Drogat Psikoaktive

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Drogat Psikoaktive

Mesazh  xxxadixxx prej 20.06.12 23:55




Drogė ėshtė qdo substancė e huaj kimike qė ndryshon funksionimin e njė sistemi biologjik. Shumė substance mundė tė shėrbejnė si droga, pėrfshirė qetėsuesit e dhimbjeve, alkoolin, nikotinėn, kafeinėn, antibiotikėt, drogat klinike, dhe drogat e paligjshme psikoatktive. Njė drogė psikoatktive shkakton n dryshime tė sjelljes e njohjes, duke modifikuar vetėdijen e ndėrgjegjėshme.

Psikofarmokologjia ėshtė shkenca qė studion ndikimet e drogave psikoaktive te sjellja dhe njohja. Disa droga psikoaktive, si alkooli, nikotina dhe opiumi janė konsumuar pėr shekuj me radhė. Tė tjera si qetėsuesit, janė product I hulumtimeve mjekėsore tė kohėve tė fundit. Tė tjera si LSD-ja dhe PCP-ja janė shfaqur nė tregun e paligjshėm nė kėto dekadat e fundit. Sic u tregua dhe mė parė, njerėzit, kanė qenė gjithmonė tė interesuar pėr tė krijuar gjendjet e ndryshuara tė ndėrgjegjes nėpėrmjet drogave.
Nga pėrdorimi I pėrsėritur I njė droge, njė njeri mmund tė bėhet I varur psikologjikisht dhe fiziologjikisht prej saj. Tek njė person ėshtė shfaur varėsia psikologjike kur ai e dėshiron fort njė drogė ndonėse ajo shpesh lidhet me tė mėsuarit se efekti I drogės ėshtė I kėndshėm ose I efektshėm pėr tė ndihmuar nė pėrballimin e problemeve. Disa droga shkaktojnė varėsi fizike, njė gjendje kjo nė tė cilėn trupi I pėrdoruesit tė rregullt bėhet biokimikisht I varur nga drogat.

Varėsia fizike karakterizohet nga duresa dhe tėrheqja. Pėrdorimi I zakonshėm I disa drogave qon nė duresė, nė tė cilėn kėrkohen doza gjithnjjė e mė tė mėdha tė drogės pėr tė prodhuar tė njejtin efekt. Nė rast se personi I varur prej drogės e ndėrpret pėrdorimin e saj, ai do tė pėrjetoj simptomat e tėrheqjes, qė janė reagime fizike shumė tė pakėndėshme. P.sh me Heroinė simptomat e tėrheqjes pėrfshijnė: vjellje, diarre, humbje oreksi, ankth, djersitje; me alkoolin ato mund tė pėrfshijnė tė pėrziera, pagjumėsi dhe nganjėherė halucinacione dhe kriza. Nė kėtė pjesė ne do tė shqyrtojmė tipat kryesorė tė drogave psikoaktive. Kėto zkonisht ndahen ne pesė kategori, bazuar nė atė se si ndikojnė ato te sjellja, dhe pėrfshijnė depresantėt, opiatet, stimuluesit, psikedeliket deh drogat antipsikotike.

Depresantėt

Depresantėt (ose hipnotikėt-qetėsues) janė droga me veprim nė sistemin nervor qėndror, qė kanė njė efekt qetėsues, ose gjumėdhėnės. Grupi I pėrgjithshėm pėrmbledh alkoolin, anestezikėt (si p.sh, eteri), barbituratet, drogat kundėr ankthit, dhe qetėsuesit (sic janė Libriumi dhe Valiumi). Nė sasi tė vogla, depresantėt prodhojnė efekte qetėsuese. Nė doza tė mėdha, atom und tė japin gjumė dhe, nė doza akoma mė tė mėdha, gjendje kome dhe vdekje.
Ėshtė e rėndėsishme tė theksohet se depresantėt japin efekte shtesė. Kėshtu, nė rast se poėrdorni barbituratet dhe gjithashtu pini alkool, ju do tė pėrgjumeni tej mase . Tė gjithė depresantėt prodhojnė ndjenja eksitimi kur jepen nė doza shumė tė vogla, sepse ato ndikojnė te sinapset frenuese, para atyre eksituese, nė tru.

Alkoolo ėshtė droga depresante qė sot pėrdoret mė shpesh. Nė kultura tė ndryshme nė te gjithė botėn, alkooli etilik pranohet gjerėsisht si njė intoksikant I ligjshėm. Ndėrkohė qė ai ndryshon gjerėsisht nė pėrqėndrimin, nga mė pak se 6% te birra deri ne 50% nė pijet e forta. Ajo qė ka rėndėsi ėshtė sasia absolute nė rrymėn e gjakut. Alkooli kalon shpejt ne rrymėn e gjakut prej stomakut dhe zorrėve, pastaj metabolizohet nė mėlqi, ku kthehet nė dioksid karboni dhe ujė
Alkooli ndikon te individėt nė mėnyra tė ndryshme, nė varėsi tė personalitetit dhe trashėgimisė…

Barbituratet . barbituratet janė droga qė mund tė pėrdoren pėr qetėsim tė lėhtė (amobarbital) anestezi (metoheksitali), dhe pėr trajtimin e pagjumėsisė (Nembutal ose Sekonal), ose ankthi (Fenobarbitali). Ata shtensionojnė muskujt, prodhojnė njė gjendje euforie, dhe me shtimin e dozave, gjumė. Kėrkimet shkencore tregojne se barbituratet veprojne te neropinefrina neutransmetuese e zgjimit…Ato shkaktojne varėsi tė madhe ndaj tyre, duke zhvilluar te pėrdoruesit si varėsi fizike ashtu edhe duresė. Mbidoza e barbiturateve mund tė qojnė ne koma ose vdekje

Qetėsuesit kundėrankth. Benzodiazepima, kloridiazepoksidi (libriumi) doli pėr herė tė parė nė treg mė 1960. libriumi dhe Valiumi (diazepani) janė ndėr drogat e kėshilluara mė gjerėsisht nė SHBA pėr tu pėrdorur si qetėsues tė lehtė kundėrankth, tė dobishėm nė trajnimin e ankthit, presionit psikologjik, dhe, ndonjėherė pagjumėsisė. Mbipėrdorimi I kėtyre drogave depresante mund tė japė simptoma si qorientimi dhe agresiviteti. Efektet shtesė tė benzodiazepinave dhe alkoolit janė qrregullimet e rėnda tė koordinimit pamor dhe motor, tė nevojshėm pėr ngarjen e automjeteve.

Opiatet

Termat Opiatet ose analgjezikėt pėrdoret pėr drogat, efekti I tė cilave nė trup ėshtė I ngjashėm me atė tė morfinės, pėrbėrėsit anelgjezik (lehtėsues dhimbjeje) qė ėshtė derivate I bimės sė hashashit. Opiatet pėrfshijnė droga qė gjenden nė natyrė si Kodeinėn, Morfinėn dhe Heroinėn si dhe droga sintetike si metadonin, Darvonin dhe Demerolin. Metadoni ėshtė pėrdorur pėr tė trajtuar varėsinė nga morfina. Pėrdorimet mjekėsore tė narkotikėve pėrfshijnė lehtėsimin e dhimbjeve trajtimin e diarreve dhe zbutjen e kollės.

Heroina dhe opiatet tjera qė pėrdoren nė mėnyrė tė paligjshme mund tė prodhojnė njė ndjesi euforie tė kėndėshme dhe mirėqenjeje dhe mund ta ulin dukshėm interesin seksual. Sidoqoftė te pėrdoruesi zhvillohet me shpejtesi duresa dhe varėsia dhe ai duhet tė marrė sasira gjithmonė e mė tė mėdha pėr tė arritur tė njėjtėn ndjenjė. Varėsia nga heroina qon shpesh nė sjellje kriminale, sepse I droguari ka nevojė pėr sasi tė mėdha parash pėr tė vazhduar tė blejė drogė nė sasinė e mjaftueshme pėr tė vazhduar vesin.


Stimuluesit

Stimuluesit janė droga qė rritin veprimtarinė e ssistemit nervor qėndror dhe shpejtėsinė e sjelljeve dhe krijojnė ndjenja tė syhaptėsisė madje edhe tė euforisė. Ata mund tė ndihmojnė tė rrimė zgjuar kur ėshtė e nevojshme, por shpesh zhvillohet njė cikėl nxitje-rėnje, qė krijon efekte tė pėrgjithshme negative. Stimuluesit pėrfshijnė droga tė zakonshme si kafeinėn dhe nikotinėn, dhe droga mė tė fuqishme si amfetaminėn dhe Kokainėn..

Te stimulantėt un mė shum do tė ndalem te kokaina, pasi per nikotinėn e kofeinėn besoj se dini mjaft…

Kokaina

Kokaina ėshtė njė stimulus I fuqishėm qė nxirret nga gjethet e bimės amerikano-jogore tė Kokas. Kokaina u identifikua si pėrbėrės aktiv nė gjethet e kokas mė 1844. nga fundi I shek XIX, ajo pėrdorej shpesh nė mjekėsi dhe shumė njerėz pretendonin se ajo kishte efekte tė mėdha tė dobishme, pėrfshirė edhe Zigmund Freud qė e pėrdorte atė pėr tu lehtėsuar nga gjendja e rėnė shpirtėrore. Ndonėse reklamat e kohėve te fundit tė coca-colės nuk pėrmbanė kokainė qė mė 1906, kur bota mjeksore gjykoi se ajo nuk ishte aq e dobishme sa n ė fillim.
Mėnyra mė e pėrhapur pėr marrjen e kokainės ėshtė nėpėrmjet thithjes sė saj nga hunda me anė tė njė kallmi tė vogėl. Ajo gjithashtu mund tė gėlltitet, injektohet ose asaj mund ti thithet tymi. Njė formė e fortė e saj, e paraqitur kohėt e fundit, paraqitet nė copėza dhe pihet me llullė. Kjo formė bėhet duke pėrzier sodė buke dhe ujė me formėn kristaline tė kokainės dhe duke e nxehur atė. Kjo lloj kokaine ėshtė pėrhapu mjaft vitet e fundit sepse ėshtė relativisht e lirė dhe e jep efektin me shpejtėsi.
Kokaina prodhon efekte stimuluese tė ngjashme me ato tė amfitaminave. Ajo shton rrahjet e zemrės dhe frymarrjen, sjell zmadhim tė bebeve tė syrit dhe ngushton enėt e gjakut. Kokaina ėshtė njė anestezik local I efektshėm sepse mpin mbaresat nervore me tė cilat bie nė kontakt. Nga ana psikologjike, kokaina shkakton njė gjendje tė shtuar tė syhaptėsisė,, njė ndjenjė energjie dhe njė sens tė pėrgjithshėm euforie. Efektet anėsore pėrfshijnė djesitjen, ankthin, nervozizmin, dhe halucinacionet e rastit. Ndryshe nga amfimetaminat, efekti I kokainės zgjatė pėr njė kohė tė shkurtėr, shpesh vetėm disa minuta, pastaj shfaqen simptomat e tėrheqjes, duke pėrfshirė njė dėshirė pėr mė shumė drogė dhe rėnia shpirtėrore. Si amfimetaminat, kokaina e jep efektin e saj duke shtuar pėrdorimin e norepinefrinės neurotransmetuese nė sistemin nervor qendror.


Drogat psikedelike dhe Mariuana

Ktu do tė pėrqėndrohem vetėm te Mariuana…..
Mariuana. Ėshtė njė drogė e lashtė dhe ende shumė me popullaritet. Tė dhėnat pėr efektet e mariuanės datojnė qė rreth vitit 2700 p.e.s Bima Cannabis Sativa rritet anemban botės, veqanarisht nė rajonet tropikale. Mariuana ėshtė njė pėrzierja e gjetheve dhe luleve tė bimės Cannabis; pėrbėrėsi I saj aktiv ėshtė THC-ja (delta-9-tetrahidrokanabinoli). Mariuana pėrmbanė njė dozė relativisht tė ulet tė HTC-sė, ndėrsa hashashi ėshtė shum mė I fuqishėm. Njerėzit qė pėrdorin matiuanė veprojnė kėshtė pėr njė numėr arsyesh. Disa bojnė se, ajo shton vetėdijen dhe krijueshmėrinė e tyre, ndėrsa tė tjerėt e pėrdorin atė me shokė pėr tė shtuar ndjenjėn e shoqėrisė dhe ngrohtėsisė. Disa njerėz e pėrdorin sepse janė kurioz, ose sepse shpresojnė se do t`I ndihmojė tė shpėtojnė problemet qė kanė. Efektet mė tė zakonshme psikologjike tė mariuanės pėrfshijnė njė ndjesi mirėqenjeje, ndjenja shtensionimi dhe lumturie, njė pėrceptim tė ndryshuar tė kohės dhe hapėsirės si dhe njė vetėdije tė gjallė tė ndijimeve. Disa hulumtime kanė treguar se nga doza tė kufizuara tė mariuanės, te njerėzit e eksperimentuar ne mjedise laboratorike, shfqet njė dobėsim I kujtesės afatshkurtėr dhe I aftėsisė pėr mendim kompleks doza mė tė mėdha qojnė nė konfuzion, halucinacione, dhe ndjenja paniku…
Efektet e mariuanės duket se janė mjaftė subjective, individuale dhe tė varura nga trashėgimia e pėrdoruesit. Kur pėrdoret nė mjedise shoqėrore, efektet e saj mund tė pėrshkruheshin si ndryshuese tė lehta tė humorit. Pėrdorimi I mariuanės nuk ka treguar se zhvillon varėsinė fizike, por ėshtė vėnė re duresa ndaj drogės. Janė bėrė shum pohime pro dhe kundėr mariuanės; konfirmimi I kėtyre pohimeve duhet tė presė pėr hulumtime tė mėtejshme…
avatar
xxxadixxx

204


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Drogat Psikoaktive

Mesazh  clee prej 21.06.12 11:54

eshte mire ti dim dhe pasojat qe sjellin kto ...shum interesant adi ... bravo

clee

69


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi