Moisiu e ka folur shqipen e Thotit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Moisiu e ka folur shqipen e Thotit

Mesazh  xxxadixxx prej 13.07.12 15:13



Sipas G. Catapanos edhe vet Moisiu e ka folur shqipen e Thotit dhe se emri hebrej- jevrej, pėr izraelitėt rrjedh nga shqipja iliro hitite: JHVE = Tl JE VET: JE VE(T). H e cekur, nė hebraishten e vjetėr ėshtė shqiptuar edhe si E.

THOTI FLISTE SHQIP

Ėshtė hartuar nė italishte nė formė proze dhe poezie, madje nė italishte dhe arbėrishte. Siē shihet nga vepra, autori, pėr studimin e vet delikat dhe tė vėshtirė, ėshtė mbėshtetur kryesisht nė veprat e shkrimtarėve antikė dhe nė pėrmendoret e egjiptianėve, hititėve, grekėve dhe romakėve tė vjetėr, respektivisht edhe nė shkrimet e ilirėve - shqiptarėve tė lashtė.

Duhet theksuar qė nė fillim se pohimet e Giuseppe Catapanos janė nė harmoni me pohimet e shumė filologėve, historianėve dhe arkeologėve anglezė, francezė, turq, arabė dhe shqiptarė.

Qėllimi im themelor ėshtė qė me kėtė shkrim t'ua prezentoj lexuesve tanė njė vepėr vėrtet me rėndėsi kolosale, e cila i dedikohet kulturės sė lashtė tė ilirėve shqiptarėve. Nga ana tjetėr, shpresojmė se kjo do ta nxisė kritikėn shkencore nė kėto fusha tė dijes, e cila pėr fat tė keq, deri nė ditėt tona nuk ka arritur tė jetė nė nivel tė duhur.

Thoti ishte edhe krijues i shkencės antike. Ai dhe dijetarėt tjerė, flitnin shqip qysh para 12000 vjetėve, meqė ajo periudhė historike (parahistorike) konsiderohej si erė ilire, apo kuturė pellazgjiko - ilire e shqiptarėve tė lashtė.

Filologu i shquar nga Roma Giuseppe Catapano, botoi si rezuitat tė punės sė tij kėrkimore - shkencore 40 vjeēare, njė vepėr kapitale nga fusha, e shkencave i filologjike, tė cilės i vuri njė titull mjaft interesant: THOT - TAT PARLAVA ALBANESE (Thoti - Tati fliste shqip).

Sipas mendimit tė Catapanos, shqipja, mė drejtė, ilirishtja, po u flitka mė se 12000 vjet, ndėrsa sipas Horald Whitehall-it, profesor i linguistikės anglo gjermane nė universitetin Indiana (SHBA), shqipja ėshtė dega mė e vjetėr e trungut tė familjes sė gjuhėve indoevropiane. Si e tillė, ajo nuk ėshtė degėzuar mė tutje, por ka mbetur si gjuhė e parė dhe e vetmuar.

Kemi lexuar dhe dėgjuar pėr hieroglifet e egjiptianėve tė lashtė, tė cilėt si skalitje tė shenjta, janė krijuar para 4000 vjetėve para e.s., por deri nė ditėt tona, nuk kemi ditur se hieroglifet egjiptiane kanė domethėnie shqipe. Kėtė dukuri na e zbuloi filologu Giuseppe Catapano nė veprėn e vet "Thoti - Tati fliste shqip".

Po kush ishte THOT - i ? THOT-i (ose TOT-i) (lat., gr. Thoth; egjip. Tehuti) ishte perėndia e mėsimit, e shkathtėsisė sė tė shkruarit, e shkencės dhe e magjisė sė egjiptianėve tė lashtė; pastaj ishte matės i kohės dhe zbulues i numrave dhe pėrpilues i hieroglifeve. Ai pėrshkruhej si qenie me trup tė njeriut e me kokė tė ibisit, pėrkatėsisht tė shqipes (shqiponjės). Ndėrkaq, sipas Giuseppe Catapanos, Thot-i, i cili e "fliste shqipen", i pėrpiloi hieroglifet, alfabetin fonetik tė egjiptianėve tė lashtė, duke u mbėshtetur nė gjuhėn e vet amtare" - nė gjuhėn shqipe.

Jo vetėm kaq, konstaton Catapanoja - nga hieroglifet egjiptiane u formuan edhe alfabetet, shkronjat tjera, ato tė shqipes (tė cilat njihen si shkronja latine, shih tabelėn, tė hebraishtes, samaritano - palestinishtes, sirianishtes, arabishtes dhe tė greqishtes. Thoti ishte edhe krijues i shkencės antike.
Ai dhe dijetarėt tjerė, flitnin shqip qysh para 12000 vjetėve, meqė ajo periudhė historike (parahistorike) konsiderohej si erė ilire, apo kuturė pellazgjiko - ilire e shqiptarėve tė lashtė.

Sipas Giuseppe Catapanos, emėrtimi Thot, padyshim, rrjedh nga folja e shqipes: thom, thua, thotė = me thėnė, besim, lajm, etj. me kuptim "lajmėtar i zotave" (messagero degli dei). Pėr mė tepėr, emri Thot, nė gjuhėn shqipe ka edhe domethėnien: me i thėnė, tė gjitha dituritė (urtėsitė) e Atlantidės Atlasit - Atlashit, e cila, poashtu, shpjegohet, nga autori nė fjalė, me shqipen: AT = at - baba, dhe LASH(TĖ) = i vjetėr, qė do tė thotė: stėrgjysh.

Por, ēfarė paraqiste Atlantida? Ajo sipas Platonit (427 - 347 p.e.s.) ishte vend i madh dhe i fuqishėm, i cili, 9000 vjet para tij, ishte mbytur nė Oqeanin Atlantik. Sipas G.Catapanos, Atlasi - Atlantida ishte njė nga vendet mė tė zhvilluara tė stėrgjyshėve tė shqiptarėve tė sotėm, tė cilėt, pas zhdukjes sė saj (Atlantidės) para 12000 vjetėve, atlantidasit e mbetur gjallė kaluan nė luginėn e Nilit, ku e krijuan njė kulturė tė re, kulturėn e egjiptianėve tė lashtė, e cila, si duket, qe vazhdim i kulturės sė Atlantidės.

Nė tė mirė tė kėtij mendimi flasin edhe rezultatet shkencore tė punės shumėvjeēare tė G.Catapanos, i cili, pėrkitazi me kėtė ēėshtje, thotė: Atlantida quhej edhe Borei, d.m.th. e bardhė, nga fjala iliro shqipe: borė. Kjo fjalė pėrdorej te egjiptianėt e lashtė nė formė borea; nė frėngjishte tė vjetėr si bore, kurse nė italishte si borea.

Nga ana tjetėr borea nė Egjiptin e lashtė identifikohej me sfingėn. Sfinga nė Egjipt ishte njė amblemė guri, adhurues i DRITĖS, qė e personifikonte Zotin. Prandaj Thoti, sipas gjykimit tė Catapanos, nuk i takonte erės egjiptiane, por asaj tė boreo-s, d.m.th., tė erės sė Atlantidės. Sepse Thoti konsiderohej krijues i doktrinės VERBALO - DRITĖS, qė u manifestua nė Tokė. E DIELLI, ishte simbol i NJĖ PERĖNDIE, ATUM ose TEM, terma kėto qė kanė shpjegim iliro - shqip:
AIN
A,a
BROF
B
DORĖ
D
GATH
G
FJERĖ
F
HJETĖ
H
KUFĖ
K
MIRĖ
M
GJI
GJ
NU
N
U
PLIS
P
QULL
Q
BUZĖ
R
STOL-i
S
SIXHIR
S
TĖRĖ
T
TĖRĖ
T
ISĖ
I
ASHIM
A, O
ZVARANIK
Z,ZH
SH SH


Edituar pėr herė tė fundit nga xxxadixxx nė 29.09.12 11:58, edituar 2 herė gjithsej
avatar
xxxadixxx

112


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi