Joga Diellore

Posto temė tė re   Pėrgjigju temės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Joga Diellore

Mesazh  Xhemajl prej 19.06.12 0:11

JOGA SOLARE  

(Vetem 270 dit ushtrime - shiqim nė diell-meditim nė mėnyrė serioze me Sungasing apo me Jogė solare mund te ju hapet Syri iu Tret dhe ta shifni te kaluaren, te tashmen dhe te ardhmen pa kurfare problemi. Asnjė sėmundje,  asė psiqike asė fizike nuk do te ju mbetet asė nė trupin fizik asė trupin astral)

HIRA RATAN MANEK

Zbatimi i sigurt i shiqimit nė Diell


NĖSE HYN NĖ KĖTĖ TEKNIKĖ ME KUJDES DHE I PĖRCJELLĖ UDHĖZIMET QĖ I KEMI DHANĖ SECILI MUNDET ME ARRITUR SUKSESE SHUMĖ TĖ MĖDHA QĖ ASĖ VET NUK MUNDET ME I PRITUR


Joga  Solare ka qenė njė msheftėsijė e cila shumė gjatė ėshtė ruajtur. Mėsheftėsija e sajė shpije nė kater  shkaqe :


1. E tėrė energjija e jetės vjen prej rrezeve tė diellit. Ate e thithin bimėt dhe nė tė njejten e kohe e pėrpunojnė. Pėr kėtė ushqimi i bimėve ėshtė ma i miri. Me bimė ushqehen edhe shtazet dhe ato ate dy her e pėrpunojnė energjinė  burimore tė Diellit. Dhe pėr kėtė mishi i shtazve qė hanė bimė ėshtė mė i dobėt dhe ushqim i damshem. Shtazet mishėngranėse tri herė e pėrpunojnė energjinė burimore dhe pėr kėtė mishi ishtazve mishėngranėse apak nuk ėshtė i mirė pėr ushqim.


2. Mundemi direkt qė ta thithim tėrė energjinė jetsore tė nevojshme prej diellit nėpėrmesė syve, njashtu qė ushqimi tjeter i perpunuar nuk na ėshtė e nevojshme. Ėshtė vėrtetuar nė mėnyrė shkencore qė vetem 5% tė energjisė jetėsore e marrim nėpėrmjet ushqimit tė cilen e hamė, 30% prej ujit dhe deri 60% prej ajrit dhe Diellit. (Mbetja tjeter tė 5%-it shkenctaret e pranojnė nuk e dinė nga ne e marrim atė energji, por une mund tė tham, prej tokės. Pėr kėtė ėshtė me randėsij me hecur zbathur.)

Hemoglobina luen njė rrol nė gjakun tonė si klorofili nė bimė, sepse e ka tė njejten pėrbėrje pėr veq njė elementi, kurse te sytė ėshtė vendi ku gjaku direkt ju del rrezeve tė diellit. Nė kėtė mėnyrė gjaku mbushet me energji sollare e cila e ushqen dhe sheron tėr organizmin tonė.

Qelizat e trupit ton per ndryshe direkt ushqehen me energjinė e diellit. Deri sa polorizimi energjetik ėshtė depomuar, ato vet prodhojn energjinė pėr jet tė trupit. Vetem kur ai drejtpeshim prishet, ka nevojė pėr ushqim matrial.

3. DNS-i i yni ėshtė njė tėrsi e kodeve informatike i pėrbėrė prej drites.  Dhe drita e diellit njashtu ėshtė i pėrbėrė prej informimeve tė koduara. Drita nukė ėshtė diēka qė vetem bėnė dritė, po ėshtė frekuencė me kode tė cilat japin informacionė pėr jetėn e pėrgjithshme. Pėr kėt kjo dritė ndikon nė tėrė jetėn. Kėto kode i shiqojm si dritė, kėto bėjn dritė dhe rrezatojnė mu per ket ēka mbajn nė vete informacione pėr ēka ekziston. Kur e pranojmė driten e diellit nė trupin tonė ne dekodojmė dhe reprogramojmė DNS-in tonė, nashtu qė driten e bartim informacione burimore mbi DNS-es pėr ne vetė dhe jetėn nė pėrgjithėsijė dhe e pastrojmė llomin e informacioneve tė gabuara dhe lloj lloj qrregullimesh. E pėrkujtojmė veten pėr ate ēka Jemė.


4. Sytė munden shkallė shkallė me u adaptuar nė rrezet e forta tė diellit.

Sytė e pa pregaditur qė  ekspozohen diellit mundė pėrgjithėmonė me u damtuar. Por ato munden shkallė shkallė, nė mėnyrė tė kujdesshme, me muaj gjithnji e ma shumė munden me ju pėrshtatur gjithnjė e ma shumė dritės sė diellit njashtu qė muajnė pa pasoja direkt me shiquar 45 minuta diellin, aqė sa i nevoitet qė tėrė gjaku qė tė kalon nėpėr sy qė tė mbushen me energjij.  

Shiqimi nė diell (Sungazing) ėshtė diqka qka bėhet vetem njė herė nė jetė zakonisht nė periudhė prej 9 muajve apo 270 ditė.  Realizimi mundet tė bėhet nė tri faza. Prej 0-3 muajve, prej 3-6 muajve dhe prej 6-9 muajve. Duhet kohė pas kohe tė hecni dathė nga 45 minuta deri nė fund tė jetės suaj.

Shkathtėsija kėrkon shiqim nė dalje dhe perendim tė diellit njėher nė ditė vetem nė orėt e sigurta. Kurfar dami nuk ka me ndodhur syve tu gjat orėve tė sigurta tė mėngjesit kur lind dielli dhe kur perendon dielli.

Oret e sigurta janė ēfar do kohe brenda njė ore pas lindjes sė diellit apo para perendimit tė diellit. Njeriu atėherė ėshtė i mbrojtur prej ekspozimit tė rrezeve tė forta tė diellit tė cilat janė tė rrezikshem pėr sytė e juaj.

Te dy kohrat janė tė mira pėr ekspozim diellit, e tėra mvaret prej pėrshtatjes kohore individuale. Pėr veqė dobisė tė jashtzakonshme tė rrezeve UV (Ultra Violete) tė cilat janė tė domosdoshme organizmit pėr punė tė hipofizes dhe imunitetit, shiqimi nė diell gjithashtu ka perparsijė plotėsuese gjat pranimit tė vitaminės A dhe D-e gjat periudhes tė sigurtė njė orėshe. Vitamina A ėshtė e domosdoshme  pėr shėndetin e syrit tuaj, i vetmi vitamin qė syrit i nevoitet. Nėse shiqoni nė diell, kjo ka me ju ndihmuar qė tė keni shiqim ma tė mirė pa syza.

Pėr ata qė nukė munden ne fillim tė shiqojn nė diell gjatė periudhave tė sigurta, rrezitjeve (sunbathing) metoda efektive ėshtė metoda e marrjes sė energjisė sė diellit me shpejtėsijė mė tė zvogluar dhe kėtė e bėjnė deri sa nuk janė tė pregaditur qė tė shiqojn nė diell.

Mbane fytyren e juaj me sy mshelur kah dielli. Njashtu rreziten sytė. Mos perdorni kreme pėr rrezitje se ato janė me plot permbajte te helmeve tė shumta tė damshme. Kur trupi ju nxehet ju ndjersiteni kurse ndjersa ėshtė produkt i mbeturinave dhe duhet me dalur nga trupi. Kur tė lyhi me losione dhe kreme per diell- ato degjenerohen dhe kemikaljet ju hyn nė organizem.

Ma e randesishmja ėshtė qė nė fillim tė ushtrimeve mos te keni aspak frigė prej diellit. Friga ėshtė e vetmja qė pengon shiqim nė diell, dielli ateher duket i fortė dhe i pa kajshem pėr sy. Numrimi i sekondave dhe nervoza rreth kohės dhe friga qė mos po ju damtohet syri gjithashtu shumė pengojnė. Aso qendrimi realisht bjen deri te damtimi.

Ushtrimet duhet tė ja fillone me besim te plotė dhe me dashuri ndaj dritės e cila na jep jetėn.

Thelbi i kėsaj praktike ėshtė me e pranuar dritėn e diellit.  Duhet me ja filluar me kapakt te mbyllur dhe fytyrė nga dielli plotsisht lėshohuni dhe ngadal i qelni sytė. Kur kapakt e syve fillojnė qė tė dridhen apo syri mbyllet, le tė jetė ashtu.

Per disa sekonda mund ta provoni pėrserij. Ju jeni i vetmja masė, Askush nuk mndet me matur atė ndjenjė  pėr veqė jushė. Mbane me ate se a po keni ndjenjė tė kėnaqėsisė. Ėshtė e prefererueshme me ja filluar shiqimit nė diell nė dalje tė tij, vetem pėr ate qka ėshtė mė lehtė nė koken e juej tė mendoni se (kjo u thy) dhe shiqimin nė diell nė kėtė kohė mund ta bėni me tė vėrtetė.

Dielli dėrgon energjinė ma bėmirse dhe ma tė bukur gjat kohes kur lind dielli, atėherė ėshtė ma sė mirti me shiquar nė diell kurė kjo teknikė mbizotrohet, kurse para perendimit kjo energji ėshtė energji e cila shkon duke u zvogluar. Njėherė kur tė mėsohet qė tė shiqoni pa marrė parasyshė nė cilen kohė tė ditės (jogit shiqojn me orė por kėta njerz janė tė cilet e kanė pėrjetuar shėndritjen dhe transformimin fizik).

Para ēdo ushtrimi duhet tė i lani ftyren me ujė, ma sė mirti me u pastruar tėrsisht nėse ėshtė e mundur. Para fillimit tė ushtrimeve gjathashtu ėshtė vendim me rėndėsijė me gjetur vend tė mirė pėr ushtrime. Ky vend duhet tė jetė njė vend ku je vetem ti, pa njerėz tė cilėt nuk marrin pjesė nė jogen sollare, ashtu qė mos tua tėrheqni vėmendjen me sjellet jo te zakonshme ku kjo do tua prishte edhe qetsin tuaj.

Pastai, duhet tė jet vendi ku shifet lindja e  diellit nė fazen mė tė vonshme.  Mirpo nės jetoni nė ndonji lugshtajė dhe dielli del mbrapa kodrave, keni me e parė lindjen e dielli shumė ma herėt prej periudhės sė sigurt dhe rrezet e diellit kanė me qenė shumė tė forta dhe e rrezikshme pėr sy.

Duhet tė hypni nė pikėn mė tė lartėnėse jeni nė vendin kodrinor. Nė tokėn ku qendroni dathė duhet tė jetė i terur qė mundesh me i qendruar njė temperature tė pėrshtatshme (pa ekstreme). Qendroni gjithnji nė tokė, zallė, guri apo nė ndonji vend me drrasa.

Nuk ban tė qendroni dath mbi bari sepse bari e thithė energjinė prej trupit. Pėr gjetjen e vendit tė pėrshtatshem shumicen i shkakton problemin ma tė madhė nė kėtė ushtrim. Por kjo kerkon perkushtushmeri tė plotė dhe pėrshtatjes sė regjimit tė jetės. Kjo i pėrshtatet praktikės e cila plotsisht dhe koh te pa kufishme ke me ndrruar trupin dhe mendjen tuaj nė mėnyrėn ma tė mirė qė ėshtė e mundur.




Muaji parė: prej muajit   0 - 3



Dita e parė gjatė orėve tė sigurta shiqoni diellin ėshtė maksimal 10 sekunda.

Ditėn e dytė shiqoni diellin 20 sekunda nė lindje apo nė perendim tė diellit dhe i shton gjithnji nga 10 sekunda pėr ēdo ditė qė vjenė. Ashtu qė gjatė 10 ditė rresht pa nderpre shiqim nė diell, ashtu per 10 ditė shiqoni deri ne 100 sekunda ose 1 minut e 40 sekonda. Shumė ėshtė me rėndėsijė qė tė keni fletore tė shenimeve dhe ta bėni evidentimin detal tė kohės. Nė atė mėnyrė duke ja shtuar nga 10 sekonda pėr ēdo shiqim tė ri, ju duhet tė vini deri nė 45 minuta pėr njė shiqim. Pėr kėtė nevoitet 270 ditė. Nėse nuk mund tė ushtroni pėr ēdo ditė, ose  nuk mund te keni pėr ēdo ditė qiell tė kthjelltė pėr pėrfundimin e tėrė ushtrimit ju nevoitete 2 deri ne tri vjet me ushtruar. Kur pėr 270 ditė vini deri te 45 minuta pėr njė shiqim, mos e ndėrprene ushtrimin menjiher por vazhdone duke e zvogluar pėr njė minit deri sa te vini deri nė 15 minuta shiqim nė diell. Ata 15 minuta i kam lan si ushtrime pėr tė ardhmen tė shiqimit tė kohė pas kohshėm vetem kur ju nevitetqė tė mbusheni me energji sollare. Duhet tė qendroni me shpinė tė drejtė mbi siperfaqe tė tokės, mbi gur apo tokė tė vokt, ēka ėshtė shumė me randėsij me qė tė jeshė kam zbathur dhe per ket nuk guxon qė tė harrosh (kursesi nuk ban qe te ulesh). Nuk guxon qė tė qendrosh mbi bari se bari ta thithė energjinė. Syt munden mund tė qilen e mbyllen pa problen dhe asgjė nuk pengojn. Moslevizja e qerpikve te syve nuk ėshtė e nevojshme. Mund tė shiqoni rreth diellit, me shku rreth e rreth me shiqim kah dielli, apo shetitesh rreth e rreth me shiqim kah dielli djathtas – majtas, posht-lart, me randėsij ėshtė qė dielli me hy nė sy. Vetem kur dielli ėshtė nė pėrendim mjaft i dobt mundeni direkt me shiqu ne te. Kėtė e bėjmė simbas ndjenjave se a mundemi me shiqu ne diell pa rrezik apo me rrezik pėr sy. Nuk ėshtė e nevojshme me shiquar nė diell tė fort. Me randėsij ėshtė vetem drita e diellit, qė dielli tė hyn sy dhe nė retin te syrit qė tė kontakton me hemoglobinen nė gjak. Nė kėtė mėnyrė thithet energjija e diellit. Nuk guxon qė tė ket kurfar dhunimi apo mundim pėr sy. Thelbi i kėtij ushtrimi ėshtė qė syt shkall shkallė me kohė brenda shum muajve qė mėsohen apo adaptohen nė dritė gjithnjė ma te madhe njashtu qė tė munden qė tė perballojnė driten e fortė per shumė kohė derinė 45 minuta. Nuk guxojm qė me dhunė ti msojmė syt ne shiqim ne diell se mundet me ardh deri te damtimi i pėrhershem tė retinės sė syrit apo me ardh deri te verbimi i pjesėrishem.



Vėrejtje:

Damtimi i tė prit prej diellit (retinopatija solare) vjen me mashtrim. Sė pari na duket se ne mundemi tė shiqojmė nė diell tė fortė por vetem ateherė kur e kthejm shiqimin e shiqojm njė njollė tė porpurt gjithkah kah shiqojmė: e kemi kallur fundin e syrit dhe pergjithmonė e kemi damtuar shiqimin. Ky damtim ndodhė njejt sikur kur me llupė e dhezim letren me rreze te diellit.

        Qėshtja ėshtė individuale  sa kohė i nevoitet pėr kėtė shprehij, pėr shkak gjendjes sė shėndetit, imunitetit etj...Njerzit qė e kan pasur shprehin e damshme qė tė bartin syza pėr diell i kan syt e dobėt dhe atyre ju preferohet kujdesje tė veqant dhe qė tė ushtrojn ma gjat dhe te arrin atė shprehi te sigurt nė shiqim nė diell. Mos bartni kontakt linse pėr sy deri sa e shiqoni diellin. Ndėrkohė kur e vėrejm lodhjen prej diellit duhet ti mbyllim syt dhe me shuplaka ti mbyllni syt duke i pushuar prej diellit bile njė minut. Pėr gjatė kėsaj duhet ta ndieni fuqin sheruese nė shuplaka tė duerve si nė mėnyrė tė kėndshme po ndikojn nė sy. Kjo e pėrmirson tė parit. Kurė nė atė mėnyrė i mbyllni sytė me shuplaka tė duerve dhe brenda shiqojm e shiqojm kopjen e diellit brenda nė ne nė formė tė rrethit purpur. Ai diell i mbrendshem sė shpejti dot largohet. Nė qoftė se gjat qendron brenda teje ai diell (ma gjat se dy minuta)  kjo don me thanė qė sė tepėrmi i kemi munduar sytė dhe duhet ta zvoglojmė gjatsinė e shiqimit ose tė shiqojmė ne oret e vona para perendimit tė diellit kur dielli shėndritė mė i dobėt. Sa ma shpejt ai diell si kopje ma shpejt largohet kjo ėshtė shenjė qė syt e tanė ma mir na janė mėsuar nė dritė tė diell.

Duhet tė besoni qė rrezet e diellit apo drita e cila ju hyn nė sy e kanjė njė dobij tė jashtzakonshėm dhe nuk kan me ju shkaktuar dame. Kjo kame ju dhanė rezultate tė hershme, tė shpejta dhe ma tė mira. Deri edhe pa komponente tė bindjes keni me marr rezultate me kusht qė ti pėrcillni rregullat se duhet tė bahet sakt shiqimi nė diell, ndėrkaqė ju duhet ma shumė kohė. Nė anėn tjetėr, nuk ban qė tė ndaleni prej aktiviuteteve tuaja ditore qė ju i keni. Nuk ka kufizim. Mund tė kėnaqeni nė ushqim deri sa i bani ushtrimet. Urija mė von prej vetvetes ka me u larguar.  Merrne me randėsij qė shiqimi tė bėhet nga i njejti vend dhe nė tė njejten kohė pėr ēdo ditė. Pėrcjellja e shemave tė caktuara e ka pėrparsinė e vetė. Nėse luteni mund ta pėrdorni cilen do lutje simbas zgjedhjes tuaj. Asnjė nuk ėshtė e nevojshme apo e preferueme. Si pari mjeku le tua kontrollon sytė, njashtu duhet tė shkon kohė pasė kohe qė tė shkoni nė kontrollė. Nese ju nxehen faqet atėherė nderprene me shim nė diell. Shfrytzoni mendjen e shnosh. Kur tė arrini tre muaj ju keni shiquar nė diell 15 minuta nė tė njejten kohė. Nėse mund tė shiqoni TV 3 orė, sigurisht qė mundė tė shiqoni nė diell aqė gjatė. Ēka ndodhė kur tė arrini deri nė 15 minuta shiqim nė diell? Energjija e diellit apo rrezet e diellit tė cilat kalojnė nėpėrmjet syrit tė njeriut shumė pjesė pėr rreth hipertalamusit, ku ėshtė rruga mbrapa retinės sė syrit e cila te qon deri te truri. Njė nga softveret e programit tė veqant nė tru ka me filluar me punuar dhe ne kemi me filluar me dalluar dallimin sepse ne nuk kemi me pasur mundim mental dhe derte ma. Pėr gjatė kėsajė kemi me pasur vetėbesimė qė ballafaqohemi me problemet jetėsore ēka do tė thotė e zhvillojmė njė qendrim pozitiv tė mendjės nė vendė tė atij negativ. Kemi me u bėrė trima sepse psihozat tona janė zhdukur dhe kanė me zhdukur tė gjitha sėmundjet e mendjes. Kjo ėshtė faza e parė,  e faza e metodės sė parė zgjatė rreth 3 muaj. Njerzit i kanė vetit e mira dhe tė kėqija, ku jan dy anė e tė njejtit njeri. Nė mundgesė tė dritės sė diellit ne i zhvillojmė vetit e kėqija. Kur drita e diellit hyn nė tru, vetit e mira zgjohen duke i zavendsar ato te kėqijat. Nė fund deri edhe mosdija shpirtrore zhduket. Ndonjiher hutohi prej asaj ēka lexoni apo ndieni. Merrni informata kontradiktore p.sh. vena e kuqe ėshtė e mirė pėr ju kurse alkooli ėshtė i damshėm. Jeni tė mashtruar me proble jetėsore dhe i urreni qė tė bini vendime. Por pas 3 muajve shiqimi nė diell, e zhvilloni ndjenjėn e vetėbesimit dhe pėr kėt i dini pėrgjigjet shpirtrore pėr ju. I zhvilloni fuqitė tė cilat janė pjesė pėrbėrse e juaj. Shprehit e kėqija zhduken, tėrbimi, lakmija, gjelozija ju lėshojnė. Bėhi krijesė e kandshme. Secilit i pėlqeni. Nuk keni me gabuar.Nėse jeni poziotiv dhe trim (i pa frigshėm), nuk keni askend me e damtuar. Keni me u bėrė person mėshirues. Afrimi pozitiv krijon zgjidhjen e problemit nė shoqėrijė. Pėr 3 muaj tė gjitha ndryshohen. Gjatė kėsajė, depresioni mental zhduket. Psikologet e kanė vėrejtur qė pikllimi rrjedhė prej mungesės sė dritės. Me shėrbimin shiqim nė diell nuk keni me qenė depresiv kurr nė jetė. Keni me arritur balans tė pėrsosur tė mendjės. Friga prej vdekjės ka me u zhdukur. Gjendja e mendjes ėshtė i tillė njashtu qė nė mėnyrė tė mirėseardhur keni me e pritur vdekjen. Ajo ka mendodhur, keni me qenė nė gjendje qė te lshoni me ndodhė. Nuk ka me qenė ngarkesė. Ēdo njeri e ka ndonjė deformim mental, mu kjo ėshtė problemi ma i madhė i njerzimit, i cili mundė tė jetė i larguar me shfrytzim tė drejt tė dritės sė diellit.



Muaji i 3 dhe i 6-tė



Gjithashtu e vazhdoni me shiqimin nė diell dhe i shtoni nga 10 sekonda pėr ēdo ditė. Pasoja e ardhshme ka me qenė ajo ku sėmundjet fizike kan me filluar me u shėndoshė. 70 deri 80% te energjisė tė sintetizuar prej ushqimit e merr truri dhe e shfrytzon pėr tension nervor brenga. Me munges tė tensionit mental, trurit nuk i ėshtė i nevojshėm e njejta sasi e energjisė si mė parė. Duke vazhduar shiqimin nė diell dhe si tensioni i juaj nervor zvoglohet, nevoja pėr marrjen e ushqimit ka me u zvogluar. Kur tė arrini te faza e shiqimit nė diell tė pa ndėrprerė deri nė 30 minuta ngadal dot jeni tė liruar prej sėmundjeve fizike sepse deri mė atėherė tė gjitha ngjyrat e diellit kan me arritur deri te truri nėpėrmesė syve. Truri e rregullon rrjedhjen e ngjyrave tė caktuar per organet e veqanta. Tė gjitha organet e mbrendshme marrin ushqim shum tė madh prej ngjyrave tė nevojshme. Organet vitale jan tė mvaruara prej ngjyrave tė diellit. Veshket prej ngjyres sė kuqe, zemra prej ngjyrės sė verdh, mėlqija prej ngjyrės sė gjelbėrt etj...Ngjyrat arrin deri te organet. Nė kėtė mėnyrė fungcionon terapija me ngjyra-Raiki dhe sherimi me pranė. Ka shumė informacione qė mund ti gjeni  pėr sherimin me ngjyra. Ky ėshtė proces i lirimit prej sėmundjeve fizike nė periudhė prej 6 muajve. Pasė 3-4 muajve mund tė jeni tė sheruar prej sėmundjeve fizike me sygjestion e kjo ėshtė vizualizimi i sherimit tė sėmundjeve tuaja deri sa shiqoni nė diell. Disa metoda siq janė solariumet, kristalet, gurt natyror, gurt e qmueshem, tė gjith e shfrytzojnė energjinė e diellit e cila ėshtė e vendosur nė gurin natyror. Mund tė qitni nė ujė tė pieshem gur me ngjyra natyror tė cilet edhe ma shum i ndihmojnė sherimit. Bimėt me fotosintezė e shendrrojnė energjinė e diellit nė formė tė energjisė sė nevojshme. Hemoglobina nė gjakun e njeriut e ka gadi tė njejten pėrmbajtje si klorofilin te bimėt. Mu pėr kėtė argumentohet qė rroli i tij ėshtė i njejt, qė ajo ėshtė qė driten e diellit e shėnrron nė energji. Dhe retina e syrit ėshtė i vetmi vend nė trupin e njeriut ku gjaku direkt vjen nė kontakt me dritėn. Ėshtė llogaritur qė pėr 45 minuta kohė i tėrė gjaku prej organizmit kalon nėpėr sy dhe kėshtu me kėtė praktikė shiqim nė diell i tėrė gjaku rrezatohet. Sytė e pranojnė tė tėrė spektrin tė dritės sė diellit, i cili bartet nėpėr lloj llojėpjesė tėtrurit simbas nevojės. Si rezultat jeni tė sheruar prej tė gjitha sėmundjeve. Ndėrmjetsuesi i tretė ėshtė shmangur. Gjat vazhdimit shiqimit nė diell energjija ma nuk pėrdorėt pėr problemet mentale apo pėr sėmundjet fizike, nė atė mėnyrė niveli i deponimit tė energjisė nė trup rritet. Ju jini zot i vetvetes pėr 6 muaj.


Muaji i 6 dhe i 9-tė



Nė muajin e  gjashtė keni me filluar qė ta merni formen orgjinale tė mikroushqimit e ky ėshtė dielli jon. Shtesė, me kėtė mundė ti iket mbeturinat helmuese  tė cilen e merrni nė trupin tuaj deri sa e merrni ushqimin rregullar tuajin. 7.5 - muaj e  pesė ditė dhe 35 minuta shiqim nė diell ėshtė koha kur urija fillon qė tė zvoglohet dhe ajo mosė urij ėshtė e ndieshme. Zvoglohet nevoja pėr marrjen e ushqimit. Askush nuk ban te haj ma shum se qė ėshtė niveli i urisė. Urija vjen pėr shkak tė nevojes energjetike tė trupit, e cila ėshtė e domosdoshme pėr ekzistimin e vet. Ushqimi nukė ėshtė domosdoshmėrijė pėr fungcionimin e trupi, pra ushqimi ėshtė prodhim i dorės sė dytė i prodhimit tė energjisė diellore. Nėse nuk ka rreze tė diellit, atėherė asė ushqim nuk ka. Kėtu nuk ka tė bėj pėr ndėrprerjen e marrjes sė ushqimit sepse asnji qenje nuk mundet tė jetoi pa ushqim, por kėtu kem tė bėjmė pėr ndryshimin e ushqimit. E lam ushqimin e vrazhd tė shtazve dhe tė atyre me prejardhje bimore dhe kalojmė nė ushim shum tė imė dhe tė fuqishėm nė: dritė tė diellit. Ajo ėshtė e fuqisjme sepse e mundėsonė tėrė boten bimore dhe shtazore. Drita e diellit ėshtė ushqim burimor pėr ēdo send ēka jeton. Ju nuk duhet qė ta leni ushqimin, ushqimi vet ju lshon juve. Pjesėn kryesore urija ėshtė vetėm shprehij mentale dhe prej saj ėshtė ma sė vshtiri qė tė lirohemi. Pėr kėtė arsye deri sa konzumoni form tė rregullt ushqimi, urija fillon ngadal tė zhduket. Duhet tė hani kur  tė jeni uritur, por ndegjoni trupin tuaj dhe ndaleni me ngran kur e ndieni qė jen tė ngishėm dhe pėr kėtė ju nevoitet gjithnjė e ma pak me marrur ushqim. Pas disa kashorev tė bukes keni me qen te ngit. Deri nė muajin e  tetė, urija duhet plotsisht tė zhduket. Pėr dikend qė nuk ka besim, ajo periudhė mundet me qenė 9 muaj e 45 minuta. Pas kėsaj kohe, urija tėrsisht zhduket. Tė gjitha mekanizmat qė janė tė lidhur me urinė siq jan aromat, deshirat, mundimi gjithashtu zhduket. Gjithnji e ma shumė, niveli energjetik ėshtė nė nivel tė lartė. Ekziston mendimi (pas kėsaj pėrvoje) qė truri ėshtė shumė aktiv me energji tė diellit. Kėtu ėshtė me randėsijė me e cekur qė vetem shiqimi nė diell sjell deri te zvoglimi i urisė nė shiqim tė deritashėm tė ushqimit tė vrazhd, ndalja e plotė e marrjes sė ushqimit tė vrazhd, dhe tė ushqyrit vetem me energji tė diellit ėshtė njė arritje e madhe ku direkt mvaret prej shpirtsis tande. Shum e domosdoshme ėshtė vetėdija e gjithnjėshme pėr vetvetin (pėr Unin tim) apo Shugurim (dorzim) tė “Trupit tė Pest”. Kjo hyn nė transfermin fundamental tė jetės. Ėshtė e pamundshme me e zbatuar pa transfermim tė qenjes nė tė cilėn vetėdija ka me qen bazė e jo fizikaliteti. Sepse vetėdija ėshtė shprehje qensore tė dritės sė diellit.  Tė gjith njerzit nė botė tė cilėt jetojnė pa ushqim normal matrial, tė tillė ka pasė dhe ekzistojnė edhe tash, plotsisht jan janė shpirtrisht tė trenfermuar dhe tė shuguruar (Shėndritur). Tė tillė janė tė rrallė. Ma sė mirti ėshtė qė nė fundė tė ushtrimit ma mbajt njė agjeruar (ninim) tė gjatė dhe me e parė se a mundet atė agjerim ma tutje me e mbajtur pa ndėrpre nė atė mėnyrė qė kjo tė mbetet njė mėnyrė e pėrjetshme e jetės tande. Kemi me dalluar pas pak ditve njė jo disponim qė nėse nuk hamė ashgjė nuk jemė asė tė uritur, urija lajmrohet deri sa tė ham diqka. Ėshtė mirė me pi ma shum ujė dhe ate tė destiluar e cila  ėshtė mbushur me energji tė diellit e mbushur 24 orė me energji tė diellit dhe njė koktel me ujė mineral. Njerzit tė cilėt kanė praktikė tė meditacionit dhe tranfrmim tė vėrtetė shpirtror ju ėshtė e mundur qė tė jesin pa ushqim fizik dhe plotsisht tė orijentohen nė energji tė dritės-vetėdijės. Njė pjesė e madhe qė e kanė perfundu ushtrimin shiqimin nė diell duhet tė jenė tė kėnaqur me pak ushqim fizik.



Nėse ven deri te ndėrprerja e ushtrimeve



Ushtrimet e joges solare kan ndikim akumulativ, dhe ate mundemi me vazhduar atėherė kur e kemi nderpre ushtrimin pas disa javėve apo  muajve. P.sh. nėse kemi arritur deri nė 20 minuta shiqim nė diell, ushtrimin e vazhdojmė ashtu qė pėr ēdo ditė shiqojm nė diell nga njė minut seri sa ti arrimė ata 20 minuta tė cilėt veq i kemi pasur. Kėtė kemi me arritur pas 20 ditėve nga njė minut shiqim. Pas kėsaj vazhdojmė me praktiken e vjetėr pėr ēdo dit duke e rriiur nga 10 sekunda. Pra 20 minuta dhe 10 sekonda, ditėn tjetėr 20 minuta dhe dhe 20 sekonda, 20 minuta e 30 sekonda etj... Nėse e kemi bėrė ndėrprerjen ma tė vogėl, prej disa ditėve apo muajve, atėherė mundemi me vazhduar thjesht pre aqė minutave sa kemi mbetur ma parė dhe e vazhdojmė duke ja shtuar pėr ēdo ditė nga 10 sekonda.

 

Pasė 9 muajve



Pas 9 muajve apo kur arrini ne 45 minuta shiqim mė diell, duhet me e nderpre shiqimin nė diell sepse shkenca solare ndalon qė ma tutje tė shiqohet nė diell pėr shkak tė  syve. Trupi zbrazet kur ndali qė tė shiqoni nė diell dhe duhet pėrseri qė tė mbushet kur te ndali qė tė shiqoni nė diell, dhe duhet qė ai pėrseri te mbushet me energji diellore. Kėtė keni me muajtur shiqim nė diell 15 minuta kurdo gjat vitit kur ju ėshtė e nevojshme qė tė rimbushi me energji. Tash duhet tė hecni dath nėpėr tokė 45 minuta nė ditė, kjo duhet te zgjat njė vit. Hecni lėshuar, nuk ka nevoj qė tė hecni shpejt apo me vrapuar. Ēdo koh e pėrshtatshme ėshtė e mirė pėr hecje dath, nderkaqė kjo ėshtė e kėshillueshme qė ju te hecni kur toka ėshtė e nxehė ku rrezet e dielit bin nė trup tuaj. Kur hecni dath, gjandra e randėsishme nė qender te trurit e cila quhet gjandrra pineale apo syri i tretė aktivizohet. Gishti i madh i kamve e paraqet kėtė gjandėrr. Para 25 viteve gjandrra pineale ėshtė trajtuar si gjanderr e pa vlefshme. Tash ėshtė bėrė gjanderr me randėsij pėr studim, dhe tash janė tė dhanuna pėrmbi 18.000 studime pėr kėtė. Gjithmonė ka qenė e njohur si vendqendrim i shpirtit. Gjandrra pineale ka nerva optike perfundimtare. Edhe 4 gishtat e kamve  gjithashtu paraqesin gjandrren, jargore, hipotalamusin, talamusin dhe (amygdala). Amygdalla dy vitet e fundit po merr perparsi e randėsij nė hulumtimet medicionale. Kjo ėshtė qerdhja e diellit apo energjisė kosmike dhe luan rrolin e randėsishėm nė fotosintezė nėpėrmjet drites sė diellit e cila arrin deri te truri nėpėrmjet syrit.

        Kur tė hecni dath, pesha e juaj trupore i stimulon te gjitha 5 gjandrrrat nėpėr mes gishtave te juaj te kambėve. Kjo ėshtė e forcuar me nxehtėsij tė tokės apo energji tė tokės dhe prej rrezeve tė diellit tė cilat bien nė kokėn tuaj apo nė qakėr tė kunores nė maje tė kokės. Tė gjitha qakrat formojnė fushen magnetike dhe trupi/tru pėrsėri mbushet me energji tė diellit e cila hyn nė ju. Lėshohuni tėrsisht. Hecni zbathur 45 minuta njė vit dhe ushqimi dot largohet gjithnji nga ju. Pas njė viti me mbushje tė pėrsėrishme, nėse jeni i kėnaqur mund ta ndėrpreni hecjen zbathur ma tutje. Disa minuta energji tė diellit e cila mbi ju bjen  njėher nė 3-4 ditė ka me qenė mjaftė prej atėher e ma tutje qė tė ushqehi me energji.

        Nese doni qė sistemi imun tė ju forcohet, atėher vazhdoni me hecjen zbathur nėpėr tokė. Gjithashtu nėse doni me e forcuar memorijėn apo intelegjencen vazhdoni qė tė hecni zbathur. Duke e forcuar nxehtėsinė e diellit nė kambėt tuaja, truni gjithnji e ma shum ka me u aktivizuar, me ket rezulton apo del ne shesh rezultati i aktivizimit tė gjandrres pineale. Gjandrra pineale ėshtė qels pėr shumė fungcione psiko-fizike. Pjesė tė lloj llojshme tė trupit dhe organet e tyre pastrohen njėher kur ta ndėrpreni me ngran pėr shkak detoksimit.

        Ekziston edhe njė vler e vlefshėm (pėr veq marrjes sė ushqimit) pėr organet e brenshme.  Kėto gjandrra kanė shumė fungcione dhe munden me fugcionuar nė nivel optimal nėpėrmes energjisė sė diellit. Nėse jeni i lumtur qė ta aktivizoni trurin nė mėnyrė optimale dhe tė sigurt keni me arritur Shėndritjen (njohjen e sė vėrtetės). Mund ta lexoni tė kaluarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen. Kjo metodė ka me qen sigurt e shfrytzar qė ta kontrolloni peshen e lart tė trupit. Gadi tė gjitha problemet kanė me u pėrfunduar. Shum njerz gjat historisė kanė jetuar pa ushqim. Konkretisht me 1922 Imperial Medical College nė Londėr, kan lajmruar qė rrezet e diellit kishte me qenė ushqim ideal pėr njerz. Ndėrkaqė askush nuk e ka theksuar cila ka qen teknika e tyre. Edhe pse Jogananda nė librin e tij “Autobiografija e njė jogini” i ka marr nė intervju shum njerz tė shenjt dhe mistik qė ti zbulojn mėsheftsitė e tyre se si nuk po han kurr ata ushqim. Pėrgjigje e shpesht ka qenė energjia e diellit ka hyr nėpėr mes dyerve tė mėshefta dhe ka arritur deri te palca trurore nė tru. Nuk e kanė zbuluar mėsheftsinė e tyre. Kjo dije gjat kohės ka qen e humbur pėr njerzit mesatar.





Stili jetėsor pa ushqim – Joachim M.Werdin



Tėrsisht pėr jetėn pa ushqim fizik dhe tė jetuarit e drejt pėr drejt prej energjisė.



Tė pėkujtuarit pėrfundimtarė



        Sado qė shiqojm ne nė diell, rrezet e dielli vet nuk na sjellin energjinė.

        Ekzistojn dy faktor: energjija e diellit nė formė tė dritės dhe vetėdija jonė. Kėto dyja nė ne duhet tė bashkohen.

        Kėta dy shkatar nė shprehjen e jashtme duken si tė ndara nė dysh, por nė thelb ato jan njė, tė ngashem, tė cilat manifestohen nė mėnyra tė ndryshme, e vrazhd dhe e imt.

        Ajo qka jasht manifestohen nė mnyr tė vrazhd apo matriale nė pamje siq ėshtė dielli, planetet, energjija jetėsore dhe e kosmosit,  kjo njejt pėrmbledhė nė nė pėrfundim nė mėnyrė ma tė imtė: nė subjektin e vetėdijshėm, dhe nė vetėvetėdijėn. Nė tonin “Une jam”, kryqėzohet me tėrsinė ēka ekziston.

        Qė ta pranojmė energjinė e diellit duhet vetėdija si pėr energjin njashtu dhe pėr pranimin e saj – ėshtė e nevojshme vetėdija pėr vetėvetėdijen. Kjo ėshtė vetėvetėdija. Vetėdija e thjest ėshtė gjithkah rreth nesh nė dukje tė energjisė jetėsore dhe udhėheqė jeten e njerzve mesatar. Ajo ėshtė plotsisht e kushtėzuar dhe e udhėhequr prej ndikimeve tė jashtme. Kurse Vetėvetėija ėshtė shkaktar i lart: kjo ėshtė vetėdija pėr vetėvetėdijen, pėr vetveten, pėr ate i cili ėshtė i vetėdijshėm. Vetem keso vetėdije e ka vullnetin e vet. Kjo ėshtė mėnyra plotsisht e re nė natyrė, e cila nuk ėshtė e krijuar nėpėrmes rrugės natyrore si ēdo send tjeter, por ėshtė rezultat i punes dhe i mundimit tė subjektit tė vetėdijshėm qė ta forcon dhe ta mnbanė vetėdijen e pastėr pėr vetveten te pa mvarur nga kushtėzimet e jashme.

Vetėvetėdija ėshtė shkaktar mė i lartė dhe mė i imtė, dhe kjo si e till e tėrhjek energjinė e cila ēfaqet nėpėrmesė formave tė ulta dhe tė vrazhta. Vetėvetėdija ėshtė parnues ma i fuqishėm i energjisė, vetėvetėdija ėshtė shfrytzues dhe drejtues ma i imt. Kjo ėshtė vetėdije pėr ate qe ēdo send ēka ekzison nė tokė ėshtė energjija dhe ajo rrjedh prej diellit dhe i tėrė emanacioni e gjen pėrfundimin e vet nė subjektin e vetėvetėdijshėm, nė ne.

Ėshtė paradoksale, por ėshtė e vėretetė, qė mu nė subjektin e pastėr tė vetėvetėdijshėm, subjektiviteti zhduket, vetėdija bėhet vetėdije objektive. Ėshtė objektive  nga ajo qė e udhėheqė me vetėveten dhe me objekte dhe me transformimet energjetike. Me kėtė vetėdije vetem e njohim procesin universal tė ndrrimit tė energjisė e cila ma gjithkah ekziston.  Kjo njohje e aktualizon atė proces nė ne nė mėnyrė ma tė imtė – direkt e pimė energjinė prej rrezeve tė diellit. Vetėdija pėr energji e ngrit transfermimin energjetik nė ne nė nivelin ma tė lartė: me marrjen direkte tė energjisė nga dielli.

Pa vetėdije nė kėt proces duhet energjin e diellit ta marrmi nė mėnyrė e ult dhe tė vrazhd: nėpėrmes ushqimit. Pra e grabisim prej tė tjerve.

Kur tė jemi plotsisht tė vetėvetėdijshėm atėher direkt e ndjekim dhe e marrim gjithkah, megjithse energjin qė e kemi gjithmonė ėshtė me mas te madhe dhe e tepėrt qė kemi dhe pėr ket ne rrezatojm prej saj. Prej gjendjes sė sonė tė vetėdijės mvares se si kemi me pranuar energjinė. Tė gjitha aktivitetet tona jan me ndrrime te energjisė, duke i pėrfshi edhe ato shoqroret, jo vetem nė lidhje me ushqimin. Me bindje tė plotė kėtė ndėrrim e ngrismi nė nivel ma tė lartė. Ma e larta ėshė vetėvetėdija e cila plotsisht don me than vetėdije e plotė pėr energjinė, dhe atėherė ndrrimi i saj rrjedh direkt dhe nė nė mėnyrė automatike, atėherė energjinė e pimė direkt prej hapsirės dhe ma sė shumti prej rrezeve tė diellit.

Pėr shkak vendimit gjykues tė vetėdijės me kėtė munden me sunduar vetem praktikantat serioz dhe praktik tė meditimit. Tė gjith tė tjerėt vetem kan me humbur kohė, nese nuk e kan humbur tė parit e syve. Ndėrkaq kjo ėshtė joga sollare, joga pa meditim nuk ėshtė jogė.

Vet shugurimi apo vetėdorzimi i ka dhe pasojat fiziologjike. Epifiza ėshtė gjandrra e mbrendshe e vila i ndan (endokrinologe) e vendosur pėrafersisht nė mesė tė kokės. Ajo gjandėrr ėshtė plotsisht aktive prej lindjes e pastai fillon tė vyshket (atrofon)  njashtu qė ajo gjandėrr te tė rriturit ėshtė nė madhėsij tė kokrres sė grashakit. Konsiderohet qė atėherė rroli i sajė ėshtė shumė e zvogėluar. Ėshtė interesant qė ky ėshtė i vetmi organ nė njeriun i cili nuk i nėnshtrohet sėmundjes. Madhėsija natyrore e epifizės( e cila nuk ėshtė vyshkur) te njeriu i pjekur mund tė krahasohet me njė top tė ping-pongut. Atėherė ėshtė plotsist aktive dhe i jep njeriut shumė mundėsijė qė konsiderohen si fantazij, si psh. Telepatinė, rritjen shumė tė dukshme  ne fushen e percepcionit tė ndjenjave, tė jetuarit pa ushqim e pa langje, frymėmarrje subtile, i pa mvarur prej ndikimit tė temperaturės, kalim nė dimenzione tjera, ndrrim i pamjės dhe dentėsisė sė trupit. Ushtrimet shpirtrore zgjojnė aktivizimin e hipofizes dhe zhvillimin e saj fizik, veqanerisht me kontempllim dhe meditim. Disa hulumtime qė janė bėrė nė disa njerz qė nuk hanė dhe e shiqojnė diellin (tomografi kompjuterike) kanė treguar qė epifiza e tyre mesatarisht ėshtė dy herė ma e madhe ndaj njriut mesatar. Sa ma shumė qė ėshtė epifiza aktive, aqė ma pakė ka nevojė qė trupi tė mbushet me energji prej burimeve tjera. Nė botėn e materjės  epifiza ruan vetėdijen e zgjeruar te personit.  Pėr veqė kėsajė prej aktivitetit tė kėsajė gjandrre mvaret ndikimi i percepcioneve tė ashtuquajtura jasht trunore (ndjenja jo matriale). Kur epifiza ėshtė mjaft e zhvilluar tė gjitha ndjenjat fizike bėhet tė pa nevojshme, sepse percepcioni i epifizės dukshėm ėshtė e zgjaruar. Nė kėtė rast mundet me qenė shurdhim fizik, i verbėrt dhe me ndij dhe me pa shumė, shumė ma shumė se me sy normal. Kjo ėshtė me rėndėsijė me lajmruar qė nė mėnyrė fizike nuk ban me e zgjuar epifizėn pėr qėllim tė zhvillimit me ndonjė metodė tė dhunshme siq jan “zgjimi i kundalinit” tė cilen e reklamojnė te lloj lloj “guru”(mėsuesa). Zhvillimi i saj duhet tė jet i lidhur me zhvillimin e epifizės. Kjo don me thanė ajo vet rritet me pervojen e vet, intuicionin dhe me dijen e vėrtetė. Te dy gjandrrat nė mesė veti pėrmbushėn nė fungcionalitetin e vet dhe ma sė mirti kur zhvillohen (rriten) sė bashku. Nė rastet ideale nė gjendjen e zhvillit tė plotė hipofiza dhe epifiza e formojnė njė trup nė formė tė ngjashme tė simbolit tridimenzional tė pafundėsisė (amshushmėrisė). Pėr ndryshe kjo ėshtė simbol arhetipit pėr shpirtin ton tė lartė (oversoul). Mund tė pėrfundojmė qė parja e aktivitetit tė epifizes tregon nė ate sa personi i caktuar mundet me u mbushur trupin e vetė drejt pėr drejt duke formuar te gjitha atomet e veta dhe energjinė e jetės drejtpėrdrejt prej dritės.



PĖRSHKRIMI MEDITIMIT GJAT SHIQIMIT NĖ DIELL



Kjo ėshtė njė formė e jogės, kurse joga ėshtė diciplin shpirtrore. Ma sė shpejti dhe ma sė miri marrmi rezultate nėse shiqimi nė diell tė na jet si formė e meditimit.

        Mė poshtė do tė gjeni formėn e meditimit e cila i pėrshtatet shum mirė jogės solare simbas pėrvojave tė njerzve. Shiqimi nė diell e pėrfundojmė tėr procesin tė krijimint dhe emanacionit tė Hyjnisė.  Ai ka filluar prej vetėdijės apstrakte e cila ēdo send mundėsonė, nėpėrmesė ti gjitha formave tė jetės, dhe mbaron nė subjektin e vetėdijėshėm, nė ne. Kėtu ka ardhur deri te vetja nė mėnyrėn ma tė imėt nėpėrmesė tė pėrvojės individuale tė shpirtit njerėzorė. I tėrė ai proces ndodhė kur aji shpirti individual si veprim tė vullnetit tė vetė tejkalon ēdo lidhshmėrij pėr individualitetin e vetė dhe i kthehet vetėdijės sė pastėr apsolute e cila ēdo send mundėson dhe e vila vet ka qenė nė fillim, e cila vet ėshtė gjithmonė e pa kohė. Tėr procesin e krijimit e ka pershkruar Gurgjievi dhe Uspenski e ka dhanė nė detale nė vepren “Ligjėrata mbi kosmologjinė”.  I tėrė ai proces gjithėnjė sakt pa kohė zhvillohet: prej vetėdijės sė pastėr e cila manifestrohet  si dritė e yjve, e cila qfaqet dhe e tėra imsisht evulon mbrapa nė vete prej materjės sė vrazhd, mineraleve, bimėve dhe llojeve tė shtazėve dhe mbaron nė ne si mikrokosmos, nė vetėdijėn pėr vehte. Nė ne drita e cila jep jetė bėhet vetėdije dhe ndėrgjegje e jetės.

        Iluzioni hapsirė – kohė ndashmėrij e atij procesi e krijon apo e projekton vetem mendja individuale (ego). Dhe kėtu ka tė bėjė pėr shuarjen dhe zgjimin e njeriut, e jo tė ndonji procesi tė jashtėm tė cilin ne duhet ta nxitim. Ka tė bėj vetem me shuarjen e iluzineve tona pėr individualitetin tė ndonji tė “tonės” tė ekzistimit dhe tė “veprimit”.  Nė qoftė se dikund apo dikur nė universin fizik ēfaqet vetėdija apsolute apo Zoti, sė pari ajo lajmrohet si drit e yjėve. A e kėrkoni Zotin? Qe nė qiell. Nuk kishit me ekzistuar pa te, asė ju asė bota rreth jush. Gjithsesi nuk ėshtė vetem dielli Zot, po ėshtė hyjnorja ma e fuqishmja ēfaqet nėpėr mesė dritės sė diellit. Dielli fare nuk ėshtė ndonji reakcion termonuklear hidrogjen nė helium. Ajo ėshtė shkėndij elektrike e cila ka rrjedhur prej shtypjės prej energjis rreth kosmosit i cili ėshtė plotė energjij tė cilėn nė mėnyrė teknike mundemi me e njohur si energjij elektrike, por thanja e vjetėr e saj ėshtė prana apo energjia e jetės. Pra, dielli energjinė e vetė e arrinė prej hapsirės rreth vetes dhe vetem e shendrron nė pėrfundim mė tė imė, nė dritė e cila jep jetė. Dhe energjin ma tė imėt nė vetėdijen tonė.

Dielli ėshtė ai “Ati nė qiellna” i cili e ka derguar tė birin e vetė hemogjen (shpirt individual njerzor) qė ta pshton njeriun prej errėrsirės sė pavetėdijės tė ram nė materje. I biri i kthehet atit vetem nėpėrmesė vdekjės dhe ringjalljės, apo prej vdekjės trupore dhe kufizimit individual dhe zhgjimit nė vetėdijėn e pastėr e cila gjithmonė ekzistonė sepse ajo edhe ėshtė vetė ekzistencė.

Shiqim nė diell subjekti i vetėdijshėm vdes pėr vehte, pėr trupshmėrinė  e vetė, dhe ringjallet nė shpirtin hyjnor i cili ēdo send mundėson sepse shiqon nė pararezultat, nė ate ēka ai ka qenė si vetėdije apsolute para krijimit dhe harrimit tė Vetėvehtes. Dhe pėr kėte zgjohet. Pėr kėtė nė tė njejtėn kohė nuk jeton ma prej ushqimit fizik. Dielli ėshtė Uni jonė apo Zoti. Ai veten e ka ēfaqur nėpėrmesė lloj lloj krijimesh, nėpėrmesė tokės qė ne po e shkelim, bimėve, shtazėve, dhe prej tė gjitha formave tė gjalla qė ta kėthei veten nėpėrmesė personalitetit tėrsisht tė vetėdijshėm tė para menduar dhe tė dhanit kuptim dhe i bjen nė veti nė mėnyrėn mė intime dhe ma mė pėrvojė.

Pse Niqe ka thanė nė “Zararatrusten”: “Yll i shėndritshėm! Ēka kishte me qenė drita e jote sikur tė mos ishta ajo qė e shėndritė”! Gadi tė gjitha religjionet e lashta e tė hershme gjithkundė nė botė e festojnė diellin si Zot. Monaset e parė krishten (njejt si monaset budist dhe joget) e kan shfrytzuar shiqimin nė diell si burim tė ushqimit dhe pėr jetėn e lartė shpirtrore.

Njashtu edhe Iliret kan qenė si adhurues tė  Hyjnis sė diellit tė cilet e kan shfrytzaur driten e diellit pėr zhvillime tė larta shpirtrore.

Nė Rig-veda thuhet qė dielli ėshė i dukshėm rreth universit nė tė cilėn qendron njeriu, purusha, dhe  kjo ėshtė i njejti njeri nė njeriun fizik, thelbi i tij i mbrendshėm, Shpirti nėpėr mes tė cilit ai ėshtė i vetėdijshėm tė qenjės sė vetė dhe i tėrė natyrės si deshmitar (sakshin). Nė kėso vetėdije duhet me filluar shiqimin nė diell. Dielli e njef veten nėpėrmesė syve tan. Ne veten e njofim nėpėrmesė dritės sė diellit. Nė vetėdijėn tonė pėr Veten, nė  “Une jam” pėrjetim pa mendime, nė ekzistimin e pastėr pa kohorė si “Une jamė” kėtu dhe tashė – Hyjnija/diellore, drita/vetėdija e gjen pėrfundimin definitiv dhe realizimin. Nuk duhet me paramenduar si me thithjen e energjisė sė diellit hyn nėpėrmesė syvenė trup e diqka tė ngjashme, sepse ajo megjithat ėshtė nė ne. Ne gjithmonė jetojmė prej saj. E tėrė energjija e jetės nė botė rreth nesh dhe nė ne rrjedh prej diellit. Shiqimin nė diell e bėjmė qė energjinė e cila ėshtė nė ne e aktivizojmė me vetėdije dhe me praktikė tė jogės solare. Qė ta shpejtojmė kėtė proces vetnjohjės nėpėrmesė tė diellit duhet me hapur tėrė trupin, e kjo don me thanė qė me vetėdije zbavitemi pakė me energjinė. Ky ushtrim e zgjon energjinė e fjetur kundalini e ngritė nė mėnyrė tė vetėdijshme e kjo don me thanė me pjesėmarrjen tonė. Atėherė e dimė se  ēka na ndodhė dhe fuqija nėpėr mes saj qė rrjedh ėshtė fuqija e jonė dhe mundemi me e kontrolluar.

Nėse kundalini vet dhe spontan ngritet atėher ne bėhemi preja e saj sepse ne nuk kemi me ditur ēka me bėrė dhe nuk dim se ēka po na ndodhė. Kjo ėshtė jashtzakonisht e damshme dhe e rrezikshme. Qė ta ngrisim me vetėdije kundalinin duhet qė deri sa me kam zbathur mbi tokė shiqojmė nė diell me frymėmarrje tė gjata (nėpėrmesė hundės) qė ta ngrisim energjinė prej bazės sė kurrizit nga lartė, nėpėrmjet shpinės apo korrizit lartė, deri nė naltėsij tė syve, deri te syri i tretė apo hipofizės nė qendėr tė kokės. Gjuha duhet leht tė jetė e ngritur nė gojė kah qiellza e gojės. Duhet ta ndimė qė kėtu ėshtė e mbledhur e tėrė energjija e trupit tė cilen e kemi ngritur. Deri sa ėshtė kėtu e mbajmė frymėn deri sa nė tė njejtėn kohė direkt shiqojmė nė diell. Njashtu qendrojmė tė pa lėvizur dhe e mbajmė frymėn dhe forcėn nė syrin e tretė, me njė ndjenjė qe qendron kėtu dhe tash si “Une jam” deri sa diellin e shiqojmė si projekcion i jashtėm tė syrit tonė tė tretė dhe Unit tonė – ket e bejm sa te mundemi me mbajtur atė gjendje. Atėherė ngadal e qesmi frymėn nėpėrmesė gojės. Mjaft ėshtė qė kėtė ta bėjmė tri herė me njė ushtrim tė jogės solare. Kuptohet qė energjinė e vetė, para se gjithash seksuale duhet plotsishtė me e ruajtur qė me kėtė sjellje qė tė mundė tė transfermohet nė qendra ma tėr larta, ēakra, ose nivel tė vetėdijės. Nėse nėpėrmesė syve lartė e thithmi dhe posht e humbim energjinė atėherė nukė kemi me arritur shumė.

Ndėrprerja e marrjes sė ushqimit dhe tejkalimin e seksualitetit ėshtė pasojė e pėrbashkėt e ngritjės sė kundalinit nė ēakren e zemres, tejkalimin e tri ēakrava tė para qė shpiejn nė sexualitet, ushqim dhe gjumė. Kėto tri dallime tė ekzistencės zhduken me ngritjen e kundalinit nėpėrmesė shiqimit nė diell.

Mos harroni se kjo mund tė jet praks individuale qe secili personalisht vjen me anė tė intuicisė. Nėse e pėrdorni kėtė teknikė shiqimnė diell, bėne kėtė me pergjegjsinė personale tuajen. Nuk duhet se si ndikon te tė tjerėt, por te personat serioz dhe syqel e tė kujdesshėm kėto aftsi besa edhe i tejkalojnė.

http://www.dijahyjnore.ch/
avatar
Xhemajl

312


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Posto temė tė re   Pėrgjigju temės
 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi