga procesverbalet e takimeve tė tyre, kėto fondacione pyeten si vijon: “a ka ndonjė mjet tė njohur pėr njeriun mė efektiv se lufta, duke supozuar se ju dėshironi qė tė ndryshoni jetėn e mbarė njerėzimit?” Ata nuk mund tė gjejnė njė pėrgjigje, dhe kėshtu ndihmuan nė fillimin e Luftės sė Parė Botėrore. Duke pasuar Lufta e Madhe, megjithatė, duke njohur nevojėn e mirėmbajtjes sė kontrollit nga “makineria diplomatike” e Shteteve tė Bashkuara qė kanė arritur, fondacionet e dinin se “ata duhet tė kontrollojnė arsimimin”. Sė bashku, si William McIhany siē ka pėrshkruar Rockfeller-in dhe fondacionet Karnegi “kanė vendosur se ēelėsi ėshtė mėsimi i historisė amerikane dhe se ata duhet ta ndryshojnė kėtė. Pra kėshtu ata iu afruan asaj mė tė shkruarės qė ne sot mund ti quajmė historianėt amerikan me idenė e marrjes sė atyre nė mėnyrėn mė tė lartė ku ata prezantonin subjektin.” 5]
Nėpėrmjet ndikimit tė tyre, i gjithė sistemi amerikan i arsimimit ishe i koordinuar qė ti shėrbej njė Kontrolli tė centralizuar komandues se ky sistem do tė jetė dy profilėsh, duke ndarė studimet nė shkenca tė pastra dhe shoqėrore. Shkenca e pastėr apo e aplikuar ishte qė ti shėrbej Kompleksit-Industrial-Ushtarak, pėrderisa shkencat shoqėrore, si psikologjia, sociologjia dhe antropologjia, ishin tė disejnuara qė tė studionin sjelljet e qenies njerėzore, qė tė arrihet kontrolli i mendjes apo modifikimi i atyre sjelljeve. Pėrfundimisht, fushat tjera si historia e shkencave politike, ishin qė tė rrėnjosin njė “interpretim” tė duhur tė historisė.
Ngase, sipas direktivave tė tyre, “historia, fillimisht studioi apo mėsoi, vazhdimisht duke rikujtuar individin e jetės mė tė madhe se tė komunitetit... Kjo jetė e zakonshme dhe kėto ideale qė sundojnė janė ndėrtuar pėrmes sakrificės sė individėve nė tė kaluarėn, dhe vetėm pėrmes kėtyre sakrificave nė tė tashmen se kjo gjeneratė mund ta bėjė pjesėn e sajė nė vazhdimin e jetės sė komunitetit lokal, Shtetit, dhe Kombit. “Nė Universitetet e Shteteve Kapitaliste, Clyde Barrow ka komentuar se:
Shkalla e plotė e rishkrimit tė historisė nėn mbikėqyrjen e shtetit jo vetėm qė ka lehtėsuar justifikimin afatshkurtėr tė participimit amerikan nė luftė, por njashtu ka ndihmuar nė institucionalizimin e mė shumė kufijve dhe koncepte mė permanente ideologjike tė Shteteve tė Bashkuara nė shkencat shoqėrore dhe ato humane. 6]
Rekomandimet e para pėr edukatorėt, gjatė Luftės sė parė botėrore, ishin tė kujdesshme qė tė nxitin ata se pėrdorimi i gėnjeshtrave tė drejtpėrdrejta apo informacioneve tė gabuara ishte njė “kėndvėshtrim i gabuar i detyrės patriotike”, qė ishte kontraproduktiv nė njė afat tė gjatė. Kėto rekomandime shkuan nė prodhimin e sugjerimeve tė detajuara nė atė se ēka duhet tė mėsohet, dhe si tė mėsohet historia “e duhur”. Ata kėrkuan nga mėsuesit qė tė theksojnė dallimin midis Gjermanisė nga njėra anė, dhe Francės, Britanisė, dhe Shteteve tė Bashkuara nga ana tjetėr, si njė konflikt me origjinė nė betejėn mes despotizmit dhe demokracisė. Kjo ishte njė vazhdim i betejės sė njėjtė revolucionare pėr Liri, tė cilėn Amerika e kishte filluar nė Revolucionin Amerikan. Ishte fati i Amerikės qė tė pėrsos demokracinė, ishte tash pėrgjegjėsia e Amerikės qė tė mbroj demokracinė kurdo qė ajo tė kėrcėnohej dhe tė sjell atė nė pjesėn tjetėr tė botės.
Ky mit i rolit tė Amerikės nė ruajtjen e “demokracisė” dhe nė luftėn kundėr “despotizmit”, ėshtė pėrsėri duke u drejtuar, drejt fillimit tė Luftės sė Tretė Botėrore, apo e ashtuquajtura Luftė mbi Terrorin. Nė fund tė fundit, sipas Francis Fukuyama, nė njė referencė tė qėllimshme ndaj Hegelit, ne jemi nė “Fund tė Historisė”. Kjo nėnkupton se, ne kemi arritur majėn e progresit njerėzor intelektual. Ne nuk mund tė pėrparojmė mė tej, dhe Stili perėndimor “demokraci liberale” ėshtė produkti final. Megjithatė, njė bastion i mesjetės ėshtė parandalimi i hapit tonė pėrpara: Islami “militant”. Prandaj, sipas Samuel Huntington, siē ėshtė publikuar fillimisht nė Kėshillin e Marrėdhėnieve tė Jashtme, njė grup i parė i fshehtė dhe i pakapshėm i Illuminati-ve, Perėndimi ėshtė drejtuar nė njė konfrontim tė pashmangshėm me Islamin, apo me njė Pėrplasje tė Civilizimeve.
Fusnota:
[1] Svali. Abuzime Rituale – Si bėn para kulti .
[2] Intervista nė Le Nouvel Observateur (Francė), Jan 15-21, 1998, f. 76 Pėrkthyer nga by Bill Blum.
[3] Shih Lewis, Bernard. Ēfarė Shkoi Mbrapsht: Ndikimi Perėndimor dhe Pėrgjigjja e Lindjes sė Mesme.
[4] Magee, Glenn Alexander. Hegeli dhe Tradita Hermetike.
[5] The Tax-Exempt Foundations, Westport, CT: Arlington House, 1980. p. 60-61.
[6] Barrow, Clyde W. Universities and the Capitalist State: Corporate Liberalism and the Reconstruction of American Higher Education. 1894-1928. Madison, Wisconsin: The University of Wisconsin Press, 1990. p. 144.
avatar
M986

"The hawk and the dove must become one in wisdom"

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

nje perplasje civilizimesh

Mesazh  kitara-61 prej 29.07.12 13:12

Faleminderit per kto te dhena qe na paraqite.....per keto tema(dicka e ngjajshe)ke edhe te libri Shtremberimi i Islamit nga Edward W Said....,,,ketu tregon ..hezbollah..hamas,al xhezira..edhe per disa emrta te udheheqesve ne shtetet arabe,,,,se kush i ka drejtu keto,ksuh i ka financu...God bless you
avatar
kitara-61

14


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njė pėrplasje civilizimesh

Mesazh  M986 prej 29.07.12 13:16

kitara-61@hotmail.com shkruajti:Faleminderit per kto te dhena qe na paraqite.....per keto tema(dicka e ngjajshe)ke edhe te libri Shtremberimi i Islamit nga Edward W Said....,,,ketu tregon ..hezbollah..hamas,al xhezira..edhe per disa emrta te udheheqesve ne shtetet arabe,,,,se kush i ka drejtu keto,ksuh i ka financu...God bless you

Gėzohem shumė qė u paska pėlqyer, kam sjellė edhe tema tė ngjashme nė forum, dhe do mundohem tė sjell sėrish, Zoti ju bekoftė edhe juve,
avatar
M986

"The hawk and the dove must become one in wisdom"

39


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njė pėrplasje civilizimesh

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi