Sekti i Vahabive

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sekti i Vahabive

Mesazh  M986 prej 08.07.12 19:23

Vahabitė





Perandoria Osmane

Mohammed Abdul Wahhab

Turqit kishin pushtuar Konstantinopojėn, Stambollin e tashėm, mė 1453,  duke krijuar Perandorinė Osmane, dhe kishin zhvilluar zgjerime tė rėndėsishme nė Evropė. Sidoqoftė, mė 1683, fushata e turqve kundėr Evropianėve ishte zvogėluar, kur ata u mundėn me vendosshmėri  nė Vienė. Perandoria kishte arritur kulmin e zgjerimit.

Megjithatė, Perandoria vazhdoi tė komandojė  sasi tė konsiderueshme tė territorit, dhe akoma kishte ndikim nė rajonet ku kolonializmi Britanik shpresonte tė zgjerohet. Prandaj, duke pasuar strategjinė e tyre tipike “ pėrēaj e sundo”, Britanezėt , pėrmes agjentit tė tyre Masonik, kėrkuan qė tė minojnė Perandorinė osmane nga brenda, duke i nxitur kundėr vėllezėrve tė tyre tė Islamit, Arabėve tė gadishullit arabik.

Nuk ėshtė e lejuar nė Islam qė njė mysliman tė luftoj kundėr njė myslimani. Prandaj, nė mėnyrė qė tė nxeh Arabėt kundėr vėllezėrve tė tyre turq, shfaqej nevoja e krijimit tė njė interpretimi tė ri tė Islamit qė do tė sanksionojė vrasje tė tilla, por nėn udhėheqjen e Xhihadit. Kėto interpretime tė reja u bėnė tė njohura si Vehabizėm, dhe u themeluan nga Agjenti britanik Muhamed Abdul Vahabi.

Muhamed ibn Abdul Vahabi, ėshtė lindur mė 1703, nė njė qytet tė vogėl tė njė shkretėtire shterpė tė quajtur Nexhd, nė pjesėn lindore tė tashmė tė quajturės Arabia Saudite. Qėllimisht, Muhamedi a.s. , profeti i Islamit, kishte refuzuar qė ti jap bekimin rajonit, duke pretenduar se nga ai rajon do tė dilte vetėm “trazira e ērregullime dhe brirėt e djallit”.

Babai i Abdul Vahabit ka qenė kryetar gjyqi, i respektimit tė shkollės Hanbeli tė jurisprudencės Islame, tradicionalisht e pėrhapur nė kėtė zonė. Megjithatė, te ai dhe vėllai i Abdul Vehabit, Sulejmani, u zbuluan shenja tė devijimit doktrinar te ai qė nga mė herėt. Ishte Sulejmani ai i cili do tė dalė me njė denoncim tė gjatė tė vėllait tė tij.

Meka

Duke ndjekur shkollimin e tij tė hershėm nė Medine, Abdul Vehabi, ka udhėtuar jashtė gadishullit, duke provuar fillimisht nė Basra. Pastaj ai shkoi nė Bagdad, ku dhe u martua me njė nuse tė pasur dhe qėndruan bashkė pėr 5 vjet. Sipas Stephen Schwartz, nė Dy fytyrat e Islamit, “disa thonė se gjatė kėsaj endjeje Ibn Abdul Vahabi erdhi nė kontakt me anglezėt e caktuar qė e inkurajuan atė nė ambicie personale si dhe nė njė qėndrim kritik ndaj Islamit” .[1]

Nė mėnyrė tė veēantė, Mir’at al Harramin, njė vepėr turke nga Ejub Sabri Pasha, e shkruar midis 1933 dhe 1938, thekson se nė Basra, Abdul Vehabi ka rėnė nė kontakt me njė spiun britanik me emrin Hemfer, i cili “e inspiroi atė nė mashtrimet dhe gėnjeshtrat qė ai kishte mėsuar nga Ministria Britanike e Federatės (Komonuelthi Britanik). .”[2]

Detajet e kėsaj lidhjeje janė tė pėrshkruara pak nė njė dokument pak tė njohur me emrin Kujtimet e z.Hamfer: Njė spiun Britanik nė Lindjen e Mesme, qė thuhet se janė publikuar nė vazhdėn e gazetės Gjermane Spigel, ndėrsa mė vonė edhe nė njė gazetė tė njohur franceze.

Njė doktor Libanez ka pėrkthyer njė dokument nga arabishtja, i cili ėshtė pėrkthyer nė anglisht dhe gjuhė tė tjera. Kujtimet e pėrshkruara tė llogarisė autobiografike tė Hamferit, qė pretendon se ka vepruar si njė spiun nė emėr tė qeverisė britanike, me mision tė gjurmimit tė mėnyrave tė shkatėrrimit tė Perandorisė Osmane.

Sepse siē ka shėnuar Hamfer, dy shqetėsimet kryesore tė Qeverisė britanike, nė lidhje me kolonitė e saj nė Indi, Kinė dhe nė Lindjen e Mesme, kanė qenė:
• 1. Pėrpjekjet pėr tė mbajtur vendet qė tashmė kemi marrė;
• 2. Pėrpjekjet pėr tė marrė posedim nga ato vende qė akoma nuk i kemi marrė. Sepse ne jemi nga ai lloj i njerėzve qė kemi tė zhvilluar zakonin e marrjes frymė thellė duke qenė tė durueshėm.

Hamfer pėrshkruan se ai ka qenė njė nga nėntė spiunėt i dėrguar nė Lindjen e Mesme pėr njė qėllim tė tillė. Ai raporton, “ne ishim nė hartimin afatgjatė tė pagave, injorancės, mosmarrėveshjeve, madje edhe tė sėmundjeve nė kėto vende. Ne i imitonim zakonet dhe traditat e kėtyre dy vendeve, kėshtu duke fshehur lehtėsisht qėllimet tona. “ Preteksti i Hemferit ėshtė ofruar pėr kėto veprime:

The Muezzin's Call to Prayer
by Jean-Leon Gerome

Ne, anglezėt,  duhet tė bėjmė shkatėrrime dhe pėrēarje nė kolonitė tona nė mėnyrė qė ne tė jetojmė nė mirėqenie dhe luksoz. Vetėm pėrmes kėtyre nxitjeve ne do tė jemi nė gjendje tė shembim Perandorinė Osmane.

Pėrndryshe, si mund qė njė popull me popullsi tė vogėl mund tė sjell nėn sundimin e tij njė popull me popullsi mė tė madhe? Kėrkoje gojėn e humnerės me tė gjithė forcėn qė ke, dhe merre sapo ta gjesh. Duhet tė dini se Perandoritė Osmane dhe Iraniane kanė arritur pikėn mė tė ulėt tė jetės sė tyre.

Prandaj, detyra e jote e parė ėshtė tė nxisėsh njerėzit kundėr udhėheqėsisė! Historia ka treguar se “burimi i tė gjitha revolucioneve ėshtė rebelimi publik.” Kur uniteti i mulsimanėve tė thyhet dhe simpatia e pėrbashkėt mes tyre ėshtė e dobėt, forcat e tyre do tė treten dhe kėshtu shumė lehtė ne do ti shkatėrrojmė ata.

Mė 1710, ministri i kolonive ka dėrguar Hamferin nė Egjipt, Irak, Arabi dhe Stamboll, ku ai mėsoi arabishten, turqishten dhe tė drejtėn Islame. Pas dy vitesh, kthehet fillimisht nė Londėr  pėr udhėzime, para se tė dėrgohet nė Basra, njė qytet me pėrzierje tė Sunitėve dhe Shiahve, ku Hamferi takoi Abdul Vehabin. Duke njohur kryeneēėsinė e tij ndaj Kuranit dhe traditave Islame, Hamfer pa tek ai kandidatin ideal pėr strategjinė Britanike.

Pėr tu siguruar se ai ėshtė i korruptueshėm, ai kishte organizuar njė martesė tė pėrkohshme, tė njohur nė Islam si Muttah martesa, dhe nuk konsiderohet si legale, me njė grua tė krishterė tė dėrguar nga Qeveria britanike tė josh burrin mysliman.

Ashtu siē ai ka treguar, “Ne sunduam Spanjėn nga jobesimtarėt (ai mendon pėr myslimanėt) me anė tė alkoolit dhe kurvėrisė. Le ti marrim pėrsėri tokat tona me pėrdorimin e kėtyre dy forcave tė mėdha pėrsėri.” Hamfer pastaj u dėrgua nė pjesė tė Iranit, dhe pastaj nė Bagdad.

Nė ndėr kohė, ai ėshtė brengosur se nxėnėsi i tij do tė pajiset me dituri mė shumė se ai. Prandaj, Hemfer kėshilloi Abdul Vehabin tė kurdis nė ndėrkohė nė Iran, njė zonė ku dominonin Shiah, dhe tė cilėt sipas Hemferit, u dėmtuan nga injoranca, prandaj, njė sfidė mė e vogėl pėr Heterodoksinė Vahabiste.

Vahabi udhėtoi nė Iran, territor i Shiahve, nė kundėrshtim me traditėn e tyre, qė ka qenė Sunit, dhe pėr tė cilin ai me vonė ka shkaktuar mjaft urrejtje. Prandaj, udhėtimi i tij mund vetėm tė sqarohet vetėm si shėrbyes i Hemferit, i cili e kėshilloi nė mėnyrė specifike, “kur tė jetosh ndėr Shijat, bėn Takija; mos u trego atyre qė je Sunnit qė mos tė ndodh ndonjė ngatėrresė pėr ty. Shfrytėzoj vendin dhe dijetarėt! Mėsoi zakonet dhe traditat e tyre.

Sepse ata janė popull injorant dhe kokėfortė”. Sepse, vėrejtje pėr ne Hamid Algar, nė Vahabizėm, Njė Ese Kritike:
Nėse ai me tė vėrtetė mori njė udhėtim tė tillė pavarėsisht nga antipatia e tij ndaj Shiismit, motivet qė e inspiruan atė janė shumė tė mistershme.

Nuk ceket Muhamed Abd al-Vahabi nė burimet persiane nė atė periudhė, qė na bėn gjithnjė vetėm tė supozojmė se ai nė tė vėrtetė ka vizituar Iranin se tendencat e tij ndaj propagandimit tė nocioneve  ndershmėrisė u shpėrfillėn atje si tė rėndėsishėm ose ai e kundėrshtoi veten duke bėrė praktikėn e pėrkohshme tė Shiahve takija (qė do tė thotė mbroj praktikėn qė tė lejon qė si besimtar tė mohosh publikisht anėtarėsimin nė Shiah pėr vetė mbrojtje, pėrderisa ai vazhdon tė besoj dhe adhuroj nė jetėn private.). ).[3]

Hemfer pastaj ėshtė thirrur sėrish nė Londėr. Kėsaj radhe autorizimet e tija ishin vendosur brenda veprimeve tė tij, dhe janė pajtuar me vlerėsimin e tij ndaj Abdul Vahabit. Atij pastaj iu prezantuan disa sekrete, shumica e tė cilave pėrmbaheshin nė njė libėr prej mijėra faqesh qė pėrshkruanin tė metat e myslimanėve, si dhe mėnyra mbi shkatėrrimin e tyre.

Libri shėnon se, pavarėsisht urdhėrimit pėr tė kundėrtėn nė islam, pikat e dobėta tė myslimanėve janė: ndarjet sektare, analfabetizmi, dhe higjiena e dobėt duke i bėrė ata tė prekshėm ndaj sėmundjeve. Ata udhėhiqen nga diktatura e padrejtė, ērregullime tė pėrgjithshme, ku rregullat e Kuranit pothuajse asnjėherė nuk vendohen nė praktikė. Ata ekzistojnė nė njė shtet me njė kollaps tė shpejtė ekonomik, varfėri dhe regres. Ushtria ėshtė e dobėt, dhe armėt janė jashtė afatit apo tė vjetruara. Tė drejtat e grave janė nė pėrgjithėsi tė shkelura.

Ajo qė rekomandon libri korrespondon ngushtė me strategjinė e fshehtė Britanike dhe Amerikane nė Botėn e Tretė nė Shekullin e njėzetė. Rekomandon, qė tė shkatėrrohen pikat e forta tė myslimanėve, popullarizoj shėnjestrat e tyre tjera duke ndjekur kėta metoda: ndiz grindje dhe boto letėrsi tė polemikave tė mėtejshme tė nxitura.

Pengoje arsimimin, dhe inkurajo forma tė lidhjeve tjera botėrore si sufizmi mistik. Inkurajoni shtypje nė mesin e perandorėve. Inkurajoni sekularizmin, apo nevojėn e ndarjes sė religjionit nga ēėshtjet shtetėrore. Pėrkeqėsoje rėnien ekonomike pėrmes sabotimit. Mėsoni udhėheqėsin shtetėrore nė dukuri si: seksi, sporti, alkooli, kumari, dhe kamata bankare. Mandej, nė mėnyrė qė tė armiqėsohen gjeneratat e reja kundėr sunduesve tė tyre dhe dijetarėve, ekspozoni ata pėr korrupsionin e tyre.

Nė mėnyrė qė tė pėrhapet ide e gabuar se Islami ėshtė shovinist ndaj grave, duhet tė inkurajohet keqinterpretim i Ajetit tė Kuranit qė thotė: “Burrat janė mbizotėrues mbi gratė, “dhe duke thėnė , “Gruaja ėshtė krejtėsisht e keqe.” Mė e rėndėsishmja, duhet tė futet fanatizmi nė mesin e myslimanėve, dhe pastaj tė kritikohet Islami si fe e terrorit.

Mjetet e popullarizimit tė kėtyre veseve janė emėrtuar si spiunė tė pėrcaktuar nga ndihmėsit e shtetit islam, ose janė dėrguar jashtė si skllevėr ose kokubina pėr tu shitur pėr tė afėrmit e tyre. Projektet misionare janė qė tė kryhen nė mėnyrė qė tė depėrtojnė nė tė gjitha shtresat sociale tė shoqėrisė, veēanėrisht nė profesionet e medicinės, inxhinierisė dhe kontabilitetit.

Publikimi i propagandės ėshtė bėrė me qėllim qė tė pėrdoren fronte si kisha, shkolla, spitale, librari dhe institucione bamirėse nė Vendet islamike. Miliona libra krishtere janė distribuuar falas. Spiunėt ishin maskuar si murgj e murgesha, dhe janė vendosur nė kisha e manastire, dhe mė pas emėrohen si udhėheqėsit e lėvizjeve krishtere.


Arabs crossing the desert of Najd
by Jean-Léon Gerome (1824-1904)

Eventualisht, administratorėt britanik vendosėn tė vijnė direkt te Abdul Vahabi pėr shkak tė qėllimeve tė tyre ndaj tij. Ai u pajtua tė bashkėpunojė, por me kushte tė caktuara. Pėrcaktimet kanė qenė se ai do tė mbėshtetet me financim dhe armatim adekuat, tė mbrojė veten nga shtete dhe dijetarėt qė do ta sulmonin pasi tė njoftoheshin me idetė e tij. Dhe se njė principatė duhet tė vendoset nė vendin e tij tė lindjes nė Arabi.

Mė nė fund, Hamferi iu bashkua Abdul Vahabit nė Nexjd, i cili ishte transmetuar me tė gjitha detyrimet e deklarimit tė tė gjithė myslimanėve, se tė gjithė ata qė nuk do ta ndjekin atė,  si mosbesimtar, dhe shpall se ėshtė e lejuar qė tė vriten ata, pėr tė uzurpuar pronat e tyre, tė shkilet nderi i tyre, dhe ti robėrojnė ata dhe ti shesin si skllevėr nė treg.

Ai ishte pėr ti dekurajuar myslimanėt nga bindja ndaj Sulltanit nė Stamboll, dhe tė provokoj revolt kundėr tij. Ai pretendonte se tė gjitha vendet e shenjta dhe relikėt janė idhuj, dhe se respektimi i tyre ėshtė njėlloj si politeizmi dhe femohimi, dhe se ata duhet tė shkartohen.

Ai punoi maksimalisht qė tė prodhoj raste nė fyerjen e Profetit Muhammed, khalifet e tij, dhe tė gjithė dijetarėt e shquar nga Medhhebėt, duke dalluar shkolla tė interpretimit ligjor. Sė fundi, ai ishte qė tė bėjė tė pamundurėn qė tė nxis kryengritje, shtypje dhe anarki nė vendet myslimane.
Nė fund tė fundit, reformat e lėshuara nga britanikėt nga goja e Abdul Vahabit janė dizajnuar tė nxisin myslimanėt kundėr myslimanėve, apo mė mirė thėnė kundėr Perandorisė Osmane.

Kėshtu pavarėsisht nga problemet e shumta qė rėndonin botėn myslimane, si dhe cėnim tė jomyslimanėve nė tokat myslimane, Abdul Vehab kėrkoi tė identifikojė sėmundjet shqetėsuese te myslimanėt, nė bazė tė pėrcaktimit tė planit, si praktika e vizitės sė mauzeleumeve dhe kėrkimin nga “shenjėtorėt”, apo burrat e shenjtė tė vdekur.

Besimtarėt mysliman shpesh vizitonin varrezat e njerėzve tė shenjtė, dhe kėrkonin nga ata qė tė luten pėr to. Qė tė pėrmbush obligimin ndaj Britanikėve, Abdul Vahabi e pėrdori kėtė preketst qė tė argumentoj kėtė, duke kėrkuar ndihmė nga dikush tjetėr veē Zotit, ata nė fakt “adhuronin” kėta shenjėtor, dhe kryenin njė veprim idhujtarie nė mėnyrė injorante qė shkaktoi ata tė humbasin islamin dhe tė bėhen femohues. Atėherė u lejua, ai argumentoi, qė tė luftohen ata. Ky ishte njė pretekst nga britanikėt, pėrmes gojės sė Vahabisė, tė nxisin arabėt kundėr turqve.

Pėr mė tej Vahabi sugjeroi qė e gjithė bota islame  tė zhytet nė injorancė, qė mund tė krahasohen madje me Arabinė e para islamit. Ka disa raste nė Kuran ku Pėrendia tėrheq vėrejtjen mbi hipokrizinė e njė njeriu qė i lutet Zotit vetėm kur ai ėshtė ballafaquar me ndonjė fatkeqėsi, por pasi, pasi qė lirohet, ai kthehet te idhujt.

Abdul Vahabi deklaroi atėherė, se myslimanėt ishin tė njėjtė, pasi qė, edhe pse ishin kėmbėngulės se adhuronin njė Zot, ata nuk ishin asgjė mė pak se adhurues tė idhujve.  Kėshtu, Abdul Vahabi plotėsoi profecinė e Profetit Muhamed, i cili paralajmėroi se do tė vijė njė grup qė do tė “transferojė ajetet e Kuranit dhe kuptimi i tyre do tu referohet pabesimtarėve dhe ata do ta bėjnė qė tu referohet besimtarėve.”
Ibn Taymiyyah

Mongol siege of Baghdad (1258)

Mė nė fund, Abdul Vahabi ka deklaruar pasuesve tė tij tė zhvilloj “Xhihad” kundėr tė gjith myslimanėve, dhe kjo ėshtė e lejuar pėr to tė skllavėrojnė gratė dhe fėmijėt e tyre. Kjo qasje ka lindur nga influenca e Ibn Tejmijeh, i cili mbetet edhe kėto ditė njė faktor i rėndėsishėm duke udhėhequr principet e terrorizmit islamik.

Ėshtė e ēuditshme se, nga tė gjithė dijetarėt mysliman gjatė historisė qė ka mund tė zgjedh, atė Vahab, dhe tė gjithė “reformat” moderne myslimane pas tij,  theksojnė rėndėsinė e Ibn Tejmijes, ortodoksizmi i tė cilit ishte i diskutueshėm, dhe i cili gjatė kohės sė tij vazhdimisht ishte nė konflikt me dijetarėt udhėheqės dhe bazat udhėheqėse.

Jeta e Ibn Tejmijeh ėshtė e shėnuar me persekutime. Qė nė vitin 1293, ai ka rėnė nė konflikt me autoritete lokale pėr protestimin e dėnimit, i shpallur nėn ligj fetar, kundėr tė krishterėve ka akuzuar  se e kanė fyer Profetin.

Mė 1298, ai ka qenė i akuzuar pėr gjendjen kritike tė legjitimitetit tė udhėheqsisė sė dijetarėve islamik, antropomorfizėm, apo pėrshkrimi i karakteristikave njerėzore ndaj Zotit, pavarėsisht nga tradita islame e evitimit tė tė gjitha atyre aludimeve. Ibn Batuta, udhėtari i famshėm dhe kronisti, ka raportuar se gjatė predikimit tė Ibn Tejmijes nė xhami, ai ka thėnė, “Pėrendia vjen poshtė nė qiellin e kėsaj bote ashtu siē unė po vij poshtė tani”, dhe ka pėrshkruar njė hap tė kleri.  .[4]

Opinionet pėr Ibn Tejmijen janė konsiderueshėm tė ndryshme. Madje edhe armiqt, si Taki ud Din al Subki, ka qenė i gatshėm ti pranoj virtytet e tij: “Personalisht, admirimi im ėshtė mė i madh pėr asketizmin, devotshmėrinė, dhe besimin me tė cilin Zoti e ka pajisur atė, pėr kampionatin e tij vetėmohues tė sė vėrtetės, pėrkushtimi pėr udhėzimin tonė, ndjekja e pėrsosshmėrisė, ēudi e shembullit tė tij, e pakrahasueshme me kohėt tona dhe tė kaluarėn”. [5]

E megjithatė, ai qortohet nga njė nxėnės i tij, historiani dhe dijetari i famshėm, Al Dhahabi, i cili tha, “ I bekuar ėshtė ai qė devijon nga gabimi i tij pėr fajin e tė tjerėve! I mallkuar ėshtė ai qė pėr shkak tė gabimit tė tij kanė devijuar tė tjerėt! Sa kohė do tė shikosh hirin nė sytė e vėllait tėnd, duke harruar trungun tėnd?” [6]

Kjo ishte mospėrmbajtja e tij se Ibn Battuta ka deklaruar se Ibn Tejmijeh ka pasur “ vidhė tė lirė” (epsh) .[7]

Gjatė krizės sė madhe Mongole tė viteve 1299 deri 1303, dhe veēanėrisht gjatė okupimit tė Damaskut, Ibn Tejmijeh ka udhėhequr njė parti tė rezistencės, dhe ka denoncuar besimin e pushtuesit pėr tė cilin ai konsiderohet i dyshuari, pavarėsisht nga konvertimi nė Islam. Gjatė invazionit mongol, Ibn Tejmijeh ka jetuar nė Harran, selia e komunitetit kult Sabian, dhe mund tė ketė qenė nėn ndikim.

Tekstet e tyre tė ekspozuara mbi vizionet antropomorfike tė Ademit kozmik, nė njė mėnyrė e ngjashme me idenė Kabalistike t; Shirur Komah. Gjatė viteve qė pasuan Ibn Tejmijeh njashtu ka qenė i angazhuar edhe nė aktivitetet intensive polemike kundės safive dhe Shijahve. Mė 1306, sidoqoftė, ai u thirr pėr tė shpjeguar besimet e tij kėshillit tė guvernatorit, i cili, edhe pse nuk e dėnon atė, e dėrgon atė nė kairo, Ibn tejmijeh ėshtė shfaqur para njė tjetėr kėshilli nė krye tė antropomorfizmit, dhe ėshtė burgosur pėr 18 muaj.

Nėse ai respektonte idetė e tilla, siē ishte e zakonshme nė mesin e Ismailėve, ai i ka ndarė ata nė mėnyrė tė fshehtė me dishepuj tė zgjedhur tė avancuar me nota mė tė larta. Abu Hajan, i cili e ka njohur atė personalisht, e ka ka respektuar tejmase, derisa atij iu prezantua puna, nė tė cilėn Imb Tejmijeh ka ofruar pėrshkrime antropomorfike pėr Zotin. .[8]

Libri ishte marrė me mashtrim nga njė njeri i cili ka pretenduar tė jetė ndėr mbėshtetėsit e tij, qė tė marrė udhėzime tė cilat Ibn Tejmijeh i ka rezervuar vetėm pėr inicimin e rrethit tė brendshėm. Kjo demonstron se Ibn Tejmijeh ka pasur njė doktrinė qė e ka mbėshtetur nė publik, dhe mė shumė doktrina tė fshehta qė i ka besuar vetėm vetes, njė doktrinė e ngjashme me idetė okulte.
Refuzimi i Ibn Tejmijeh pėr tiu lutur shenjėtorėve ėshtė perceptuar nga ai si tendencė pėr tė pastruar monoteizmin islam.

Shtylla e besimit islam ėshtė uniteti i Zotit, apo monoteizmit. Islami fillon me njė mesazh qė ka ballafaquar paganizmin arab, dhe ka ftuar nė kthim tė adhurimit tė njė Zoti, i njėjti i adhuruar nga Profetėt e dhiatės sė vjetėr. Prandaj, adhurimi i ndonjė qenieje apo objekti tjetėr veē Zotit ėshtė konsideruar si e barabartė me femohim. Kėtė ide Abdul Vehabi e zhvilloi nė ekstreme.
Familja Saudite

Ruins of Dariyah

Pėrfundimisht, Ministria britanike e Federat;s (Komonuelthit) ka arritur qė tė fitojė pėr Vahabin, mbėshtetjen e Muhamed Ibn Saudit, Amir i Darias. Ėshtė rėnė dakord midis atyre se, qė mė tej, pushteti do tė jetė i mbajtur midis pasardhėsve tė tij, me Sauditėt duke mirėmbajtur autoritet politik, dhe Vahabi tė administroj kultin. Sauditėt janė njė familje e njohur Illuminati, duke qenė ēifut tė fshehtė, sikur Doemnehu i tyre homolog nė Turqi.

Duke u mbėshtetur Muhamed Sakher, i cili ėshtė urdhėruar tė vritet pėr publikimin e zbulimeve tė tij, Ibn Saud, duke pretenduar tė mbroj reformat e Abdul Vahabit, ka qenė me origjinė ēifute. Nė shekullin e 15, Sakher mirėmban, njė tregtar ēifut nga Basra, tė quajtur Mordechai, tė emigruar nė Arabi, me qėndrim nė Dariah, ku ai ka pohuar se i takon fisit arab Aniza, dhe qė aty e ka marrė emrin Merkan bin Dariah. .[9]

Fisi Aniza, nga i cili Saudėt e kanė origjinėn, njashtu edhe Familja urdhėruese Sabah nga Kuvajti, lėshuar fillimisht nga Hajberit nė Arabi, dhe ka tradita mirė tė dokumentuara rreth pasardhėsve tė ēifutėve nga ai rajon, tė cilėt dhunshėm janė konvertuar nė Islam.

Mė specifike, duke u bazuar nė legjendėn moderne kulte, Aniza duket se buron nga Kulti Evropian i Magjisė, pėrmes personit  Abu el-Atehiyya. Kėto legjenda janė bėrė tė njohura nga Gerald Gardner, themeluesi i kultit modern tė Vicca. Gardner njashtu ėshtė njė shok i ngusht i Aleister Krowley, si dhe  njė Co-Freemason, dega e ērregullt e masonerisė franceze, e themeluar nga Annie Besant, e cila pranon gruaja tė jetė nė shkallėn e 33.

Gardner gjithashtu ka qenė shok dhe mėsues i sharlatanit famėkeq Idries Shah, libri i Sufizmit i tė cilit maskon Luciferianizmin. Idries Shah ka pėrshkruar “Maskhara” Dervishėt tė cilėt njashtu janė tė njohur edhe si “ Revellers” dhe “tė urtit”, lider i tė cilėve ka qenė Abu el-Atahiza. Emri Aniza, pohon ai, do tė thotė dh.. ndėrsa el-Atahiza pėrkujtohet nga “Revellersat” me simbolin e njė pishtari qė digjet midis brirėve tė njė dhije, njė aludim i dukshėm i Bafometit tė Templarėve. Pas vdekjes sė Atahijas, njė grup pasuesish tė tij migruan nė Spanjė.  .[10]

Nė fillimin e hershėm tė shekullit 18, Aniza ka hyrė nė shkretėtirėn siriane ku aty ata u vendosen si njė fis me pushtet dhe ndikim. Udhėtari gjerman Carlsten Niebuhr iu ka referuar atyre nė 1761 si fisi mė i fuqishėm nė shkretėtirėn siriane. Sot Aniza mbetet njėri nga fiset mė tė mėdha arabe, me degė nė Jordan, Arabinė Saudite dhe Kuvajt.

Familja Saudi fillimisht janė angazhuar si bandit. Kjo vuri pėrballė tyre kundėr shtetit osman. Kjo, gjithsesi, shėnon Schwartz, “njashtu ka krijuar njė tendencė pėr tu bėrė aleat me Britanikėt, tė cilėt atėherė merrnin nėn kontroll pjesėt mė tė pasura dhe mė tė vlershme tė Gadishullit Arabik: Emiratet bregdetare nga Kuvajti nė Aden.” [11]

Duke i deklaruar ata tė gjithė femohues, mė 1746, aleanca Vahabi Saudi bėri njė shpallje formale pėr “Xhihad” kundėr gjithė atyre qė nuk ndanin tė njėjtin kuptim mbi islamin, kėshtu edhe legalizimin e ish praktikės sė tyre sė plaēkitjes.

Nė Islam, ėshtė njė detyrė shumė serioze tė akuzosh njė tjetėr mysliman pėr femohim. Njė traditė pohon se kur njė njeri bėn njė akuzė tė tillė, atėherė sigurisht qoftė i akuzuari apo akuzuesi ėshtė femohues. Njė paralajmėrim tė tillė tė tmerrshėm nuk e ka penguar Abdul Vahabi duke deklaruar gjithė kėto jashtė reformave tė tij si mosbesimtar.

Mė 1746, para se ai tė jetė aleat me Ibn Saudin, Abdul Vahabi, ka dėrguar njė delegacion nga 30 veta tek Sherifi i Mekės, tė kėrkoj leje pėr veten dhe pėr pasuesit e tij tė kryej pelegrinazhin e Haxhit. Sherifi dalloi njė motiv tė mėvonshėm, tė dėshirės sė tij pėr tė shfrytėzuar rastin pėr tė shpėrndarė herezi, prandaj organizoi njė debat midis atyre dhe dijetarėve tė Mekkes dhe Medines. Emisarėt e Abdul Vahabit dėshtuan nė mbrojtjen e pikėpamjeve tė tyre, dhe Kadiu, apo kryetari i gjykatėsve tė Mekes, i shpalli ata si pabesimtar, duke deklaruar se ata kanė qenė tė pajustifikuar nga deklarimi i tė tjerėve si tė tillė.  .[12]

The Arabian Peninsula

Qė atėherė, lėvizja Vahabiste ėshtė karakterizuar si famėkeqe ndaj myslimanėve, pavarėsisht nga shkeljet “e pafe” tė bėra nga britanikėt nė rajon. Motivuar nga shqetėsimi pėr ndėrmarrjen e tyre Indiane, nė 1755 Britania bėri njė pėrpjekje fillestare por tė pasuksesshme pėr tė futur hundėt midis Kuvajtit dhe Osmanėve. 10 vjet mė vonė Muhamed Ibn Saud vdes dhe djali i tij Abdul Azizi bėhet sundues i Darias.

Gjatė 2 dekadave tė ardhshme, Vahabizmi ka zgjeruar sferėn e ndikimit, duke paralelizuar infiltrimin nga Britanikėt. Britania sėrish lėvizi kundėr Kuvajtit nė 1775, duke kėrkuar mbrojtje pėr shėrbimin e postės pėrmes territorit, dhe sėrish tentoi pa sukses tė kap atė, ku ata u mposhtėn nga Osmanėt.

Megjithatė, vitin e ardhshėm, Abdul Vahabi deklaroi veten e tij lider i myslimanėve nė botė, nė kundėrshtim direkt me autoritetin e Sulltanit nė Stamboll, i riformuar nga urdhėrimi i Fetuasė pėr “Xhihad” kundėr Perandorisė Osmane. Dhe, nė mėnyrė tė konsiderueshme, mė 1788, Abdul Aziz ibn Saud i shoqėruar nga forcat britanike nė okupimin e Kuvajtit.

Mė 1792, Abdul Vahabi vdes, dhe Abdul Azizi merr lidershipin e lėvizjes Vahabiste, dhe zgjeroi sulmet rreth 3 vitet e ardhshme brenda qytetit tė Medines, dhe regjioneve tė Sirisė dhe Irakut. Mė 1801, Vahabistėt sulmuan qytetin e shenjtė tė Shijahve Karbala, nė Irak, therėn mijėra qytetarė. Ata e rrėnuan dhe plaēkitėn varrin e Huseinit, nipit tė Profetit Muhamed.

Si rezultat, siē duket Abdul Azizi ėshtė vrarė nė 1803, nga njė hakmarrės Shijah. Djali i tij Saud ibn Abdul Aziz atėherė e vazhdoi atė. Pas plaēkitjes sė Karbalasė, Vahabistėt vazhduan kundėr Mekes. Guvernatori Osman i Mekes nuk arriti tė negocioj pėr paqe, dhe u tėrhoq nė kėshtjellėn e qytetit Ta’if, ku ai ėshtė ndjekur nga rreth 10,000 Vahabist.

Gjatė pushtimit tė Ta’if, Vahabitė atėherė urdhėruan nė shkatėrrimin e tė gjitha varrezave tė shenjta dhe tokat e varrimit, tė ndjekur nga xhamitė dhe medresetė. Madje ėshtė thėnė se lėkura dhe lidhjet e praruara e Librave tė shenjtė islam ata i kanė shkatėrruar dhe i kanė pėrdorur pėr tė bėrė sandale.

Al Zahawi, njė historian islamik i asaj kohe, rrėfen:
Ata vranė ēdo njėri para syve, therėn fėmijė e tė rritur, sundimtarin dhe tė sunduarin, tė pėrulurin dhe tė pasurin. Ata filluan me njė foshnjė gjiri nė gjoksin e nėnės dhe mė tej vazhduan nė njė grup qė po studionin Kuranin, vranė ata, deri nė njeriun e fundit. Dhe kur ata zhdukėn njerėzit nga shtėpitė e tyre, ata dolėn nė rrugė, nė shitore, dhe nė xhami, vranė ēdo njeri qė ndodhej aty. Ata vranė madje edhe njerėz tė pėrulur nė namaz deri sa shfarosėn ēdo mysliman qė banonte nė Ta if, dhe vetėm njė pakicė, 20 apo mė shumė, mbetėn.

Kėto ishin fshehur nė Bait al Fitni me municion, tė paarritshėm pėr Vahabitė. Ishte edhe njė grup nė Bait al Far qė numėronte 270, qė u pėrleshėn atė ditė, si dhe ditėn e dytė dhe tė tretėn, deri sa Vahabistėt u dėrguan garantimin e mėshirės; vetėm ata ofruan kėtė propozim si njė mashtrim. Kur Vahabistėt hynė, ata kapėn armėt e tyre dhe vranė edhe burrin e fundit.

Ata i detyruan tė tjerėt tė dorėzohen me garanci pėr mėshirė dhe i dėrguan ata nė luginėn e Waj-it ku i braktisėn ata nė tė ftohtė dhe dėborė, kėmbėzbathur, tė zhveshur dhe tė ekspozuar nė turp me gratė e tyre, mėsuar me jetėn private duke u ofruar atyre mirėsjellje dhe moral fetar. Ata atėherė plaēkitėn pronat e tyre, ēdo lloj pasurie, orendi shtėpiake dhe tė holla.

Ata hodhėn librat  nė rrugė, rrugica, dhe shtigje qė tė fryhen nga era, ndėr tė cilat mund tė gjendeshin kopje tė Kuranit, volume tė Buhariut, Muslimit, pėrmbledhje tė Haditheve dhe librave tė jurisprudencės islame, me mijėra. Kėta libra mbetėn aty disa ditė, tė pėrmbysura nga Vahabistėt. Asnjėri nga ata nuk bėri mė tė voglėn pėrpjekje madje edhe pėr njė faqe Kurani tė heqin nga kėmba pėr tė ruajtur atė nga poshtėrimi i kėsaj shfaqjeje mosrespektimi. Pastaj ata rrafshuan shtėpitė, dhe i bėnė atė sikur ishte dikur njė qytet i njė humbjeje shterpė.

Mohammed Ali Pasha

Pastaj, Vahabitė hyrėn nė qytetin e shenjtė tė Mekkes. Ghalibi, Sherifi i qytetit, i zbrapsi ato, por Vahabitė  atėherė sulmuan dhe u drejtuan drejt Medines. Saud ibn Abdul Aziz i adresoi njerėzit qė tė thonin, “nuk ka tjetėr rrugė pėr ju se tė gjunjėzoheni. Do tė ju bėj tė vajtoni dhe do tė ju zhduk ashtu siē zhduka popullin e Ta if-it”.

Nė Medine, ata plaēkitėn pasurinė e Profetit, duke pėrfshirė libra, vepra arti, relike tė ēmuara qė janė mbledhur pėr rreth 1000 vjet. Mė nė fund, pėrderisa nė kontroll tė kėtyre dy qyteteve tė shenjta, ata imponuan versionin e tyre tė islamit, ndaluan pelegrinėt pėrderisa kryenin Haxhin, mbuluan Qaben  me njė pėlhurė tė zezė tė ashpėr, dhe vendosen prishjen e faltoreve dhe varrezave.

Vahabitė u ngritėn kundėr Perandorisė Osmane dhe vazhduan tu shėrbejnė interesave britanik. Gjatė kėsaj periudhe, Britania  siguroi si klient Arabinė juglindore, shtetin e Omanit, me sovranitet mbi Zanzibarin nė Afrikė dhe pjesė tė pjesė tė brigjeve iraniane fqinje. Britania njashtu zgjeroi ndikimin drejt veriut nė zonėn e Emirateve tė bashkuara arabe.

Britanikėt njashtu morėn kontroll edhe mbi Adenin, nė gjirin verior tė Jemenit. Pavarėsisht kėtyre shkeljeve nė tokat myslimane, nga njė fuqi armiqėsore jomyslimane, Vehabitė nuk do ti ndalonte asgjė nga “Xhihadi” i tyre kundėr Islamit.

Vehabitė vazhduan dhunėn e tyre nė Arabi deri mė 1811, kur Muhamed Ali Pasha, mėkėmbėsi i Egjiptit, ėshtė angazhuar nga Sulltani Osman pėr tė adresuar telash Vehabistėve. Ai vendosi djalin e tij Tosun Pasha komandues, por forcat e tija u mposhtėn rėndė.

Ali Pasha atėherė  mori komandė, dhe mė 1812, dhe pėrfshiu Arabinė, dhe zhduki problemi Vahabi. Dy nga fanatikėt mė tė keq Vahabi, Uthman ul Madayiqi dhe Mubarak ibn Maghyan, janė dėrguar nė Stamboll, parakaluan nėpėr rrugė derisa u ekzekutuan.

Ali pasha njashtu dėrgoi trupa me djalin e tij tė dytė, Ibrahim Pasha, tė ērrėnjos Vahanitė nga Siria, Iraku dhe Kuvajti. Ata arab qė kanė vuajtur nė duart e Vehabive u ngritėn nė revolt, duke iu bashkangjitur trupave tė Ali Pashės. Mė 1818, Vahabitė nga bastioni i Dariasė janė marrė dhe shkatėrruar, edhe pse disa nga Sauditėt morėn mbrojtje nga Britanikėt nė Xheda. Saud ibn Abdul Aziz vdiq nga ethet mė 1814, por trashėgimtari i tij, Abdulla ibn Saud, u dėrgua nė Stamboll, ku u ekzekutua me Vahabi tjerė tė korruptuar. Pjesa tjetėr e klanit tė Vehabive u mbajt nė robėri nė Kajro.

Pavarėsisht humbjes sė tyre fillestare, Vahabitė u rigrupuan nė Nexhd, duke krijuar njė kryeqytet tė ri nė Riad. Brenda disa dekadave Vahabitė filluan njė zgjerim tė ri tė cilin, siē shėnon Hamid Algar, “ ishte i rastėsishėm me atė qė nė fund tė fundit solli Saudėt nė kontakt me britanikėt qė jo vetėm qė kėrkonin konsolidim tė dominimit tė tyre nė Gjirin Persik por edhe pėr tė bėrė plane mbi copėtimin e Shtetit Osman.”

Fusnota:
[1] Two Faces of Islam, p. 74.
[2] Ayyub Sabri Pasha. Part Two: The Beginnings and Spread of Wahhabism.
[3] p. 12-13.
[4] Rihla, quoted from Little, “Did Ibn Taymiyya Have a Screw Loose”, Studia Islamica xli (1975). p. 95.
[5] quoted from Little, "Did Ibn Taymiyya Have a Screw Loose", p. 100
[6] al Nasiha al Dhahabiyya li Ibn Taymiyya, quoted from Little, "Did Ibn Taymiyya Have a Screw Loose", p. 100
[7] Rihla, quoted from Little, "Did Ibn Taymiyya Have a Screw Loose". p. 95.
[8] Nuh Ha Mim Keller, The Re-Formers of Islam. “Question 3 Re-Forming Classical Texts”.
[9] The Saudi Dynasty: From Where is it? And Who is the Real Ancestor of this Family?
[10] Who The Hell Is Baphomet, And Why Am I Kissing Her Arse?.
[11] Two Faces of Islam, p. 82.
[12] Algar, Hamid. Wahhabism: A Critical Essay, p. 23.
[13] Ibid, p. 86.
[14] Ibid, p. 37.
avatar
M986

"The hawk and the dove must become one in wisdom"

81


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Zattoo prej 24.12.12 14:19

Shtimi i islamistėve konservativė alarmon kosovarėt



Besimtarėt tė cilėt si zė hapėsira brenda xhamisė, janė ulur para portės, pėrgjatė njė trotuari tė mbuluar me sexhde. Zėri i klerikut dėgjohet pėrmes tyre deri nė rrugė.

Nė lutjet e tė xhumasė nė xhaminė kryesore nė Prishtinė, kryeqytetit tė Kosovės, nuk ka mė vend pėr tė gjithė besimtarėt, tė cilėt kishin ardhur ta dėgjojnė predikimin e imamit.

“Armiqtė e Allahut po e prishin rininė myslimane”, paralajmėron kleriku. Ai pėrmend alkoolin, drogat dhe ndikimin e rrezikshėm tė internetit, si pjesė e pėrpjekjeve tė pėrbashkėta pėr “tė penguar hovin e Islamit”.

“Imoraliteti ėshtė nė ngritje”, ua kujton, ai dėgjuesve. “Kjo s’duhet lejuar. S’mund t’i mbyllim sytė karshi kėsaj dukurie”.

Nuk ka nevojė tė ecet shumė larg pėr tė kuptuar shenjat e imoralitetit, tė cilit i referohet kleriku. Jo shumė larg nga xhamia, kafeteritė moderne janė tė mbushura pėrplot me tė rinj e tė reja, tė pėrzier, qė pinė kafe e birra.

Aty afėr janė pėrmendoret qė tregojnė historinė jo tė largėt tė Kosovės. Njė statujė e madhe bronzi e Bill Clintonit, me dorėn e ngritur nė triumf ose pėrshėndetje, stolis bulevardin qė mban emrin e tij. Ish-presidenti amerikan ėshtė hero kėtu, i brohoritur pėr nisjen e avionėve tė NATO-s kundėr forcave serbe gjatė luftės sė vitit 1999.

Njė skulpturė tjetėr, model gjigant i fjalės angleze “Newborn” [I Porsalindur], feston njė gurthemel nė procesin e vėnė nė lėvizje nga ato sulme ajrore tė NATO-s – shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės nė vitin 2008.

Mirėnjohja ndaj Shteteve tė Bashkuara – dhe aleatėve tė saj nė fushatėn e bombardimeve – mbėshtet vizionin e kėtij territori si komb i lirė nė vete. Por, njė tjetėr pasojė indirekte e atij konflikti tani po shihet me dyshim.

Njė lėvizje e rreptė e Islamit po tėrheq besimtarėt anembanė Kosovės. Rritja e saj ėshtė sfiduese ndaj traditave dhe aspiratave tė njė shoqėrie qė ėshtė pėrkufizuar mė pak nga besimi Islam dhe mė fort nga etniciteti shqiptar dhe pro-amerikanizmi.

Tė padėgjuar deri nė vitin 1999, konservativėt dhe fanatikėt fetarė janė njė grup i vogėl, por qė po del gjithnjė e mė shumė nė pah, me ndjekės nė gjithė qytetet e mėdha dhe nė disa nga pjesėt mė tė varfra tė fshatrave.

Zyrtarė tė sigurisė i thanė Rrjetit Ballkanik pėr Gazetari Hulumtuese (BIRN) qė format mė tė rrepta tė besimit kishin zėnė rrėnjė pas luftės, duke ndjekur fluksin e organizatave islamike tė ndihmave dhe shkollimin e klerikėve vendas nė vendet arabe.

Tė intervistuar nėn kushte anonimiteti, zyrtarė tė sigurisė thanė se ata besojnė sė deri nė 50 000 njerėz nė vend, kanė filluar tė ndjekin forma mė konservative tė Islamit.

Nuk ka mėnyrė tė pavarur tė konfirmohet kjo shifėr, qė pėrfaqėson njė pjesė tė vogėl tė popullsisė sė pėrgjithshme nė Kosovė, e llogaritur tė jetė rreth 1.8 milion banorė.

Rritja e konservativėve i ka alarmuar kosovarėt sekularistė si dhe klerikėt e rrymės mė tė moderuar Islame. Megjithatė, konservatorėt gjithashtu ankohen se kundėrshtarėt e tyre shumė lehtė tė gjithė – dhe gabimisht – i akuzojnė ata pėr lidhje me ekstremistėt e dhunshėm.

BIRN-i mund tė konfirmojė qė disa nga klerikėt dhe besimtarėt kanė tėrhequr vėmendjen e agjencive tė brendshme tė inteligjencės. Por, nuk ka parė ndonjė dėshmi qė tė sugjerojė se ata pėrfaqėsojnė ndonjė kėrcėnimi pėr sigurinė e vendit.

“Standardet Europiane”

Brezi i ri i konservativėve fetarė thonė se kushtetuta laike e Kosovės diskriminon besimtarėt e devotshėm. Ata kanė kritikuar ligjet qė e pengojnė shprehjen e Islamit nė arsim.

Ata duan edhe lehtėsimin e kufizimeve tė simboleve fetare nė shkollat publike, qė i pengojnė vajzat dhe gratė myslimane tė mbajnė mbulesė.

Klerikėt konservativė po kėrkojnė tė drejtėn e praktikimit tė besimit tė tyre lirisht. Pasuesit e tyre, ndėrkohė, thonė se pėrballen gjerėsisht me diskriminim nė shoqėri, veēanėrisht nė tregun e punės.

“Pas luftės, fillova tė mėsoja mė shumė pėr Islamin”, thotė njė vajzė e re, e cila mbante mbulesė teksa udhėtonte nė njė autobus lokal tė Prishtinės, por e cila nuk pranoi t’i bėhej publik emri.

“Mendoja se jam e lirė nga regjimi serb dhe mund ta praktikoj besimin tim pa frikėn e paragjykimit”, thotė ajo. “Por njerėzit prapėseprapė mė ngulin sytė pėr shkak se mbaj mbulesė. Ėshtė e vėshtirė tė gjej punė, apo tė aplikoj pėr ndonjė vend pune nė sektorin publik, pėr shkak tė mbulesės”.

Megjithatė, ankesat e konservativėve i kanė bezdisur shumė gra me botėkuptim laik.

“Jam myslimane, siē kemi qenė gjithmonė”, thotė Linda, 27-vjeēare e ulur nė njė kafeteri nė qendėr tė Prishtinės, e cila tregoi vetėm emrin. “Por nuk shkoj nė xhami. Jam vėrtet e shqetėsuar pėr kėtė Islam tė ri qė erdhi pas luftės”.

“Nuk kishim parė tė rinj me mjekra dhe pantallona tė shkurta deri atėherė”, thotė ajo, duke iu referuar pamjes dhe veshjes sė aplikuar nga shumė besimtarė tė formave mė strikte tė besimit.

Marrėdhėnia mes shtetit dhe konservativėve karakterizohet nga pasiguria dhe trazimi. Tė dyja palėt kanė nxjerrė nė tavolinė dispozitat ndėrkombėtare tė tė drejtave tė njeriut, ose si mbrojtje pėr pozicionin e vet, ose si pengesė kundėr veprimit.

“Nėse dikush thotė se ne kemi liri fetare, kjo nuk ėshtė e vėrtetė”, thotė Shefqet Krasniqi, kleriku udhėheqės, apo imami, i xhamisė kryesore nė Prishtinė. “Ne kėrkojmė tė njėjtat tė drejta qė kanė myslimanėt nė Londėr apo ShBA”.

Ndėrkohė, ministri i Brendshėm, Bajram Rexhepi, thotė se shqetėsimet lidhur me tė drejtat e njeriut i kanė penguar pėrpjekjet e tij pėr tė frenuar veprimtaritė e fanatikėve tė dyshuar islamistė. Ai i tha BIRN-it se ėshtė pėrpjekur tė promovojė njė ligj kundėr “sekteve radikale”, gjatė mandatit tė tij tė parė si kryeministėr i vendit, nėntė vjet mė parė.

Por, ai tha se iu pre rruga nga “ndėrkombėtarėt” – zyrtarėt e misionit tė Kombeve tė Bashkuara qė administroi Kosovėn nga viti 1999 deri mė 2008.

“I pyeta ata se a do t’i toleronin sektet fetarė tė rrezikonin shtetin e tyre. Ata u pėrgjigjėn se kėto ishin standardet evropiane”.

Zyrtarėt e misionit tė OKB-sė nė Kosovė thonė se nė atė kohė nuk ka pasur nevojė pėr masa tė tilla.

“Bazuar nė njė vlerėsim sigurie nga bashkėsia ndėrkombėtare nė Kosovė pėr atė kohė, nuk ka pasur nevojė pėr ligje kundėr grupeve radikale myslimane”, thotė Olivier Salgado, zėdhėnės i misionit.

Behxhet Shala, kreu i Kėshillit pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Njeriut (KMDLNj), tha se rreziku i ekstremizmit ėshtė nėnvlerėsuar nga zyrtarėt ndėrkombėtarė nė Kosovė.

“Ndėrkombėtarėt janė kėtu sot, por do tė ikin nesėr. Ata po na e lėnė bombėn e pashpėrthyer”, ka thėnė Shala pėr BIRN-in. Sipas tij, varfėria dhe kufijtė lehtė tė kalueshėm tė Kosovės e bėjnė atė njė vend tė pėrshtatshėm pėr radikalizėm.

Megjithatė, zyrtarėt e huaj sugjerojnė qė kėrcėnimet e mundshme tė sigurisė tė mos mbivlerėsohen qė tė rrezikojnė shkeljen e lirive individuale.

Jean-Francois Fitou, ambasadori francez nė Prishtinė, thotė se kėto kushte nuk janė unike vetėm pėr Kosovėn. Ai tha se tė gjitha kėrcėnimet e mundshme duhen marrė shumė seriozisht. Por, shtoi se, edhe pėrgjigja duhet tė peshohen kundėr ēdo dėmi tė mundshėm ndaj lirive individuale.

“Ėshtė gjė e ndėrlikuar. Gjithmonė ėshtė ēėshtje balanci”, i tha ai BIRN-it, duke vėnė re se edhe Franca – vendi me popullsinė mė tė madhe myslimane nė Europėn Perėndimore – kishte provokuar debate tė ashpra pas miratimit tė ndalimit tė bartjes sė mbulesės nėpėr shkolla.

Rezistimi ndaj “sekularizmit”

Shpėrbėrja e Jugosllavisė socialiste u shoqėrua nga njė ringjallje fetare nė rajon. Kishat katolike dhe ortodokse nė Kroaci e Serbi tani janė mė tė forta nga ē’ishin para luftėrave tė viteve 1990-tė.

As Kosova s’ėshtė pėrjashtim. Anembanė vendit janė ndėrtuar xhami tė reja, shpesh tė financuara nga donatorė prej vendeve islamike.

Por, ashtu si pjesa tjetėr e rajonit, nacionalizmi i ka dhėnė formėn tė shkuarės sė afėrt, mė fort sesa besimit. Popullsia etnike shqiptare, mė e madhja nė Kosovė, shpesh e shihte veten si pakicė tė persekutuar brenda Jugosllavisė sė sunduar nga serbėt.

Nė fund tė viteve1990-tė, ata nė mėnyrė masive mbėshtetėn njė luftė guerile kundėr serbėve. Ndėrhyrja e NATO-s i zgjeroi synimet e asaj pėrpjekjeje dhe bindi shumė shqiptarė se aleatėt e tyre mė tė ngushtė ishin nė Washington dhe Bruksel.

Shumica e kosovarėve janė myslimanė dhe praktikojnė njė formė tė butė tė Islamit, me ngjyra nga tradita otomane dhe sufiste mistike. Shumica prej tyre duan ta shohin vendin e vet si njė vend laik brenda Bashkimit Europian, ashtu siē ėshtė e definuar edhe nė Kushtetutėn e Kosovės.

Pėr ata qė nuk shohin ndonjė kontradiktė mes besimit dhe vlerave liberale, shtimi i fanatikėve fetarė ėshtė trazues.

“Ėshtė e turpshme qė tė thuhet se kemi radikalė nė mesin tonė, sepse shumica e kosovarėve nuk i mbėshtesin tė tillėt”, thotė Luljeta Shala, ekonomiste nė Prishtinė. “Jemi pro-amerikanė, siē e dinė tė gjithė”.

Fanatikėt duket se ndikohen mė shumė nga interpretimet arabe tė besimit, sesa nga traditat osmane, qė janė mė tė zakonshme nė Kosovė. Ata shpesh quhen vahabistė apo salafistė, megjithėse shumica e tyre i hedhin poshtė kėto etiketime.

Kėta terma rrjedhin nga sektet e Arabisė Saudite qė janė bėrė sinonime tė Islamit puritan. Fanatikėt priren ta pėrshkruajnė vetveten si mbrojtės tė besimit qė i kundėrvihen imponimit tė sekularizmit “perėndimor” mbi Kosovėn.

Fuad Ramiqi, pėrfaqėsues i lėvizjes “Bashkohu”, thotė se grupi i tij favorizon protestat publike dhe rezistencė jo tė dhunshme pėr tė theksuar kėrkesat e veta. Ata janė ankuar pėr ndalimin e mbulesės nė shkolla, si dhe pėr rėndėsinė qė u jepet pėrmendoreve tė krishtera nė Prishtinė.

“Ne i kėrkojmė klasės politike… tė respektojė tė drejtat e shumicės myslimane nė Kosovė”, i tha ai BIRN-it. “Ata po diskriminojnė shumicėn, duke u pėrpjekur ta paraqesin veten si pro-perėndimorė”.

“S’mund tė jetė demokratik njė shtet qė ma imponon sekularizmin”.

Ramiqi thotė se sė pari e konsideron vetveten si mysliman, e pastaj si kosovar. Ai ka luftuar nė Bosnjė gjatė viteve 1990-tė dhe ishte nė bordin e anijes “Mavi Marmara”, e cila u zbulua nga ushtria izraelite nė vitin 2010, teksa dėrgonte furnizime humanitare te palestinezėt nė Gaza.

Ramiqi ėshtė tejet kritik ndaj Qeverisė sė Kosovės, si dhe ndaj Bashkėsisė Islame tė Kosovės. Megjithatė, ai kėmbėngul qė grupi i tij nuk e pranon dhunėn dhe nuk pėrbėn kėrcėnim pėr askėnd.

“Jemi tė kujdesshėm, sepse armiqtė tanė duan tė na portretizojnė si faktor destabilizues pėr rajonin”, thotė ai. “Nuk ka absolutisht asnjė rrezik nė dhėnien e tė drejtės dhe lirisė njerėzve pėr tė praktikuar besimin e tyre fetar”.

Reagimi sekular

Disa klerikė konservatorė kanė folur edhe kundėr asaj qė ata i konsiderojnė si kufizime tė njė shteti laik dhe rreziqet e njė shoqėrie tė pafe.

Por, ata hedhin poshtė sugjerimin se janė vahabistė. Krasniqi, imam i xhamisė kryesore nė Prishtinė, thotė se nuk beson nė asnjė dallim apo ndarje mes myslimanėve.

Ai nuk beson qė ka ekstremistė tė dhunshėm nė Kosovė. “Mė tregoni njė grup ekstremist, radikal vahabist”, kėrkon ai, nė mėnyrė retorike.

Mesazhi konservativ ka depėrtuar tek ndjekėsit nė zonat e varfra rurale, madje edhe pse ka provokuar reagim tė kosovarėve me botėkuptim laik.

Nė vitin 2010, Ajnishahe Halimi, njė aktiviste nga qyteti i Skenderajt, organizoi njė peticion kundėr njė imami tė njė fshati fqinj, i cili thuhej se i nxiste vajzat dhe gratė tė vinin mbulesė.

Peticioni i Halimit mori me mijėra nėnshkrime dhe mbėshtetjen e politikanėve vendas. “Kam pasur informacione se gratė e fshatit po mashtroheshin dhe se po mėsohej njė formė jotradicionale e Islamit”, ka thėnė ajo pėr BIRN-in.

Shumė nėnshkrues tė peticionit ishin tė shqetėsuar nga veprimet e imamit, tė cilat edhe pse nuk ishin tė jashtėligjshme gjykoheshin si pėrpjekje pėr t’u imponuar veshje fetare fėmijėve tė vegjėl.

Imami nė fjalė, Kastriot Duka, u dėbua nė Shqipėri, prej nga kishte ardhur nė mars tė vitit 2010.

Njė deklaratė nga Policia e Kosovės thotė se ai u dėbua sepse kishte shkelur kushtet e lejes sė qėndrimit, qė ishin dhėnė specifikisht pėr ndihmė humanitare.

“Leja e qėndrimit lėshohet pėr zhvillimin e veprimtarive humanitare dhe jo [pėr] veprimtari tė tjera, qė z. Duka ka zhvilluar nė vend”, thuhej nė deklaratė. Nuk ėshtė e qartė se a lidhej dėbimi i Dukės me ankesat nė peticion, apo jo.

Fshati Marinė ku kishte qėndruar Duka, ėshtė njė nga zonat mė tė varfra nė Kosovė. Rajoni ishte qendėr e konfliktit ndėrmjet luftėtarėve shqiptarė dhe forcave serbe dhe ka njė numėr tė madh tė vejash dhe familjesh pa baballarė.

Gjatė njė vizite nė Marinė kėtė verė, disa banorė flisnin mirė pėr imamin e dėbuar. Ata konfirmuan qė Duka iu kishte mbajtur leksione pėr islamin fėmijėve dhe thanė qė veprimet e tij ishin krejtėsisht nė pėrputhje me rolin e tij si klerik.

Puna e Dukės nė Marinė financohej nga njė organizatė bamirėse islamike britanike “Rahma Mercy”. Pėrfaqėsuesi i saj, Khalil Patel, thotė se organizata e tij i ka dhėnė ndihmė humanitare fshatarėve qysh prej luftės, mė 1999.

Ai tha se hixhabet u ishin ofruar vajzave qė po studionin besimin, por nuk kishin qenė tė detyrueshme pėr t’i veshur ato jashtė xhamisė. “Ne krijuam njė mjedis tė mrekullueshėm atje”, thotė ai. “U dhamė uniforma djemve dhe mbulesa vajzave.”

Prozelitizmi nuk ėshtė i paligjshėm nė Kosovė. Shumica e bamirėsive qė veprojnė nė vend kanė lidhje me institucione tė krishtera, apo myslimane, dhe pėrfshijnė haptas njė element fetar nė punėn e vet humanitare.

Myslimanėt konservativė nė gjithė rajonin, megjithatė, ankohen se nė tė shumtėn e rasteve atyre u vihet nofka e ekstremistėve.

Bekir Halimi, imam shqiptar, ka njė dyqan dhe shtėpi botuese nė Shkup, kryeqyteti i Maqedonisė fqinje, jo shumė larg nga Prishtina, mė pak se dy orė me makinė. Policia e bastisi pronėn e tij nė vitin 2008 dhe i konfiskoi kompjuterėt dhe materialet e tjera fetare.

Bastisja nė fillim u raportua nė shtypin vendas si goditje kundėr terrorizmit, megjithėse Halimi e kishte mohuar ēdo lidhje tė mundshme me radikalėt e dhunshėm. Policia mė vonė ia ktheu materialet e konfiskuara. Halimi s’u akuzua kurrė pėr asnjė shkelje, por ai thotė se dėmi ndaj reputacionit tė tij nuk ėshtė riparuar.

“Askush nuk raportoi nė lajme qė ne nuk ishim tė pėrfshirė nė radikalizėm”, thotė ai. Halimi beson se akuzat ndaj njerėzve si ai motivohen mė shumė nga rivalitete tė dobėta, sesa nga njė frikė e vėrtetė pėr ekstremizėm.

“Nuk ka rrezik pėr radikalizėm”

Disa kritikė tė ekstremizmit ankohen se janė sulmuar, apo qė u janė shkatėrruar pronat, pėr shkak tė pikėpamjeve tė tyre. Ata akuzojnė vahabistėt pėr banditizėm dhe frikėsim. Por, motivi i saktė pėr sulme tė tilla mbetet ende i paqartė.

Incidentet shfaqen sporadikisht – tri raste brenda njė periudhe trevjeēare – dhe vetėm njėri prej tyre rezultoi me pėrndjekje tė suksesshme ligjore.

Musli Verbani, ish-imam nė qytetin e Kaēanikut, zhvilloi njė predikim mė 2007, duke paralajmėruar xhematin pėr ekstremizmin. Menjėherė pas kėsaj, makinės sė tij tė parkuar iu vu flaka. Nė janar tė vitit 2011, njė person nga ai vend u dėnua pėr kėtė incident me tre muaj burgim.

Sulme tė tjerė kundėr njerėzve qė kanė folur kundėr ekstremizmit nuk kanė pėrfunduar me arrestime. Xhabir Hamidi, profesor i Fakultetin e Studimeve Islame dhe kritik i njohur i vahabistėve, u rrah nga njerėz me maska nė vitin 2008. Ai beson se ėshtė sulmuar pėr shkak tė bindjeve tė tij.

Osman Musliu, imam nga qyteti i Drenasit, u rrah brenda xhamisė nė vitin 2009. “Humba vetėdijen dhe mu thye dora”, tha ai pėr BIRN-in. “Gjithmonė kam folur kundėr vahabistėve nė mesin tonė”.

Njė zyrtar i lartė policor ka bėrė me dije se me kėto raste ėshtė marrė policia, porse nuk ka ende prova tė mjaftueshme pėr tė ngritur akuza pėr sulmet kundėr Hamidit dhe Musliut.

Musliu dhe Verbani thonė se u zhgėnjyen nga mosreagimi i Bashkėsisė Islame tė Kosovės ndaj sulmeve tė tyre. Tė dy thonė se institucioni duhej t’i kishte dėnuar sulmet ndaj anėtarėve tė saj, me mė shumė forcė.

Megjithatė, Ahmed Sadria, zyrtar i lartė nga Bashkėsia Islame e Kosovės, hedh poshtė pohimet qė institucioni duhej tė kishte bėrė mė shumė nė lidhje me sulmet, duke thėnė se kjo ėshtė detyrė e policisė.

“Nuk ėshtė e vėrtetė qė nuk kemi reaguar nė lidhje me rrahjet. U kėrkuam autoriteteve tė gjejnė se kush i kreu ato”, thotė ai, pėr tė shtuar se sulmet ishin shqetėsuese, porse motivet pas tyre mbesin tė paqarta.

“Nuk mund tė lejojmė qė kjo tė kthehet nė dukuri”, thotė ai, “por unė s’mund tė komentoj mbi kėto raste, pa i ditur arsyet [e sulmeve]”.

Zyrtarėt e ligjit nė Kosovė thonė se e mbajnė njė sy ēelė mbi fanatikėt islamistė dhe janė vigjilentė pėr ēdo kėrcėnim tė mundshėm tė sigurisė.

“Ka pasur disa arrestime, tė pėrcjella nga hetime tė departamentit tė terrorizmit”, thotė Shpend Maxhuni, shefi i policisė nė Kosovė.

Megjithatė nuk ka pasur ndonjė dėnim tė shquar pėr terrorizėm. Shumica e njerėzve tė dyshuar pėr ekstremizėm janė akuzuar pėr mbajtje tė paligjshme tė armėve, njė problem i pėrhapur nė vend dhe relativisht shkelje e vogėl.

Zyrtarėt kosovarė tė sigurisė, nė kushte anonimiteti, i thanė BIRN-it se ekstremistėt e dyshuar kanė qenė nė mbikėqyrje nė 30 nga 650 xhamitė e vendit.

Kėta zyrtarė kanė bėrė me dije se kishin hetuar shtatė imamė pėr dyshim tė nxitjes sė radikalizmit. Megjithatė, nuk ishte ngritur asnjė akuzė kundėr ndonjėrit prej klerikėve.

Shumica e imamėve nė listėn, tė cilėn e ka parė BIRN-i, punojnė nė xhamitė nėn kontrollin e Bashkėsisė Islame tė Kosovės.

Sadria, zyrtari i lartė i bashkėsisė, hodhi poshtė ēdo sugjerim qė nė xhami tė kenė depėrtuar radikalė tė rrezikshėm.

“Nuk shoh ndonjė rrezik kėtu dhe nuk ka nevojė tė theksohet kjo ēėshtje”, i tha ai BIRN-it.

Edhe pse s’ka pasur dhunė serioze ekstremiste nė Kosovė, disa ekspertė besojnė se autoritetet duhet tė vazhdojnė tė dėgjojnė me kujdes se ēka po thonė fanatikėt, edhe nė mungesė tė ndonjė veprimtarie ilegale.

“Do tė thosha se shprehjet e urrejtjes dhe predikimet radikale, ekstremiste, definitivisht mund tė ēojnė drejt dhunės”, thotė Usama Hasan, hulumtues i njohur nė “Quilliam Foundation”, njė institut i Londrės qė bėnė fushatė kundėr ekstremizmit. Hasan tregon raste kur myslimanėt britanikė janė radikalizuar pėrmes predikimeve.

Megjithatė, legjislacioni nė kėtė fushė shpesh mund tė jetė e mjegullt, bile edhe nė Britaninė e Madhe. Ndėrkohė qė nxitja pėr dhunė ėshtė e paligjshme, ligjet e lirisė sė fjalės i japin liri tė madhe kritikave tė bazuara mbi arsye fetare.

Pėr t’u kthyer nė Prishtinė, fanatikėt nga lėvizja “Bashkohu” e Ramiqit vazhdojnė ta shfaqin armiqėsinė e tyre kundrejt zyrtarėve shtetėrorė.

Mė 8 tetor tė kėtij viti, ceremonia pėr hedhjen e gurthemelit tė xhamisė sė re nė Prishtinė u ndėrpre pėr pak kohė nga njė grup prej kėsaj lėvizjeje, qė kishin mjekrat dhe pantallonat tradicionale tė fanatikėve.

Aktivistėt fishkėllyen dhe bėrtitėn gjatė fjalimit tė presidentes, pėr t’u larguar mė pas nga policia.
avatar
Zattoo

692


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Trigon prej 24.12.12 20:31

Ne Kosove nuk ka vehabista ka vetem muslimane,ndersa shkrimet jane sigurisht nga armiqte e islamit por ta dini nje gje sa me shume qe sulmohet islami aq me shume forcohet dhe perhapet.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



359


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Tanki prej 24.12.12 20:41

VEHABIZMI dhe Radikalizmi Islamik jan : ''KANCERI i Ballkanit''
avatar
Tanki

Njeriu ne krahasim me Mendimet e tij eshte sikur se nje fije peri e zhytur posht ne Oqean

223


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Luli prej 24.12.12 20:53

Trigon shkruajti:Ne Kosove nuk ka vehabista ka vetem muslimane,ndersa shkrimet jane sigurisht nga armiqte e islamit por ta dini nje gje sa me shume qe sulmohet islami aq me shume forcohet dhe perhapet.

hahahahaahhahahahahhahha
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Marlend prej 25.12.12 3:43

nqs asht kshtu turp te ken ata kosovar qe kan fillu me ndjek ket rrug...nji dit kan per t'thy qafen si shum tjer neper bot...
avatar
Marlend

toleranca eshte celesi drejt zhvillimit

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Marlend prej 25.12.12 3:44

se harrova,pritni sa t'vin Pllumi se jau spjegon ai....pershumvjet Krishtlindjet
avatar
Marlend

toleranca eshte celesi drejt zhvillimit

127


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Trigon prej 25.12.12 19:16

Luli shkruajti:
Trigon shkruajti:Ne Kosove nuk ka vehabista ka vetem muslimane,ndersa shkrimet jane sigurisht nga armiqte e islamit por ta dini nje gje sa me shume qe sulmohet islami aq me shume forcohet dhe perhapet.

hahahahaahhahahahahhahha

ti vetem qesh nga cinizmi por kjo eshte e verteta.Ki me pa edhe vet qe islami sado qe sulmohet prap ai qendron edhe me fuqishem dhe perhapet edhe me shume.
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



359


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Kill me prej 26.12.12 19:59

Keto vitet e fundit jane shtuar shume,keta paguhen mire,dhe jetojne lluks,vetem ta shkaterrojne Kosoven
avatar
Kill me

240


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Arb prej 27.12.12 1:04

Kill me shkruajti:Keto vitet e fundit jane shtuar shume,keta paguhen mire,dhe jetojne lluks,vetem ta shkaterrojne Kosoven
Sa do qe te paguhen , ato nuk i sjellin dem as Kosoves, por as Islamit.
Megjithe se une nuk di (te pakten askush deri me sot nuk eshte prononcuar publikisht) se ata marin te holla. Por edhe sikur te marin, eshte vetem kryesia e tyre, kurse te tjeret me shume gjase mund te jene te sinqert ne veprim por te manipuluar.
Gjithsesi, vehabizmi eshte nje lloj flame qe mbine ne disa vende, por gjithmone jane te pa-demshem dhe "vdesin" para se te arrijen cakun e tyre. Sepse jane te vegjel dhe te pa-perfillshem.

Por, eshte shqetesues fakti, se kur islamofobet flasin per Islamin, ata gjithmon i referohen kesaj shkalle te njerzive, duke i pergjithsuar ne gjith popullin! Por Islami i mirfillt eshte pa te meta, edhe pse vehabizmi ne esence deshiron t'i shtoje "ca te meta"...


Edituar pėr herė tė fundit nga Arb nė 27.12.12 1:06, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : n.)
avatar
Arb

125


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Vehabizmi rrezik pėr Islamin dhe botėn

Mesazh  gjilanasi prej 28.03.14 17:35

Dijetarėt e universitetit mė tė vjetėr islam: Vehabizmi rrezik pėr Islamin dhe botėn



Dijetarėt e Al-Azharit, universitetit mė tė vjetėr islam, si dhe ekspertet e specializuar mbi lėvizjet islame kanė vėrtetuar dhe deklaruar se vehabizmi si mendim, ideologji dhe lėvizje pėrbėn armikun mė tė rrezikshėm pėr myslimanet dhe botėn dhe se rreziku i saj nuk ėshtė me i vogėl se i sionizmit, meqė pėrqafon mendime dhe sjellje qė nxisin dhunė, terror, urrejtje si dhe mėnyrėn e lehtė e tė tė akuzuarit pėr jobesimtarė ndaj gjithė atyre qė nuk pajtohen me mendimet e tyre

Sipas kėsaj ėshtė obligim fetar qė t'i kundėrvihemi kėsaj ideologjie dhe ithtarėve tė saj me tė gjitha mjetet e mundshme dhe poseduese.

Kjo u cek nė simpoziumin islam qė u mbajt nė Kairo tė Egjiptit me temėn ( Vehabizmi: Rrezik pėr islamin dhe boten), ku me punimet dhe debatet e tyre morėn pjese, Dr. Abdurrahman Es-Sebki nga dijetarėt e Al-Azharit; mendimtari Dr. Ahmed Es-Sajih, profesor i Akides dhe filozofisė ialame nė Al-Azhar; Kėshilltari Ahmed Abduhu Mahir nga dijetarėt e mėdhenj dhe ekspert i lėvizjeve islame nė Egjipt; Profesor Abdul Fetah Asakir mendimtar i njohur islam. Dr, Alij Abu El-Xhevad ekspert i shkencave tė levizjeve islame, si dhe njė grup dijetarėsh, mendimtarėsh dhe ekspertė tė ndryshėm.

Kėshtu, ky simpozium pėrfundoi me disa porosi dhe rezultate ndėr tė cilat mė tė veēanta ishin:

1- Ekspertėt dhe dijetarėt me punimet dhe debatet e tyre vėrtetuan se vehabizmi si thirrje ideologji dhe mendim ngrihet mbi bazėn e mohimit tė tjetrit dhe tė tė akuzuarit pėr jo besimtarė dhe se kjo lėvizje rrezikon sigurinė e myslimaneve nė mbarė shtetet e botės islame, duke u bazuar nė mendimet qė janė vėrtetuar tek vehabizmi siē janė mendimet terroriste kriminele tė nivelit tė lartė tė rrezikut, mendime qė nxisin rininė islame pėr tė akuzuar tjetrin me kufėr, pėr tė terrorizuar shoqėrinė dhe udhėheqėsit pėr shkaqe me banale, se bota bashkėkohore nuk ka vuajtur nga asnjė organizim apo thirrje ashtu siē vuan nga vehabizmi, sikur tė mos ishte nė pyetje mbėshtetja financiare e Arabisė Saudite, vehabizni nuk do tė ishte pėrhapur dhe sikur tė mos ishte hipokrizia amerikane nė mbėshtetje tė vehabizmit, atėherė do tė ishte shumė lehtė t’i kundėrvihet dhe tė zhduket kjo lėvizje, por se Amerika dhe Arabia Saudite pėrfitojnė nga ky devijim ideologjik, i cili me pa tė drejtė i pėrshkruhet islamit, pėr ta terrorizuar botėn.

2- Tė pranishmit nė kėtė simpozium vėrtetuan se vehabizmi ka qėndrim negativ ndaj gruas, diturisė, muzikės dhe ndaj tė gjitha arteve, ndaj tė krishterėve, si dhe gjithė medh’hebeve (shkollave juridike islame) dhe grupeve islame, kėshtu vehabizmi ėshtė thirrje nė injorancė dhe se shumica e trashėgimisė vehavbiste ėshtė e ngritur mbi idenė e terrorit ideologjik e fetar dhe mbi kundėrshtimin dhe luftimin e aktuales dhe mendjes. Pėr kėtė shkak disa e konsideruan si fe qė dallon nga feja islame, fe qė thėrret nė terror dhe vrasje nė emėr tė Pėrendisė, kurse Pėrendia ėshtė i pastėr nga kjo, dhe se ajo qė ndodhe ne Irak, Afganistan bile edhe nė Saudi, e cila ėshtė kujdestare e kėsaj lėvizjeje, nuk ėshtė tjetėr pos vrasje dhe terror, e cila na e vėrteton se ne grindemi pėrpara njė thirrje kriminele e jo pėrpara thirrjes islame qe ėshtė e shquar si tolerante dhe mesatare.

3-Dijetarėt dhe ekspertėt e pranishėm kėrkuan domosdoshmėrinė e pėrgatitjes sė njė strategjie islame nė nivel botėror kulturore, politike pėr t’iu kundėrvėnė vehabizmit dhe se Al-Azahri duhet tė ketė rol nė gjithė kėtė pėr shkak se ėshtė institucioni mesatar islam para se tė bjerė nė duart e vehabistave dhe nė duart e atyre tė ashtequajturit thėrras tė rijnė nga radhėt e selefive ekstremė, Al-Azhari si institucion i dritės, mesatares ka mundėsi t’i kundėrvihet fuqishėm kėtij fenomeni radikal ekstrem vehabist qė kundėrshton shpirtin islam.

GazetaExpress
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  gjilanasi prej 28.03.14 18:01

Pikat dalluese tė Vehabizmit



Kishin kaluar pesė shekuj pas Isa a.s. ndėrsa njerėzimi jetonte nė errėsirė, pastaj lindi drita e njerėzimit Muhamedi a.s. i cili zhduki errėsirėn dhe mbuloi njerėzinė me dritė, mėshirė dhe paqe, pajtoi arabėt e pėrēarė, i unifikoi ata, rregulloi sistemin shoqėrorė, largoi injorancėn dhe idhujtarinė. Prej kohės sė Muhamedit a.s. deri nė shek. XVIII islami ishte superfuqi botėrore. Ēdo kund ku depėrtonte islami sillte freski nė zemra, qetėsim nė shpirtra, tolerancė ndėr njerėzore, lumturi, zhvillim kulturorė, ekonomik dhe teknologjik.

Mirėpo, nė pjesė e Nexhdit tė Arabisė Saudite u paraqit njė njeri, i cili solli ide tė reja ide tė cilat krijojnė urrejtje, pėrēarje, mostolerancė, ide tė cilat ndajnė fėmijėt nga prindėrit, farefisin nga farefisi dhe shoqėrinė nga shoqėria.

Pėr t'i dalluar idetė e Vehabizmit kam sjell shtatė pika dalluese tė ideologjisė sė tyre, e ato janė:


Pika e parė: Dallimi nė ēėshtje tė akides (besimit)

Ideologjia Vehabiste: Zoti ka formė dhe trup, zė vend dhe hapėsirė, dhe se cilėsitė e Zotit janė cilėsi qė zėnė vend, ka drejtim, ngrihet dhe zbret, po ashtu ulet. Ibni Tejmije duke qenė nė minber ka thėnė: "Pėrendia zbret nė qiellin e tokės siē zbres unė nga kjo shkallė e minberit nė njė shkallė mė poshtė dhe ka zbrit njė shkallė mė poshtė". Ibn Tejmije ka thėnė: "Zoti i Lartmadhėruar ulet, dhe me vete e ulė edhe Muhamedin, tė dėrguarin e Tij mbi arsh".

Pėrderisa Ehlu suneti dhe xhemaati: Siē tregon Tahaviju se: "Kush e cilėson Pėrendinė me kuptim tė cilėsive tė njeriut, ai ėshtė pabesimtarė". Imam Ahmedi ka thėnė: "Kush beson dhe thotė se Pėrendia ėshtė trup ai ėshtė pabesimtarė", po ashtu ka thėnė: "Ēka do qė tė mendosh, Pėrendia ėshtė e kundėrta e asaj ēka mendon".


Pika e dytė: Dallimi pėr Muhamedin s.a.v.s.

Ideologjia Vehabiste ėshtė si vijon:

- Kush thotė "O Muhamed" ai ėshtė pabesimtarė, sepse thėrret tė vdekurin e Muhamedi a.s. ėshtė i vdekur.
- Salavatet me zė pas ezanit, janė bid'at dhe ndalohet.
- Salavatet nė namaz janė tė ndaluara, bid'at.
- Salavatet me zė pas namazit janė tė ndaluara.

Ndėrsa sa i pėrket ehli sunetit dhe xhemaatit:

- Salavatet lejohen pas ezanit edhe me zė edhe pa zė, por mė e vlefshme ėshtė pa zė, duke mos sjell vendim tė prerė pėr moslejimin me zė, ndėrsa Abdul Vehabi e ka mbyt myezinin i cili ka thirrur me zė salavate pas ezanit.


Pika e tretė: Dallimi rreth ēėshtjes sė vizitės sė varrit tė Muhamedit s.a.v.s.

Vehabijtė mendojnė se: Ndalohet vizita e varrit tė pejgamberit s.a.v.s. dhe vizita e bashqes sė xhenetit (Revdatu Nebij), po ashtu ndalohet edhe shkurtimi i namazit nė atė udhėtim, se udhėtimi i tillė ėshtė udhėtim mėkati.

Ndėrsa sa i pėrket ehli sunetit dhe xhemaatit: Vizita e varrit tė pejgamberit s.a.v.s. nuk ėshtė pjesė pėrbėrėse e Haxhit, por ėshtė prej veprave tė vlefshme (fadail).

Vehabijtė: Ndalojnė qė tė falet namazi nė xhami ku ka varre tė ndonjė pejgamberi, Evlija e apo shehidi, kėshtu qė mendimi i tyre ėshtė qė sa mė shpejt tė jetė e mundur tė hiqet kupola mbi varrin e Muhamedit s.a.v.s. ose edhe tė largohet varri i Muhamedit a.s. nga xhamia e tij.

Vehabijtė: Duke u nisur nė parimin se Muhamedi s.a.v.s. nuk e ka festuar ditėlindjen e tij thonė se festimi i ditėlindjes sė tij ėshtė bid'at, i cili bid'at tė shpie nė humbje dhe nė xhehenem. Ideologjia Vehabiste ėshtė se mishi i cili shtrohet me rastin e manifestimit tė ditėlindjes sė Muhamedit s.a.v.s. apo tė Mevludit ėshtė mė i keq dhe mė haram se mishi iderrit.

Ndėrsa nė traditėn tonė: Manifestimi i ditėlindjes sė Muhamedit s.a.v.s. ėshtė bė qė tė shtohet dashuria ndaj Muhamedit s.a.v.s. tė mėsohet jeta e tij, tė praktikohet rruga e tij, tė mėsohen gjeneratat e reja pėr jetėn dhe veprėn e Muhamedit s.a.v.s..


Pika e katėrt: Dallimi nė festimin e festava

Vehabijtė: Ndalojnė manifestimin e ditės sė hixhretit tė pejgamberit s.a.v.s. tė natės sė Israsė dhe Miraxhit, tė natės sė Beratit, tė fitores sė Bedrit, bile ndalojnė edhe manifestimin e natės sė njėmijė netėve, pra tė natės sė "Lejletul Kadrit", sepse manifestimi i kėtyre festave ėshtė bid'at dhe ėshtė nė kundėrshtim me besimin.

Ndėrsa Jovehabijtė mendojnė se: Tė gjitha kėto manifestime nuk janė ibadete (adhurime) por qė pėrkujtimi i tyre sjell freski dhe pėrkujtim pėr zemra, sepse pėrkujtimi u bėnė mirė dhe u sjell dobi besimtarėve. Tradita e festimit tė festave nuk ėshtė bė qė tė bėhet bid'at, tė futet diēka e re nė fe, por qė kėto festa tė jenė shkak pėr tė mėsuar vlerėn e kėtyre ditėve, tė kėtyre netėve dhe asnjėherė nuk janė konsideruar se janė pjesė ibadeti (adhurimi).


Pika e pestė: Tė gjithė muslimantė e dinė se shtyllat e islamit janė pesė

- Tė shqiptuarit e shehadetit
- Falja e namazit
- Dhėnia e zekatit
- Agjėrimi i Ramazanit dhe
- Kryerja e haxhit pėr ata tė cilėt kanė mundėsi.

Mirėpo vehabijtė kanė shtuar edhe shtylla tjera:

- Pantolonat e shkurtra
- Misvakin vazhdimisht nė gojė e nė duar qė tė luhet me tė si lodėr
- Tė lėshuarit e mjekrės
- Shtetet Islame janė shtete tė pabesimit.

Ndėrsa Shtyllat e Islamit, janė shtylla tė cilat i ka pėrmend Muhamedi s.a.v.s..

Ndėrsa sa i pėrket: "pantallonave tė shkurtra, misvakut, tė lėshuarit tė mjekrės", kėto janė ēėshtje pėr tė cilat dijetarėt islam e kanė dhėnė vlerėsimin e tyre, por jo duke i kategorizuar ashtu siē mendojnė vehabijtė.


Pika e gjashtė: Dallimi nė konceptin e tė pranuarit tė medhhebeve

Vehabijtė: Jo vetėm se nuk i pranojnė katėr medhhebet, por pasimin e medhhebeve e llogaritin "shirk" (idhujtari). Nga kjo pasimin e medh'hebit Hanefij tek ne e konsiderojnė idhujtari (shirk).

Ndėrsa ne i takojmė medhhebit Hanefij: Dhe tė parėt tanė e kanė mėsuar dhe e kanė praktikuar kėtė medhheb, duke i pranuar edhe medhhebet tjera, por qė medhhebet tjera zbatohen nė vendet tjera pasi qė edhe tė parėt e vendeve tė tyre i kanė mėsuar ato medhhebe nė vendet e tyre. Bazuar nė kėtė shumė veprime si nė namaz, agjėrim, dhe haxh jo vetėm qė nuk i pranojnė por i konsiderojnė bid'ate, shprehjet e tyre janė: "bid'at, kufr dhe shirk", nevojė e panevojė.

Krerėt e BIK-ut kanė filluar nė disa raste tė thonė se ka filluar njė qasje pak mė ndryshe, por e vėrteta ėshtė se ėshtė krejtėsisht ndryshe nė koncept, sepse pasimi i medh'hebit Hanefij, apo edhe tė ndonjė medhhebi tjetėr sipas vehabive ėshtė bid'at.


Pika e shtatė: Prijėsi i Vehabijve

Abdul Vehabi ka thėnė: "Kush pranon ftesėn tonė, atij i takon ēka ėshtė e jona, dhe ēka ėshtė e jona ėshtė e tij, e kush nuk pranon ftesėn tonė ai ėshtė pabesimtarė dhe lejohet tė vritet".

Ndėrsa Selefu Salih: Ėshtė i pastėr nga mendimet e ideologjisė sė Abdul Vehabit, i cili ėshtė veēuar, ėshtė ndarė nga programi i Selefu Salih. Tė parėt tanė kanė jetuar nė paqe, tė lumtur dhe nė tolerancė me myslimanėt dhe me jo myslimanėt dhe kėtė tolerancė na kanė trashėguar deri mė sot.

Sa mė shumė qė do tė paraqiten dhe do tė pėrhapen idetė vehabiste, aq mė i vogėl do tė jetė numri i tyre, sepse vehabijtė mbėshtillen nėn termin e selefizmit ndėrsa Selefu Salih ėshtė i pastėr ndaj veprimeve tė tyre.


Shkroi: Dr. Musli Vėrbani
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  Trigon prej 28.03.14 21:52

te gjitha keto jane shpifje e islamofobėve
avatar
Trigon

Ėshtė mė mirė qė tė mos dish diēka qė tė shtyn ta dish se sa tė dish diēka qė tė bėn ta harrosh.



359


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Sekti i Vahabive

Mesazh  gjilanasi prej 28.03.14 21:57

Trigon shkruajti:te gjitha keto jane shpifje e islamofobėve

ashtu eshte zoti vehabist,
e keqja eshte se ju jeni vegla te lojes se ēifuteve dhe amerikaneve dhe nuk jeni te vetedijshem per kete si shume dele tjera.
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Malajzia ndalon me ligj Vahabizmin

Mesazh  Berti69 prej 25.08.14 0:53



Malajzia, zyrtarisht ka ndaluar fenė vehabiste e pėr disa drejtimin vehabist.

Sot ėshtė nxjerr vendim zyrtar nga zyra pėr ēėshtje fetare nė njė provincė tė Malajzisė se ndalohet rreptėsisht pėrhapja apo shpėrndarja e ēfarėdo ideje Vehabiste nga ata tė ashtuquajturit Selefi.

Myftiu zyrtar nė Qeverinė e Malajzisė ka vėrtetuar se Ehlu Suneti dhe Xhemati janė vetėm ata qė janė nė drejtimin Esh'ari Maturidi dhe vetėm me kėtė besim tė drejtimit Esh'ari Maturidi lejohet tė punohet qė ėshtė besimi i Ehlu Sunetit dhe Xhematit.

"Disa na thoshin se s'ka vehabizėm disa madje thoshin se tash nė kėtė kohė as qė ekziston fare vehabizmi, ja tani me vendime zyrtare shtetėrore islame ndalohet decidivisht. Thuhet se Vehabizmi qė nėnkupton se nuk ėshtė pjese e Fesė sė pastėr Islame. URIME le tė vazhdoi edhe nė vendet tjera ku ka mysliman", ka shkruar ai nė Facebook.

avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi