Kabala

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kabala

Mesazh  M986 prej 16.07.12 19:46

Sionizmi

Nė shekullin e gjashtė p.e.s., Asirianėt mė nė fund arritėn ta pushtonin Jerusalemin, dhe kėshtu duke marrė popullatėn hebraike nėn robėri, kėsaj radhe nė qytetin e Babilonisė, pėrafėrsisht ku sot gjendet Bagdadi nė Irak. Tragjedia ishte me pasoja tė mėdha psikologjike pėr popullin hebre. Prania e popullit hebre nė Tokėn e Shenjtė ėshtė konsideruar nga shumė njerėz si parimi bazė i besimit tė tyre. Duke u bazuar nė Bibėl, Zoti kishte ratifikuar njė besėlidhje mes Atij dhe Abrahamit (Ibrahimit), pėr tua dhėnė vendin e Palestinės pasardhėsve tė tij. Ky premtim, megjithatė, ishte kushtėzuar mbi popullin hebre duke respektuar Urdhėrimet e Ligjit. Mė nė fund, dėbimi i tyre ishte njė dėnim i pėrmbushur pėr shkak tė shkeljeve tė tyre tė njėpasnjėshme dhe prirjeve tė tyre okulte.

Megjithatė, ka pasur ndėr hebrenjtė e mėrguar, qė zgjodhėn qė tė mos e konsiderojnė robėrinė e tyre si ndėshkim, por si njė sprovė tė pėrkohshme. Nė vend tė kėsaj, ata interpretuan statusin e tyre si “Tė zgjedhurit e Zotit” si njė lidhje permanente, dhe se Premtimi i banimit tė tokės sė Sionit, apo Palestinės, ishte i detyrueshėm pėrgjithnjė. Kėshtu ky interpretim i ri sionist ishte ngushtė i ndėrthurur me drejtimet mistike tė Kabala-sė. Pra ky interpretim i ri sionist ishte njė bastardim i qėllimit tė vėrtetė i besimit hebre, dhe nuk ishte pjesė pėrbėrėse e tij, por, ndėr shekuj ishte u ishte imponuar komunitetit hebre, nga njė minoritet i angazhuar pėr pėrmbushjen e skemės djallėzore.

Nė Babiloni, kėta hebrenj heretik, qė refuzuan tė pastrojnė religjionin e tyre nga ndikimet pagane, e nė vend tė kėsaj shtuan praktika tė adoptuara nga magjia babilonase. Sidoqoftė, duke e ditur se magjia ishte e ndaluar nė Judaizėm ata refuzuan Zotin e Izraelit, e nė vend tė Tij zgjodhėn tė nderojnė Luciferin, qė ata e identifikuan me armikun tradicional tė Besimit hebre, Baal. Nė mėnyrė qė ata mos tė zbulojnė apostazinė e tyre, ata maskuan besimin e tyre tė fshehur si njė “interpretim” tė religjionit, njė kult qė sot njihet si Kabala.

Ky zhvillim ėshtė pėrshkruar me kujdes nė Kur’an, qė e sqaron kėtė, qė sqaron se edhe pse ishte deklaruar se Kabala kishte ardhur fillimisht nga Mbreti Solomon (Sulejman), ishin djajtė qė mėsonin gjėra tė tilla, duke i mėsuar ata atė qė u ėshtė shpallur dy Engjėjve Harutit dhe Marutit nė Babiloni.

Duke u mbėshtetur nė Kuran, kaptina 2: 101-102:
E kur u erdhi atyre (hebrenjve) ndonjė I dėrguar prej Allahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tė cilėve iu kishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e Allahut, kinse nuk dinin (asgjė). (e hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn atė qė e thonin djajtė nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte i pafe, por djajtė ishin tė pafe, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (ndoqėn) Edhe ēka u zbriti nė Babil dy engjėjve Harutit dhe Marutut.

E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė) para se ti thonin: “Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u bėn i pafe!” E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin burrin prej gruas sė vet, por pa lejen e Allahut me atė askujt nuk mund ti bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata (hebrenjtė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit). Po ta dinin, ata se pėr ēka e shitėn vetveten, ajo ėshtė shumė e keqe.

Huazimi nga temat hebraike, pra, kėto Kabalistė kėrkojnė dominimin e botės duke argumentuar se ata po pėrgatisin botėn pėr ardhjen e Mesihut, dhe thjeshtė ndihmojnė Zotin nė pėrmbushjen e premtimit tė Tij qė ti bėjė ata si sundimtar tė botės. Duke refuzuar fenė hebraike, pra, ata nuk pritėn Mesihun e vėrtetė, por kėrkojnė qė tė krijojnė sunduesin e tyre, tė cilin ata mė mėnyrė tė rreme do ta deklaronin si Mesih, qė do tu ndihmoj atyre nė implementimin e pranimit global tė besimit tė tyre okult.

Zjarrputistat Kaldeas

Bota e lashtė e shekullit tė gjashtė p.e.s. akoma nuk ishte e njohur me popullin hebre dhe religjionin e tyre. Prandaj kur kėta kanibalistė dolėn nga Babilonia pėr tė pėrhapur idetė e tyre, fillimisht ndėr grekėt, u identifikuan si rrėmujė me priftėrinjtė tradicional Babilonas, tė njohur si Zjarrputistėt Kaldeas. Pėrhapja e gjerė e kėtyre ideve kishte ndjekur lirimin e hebrenjve nga robėria nga Persėt, tė udhėhequr nga Kirusi i Madh, qė pushtoi Babiloninė nė vitin 539 p.e.s.[1]

Zjarrputistėt, sipas Herodotit, ishin njė fis i Medasve, brenda Perandorisė Persiane. Rritja e Perandorisė Persiane filloi nė vitin 553 p.e.s. kur Kirusi i Madh, mbreti i persėve, u rebelua kundėr gjyshit tė tij, Mbretit Medas Astiages. Kėshtu Medasit iu nėnshtruan tė afėrmve tė tyre, Persėve.

Persėt ishin Zoroastrian, religjioni i Profetit Zoroaster, ndėrsa Zjarrputistėt ishin priftėrinjtė e tyre. Zjarrputistėt, duke iu mbėshtetur Herodotit, ishin njė fis i Medasve, brenda Perandorisė Persiane. Sipas traditės, nė vitin 588 p.e.s Zoroasteri kishte konvertuar mbretin Histaspes. Bashkėshortja e Histaspesit, Rhodah, Princesha e Persisė, fillimisht kishte qenė e martuar me Zorobabel-in, Eksilarkun e tretė hebre tė Babilonisė. 2] Djali i tyre, Dari, pėrmes njė konspiracioni tė pjesės sė Zjarrputistėve, kėshtu u bė Perandor.

Kirusi i Madh, dhe mė vonė djali ti tij, Kumbisi, fillimisht cunguan fuqinė e Zjarrputistėve. Siē ėshtė cekur nga Franz Cumont, ndoshta dijetari mė i madh i shekullit tė kaluar, edhe pse Zoroastrianizmi fillimisht ishte monoteist, Zjarrputistėt shpejtė korruptuan religjionin e tyre, duke pėrfshirė elemente babilonase.

Kjo pikė shkaktoi shumė huti nė mesin e shumė dijetarėve, qė kanė dėshtuar nė studimin e studimeve tė Cumont-it. Ngase, ata dėshtuan tė shohin se historianėt e lashtė i referoheshin Zjarrputistėve, ata nuk u referohen adhuruesve ortodoks tė Zoroasterit, por kėtyre zjarrputistėve tė korruptuar. [3], Kaptina 2:48, vetė profeti Daniel ėshtė bėrė kryesues i “njerėzve tė ditur” tė Babilonisė, qė ėshtė i zjarrputistėve, dhe akoma mbetet besnik i ligjeve tė fesė sė tij.

Kėshtu, ky kult i ri i astrologjisė dhe magjisė ėshtė inkorporuar nė ritet e vdekjes-sė perėndisė. Mitras, zoti i lashtė i Persėve, ėshtė asimiluar me Baal-in, dhe misteret okulte dhe artet e zeza i janė dedikuar atij, qė u bė thelbi i tė gjitha mistereve tė mėvonshme antike.

Nė vitin 522 p.e.s. pėrderisa Kambisi ishte nė Egjipt, njė Zjarrputist i quajtur Gaumata mori pushtetin, duke pretenduar se ėshtė Smeridis, vėllai i Kambisis, duke e ditur se Kambisis nė mėnyrė tė fshehtė e kishte vrarė Smeridis-in. Megjithatė, Kambisis u pėrpoq ta avancoj atė nė uzurpatori, ai disi vdiq, disa thonė nga vetėvrasja. Sipas Herodotit, Otanes, i njėjti si “Osthanes”, xhaxhai i Kambisisi-it u bė i dyshimtė pėr Smeridisin e rremė. Nga vajza qė, ishte e martuar me mashtruesin, ai mėsoi se Smeridisi nė realitet ishte njė Zjarrputist.

Njė kundėr-grusht nga Osthanes dhe gjashtė fisnik tė tjerė atėherė ishin planifikuar, pėrderisa Dari, biri i Histapesit, tė arrinte nė anėn e tyre. Dariu dhe Otanes debatonin nėse do tė goditnin nė tė njėjtėn kohė, qė Dariu favorizonte, apo tė priste, qė dukej mė e mirė nga Otanes. Strategjia e Dariut fitoi, shtatėshi vrau Smeridisin e rremė, dhe Dariu kėshtu u bė Perandor.

Fenikasit

Ashtu siē po zgjerohet Perandoria Persiane, doktrina e Zjarrputistėve eksportohej nė pjesėn e mbetur tė botės sė njohur atėkohė, veēanėrisht nė Greqi. Kjo ėshtė e rėndėsishme drejt tė kuptuarit tė rolit qendror qė Greqia antike ka luajtur nė kultin dhe historinė e Illuminati-t .

Qė nga shekulli i shtatė p.e.s., Greqia ka qenė subjekt i njė infuzioni tė qėndrueshėm tė emigrantėve “fenikas”, qė i dhanė Greqisė shumė nga kultura e tyre, duke filluar nga alfabeti, qė ėshtė akoma baza e asaj qė ne pėrdorim sot. Nė kundėrshtim me perceptimin tonė sot, Greqia e lashtė ishte nė thelb njė civilizim i Lindjes sė Mesme. Rasti i origjinės sė huaj nė Kulturėn greke ėshtė se, rreth pesėdhjetė vjet mė parė, njė dijetar gjerman ka thėnė:

...nė funksion tė kėtij shteti tė punėve qė nuk mund tė quhen nė mėnyrė qė ishin nė Greqinė Arkaike qė nuk ka ardhur nga orienti.
Pasardhės tė shumtė pohojnė se Iuls-i, gjyshi i Priam-it, kishte ardhur nga Zerah, biri i Judės nga Tamari, dhe vėllai i Peresit, dhe ai ėshtė martuar me Elektra-nė, bijėn e Atlasit Titan. 4] Sipas Flavius Jozefus, historian ēifut i shekullit tė parė, biri i Zerah-it Darda, ishte njashtu Dardanus, sipas tė cilit ėshtė quajtur gryka e Dardaneleve. Nga bijtė e tij, disa kombe pohojnė se janė pasardhės, duke pėrfshirė Gotėt, pasardhės nga vajza e tij Troanna. Vajza e Primasit Kasandra ėshtė martuar me Aenasin, qė janė reputacion i paraardhėsve tė Romakėve, Brutusi mbreti i Skocisė. Dhe nga Helenusi Mbreti i Trojės pasardhės janė Sikambirianėt, qė mė vonė njihen si Frankė.

Sipas Homerit , nė Iliadė , nė pėrmbledhjen e luftės, kontingjenti i grekėve i fshehur brenda Kalit tė Trojės ishte Danan. Supozohet se Greqia fillimisht kishte qenė e kolonizuar nga mbeturinat e fisit tė Danit, tė njohur pėr historianėt grek si Danan. Dananėt ishin popull qė pėrshkruhen nga grekėt se kishin origjinė fenikase.

Grekėt, sidoqoftė, nuk kishin njohuri mbi izraelitėt deri nė shekullin e katėrt p.e.s. Prandaj, ata ishin tė hutuar me Kananitėt e Palestinės, dhe u referoheshin atyre si fenikas. Pushtimi i Greqisė nga Dorianėt, njashtu tė njohur edhe si Heraklea, poashtu kanė qenė tė bazuar me njerėzit e Detit Denian, apo Danitė tė fisit Dan, qė shkatėrruan qytetėrimin mesdhetar nė shekullin e dymbėdhjetė, qė pėrkonte me penetrimin e Izraelitėve nė Tokėn e Premtuar.

Tashmė qė nė fillim tė shekullit tė gjashtė p.e.s. influenca e Zjarrputistėve rezultoi nė emergjencėn e Mistereve tė Dionisit ndėr grekėt. Themeluesi legjendar i riteve tė Dionisit qė ka qenė i njohur si Orfeu. Atrapanusi, njė filozof hebre i shekullit tė tretė p.e.s. ka deklaruar mbi Moisiun se, “si njė njeri i rritur ai ėshtė quajtur Musaeus nga grekėt. Ky Musaeus ka qenė mėsuesi i Orfeut. “Natyrisht, Moisiu nuk ka qenė autor i doktrinave heretike nė shekullin e gjashtė p.e.s., pėrafėrsisht njėmijė vjet pas vdekjes sė tij. Akoma kėto shkrimtarė sė paku kanė vėnė nė dukje se origjinėn ēifute tė idealeve mistike greke.

Zjarrputistėt do ta kishin pranuar Bel-in Babilonas si Mirta-nė e tyre, qė aso kohe ka qenė i njohur si Dionisi tek grekėt, dhe ritet e tyre kanė qenė siē janė pėrshkruar nga Klementi i Aleksandrisė:
Dionisi i pėrēart adhurohet Bakantėt, nė tė cilėn ata festojnė furinė e tyre tė shenjtė nga mishi i gjallė. Gėrshetuar me gjarpėrinj, ata performojnė shpėrndarjen e pjesėve tė viktimave tė tyre, duke thirrur edhe emrin Eva (Eua), ajo Eva qė me gabim hyri nė botė; dhe shenjtėrimi i gjarpėrinjve ėshtė emblema e riteve bakike. 6]

Heraklitusi, njė filozof grek i shekullit tė gjashtė, p.e.s., i ka barazuar ritet e Dionisit/Bakusit me ato tė Zjarrputistėve, dhe ka komentuar: “ nėse ishte pėr Dionisin se ata mbajnė procedimin dhe kėndojnė himne nė pjesė tė turpshme, do tė ishte akti mė i turpshėm; por Hadi dhe Dionisi janė tė njėjtė, pėr nderė tė tė cilėve ata ēmenden dhe festojnė ritet e Bakusit”.7] dhe pėr sa u pėrket “udhėtarėve tė natės, Zjarrputiste, Bakai, Lenai, dhe tė iniciuarit, “ tė gjithė kėta njerėz janė tė kėrcėnuar me atė se ēfarė ndodh pas vdekjes:” pėr ritet e fshehta qė praktikohen ndėr njerėzit janė tė manifestuara nė njė mėnyrė jo tė shenjtė.”8]
P C Zeaher ka vėnė nė dukje se, gjatė adhurimit shpirtrat e ligė ishin tė ndaluar rreptėsishtė nė versionin ortodoks tė besimit, shkrimet e autorėve grek vėnė nė dukje nė shumė mėnyra me doktrinat e atyre qė u referohen literaturės Zoroastriane, si “magjistarė” apo “adhurues tė davasė”, apo adhurues tė djallit. Ashtu sikurse kėto tekste kritikojnė, Ahrimanin e adhuruar nga Zjarrputistėt, Zoroastriani ėshtė i barabartė me djallin. [9]

Platoni

Nė thelb, pėrderisa Kabala mund tė ndiqet nė Babiloni, nuk janė sqaruar atje doktrinat fetare nė formė letrare, por nė Greqinė e lashtė. Ndonėse hebrenjtė u kthyen nė Palestinė nga Kirusi i madh, asnjė evidencė hebraike nuk e vė nė dukje kėtė deri nė shekullin e tretė tė erės sonė. Elaborimi mė i hershėm i doktrinave Kabalistike bėhet nė Greqi, ndėr tė ashtu quajturit filozof, dhe veēanėrisht nga Pitagora, dhe mė vonė nga Platoni, qė pėr njė kohė tė gjatė ėshtė konsideruar babai i kėsaj tradite.

Kulti i Orfeut, i njohur si orfizėm, ėshtė bėrė bazė e kultit filozofik i zhvilluar nga Pitagora.[10] Llogaritė e Pitagorės kanė udhėtuar nė Babiloni prandaj mėsimet e tija janė aq tė zgjeruara. Nėpėrmjet ndikimit tė tij, kėto ide atėherė janė transmetuar tek Platoni. Prandaj, duke iu mbėshtetur Momigilano-s, nė Urtėsinė Aliene, “ishte Platoni ai qė e bėri urtėsinė Persiane aq tė famshme, edhe pse vendi ekzakt i Platonit nė kėtė storje ėshtė i paqartė dhe paradoksal.” 11] Nė fakt, Pozita e Platonit nuk ėshtė edhe aq e paqartė. Njė studiues dhe Momigilano janė tė shqetėsuar se ėshtė e qartė se Platoni, qė pėrndryshe ėshtė konsideruar si shembulli i “racionalizmit” Grek, ėshtė dukshėm i zhytur nė mendimin okult.

Edhe pse Platoni konsiderohet si filozofi mė i madh i Civilizimit perėndimor, ai nuk e meriton atė reputacion, dhe ka arritur kėtė famė vetėm gjatė 250 viteve tė fundit, Pėrmes ndikimit tė shtypit Illuminati, qė e konsiderojnė atė si themelues tė doktrinave tė tyre. Gjatė shekujve, okultistėt e kanė konsideruar Platonin si themeluesin mė tė madh tė agjendės sė tyre, dhe madje edhe Kabalistėt hebrenj e konsiderojnė atė si njė pėrhapės tė ideve tė tyre. Nė thelb, pėrderisa Kabala ishte krijuar nė Babiloni, ishte Platoni ai qė ndėr Sionistėt elaboroi parimin e dominimit tė botės, duke formuluar vizionin e tij pėr njė shtet totalitar, qė tė qeveriset nga “Njerėzit e zgjedhur”, nė kėtė rast, Kabalistėt.

Studiuesit kanė dėshtuar qė ta njohin prezencėn e doktrinave Kabaliste tek Platoni nga injoranca e kultit tė Zjarrputistėve. Studiuesit nė pėrgjithėsi kanė hedhur poshtė njė influencė tė tillė, sepse, nė mendjet e tyre, nuk ka asnjė ndikim tė dukshėm tė Zoroastrianizmit nė mendimin Grek. Kjo ėshtė e saktė. Pėrkundrazi, ishte Franz Cumont, studiuesi mė i madh i shekullit tė njėzet, dhe rėndėsia e tė cilit ka ende pėr tu njohur, qė krijoi se grekėt nuk erdhėn nė kontakt me Zoroastrianėt, por Zjarrputistėt heretik, tė quajtur Muguseans, qė ishin tė ndikuar nga doktrinat Babilonase.

Nė lashtėsi, reputacioni i lidhur pa qėllim i Platonit lidhur me Zjarrputistėt ishte i pėrhapur. Sipas Aristobulusit, njė filozof hebre i shekullit tė tretė p.e.s., Platoni kishte qasje nė pėrkthimet e teksteve hebraike, dhe prandaj, “ėshtė evidente se Platoni imitoi legjislacionin tonė dhe se ai ka hulumtuar tėrėsisht ēdo element nė tė... Sepse ai ishte shumė i mėsuar, ashtu siē ishte Pitagora, qė transferoi shumė nga doktrinat tona dhe i integroi ato nė besimet e tij”. 12]

Eudoksi i Knidusit, qė duket se ka vepruar si kreu i Akademisė gjatė mungesės sė Platonit, ka udhėtuar nė Babiloni dhe Egjipt, duke studiuar nė Helipolit, ku ai mėsoi “urtėsinė priftėrore” dhe astrologjinė. Sipas Plinit, Eudoksi “dėshironte magjinė (kultin e Zjarrputizmit) qė njihet si mė fisnikja dhe mė e pėrdorshmja nga studiuesit e filozofisė.” 13]

Nė Ligje, Platoni propozoi ide astrologjie, pėr tė cilat E.R.Dodds, i cili ėshtė skeptik mbi shtrirjen e ndikimit zjarrputist nė mendimet e Platonit, ėshtė i gatshėm tė pranoj se:
...propozimet e Ligjeve duket se u japin trupave qiellor njė rėndėsi religjioze qė ata nuk pėrkonin me kultin e zakonshėm grek, edhe pse kėtu mund tė ketė precedentė tė pjesshėm nė mendimin dhe pėrdorimin e Pitagorės. Ndėrsa tek Epinomisi pėr tė cilin unė jam i prirur ta konsideroj si vet punėn e Platonit nga veprat e pabotuara tė tij, ne ndeshemi me diēka qė ėshtė kryekėput orientale, dhe ėshtė e paraqitur sinqerisht si e tillė, propozimi pėr adhurimin publik tė planetėve. 14]

Epinomisi, qė ėshtė vepėr e Platonit, apo nxėnėsit tė tij Filipit tė Opusit, ėshtė qartė i influencuar nga zjarrputizmi. Sipas Epinomisit, kjo shkencė qė i bėn njerėzit mė tė urtė, ėshtė astrologjia. Astrologjia, pohon autori, mbush njeriun me njohurinė e numrave, me fjalė tjera, numerologji, pa tė cilėn njeriu nuk mund tė arrij njohuri apo virtyt. Kjo dituri, sipas autorit, qė u pėrket egjiptianėve dhe sirianėve, “nga ku dituria ka arritur tek tė gjitha vendet, duke pėrfshirė edhe vendin tonė, pasi qė ėshtė testuar me mijėra vjet dhe kohė pa fund.”

Sidoqoftė, trajtesa mė e madhe e mendimit Kabalistik nė gjuhėn greke ėshtė Timaeus. Sikurse Epinomisi, Timaeusi kategorizon qėllimin e jetės sikurse studim i astrologjisė. Por, nė Republikėn qė Platoni artikulon nevojėn e shtetit totalitar qė tė qeveriset nga filozofėt – mbret, qė janė tė udhėzuar nė kėtė pseudo-shkencė. Kur ėshtė pyetur pėr tė dhėnė detaje pėr kėtė instruksion, nė kapitullin e fundit tė Republikės, Platoni vė nė dukej atė qė quhet Miti i Erit. Eri biri i njė aziatiku Armenius, qė vdiq nė njė luftė por u kthye nė jetė qė tė veproj si profet nga bota tjetėr.

Kolotesi, njė filozof i shekullit tė tretė p.e.s. akuzoi Platonin pėr plagjiaturė, duke vėnė nė dukje se ai ndėrroi emrin e Erit me atė tė Zoroesterit. Klementi i Aleksandrisė dhe Proklusi jep kuotėn nga vepra e titulluar Nė Natyrė, qė i atribuohet Zoroesterit, nė tė cilėn ai barazohet me Erin. [15] Duke vėnė nė dukje fillimin e veprės, Klementi thotė:

Zoroesteri, mė pas, shkruan: “Kėto gjėra unė i shkrova, Unė Zoroasteri, biri i Armeniusir, njė Panfil nga lindja: qė ka vdekur nė betejė, dhe ka qenė tek Hadi, e mėsova kėtė nga zotat. “Ky Zoroaster, Platoni pohon, ėshtė vendosur nė turrėn e druve tė funeralit, u ngrit pėrsėri nė jetė pas dymbėdhjetė ditėve. Ai aludon ndofta nė ringjallje, apo ndofta me faktin se rruga qė shpirtrat tė ringjallen shtrihet pėrmes 12 shenjave tė zodiakut; dhe ai vetė thotė, se rruga e zbritjes nė lindje ėshtė e njėjtė. Nė tė njėjtėn mėnyrė qė ne kuptojmė 12 veprat e Herkulit, pas tė cilės shpirti pajiset me lirimin nga kjo botė e tėrė. 16]

Republika ofron bazėn pėr tė gjitha projektet e ardhshme tė Illuminati-t, duke pėrfshirė edhe eliminimin e martesės dhe familjes, arsimin e detyrueshėm, pėrdorimin eugjenik nga shteti, dhe pėrdorimin e metodave mashtruese propaganduese.

Sipas Platonit, “tė gjitha kėto gra duhet tė jenė bashkėshorte tė pėrbashkėta pėr tė gjithė njerėzit, dhe asnjėra nga ato nuk do tė jetoj nė mėnyrė private me ndonjė burrė; fėmijėt njashtu duhet tė mbahen bashkėrisht kėshtu qė asnjėri prind tė mos dijė se cili ėshtė pasardhėsi i tij, dhe asnjė fėmijė nuk do tė dijė prindin e tij.” Ky besim ėshtė lidhur me nevojėn pėr eugjenikė, si “burri mė i mirė duhet tė bashkėjetojė me gruan mė tė mirė nė sa mė shumė raste qė ėshtė e mundur dhe mė i keqi me mė tė keqen nė mė pak, dhe pasardhėsi i njėrit duhet tė rritet dhe i tjetrit jo, qė kopeja tė jetė mė e pėrkryer sa ėshtė e mundur. “Mė e dėmshme ėshtė akoma ėshtė receta pėr vrasjen e fėmijėve: “ Pasardhėsi i tė ulėtit, dhe ēdonjėri nga ata tė llojit tjetėr qė janė tė lindur me defekt, ata duhet tė disponojnė me fshehtėsi, qė askush mos tė dijė se ēfarė ka dalė nga ato. Kėto janė kushtet e ruajtjes sė racės sė mbrojtėsve”. 17]

Arsimimi i detyrueshėm ėshtė qė tė zbatohet qė tė ndaj fėmijėt nga prindėrit e tyre, qė ata tė indoktrinohen nė idealet e shtetit:
Ata (filozofėt-mbretėrit) do tė fillojnė me dėbimin jashtė vendit tė gjithė banorėt e qytetit qė janė mė tė moshuar se dhjetė vjet, dhe do tė marrin posedimin e fėmijėve tė tyre, qė do tė jenė tė paprekur nga zakonet e prindėrve tė tyre; kėshtu ata do tė trajnohen nė zakonet dhe ligjet e tyre, mendoj nė ligjet qė ne ua kemi dhėnė atyre; dhe nė kėtė mėnyrė Shteti dhe kushtetuta pėr tė cilėn po flasim shumė shpejt dhe nė mėnyrėn mė tė lehtė di tė arrijnė lumturinė, dhe kombi qė ka njė kushtetutė tė tillė do tė fitoj mė shumė. .[18]

Sa pėr propagandė, sipas Platonit, “Sunduesit tanė do tė gjejnė njė dozė tė konsiderueshme tė pavėrtetės dhe mashtrimit tė nevojshėm pėr tė mirėn e subjektit tė tyre”. Ai mė tej sqaron, “ Retorika ... ėshtė prodhuese e bindjes pėr besim, jo pėr instruksion pėr ēėshtjen e tė drejtės dhe tė padrejtės. Dhe kėshtu puna e retorikės nuk ėshtė tė udhėzoj njė gjykatė tė ligjit apo njė takim publik nė ēėshtjet e tė drejtės dhe tė gabuarės, por vetėm ti bėj qė ata tė besojnė; pasi qė, unė e marr atė, ai nuk mund tė udhėzoj nė njė kohė tė shkurtėr njė masė njerėzish nė ēėshtje aq tė rėndėsishme.”

Aleksandri i Madh

Nė vitin 367 p.e.s., nė moshėn 17 vjeēe, Aristoteli ėshtė bėrė anėtar i Akademisė sė Platonit, pėrderisa Eudoksi i Knidusit ishte kryesuesi i tij. Edhe pse Aristoteli ndoshta nuk shkroi pėr veprėn mbi zjarrputizmin qė i atribuohej atij, ai ishte i bindur se planetėt dhe yjet e fiksuar kishin ndikim ndaj jetės nė tokė. Aristoteli, ishte mėsuesi i Aleksandėrit tė Madh, pushtimet e tė cilit pėrfshinė atė qė njihej si Epoka Helenistike, njė periudhė qė pa penetrimin e kulturės Greko-Kabalistike nė pjesėn mė tė madhe tė botės mesdhetare.

Epoka helenistike ishte njashtu fillimi i kontakteve tė para identifikuese mes grekėve dhe hebrenjve. Klarkusi nga Soli, njė dishepull i Aristotelit, pohoi se zotėria i tij kishte biseduar me njė hebre, dhe se zotėria i tij kishte deklaruar se, “ pasi qė ai kishte jetuar me shumė njerėz tė mėsuar, ai na komunikonte neve mė shumė informata sesa ai merrte nga ne”. [19]

Njashtu, si edhe sipas Talmudit edhe sipas Antikuiteteve tė Jozefit, Kryepriftit mė tė Lartė tė Tempullit tė Jerusalemit, nga frika se Aleksandri do tė shkatėrronte qytetin, ai shkoi pėr ta takuar atė. Tregimi pėrshkruan se si Aleksandri, pasi u takua me Kryepriftin, zbriti dhe iu pėrkul atij.

Pėrshkrimet e Jozefit, kur ėshtė pyetur nga gjenerali tė sqaroj veprimet e tij, Aleksandri ėshtė pėrgjigjur, “Unė nuk jam pėrkulur para tij, por para atij Zoti qė e ka nderuar atė me Kryepriftėsinė; sepse unė e pashė kėtė person shumė nė ėndėrr, nė kėtė veshje. “Aleksandri ka interpretuar vizionin e Kryepriftit tė Lartė si njė shenjė tė mirė dhe kėshtu e ka kursyer Jerusalemin, dhe nė mėnyrė paqėsore e ka thithur Tokėn e Izraelit nė perandorinė e tij nė rritje. Si nderim pėr pushtimin e tij dashamirės, dijetarėt kanė dekretuar se i porsalinduri hebre nė atė kohė ėshtė quajtur Aleksandėr, qė mbetet si emėr hebre deri sot e kėsaj dite.20]

Pas vdekjes sė tij, gjeneralėt e Aleksandėrit shkatėrruan perandorinė, duke krijuar fushat e tyre. Antigonusi qeverisė Maqedoninė dhe Greqinė. Seleukusi qeverisi Babiloninė, kėshtu duke themeluar Perandorinė Seleukide, qė nė masėn mė tė madhe tė zgjerimit u shtri nga Bullgaria nė Evropė deri nė kufirin me Indinė. Feniku, ra pre e Satirės sė Ptolemeut, qė pėruroi dinastitė e Ptolemeut dhe sundoi Egjiptin.


Fusnota:
[1] Livingstone. The Dying God. p. 93.
[2] James Allen Dow, “Rhodah (Princess) of PERSIA”,
[3] Luck. Arcana Mundi, p.311
[4] James Allen Down, “Zerah (Zehrah Zarah) ibn JUDAH”,
[5] Diodorus Siculus. Universal History. XL: 3.2
[6] Clement of Alexandria.Exhortation to the Greeks, 2.12
[7] Clement. Protreptic, 34.5, quoted fr. A Presocratics Reader, p. 39
[8] Clement. Protreptic, 22.2, quoted fr. A Presocratics Reader, p. 39
[9] Greater Bundahishn, 182. 2. quoted form Zeahner, Zurvan, p. 15
[10] The Dying God. p. 130 – 145
[11] Alien Wisdom, p. 142
[12] Eusebius. 13.12.1f.
[13] Natural History, XXX: 3
[14] The Greeks and the Irrational, p. 233 n. 70
[15] Proclus, In Rem Publicam Platonis, quoted from Bidez & Cumont, Les Mages Hellenisees, t. II, p. 159.
[16] Stromata, Book V, Chap 14
[17] Plato and Totalitarianism.
[18] Plato’s Royal Lies.
[19] In his first book concerning sleep, according to Josephus, Against Apion, I:22.
[20] Talmud (Yoma 69a) and Antiquities (XI, 321-47).
avatar
M986

"The hawk and the dove must become one in wisdom"

81


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kabala

Mesazh  Berti69 prej 24.12.12 19:51

M986 shkruajti:
Kėshtu, ky kult i ri i astrologjisė dhe magjisė ėshtė inkorporuar nė ritet e vdekjes-sė perėndisė. Mitras, zoti i lashtė i Persėve, ėshtė asimiluar me Baal-in, dhe misteret okulte dhe artet e zeza i janė dedikuar atij, qė u bė thelbi i tė gjitha mistereve tė mėvonshme antike.

Ka 7000 vite, Mitra profeti i pare Perse, eshte i pari qe ka futur SAKRIFICEN (e kafsheve) per fekondimin e Tokes, dhe kjo praktike edhe pse eshte braktisur nga zoraastet, vazhdon edhe sot tek arabet.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi