Teoritė e gjumit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Teoritė e gjumit

Mesazh  Jon prej 09.07.08 13:02

Teoritė e gjumit

Njeriu zakonisht kalonė njė tė tretėn e jetės nė gjumė. Pėr shumė njerėz kjo do tė thotė rreth 25 vjet.

Madje kemi dy tip gjumi qė u emėrtuan pėr herė tė parė mė 1953 nga Eugene Aserinsky dhe Nathanail Kleitman tė Universitetit tė Ēikagos njoftuan se, periodikisht gjatė gjumit sytė lėvizin shumė shpjet, lart e poshtė nėn kapakė.

Ky aktivitet, i quajtur “lėvizjet e shpejtė e syve” tregon njė tip gjumi qė ishte shumė aktiv, i krahasuar me etapat e tjerra mė pasive tė gjumit, tė quajtura gjumi me “lėvizjet jo e shpjete e syve”.

1. Etapa e gjumit me lėvizjet jo e shpjet e syve, EEG-tė e trurit tregojnė se ka katėr (4) etapa tė veēanta tė gjumit.

Kur biem tė flemė, ēdo natė ne kalojmė nėpėr secilėn nga tė katėr etapat e gjumit. Karakteristikat kėtij lloj gjumit janė. Sytė mund tė lėvizin ngadalė nga njėra anė te tjetra. Ritmi i zemrės ngadalėsohet dhe tensioni i gjakut ulet pak.

Frymėmarrja ėshtė e ngadaltė dhe e rregullt dhe nė kėtė kohė ndodh gėrhitja. Nė pėrgjithėsi mungon tensioni muskulor dhe njeriu qė fle ėshtė i palėvizshėm. Po ta shihni njeriun nė gjumė me “lėvizje jo tė shpjet e syve" do tė arrinim nė pėrfundim se ai po pushon nė qetėsi.

Ja ti shikojmė shkurtimisht katėr etapat kėtij lloj gjumit:

a. Etapa I nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē kalimi nga shtendosja te gjumi i plotė. EEG-ja karakterizohet nga aktiviteti (theta” duke pasur njė frekuencė prej 4-6 Hc.

Personi qė flenė ėshtė nė pėrgjumje dhe mund tė ketė imazhe pamore qė ngjajnė mė tepėr me halucinacionet sesa me ėndrrat me syhapur. Ai mund tė zgjohet me lehtėsi dhe mund tė ndikohet nga nxitės tė jashtėm, si p.sh., njė telefon qė tingėllon.

b. Etapa II, pėrmban sipas EEG-jės po ashtu aktivitet “theta” dhe karakterizohet nga boshte gjumi, qė janė shpėrthime tė shkurtra valėsh prej 12 – 14 Hc. Etapa II pėrmban gjithashtu komplekse –K qė janė ngritje dhe rėnie tė forta nė EEG. Ne kalojmė rreth 50% tė gjumit tonė nė kėtė etapė.

c. Etapa III ėshtė njė etapė kalimtare nga Etapa II te Etapa IV nė tė cilėn kalojmė rreth 10% tė gjumit tonė. EEG-ja e Etapės III mund tė pėrmbajė ende boshte gjumi, por gjithashtu fillon tė shfaqe aktivitet delta, qė ka njė frekuencė prej 1-3 Hc.

d. Etapa IV, e quajtur shpesh gjumi i thellė, sipas EEG-sė pėrbėhet nė mase 50% nga aktivitet delta. Ne kalojmė afėrsisht 15% tė gjumit tonė nė Etapėn IV. Ėshtė teje e vėshtirė tė zgjosh dikė nga Etapa IV, dhe kur e bėjmė, personi ka prirje tė jetė si i kėputur dhe nuk funksionon plotėsisht. Nė kėtė etapė zakonisht ndodhin tė ecurit nė gjumė, tė folurit nė gjumė, trembja natėn, urinimi nė shtrat etj.

2. Gjumi me lėvizjet e shpejta e syve. Gjumi me lėvizje tė shpejtė tė syve shpesh quhet gjumi i ėndrrave, gjumi aktiv ose gjumi paradoksal, sepse kėtu ndodh ėndėrrimi dhe tiparet e gjumit me lėvizjet e shpejta tė syve dhe pothuajse janė tė ngjashme me ato tė gjendjes sė zgjimit. Sytė lėvizin me shpejtėsi lart e poshtė.

Ritmi i zemrės pėrshpejtohet, tensioni i gjakut ngrihet, frymėmarrja bėhet e ndryshueshme dhe ndodh ndezja seksuale nė tė dy sekset. Ka lėvizje periferike tė fytyrės dhe gishtave, por muskujt e mėdhenj tė trupit janė plotėsisht tė paralizuar nga sistemi nervor dhe si rrjedhim, nuk mund tė ndodhė asnjė lėvizje tėrėsore e trupit.

Nė pėrgjithėsi, aktiviteti i EEG-sė ėshtė i ngjashėm me gjendjen e zgjimit syhapėt, por pėrmban valėt karakteristike “dhėmbėsharrė“ tė modeleve tė EEG-sė tė gjumit.

Gjumi me lėvizjet e shpejta tė syve konsiderohet si gjumė i ėndrrave, meqė pjesės mė e madhe e ėndėrrimit ndodh nė kėtė etapė. Po ashtu zakonisht ėndrrat e kėsaj etapės mbahen mend tė freskėta, ndėrsa ato pak qė shihen nė etapat e lėvizjes jo tė shpejtė tė syve janė shpesh tė turbullta dhe tė paqarta.

Modelet kohore tė gjumit.

Kur na zė gjumi, ne kalojmė nėpėr etapat e ndryshme tė lėvizjes jo tė shpejtė tė syve drejt gjumit gjithnjė e mė tė thellė. Etapa I zgjatė pak minuta, tė pasuara prej disa minutash tė Etapės II. Ne ndodhemi nė Etapėn III pėr rreth 10 minuta para se tė hyjmė nė Etapėn IV.

Rreth 40 minuta pas fillimit tė gjumit, ne kalojmė nėpėr etapat e gjumit me “lėvizjet tė shpejtė tė syve” po asht para se na del gjumi shkojnė nė rendim e anasjelltas nga “gjumi i ėndrrave” nė Etapėn IV, pastaj III, II dhe I..

Afėrsisht njė orė e gjysmė pasi na ka zėnė gjumi, ne kalojmė nga Etapa 2 nė Etapėn e ėndrrave. Periudha e parė e ėndrrave mund tė zgjasė rreth 10 minuta. Ky cikėl pėrsėritet gjatė gjithė natės.

Gjatė pjesės sė parė tė natės, ne kalojmė mė shumė kohė nė gjumin me lėvizjet jo tė shpejta tė syve, veēanėrisht nė etapat III dhe IV, por gjatė pjesės sė fundit tė natės, kalojmė shumė mė tepėr kohė nė gjumin me lėvizjet e shpejta tė syve, me alternime tė shkurtra me Etapėn 2.

Nė fund tė periudhės sė gjumit, ne mund tė kalonim 60 minuta nė njė periudhė pėrfundimtare gjumi me lėvizjet e shpjeta tė syve. Zakonisht ne zgjohemi nga gjumi me lėvizjet e shpejta tė syve, nė rast se nuk na zgjon mė parė zilja e orės.

Ndonėse tashmė e kemi njė ide pėr funksionet e gjumit dhe sesi truri ndikon te disa aspekte tė gjumi, ka shumė boshllėqe nė fushėn tė gjumit qė nevojitet tė plotėsohen nga hulumtuesit e ardhshėm.

Sipas Michael Jouvet (1967) gjumi me “lėvizjet e jo tė shpejta tė syve” ndikohet nga njė zonė nė trungun e trurit qė njihet si bėrthama e bashkimit (rajh nucleus).

Nxitja elektrike e kėsaj zone zakonisht shkakton gjumė, ndėrsa dėmtimet e saj ēojnė drejt eliminimit tė gjumit. Jouvet propozoi se bėrthama e bashkimit ndikon te gjumi me “lėvizjet jo tė shpejta tė syve” duke prodhuar serotomin neurotransmetues, i cili pengon aktivitetin e sistemit rrjetor tė aktivizimit dhe nė periudha zgjimi normalisht shkakton syhaptėsinė. Ndėrkohė qė sistemi tė tjera truri pėrfshihen gjithashtu nė kontrollin nervor tė gjumi.

Hulumtimet pėr zonat e trurit qė ndikojnė te gjumi me “lėvizjet e shpejta tė syve” janė shumė mė pak tė qarta. Jouvet po ashtu zbuloi se, zona e urės sė Varolit e trungut tė trurit, e quajtur locus coeruleus pėrfshihet nė gjumin me “lėvizjet e shpejta tė syve”. Kjo zonė ndalon tonin muskulor gjatė gjumit me “lėvizjet e shpejta tė syve”.

Gjithashtu , ura e Varolit si dhe neropinefrina dhe acetikolin e neurotransmetuesve duket se kanė tė bėjnė nė gjumin me “lėvizjet e shpjeta tė syve”.

Nga Don Nosh Gjolaj
avatar
Jon

1235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Teoritė e gjumit

Mesazh  Jetmira prej 12.07.13 11:31

Gjithkush ka nevojė pėr gjumė dhe kjo nevojė ėshtė sasia e gjumit qė ēdo organizėm kėrkon pėr t’u rizgjuar i rigjallėruar.
Shuma mesatare e gjumit tė nevojshėm ndryshon gjatė periudhave tė jetės, sidomos gjatė fėmijėrisė dhe adoleshencės. Edhe pse ekziston njė shumė mesatare gjumi, sasia e gjumit gjithashtu ndryshon nga personi nė person – ēka e bėn gjumin gjenetik apo tė pėrcaktuar nga gjenet e ēdo individi.
Sipas Fondacionit kombėtar tė Gjumit – National Sleep Foundation – SHBA, foshnjet nga 3 nė 11 muaj kanė nevojė pėr 14-15 orė gjumė nė 24 orė; nga 12 nė 35 muaj duhet 12-14 orė; parashkollorėve 3 – 6 vjeē u duhet 11- 13 orė gjumė; fėmijėt nga 6 nė 10 vjeē kanė nevojė pėr 10 – 11 orė; adoleshentėt nga 11 – 18 vjeē kanė nevojė pėr 9 orė e gjysmė gjumė; dhe tė rriturit pėr njė mesatare prej 8 orėsh nė 24 orė.
Pėrllogaritet se njė tė tretėn (1/3) e jetės, njeriu e kalon nė gjumė.
Ēfarė ndodh nėse nuk plotėsohet nevoja pėr gjumė? Duke mos fjetur sa duhet, personi grumbullon njė borxh qė zakonisht duhet paguar (me gjumė). Kjo mund tė pėrfshijė gjumin shtesė. Nėse njeriu fle mė pak sesa trupi ka nevojė, ai/ajo ndjen lodhje, vėshtirėsi nė tė menduar, shton rrezikun pėr aksidente, komplikime shėndetėsore (p.sh., shtim nė peshė). Megjithatė, disa studime tė kohėve tė fundit kanė treguar se borxhi i gjumit nuk mund tė shlyhet.
Qėllimi dhe funksioni i gjumit vazhdojnė tė mbeten kryesisht mister. Vetėm nė dekadat e fundit shkencėtarėt kanė filluar tė zbulojnė disa nga sekretet e tij. Ekzistojnė tė paktėn 3 teori pse njeriu fle.
Teoria e riparimit; ėshtė shpjegimi mė i pranuar, qė sugjeron se gjumi rikthen nė jetė indet dhe pėrgatit trupin pėr tė nesėrmen. Kjo mund tė pėrfshijė pastrimin e neuro-transmetuesve tė akumuluar nga truri, si dhe riparimin e indeve nė tė gjithė trupin.
Teoria e adaptimit; ėshtė shpjegim alternativ qė thotė se gjumi rrit aftėsinė pėr tė mbijetuar. Ndėrsa nata mund tė jetė e rrezikshme, sidomos nga kafshėt grabitqarė, kjo i shtynė qeniet pėr tė kėrkuar njė strehė tė sigurt. Duke shmangur rreziqet, kafsha jeton gjatė dhe ka mė shumė gjasa pėr tė riprodhuar – kėshtu, gjumi bėhet njė pėrparėsi pėr t’u pėrshtatur.
Teoria e konservimit; sipas kėsaj teorie, gjumi ėshtė njė mjet pėr tė ruajtur energjinė. Gjatė gjumit, metabolizmi ngadalėsohet, kėshtu qė nevoja e pėrgjithshme pėr kalori ėshtė e pakėt. Nė qoftė se koha shpenzohet zgjuar, njeriu nuk mund tė ketė ushqim tė mjaftueshėm pėr tė mbijetuar
Ka teori qė thonė se gjumi duket tė ketė funksione tė tjera por qė ende nuk njihen. Gjithėsesi mendohet se gjumi e ndihmon njeriun tė mėsojė, rafinojė dhe konsolidojė kujtimet. Gjumi ndihmon nė forcimin e sistemit imunitar. Pavarėsisht nga qėllimi ose funksioni, gjumi ėshtė, qartė, njė nga aktivitetet mė tė domosdoshme tė jetės, dhe ndoshta njė pėr tė cilat dihet shumė pak. Kjo ēon nė mundėsi pėr spekullime filozofike dhe analizė tė vetvetes – nėse shtrirė me sy nė tavan, nė pritje pėr gjumė, lind pyetja “Pse flemė? Mos ndoshta gjumi ėshtė pėr tė parė tė realizuar atė qė zgjuar nuk e arrijmė dot?”
avatar
Jetmira

661


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Teoritė e gjumit

Mesazh  Odin prej 01.04.14 23:24

Gjumi ėshtė njė gjėndje e natyrshme pushimi i rregullt trupor. Fenomen universal i vėzhguar tek tė gjithė qeniet njerzore gjitarėt, zogjtė dhe peshqit. Gjumi ėshtė e kundėrta e zgjimit.

Gjumi nuk ėshtė njė gjendje e pavetėdijshme, por mė tepėr, njė gjendje prehjeje trupore e mendore, qė karakterizohet nga njė zvogėlim i vullnetshėm i lėvizjeve trupore, rėnie e reaksioneve ndaj ngacmimeve tė jashtme, njė nivel i lartė i anabolizmit (ripėrtėritjes sė qelizave), dhe njė nivel i ulėt i katabolizmit (shkatėrrimit tė qelizave). Gjumi ėshtė vetėm njė gjendje e tjetėrsuar e vetėdijes, e kundėrt me tė qenurit i pavetdijshėm.

Gjumi ndikohet nga ritmi ditor, dhe ndodh ēdo 24-orė, (megjithėse ora e brendshme (ora biologjike) e njeriut zakonisht shkon ne cikle24,5--25,5 orė) dhe nga shkaqe hormonale dhe rrethanore. Ky ritėm apo cikėl rregullohet ēdo ditė (d.m.th, ēdo 24 orė), dhe ky cikėl ndikohet nga shume ngacmime, nė tė shumtėn nga shkaqe tė njohura qė kanė tė bėjnė me dritėn diellore, pra ciklin ditė - natė. Nga ky cikėl varet niveli i melatoninės, i cili rritet gjithmonė, kur ne biem tė flemė.

Gjumi ėshtė funksion ripėrtėritės i trupit dhe trurit siē vėrehet nga shume simptoma (shenja) te keqfunksionimit qe haset kur kafshėt nuk mund tė flenė. Nė tė vėrtetė, megjithėse gjumi ėshtė paraqitur si njė gjendje e dukshme qetėsie, gjatė kėsaj gjendjeje ndodhin ndryshime tė ndėrlikuara nė nivelin trunor qe nuk mund tė shpjegohen vetėm me njė gjendje tė thjeshtė pushimi trupor e mendor. Pėr shembull, janė disa qeliza trunore qe ne disa faza te gjumit kane njė veprimtari 5-10 herė mė tė lartė nė krahasim me zgjimin.

Dy veēori themelore dallojnė gjumin me gjendjen e tė qenit zgjuar:

1.E para ėshtė qe gjumi ngre njė pengesė perceptive (rrokėse) midis botės sė vetedijshme dhe botės sė jashtme,

2 E dyta ėshtė qe njė ngacmim shqisor (p.sh. njė zhurmė e forte) mund ta tejkalojė kėtė pengesė dhe ta zgjojė tė fjeturin.

TEORI MBI GJUMIN

Sipas William C. Dement (1960) tregon se, mungesa e gjumit me “lėvizjet e shpjeta tė syrit” sjell si pasojė ndryshime tė personalitetit, ankth tė shtuar dhe irritueshmėri.

Studiuesit nė Universitetin e Warwick dhe University College Londėr kanė zbuluar se mungesa e gjumit mund tė jete rreziku i vdekjes nga sėmundjet kardiovaskulare, por edhe e fjetura shumė mund tė jetė gjithashtu i lidhur me dyfishimin e rrezikut tė vdekjes, edhe pse nuk kryesohet nga sėmundje kardiovaskulare

Profesor Franēesko Cappuccio tha: "gjumė i shkurtėr ėshtė treguar tė jetė njė faktor rreziku pėr shtim nė peshė, hipertensionit dhe diabetit tip 2, nganjėherė ēon nė vdekshmėri.

Sipas Greiser, Greenberg dhe Harrison (1972) njoftuan se privimi nga gjumi me “lėvizje tė shpejtė tė syve” prodhonte deficitet nė kujtimin e fjalėve tė lidhura emocionalisht.

Sipas Hartmann (1973) gjumi me “lėvizjet e shpejta tė syve” ėshtė i rėndėsishėm pėr konsolidimin e kujtesės, veēanėrisht kur ėshtė i pranishėm stresi.

Madje sipas Crich dhe Mitchison (1983) funksionimi i gjumit me “lėvizjet e shpejta tė syve” pastrojnė trurin nga kujtime qė mund tė ndėrhyjnė te mendimi normal dhe kujtesa. Kjo ėshtė arsyeja se pse ne nuk mbajmė mend shumė nga ėndrrat tona.
Sipas studiuesve te tjere gjumi ndihmon trupin tonė tė ruajtur dhe rivendosur energji duke ngadalėsuar metabolizmin tonė. Duke ulur metabolizmin tonė, ne kemi ruajtur energjinė.Ndėrsa ne fle, proceset e tė mėsuarit tė trurit janė tė fikur.

Teoritė e tė nxėnit

Neuronet qė janė tė pėrfshirė nė kujtesėn dhe tė mėsuarit tė vėmendshėm tė bėjė pushim nė gjumė, posaēėrisht gjatė REM. Ndoshta kjo ėshtė arsyeja pse ndihemi mendėrisht mprehtė kur kemi pasur njė natė tė mirė gjumi, krahasuar me mėnyrėn se si ne mendojmė, pasi qėndrojnė tė gjithė natėn e gjatė .

Gjumi REM luan njė rol nė ruajtjen dhe konsolidimin e kujtesės. Shumė studime mbėshtesin kėtė teori

Dy grupe tė nxėnėsve, tė cilėt kishin mėsuar materiale tė njėjtėn mbrėmje mė parė.ku njėri grup ishte i privuar nga gjumi REM gjatė njė nate, grupi tjetėr fjetur normalisht pa ndėrprerje. Grup me privimin e gjumit REM treguan se mbajtja e tyre e materialit tė lexuar ishte e varfėr nė krahasim me grupin tjetėr qė fjeti pa ndėrprerje. . .

Megjithatė, teoritė e tjera thonė se, gjumi REM ėshtė projektuar veēanėrisht pėr tė hequr informacione te padobishme nga kujtesa. Kjo teori sugjerojnė se ajo ėshtė e njė rėndėsie tė barabartė pėr tė hequr pjesen e padėshiruar te informacionit dhe pėr tė ruajtur tė dhėna tė rėndėsishme. Memorja ka pėr tė punuar dy mėnyra: njė pėr ruajtje tė informacionit tė rėndėsishme dhe njė pėr heqjen e informacionit tė parėndėsishėm.

Teoritė zhvillimore

Teori tė tjera thonė se gjumi luan njė rol nė zhvillimin e trurit.Gjumi REM ėshtė njė komponent kryesor i gjumit pėr foshnjat nė utero dhe foshnjat.Njė tjetėr teori propozon se gjumi ėshtė njė sjellje adaptive pėr tė na mbajtur larg nga probleme gjatė natės. Nė njė mjedis natyror nė errėsirėn e natės, ne nuk mund tė kryejmė tė njėjtat aktivitete ashtu si gjate dites.Pra, duke fjetur, ne thjesht tė pėrmbahemi nga tė qenit aktiv.

Njė studim i fundit nė lidhje me gjumin ka nxjerrė nė dritė qė disa njerėz kanė pėsuar njė mutacion gjenetik nė njė gjen qė duket se luan njė rol shumė tė rėndėsishėm nė caktimin e orėve tė gjumit pėr qeniet njerėzore.

Shkencėtarėt kanė studiuar njė familje tė madhe nė Kaliforni dhe zbuluan se mamaja dhe e bija e saj kishin njė zakon. Ato ēoheshin nė orėt e para tė mėngjesit dhe kjo pa ndonjė efekt tė keq tė dukshėm.

Zakonisht ato binin pėr tė fjetur nė 10.30 dhe ēoheshin nė 4.00. Studiuesit morėn mostra gjaku nga e gjithė familja dhe analizuan ADN-nė e tyre pėr tė zbuluar ndonjė gjurmė tė ērregullimit dhe vunė re se ato kishin pėsuar njė mutacion nė njė gjen tė njohur si hDEC2, qė ėshtė i njohur pėr ndikimin edhe nė gjenet e tjera dhe lidhet mbi tė gjitha me ndikimin qė ka pėr tė kontrolluar gjumin.
Anėtarė tė tjerė tė familjes qė bėnin njė gjumė tė gjatė nuk e kishin pėsuar kėtė mutacion.

Ata flinin rregullisht 8 orė nė ditė, nė vend tė 5 orėve qė flinin mamaja dhe vajza. Pėr tė qenė tė sigurt se hDEC2 ka tė bėjė vėrtetė me kohėzgjatjen e tė gjumit, shkencėtarėt futėn me shumicė gjenin nė fjalė nė njė mi dhe panė se ai nisi tė kishte tė njėjtat zakone, si edhe gratė, pra tė flinte shumė pak. Sipas shkencėtarėve, nė trupin tonė ka njė sistem qė na dikton se sa nevojė pėr gjumė kemi.

Por ajo qė shkencėtarėt nuk e dinė ėshtė se si arrihet nė kėtė pėrfundim. Por sipas studimit doli nė pah se njerėz tė ndryshėm kanė nevoja tė ndryshme pėr gjumė. Nė vitin 1999 shkencėtarėt identifikuan ekzistencėn e njė gjeni, ose mė saktė ndryshimin mutacional brenda njė gjeni.

Ky ndryshim kodicionon kohėn qė kalojmė nė gjumė, zakonin pėr tė fjetur herėt, apo pėr t‘u ēuar vonė. Nė bazė tė kėtij zbulimi u bė njė klasifikim nė lidhje me grupmoshat dhe orėt pėrkatėse tė gjumit qė ka nevojė secila prej tyre.

Shtat moshat e gjumit

1. Gjumi te tė sapolindurit ndodh gjatė gjithė ditės, por ndjek njė cikėl tė ērregullt.
2. Bebet mes 3 dhe 11 muajve tė parė tė jetės zakonisht nisin tė fl enė ca orė
edhe natėn.
3. Tė miturit mes 1 dhe 3 vjeē kanė nevojė pėr 12 deri nė 14 orė gjumė dhe
dremitje tė vogla gjatė ditės.
4. Fėmijėt e moshės parashkollore nisin tė kenė ankthe dhe frikė gjatė natės.
5. Problemet me gjumin te fėmijėt e moshės 12 vjeē kanė tė bėjnė me televizorin
dhe kompjuterin.
6. Adoleshenca lidhet me orėt e gjata tė gjumit dhe mendohet se kjo ėshtė e
nevojshme pėr zhvillimin.
7. Sa mė shumė kalon mosha, aq mė pak flenė njerėzit.
Ērregullimet e gjumit
a. disomnitė kemi insomnia (pagjumėsia) dhe hipėrsomnia, simptoma kryesore ėshtė ērregullimi i sasisė dhe cilėsisė sė gjumit tė bėrė.

1. Insomia nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē kėrkesė e madhe pėr ilaēe gjumi ėshtė njė simptomė e pėrhapjes sė gjerė tė insomnisė,pamundėsisė pėr tė zėnė gjumi.

Disa insomniakė i zė gjumi lehtė, por shohin ėndrra sikur janė tė zgjuar. Si rrjedhojė, kur zgjohen, ata ndjehen sikur po pėrpiqeshin ende qė tė flinin.

Tė tjerėt e kanė tė vėshtirė qė t’i zėrė gjumi pėr shkak tė ankthit, frikės, stresit, depresionit, ose problemeve tė tjera. Droga po ashtu mund tė ērregullojė ciklin normal tė gjumit.

Disa inspomiakė vuajnė nga njė gjendje e njohur si apnea e gjumit. Ata i zė gjumi lehtė, por pastaj u ndalet frymėmarrja dhe zgjohen duke gulēuar pėr ajėr. Ata mund tė zgjohen disa qindra herė gjatė nate.

Bllokimi i kalimit tė ajrit nga shtendosja e muskujve tė fytit ose njė keqfunksionim nė tru, mund tė sjellė pėr pasojė apnean. Po ashtu ka mundėsi qė sindroma e vdekjes sė befasishme foshnjore tė shkaktohet nga apnea e gjumit.

2. Narkolepsia nuk ėshtė asgjė tjetėr por njė formė e hipersomnisė, ėshtė ērregullim i gjumit i karakterizuar nga goditje pa vend tė gjumit gjatė ditės. Personin narkoleptik e zė gjumi nė mėnyrė tė paparashikuar gjatė ditės.

Njė simptomė e narkolepsisė ėshtė shfaqja e halucinacioneve hipnagogjike. Kėto janė ėndrra shumė tė qarta qė shfaqen kur narkoleptiku hyn nė njė goditje gjumi.

b. Ērregullimet e gjumit me lėvizje jo tė shpjet tė syve. Njihet disa parasomni qė ndodhin nė Etapat III dhe IV tė gjumit me “lėvizjet jo tė shpejta tė syve” dhe qė pėrfshijnė tė folurit nė gjumė, tė ecurit nė gjumė, urinimi nė shtrat, dhe tmerrimin nė gjumė, zgjohet duke piskatur dhe tė tmerruar. Ato janė, nė pjesėn mė tė madhe, tė parrezikshme dhe ndodhin shpesh te fėmijėt.

Ērregullimet e gjumit me “lėvizje jo tė shpejtė tė syve” kanė tiparin e pėrbashkėt qė personi shpesh nuk i mban mend ato kur ēohet nė mėngjes. Kjo pėrputhet me konceptin se gjumi me “lėvizjet jo tė shpejta tė syve” nuk pėrbėn njė gjendje mendėrisht aktive tė vetėdijes.

vėshtirėsitė e gjumit janė tė lidhura ngushtė me ērregullime psikiatrike tė tilla si depresioni, alkoolizmi, dhe ērregullim bipolar. Deri nė 90% e tė rriturve me depresion janė gjetur tė kenė vėshtirėsi tė gjumit.

Paraliza nė gjumė ėshtė njė gjendje nė tė cilėn njė person pėrjeton njė paralizė tė pėrkohshme tė trupit menjėherė, pasi zgjohet (dhe mė rrallė, pasi bie nė gjumė). Ndonėse mendja ėshtė nė gjendje zgjimi, ata qė vuajnė nga kjo lloj paralize e gjejnė veten tė paaftė tė lėvizin, ndonjėherė deri pėr disa minuta. Nė disa raste, ai qė vuan mund tė pėrjetojė haluēinacione tė dėgjimit, prekjes apo shikimit.

Kjo gjendje ėshtė e lidhur ngushtė me paralizėn normale qė ndodh gjatė fazės REM tė gjumit, e quajtur atonia e muskujve, nė tė cilėn trupi paralizohet pėr tė penguar njė person qė tė kryejė aktivitetet qė sheh nė ėndėrr, si pėr shembull lėvizja e kėmbėve nė rast se nė ėndėrr ėshtė duke vrapuar. Disa shkencėtarė besojnė se ėshtė njė pjesė normale e ciklit tė gjumit dhe kur ndodh paraliza e gjumit, truri ėshtė zgjuar nga njė gjendje REM nė njė gjendje pothuajse zgjimi tė plotė, e megjithatė paraliza e trupit vazhdon.

Disa prej shkaqeve tė mundshėm tė paralizės sė gjumit pėrfshijnė pengimin post-sinaptik tė neuroneve tė trurit apo nivele tė ulėt tė melatoninės. Gjithashtu, besohet se narkolepsia (njė gjendje neurologjike qė karakterizohet nga njė gjendje gjumi tėrė ditėn) mund tė shkaktojė paralizėn e gjumit. . Por nuk ėshtė e thėnė sem narkoleptikėt vuajnė nga kjo gjendje. Nė fakt, studime tė ndryshėm tregojnė se, shumica e njerėzve e pėrjetojnė paralizėn e gjumit tė paktėn njė herė gjatė jetės.

Konkluzioni

Gjumi eshte biologjikisht I domosdoshem dhe duket I nevojshem per te ndihmuar jeten,eshte nje gjendje e natyrshme qetesie .Gjumi eshte nje fenomen universa per te gjithe qeniet e gjalla psikologe dhe studiues te shumte kane thene teorite e tyre mbi gjumin.Studiuesi Cappuccio thote se gjjumi I shkurter eshte nje faktore I rrezikut per shtim peshe, hypertension madje qo deri ne vdekje .Nje psikologe tjeter Hardman thote se gjumi eshte I rendesishem per konsolidimin e kujteses veqanerisht ku eshte I pranishem stresi.
avatar
Odin

579


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi