Zhvillimi i teorive shkencore mbi hipnozėn

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Zhvillimi i teorive shkencore mbi hipnozėn

Mesazh  Admin prej 06.07.08 22:50

Zhvillimi i teorive shkencore mbi hipnozėn

Paracelciusi (1493-1541) ka qenė i pari i cili i ka arritur fuqit sheruese tė trupit astral dhe magneteve si dhe ndikimin e yjve nė njeriun.

Kėto kanė qenė tentimet e para qė nė mėnyrė shkencore qė tė shiqohet etiologia e smundjes.(Paracelciusi ka qenė antar i grupit tė msheft spiritual Mistik “Rosenkreuz” ku e ka zhvilluar Hemopatinė me ilaqe tė cilat direkt kane sheruar nė trupin astral dhe fizik- vėrejtje-ish antar i Rosenkroicve “Drita e Zotit” autori i kėtij libri S.Basha).

William Maxwel mjek skocez shkruan nė vitin 1679 qė shpirti univerzal dhe shpirti jetėsor ndikon nė tė gjithe njerzit.

Ai e ka njohur nė kėtė ndikim, ndikimin e imagjinatės dhe tė sygjestionit.

Mesmerizmi dhe teorija e fluiditetit

Pattie ka zbuluar me hulumtimet e veta si Franz Anton Mesmer (1734-1815), mjek austriak, iniciator i hipnozės bashkohore idet e veta i ka marre prej vepres tė mjekut anglez Richard Meada (1673-1754) i cili ka qenė i inspiruar me hulumtime tė pacientit tė vet Isaac Newton.

Tentimi i tij qė tė pėrshkruan sistemet e gjalla tė ligjeve tė natyrės, i kane mundėsuar Mesmerit qė ta zhvilloi idenė pėr “fluidin univerzal.

Rreth vitit 1771 Maximilian Hell, jezuit i Vienės ėshtė bėrė i njohur me sherimin e tij magnetik duke i mbajtur dhe vendosur pllakat e qelikta nė trup tė ēveshur. Mesmeri kėtė ide e ka huazuar prej atit Hellit dhe e ka zbatuar nėpėrmes kontaktit dhe qenve.

Metodėn e re tė cilen e ka emruar “magnetizėm animal” (magnetizėm tė shtazėve) ku ka terhequr njė numėr tė madh tė adhuruesve dhe kėtė nė fund tė shekullit XVIII.

Masa e njerze ka vėrshuar kah Mesmeri qė tė sherohen me metoden e tij. Pėr kėtė e ka ndėrtuar njė vaske (kadė) tė madhe si njė bazen dhe e ka mbushur me fleta tė hekurit qė ato tė pranojn “valėt magnetike”.

Tridhjet apo mė shume njerez kane qene tė lidhur me fletza tė hekurit dhe kane qene tė magnetizuar kur Mesmeri i ka prekur shkopzat.

Shume njerez nė atė moment kane marre sulme histerike tė pėrcjellura me konvulzione, kane ra nė trans, tė njejta si te ata qė jane pare nėpėr sektet religjioze.

Nė fillim Mesmeri e ka konsideruar qė magnetizmi rrjedh prej trupit astral, e ma vone ai bartet prej tij e deri te pacienti, dhe qė fuqija po rrjedh prej personalitetit tė tij.

Arnold Ludvigi i ka shkruar rrėnjėt tė mesmerizmit tė hershėm, me aluzion me potencialin efektiv tė imagjinatės e cila ėshtė e pranishme edhe te sheruesi dhe te pacienti.

Dukshėm mė vone Voustinasi (1960) konsideron qė si bazė ka qenė sygjestioni nė teorinė e Mesmerit tė cilėn vet nė atė kohė Mesmeri atė nuk e ka njohur, sepse ai ka tentuar nėpėrmjet tė rrugės matrializmit ta sqaron ndikimin terapeutik, duke paramenduar ekzistimin matrial tė “fluidit”, “magnetizmin animal”, ku e posedon ēdo krijesė e gjallė.

Ka tentuar qė tė jete nė laminė e biologjisė dhe fizikės dhe e ka hedhur atė lami tė ekzistimit psikologjik.

Nuk ka hjekur dore prej tė kuptuarit matrial edhe atėhere kur markizi Puysegur ke shpallur zbulimin e vet nė lidhje me somnabulizmin dhe komunikimin verbal me subjektin nė vitin 1813.

Komisioni ėshtė pėrbėre nga ana e akademisė Franceze tė shkencave tė vitit 1784 e cila e ka refuzuar tezen e tij dhe punėn e tij sepse ai nuk ka arritur tė vėrtetoj ekzistimin e fluidit dhe e ka pershkruar se ndikimi ka qenė prej imagjinatės.

Komisioni nuk ka mundur ta mohoi efektet sheruese qė Mesmeri i ka arritur me metodėn e tij, por ajo i ka mohuar supozimet tij teorike: “Imagjinata pa magnetizėm shkakton konvulzione, kurse magnetizmi pa imagjinat nuk shkakton asgjė”.

Charles d`Eslon, nxėnės i Mesmerit shenon: “ Nė qoftė se sherimi me imagjinatė ėshtė ma i miri, pse mos ta praktikojmė sherimin me imagjinatė?”

Me kėtė ka filluar lufta e fluidistėve ku hipnozėn e kane pėrshkruar si fiziologjike dhe animistėt tė cilėt e kan pėrshkruar si psikologjike.

Domethanja e Mesmerit pėr psikologjinė bashkohore ėshtė e madhe. Ai e ka pėrjetuar fatin tė shumicės tė cilėt jan marrur me hipnozė, ėshtė shpallur sharlatan, kurse efektet e punės sė tij duke lene gjurmė deri nė ditėn e sotme. Ai ka sjellur i pari terapinė nė grup dhe me kete i ka vu themelet e teknikave tė terapisė nė grup.

Ka bėrė shumė pėr popullarizimin dhe zgjarimin e hipnozės dhe e ka pergaditur rrugėn e hipnozės shkencore.

Ky ka dhene teorinė e parė shkencore tė ashtuqujtur “teorinė fluidike” pėr ndikimin e hipnozės e cila ka qenė nė harmoni me pamjen fizikale-matrialistike tė atėhershme.

Teoria fluidistike ėshtė pranuar nė vendet ku ka lulzuar romantizmi: Franca, Gjermanija, Austria si reakcion i iluminizmit tė arsyes.

Kjo ėshtė teoria e parė rreth teorisė sė hipnozės, ithtaret i ka edhe sot, dhe kėte nė mes laikve, sheruesve spiritual tė cilėt mirren me magnetoterapi, fluidoterapijėn dhe me teknika tė lloj-llojshme spirituale tė sherimit tė cilet e shpjegojne si bartės tė: energjisė jetėsore - “magnetismus animalis” apo magnetizim shtazarak - “gravitas animalis” apo energjija kosmike.

Qendrimi i kėtyre metodave spirituale deri mė sot nuk eshte rrėzuar, po kurre nė shkencė nuk ka mundur te vertetohen.

Edhe nė psikologji fillohet nga paragjykimet te ekzistimit tė energjisė e cila lajmrohet me emrin: energjija libidoze, energjija psiqike etj.

Idhėtarėt e Mesmerit ka qene Petetini i cili e ka pėrshkruar katalipsinė, markiz de Pisegir i cili e ka pėrshkruar samnobulizmin artificial dhe Barbarin i cili ka “magnetizuar” pa mjete pergaditore ku idhtaret e tij e kane qujtur “barberenistat”

Nė Suedi dhe Gjermani mesmeristat veten e kan quajtur spiritualista dhe sherimi i tyre ka qene veper e zotit. Idhtarėt e Pisegirit kane qenė eksperimentalista.

Kryemurgu Abbe Faria nė Paris ka ardhur nga India dhe ka pergaditur shfaqje masive nė vitin 1814-1815.

I ka qit nė hipnozė mbi 5000 veta dhe ka konsideruar se sherimi nuk varet nga magnetizmit porvaret prej dėshirave, motivit dhe bashkepunimit tė pacientave.

Kryemurgu tjeter Fariut, Berntrand dhe Noiset e kane rrugen James Breaidovoit pėr teorinė e sygjestioneve.

John Elliotson nė vitin 1837 ėshtė interesuar pėr magnetizimin animal. Ka qenė profesori i parė i medicinės nė kėt fillim e drejtim tė ri tė kolegjit pran Univerzitetit te Londres dhe i pari e ka sjellur stetoskopin nė Angli.

Ka bėrė shume operacione vetem me anestezion hipnotik, sepse nė atė kohė anestetikėt nuk kanė ekzistuar. Koleget e tij e kan gjykuar pėr shkak tė pėrdorimit tė hipnozės dhe kane kėrkuar qė ai tė jap dorheqje prej detyres si drejtor tė spitalit tė Univerzitetit nė Londer.

Edhe pse ka qene i ndjekur, ai nuk ka heq dorė prej pėrdorimit tė hipnozės, duke konstatuar se hipnoza ka domethanje dhe vlere tė madhe pėr medicinė.

E ka publikuar nė Londėr revisten Zoist, ne tė cilėn revistė kane qenė tė botuar shume artikuj pėr mesmerizmin dhe fenomenin e saj.

James Esdaile, kirurg skocez, ka punuar nė Indi. Deri sa ka qenė nė pushim nė Angli nė vitin 1840 ka parė njė demonstrim tė mesmerizmit.

Ka qenė deshmitare nė indikacionin e anestezisė nėn ndikimin e hipnozės te personat e hipnotizuar. Pas kthimit nė Indij ka bėrė 3000 operacione nė hipnozė.

Njė dėshmitarė e ka pėrshkruar se si Edsaile ja ka larguar kancerin e syrit nje personin i cili ishte nėn hipnozė. Si dhe tė tjerėt, ka qenė i gjykuar nga ana e kolegėve tė vet.

Ka qenė i detyruar qė ta mbyll spitalin e vet nė Indij dhe tė kthehet nė Angli, ku shoqėrija britanike e medicinės e ka emruar si sharlatan. Gjate kohės sė gjykimit njė mjek e ka akuzuar si bėrje tė mekatit pėrdhoje apo sakrilegj, sepse Zoti ia ka dhene njeriut qė ai tė ndjeje dhimbjen, kurse Esdaile e ka ndalur kėtė me hipnozė.

Mjeku skocez James Braid, i cili e bart titullin e hipnozės moderne, ka qenė i interesuar pėr mesmerizėm nė vizin 1841, kur ka marre pjesė nė demonstrimin La Fontainea nė Menqester.

E ka konsideruar se tėre kjo ka qenė farsė dhe ka dashur tė i demaskoi idhėtarėt e mesmerizmit, por sė shpejti vet ka filluar tė i hipnotizoi pacientėt dhe ėshtė bindur nė sukseset e kėsaj metode. Ai ėshtė i pari qė nė artikullin e tij nė vitin 1843 “Neurohypnology, or the retionale of Nervous Sleep”, e ka sjelle fjalėn “hipnoza” qė rrjedh nga fjala greke “hypnos”, qė do te thote gjumė.

Mė vone e ka parė qė hipnoza nuk ėshtė gjumė, por termi ka mbetur nė pėrdorim deri mė sot dhe krijon konfuzion posaēerisht te laikėt (mosbesimtarėt).

Njė nga paragjykimet e cila ekziston te njerzit tė cilėt shojne nė sherim eshte qė nė hipnozė do tė flejnė dhe do ta humbin vetėdijėn. Hipnoza ėshtė njė gjendje e rritur e zgjushmėrisė dhe nuk ka kurrfare gjėje tė pėrbashkėt me gjumin.

Nė vitet e fundit tė jetės sė vet Braid zbulon ndikimin sygjestiv tė hipnozės dhe flet qė shkalla e pritjės e rrit sygjestibilitetin te pacienti. Gjthashtu ka vėrtetuar se hipnoza mund tė lajmrohet pa kurfare indukimi formal, pra sygjestionet jane indikative edhe nė gjendjen e zgjuar.

Ai i ka vu themelet e teorisė sė sygjestologjisė tė hipnozės i cili mė vone nė vitin 1877 e ka zhvilluar shkolla e Nansijės.

Salih Basha

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi