Truri

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Fikrro prej 27.06.12 15:56

Faktet fascinuese pėr trurin



Madje njė tė pestėn e oksigjenit qė e thithim nė ēdo frymėmarrje, truri jonė e shpenzon pėr tė kryer funksionet e veta

Cila pjesė pėrbėn 1 deri 3 pėr qind tė masės suaj trupore, ndėrsa pėrdor 20 pėr qind tė oksigjenit nga frymėmarrja juaj? Truri juaj. Ja dhjetė fakte fascinuese pėr trurin njerėzor:

-Truri juaj ka nevojė pėr furnizim tė pėrhershėm me oksigjen. Dhjetė minuta tė humbjes sė oksigjenit mė sė shpeshti shkaktojnė dėme tė konsiderueshme nervore. Ftohja mund tė zgjasė tėrė kohėn, qė ėshtė arsyeja pėr shkas sė cilės viktimat e mbytjes nė ujė tė ftohtė, qė janė ngjallur pas 40 minutash – mbijetojnė pa dėme nervore.

-Truri juaj pėrdor njė tė pestėn e sasisė sė pėrgjithshme tė gjakut nė trup. Duhet tė pėrmbajė hapin me kėrkesat e rėnda metabolike tė neuroneve. Nuk ka nevojė vetėm pėr glukozė, por edhe pėr oksigjen.

-Truri juaj nuk ndien dhimbje. Nuk ka nerva qė do tė regjistronin dhimbjen nė tru. Prandaj neurokirurgu mund tė hulumtojė trurin derisa pacienti ėshtė i vetėdijshėm. Nė atė mėnyrė, mund tė pėrdorė reagimin nga pacientėt pėr identifikimin e zonave tė rėndėsishme, si tė atyre tė pėrdorura pėr tė folur ose vizualizim.

- Cerebelum ose si e quajmė “truri i vogėl” peshon 150 gramė. Gjendet nė anėn e poshtme tė pasme tė trurit. Ėshtė i nevojshėm pėr drejtimin e trupit gjatė ecjes dhe pėr kryerjen e tė gjithė lėvizjeve tė koordinuara. Ka rol tė madh nė shqisėn tuaj tė nuhatjes.

-Pesha mesatare e trurit njerėzor ėshtė pak mė e madhe se 1.4 kilogramė. Truri i Ajnshtajnit ka qenė ndoshta mė i vogėl, sepse Ajnashtajni ka qenė pak mė i vogėl se njeriu mesatar. Ekziston lidhja e pėrgjithshme nė mes madhėsisė sė trupit dhe trurit.

-Truri i elefantit ėshtė shumė i madh – rreth gjashtė herė mė i madh se ai i njeriut. Sido qė tė jetė, nė krahasim mė madhėsinė e trupit, njerėzit kanė trurin mė tė madh se tė gjithė kafshėt, mesatarisht rreth 2 pėr qind tė peshės trupore. Truri i maces? Peshon rreth 28 gramė, ndėrsa ėshtė pak mė shumė se 1 pėr qind e peshės trunore.

-Nė tru gjenden rreth 160.000 kilometra tė enėve tė gjakut. Nėse do t’i zgjeronim, do tė mund tė rrethonim tokėn mė shumė se katėr herė.

-Nėse e keni trurin me madhėsi mesatare, keni 100 miliardė neurone. Do tė gėzoheni pas leximit tė pikave nė vijim.

-Pėrafėrsisht 85.000 neurone tė neurokorteksit humben ēdo ditė nė tru. Fatmirėsisht kjo kalon pa u vėnė re pėr shkak tė krijimit tė tepėrt tė tyre dhe faktit qė madje pas 3 vitesh merr mė pak se 1 pėr qind. Shikoni faktin e mėposhtėm.

-Hulumtimet e kohės sė fundit tregojnė qė truri vazhdon tė prodhojė neurone tė reja gjatė jetės. Po ashtu dėshmojnė qė kėtė e bėn si pėrgjigje ndaj stimulimeve (bėni ushtrime pėr forcimin e trurit). Shkencėtarėt kėtė e quajnė plasticitet tė trurit ose neuroplasticitet. Kėtė mund ta pranoni si faktin mė tė favorshėm pėr trurin.

Fikrro

734


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Luli prej 22.11.12 0:14

Truri duhet tė fshijė kujtimet pėr tė qenė mė i shpejtė



Me kalimin e viteve nė fakt nuk dobėsohet kujtesa, por aftėsia jonė e gjetjes sė kujtimeve dhe mėnyrave nė tė cilat i kemi ruajtur.

Kujtesa njerėzore ėshtė proces kompleks, pohojnėshkencėtarėt, ndėrsa pėrbėhet nga mėsimi, kujtimet dhe harresa. Kujtesa nė fakt ka kapacitet tė pakufizuar, por funksionon nė atė mėnyrė qė tė dhėnat e vjetra i shtyn mėnjanė nėse nuk i pėrdor.

Nė kėtė mėnyrė me kalimin e viteve nė fakt nuk dobėsohet kujtesa, por aftėsia jonė e gjetjes sė kujtimeve dhe mėnyrave nė tė cilat i kemi ruajtur, prandaj nuk do tė ishte keq tė mėsohet tė ndikohet nė to qė kujtimet e rėndėsishme tė mbesin gjithmonė nė dispozicion.

Pikėrisht me kėtė merret ekipi i psikologėve nė Universitetin California nė Los Angeles, dhe kanė ardhur nė pėrfundim qė truri ka sistem krejtėsisht tė ndryshėm tė arkivimit tė tė dhėnave nga memoria kompjuterike.

Kujtimet mund tė ndryshojnė sipas dėshirės, pohojnė shkencėtarėt, ndėrsa nevojitet tė fokusohemi nė ato pozitive pėr tė zėvendėsuar tė padėshirueshmet dhe tė dhimbshmet.

Ndryshimi i mėnyrave nė tė cilat u qaseni kujtimeve mund tė ndihmojė nė riinterpretimin e historisė dhe largimin e hallkave tė shprehive qė dalin nga kujtimet e kėqija, ndėrsa njė nga metodat mė efikase ėshtė programimi neurolinguistik (NLP).

Pasi qė ndodhitė e fundit nė hierarkinė e kujtesės janė mė tė rėndėsishme se tė vjetrat, truri eliminon informatat e vjetra tė cilat i konsideron tė padobishme dhe i shtyn thellė nė kujtesė, kėshtu qė ndonjėherė ėshtė e nevojshme tė arrihet tek to vetėm me teknikat e avancuara si NLP ose hipnoza.

Nga memoria nuk zhduket asgjė, prandaj ėshtė mjaft e rėndėsishme qė nė mėnyrė periodike tė kujtohen disa ndodhi dhe informata tė rėndėsishme qė tė mos pėrfundojnė tė varrosura thellė dhe tė mbuluara nga pluhuri, por tė mbesin nė dispozicion nė secilin moment.

Luli

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Luli prej 02.12.12 12:46

Truri i pianisteve eshte ndryshe



Pianistėt kanė njė organizim tė ndryshėm tė disa zonave cerebrale: pikėrisht tė atyre zonave qė analizojnė tingujt.

Nė fakt, ėshtė arritur tė vėrtetohet se tė mėsosh t’i biesh pianos gjatė fėmijėrisė dhe mė pas tė vijohet me studimin e saj edhe nė moshė tė rritur, modifikon strukturėn celebruare.

Kjo, pasi truri ynė ndryshon dhe mėson vazhdimisht, duke treguar njė aftėsi tė jashtėzakonshme pėr t’u pėrshtatur nė ambient.

Veē tė tjerash, sipas njė studimi tė Fredrik Ullen, nga ‘Karolinska Institutet’ nė Stokholm, i cili mė pas ėshtė publikuar nė revistėn “Natyra e Neuroshkencės”, vazhdimi i ushtrimit ēon nė prodhimin e tė ashtuquajturės ‘substancė e bardhė, mielina, njė kompleks yndyror qė rrethon nervat dhe qė shėrben pėr tė pėrshpejtuar transmetimin e sinjaleve, pėr shembull pėrforcon nervat qė lejojnė lėvizjen nė mėnyrė tė pavarur tė gishtat tė duarve.

Luli

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Jetmira prej 14.07.13 7:53

Truri i njeriut ėshtė organi mė kompleks nė trupin e njeriut dhe padyshim njė ndėr kreacionet mė komplekse nė universin qė jetojmė.

Ėshtė e qartė se mrekullitė mė tė mėdha nė botė tė bėra nga njeriu janė rezultat i trurit tė njeriut duke e bėrė atė organin mė tė mahnitshėm tė njė qenie njerėzore.
Truri i njeriut me kompleksitetin e tij vepron si njė pajisje e sigurt e cila mban edhe kujtimet mė tė vogla tė njė personi.
Personaliteti i njė personi ndikohet shumė nga truri i tij, i cili ndikon edhe nė gjenerimin e vetėdijes njerėzore e cila i jep njė personi lėvizje, pasion dhe emocion.
Nuk ka dyshim qė truri i njeriut ėshtė me tė vėrtetė njė organ i pabesueshėm i cili kėrkon kujdes maksimal pėr tė mbajtur nė lėvizje proceset vitale tė trupit tė njeriut.

Kėto janė vetėm disa nga funksionet vitale qė kryen truri i njeriut, por gjėja mė e mahnitshme nė lidhje me trurin e njeriut ėshte se shumė fakte qė janė pak tė njohura nga shumė njerėz me njė tru plotėsisht funksional.



Dhjetė faktet mė interesante rreth Trurit tė Njeriut janė:

Truri i njeriut ėshtė i vetmi organ nė trupin e njeriut qė nuk ka nerva, pavarėsisht nga fakti se ai vepron si komandė qendrore pėr sistemin nervor qendror. Kjo do tė thotė qė truri i njeriut nuk ndien dhimbje.
Truri i njeriut konsumon pjesėn mė tė madhe tė energjisė sė pėrgjithshme qė ėshtė prodhuar nė trupin e njeriut. Pėr tė qenė mė tė saktė, truri konsumon 20% tė energjisė, pėrkundėr faktit se ai pėrfaqėson vetėm 2% tė peshės sė pėrgjithshme tė trupit. Energjia ėshtė me rėndėsi jetike pėr ruajtjen e qelizave tė shėndetshme tė trurit.
Numri i neuroneve tė pranishme nė tru ėshtė pėrafėrsisht rreth 100 miliardė, shifėr kjo rreth 15 herė mė e lartė se popullsia e pėrgjithshme nė tokė. Ky numėr i lartė i neuroneve rrit aftėsinė e pėrpunimit tė trurit.
Truri i njeriut llogaritet si organi mė yndyror nė trupin e njeriut. Rreth 60% e trurit tė njeriut ėshtė i pėrbėrė nga yndyra. Pėr mė tepėr, 75% e masės totale tė trurit ėshtė e pėrbėrė nga uji i cili rregullon funksionet e ndryshme nė tru.
Neocortex ėshtė pjesė e trurit tė njeriut qė ėshtė pėrgjegjėse pėr gjuhėn dhe ndėrgjegjjen. Ajo pėrbėn rreth 76% tė trurit tė njeriut.
Shumė njerėz besojnė qė qeniet njerėzore pėrdorin mė pak se 10% tė trurit tė tyre. Ky ėshtė njė keqkuptim, sepse ēdo pjesė e trurit ka njė funksion tė njohur.
Gjatė shtatzėnisė sė hershme, neuronet shumohen nė njė normė prej 250.000 neurone pėr minutė.
Rreth 15-20% (750ml) tė prodhimit tė pėrgjithshėm kardiak ėshtė drejtuar nė tru ēdo minutė.
Energjia e konsumuar nga truri ėshtė e mjaftueshme pėr tė ndriēuar njė llambė tė lehtė, dhe
Truri i njeriut nuk ėshtė aq i pėrsosur siē mendohet. Truri i njeriut ka bėrė qė nė shumė raste tė mashtrojė njerėzit duke bėrė qė ata tė shohin gjėrat ndryshe nga realiteti.

Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Jetmira prej 14.07.13 7:55

TRURI - “KY TOP MAGJIK”



Truri ėshtė njė ndėr krijesat mė tė ndėrlikuara dhe mė tė ēuditshme tė natyrės nė tokė dhe ėshtė fare pak i shfrytėzuar. Me tė drejtė fiziologu Sherington, i cili zbuloi shumė ligje tė funksionimit tė trurit, e quajti atė “top magjik” dhe konsideroi se truri do tė mbetet fshehtėsia e natyrės, e cila e fundit do t’i zbulohet njerėzimit.



Pėr t’i kuptuar mė mirė sjelljet e njerėzve, duhet tė dimė mė shumė mbi ndikimet biologjike tek ata. Pra, cili ėshtė ai gjenerator aq i fuqishėm qė i futė nė funksion gjithė kėto procese psiko-fizike? Kush tjetėr, pos trurit.

Truri ka tėrhequr gjithmonė vėmendjen, jo vetėm tė psikologėve tė sotėm , por edhe tė dijetarėve qė nga kohėt mė tė lashta, sepse aktiviteti i tij psiko-fizik, ndikon dhe drejton pothuajse shumicėn e sjelljeve. I pėrbėrė nga miliona neurone, truri (sidomos ai i qenies njerėzore) ėshtė organi mė i ndėrlikuar i ēdo gjallese. Shprehur figurativisht ai ėshtė mė i ndėrlikuar se cilido kompjuter i sotėm modern, pra njė superkompjuter biologjik. Sa pėr ilustrim, sėrish figurativ, po e cek se i tėrė rrjeti telefonik botėror, nė krahasim vėllimor me trurin, paraqet vetėm njė kokėrr fasuleje.

Truri ėshtė edhe pjesa mė e rėndėsishme dhe mė e ndėrlikuar e sistemit nervorė. Ai veēanėrisht luan rol shumė tė rėndėsishėm pėr zhvillimin e jetė psikike tė njeriut; rregullon funksionimin e organeve; harmonizon organizmin nė pėrgjithėsi; bėnė tė mundur lidhjen e organizmit me realitetin objektiv (nėpėrmjet transmetimit tė impulseve nervore) dhe paraqet bazėn fiziologjike pėr tėrė jetėn psikike: pra, ėshtė bartės i tė gjitha proceseve psikike.

Pjesėt kryesore tė trurit janė tri: truri i madh, truri i mesėm dhe truri i vogėl, kurse pjesa mė e rėndėsishme dhe mė e zhvilluar e tij ėshtė korja e trurit ose siē quhet ndryshe, korteksi. Nė zhvillimin e sistemit nervor, korja e trurit zhvillohet mė sė voni dhe ajo paraqet rezultatet mė tė larta tė evolucionit. Sipėrfaqja e saj ėshtė rreth 2m2 dhe pėrmban rreth 14miliard elemente qelizore.

Truri i tė porsalindurit ėshtė katėr herė mė i lehtė se ai i njeriu tė rritur. Deri nė vitin e gjashtė truri arrin pėrafėrsisht 90% tė peshės dhe tė proporcioneve tė tij pėrfundimtare. Kėshtu, ndėrmjet moshės 9 dhe 10 vjeēare, truri i fėmijės arrin tė ketė proporcion gati tė njėjtė me atė tė trurit tė tė rriturit. Gjithashtu, ėshtė vėrtetuar shkencėrisht se pesha dhe mosha e trurit nuk ėshtė e lidhur drejtpėrsėdrejti me zhvillimin e inteligjencė. Truri peshon rreth 1.5 kg.



Forca e trurit



Siē u tha edhe mė lartė, inteligjenca nuk varet, as nga pesha e as nga vjetėrsia trurit. Mund qė njeriu nė moshė shumė tė re ose shumė tė vjetėr, tė arrij rezultate fenomenale. P.sh. Gogeni filloi tė merret me art pas moshės 30 vjeēare. Mikeloangjelo, veprat mė madhėshtore i krijoi nė moshėn 80 vjeēare. Edhe Pikaso veprat mė tė mėdha i krijoi n vitet e 90 tė jetės.

Aleksandri i Madh i Maqedonisė i ka njohur me emėr tė gjithė ushtarėt e vet. Mitroditi ka sunduar mbi 22 popuj dhe ka biseduar me tė gjithė pa pėrkthyes. Kinej Cynes, delegat i mbretit Pirro, pėr njė ditė i mėsoi tė gjithė emrat e anėtarėve tė senatit dhe tė shumė njerėzve tjerė tė Romės, me tė cilėt u taku. Filozofi dhe mjeku arab, Ibun Sina, shekulli X, qysh nė moshėn 10 vjeēare e recitonte Kur’anin pėrmendėsh, ndėrsa nė moshėn 14 vjeēare edhe tė gjitha veprat e Aristotelit. Shkrimtari spanjoll, Alfonso Tostado, shekulli XV, kishte memorie fantastike: secilėn libėr qė e lexonte dy herė, mund ta pėrsėriste fjalė pėr fjalė. Mocarti si 14 vjeēar, nė kishėn e Shėnė Pjetrit nė Romė, majti nė mendje gjatė kohės sė interpretimit gjithė muzikėn e njė muzikantit tė madh, notat e sė cilės mbaheshin nė fshehtėsi. Indiania, Shakuntala Devi ishte pėr gjashtė sekonda mė e shpejtė se kompjuteri nė zgjidhjen e njė problemi tė ndėrlikuar matematikor (ėshtė fjala pėr vitet e 80-ta) etj.

Gjithashtu, truri i madh ndahet edhe nė dy gjysmė pjesė: e majta dhe e djathta, kėshtu qė secila anė e trurit kontrollon pjesėn e kundėrt tė trupit: pra, nė qoftė se dėmtohet ana e majtė e trurit, pėson paralizė pjesa e djathtė e trupit dhe anasjelltas.

Kėrkimet mė tė reja nga profesoresha Roberta Ornshtajn japin dritė mė tepėr nė aktivitetin e kėtyre dy pjesėve tė trurit. Pjesa e majtė e trurit drshkencore: matematikėn, logjikėn, analizėn etj., ndėrsa pjesa e djathtė drejton aktivitetet artistike: ngjyrat, muzikėn, ritmin, fantazinė etj.

Sipas Ornshtajn-it, njerėzit qė janė mėsuar ta shfrytėzojnė njėrėn anė tė trurit, e kanė vėshtirė ta shfrytėzojnė edhe pjesėn tjetėr. Ėshtė interesant se kur njėra anė e trurit dėmtohet, atėherė e gjithė forca kalon nė anėn tjetėr. Por nė qoftė se shfrytėzohen tė dy pjesėt e trurit, shumėfishohet aftėsia deri nė gjenialitet.

Hulumtimet tek njerėzit, tė cilėt zakonisht konsiderohen artistė ose shkencėtarė tė mėdhenj dhe supozohet se kanė shfrytėzuar te dy pjesėt e trurit, japin kėto rezultate: Ajnshtajni konsiderohet si shkencėtari mė i madh i kohės sė vetė. Ai nuk ishte vetėm matematikan apo fizikan, por edhe ėndėrrues i madh, i cili pėr ėndėrrimet gati qė pėrjashtohet nga kolegji. Sipas fjalėve tė tij, Teorinė e relativitetit nuk e zbuloi duke punuar nė tavolinė,por i shtrirė nė njė rrafsh, duke shikuar diellin me sy gjysmė tė mbyllur. Rrezet e diellit duke kaluar nėpėr qepalla, oscilonin duke u shpėrndarė nė mijėra rrezatime tė imėta. Ajnshtajni pyeti vetėn se si do tė dukej udhėtimi nė njė nga ato rreze tė diellit. Kėshtu, fantazia e sillo atė deri nė atė vend, ku njohuria shkollore nuk e lejonte tė shkonte, por imagjinata (ana e djathtė e trurit) dhe njohuritė shkencore (ana e majatė e trurit) e sollėn atė deri te zbulimi mė i rėndėsishėm i tė gjitha kohėrave - Teoria e Relativitetit.

Pikaso, njė ndėr piktorėt mė tė njohur tė kohės sė sonė, tregon se nė mėnyrė matematikore dhe gjeometrike e ka pėrshkruar atė qė ka dashur ta punojė, duke paraqitur detajisht marrėdhėniet specifike tė cilat ka pretenduar t’i krijojė me ngjyrė, formė dhe vijė.

Ndoshta rasti mė i mirė pėr ilustrimin e forcės sė pėrbashkėt tė dy pjesėve tė trurit do tė ishte Leonardo da Vinēi, njė ndėr kokat mė kreative tė tė gjitha kohėrave, i cili ishte: matematikan, linguist, artist, anatomist, arkitekt etj. Supozohet se Leonardo me njėrėn dorė ka vizatuar, ndėrsa me tjetrėn ka shėnuar njėkohėsisht. Ekspertet qė janė marrė me punimet e Leonardos, thonė se pėr t’i pėrmbledhur tė gjitha punimet e tij, njė njeriu i duhet 40 vite punė tė pandėrprere, nga tetė orė nė ditė dhe atė, me njėrėn dorė tė shkruaj, ndėrsa me tjetrėn tė vizatojė.

Siē pamė edhe mė lartė, kapaciteti i trurit ėshtė i pakufishėm. Sa ėshtė i pakufishėm aq ėshtė edhe i pazbuluar dhe misterik ose me fjalėt tė tjera, truri ėshtė i vetmi organ qė e studion vetveten.

Konsiderohet se truri ėshtė njė ndėr krijesat mė tė ndėrlikuara dhe mė tė ēuditshme tė natyrės nė tokė dhe se ėshtė fare pak i shfrytėzuar. Sipas prof. Toni Bizen, trurin e kemi nė funksion vetėm 1%, ndėrsa Karl Shishar jep mendimin se vetėm 10% e trurit shfrytėzohet, kurse pjesa tjetėr (90%) ėshtė njė gjigant i vjetur. Ndėrsa sipas njohurive mė tė reja, supozohet se ne shfrytėzojmė vetėm 4% nga numri i pėrgjithshėm i qelizave nervore.

Nga gjithė kjo qė u tha, del se truri posedon kapacitet tė pamatur, tė cilin asnjė tru elektronik, sė paku deri mė sot, nuk mund ta arrijė. Ai mund tė pranoj (teorikisht) deri nė 1015 tė mendimeve. Se sa ėshtė mundėsia e pamatur e pranimit tė informacioneve mund ta kuptojmė vetėm pėrmes rrugės sė krahasimit figurativ. Pėr t’u numėruar kjo madhėsi e informacioneve, njė njeriu i duhen 30 milion vjet punė tė pandėrprerė, ditė e natė, me shpejtėsi: njė informacion pėr njė sekondė; ose nėse e paramendojmė se secila pjesė e mendimeve ose ēdo informacion ėshtė nė madhėsinė e njė kokrre gruri, atėherė kjo masė e pamatur e grurit do tė mund tė vendosej nė njė depo, e cila do tė kishte lartėsinė 3 metra, gjerėsinė 5 metra dhe gjatėsinė 4500 km.

Nė koren e trurit, mendohet se ekzistojnė rreth 15 miliardė qeliza, tė cilat po tė vendosėn nė njė varg tė pandėrprerė, do tė formonin gjatėsinė rreth 100.000 km.

Se si funksionojnė ato qeliza nė tru, me biliona lidhjesh mes veti, me gjasė, deri nė fund, kurrė nuk do tė zbulohen.



Historia e zhvillimi i trurit



Siē e cekėm edhe mė lartė, truri ka tėrhequr vėmendjen e njeriut qė nga lashtėsia. Sipas shėnimeve historike truri pėr herė tė parė pėrmendet nė njė papirus, tė cilin historianet e mjekėsisė e konsiderojnėsi libėr mė tė vjetėr mjekėsor nė botė.

Ky papirus edhe u emėrtua si “Papirus Edvin Smith”, sipas emrit tė personit i cili e gjeti nė Ksar (Egjipt) mė 1862. Supozohet se ėshtė shkruar rreth vitit 1700 p. e. r. (1200 vjet para Hipokratit, babait tė mjekėsisė, nė formulėn e tė cilit edhe sot e kėsaj dite betohen mjekėt e rinj para se ta fillojnė kėtė profesion).

Truri pėrmendet edhe tek grekėt e vjetėr, si tek Hipokrati, Aristoteli, Platoni etj., por tek mė vonė, nė shkollėn e Alkesandriesė, 335 - 285 p. e .r., Herofili dhe kolegu i tij Erazistrati, filluan tė merren nė mėnyrė sistematike me trurin dhe prej atėherė zbulimet pėr trurin pėrparojnė ngadalė nėpėr shekuj deri nė ditėt tona.

Pėrsosja e pjesėve tė posaēme tė trurit, tek organizmat shtazor gjatė evolucionit, vėshtirė mund tė shpjegohet, edhe pse evolucioni i shqisave organike ka filluar mjaftė herėt, qysh nė kohėn kur janė formuar organizmat njėqelizorė.

Mund tė thuhet se tek shqisat organike ekziston njė substancė, e cila ka rolin e baterisė pėr shndėrrimin e rrezeve tė marra nė energji elektrike me forcė tė ulėt. Tė gjitha kėrkimet pėr sistemin e komunikimit nėpėrmjet sinjaleve biologjike (impulseve) te organizmat shtazor, vėrtetojnė se komunikimi kryhet posaēėrisht nėpėrmjet impulseve bioelektrike. Pėrshtypjet e jashtme bartėn nėpėrmjet shqisave (nė formė fotografish) nė qendrat pėrkatėse, ku njė pjesė e tyre mbeten pėrgjithmonė lidhje biokimike. Pra, shqisat, jo vetėm tė njeriut, por edhe tė shumė gjallesave tjera, nuk janė gjendje metafizike, por procese biokimike. P.sh. pa kujtesėn (mbamendjen) organizmat shtazor nuk do bėnin shumė dallime. Ato nuk do e dinin kė e kanė mik e kė armik; nuk do mund tė kryenin zgjedhjen e ushqimit; nuk do e njihnin partnerin e vet. Prraktikisht ato do tė silleshin nė mėnyrė shumė instinktive.

Sipas shumė eksperimenteve me shtazė, tė cilave u ėshtė nxjerr truri i madh, ėshtė treguar se ato shtazė kanė treguar sjellje shumė tė pakoordinuara. P.sh. gjarpri, pa trurin e madh, mund tė lėvizė shumė mirė, por nuk i njeh armiqtė e vetė. Pėllumbi, pa trurin e madh, qėndron pa lėvizur sikur mumie, pra nuk tregon kurrfarė interesi pėr ndodhitė qė zhvillohen rreth tij. Qeni pa trurin e madh, nuk e njeh pronarin e vet, nuk e dallon ushqimin e nuk e njeh as frikėn. Majmuni pa trurin e madh, nuk posedon kujtesė ose inteligjencė dhe jeton deri nė tri javė. Bretkosa dhe peshku, pa trurin e madh, kanė sjellje gati normale. Kurse, fėmija pa trurin e madh, nė njė rast ka jetuar tri vjet e nėntė muaj, edhe pse nuk e ka njohur nėnėn e vet e as qė ka mundur tė mėsoj diēka.

Ndėrsa tek njeriu, gjatė eksperimentimeve, kemi kėto rezultate: Ērregullimi i funksionit tė trurit tė vogėl ka si pasoj jostabilitetin e theksuar gjatė qėndrimit me sy hapur, luhatet tepėr, ėshtė jostabil, kurse symbyllur rrėzohet. Te ērregullimet apo ngacmimet e trurit tė mesėm, shkaktohet humbja e ndjenjės mekanike, termike, akustike, optike ose shkaktohet ndjeshmėria e tepruar (hiperstezia). Ērregullimi i trurit tė madh, respektivisht i korės sė trurit, mund tė shkaktoj humbjen e plotė tė kujtesės apo mbamendjes ose tė shkaktoj rritjen enorme tė saj.

Neokirurgu nga SHBA-tė dr. Wait-i, i pari arriti qė ta izolojė trurin. Mbi 100 trurė tė majmunėve, Wait-i arriti t’i ndajė nga kafka dhe t’i largoj nga truri dhe pėr orė tė tėra t’i mbajė nė jetė. Ndėrsa tre shkencėtarė japonezė (Sudo, Kito dhe Adaqi), arritėn qė disa trurė tė maceve t’i ngrijnė nėn -20ŗ C, t’i ruajnė nė frigoriferė me ngrirje tė thellė dhe prapė t’i ringjallin. Kur arritėn ta ndajnė trurin nga trupi, atėherė lindiedhe ideja pėr mundėsinė e pėrrėnditjes (shartimit) tė trurit. Dr. Wait-i arriti i pari ta realizoj kėtė eksperiment qė mė 1965 nėpėrmjet transplantimit tė trurit tė qenit. Prapė lindi pyetja: a mund tė bėhet kjo edhe te njeriu? Wait-i mendon se po, por thotė se ai nuk do e bėjė i pari, pasi ende nuk e ka gjetur daljen nga dilema se a ėshtė kjo e drejtė apo jo.

Shkaqet e zhvillimit tė trurit nuk mund tė jenė vetėm dėshirat dhe aktivitetet e qenieve tė gjalla. Kushti, pothuajse kryesor pėr zhvillimin e trurit, ėshtė ambienti natyror, nė tė cilin sillet njeriu. Njeriu dhe ambienti janė faktorė nga tė cilėt varet edhe zhvillimi i shpejtė ose i ngadaltė i trurit. Duhet tė cekim se inteligjenca trashėgohet nga paraardhėsit nė masė shumė tė vogėl, prandaj ajo arrihet dhe zhvillohet nga aktiviteti gjatė gjithė jetės. Pra, me tė drejtė fiziologu Sherington, i cili zbuloi shumė ligje tė funksionimit tė trurit, e quajti atė “top magjik” dhe konsideroi se truri do tė mbetet fshehtėsia e natyrės, e cila e fundit do t’i zbulohet njerėzimit.

Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Jetmira prej 14.07.13 7:56

Eshte pjesa me e rendesishme dhe me e nderlikuar e sistemit nervor,veqanarisht luan rol te rendesishem per zhvilimin e jetes psiqike te njeriut.Pra eshte bartes i te gjitha proceseve psiqike.Truri i te posalindurit eshte kater here me i lehte se sa ai i nje njeriu te rritur.Deri ne vitin e gjashte truri arrin perafersishte 90% te peshes dhe te proporcioneve te tij perfundimtare.Keshtu ndermjet moshes 9 dhe 10 vjeqere truri i femijes arrin te kete proporcione gati te njejta me ate te trurit te te rriturit.Gjathashtu eshte vertetuar shkenctarishte se pesha e trurit nuk eshte e lidhur drejtperdrejte me intelegjencen e individit.

Truri peshon rreth 1.5 kg.Pjeset kryesore te trurit jane tri:truri i madh,truri i mesem,dhe truri i vogel,kurse pjesa me e rendesishme dhe me e zhvilluar e trurit eshte korja e trurit(korteksi),dhe permban rreth 14 miliard elemente qelizore.Gjithashtu,truri i madh ndahen ne dy gjysmepjese:e majta dhe e djathta,keshtu qe secila ane e trurit kontrollon pjesen e kundert te trupit: pra,neqofte se demtohet ana e majte e trurit peson paralize ana e dhjathe e trupit ose anasjelltas.Pjesa e majte e trurit drejton aktivitete shkencore,matematiken,logjiken, analizen etj,,ndersa pjesa e djathe drejton aktivitete artistike,fantastike,ngjyrat,ritmin etj.Eshte interesat se kur njera ane e trurit dobesohet,ateher e gjithe forca kalon ne anen tjeter.

Por neqofte se shfrytezohen te dy pjeset e trurit,shumfishohet aftesia deri ne gjenialitet.

Konsidrohet se truri eshte nje nder krijesat me te nderlikuara dhe me te cuditshme te natyres ne tok dhe se eshte fare pak i shfytezuar.Supozohet se vetem rreth 4% e trurit shfrytezohet nga njerezit.Kapaciteti i trurit eshte i pakufishem.Sa eshte i pakufishem,aq eshte edhe i pazbuluar dhe misterik ose me fjale te tjera, truri eshte i vetmi organ qe studion vetveten. /Mjekesia/

Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Jetmira prej 14.07.13 7:57

Truri pėrpunon mesazhet qė vijnė nė tė prej Sistemit Nervor Periferikdhe palca kurrizore, vendos se cilat reagime janė tė domosdoshme
dhe dėrgon urdhra tek muskujt pėr tė kryer sjelljen e duhur.
Truri mund tė kuptohet mė mirė duke ekzaminuar tre seksionet e tij mė tė rėndėsishme:

1-Truri i prapėm,
2-Truri i mesėm,
3-Truri i pėrparmė.

Truri i prapėm...

Megjithėse sjellja kontrollohet nga njė bashkėveprim kompleks i shumė strukturave trunore.Truri i prapėm lidh palcėn kurrizore me pjesėn tjetėr tė trurit.
Ai kontrollon funksionet bazė jetike tė trupit siē janė: frymėmarrja dhe rrahjet e zemrės.Truri i prapėm pėrbėhet nga palca e zgjatur, ura, truri i vogėl dhe formacioni retikular.


Truri i mesėm...

Truri i mesėm ėshtė njė masė relativisht e vogėl qė lidh trurin e prapėm me trurin e pėrparmė.Megjithėse shėrben kryesisht si stacion transmetimi pėr mesazhet qė vijnė nė tru,ai pėrmban mesazhe qė luajn rol gjithashtu nė tė parit,tė dėgjuarit dhe nė lėvizje.


Truri i pėrparmė...

Truri i pėrparmė ėshtė pjesa mė e madhe dhe mė komplekse e trurit.Ai, jo vetėm ndikon nė njė pjesė tė madhe tė funksioneve bazė jetike tė njeriut, por gjithashtu ėshtė pėrgjegjės edhe pėr sjellje unikale njerėzore tė nivelit mė tė lartė siē janė tė menduarit dhe tė folurit.
Strukturat mė tė rėndėsishme tė trurit tė perparmė janė talamusi, hipotalamusi dhe truri i madh.

Truri i Madh (Cerebrum) ėshtė pjesa mė e madhe e trurit tė pėrparmė dhe pėrbėhet nga dy struktura tė veēanta tė quajtura hemisfera, tė cilat lidhen me njėra tjetrėn nėpėrmjet korpus kallosum, njė tufė nrvash, qė informon ēdo hemisferė se ēfarė ėshtė duke ndodhur nė hemisferėn tjetėr.

Hemisfera e majtė e trurit tė madh kontrollon anėn e djathtė tė trupit dhe hemisfera e djathtė kontrollon anėn e majtė tė trupit tė njeriut.
Hemisfera e majtė ėshtė mė logjike, mė analitike dhe gjysėm verbale dhe ushtron kontroll mė tė madh mbi shprehitė manuale, tė tė lexuarit, tė gjuhės dhe tė folurit.

Hemisfera e djathtė pėrpunon informacionin joverbal dhe ėshtė mė e lidhur me emocionet, imagjinatėn dhe informacionin artistik.

Shtresa mė e jashtme e trurit tė madh, korteksi cerebral, ėshtė pjesa e trupit qė i bėn njerėzit me tė vėrtetė qėnie unikale. Korteksi ka seksione tė veēuara, lobet, qė kontrollojnė aktivitete tė ndryshme.

Kur kujtojmė ndodhi tė sė kaluarės, apo i pėrgjigjemi pyetjeve jemi duke pėrdorur lobet frontale tė korteksit.Lobet oksipitale na lejojnė tė interpretojmė ēfarė shohim pėrreth.

Kur dėgjojmė dikė duke folur kemi nė funksion lobet temporale,ndėrkohė qė lobet parietale janė pėrgjegjės pėr interpretimin e ndijimeve tė tilla si tė prekurit, dhimbja dhe temperatura.

Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Jetmira prej 14.07.13 7:58

Funksionimi i trurit pas zgjimit nga gjumi...


Shumė njerėzve u duhet kohė pėr t’u dalė gjumi pasi ēohen nga shtrati.Njė studim i ri tregon se gjatė minutave tė para pas zgjimit, aftėsia jonė pėr tė marrė vendime nuk ėshtė mė e mirė se pas konsumimit tė njė sasie jo tė vogėl alkoholi.

Nuk ėshtė habi qė kaq shumė njerėz pijnė kafe nė mėngjes pėr tė fituar energji.

Njė studim i ri nga Universiteti i Kolorados ka zbuluar se dobėsia fizike dhe mungesa e ekuilibrit qė ndjejmė kur zgjohemi nga gjumi mund
tė na bėjė mė tė paaftė se po tė mos flinim fare. Josh Rodgers ėshtė student qė ka marrė pjesė nė kėtė studim.Kur ai zgjohet papritur dhe i kėrkohet tė bėjė njė test tė thjeshtė matematike, Josh nuk lėviz shpejt dhe nuk mendon qartė.

“Ėshtė me tė vėrtetė e vėshtirė.”

Profesor Kenet Right udhėhoqi studimin i cili ėshtė botuar nė Gazetėn e Shoqatės Amerikane tė Mjekėsisė.  “Ne kemi zbuluar se kur ngrihemi nga gjumi aftėsitė tona janė shumė mė tė kufizuara sesa gjatė orėve qė jemi zgjuar.

” Profesor Wright ka zbuluar edhe se kur mund tė merren notat mė tė ulėta nė provime. “Mungesa mė e theksuar e aftėsive ndodh menjėherė pas zgjimit
gjatė pak minutave tė para. Shumicėn e kohės kjo lloj mungesė ekuilibri e quajtur ndryshe ''inerci e gjumit'' kalon gjatė 10 minutave tė para.
Por pėr disa njerėz mund tė zgjasė deri nė dy orė.

Profesor Right dhe studiues tė tjerė testuan njė grup pacientėsh sė pari pasi kishin fjetur gjithė natėn pėr njė javė me radhė. Pastaj ata i testuan kėta pacientė pasi kishin qendruar 26 orė pa gjumė.Pacientėt ishin mė mirė kur ishin pa gjumė fare.

Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Zattoo prej 01.09.13 0:37

Krijohet mini-truri njerėzor nė laborator



Shkencėtarėt nė Austri kanė arritur tė rrisin trurin e parė njerėzor tė pėrmasave tė vogla nė njė laborator, duke sqaruar se suksesi i tyre mund tė ēojė deri te kuptimi mė i mirė i mėnyrės se si zhvillohet truri.

Zbulimi i fundit shkencor do tė pėrdoret kryesisht pėr atė se ēfarė e shkakton sėmundjen e skizofrenisė dhe autizmit.

Shkencėtarėt kanė pėrdorur qelizat burimore njerėzore dhe kanė krijuar mostrėn nė laborator qė u lejon atyre tė rrisin tė ashtuquajturin “organoidin celebral”, apo mini-trurin qė pėrmban disa rajone tė dallueshme tė trurit.

Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Berti69 prej 04.12.13 1:12

Truri i femrave dhe meshkujve, i ndėrtuar ndryshe?



Trutė e meshkujve dhe femrave janė tė ndėrtuar ndryshe, gjė qė shpjegon edhe arsyen se pse disa veprime kryen ndryshe nga dy gjinitė.

Njė ekip kėrkuesish nga Universiteti i Pensilvanisė nė SHBA, skanoi trutė e 1000 meshkujve dhe femrave pėr tė parė diferencat nė funksionimin e tyre.

Nga ky studim del se truri i meshkujve kanė mė shumė ndėrlidhje nervore mes lobit frontal dhe atij tė pasmė, dhe shumė pak lidhje mes dy hemisferave. Ndėrsa ndėrlidhjet mė tė mėdha te truri i femrave janė ato mes dy hemisferave.

Kjo diferencė ndėrlidhjesh nervore, tregon se pse meshkujt, nė pėrgjithėsi, janė mė produktivė nė kryerjen e veprimeve si, drejtimi i biēikletave apo kanė njė sens orientimi mė tė zhvilluar, ndėrsa femrat janė mė produktive nė kryerjen e detyrave mė tė komplikuara, apo kryerjen e disa detyrave nė njė kohė.

Nė studim del se femrat janė shumė herė mė produktive sa i pėrket memories. Ato mund tė mbajnė mend lehtė fraza fjalėsh tė thėna nė situata tė shkuara, apo fytyra njerėzish, ngjyra apo episode tė sė shkuarės.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


509


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Zattoo prej 24.01.14 10:43

Pasiviteti ndryshon trurin


Njė numėr studimesh ka treguar se ushtrimet mund tė rimodelojnė trurin duke ndihmuar krijimin e qelizave tė reja tė trurit dhe duke pėrfshirė ndryshime tė tjera. Tani duket se edhe pasiviteti po ashtu mund ta rimodelojė trurin.

Studimi i cili ishte kryer nė minj, por qė ka mundėsi tė kėtė implikime edhe pėr njerėzit po ashtu, thonė hulumtuesit, ka gjetur se tė qenit joaktiv ndryshon formėn e neuroneve tė caktuara nė disa mėnyra qe kanė efekt jo vetėm nė tru por edhe nė zemėr gjithashtu.

Tė gjeturat mund tė ndihmojnė tė shpjegohet, pjesėrisht, se pse pasiviteti nė jetė ėshtė kaq i keq pėr ne.

Gati deri para 20 vjetėve, shumica e shkencėtareve besonin se struktura e trurit rregullohej kah mosha madhore, dhe se qelizat e reja tė trurit nuk do tė mund tė krijoheshin pas ndryshimit tė formave tė atyre qe ekzistonin, apo nė ēfarė do mėnyre mendjen tuaj fizikisht pas moshės se adoleshencės.

Por, qė nga atėherė, studimet neurologjike kanė vėrtetuar se truri ruan plasticitet, apo kapacitet pėr t’u riformuar pėr gjatė jetės sonė. Ushtrimet duket tė jenė nė veēanti tė shkathtė nė rimodelimin e trurit, studimet kanė treguar.

Ama, pak ėshtė bėrė e ditur nėse pasiviteti nė mėnyrė tė njėjtė ndryshon strukturėn e trurit dhe nėse po, cilat mund tė jenė pasojat.
Shkencėtarėt nė Universitetin e Mjekėsisė nė Wayne dhe institucione tjera kanė mbledhur dhjetėra minj. Ata vendosen gjysmėn e minjve nė njė kafaz me rrota pėr vrapim dhe i lejuan ata tė vrapojnė me dėshirė. Minjtė e pėlqejnė vrapimin.

Pjesa tjetėr e minjve u mbajt brenda nė kafaz po rrota pėr vrapim dhe qėndruan pasiv tėrė kohėn.

Pasi gati 3 muajve pushimi apo vrapimi, minjtė ishin injektuar me njė ngjyrė tė veēante e cila i ngjyrosė pjesėt tė caktuara tė neuroneve nė tru. Nė kėtė rast, shkencėtarėt dėshiruan tė bėjnė me shenjė neuronet nė palcėn e minjve, njė pjesė e panjohur e trurit qe kontrollon frymėmarrjen dhe aktivitet e tjera tė pavetėdijshme, qendrore nė ekzistencėn tonė.
Kėto tė gjetura janė tė rėndėsishme sepse plotėsojnė kuptimin tonė, se si tė njė nivel qelizor, pasiviteti ngritė rrezikun e sėmundjeve tė zemrės. Dr. Mueller tha “rezultatet tregojnė se pasiviteti mund tė ndryshojė strukturėn dhe funksionimin e trurit ashtu siē benė dhe aktiviteti”.

Natyrisht, minjtė nuk janė njerėz, dhe ky ėshtė njė studim i shkurtėr, dhe jo afat gjatė. Por, ēka mėsuam nga kjo ėshtė se pasiviteti, mos lėvizshmėria ka efekte tė mėdha fiziologjike.
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Truri

Mesazh  Luli prej 08.03.15 0:37

Fakte interesante dhe tė pazakonta pėr trurin



Truri ėshtė kompleks dhe vėshtirė kuptohet. Truri ėshtė ai qė e bėn ēdo gjė tė punoj si duhet. Trupi mund tė mbahet gjallė, por pa tru njė person nuk mund tė jetė i plotė.

Kėtu janė disa fakte interesante dhe tė pazakonta nė lidhje me trurin.

1. Truri nuk ndjen dhimbje, edhe pse dėrgon sinjale tė dhimbjes.

2. Truri ka nevoja tė mėdha tė oksigjenit, ai kėrkon 20 pėr qind tė oksigjenit dhe kalorive edhe pse pėrbėn vetėm dy pėr qind tė peshės totale tė trupit.

3. 80% e trurit ėshtė ujė gjė qė do tė thotė se duhet tė keni kujdes nga dehidratimi.

4. Truri ėshtė mė aktiv gjatė natės, edhe pse mund tė mendoni se ai ėshtė vigjilent gjatė ditės, kur edhe pjesa tjetėr e trupit tuaj ėshtė. Por nė fakt nuk ėshtė ashtu. Truri juaj ėshtė mė aktiv kur fle.

5. Fuqia e mahnitshme kompjuterike e trurit tuaj kėrkon vetėm rreth 10 vat energji pėr tė vepruar.

6. Sa mė i zgjuar qė jeni aq mė shumė ėndrra do shihni.

7. Truri ndryshon formė gjatė pubertetit. Vitet adoleshente nuk ndryshojnė vetėm mėnyrėn se si ndjeheni por edhe se si silleni e cila me raste mund tė jetė me rrezik pėr ju.

8. Truri mund tė ruajė gjithēka, teknikisht, truri juaj ka kapacitet pėr tė ruajtur ēdo gjė qė ju keni pėrjetuar, keni parė, lexuar apo dėgjuar.

9. Informacioni nė tru udhėton me shpejtėsi tė ndryshme. Neuronet nė tru janė ndėrtuar ndryshe dhe informacioni mes tyre udhėton me shpejtėsi tė ndryshme. Kjo ėshtė arsyeja pse nganjėherė mund tė kujtohen informacionet nė ēast e nganjėherė jo.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

984


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi