Kanceri

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kanceri

Mesazh  Fikrro prej 18.03.11 13:10

Fieraku me kancer shėrohet nga helmi i akrepit



Njė 90-vjeēar myzeqar vazhdon tė jetojė edhe pse sipas mjekėve duhet tė kishte ndėrruar jetė disa muaj mė parė, pasi ai vendosi tė kuronte vetė njė tumor tė avancuar me njė mjekim popullor.

Historia e rrallė e Halit Brahos, banor i fshatit tė Roskovecit, u soll nė ekranin e Top Channel gjatė emisionit tė pasdites.
Pak kohė pas vdekjes sė bashkėshortes sė tij, jeta e Brahos mori njė tatėpjetė. “Unė kisha pasur edhe mė parė probleme me prostatėn dhe nė moshėn time kjo nuk ėshtė e pazakontė. Megjithatė, pas vdekjes sė gruas problemet u rėnduan shumė dhe u bllokova komplet. Shkova dhe bėra njė operacion nė spitalin e Fierit, ku qėndrova 17 ditė. Kur mė nxorėn, ende kisha probleme.

Pas dy ditėsh nė shtėpi mė rifilluan krizat. Plaga nuk ishte mbyllur dhe gjithashtu isha infektuar. Megjithatė, kur i njėjti mjek mė vizitoi sėrish, pa se kisha probleme nė mushkėri dhe mė kėshilloi qė tė shkoja nė Tiranė”.

Njė analizė mė e specializuar nė Tiranė tregoi se Braho vuante nga njė formė e avancuar e kancerit nė prostatė, i cili kishte lėshuar metastaza edhe nė mushkėri.

Mjekėt i bėnė tė qartė tė birit se 90-vjeēari mund tė jetonte e shumta edhe 4 muaj, ndėrsa i dhanė si tė vetmen kurė morfinėn, pėr tė shėruar dhembjet e papėrballueshme.

“Fillova tė pija morfinė gjithmonė e mė shpesh, ndėrsa ditė pas dite dhembjet vetėm sa shtoheshin. E gjithė kjo u bė e padurueshme, ndihesha shumė keq dhe e dija qė po vdisja”, dėshmon Haliti.
“Arrita deri atje sa tė pija tetė morfina nė ditė qė tė qetėsohesha, aq mė ikte fare shikimi, por nuk mė bėnin asnjė derman. Kėshtu qė mendova tė vrisja veten.

Djali mban njė helm pėr mistrin nė shtėpi. Unė shkova, e mora, e piva tė gjithė, por prapė nuk mė bėri efekt dhe nuk vdiqa”.
Tentativa e 90-vjeēarit pėr t’u vetėvrarė alarmoi tė gjithė tė afėrmit, tė cilėt e vendosėn nėn mbikėqyrje tė vazhdueshme. Nė kėtė situatė tė dėshpėruar, Brahos iu kujtua njė mjekim i vjetėr popullor, pėr tė cilin kishte dėgjuar tė flitej nga stėrgjyshėrit. ”Nė ato kohė tė vjetra pėrdorin si ilaē helmin e akrepit.

Nė disa raste, kjo kurė ėshtė e rrezikshme dhe ka sjellė vdekjen e atyre qė e kanė pėrdorur, sepse janė helmuar, por unė nuk kisha ēfarė tė humbja. Gjeta njė akrep dhe e futa nė njė shishe tė boshatisur. Atė e mbusha pastaj me vaj ulliri. Ėshtė e rėndėsishme qė akrepi tė mos vritet, por tė futet i gjallė nė shishe. Normalisht, pėrpara se kura tė pėrdoret duhet tė kalojnė 40 ditė, por unė e pėrdora pas njė jave. Mora njė pendė dhe leva trupin, sidomos pjesėt ku kisha mė shumė dhembje”, tregon Braho.

Rezultati ishte ēudibėrės. Qė tė nesėrmen e asaj dite, i moshuari hoqi dorė nga morfinat, tė cilat u bėnė tė panevojshme, pasi dhembjet u ndėrprenė.

Qė prej asaj dite kanė kaluar tetė muaj, katėr mė shumė nga sa kishin parashikuar mjekėt se Haliti mund tė jetonte maksimalisht.
Edhe mė e ēuditshme, ndėrsa ditėt kalojnė, ai ndihet gjithmonė e mė i fuqishėm, oreksi i ėshtė rikthyer dhe pėrmirėsimet janė tė dukshme.

Djali i tij thotė se “ndonjėherė Zoti bėn mrekulli”, por me sa duket, pas kėtij shėrimi nuk qėndron dora hyjnore, por njė mjekim i thjeshtė popullor i pėrdorur nė kohėt e vjetra.

Nė tė vėrtetė, kjo praktikė e helmit tė akrepit nuk ėshtė e njohur vetėm nė Shqipėri. Prej vitit 1995, Kuba e njeh si kurė zyrtare helmin e akrepit blu ndaj ēdo lloj kanceri dhe rreth 80 000 njerėz pretendojnė se janė shėruar pa nevojėn e operacioneve apo mjekimeve tė tjera.
avatar
Fikrro

644


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Kanceri

Mesazh  Odin prej 06.06.12 23:29

Njoftim pėr Kancerin nga Spitali John Hopkins



Pėr vite me rradhė bota njihte se Kimioterapia ėshtė mėnyra e vetme e pėrpjekjes pėr tė eleminuar kancerin, spitali John Hopkins mė nė fund pretendon se ka rrugė tjetėr.

Lajmėrim pėr kancerin nga spitali John Hopkins:

1. Ēdo person ka qelizat e kancerit nė trupin e tij. Kėto qeliza kanceri nuk paraqiten nė testet standarde,sepse nuk janė shumėzuar nė miliarda.Kur mjeku i siguron pacientėt me kancer,se nuk kanė mė qeliza kanceroze nė trupat e tyre pas trajtimit,ai thjesht nėnkupton se ėshtė e pamundur pėr tė zbuluar qelizat e kancerit nė analizat e tyre,sepse ato nuk kanė arritur nė sasinė e gjurmueshme.

2. Qelizat e kancerit shfaqen rreth 6 deri 10 herė mė shumė nė jetėn e njė personi.

3. Kur sistemi imun i personit ėshtė i fortė,qelizat e kancerit shkatėrrohen dhe kėshtu ndalohet shumėzimi dhe formimi i tumoreve.

4. Kur dikush ka kancer kjo tregon se personi ka tė meta tė shumta ushqyese. Kjo mund tė jetė pėr shkak tė faktorėve gjenetik,mjedisorė dhe ushqimorė si dhe me mėnyrėn e jetesės sė individit.

5. Pėr tė kapėrcyer tė metat e shumta ushqyese, duhet ndryshuar dieta dhe tė pėrfshihen shtesat (supplement),qė do tė forcojnė sistemin imunitar.

6. Kimioterapia pėrfshin helmimin e qelizave tė kancerit qė rriten me shpejtėsi, por edhe me shkatėrrimin e qelizave tė shėndetshme nė palcėn e eshtrave, traktin gastrointestinal etj dhe mund tė shkaktojė dėmtime tė organeve, si: mėlēia, veshkat, zemra, mushkėritė etj.

7. Rrezatimi shkatėrron qelizat e kancerit dhe paralelisht djeg e dėmton qelizat e shėndetshme, indet dhe organet.

8. Trajtimi fillestar me kimioterapi e rrezatim shpesh redukton madhėsinė e tumorit.Ndėrkaq,pėrdorimi i tejzgjatur i kimioterapisė dhe i rrezatimit nuk ka rezultat nė shkatėrrimin e tumorit.

9. Kur trupi ka ngarkesė tė shumtė toksike nga kimioterapia dhe rrezatimi, sistemi imun ėshtė kompromentuar ose shkatėrruar,kėshtu qė personi mund ti dorėzohet llojeve tė ndryshme tė infeksioneve dhe komplikime.

10. Kimioterapia dhe rrezatimi mund tė shkaktojnė mutacion tė qelizave tumorale,me rezultat tė bėhen mė tė qėndrueshme dhe mė vėshtirė pėr tu shkatėrruar.Ndėrhyrjet kirurgjikale mund tė sjellin si pasojė pėrhapjen e qelizave kanceroze nė zona tė tjera.

11. Njė mėnyrė efektive nė betejėn kundėr kancerit ėshtė dobėsimi i qelizave kanceroze, duke mos i ushqyer me ushqimin, qė kanė nevojė tė shumėfishohen.

Qelizat e kancerit ushqehen me:

a.Sheqeri ėshtė njė kancer-furnizues. Heqja e sheqerit nga dieta largon 1 burim serioz energjitik nga qelizat e tumorit. Zėvendėsuesit e sheqerit, tė tillė si Canderel, NutraSweet, Equal, Spoonful etj janė bėrė me Aspartam,i cili ėshtė i dėmshėm. Njė zėvendėsues i mirė natyror do tė ishte mjalti ose melassa, por vetėm nė sasi shumė tė vogla. Alternativė e mirė janė erėzat e tipit Aminos Bragg ose kripa e detit.

b.Qumėshti nxit trupin tė prodhojė mukozė, veēanėrisht nė traktin gastrointestinal. Kanceri ushqehet me mukus. Me shkėputjen e qumėshtit dhe zėvendėsimin me qumėsht soje pa shtesa sheqernash,qelizat e kancerit dobėsohen.

c.Qelizat e kancerit lulėzojnė nė mjedise acidi. Njė dietė me bazė mishi ėshtė acide. Eshtė e kėshillueshme pėr tė ngrėnė peshk dhe pak pulė, se sa mish lope apo derri. Mishi pėrmban antibiotikėt blegtoral, hormonet e rritjes dhe parazitet, tė cilat janė tė dėmshme, sidomos pėr pacientėt e kancerit.

d. Njė dietė e bėrė nga 80 % e perimeve dhe lėngjet e freskėta, drithėrat, farat, arrat dhe pak fruta ndihmojnė nė krijimin e njė ambienti alkaline nė trupin tuaj. 20% mund tė jetė nga ushqimi i zier duke pėrfshirė nė to edhe fasulet. Lėngjet nga perimet e freskėta sigurojnė enzima tė gjalla, qė absorbohen me lehtėsi dhe arrijnė brenda 15 minutash pėr tė ushqyer dhe nxitur rritjen e qelizave tė shėndetshme. Pėr tė marrė enzima tė gjalla pėr ndėrtimin e qelizave tė shėndetshme, provoni tė pini lėngje tė freskėta tė perimeve (shumicėn e perimeve duke pėrfshirė dhe mashurkat) dhe tė hani perime tė freskėta 2 ose 3 herė nė ditė. Enzimat shkatėrrohen nė temperaturat mbi 40 gradė Celsius (104 gradė Fahrenheit).

e. Shmangni kafen, ēajin dhe ēokollatėn, tė cilat kanė % kafeine tė lartė. Ēaji jeshil ėshtė njė alternativė e mirė dhe ka veti kundėrkanceroze . Ujė, mė mirė tė pastruar ose tė filtruar, pėr tė shmangur toksinat dhe metalet e rėnda,qė ndodhen nė ujin e rrjetit. Uji i distiluar ėshtė acidik, shmangeni atė.

12. Proteina e mishit ėshtė e vėshtirė tė tretet dhe kėrkon shumė enzima tretėse. Mishi i patretur i mbetur nė zorrė, shpėrbėhet dhe ka si rezultat pėrqėndrimin e shumė toksinave.

13. Muret e qelizave tė kancerit kanė njė mbulesė tė ashpėr proteinore. Duke pakėsuar shumė ose eliminuar ngrėnien e mishit, ēlirohen mė shumė enzima, qė sulmojnė muret proteinore tė qelizave tė kancerit dhe si pėr rrjedhojė qelizat vrasėse tė mund ti shkatėrrojnė ato.

14. Disa shtesa pėrforcojnė sistemin imunitar (IP6, Flor ssence, Essiac, antioksidantė, vitamina, minerale, EFAs etj.). Zėvendėsues tė tjerė,si vitamina E,janė tė njohur pėr  reduktimin ose vdekjen e programuar qelizore, metodė normale e trupit pėr asgjėsimin e qelizave tė dėmtuara, tė padėshiruara apo tė panevojshme.

15. Kanceri ėshtė njė sėmundje e mendjes,e trupit dhe shpirtit. Njė frymė aktive dhe pozitive do tė ndihmojė luftėtarin e kancerit tė mbijetojė. Zemėrimi,hidhėrimi dhe ndjenjat negative vėnė trupin nė njė ambient stresues dhe acid. Mėsoni shpirtin tuaj tė dojė dhe tė falė. Mėsoni tė ēlodheni dhe tė gėzoni jetėn.

16. Qelizat e kancerit nuk mund tė lulėzojnė nė njė mjedis tė oksigjenuar. Stėrvitja e pėrditėshme dhe frymėmarrjet e thella ndihmojnė nė futjen e shumtė tė oksigjenit nė qeliza. Terapia e oksigjenit ėshtė njė tjetėr metodė e pėrdorur pėr tė shkatėrruar qelizat e kancerit.

(Pėrcillni kėtė porosi PĖR PERSONAT tuaj tė preferuar) NJOFTIM PER KANCERIN NGA SPITALI JOHN HOPKINS, SHBA.

JU LUTEM LEXONI

1. Mos vendosni enė plastike nė mikrovalė.

2. Mos vendosni shishe me ujė nė freezer.

3. Mos vendosni membrana plastike nė mikrovalė.

Johns Hopkins ka dėrguar kohėt e fundit kėtė mesazh nė njė nga prospektet e tij lajmėrues. Ky informacion ka qarkulluar dhe nė Walter Reed Army Medical Center. Dioksinat shkaktojnė kancer, sidomos kancerin e gjirit.

Ato janė shumė helmuese pėr qelizat e trupit tonė. Mos akullzoni shishe plastike me ujė, pasi ky proces liron dyoksinė nga plastika.

Kohėt e fundit, Dr .. Edward Fujimoto, Menaxher Wellness Program nė Spitalin Castle u shfaq nė njė program televiziv pėr tė shpjeguar kėtė rrezik pėr shėndetin tonė.Ai foli nė lidhje me dioksinat dhe sa na dėmtojnė. Ai theksoi se ushqimet nuk duhet tė ngrohen nė mikrovalė.
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Odin prej 07.06.12 0:09

Cfare dime dhe nuk dime per kancerin?



Kanceri ėshtė njė sėmundje qė po prek gjithmonė e mė shumė njerėz nė botė. Sipas njė studimi tė bėrė nga “Macmillan Cancer Support” afėrsisht 40 pėr qind e britanikėve do tė preken nga kjo sėmundje nė njė moment tė jetės sė tyre.

Dhjetė vjet mė parė, ky raport ishte njė nė tre veta. Ndaj me tė drejtė lind pyetja: ēfarė po ndikon nė njė rritje kaq tė frikshme tė rasteve tė kėsaj sėmundjeje? Ekspertėt e lidhin kėtė me moshėn e popullsisė (mė tė moshuarit janė mė nė rrezik pėr t’u prekur) dhe faktorė tė tjerė tė stilit tė tyre tė jetesės, si dieta e varfėr, duhanpirja dhe mungesa e aktivitetit fizik.

Alkooli ėshtė njė faktor tjetėr. Nė fillim tė kėtij muaji, njė studim tregoi se gratė qė pinė mė pak se dy gota e gjysmė verė nė ditė, ekuivalente kjo me 175 ml verė, rrisin rrezikun pėr t’u prekur nga kanceri i gjirit me 15 pėr qind. Kėrkuesit e Universitetit tė Harvardit besojnė se alkooli mund tė rrisė nivelet e hormonit femėror, estrogjenit, qė mund tė ndikojė nė zhvillimin kancerit tė gjirit.

Por ndėrsa ka prova qė lidh kėta faktorė me lloje tė ndryshme kanceresh, shkencėtarėt janė duke eksploruar tė tjera lidhje. Shumė njerėz kanė idetė e tyre se ēfarė mund tė qėndrojė pas pėrhapjes sė kėtij fenomeni shqetėsues: nga hormonet te mikrovalėt apo mishi i djegur. Por a ka ndonjė gjė tė vėrtetė pas kėtyre teorive? Ja se ēfarė thonė ekspertėt.

Pijet e nxehta

Teoria: Avulli i pijeve tė nxehta mund tė dėmtojė fytin. Ēaji i ngrohtė ėshtė i lidhur me rritje tė rrezikut tė kancerit tė ezofagut, sipas njė studimi iranian, i publikuar nė “British Medical Journal”. Krahasuar me ēajin e vakėt apo mė pak tė nxehtė, sipas studimit, ai i nxehti fare rriste ndjeshėm rrezikun pėr t’u prekur nga ky lloj tumori. Pirja e njė gote ēaji nė mė pak se dy minuta, pasi ėshtė hequr nga zjarri lidhet me njė shtim tė rrezikut pėr t’u prekur nga kjo sėmundje nė krahasim me ata qė e pinin rreth katėr minuta pasi kishte zierė.

Mendimi i specialistit

“Nė vende si Irani dhe Brazili, ėshtė si kulturė konsumimi i pijeje shumė tė nxehta. Madje ata pėrdornin edhe njė lugė metalike pėr ta kaluar lėngun direkt nė fyt. Kjo duket se shkakton inflamacionin e ezofagut, qė mund tė ēojė nė zhvillimin e qelizave jonormale”, thotė profesor Martin Wiseman, mjek dhe kėshilltar nė “World Cancer Research Fund”.

Mishi i pjekur

Teoria: Shumė njerėz besojnė se mėnyra se si mishi gatuhet, mbi tė gjitha djegia e tij me barbekju, ėshtė rrezik pėr zhvillimin kancerit. Njė studim norvegjez, i publikuar nė fillim tė kėtij muaji, thotė se doza tė larta tė njė substance kimike, e cila gjendet te pjesėt e djegura tė mishit, lidhet me rrezikun e lartė tė kancerit nė zorrėn e trashė. Edhe studime tė mėparshme sugjeronin se te mishi i djegur gjenden substanca kancerogjene.

Mendimi i specialistit

“Kur bėhet fjalė pėr mėnyrėn e gatimit tė mishit, prova nuk ėshtė shumė e besueshme”, thotė Yinka Ebo, pėrgjegjėse pėr shėndetin publik nė “Cancer Research” nė Britaninė e Madhe. “Por disa studime kanė treguar se tė gatuash mishin nė temperatura tė larta qė mund ta djegin, mund tė prodhojė kimikate qė shkaktojnė kancer. Ndaj ėshtė ide e mirė tė pėrdoren metoda me temperatura tė ulėta si pėr shembull ajo me zjarr tė ngadaltė”.

Trauma fizike

Teoria ka lidhje me fjalėt e nėnave qė thonė: “Kujdes mos e godit gjoksin se mund tė zhvillohet kancer mė vonė”. Por a ėshtė e vėrtetė? Njė studim i bėrė nga shkencėtarėt e Universitetit tė Lancaster ka zbuluar se njė truamė fizike mund t’i japė shtysė sėmundjes. Megjithatė ekspertėt argumentojnė se ekzistenca e njė traume mund tė bėjė qė gjoksi tė ekzaminohet gjithmonė, duke e kapur mė shpejt sėmundjen. “Disa njerėz besojnė se dėmtimet fizike mund tė ēojnė drejt kancerit, por nuk ka prova tė besueshme pėr kėtė”, thotė Yinka Ebo. “Kanceri zakonisht shkaktohet nga dėmtimi i gjeneve dhe kėrkon kohė tė gjatė pėr t’u zhvilluar, ndaj dėmtimet shpesh tėrheqin vėmendjen pėr tumoret qė mund tė jenė aty”.

Telefonat celularė

Teoria: Nė fillim tė kėtij viti, OBSH pranoi se telefonat celularė mund tė shkaktonin kancerin. Rishikimi i provave tregoi se rritja e rrezikut tė njė lloj forme malinje tė kancerit tė trurit, mund tė lidhej me ekspozimin ndaj valėve, ndaj u sugjerua pėrdorimi i kufjeve apo mesazheve nė vend tė telefonatave. Njė studim i publikuar muajin e kaluar nė “British Medical Journal Website”, ngjalli debate pėr kėtė gjetje. Nė Danimarkė, ishin studiuar mė shumė se 350 mijė njerėz qė i pėrdornin telefonat pėr mė shumė se 18 vjet. Studiuesit arritėn nė pėrfundimin se nuk ishin nė rrezik pėr t’u prekur nga tumori nė tru, krahasuar me tė tjerėt.

Mendimi i ekspertit

“Ka pasur publikime pa fund pėr ndonjė lidhje tė mundshme mes telefonave celularė dhe kancerit”, thotė profesor Karol Sikora. “Pėr shkak tė mungesės sė studimeve afatgjata, askush nuk e di nėse ekziston rreziku, por edhe nėse po, ėshtė shumė i vogėl. Telefonat celularė nisėn tė pėrdoren nė vitet ‘90 dhe ne duhej tė shihnim sot mė shumė raste tė prekura nga tumori i kokės, qafės dhe trurit. Gjithsesi ajo qė ėshtė e sigurt lidhet me faktin se teknologjia dhe lloji i rrezatimeve po ndryshon vazhdimisht”.
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Berti69 prej 07.06.12 19:50

Kanceri vjen nga ajo qė kam parė dhe konstatuar te tė tjerėt:

1 - kur kemi dėgjuar pėr dikė qė ka kancer, shpesh kemi shtuar: "Ky ėshtė njė njeri shumė i fortė, ai kurrė nuk ankohet", ose "ai ende e ka guximin pėr tė bėrė kėtė apo atė..."

2 - kėta njerėz kanė kaluar jetėn e tyre nė shėrbim tė tjerėve. Ata kanė dhėnė vetė trupin dhe shpirtin pėr tė tjerėt, kėshtu qė natyrisht e kanė shkatėrruar shėndetin e tyre.

3 - kėta njerėz nė tė kaluarėn kanė vuajtur duke marrė ndonjė goditje tė rėndė nė jetė, duke jetuar vetėm ata nuk e kanė ndarė vuajtjen e tyre me njė tė afėrm. Nė kėtė moment fillon tė shkaktohet formimi i metastases.

4 - kėta njerėz ndjehen tė viktimizuar nė jetė, dhe me kancer ata bėhen martirė.

5 - njerėzit egoiste rrallė kanė kancer, ashtu siē janė edhe personat qė janė tė integruar.

Konkluzioni im

Kancer zhvillohet nga:

- Fillimisht mungesa e vetėvlerėsimit
- Mungesa e besimit
- Njė besim i gabuar se ne nuk duhet tė harrojmė tė tjerėt
- Ndjenja se jemi viktimė pėr gjithēka
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Odin prej 07.01.13 13:42

Materie kancerogjene qė duhet hedhur nga shtėpia

I paguani shtrenjtė, ndėrsa ato vazhdimisht dhe pa u vėrejtur na helmojnė.

Po ju tregojmė kancerogjenėt mė tė njohur shtėpiakė. Ato nuk ėshtė e thėnė se patjetėr shkaktojnė kancerin, mirėpo s’ka kuptim t’i ekspozohemi rrezikut kur ekzistojnė opsione mė tė sigurta.

Pas sėmundjeve tė enėve tė gjakut, tė cilat pėrfshijnė pikėn nė tru dhe nė zemėr, kanceri ėshtė shkaktari mė i shpeshtė i vdekjeve nė shumicėn e vendeve tė botės, pėrfshirė edhe vendin tonė. Njė numėr i madh prodhimesh tė cilat i pėrdorim nė shtėpi pėrmbajnė elemente tė cilat konsiderohen se sigurisht shkaktojnė kancerin, e tė mos i pėrmendin ato tė cilat shkaktojnė alergjitė, astmėn dhe probleme tė tjera.

Pėr kėtė gjė, para sė gjithash, duhet fajėsuar rregullimin e keq tė pėrbėrėsve tė lejuar. Megjithatė, kėtė mund ta pėrmirėsoni, nėse kini kujdes. Pėr shembull, mjetet toksike pėr pastrim, mund t’i zėvendėsoni me pėrzierje prodhimesh tė sigurta, tė cilat me siguri i keni nė shtėpi. Nė vazhdim po japim listėn e rreziqeve mė tė njohura. Ato nuk ėshtė e thėnė se patjetėr shkaktojnė kancerin, mirėpo nuk ka nevojė t’i ekspozohemi rrezikut, kur tashmė ekzistojnė opsione mė tė sigurta.

1. Freskuesit e ajrit

Aroma e kėndshme nė ajėr shpesh vjen e paketuar me naftalinė dhe formaldehidinė, tė njohura si kancerogjene. Mirėpo, pėrmbajnė edhe njė sėrė kimikaliesh tė tjera toksike. Dėshironi ajėr tė freskėt nė ambientin tuaj, fillojani menjėherė qė tė eliminoni shkaktarėt e aromės sė keqe. Kėshtu ėshtė shumė mė mirė e sa tė kamuflohet me diēka tjetėr. Ambientin tuaj tė jetesės shpesh ajroseni, rregullisht pastrojeni, dhe, nėse megjithatė diēka kundėrmon, provoni zeolitin mineral, i cili ėshtė i njohur si njėri ndėr vajrat eterikė mė tė mirė natyralė antitoksikė

2. Ngjyrat e pikturimit, materialet pėr pėrpunimin e stolive dhe tė tjera

Jini tė kujdesshėm ndaj plumbit dhe metaleve tė tjera me ngjyra, vernikut dhe emalit. Pėrdorni ngjyrat me bazė perimesh. Shfrytėzoni ngjitėsit, ngjyrat dhe lapsat me bazė ujore dhe shmanguni nga tretėsit e rrezikshėm siē janė: ‘ēimento-goma’ apo lapsat tė cilėt pėrmbajnė aceton, heksan, heptan apo toulen.

3. Mjetet pėr mirėmbajtjen e automobilit

Duke pasur parasysh lirimin e tymit i cili del nga automobili, nuk ėshtė pėr t’u habitur qė edhe mjetet pėr mirėmbajtjen e tij nuk janė tė mira pėr shėndetin. Antifrizi dhe lėngjet tė cilat pėrmbajnė etilen glikol janė shumė toksike, mirėpo nuk janė mė tė mira as ato pėr pastrimin e xhamave. Kurrė nuk bėn tė lihen nė vende ku fėmijėt mund t’i prekin, sepse nėse i pinė mund edhe tė vdesin. Vaji i pėrdorur i motorit ėshtė i rrezikshėm kur ka kontakt me lėkurėn. Probleme shėndetėsore shkaktohen rėndom pas ekspozimit tė gjatė. Nėse patjetėr pėrdorni mjete pėr lyerje dhe mirėmbajtje tė automobilit, mbajini tė mbyllura nė ēelės, ndėrkaq mbetjet hidhni bashkė me mbeturinat e rrezikshme.

4. Rrobat nga pastrimi kimik

Punėtoritė e pastrimit kimik rėndom shfrytėzojnė tonelata kemikalesh, siē janė perkloroetileni (tetrakloroetileni), naftalina, benzena, formaldehidi dhe trikloroetileni – tė gjithė janė kancerogjenė. Kėto avullime kimike mund tė mbeten nė rroba ditė tė tėra.

5. Mjetet kundėr pleshtave, rriqrave dhe morrave

Shmanguni pesticideve me bazė lindani. Nė disa shtete janė shpallur mjete kancerogjene.

6. Ngjyrat dhe verniku

Disa pėrbėrės avullues organikė, tė cilėt shfrytėzohen nė ngjyra janė tė njohur si kancerogjenė. Veē kėsaj, ngjyra vite tė tėra pas lyerjes nga pak avullon nga muret.
Kurrė mos i pėrdorni ngjyrat tė cilat pėrmbajnė pėrbėrės avullues organikė. Gjithmonė interesohuni pėr ngjyrat mė pak toksike.

7. Kokrrat nga naftalina

E njihni atė kundėrmim tė tmerrshėm tė naftalinės? Ėshtė shenjė e qartė qė jua dėrgon trupi: keq, keq, keq! Thithja e naftalinės nė esencė ėshtė thithje e insekticidit. Naftalina pėrmban pothuajse 100% naftalinė, e cila ėshtė karcinogjen, apo paradilorobenzena, materie helmuese. Shumė njerėz kundėr molėzave pėrdorin livandėn, duhanin e tharė dhe materie tė tė tjera natyrale.

8. Mjetet pėr pastrim

Tė gjitha mjetet pėr pastrim nuk pėrmbajnė materie kancerogjene, mirėpo shumica janė tė dyshimta. Mjetet kundėr mykut tė bardhė shpesh pėrmbajnė formaldehid. Mė mirė ėshtė tė provoni mjete natyrore, me ndihmėn e uthullės, vajit apo ēajeve.
Pėrbėrėsve tė tmerrshėm nė mjetet pėr pastrimin e njollave nė tepihė shmanguni, duke pastruar me avull dhe me mjete natyrore pėr pastrim.

Divanet dhe kolltukėt mė mirė ėshtė t’i vishni me material stofi tė bukur – qė mund tė hiqet dhe tė pastrohet lehtė.
Mjetet pėr polirimin e drurit mund tė rrezikojnė sistemin nervor qendror dhe organet riprodhuese, sepse netrobenzena nė to thithet nėpėrmjet lėkurės. Blini mjete natyrale ose pėrpunoni mjetet tuaja nga 1/8 e gotės vaj ulliri me njė lugė uthull dhe njė lugė vodkė.
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Luli prej 08.01.13 0:16

SEKRETI i SHEKULLIT – Mbrojtja Antikanceroze

Vajbajame i marrė nga fruti i bajames ėshtė i pasur me vitamina A, E, B1, B2, B6. B17 dhe minerale.
Vitamina B17 nuk ėshtė vitaminė, emri i saj i vjetėr ėshtė amygdalini.

Amygdalini ėshtė pjesa e hidhur e bajames dhe si njė toksine e mundshme mund tė lėshojė cyanide nė trup.Amygdalini konsiderohet tė ketė veti antikanceroze, por kjo nuk ėshtė provuar shkencėrisht.

Eshtė argumentuar,se me pėrjashtimin e substancave tė hidhura pėrjashtuam njėrėn nga 4 shijet themelore: tė kripur, tė athėt, tė hidhur, tė ėmbėl. Shumė kanė refuzuar dhe tė thartėn dhe kanė zgjedhur tė kripurėn e tė ėmblėn.Pra ekuilibri ka humbur.Hipokrati theksonte ekuilibrin, i ndikuar nga babai i mjekėsisė greke,mjekun Alkmeona.Ai supozohet maja e mjekėsisė greke, sepse ishte i pari qė u morr me anatominė e fiziologjinė dhe formuloi si vijon perceptimin e shėndetit dhe sėmundjes,i huazuar nga Hipokrati:

“Ajo qė mirėmban shėndetin ėshtė shpėrndarja e drejtė dhe pėrzierja e saktė e forcave brenda trupit ( barazia) e thatėsisė,e lėngut,tė ėmblės,tė ftohtit,tė hidhurės,tė athtės dhe tė kripurės.
Sėmundjen e shkakton dominimi i njėrės (monarki).Mjekimi ėshtė arritur me rivendosjen e balancės duke pėrdorur tė kundėrtėn e pushtetit tė tepėrt.
Perceptimet e krijuara i gjejmė tė pavenitura tek Hipokrati.Pėrzierja e saktė, barazia,simetria,harmonia,janė baza e doktrinave tė Pithagorės dhe tė Hipokratit.

Hipokrati shkruan:

“Tek njerėzit nė brėndėsi gjendet e hidhura dhe e kripura,e ėmbla,e tharta,e athta dhe pashija dhe … kur kėta pėrbėrėsa pėrzihen dhe bashkohen ndėrmjet tyre as duken dhe as dėmtojnė njerėzit. Por kur ndahet njėra dhe mbetet vetėm duket qė shkakton dėm.
Nėse do tė hamė shumė ėmbėlsira e karbohidrate dhe kur trupi ynė ėshtė bėrė ēokollatė dhe pasticeri,vjen cekuilibri.Mbizotėrimi i ėmbėlsirave nė kurriz tė sė hidhurės do tė paguhet shtrenjtė.Tumoret janė plot me sheqer.

Kjo ėshtė demonstruar nga Warburg.Nė vitin 2001 nė njė konferencė mjekėsore nė Karlsruhe tė Gjermanisė, konfirmoi thėnien: “ajo qė ėshtė e hidhur nė gojė, ėshtė e mirė nė stomak.” U theksua se lėndėt e hidhura ndihmojnė nė procesin e pėrgjithshėm tė tretjes ..

Lėvizjet e stomakut dhe tė zorrėve intensifikohen dhe pėrshpejtohet cvendosja e ushqimit.Ato stimulojnė sekretimin e bilės dhe tė pankreasit, pėrmirėsojnė tretjen e albuminave,yndyrave dhe proteinave.

Zvogėlohet ndjenja e fryrjes dhe pengohet procesi fermentimit e prishja qė ndodhin nė zorrė. Duke pėrmirėsuar thithjen e vitaminės B12, lėndėt e hidhura mbėshtesin prodhimin e gjakut, nxisin pėrthithjen e elementeve yndyrėndarėse dhe tė hekurit. Lėndėt e hidhura mbėshtesin nė krijimin e bazave (pH alkaline tė lartė) nė trup dhe veprojnė me kėtė mėnyrė kundėr mbioksidimit tė gjakut.

Nė rastin e marrjes sistematike tė substancave tė hidhura:

1) forcon mėlēinė.

Mėlēia dėshiron tė hidhura qė tė punojė. Bila ose tėmli e prodhuar nė mėlēi ėshtė e hidhur.Si do tė kemi prodhime biliare tė cilėsisė sė lartė pėr tė shpėrbėrė yndyrėn,nėse nuk hamė tė hidhura?
Duke ushqyer mėlēinė me sheqer nuk prodhohet bila e hidhur.

2) Pėrmirėson metabolizmin dhe nė kėtė mėnyrė redukton dhe kolesterinėn.

Me tė hidhurat reduktohen ēmimet e sheqerit nė gjak. Sheqeri vjen nga abuzimi i karbohidrateve jo nga abuzimi substancave tė hidhura dhe trajtimi ėshtė me tė kundėrtat, thoshte Hipokrati.
Substanca tė hidhura, tė tilla si Clucosonalat Sinigrin, janė antikanceroze.Si veprojnė lėndėt e hidhura?
Rasti i kajsisė.

Qendra pėr kancerin ėshtė mėlēia.Ta shpreh ndryshe, mėlēia ėshtė pėr kancerin sic ėshtė zemra pėr qarkullimin e gjakut. Mėlēia ėshtė qendra. Njė mėlēi e fortė dėbon kancerin. Njė mėlēi e sheqerosur dhe cokollatosur baraz me kancer.
Mbrojtja dhe portieri trupit kundėr kancerit gjendet nė mėlēi dhe mėlēia kėrkon tė hidhura pėr tė vepruar si duhet,tė depozitoj vitaminat.Pėrse kanceri nuk shfaqet nė zorrėn e hollė? Pyesni njė mjek.Shumė nuk e dinė.

Tė tjerėt pėrgjigjen pH, sasia e madhe e gama globulinės – (influencuar nga seleni) ose pėr shkak tė tranzitit tė shpejtė … Pėrgjigja qėndron nė faktin se, sipas fiziologjisė, nė zorrėn e hollė rrjedhin sekrecionet biliare dhe pankreatike ku bėjnė alkaline pH nė zorrėn e hollė. Enzimat pankreatike (Trypsin, chymotrypsin) dhe bila janė tė rėndėsisė bazė pėr faktin kurioz se nė zorrėn e hollė nuk shfaqet pothuajse kurrė kanceri.Kombinim i tė dyjave.

Pėrse nė pankreas dhe kanalin biliar shfaqet kanceri? Ta shtroj ndryshe pyetjen. Nėse pH ose gama-globulina shkaktari i kancerit tė zorrės sė hollė ėshtė praktikisht 0, pėrse tė mos rrisim gama-globulinen apo tė korrigjojmė pH e trupit nė alkaline?

Tė kujtojmė Oto Warburg:
1) konsumi i lartė i glukozės (acidi laktik)
2) mungesa e oksigjenit,
3)pH i ulėt (acid) .

Treshja karakteristike e qelizave kanceroze.

Nė tė vėrtetė nė zorrėn e hollė PH ėshtė alkaline. Enzimat janė shumė tė ndjeshme.Temperatura i shkatėrron ato krejtėsisht.Pėr tė patur shumė enzima duhet tė hamė ushqime tė papėrpunuara (tė gjalla). Kjo do tė rrisė nivelin e enzimave tretėse nė zorrė dhe do tė ketė mė shumė enzima pankreatike.

Rregulli i dytė: Tė paktėn 50% e ushqimit tė njė pacienti me kancer duhet tė jenė tė gjalla pėr funksionimin optimal tė enzimave pankreatike.

Si bėrthama e kajsisė vret qelizat kanceroze ?

B17 gjėndet nė bėrthamat e kajsisė e nė bajamet, pėrbėhet nga dy sheqerna ( glukoze), njė venzeldaidi dhe njė cyanide tė lidhura sė bashku. Siē e dinė tė gjithė, cyanide ėshtė shumė toksike dhe vdekjeprurėse nė sasi tė mėdha. Por nė kėtė formė natyrale ėshtė kimikisht joaktive. Gjendet 1 substancė qė mund tė zhbllokoj molekulėn e vitaminės B17 dhe tė liroj cyaniden e kajsisė. Kjo substancė ėshtė enzima beta glukosidase, qė ne e quajmė enzima cbllokuese.

Kur vitamina B17 vjen nė kontakt me kėtė enzimė, lirohet jo vetėm cyanide, por edhe venzeldaidi, i cili ėshtė shumė toksik nė vetvete. Kėto dy substanca sė bashku kanė efekt helmues 100 herė mė shumė sesa secili veē e veē. Ky quhet efekt bashkėveprues (sinergjik).Pėr fat tė mirė kjo enzimė nuk gjendet kudo nė trup nė masė tė rrezikshme, pėrveē se nė qelizat e kancerit dmth. 100 herė mė shumė se qelizat e shėndetshme pėrreth. Rezultati: helmi qė lirohet nga bėrthama e kajsisė dhe bajamja synon vetėm qelizat e kancerit dhe i vret.



Ka edhe 1 tjetėr enzimė e quajtur rodanasi. Ne e quajmė enzimė mbrojtėse pėr aftėsinė e saj pėr tė mbrojtur dhe tė neutralizoj cyanide me konvertimin e tij nė produkte tė dobishme pėr shėndetin. Kjo enzimė gjendet nė sasi tė mėdha nė ēdo pjesė tė organizmit tonė, pėrveē qelizave tė tumorit,tė cilat nuk mbrohen.:

Me pak fjalė rodanasi mbron indet nga cyanide dhe nuk ka nė qelizat e kancerit. Betaglukosidase liron cyanide qė vret kancerin. Gjendet nė qelizat e kancerit jo nė tė shėndetshmet. Kujdes kėtu. Njė shembull nga historia.

Shkencėtarėt e dinė se antidota nė helmimin me cyanide ėshtė sheqeri. I referohet pėrpjekjes historike pėr vrasjen me kalium cyanide tė Rasputin, person i urryer nė Rusinė pararevolucionare.

Edhe pse Rasputin ishte helmuar me cianid, nuk pėsoi gjė, sepse cyanide kaliumi ishte vendosur nė tė ėmbla dhe nė verė. Edhe pse doza ishte shumė e madhe,shfaqi pak simptomata dytėsore tė helmimit,tė tilla si: lėmza, jargėzimi etj.

Sheqeri kishte luftuar efektin shumė aktiv tė helmit. Hollėsia nuk ishte e njohur nga vrasėsit e tij. Le tė imagjinojmė njė pacient me kancer,i cili ka konsumuar sasi tė mėdha ėmbėlsirash,pije tė sheqerosura,pije alkolike,patatesh apo dieta,qė pėrfshijnė vetėm karbohidrate,nėse ėshtė e mundur tė pėsojė diēka me pak bėrthama kajsish,sic e paraqitėn mediat papagalle pas direktivave tė pronarėve tė Memorialit. Ashtu siē nuk pėsuan gjė Hunzėt,ashtu siē thotė tradita jonė me mullixhinė,siē e analizoi shkencėrisht Krebsi me B glukosidase dhe rodanasi,bėrthama e kajsisė ėshtė plotėsisht e sigurtė.

Ne fillojmė nė raste tė diagnostikuara me kancer 5 nė ditė javėn e parė. Me 10 nė tė dytėn dhe pastaj pa kufizim. Oreksi,tretja,metabolizmi pėrmirėsohen. Nga ky ilaē natyror antikanceroz jo vetėm nuk fitojnė kompanitė farmaceutike,por edhe dėmtohen.

Mbyllni veshėt tuaj ndaj papagallėve tė kompanive farmaceutike.
Hani pa frikė pėr ēdo ditė pak bajame dhe bėrthama kajsish.
Pini lėng pije nga Bari Grurit,qė ėshtė i pasur nė amygdalin.

Rregulli i 3: Qelizat e kancerit janė acide (pH i ulėt).

Balancėn e PH e rregullon kalciumi, vitamina D,magnezi,kaliumi,bori. Limoni ndihmon nė absorbimin e kalciumit. Hani shumė limonė ēdo ditė, siē rekomandohet nga dieta antikanceroze Moerman nė Holandė. Hani ngjala (burimi i madh i vitaminės D 5000 S (njėsi) nė 100 gram.. Fruta, sidomos rrush (burim i madh i kaliumit), perime (brokol,lakėr tė purpurt – tė bardhė), karrota,zarzavate (njė burim i madh i kalciumit tretshėm), vlita ( burim i madh bori e kalciumi ), majdanoz (sidomos pėr kancerin e mushkėrive), rroka (sidomos pėr kancerin e veshkave), rradhiqe (me lėngun e tyre).

Rregulli i 4: Hipoksia (oksigjen i ulėt) ėshtė karakteristikė e carcinogenesis.

Klorofili i jep oksigjenin bimės,sipas mjekut tė madh Max Gerson (7),qė shėroi Nobelistin Albert Schweitzer dhe 50 pacientė me kancer nė bazė tė grafive para dhe pas trajtimit.
Lėngjet e gjelbėrt,tė paktėn 5 nė ditė,japin oksigjenin e duhur nė qeliza.

Kemi kėshtu rėnie (vdekje,vetėvrasje qelizore) tė qelizave tė tumorit. Lėngu i hithrės,gjethes sė ullirit,selinos,majdanozit dhe karrotės luajnė njė rol tė rėndėsishėm. Gerson pėrdorte shtrydhėse frutash e perimesh tė specializuar nė ruajtjen e tė gjitha vlerave tė ushqyesve. Kur paraqiti nė Kongres rastet e pashėrueshme me tė gjithė treguesit e realizuar (analizat,radiografi, etj.) nė vend qė tė pėrgėzohej pėr punėn e tij filloi njė ndjekje e pamėshirshme ndaj tij. Pra kėshtu veprojnė kompanitė farmaceutike. Ndjekin tė vėrtetėn. E njėjta gjė u bė nė Francė me Belansoni mjek i Presidentit Miteran etj.

Rregulli i 5: Hani mjaft hudhėr dhe qepė deri nė “plasje”. Vrasin qelizat kanceroze.

Pėrse sasi tė mėdha? Ka shumė mbeturinėpastrues nė organizmin tonė,qė pastrojnė atė nga toksinat dhe helmet. Acidi glykouroniko ėshtė njėri prej tyre. A keni dėgjuar gjė rreth testit B-glucuronidase? Pyesni mjekun tuaj. Nė librat e kardiologjisė pėrmendet si analizė nė lėngun cerebrospinal dhe gjendet nė cmime tė larta nė adenocarcinoma,nė limfomat,qelizat squamous etj.

Ēfarė bėn glykouronidaza? Pengon bashkimin midis toksinės dhe pastruesit acidit glykourinik me rezultat tė mbeten toksinat nė trup. Sa mė shumė hudhėr dhe qepė tė hanė,aq mė shumė pengohet veprimi i beta-glykouronidasės dhe eliminohen toksinat nga trupi.

Kalciumi gjithashtu luan njė rol tė rėndėsishėm nė reduktimin e aktivitetit tė beta-glykuronidasės. Nga ana tjetėr acidi glukuronik ka nevojė pėr mollė, brokola,rrepka,lakėr (sidomos tė purpurt) dhe kamomil. Gjithashtu qepėt reduktojnė ndjeshėm glukozėn, po aq sa dhe pėrgjigja e insulinės ndaj glukozės. Acidi glykouronik bashkohet me bilirubinėn nga enzima UDT GT dhe sekretohet nė bilė. Si pėrfundim kemi njė funksionim mė tė mirė tė mėlēisė dhe bilės.

Mjeku Havaki shkruan se nė Trasylvani,ku nė dietėn e banorėve qepėt zėnė njė vend tė madh,kanceri ėshtė pothuajse i panjohur. Sepse veprimi i qepės nė sheqer ėshtė i njohur nė mjekėsi (shih Biomedical,Kimia klinike Evangelos Spanos, vėllimi I, faqe 9).
Kjo ėshtė e pakonceptueshme pėr pacientėt e kancerit dhe diabetikėt tė mos hanė shumė qepė. Sidomos,nė qoftė se diabetikėt hanė mjaftueshėm qepė tė freskėta ,indeksi i sheqerit nė gjak bie.

Gjithashtu,nėse ēdo mėngjes shtrydhin qepė tė thata dhe pijnė njė gjysmė filxhani bien dukshėm nivelet e kolesterolit dhe sheqerit nė gjak. Roli i dytė i qepės ėshtė se ndėrhyn tek tyrosinė kinasa. Qepa, molla dhe grejpfruti pėrmbajnė kuersetini,njė bioflavonoid. Kuersetini ėshtė i rėndėsishėm,sepse ai ndalon veprimin e njė klase enzimash tė quajtura kinasat e tyrosinės.

Kėto enzima gjenden nė membranėn e qelizės e brėnda saj dhe kur aktivizohen urdhėrojnė qelizat kanceroze tė ndahen, e nė kėtė mėnyrė shkaktohen tė njohurat metastaza. Pėr tu mos u dhėnė urdhėri i ndarjes qelizore dhe nė kėtė mėnyrė tė parandalohen metastazat,mesazhi ėshtė: konsumoni sa mė shumė qepė. Ekzistojnė ilace qė pengojnė veprimin e kinasė tyrosinės (Tyrofostinat). Qėllimi i kompanive farmaceutike ėshtė i qartė: Ne admirojmė Gleenvec ose tyrofostinat. Mrekullia Gleenvecu,shkėlqyeshėm shkencės! Bravo! Ne fitojmė dhe pacientėt kancerikė janė tė lumtur.! Por asnjė fjalė pėr qepėn,e cila ėshtė Gleenvec natyror. Mė thoni pse!

Hipokrati kishte tė drejtė kur shkruante:
“Unė besoj qė pėr tė ushtruar nė mėnyrė efektive profesionin njė mjek, duhet tė di ose edhe tė pėrpiqet shumė pėr tė mėsuar tė gjithė natyrėn, dmth ēfarė efekti ka tek njerėzit ushqimi,pijet dhe zakonet e ndryshme nė secilin individ.Nuk mjafton vetėm tė di se djathi ėshtė ushqim i keq,ngaqė shkakton dhimbje tek ata,qė konsumojnė sasi tė mėdha. Ai ka nevojė tė mėsoj se ēfarė e shkakton dhimbjen,pėr ēfarė arsye dhe pse,sa janė nė trup qė janė tė papėrshtatshme. Sepse ka shumė ushqime dhe pije tė tjera qė janė tė dėmshme nė vetvete dhe tė ndikojnė tek njerėzit nė mėnyra tė ndryshme. Disa njerėz mund tė hanė sasi tė mėdha djathi pa u lėnduar aspak,pėrkundrazi tonohen pėr mrekulli. Tė tjerė e tretin me vėshtirėsi. Organizmat janė tė ndryshėm. Duke patur kėto dije do tė shėrojė njerėzit nga sėmundjet”.

Pyetja mbetet. Kanė mjekėt njohuritė aktuale tė vlerės terapeutike tė ushqimeve? Ēfarė mėsojnė pėr fuqinė terapeutike tė ushqimeve? Ka gabim Hipokrati?

Rregulli i 6: Pakėsoni decarboxylasėn e ornithinės (ODC). Decarboxylase Ornithine ėshtė enzimė kyē nė sintezėn e polyaminave dhe luan njė rol tė rėndėsishėm nė ndarjen dhe rritjen e qelizave. Rivijmė nė rolin e madh tė mėlēisė.

Ekuacioni mėlēia = kancer dhe kanceri = mėlēi luan rolin e vet kėtu. Decarboxylase ornithine ėshtė enzimė hepatike. Nėse e ndalojmė,ndėrpresim dhe rritjen e tumorit.

Decarboxylase ornithine ėshtė shumė e lidhur me insulinėn. Janė shoqe shumė tė ngushta. Ngacmues tė polyaminave,shkaktojnė rritjen e tumoreve, metastazat dhe shtim nė peshė. Gjithashtu kombinimi i somatomedinave (IGF1 dhe IGF 2) dhe insulinės ėshtė vdekjeprurės. Somatomedinat (IGF1 dhe IGF 2) ngjajnė me proisoulinėn dhe luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė rregullimin e shtimit dhe funksionimit tė qelizave. Nė hypoglycemi nė lidhje me tumorin (IGF1) ėshtė e lartė.

Tumori ka konsumuar tė gjithė sheqerin dhe kėrkon mė shumė. Prandaj kemi hypoglycemi. IGF1 ėshtė faktori kryesor pėr nxitjen e qelizave yndyrore,pėr shpejtimin e zhvillimit tė tumoreve dhe shkaktimin e inflamacionit. Insulina ėshtė e shoqėruar nga IGF1,e cila stimulon rritjen e qelizave. Rritja madhe e insulinės dhe somatomedinave do tė stimulojnė rritjen e qelizave kanceroze dhe gjithashtu aftėsinė e tyre pėr tė bėrė metastaza (8). Konsumi i lartė i sheqerit ėshtė shoqėruar me rritjen e insulinės dhe me miqtė e IGF nė njė pėrpjekje tė organizmit pėr uljen e glukozės. Pasėn pas insulinės e marrin somatomedinat dhe decarboxylasa e opnithinės. Rezultati: Metastazat, rritjet e tumoreve.

Le tė shikojmė disa hulumtime.

S. Hankinson i Harvard Medical School,vėrtetoi se njė grup i grave nėn moshėn pesėdhjetė,ato me IGF tė lartė, kishin shtatė herė mė shumė gjasa pėr tė zhvilluar kancerin e gjirit (grupet kėrkimore nga Havard,Gill Mac etj) treguan tė njėjtin efekt nė kancerin e prostatės me 9 herė mė shumė gjasa tek meshkujt, qė kishin somatomedinat e larta (10). Studime tė tjera kanė treguar rezultate tė ngjashme nė kancerin pankreatik,zorrės sė trashė,ovareve etj.

Si mund ta zvogėlojmė insulinėn dhe somatomedinat? Prerje nga pacientėt kanceroz me thikė tė ėmbėlsirave,patateve,bukės dhe ushqimeve tė pėrpunuara nė pėrgjithėsi. Analizat e insulinės dhe somatomedinave (IGF1 dhe IGF2) janė tė nevojshme. Studimet kanė treguar se shkėputja e plotė nga ushqimet e pasura me karbohidrate zvogėlon nė mėnyrė dramatike nivelin e insulinės dhe IGF.

Pėr ndalimin e ODC (decarboxylase ornithine) hudhra,ēaji,lėngu i shegės,i gjethes sė ullirit,arrat,qepėt,qershit dhe tė gjitha lėndėt e hidhura luajnė njė rol jetik.

Kur bien nivelet e insulinės dhe somatomedinave trupi eliminon sheqerna. Trupi – tortė pėrzė kancerin duke flakur elementet qė e ushqejnė.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Flavius prej 12.12.13 11:20

Kanceri eshte nje problem i energjise dhe asgje tjeter.
Kur nje organizem nuk mund te mbushet me energji, ai thahet, shkurt kalbet.
Pra, kanceri nuk eshte problem fizik por ērregullim i energjise.
avatar
Flavius

111


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Odin prej 22.12.13 19:38

Flavius shkruajti:Kanceri eshte nje problem i energjise dhe asgje tjeter.
Kur nje organizem nuk mund te mbushet me energji, ai thahet, shkurt kalbet.
Pra, kanceri nuk eshte problem fizik por ērregullim i energjise.

Shume semundje shkaktohen nga humbja e energjise dhe jo vetem kanceri.
Keto mund te ndodhin gjate nje ngarkese ne pune apo stresi te madh ose abuzimi, i cilit kerkon shume energji qe trupi tė qendroje i shendetshem.
Nje stres i madh ne veēanti mund te reduktoje ndjeshėm kapacitetin e mushkrive (frymarrja) ku ne te njejten kohe ulet energjia per te cilen ka nevoje trupi.
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Hidra prej 29.01.14 17:36

Flavius shkruajti:Kanceri eshte nje problem i energjise dhe asgje tjeter.
Kur nje organizem nuk mund te mbushet me energji, ai thahet, shkurt kalbet.
Pra, kanceri nuk eshte problem fizik por ērregullim i energjise.

E sakte, kanceri mund te sherohet vetem me ane te energjise dhe asnjehere me ane te terapive kimike.
avatar
Hidra

50


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  syri i art prej 29.01.14 19:27

thuhet se kanceri esht semundje me baz psiqike.. kete mund edhe ta deshmoj sepse me anen e mendjes mund ta nxisim aktivizimin e energjis per te vepruar,kudo qe kemi nevoj neper trup.trupi yn ka shtat qendra kryesor energjie(qakra) dhe ne pjesen ku energjia esht e bllokuar paraqiten semundje,te ndryshme,ne ket rast kanceri,ketu qelizat zhvillohen ne menyr abnormale,pra jan jasht kontrolli...dhe me reaktivizimin e qakres,vjen deri te sherimi..reiki ketu nxit trupin per sherim...ndersa sherimi qe behet sod ne mjeksi,ka pasoja shum te medha,sepse me anen e kimioterapis,shkaterrohet qelizat si te vdekura ashtu edhe te gjalla,pasojat jan ne shum raste  fatale...
avatar
syri i art

Qdo gje esht natyr,ska te keqe ska te mir...

235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  sllovenia prej 30.01.14 16:32

Kanceri  shkaktohet nga kimikaljet qe jan ne ushqim,ne materiale,sende,ilaqe,pije,e tjera... qdo send asht  i ndertun prej kimijes. Njeriu nuk ka nevoj per kto, vetem shka ja dopsojn imunitetin.Nuk asht energjija.
avatar
sllovenia

Y

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Berti69 prej 04.02.14 0:23

Ne pamje te pare qesharake por siē shihet nga keto video, Kanabisi ka efekt ne luftimin e kancerit:





avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Odin prej 06.04.14 0:31

Kokteji qė mbyt qelizat e kancerit



Qarkullon prej shumė kohėsh, por ėshtė bėrė publike dhe ka marrė pėrmasa tė mėdha vetėm ditėt e fundit! Pija e “mrekullisė” siē e kanė pagėzuar, ėshtė shpikje e z. Steo, i cili pretendon se ajo ruan nga qelizat kancerogjene qė formohen nė trupin tuaj apo bllokon zhvillimin e tyre.

Z. Steo vuante nga kanceri nė mushkri. Ia kėshilloj kėtė pije njė botanist shumė i njohur nga Kina. Kėshtu pėr tre muaj rresht e merrte rregullisht kėtė pije dhe tashmė shėndeti i tij ėshtė normalizuar dhe pastruar nga ēdo e keqe, padyshim qė kanceri nuk ekziston mė.

Pija nuk dėmton asnjė organ tė trupit tė njeriut dhe nuk krijon komplikime. Ėshtė njė pije mjaft e thjeshtė pėr tu pėrgatitur. Pėr tė nevojitet panxhari i kuq, karota dhe molla (mundėsisht e gjelbėr) nė sasi tė njėjta! Pas larjes, ato priten nė copa dhe vendosen nė shtrydhėse frutash pėr tė pėrfituar lėngun mrekullibėrės
Rekomandohet qė kėtij lėngu t’i shtohet edhe limoni, si dhe mjalti, pėr tė qenė edhe mė efektiv dhe ēudibėrės.

Njė pije e tillė, ose edhe e bluar nga pemėt e perimet e sipėrpėrmendura shkatėrron qelizat e kancerit, tė cilat do tė zhvillohen dhe izolon qelizat e kancerit qė tė mos zhvillohen, parandalon sėmundjet e mėlēisė, veshkave pankreasit, dhe shėron ulcerėn, fuqizon mushkėritė, ndikon nė parandalimin e sulmit nė zemėr dhe uljen e shtypjes sė gjakut, forcon sistemin e imunitetit, bėn mirė pėr shikimin, sytė, lehtėson sytė e skuqur e tė lodhur, si dhe pastron perden, ndihmon nė eliminimin e dhimbjeve tė muskujve, ndihmon funksionin e zorrėve dhe eliminon kapsllėkun, pėrmirėson erėn e keqe tė gojės, qetėson nga dhimbjet, ndihmon nė shėrimin e rinitit alergjik, etj.
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  syri i art prej 06.04.14 9:23

qdo leng apo pije natyrale esht ne dobi te shendetit,po te thuhet se vret qelizat sikur nuk shkon,me mir do te isht ,ushqen qelizat e semura dhe e nxit rritjen e energjis ne ate pjes ku nuk qarkullon mir...sepse shumica e semundjeve jan nga bllokimi i qarkullimit te energjis...te gjitha bllokadat shkaktohen nga mendja e cila na sundon...MENDJA ESHT NJE UDHEHEQESE E LIG,NDERSA ESHT NJE SHERBETORE SHUM E MIR....sherimi pothuajse i te gjitha semundjeve esht hapja e qendrave te energjis...
avatar
syri i art

Qdo gje esht natyr,ska te keqe ska te mir...

235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  55 prej 06.04.14 16:13

Kanceri dhe shume semundje te tjera-Traeatise on occult medicine--Samael Aun Weor_pdf seshte provuar nga une por po ju desh ndonjerit le ta shikoj.
avatar
55



Asgje nuk eshte e parashikueshme, gjithcka eshte surpriz. Gjithcka eshte e parashikueshme, asgje nuk eshte surpriz


365


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Luli prej 11.04.14 9:08

Me vaj kanabisi ka shėruar mė tepėr se 5.000 njerėz nga Kanceri



Kanadezi Rick Simpson ėshtė njė 64 vjeēar, i cili ka kaluar shumė faza tė vėshtira gjatė jetės sė tij. Para disa viteve, kur mjekėt i kanė thėnė se nuk ka shėrim pėr kancerin nė lėkurėn e tij, ai ka dashur tė vetėvritet, por pasi ka menduar mė thellė, ka filluar tė shėrohet me vaj kanabisi. Ai ėshtė shėruar plotėsisht pavarėsisht kundėrshtimeve tė institucioneve shtetėrore, dhe vendos ta shprėndajė kėtė gjė me njerėzit tjerė nėpėr botė tė cilėt vuajnėn nga kanceri.

Nė vitin 1997, duke tentuar ta ndreqė bojlerin nė shtėpi, ėshtė rrėzuar dhe e ka lėnduar kokėn. Mjekėt i kanė dhėnė disa barna prej tė cilave dhimbja ende mė shumė i ėshtė shtuar, mjekėt heqin dorė duke thėnė se nuk ka mjekim. Njė ditė Rikut i kujtohet se ka dėgjuar nė radio qė kanabisi shėron shumė sėmundje, kėshtu qė fllon qė ēdo natė tė pijė nga pak, dhe pėr njė kohė tė shkurtėr ėshtė habitur nga efektet e saja, dhimbja ėshtė zhduku krejtėsisht, ka filluar qė tė bėjė gjumė nė mėnyrė normale dhe problemet tjera shėndetėsore tė mėparshme janė zvogėluar.

Pas njė kohe i ėshtė shfaqur njė problem tjetėr. Rastėisht ka filluar t’i rritet njė nishan tek fundi i syrit tė djathtė, dhe mjekėt konstatojnė se ėshtė kancer i lėkurės. Pasi nuk ka patur asnjė mjekim pėr te, ai vendos ta provojė pėrsėri vajin prej kanabisi. Nė njė garzė ka vendosur pak nga vaji dhe e ka ngjitur pėr nishanin. Pas katė ditėve nishani ėshtė zhdukur dhe me tė edhe kanceri.

Pasi mjekėt nuk e kanė lejuar tė mjekohet me marihuanė, duke menduar se nuk do t’i ndihmojė. Vendos qė vetė tė kultivojė marihuanė dhe tė prodhojė vaj. Dhe deri sot ai ka shėruar mbi 5.000 njerėz.

Vajin e jep pa para, pasi nuk e bėn kėtė gjė pėr para por me zemėr don t’ju ndihmojė njerėzve tė sėmurė me kancer. Deri tani ka patur miliona oferta pėr tė bashkėpunuar me kompanitė farmaceutike, por tė gjitha i ka refuzuar.

- Pėrse njerėzit tė paguajnė pėr barnat e shtrenjta, kur unė mundem t’ua jap pa para, thotė ai.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Odin prej 12.04.14 22:08

Kompania farmaceutike pohon: Kanceri transmetohet pėrmes vaksinave



Njė kompani farmaceutike ka pohuar dhe pranuar fakte tragjike. Ato teori qė dukeshin sikur prodhoheshin nga njė mendje e c’ekulibruar pėr fat tė keq janė realiteti me tė cilin duhet tė pėrballemi. Kompania pranoi se ka vaksinuar virusin e kancerit me anė tė vaksinave, shkruan uebsajti, Libero.

Intervista shokuese, e censuruar natyrisht u bė nga studiuesi i historisė sė mjekėsisė, Edward Shorter pėr televizionin publik, Boston WGBH, por u hoq nga libri “The Health Century” pėr shkak tė pėrmbajtjes, ku pohohet se Merk ka injektuar virusin vdekjeprurės (SV40 dhe virusa tė tjerė) tė aftė tė provokojnė kancer, nė popullsinė e gjithė botės. Kjo shpjegon nė fakt dhe rritjen e shfaqjes sė kancerit kėto 50 vitet e fundit.

Nė dokumentarin “In Lies we trust: the CIA, Hollywood and Bioterrorism”, e prodhuar dhe krijuar nga shoqata tė konsumatorėve dhe ekspert i shėndetit Leonard Horowitz, ėshtė intervistuar eksperti mė i madh i vaksinave, doktor, Maurice Hilleman. Ai shpjegon se pėrse janė shpikur SIDA, leucemia dhe sėmundje tė tjera tė tmerrshme vdekjeprurėse.

Nė vaksinat qė shiten pėr popujt e konsideruar si tė botės sė tretė, janė zbuluar se kėto pėrmbanin hormonin B-hCG, njė pėrbėrės anti-pjellor. Gjykata e Lartė e Filipineve zbuloi se 3 milionė e gjysmė gra e vajza kanė marrė kėto vaksina tė kontaminura, kėshtu dhe nė Nigeri dhe nė Tajlandė.



burimi:
http://www.naturalnews.com/033584_Dr_Maurice_Hilleman_SV40.html
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Neo prej 14.04.14 21:43

Fikrro shkruajti:Fieraku me kancer shėrohet nga helmi i akrepit

avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Neo prej 14.04.14 21:44

avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Luli prej 28.09.14 21:56



Artemisia, bima qė vret deri 100% qelizat e tumorit nė vetėm 16 orė!

Kjo bimė vret 98 deri 100% tė tumorit nė vetėm 16 deri 24 orė! Por, askush nuk flet pėr kėtė!

Nuk ėshtė bėrė gjė tjetėr veēse tė fshihet me forcė ky zbulim. Nė fakt, ekziston pikėrisht kjo bimė ku pėrbėrėsit e tij, tė kombinuar me hekur, janė nė gjendje tė shkatėrrojnė tumorin nė vetėm 16 orė.

Emri i saj ėshtė “Artemisia Annua” dhe ju e shihni nė foto. Kjo bimė ėshtė bojkotuar sepse nuk kushton asgjė dhe mbahet larg komercializmit pikėrisht pėr kėtė shkak, ndonėse nga kjo bimė, zgjidhja pėr problemin e kancerit ėshtė shumė e shpejtė.

Kjo bimė, Artemisia annua, ėshtė njė nga ato kura qė mund tė vrasė deri nė 98% tė qelizave tė kancerit nė vetėm 16 orė, thuhet qartė nė hulumtimin e publikuar nė “Life Science”.

Shkencėtarėt e pėrfshirė nė studim, pranojnė se substancat qė rrjedhin nga “Artemisia annua” janė pėrdorur nė mjekėsinė kineze dhe mund tė vrasin 98% tė qelizave tė kancerit tė mushkėrive nė mė pak se 16 orė.

Nė fakt, bima nė fjalė, mė vete shkatėrron 28% tė qelizave kancerogjene, por e kombinuar me hekurin, ēon nė shkatėrrimin total tė tumorit: pra duke pėrdorur formulėn Artemisia Annua + hekur = shėrim.

Nė tė kaluarėn, Artemisia Annua ėshtė pėrdorur si njė ilaē i fuqishėm kundėr malaries, por ėshtė treguar tashmė se ky trajtim ėshtė gjithashtu efektiv edhe nė luftėn kundėr qelizave kancerogjene.Kjo pėr shkak se kur nė qelizat e infektuara, shtohet hekuri goditen qelizat “e kėqija”, dhe lihen ato “tė mirat” tė paprekura.

Shkencėtarėt qė ndjekin hulumtimin e kryer nė Universitetin e Kalifornisė (SHBA), kanė deklaruar: “Nė pėrgjithėsi, rezultatet tona tregojnė se Artemisia Annua ndalon faktorin e transkricionit ‘E2F1′ dhe ndėrhyn nė shkatėrrimin e qelizave tė tumorit nė mushkėri, qė do tė thotė se kontrollon rritjen dhe riprodhimin e qelizave tė kancerit.

Pėr Dr. Len Saputo, bari nė fjalė ėshtė njė kurė bombė kundėr kancerit: Artemisia Annua, nė fakt, mund tė shkatėrrojė 75 pėr qind kancerin e gjirit, nė vetėm 8 orė dhe kur bashkohet me hekurin, deri nė 100% pas vetėm 24 orėsh.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  gjilanasi prej 01.10.14 12:56

Ilaēi kundėr kancerit ekziston



Ilaēi kundėr kancerit ekziston, ndėrkaq pėr atė zbulim qė nga viti 1923 shkencėtari gjerman Otto Heinrich Warburg ka marrė ēmimin “Nobel”, kurse sot me qėllim injorohet nė tėrėsi.
Meqenėse dihet shkaktari i kancerit, dihet edhe ilaēi, madje jo vetėm, njė por njė sėrė barnash pėr tė cilat dėshmojnė mijėra njerėz tė cilėt e kanė mposhtur kancerin me ndihmėn e tyre. Disa nga ato barna janė konfirmuar shkencėrisht, transmeton Telegrafi. Pra, t’ia fillojmė sipas radhės.


Soda bikarbonati

Soda e bikarbonatit me siguri ėshtė forma mė popullore e shėrimit tė kancerit, ndėrkaq pėrdorimi i saj nė kombinim me lėngun e limonit ka shėruar njė numėr tė madh njerėzish. Ajo shkatėrron thartinėn nė organizėm, andaj kanceri ėshtė e pamundur tė zhvillohet. E quajtur ndryshe si soda e bukės, bikarbonati aplikohet si rutinė nė mėnyrė qė tė pengohet toksiciteti i hemoterapisė dhe i rrezatimit. Pėr shėrim patjetėr tė pėrdoret soda farmaceutike, kurrsesi ajo pėr pėrdorim shtėpiak, d.m.th. atė qė mund ta blini nėpėr dyqane. Rekomandohet uji i destiluar.


Vaji i kanabisit

Dėshmi tė shumta tė njerėzve i konfirmojnė edhe studimet shkencore tė cilat kanė konstatuar qė vaji i kanabisit ėshtė shumė shėrues dhe shumė i dobishėm kundėr sėmundjeve malinje. Pėrbėrėsi i mariuhanės Cannabidiol, ėshtė pjesa jo-psikoaktive. Me fjalė tė tjera, nuk tė bėn ta ndjesh efektin halucinogjenik te bimės.


Vaji i lirit dhe djathi i freskėt i pakulluar

Dr. Johanna Budwig, shkencėtare gjermane dhe biokimiste ėshtė femra e cila ka shpikur mėnyrėn natyrale tė shėrimit tė kancerit: kombinimi i vajit tė lirit me djathin e freskėt tė pakulluar i jep trupit thartinė esenciale yndyrore dhe lipoproteina tė cilat reduktojnė tumorin dhe pėrtėrijnė shėndetin. Fara e lirit pėrmban lignane, estrogjene bimore qė ndryshojnė metabolizmin e estrogjenit natyror nė njė mėnyrė qė mund tė mbrojė kundėr kancerit tė gjirit. Liri, ka njė efekt pozitiv edhe nė shėndetin e pėrgjithshėm tė zorrėve.


Bėrthamat e kajsisė

Sot shpesh me emrin leatrile apo vitaminė B17 konsiderohet edhe vetė amigdalina nė formė natyrale e gjendur nė bėrthamat e kajsisė, nė farat e mollėve dhe tė burimeve tė tjera tė kėsaj vitamine.
Kėto fara pėrmbajnė fibra tė shumta tė cilat janė ushqyese dhe me proteina. Ndėr tė tjera kanė vitaminėn E dhe janė pa kolesterol, por kanė nė brendėsi tė tyre amygdalinė dhe tė gjitha pasojat e saj negative.


Filizat e lulelakrės

Krahas barnave tė pėrmendura, nė natyrė ka edhe shumė barna. Disa njerėz kancerin e kanė shėruar me ushqime tė paziera, disa me xhenxhefil. Janė tė njohura rastet e njerėzve tė cilėt kancerin e kanė shėruar me ndihmėn e mjaltit natyral, si edhe rastet kur kancerin e kanė shėruar me ndihmėn vajgurit tė pastėr shqiptar, mirėpo tė gjithė e kanė njė tė dilemė tė pėrbashkėt: mjekėsia nuk ka gjetur pėrgjigje, mirėpo shumica kanė hequr dorė nė rastet e shėrimit vdekjeprurės me hemoterapi.


Graviola

Pamja e saj atraktive dhe shija e shkėlqyeshme nuk janė gjėja e vetme e rėndėsishme te kjo bimė, ajo nė mėnyrė tė dėshmuar shėron kancerin. Kur themi shėron, mendojmė pikėrisht kėtė – vret qelizat e kancerit dhe ėshtė deri nė dhjetė mijė herė mė efikase se ilaēet, ndėrsa pėrdoren gjethet, lėvorja, fryti dhe farat e graviolės.
Graviola ėshtė veēanėrisht efikase nė shėrimin e kancerit tė mushkėrive, prostatės dhe pankreasit.


Ēaji bimor Essiac

Essiac ėshtė njė shkrirje disa herbareve, rodhe, lėpjetė dele, leshterik raven, lakėrishtė, dhe tėrfil i kuq. Konsumimi i kėtij ēaji redukton rritjen e qelizave kanceroze, shėndeti i pėrgjithshėm dhe ai imunitar do tė pėrmirėsohen. Dhimbjet nė trup do tė reduktohen, dhe oreksi gjithashtu do tė pėrmirėsohet me ndihmėn e trajtimit tė Essiac bimor.


Karotat

Ekspertėt thonė se karotenoidet janė efektive nė uljen e incidencės sė kancerit, madje i kėshillojnė ato sidomos gjatė periudhės sė menopauzės. Mjekėt kėshillojnė qė karotat tė konsumohen tė paktėn tri herė nė javė: dy herė tė pjekura dhe njė herė ashtu siē janė, pa i gatuar, pasi kjo rregullon fluksin e hormoneve estrogjen. Kėrkimet e kryera vitet e fundit kanė treguar pėr njė rrezik tė prekjes nga kanceri i gjirit, i cili reduktohet me 17 pėr qind nė rastet e femrave qė konsumojnė rregullisht karota.


Brokoli

Mbron nga shumė lloje tė kancerit, duke pėrfshirė atė tė mushkėrive, zorrės sė trashė, gjirit, fshikėzės dhe tė prostatės. Vepron pėr shkak se, shija pak e hidhur e brokolit dhe kushėrinjve tė tij si, lakra dhe lulelakra, konsiderohen si arsyeja kryesore pėr efektet mbresėlėnėse nė luftėn kundėr kancerit. Nė studimet laboratorike ėshtė dėshmuar se pėrbėrėsit e hidhur izotiocianatėt dhe glukozinolatet pengojnė pėrhapjen e kancerit.
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Berti69 prej 06.10.14 19:18

Ilaēi pėr Kancer ėshtė gjetur para 65 viteve



​Me rritjen e dozės sė vitaminės B17 nė trup, Kanceri zvogėlohet dhe shancat pėr shėrim tė plotė janė tė mėdha….
Vitamina B17 pėr herė tė parė ėshtė pėrdorur si ilaē kundėr kancerit nė fillim tė vitit 1950 prej Ernst T.

Krebs. Teoria pėr trajtimin e kancerit me ndihmėn e pėrdorimit tė vitamines B17 bazohet nė faktin se sipas Krebs, kanceri ėshtė njė sėmundje qė shkaktohet nga pamjaftueshmėria e vitaminave esenciale dhe minerale nė trup.

Fakt ėshtė qė njeriu modern nga civilizimi perėndimor ėshtė mė i ekspozuar ndaj kancerit sesa kulturat primitive. Fisi Hunza ėshtė fis i vjetėr nė Pakistanin verior, anėtarėt e tė cilit jetojnė mbi 100 vjet dhe nuk dinė asgjė pėr kancerin.

Sekreti i kėtyre njerėzve qėndron nė vitaminėn B17. Njerėzit e fisit konsumojnė 250 – 3000 miligram vitaminė B17 nė ditė. Pasuria nė fisin Hunza matet me sasinė e drunjve tė kajsisė. Ai i cili ka mė shumė trungje tė kėtij druri, konsiderohet si mė i pasur, sepse farat e thata tė kajsisė janė ushqim i veēantė qė pėrmban vitaminėn B17.

Mbrojtėsit e industrisė sė kancerit janė kundėrshtarėt mė tė mėdhenj tė kėtij bari natyral kundėr sėmundjes. Ernst T. Krebs (1912-1996)

(http://en.wikipedia.org/wiki/Ernst_T._Krebs) ėshtė njėri nga pakica e mjekėve qė e pėrdorin vitaminėn B17 gjatė trajtimit tė pacientėve tė tyre. Ai ka zbatuar dhe hulumtime detajore pėr ndikimin e vitaminės mbi pacientėt e sėmurė nga kanceri dhe ka mbledhur mjaft dėshmi pėr promovimin e saj si shėrim pėr kancerin.

Doktor Krebsi ka qenė i shpallur si tradhtar nga ana e ekspertėve prestigjoz tė mjekėsisė tė cilėt laetrilin e kanė shpallur si mashtrimin mė tė poshtėr dhe tė sofistikuar nė historinė e mjekėsisė. Vitamina B17 gjendet nė farat e kajsisė, por edhe nė mel. Pėrveē kėsaj, tė pasura me laetril janė edhe mjedhėrat e kuqe dhe manaferrat.

Dr. Krebsi, deri nė vdekjen e tij nė vitin 1996 argumentoi se Me rritjen e dozės sė vitamines B17 sėmundja e kancerit do tė reduktohet me 100%.

Tani ju e dini sekretin, konsumoni me shume fara kajsie sepse ato pėrmbajnė pėrqendrimin mė tė lartė tė vitaminės B17 dhe shancat pėr shėrim tė plotė janė tė mėdha….


Gazeta Express
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  gjilanasi prej 17.01.15 18:07

Marihuana mund tė shkatėrroj kancerin

Pėrdorimi i Marihuanės, mund tė sjellė edhe gjėra tė mira. Kėshtu thonė rezultatet qė janė dalė nga njė studim i Institutit tė Toksikologjisė e Farmakologjikė nė Universitetin e Rostock nė Gjermani, i udhėhequr nga profesori Burkhard Hinz, ku thuhet se kjo lloj droge mund tė shkatėrrojė celulat tumorale.

Edhe pse Hinz thotė se pėrbėrėsit e marihuanės mund tė shkatėrrojnė qelizat e kancerit ai ėshtė treguar i kujdesshėm nė deklaratėn tij.

“Nė jemi ende larg pėr ta vėnė nė praktikė zbulimin tonė nė njė terapi klinike. Megjithatė, rezultatet tona janė disi optimiste”, ka thėnė Hinz.

avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  gjilanasi prej 02.02.15 0:59

Mjekėt refuzojnė kimioterapinė pėr veten e tyre!


Anketimet dhe sondazhet vazhdojnė tė tregojnė se 3 nė 4 mjekė dhe shkencėtarė, refuzojnė kimioterapinė pėr veten, tė afėrmit dhe miqtė e tyre, pėr shkak tė efekteve shkatėrruese nė gjithė trupin, tė sistemit imunitar dhe pėr shkak tė kursit jashtėzakonisht tė ulėt tė suksesit. Vetėm 2-4% e kancereve reagojnė nga kimioterapia ose provohet se zgjatin jetėn dhe kura ėshtė paralelizuar nė tė gjitha nivelet pėr cdo lloj kanceri.

Sondazhet u kryen nga shkencėtarė tė njohur tė McGill Cancer Center, 118 mjekė ekspert pėr kancerin. Kėrkuan nga mjekėt tė imagjinonin sikur vuanin nga kanceri dhe tė zgjedhnin mes 6 trajtimeve tė ndryshme eksperimentale. Mjekėt, jo vetėm refuzuan opsionet kimike, por thanė se nuk do tė lejonin as tė afėrmit e tyre tė kalonin nėpėr kėtė proces. Logjikė e thjesht pėr tė kuptuar se kimikatet nė njė trup tė dobėsuar janė vdekjeprurėse.

Kėto hetime kanė njė efekt tė thellė nė opinionin publik pėr kimioterapinė, nė shumicėn e shoqėrive perėndimore, veēanėrisht nė SHBA ku pėrdoret kjo metodė mė shumė se ēdo komb nė botė. Mungesa e besimit mes mjekėve, ndikon ndjeshėm tek pacientėt nė mėnyrė tė konsiderueshme dhe kalimi nė mjekimet natyrore ėshtė duke u rritur me njė ritėm tė ngjashėm, si nė fillimet e viteve 1900, para ngritjes sė metodave bashkėkohore tė mjekėsisė, farmacisė dhe rrezatimit.

Por sėmundja nuk ėshtė njėdimensionale. Njė nivel i rritur i toksicitetit ėshtė gjėja e fundit qė ka nevojė ēdo njeri pėr tė luftuar kundėr infeksioneve, sėmundjeve dhe pneumonisė. Ērregullimet autoimune shkaktohen kryesisht kur njerėzit marrin kimikate nga ushqimi, uji i pijshėm, vaksina tė ndotura me kimikate, sheqerna artificiale dhe ndotja e mjedisit. Kimioterapia e mbush trupin me toksina dhe mjekėt e dinė atė, por pėr shkak se FDA pengon paligjėsisht mjekėt tė rekomandojnė vitaminat, suplemente ose hypertrophy, vazhdon tė rekomandohet kimioterapia.

Mėnyra pėr tė mposhtur kancerin ėshtė ēhelmimi i trupit dhe forcimi i sistemit imunitar, pa u shkatėrruar mė tepėr nga pėrdorimi i kimikateve nė pėrpjekjen pėr tė shėruar njė organ ose pėr tė hequr njė tumor. Pėr shembull, nėse dikush nė moshė tė madhe plagosej nė gisht, do duhej tė zhytej ēdo ditė nė njė banjė me ujė tė ftohtė, duke pritur pėr t’u shėruar gishti? Mjekėt e dinė se sa absurde ėshtė ideologjia e kimioterapisė, por kur njė shoqėri mbėshtet shumicėn e trajtimit nė kujdes kronik, atėherė mjekėt detyrohen tė heshtin ose tė ndryshojnė profesion.

Lexoni … dhe se ēfarė ndodh me kėdo qė guxon pėr tė trajtuar pacientėt me kancer tė pėrparuar pa kimikate (Ferri i Fleury Merogis dhe Dr Ryke Hamer).

Kimioterapia shfaq pak suksese nė tumoret e pėrbashkėt masivė qė ndodhen nė mushkėri, nė zorrėn e trashė dhe gjoks, sipas dokumentimit nė dhjetėvjecarin e fundit, por me njėfarė mėnyre mjekėt vazhdojnė tė promovojnė kiminė, nė njė pėrpjekje pėr t’i eliminuar kėto nga ato zona tė trupit. Ata gjithmonė do tė bėjnė ēfarė t’u urdhėroj industria farmaceutike (pasi ajo paguan dhe janė shuma tė mėdha) dhe qarqet mistike ku bėjnė pjesė. Sa idiot ose qėllimisht absurd ėshtė fakti se, pavarėsisht se 75 % i specialistėve-qė dinė-refuzojnė kimioterapinė pėr veten dhe tė afėrmit e tyre, por e rekomandojnė atė pėr 75 % tė pacientėve tė tyre?

Nė rastin mė tė mirė, kimioterapia duhet tė konsiderohet si njė alternativė ekstreme nė fazat pashpresė tė sėmundjes, por pėr mė shumė se 70 vjet mjekėsia allopatike ka shtrembėruar perceptimin e botės pėr mjekėsinė e duhur, kėshtu qė nėse dikush ka kancer dhe mjeku i thotė se ēfarė duhet bėrė, atėherė ju duhet tė pyesni atė, nėse ai do tė bėnte tė njėjtėn gjė pėr miqtė e tij apo familjen e tij. Kjo ka aplikim pėr ēdo mendim mjekėsor. Dėmi nga kimikatet ėshtė mė i madh sesa mund tė mendojmė dhe ka efekte negative mbi materialin gjenetik pėr gjeneratat e ardhshme.

Graviola – Shfarosės i kancerit. Kjo bimė e mrekullueshme ėshtė njė luftėtare kanceri qė i bindet Ligjit bazė tė jetės, i cili ėshtė: MOS DEMTO. Njerėzit e qyteteve nuk kishin dėgjuar pothuajse kurrė pėr atė, sepse ka kompani farmaceutike qė jo vetėm nuk kanė interes nga kjo, por janė ato qė kryejnė pothuajse tė gjitha hulumtimet dhe eksperimentet, e mė pas i varrosin ose i fshehin!

Unė dyshoj nėse njė mjek i diplomuar mund tė jap njė zgjidhje pėr shėrimin e kancerit, dyshoj gjithashtu, nėse studentėt e mjekėsisė gjatė arsimimit tė tyre mjekėsor kanė mėsuar tė njohin gjendjen ideale tė shėndetit apo tė fazave tė ndryshme tė degjenerimit tė trupit ose cilėt janė parametrat qė pėrcaktojnė shėndetin.
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  gjilanasi prej 24.02.15 16:25

Pija mrekullibėrėse kundėr kancerit



Sėmundjet e ndryshme janė tė dėmshme pėr trupin e njeriut, sidomos kur bėhet fjalė pėr sėmundjen e rėndė siē ėshtė kanceri, njė sėmundje qė prek thuajse tė gjithė organet e njeriut dhe shėrimi i saj ėshtė i vėshtirė.
Produktet natyrore janė dhe ato qė nė shumė raste cilėsohen si mrekullibėrėse ndaj kėsaj sėmundje siē mund tė pėrmendim njė pije e cila realizohet pėrmes produkteve bio.

Pėr pėrgatitjen e kėsaj pije mrekullibėrėse nevojitet; 2 mollė tė madhėsisė mesatare, 3 kėrcej tė selinos, 1 trangull, 1 rrėnjė e gėrryer e xhenxhefilit, gjysmė limoni, njė lime, 150 g majdanoz dhe 60 g spinaq.

Pėr pėrgatitjen e saj nė fillim tė gjithė pėrbėrėsit i grini imtė dhe i pėrzieni, mė pas i unifikoni me mikser, apo bluarės elektrik. Pijen e fituar e konsumoni derisa ta hetoni pėrmirėsimin e gjendjes shėndetėsore.
Kjo pije, pėrpos qė ėshtė e dobishme te kanceri i gjirit, mushkėrive, mėlēisė dhe zorrės sė trashė, po ashtu e ulė shtypjen e gjakut, largon problemet e lėkurės, astmėn dhe pėrmirėson tretjen.
avatar
gjilanasi

414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Berti69 prej 20.01.16 1:06

Shokuese! Njerėzit nuk vdesin nga kanceri por nga kimioterapia



Dr. Hardin H. Jones ka mė shumė se dy dekada qė ka pėrqėndruar studimet e tij nė ēeshtjet qė lidhen me kancerin. Gjetjet e tij kanė ēuar nė njė pėrfundim tronditės.

Ai thotė se objektivi i vetėm i trajtimeve konvencianale tė kancerit ėshtė fitimi. Sipas Dr. Hardinit dhe statistikave tė dala, kimioterapia ėshtė njė metodė e paefektshme kur bėhet fjalė pėr shėrimin e kancerit. Sipas tij, shumica e njerėzve qė i janė nėnshtruar kimioterapisė, kanė vdekur pėr shkak tė dhimbjeve tė mėdha qė ju janė shkaktuar.

Dr. Hardin shton gjithashtu se njerėzit tė cilėt nuk i nėshtrohen kimioterapisė jetojnė mesatarisht 12 vjet mė gjatė sesa pacientėt qė i janė nėnshtruar asaj.

Si rezultat i hulumtimit tė tij tė gjatė, Hardin arriti nė pėrfundimin se terapitė koncencionale kundėr kancerit reduktojnė jetėgjatėsinė dhe pėrkeqėsojnė shėndetin. Ai kėmbėngul nė faktin se mediat duhet tė jenė mė informuese dhe edukuese nė lidhje me kėtė fakt. Ky studim ėshtė publikuar nė revisten “ Neė York Academy of Sciences”. Kimioterapia, pėrveē qelizave tė kėqija, shkatėrron edhe qelizat e shėndetshme.

Dr. Hardin ka punuar si professor i fizikės mjekėsore dhe fiziologjisė nė Kolegjin “Berkely” dhe pėr mė shumė se 20 vjet ka studiuar efektet e kimioterapisė tek pacientėt me kancer.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kanceri

Mesazh  Muneer prej 09.04.16 20:37

me kujtoi historine e vjeter te gjarprit...
avatar
Muneer

سلام موعد المغرب

410


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi