Luftė nė Europė mė 2018!

Shko poshtė

Luftė nė Europė mė 2018!

Mesazh  clee prej 01.07.12 0:01



Historiani britanik, Dominic Sandbrook parasheh se nė vitin 2018 nė Europė do tė shpėrthejė njė luftė e madhe. Skenari i tij parasheh invadimin e Francės nė Britani, hyrjen e Gjermanisė nė Greqi dhe marshimin e tankeve ruse nė vendet baltike, transmeton Dayli Mail.

Sandbrook pohon se nė kėtė luftė Franca do tė sulmojė Britaninė, tanket ruse Letoninė, ushtria gjermane Greqinė.

Pas deklaratės sė kancelares gjermane, Angela Merkel, se dėshtimi i euros do tė mund tė provokojė luftė nė Europė, Sandbrookpohon se “lufta edhe ashtu ėshtė para derės” dhe se do tė fillojė mė 29 tetor tė vitit 2018.

Ky historian parasheh se gjatė shkurtit tė vitit 2012 protestat kundėr masave tė kursimit nė Greqi do tė shndėrrohen nė luftė nėpėr rrugė dhe se njė muaj mė vonė Greqia do tė shpallė se tėrhiqet nga eurozona.

Pas kėsaj do tė pasojė shkatėrrimi i bursave europiane, qė, sipas pohimeve tė tij, do ta shfrytėzojnė gjermanėt pėr fillim tė “okupimit tė Greqisė”.

Nė verėn e po kėtij viti nisin problemet edhe nė Itali. Protestat masive nė qytetet e mėdha do tė shndėrrohen nė kryengritje tė vėrtetė tė popullit dhe Slvie Berlusconi do tė dėrgojė ushtrinė pėr tė vendosur rendin, konsideron ai.

Pas bombave tė para nė bakat e Romės, Milanos e tė Torinos, Berlusconi do tė kėrkojė ndihmė nga Europa, kurse thirrjes sė tij do t’i pėrgjigjet vetėm Nikolla Sarkosy, i cili kolegut tė tij italian do t’i dėrgojė ndihmė 15 m,ijė ushtarė francezė.

Nė korrik tė vitit 2012 nė njė bankė tė Frankfurtit vriten tre persona, kurse njė muaj mė pas 15 njerėz do tė vdesin nė Dublin. Gjatė shtatorit nga shpėrthimet nė gjithė Londrėn do tė vdesin 36 persona, parasheh Sandbrook.

As viti 2013 s’do tė jetė mė mė i mirė. Nė samitin e fundit tė BE-sė nė Bruksel, nė mars tė vitit 2013, popujt mė tė vegjel europian do tė nisin kundėrshtimet ndaj kėrkesės sė Gjermanisė qė tė miratohen masa edhe mė rigoroze kursimi.

Tensionet do tė pėrfshijnė gjithė Europėn. Skinheadsit e marrin punėn nė duart e veta nė Madrid e Budapest, ku tė huajt dhe imigrantėt janė viktima tė dhunės.

Nė pranverė tė vitit 2014 nė Spanjė gjatė protestave tė pėrgjakshme do tė vdesin 63 persona, por opinioni do tė jetė mė i preokupuar me zhvillimet nė lindje.

Kriza nė Letoni mbėrrin kulmin – papunėsia ėshtė mė e madhe se 35 pėr, dhe duke qenė ēdo i treti banor i kėtij vendi me pėrkatėsi kombėtare rus, frustrimi ekonomik shndėrrohet shpejt nė konflikt ndėrnacional.

Pas disa ditėsh konfliktesh tė pėrgjakshme rrugėve tė Rigės, mė 12 gusht tė vitit 2015 ushtria ruse kapėrcen kufirin leton. “Rusėt kanė ardhur qė tė kthejnė paqen” , do tė thotė mė 2015 Vlladimir Putin nė Letoni, por popullit tė vet do t’ia thotė “tė vėrtetėn pėr situatėn”.

“Kriza europiane ėshtė rast pėr Rusinė. Ditėt e poshtėrimit janė pas nesh, perandoria jonė do tė pėrtėrihet”, do t’u thotė Putin rusėve.

Europa dhe NATO-ja nuk u “lodhėn” shumė qė t’i ndihmojnė Letonisė, kėshtu qė trupat ruse gjashtė muaj mė vonė hyjnė nė Estoni, kurse nė mars tė vitit 2016 edhe nė Lituani, Bjellorusi dhe Moldavi.

Nė verėn e tė njėjtit vit Sarkosy, duke e parė veten si njė “reirkanim tė Napoleonit”, do tė ndryshojė Kushtetėn e Francės nė mėnyrė qė pėr herė tė tretė me radhė tė mund tė zgjidhet president.

“Kriza u shfaq nė Londėr”, do tė thotė Sarcozy gjatė intervistės nė televizionin francez nė gusht tė vitit 2016. Luftės sė pėrgjithshme, parasheh Sandbrook, do t’i paraprijė fjalimi i tij nė Vichy pesė ditė para Krishtlindjeve katolike mė 2016, duke bėrė me dije se tė gjithė nė BE duhet tė pranojnė euron, dhe se “britanikėve duhet t’u thuhet se vendin e kanė nė Europė, qoftė edhe me forcė”.

Tensionet shtesė midis Francės dhe Britanisė do tė ndodhin pas shpėrthimit tė konflikteve nė Belgjikė ndėrmjet valonėve e flamanėve. Britania do tė dėrgojė nė Belgjikė forcat paqeruajtėse, por forca do tė dėrgojė edhe Sarcozy.

Konflikit ndėrmjet Britanisė e Francės nė Belgjikė do tė jetė shkas pėr luftė dhe do tė shkaktojė invadimin e Francės nė Britani nė vitin 2018.

Nė anėn e Francės do tė rreshtohen Spanja e Italia, kurse financiarisht do ta ndihmojnė gjermanėt dhe rusėt. Britanikėt do tė mbesin fill vetėm meqė do t’i braktisen edhe nga amerikanėt.

Nė Skoci pastaj 70 pėr qind e qytetarėve nė njė referendum do tė deklarohen pėr pavarėsi, kurse IRA e vėrtetė sėrish, gati ēdo ditė, bėn sulme me bomba nė Irlandėn Veriore.

“Koha ėshtė tė fshijmė njollėn nga Vaterllo”, do tė thotė Sarcozy dhe do tė fillojė invadimin e Britanisė, e cila mė 2017, pėr shkak tė pakėsimit tė buxhetit, do tė ketė vetėm 875 mijė ushtarė.

clee

47


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi