Ndėrdija - Subkoshienca

Shko poshtė

Ndėrdija - Subkoshienca

Mesazh  Berti69 prej 11.04.12 0:49

Ndėrdija psiqike dhe jeta pas vdekjes



Nė njė spital nė Zvicerr nė vitin 1944, psikiatri i mirėnjohur boteror Karl G. Jung, pėrjetoi njė sulm nė zemer (infarkt) dhe mandej njė pėrjetim afėr-vdekjes.  

Pėrballimi i tij i qartė me dritėn, plus domethėnia intense e pamjes sė brendshme e bėn qė Jung tė arrij nė pėrfundim se pėrjetimi i tij erdhi nga dicka reale dhe e pėrjetshme.

Pėrjetimi i Jungut ėshtė njė pėrjetim unik nė atė se ai e pa Token nga njė lartėsi prej 1600 km pėrmbi tė.  Pamja e tij e Tokės nga hapėsira ishte pėrshkruar nga Jung, me njė precizitet tė hatashėm pėrafersisht dy dekada para se astronautet e parė nė hapėsirė sė pari e pėrshkruan atė.

 Pėrderisa reflektonte nė jetėn pas vdekjes, Jungut iu kujtua Hindusi qe meditonte nga pėrjetimi afer-vdekjes dhe e lexoi si njė simbol arkitipi tė vet-vetes sė lartė, Imazhi i Zotit pėrbrenda.  Karl Jung, qe e themeloi “psikologjinė analitike”, u pėrqendrua nė arkitipet e Ndėr-dijes kolektive.  Shkrimi nė vijim ėshtė njė shkėputje nga autobiografia e tij e quajtur “Memories, Dreams, Reflections” ku e pėrshkruan pėrjetimin e tij afėr-vdekjes.

Mu duk se isha lart nė hapėsirė. Larg atje poshtė e pash globin e Tokės, tė shpėrlarė nė lavdin e dritės sė kaltėrt.  E pash detin e thellė tė kaltėrt  dhe kontinentet.  Larg nėn kėmbėt e mia shtrihet Sejlon, dhe nė distancė mė tutje nga unė India.  

Fusha e vizionit tim nuk pėrfshinte tė gjithė tokėn, por trajta globale dallohej cartėsisht dhe vijat anėsore shkėlqenin me njė ndriqim argjendi pėrmes bukurisė sė kaltėrt tė dritės.  

Nė shumė pjesė globi dukej i ngjyrosur, apo me shenja tė ngjyrės sė gjelbėrt tė mbyllur sikurse argjendi i oksiduar.  Larg mė tej nė tė majtė shtrihej gjerėsisht  - e kuqe -  nė tė verdhė shkretėtira e Arabisė;  tė conte mallin sikur argjendi i Tokės kishte marr njė hije tė kuqe nė tė art.

Mandej e pash Detin e Kuq, dhe prapa shumė mė larg – sikur lart nė tė majtė tė hartės – mezi mund tė dalloja Mediteranin.  Shikimi im ishte drejtuar kryesisht atje.  Cdo gjė tjetėr dukej e paqartė. Mund ti shihja Himalajat tė mbuluara me borė, por nė ate drejtim ishte mjegull dhe me re.  Nuk shikova nė tė djathtė fare.  E dija se isha tek pika e largimit nga Toka.

Mė vonė e kuptova se sa lart nė hapėsirė njėri duhet tė jetė tė ketė njė pamje aq tė gjėrė – pėraferisht 1600 km!  Pamja e Tokės nga kjo lartėsi  ishte gjėja mė madhėshtore qe kam parė ndonjėherė.

Pasi meditova pėr njė kohė pėr tė tėrėn c’farė po ndodhte, u ktheva rrotull.  Kisha qen duke qėndruar me shpindė nga Oqeani Indian, dhe fytyra ime nė veri.  Mandej mu duk se u ktheva nė jug. Dicka e re hyri nė fushėn e shikimit tim.  Nė distancė tė shkurtė mė tej e pash nė hapėsirė njė bllok tė hatashėm guri tė errėt, si njė meteor. Ishte pėrafėrsisht i madh sa shtėpia ime, apo edhe mė i madh.  Po levizte nė hapesirė, dhe une po levizja nė hapėsirė.

Kam parė gurė tė ngjashėm nė bregun e Golfit tė Bengalit.  Ato ishin blloqe graniti, dhe disa prej tyre i kishin hapur nė tempuj.  Guri im ishte njė bllok i tillė i errėt dhe gjigand.  Njė hyrje tė shpiente tek njė paradhomė e vogėl. Nė anėn e djathtė tė hyrjes, njė Hindus i zi rrinte ulur nė gjendjen lotus mbi njė ulėse tė gurit.  

Ai kishte veshur njė mbulesė tė bardhė, dhe e kuptova se ai po mė priste mua. Dy shkallė tė qonin tek kjo paradhomė, dhe brenda, nė tė majtė, ishte dera e hyrjes pėr nė tempull.  Bira tė vogla dhe tė panumėrta, secila me njė formė si konkave tė mbushura me vaj kokosi dhe qirinjė tė vegjėl qe digjeshin, e rrethonin derėn me njė perde qė flakėronte me ndriqim.  

Nė fakt e kisha parė njėherė kėtė lloj tempulli tek Dhembi i Shenjtė nė Kendy nė Seilon;  Dera ishte ndėrtuar me disa rreshta me llampa tė tilla qė digjeshin me vaj.

Derisa u afrova afėr shkallėve qė tė dėrgonin tek hyrja nė guri, njė gjė e papritur ndodhi:  Ndjeja sikur cdo gjė po zhvishej nga unė;  cdo gjė qė synoja apo dėshiroja apo ndonjė mendim, e tėrė fantazia e ekzistencės sė tokės,  ra nga unė – ishte njė proces jashtzakonisht i vėshtirė.  Megjithatė dicka mbeti;  ishte sikur tani unė mbaja me vete cdo gjė qė kisha pėrjetuar apo bėrė, cdo gjė qė kishte ndodhur pėrreth meje.

Gjithashtu tė them:  ishte me mua, dhe une isha pėrjetimi im.  Pėrbėhesha nga e tėrė ajo, ashtu tė them.  Pėrbėhesha nga historia ime dhe ndihesha shumė i sigurt; kjo ėshtė cka unė jam.  Unė jam i tėri ky c’farė kam qenė dhe c’farė kam arritur.

Ky pėrjetim mė solli njė ndjenjė tė madhe zbrazėtie, por njėkohėsisht tė njė mbushje tė madhe.  Nuk kishte mė asgjė qė dėshiroja.  Ekzistoja nė njė formė objekive; Isha c’farė kam qenė dhe jetuar.  Sė pari njė ndjenjė e zhdukjes predominonte nė mua, pasi qe isha zhveshur; por papritur u bė pa pasojė.

Cdo gjė dukej tė ishte e kaluar;  cka mbeti ishte “fait accompli”, pa ndonjė referencė mbrapa c’farė kishte ndodhur.  Nuk kishte mė ndonjė pendim se dicka mė ėshtė hequr mua.  Pėrkundrazi:  Une kisha cdo gjė qė isha, dhe ajo ishte e tėra.

Dicka tjetėr mė kapi vėmendjen:  pėrderisa iu afrova tempullit kisha njė ndjenjė sigurie se do tė hyja nė njė dhomė tė ndricuar dhe do tė takoja atje tė gjithė ata njerėz tek tė cilėt unė takoj, nė realitet.  Atje nė fund do tė kuptoja – kjo gjithashtu ishte e sigurtė – cilit neksus tė jetės unė apo jeta ime i takonte.  Do ta dija c’fare ka ndodhur para meje, pėrse une kam ardhur nė ekzistencė, dhe ku po mė dėrgonte jeta.

Jeta ime ashtu si e kisha jetuar shpesh herė mė dukej sikur njė tregim qe nuk ka as fillim e as mbarim.  E kisha njė ndjenjė se isha njė fragment i historisė, njė shkrim nė tė cilin fillimi dhe fundi i tekstit mungonin.  Mu duk sikur jeta ime u hoq nga njė zingjir i gjatė i ndodhive, dhe shumė pyetje mbeten pa pėrgjigje.  Pse kisha marrur kėtė drejtim?  

Pse i kam sjellur mu kėto supozime me mua?  Cka nxorra nga ato? Cka do tė vijon mė tutje? Ndihesha i sigurt se do tė merrja njė pėrgjigje pėr tė gjitha ato pyetje qė kisha, posa tė hyja nė tempullin e gurit.  Atje do ti takoja njerėzit qė e dinin pėrgjigjen e pyetjes pėr atė c’farė ishte mė pare dhe cka do tė pasonte mė tutje.

Pėrderisa po mendoja pėr kėto cėshtje, dicka ndodhi qė ma tėrhoqi vėmendjen. Nga poshtė, nga drejtimi i Evropes, njė imazh u ngrit lart. Ishte mjeku im, apo mė mirė tė them, ajo qė i pėrgjante atij-i rrethuar me njė zingjirė ari… e dita menjėherė:  ‘Aha, ky ėshtė mjeku im…, ai qe po mė shėronte.  Por tani po vie nė formėn e tij primare.  
Nė jetė ai ishte njė avatar i njė trupi tė pėrkohshėm qė i shėrbente formės sė tij primare, qė ka ekzistuar qė nga fillimi.  Tani ai po paraqitet nė formėn e tij primare.’

Me siguri se edhe unė isha nė formen time primare, edhe pse kjo ishte njė gje qe nuk e kisha vėshtruar por thjesht e dija nė mėnyrė instinkte.   Pėrderisa po qėndronte  para meje, njė shkėmbim i mendimeve (pa folur) ndodhi nė mes nesh.  

Mjeku ishte deleguar nga Toka tė sjell njė mesazh pėr mua, tė mė tregoj se ishte bėrė protest kundėr largimit tim nga Toka.  Unė nuk kisha drejt ta lėshoja Tokėn dhe duhej tė kthehesha.  Nė momentin qė i dėgjova kėto fjalė, vizioni u zhduk.

Isha jashtzakonisht i dėshpėruar, se tani e tėra dukej se u bė pėr asgjė. Procesi i vėshtirė i zhveshjes ishte bėrė pėr asgjė, dhe nuk do tė mė lejohej tė hyja nė tempull, qe tė iu bashakngjitesha njerėzve tek tė cilės shoqėri une i takoja.

Nė realitet, tre javė tė mira kaluan para se tė vendosja qė tė jetoja prapė. Nuk mund tė haja sepse tė gjitha ushqimet mė refuzonin mua.  Pamja e qytetit dhe bjeshkėve nga shtrati mė dukeshin sikur njė perde e vizatuar me bira tė zeza nė tė, apo si njė faqe e gazetės sė ndrydhur me plot fotografi qė nuk pėrmbanin asnjė kuptim pėr mua.  i dėshpėruar, mendova, “Tani prap duhet tė kthehem tek ‘sistemi i kutis”.  

Sepse me dukej mua sikur prapa horizontit tė kozmosit njė botė tre-dimenzionale ishte ndėrtuar artificialisht, nė tė cilėn cdo person rrinte vet i ulur nė njė kuti tė vogėl.  E tani duhet ta bind veten prap nga fillimi se kjo ėshtė me rėndėsi! Tani jeten dhe tė gjithė botėn po e shikoja si njė burg, dhe mė mundonte pa masė se prap me duhet ta pranoj tė tėrėn si krejt nė rregull.  U pata gėzuar shumė qe u zhvesha nga e tėra, dhe tani prap unė me cdonjėrin do tė virremi nė kuti nga njė fije.

Ndjeva njė rezistencė tė dhunshme pėr mjekun tim qe mė kishte sjellur prapa nė jetė. Njėkohėsisht isha brengosur pėr tė. “Jeta e tij ishte nė rrezik,…! Ai mė ėshtė paraqitur mua nė formėn e tij primare! Kushdo qė e merr kėtė formė do tė thotė se do tė vdesė, sepse ai veq i takon “shoqėrisė mė madhėshtore”.  Papritur ky mendim i tmerrshėm mė erdhi mua se nė vend timin mjeku do tė vdes.  U mundova sa munda tė bisedoj me tė, por ai nuk mė kuptonte.  Mandej u zemėrova me tė.

Nė fakt aktual unė kisha qene pacienti i tij i fundit.  Me 4 prill, 1944 – ende mė kujtohet data e saktė, mu lejua qė tė ulem nė anėn e shtratit pėr tė parėn herė prej fillimit tė sėmundjes time, dhe po nė atė ditė mjeku im u shtri nė shtrat dhe nuk u ngrit mė.

Dėgjova se kishte pasur sulme tė njėpasnjėshme tė temperaturės.  Shpejt pas asaj ai vdiq nga septicernia.  Ai ishte njė mjek i mirė; kishte dicka gjeniale pėr tė.  Pėrndryshe nuk do tė mė ishte shfaqur mua si njė avatar i trupit tė pėrkohshem tė formės sė tij primare.

“Ndėrdija psiqike beson nė jetėn pas vdekjes”

Carl Gustav Jung
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ndėrdija - Subkoshienca

Mesazh  Odin prej 29.11.13 21:57

NDĖRDIJA -THESAR I PAFUND NĖ NE



Tė gjithė jemi tė vetėdijshėm, se secili nga ne, pėrmban ose pėrbėn njė pasuri enormė. Mirėpo pakkush nga ne arrin ta ēmoj dhe t’i shijoj vlerat e saj. Nuk bėhet fjalė kėtu pėr pasuri materiale, pėr qypa me lira, pėr thesare piratėsh tė fshehura nėn tokė e nė shpella, pėr konto tė majme bankare etj. etj., por pėr shkėndijėn fillestare, dritėn e brendshme hyjnore qė ėshtė ndezur nė shpirtin tonė qė nga frymimi i parė, pra qė nga krijimi i njeriut tė parė tė kėsaj bote nga Perėndia - Adamit (sipas religjionit).

Dhe pėr ēudi, shumė pak nga ne arrijmė ose dėshirojmė tė besojmė, se nė brendinė tonė, nė nivelet e trurit tonė, nė ndėrdijen tonė, gjendet ky thesar tejet i ēmuar, gjendet menēuria e pafund, fuqia gjigante - burimi i tė gjitha proceseve jetėsore tė cilit ne, vetėm duhet t’ia hapim digėn dhe ta lėmė tė rrjedhe mbi sipėrfaqe.

Folenė e kėsaj fuqie ēudibėrėse, pra, nuk duhet kėrkuar diku gjetkė, siē jemi mėsuar t’ia atribuojmė zakonisht energjisė atomike! Kjo energji ėshtė edhe mė e fuqishme se ajo, edhe pse ėshtė pjesė e saj! Po, po, ėshtė mė e fuqishme se atomi, dhe atė energji duhet kėrkuar nė thellėsi tė mendjes sonė, qė fatmirėsisht e posedon secili nga ne. Pse po them: ėshtė mė e fuqishme se energjia atomike?! Sepse energji atomike dhe ēdo formė e energjisė tjetėr, qė ne sot e shfrytėzojmė, ėshtė zbuluar falė kėsaj fuqie ēudibėrėse, falė kėsaj inteligjence tė paskajshme, falė kėtij universi tė dijės sė pafund, pra falė ndėrdijes sonė.

Ndėrdija jonė, universi i dijes sė pafund ose inteligjenca e paskajshme, mund ta quajmė si tė duam, kjo s’ka rėndėsi, ėshtė njė burimi i pashtershėm, tė cilin, nėse dimė ta kanalizojmė, do tė rrjedh nga aty ēdo gjė qė njeriut i nevojitet pėr tė qenė i shėndetshėm, i ditur, i pasur (shpirtėrisht e materialisht), i gėzuar dhe i lumtur.

Tė gjithėve na ėshtė e njohur se suksesi nė ēfarėdo fushė, sė pari lind nė ide, pastaj ideja konkretizohet, formėsohet pėr t’u materializuar nė fund.

E pėr t’u bindur pėr kėtė, nuk duhet lexuar libra tė trasha, nuk duhet shkrirė mend mbi tavolinė, mjafton vetėm ta hidheni njė vėshtrim rreth vetės! Ēdo gjė qė shohim, pranė dhe larg, ēdo gjė qė prekim.... qė e kemi edhe mbi trup, ėshtė krijuar pėrmes rrugės shpirtėrore, nga plani i konstruktuar sė pari nė mendime. Kėshtu ndodhe edhe me proceset e tjera jetėsore.. edhe me shėndetin, edhe me suksesin edhe me pasurinė edhe me lumturinė, sepse tė gjitha kėto, nuk janė asgjė tjetėr, veēse materializim i ideve tė realizuar nė laboratorin mė tė fuqishėm ekzistues tė quajtur ndėrdije.

Kėto qė i thash mė sipėr nuk janė ndonjė sekret, edhe pse janė konsideruar si tė tilla. Nuk janė, po ashtu, as ndonjė risi! Njihen qė nga lashtėsia. Mjafton tė lexohet vetėm ligji i Hermesit dhe tė kuptohet esenca e kėsaj fuqie ēudibėrėse. Ligji i Hermesit thotė: “Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart”. Njė shprehje shumė e thjeshtė nė dėgjim tė zakontė, por prapa saj fshihet njė gamė shumė e gjerė e pėrdorimit praktik.

Shprehja “si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė lart”, nė kuptim tė parė do tė thotė: “si ėshtė fotografia juaj psikike, ashtu ėshtė edhe nė botėn tuaj reale”. Thėnė shkurt e thjesht: Si mendoni tė tillė edhe jeni! Tė tillė e keni edhe dukjen, edhe shėndetin, edhe suksesin, edhe gėzimin... edhe pasurinė mė tė shtrenjtė, dhuratėn hyjnore - vetė jetėn. E kjo na lė tė kuptojmė se pasuria mė e madhe, mė e vlefshme, mė e ēmuar gjendet nė brendi tė secilit nga ne - nė mendimet tona.

Mos tė harrojmė, se tė menduarit ėshtė energji madhore qė vė ne aksion tė gjitha mekanizmat e universit tė pafund, e natyrisht, edhe tė organizmit tonė - “si lartė, si poshtė”. Mendimet janė zanafilla e ēdo gjėje, xixa qė lind nė shpirt, ngacmon grimcat mė tė imta tė energjisė tė njohura deri mė sot (kuantat), vė nė veprim energjinė e ēliruar nga zbėrthimi i atomeve, energji e cila formėsohet dhe fuqizohet deri nė shpėrthim, energji e cila ndėrton ose rrėnon... edhe jetėn, i sjell njeriut suksese ose dėshtime, lumturi ose vuajtje, pasuri ose mjerim...

Duhet vetėm tė gjurmojmė nė brendi tė thellėsive tė ndėrdijes sonė, ta shkrepim njė xixė, aty ku gjendet urtėsia, madhėshtia, inteligjenca, fuqia, me njė fjalė hyjnorja pėr ta shijuar kėtė thesar kaq tė ēmuar, vlerėn e tė cilit nuk arrin ta mat asnjė peshore.

Bazuar nė kėto urti, del se varfėria mendore (qė reflektohet natyrshėm edhe nė atė materiale), ėshtė rezultat i neglizhencės sonė, i injorancės sonė ose mungesa e njohjes sė kėsaj rruge, qė ėshtė shumė, shumė e thjesht, por qė e hap portėn gjigante drejt margaritarėve mė tė vlefshėm tė qenies njerėzore.

Nėse arrijmė tė hulumtojmė nė kėtė univers tė dijes, tė komunikojmė me ndėrdijen tonė, me inteligjencėn e pafund, t’i konkretizojmė mendimet, do tė na hapen dritaret, prej tė cilave do ta shikojmė, ndjejmė, shijojmė dhe pėrjetojmė madhėshtinė e dhuratės mė tė shenjtė - jetėn, me njė kolorit krejt tjetėr, me njė kolorit magjepsės, me nuanca shumė mė tė pasur se sa deri mė tani.

Po e gjetėm kėtė thesar tė fshehur nė thellėsi tė secilės qenia njerėzor, po ditėm t’i pėrdorim ligjet e mendjes, nuk do tė ketė vend mė: as pėr skamje, as pėr mosdije, as pėr dėshtim, as pėr frikė, as pėr mėrzi, as pėr pikėllim, as pėr vuajtje, por nė fushat e pėlleshme tė shpirtit tonė, do tė lulėzoj: begatia, dituria, besimi, guximi, gėzimi, dashuria dhe lumturia e amshuar, e kėto, mendoj unė, edhe janė pasuria mė madhe qė njeriu mund ta posedoj.

Ēelėsi i artė, lexues tė dashur, ėshtė nė duart tona, dhe varėt nga dėshira, vullneti, njohurit, e nė veēanti, besimi ynė se a do t’i hapim dyert e kėsaj porte tė madhe ku ėshtė i deponuar thesari i pafund nė ne.. ta ndezim shkėndijėn e dritės hyjnore, apo ta lėmė atė port tė mbyllur dhe tė mbetemi e tė vuajmė (siē e ceka edhe mė lartė - shkaku i neglizhencės ose mosdijes) nė errėsirė pėrjetėsisht.

Ēdo zjarr, sado i madh tė jetė, ėshtė nxitura nga njė shkėndijė e vogėl!

Ēdo gjė e madhe buron nga fillimet e vogla.


Sabir Krasniqi
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ndėrdija - Subkoshienca

Mesazh  Odin prej 24.03.14 14:05

14 ligjet dominuese tė Subkoshiencės



Subkoshienca (nėnvetėdija) ėshtė interesante dhe intriguese. Megjithatė, ėshtė mjaft e vėshtirė pėr tė kuptuar se si funksionon ajo nė mėnyrė qė tė mund ta pėrdorim fuqinė e saj tė plotė pėr tė zgjidhur problemet tona dhe pėr tė pėrmirėsuar ēdo aspekt tė jetės sonė.


Ligji i parė:

E gjithė hipnoza ėshtė auto-hipnozė dhe ndonjėra fazė ku mendja ndryshon fokusimin. Kjo ėshtė njė fazė imagjinare e ngjashme me gjendjen midis gjumit dhe zgjimit. Sytė tuaj mund tė jetė tė hapur apo tė mbyllur nė secilėn prej fazave tė hipnozės. Njė hipnotizues vepron mbi ju duke iu udhėhequr drejt njė gjėndje qė ngjason me gjumin, dhe ku nėnvetėdija merr ēdo sugjerim njėlloj si nė realitet.


Ligji i dytė:

Secili hyn dhe del nga hipnoza 100-200 herė nė ditė. Thuhet se secili prej nesh shkon nė ėndėrrim tė thellė apo nė fazėn REM (Rapid Eye Movement) 7-8 herė nė ditė.


Ligji i tretė:

Nėnvetėdija pėrfaqėson rreth 90% tė fuqisė tuaj mendore, ndėrsa mendja e ndėrgjegjshme, rreth 10%.

Ligji i katėrt:

Ju nuk jeni trupi juaj. Por jeni njė shpirt i krijuar nga Zoti dhe i futur brenda trupit tuaj fizik.


Ligji i pestė:

Ju jeni thjesht njė memorie. 100% e asaj qė keni menduar, ėndėrruar dhe pėrjetuar ndonjėherė, ēdo gjė ėshtė ruajtur nė organet dhe nė mendjen tuaj si kujtim.


Ligji i gjashte:

Nėn-ndėrgjegjia zhvillohet plotėsisht nė lindje pėr: (1) tė mbajtur gjallė entuziazmin ose mbrojtjen, shqetėsimin nga zhurmat e mėdha, frikėn nga rėnia; (2) pėr t’ju mbajtur tė lumtur, pėr tė patur kujdes, pėr vlerėsimin ose miratim (pozitiv ose negativ) . Kėto ligje ndryshojnė menjėherė pas lindjes. Mbajtja e gjėndjes sė lumtur, nė interpretimin e saj, ėshtė dominuese dhe bėhet mė e rėndėsishme sesa tė mbajturit gjallė. Interpretimin i lumturisė do tė thotė i lumtur ose fatkeq.


Ligji i shtatė:

Ngjarjet dhe eksperiencat janė tė depozituara nė organet tuaj si kujtime kimike jetėsore nė momentin qė kanė ndodhur. Ēdo rast ėshtė i gjallė dhe i plotė, dhe ėshtė i gatshėm tė manifestohet tek ju fizikisht, mendėrisht, emocionalisht, dhe shpirtėrisht, nga ndonjė shkak qė mund t’i aktivizojė kėto ngjarje tė ruajtura. Nėnvetėdija mund t’i pėrdorė tė gjitha kujtimet e trupit fizik sikur ata tė ishin vet ajo.


Ligji i tetė:

Problemet tuaja kryesore janė programuar nė kujtimet e dymbėdhjetė viteve tė para tė jetės suaj, si njė varg gurėsh domino. Ēdo problem dhe gjykim pas moshės dymbėdhjetė vjeēare ėshtė thjesht manifestim apo simptomė e ngjarjeve tė parė.


Ligji i nėntė:

Tė gjitha mendimet dominuese bėhen programe ose zakone. Tė gjitha shprehitė burojnė nga nėnvetėdija, duke pėrfshirė ēdo gjė qė ju mendoni, thoni dhe bėni automatikisht prej shprehive tuaja


Ligji i dhjetė:

Duhen 21 ditė brenda gjashtė javėve, qė vetėdija tė krijojė njė zakon ose program tė ri. Nėnvetėdija mund tė pranojė njė program ose zakon tė ri menjėherė.


Ligji i njėmbėdhjetė:

Kur ju luftoni njė zakon, ai gjithnjė do tė fitojė.


Ligji i Dymbėdhjetė:

Tė gjitha zakonet mund tė krijojnė varėsi . Niveli i varėsisė ėshtė i barabartė me nivelin e dobėsisė sė vlersimit pėr veten tuaj nė dymbėdhjetė vitet e para tė jetės.


Ligji i trembėdhjetė:

Nėn-ndėrgjegjia nuk njeh dallime midis realitetit dhe imagjinatės. Vetėm mendja e ndėrgjegjshme mund tė shohė, dėgjojė, nuhasė, shijojė dhe prekė me anė tė pesė shqisave tuaja. Nėnvetėdija mund tė pėrdorė vetėm imagjinatėn pėr programim dhe pėrgjigje. Pėrdorni imagjinatėn tuaj dhe mendoni rreth thartisė sė njė limoni ose shėllirės sė turshive, atėherė vėreni njė therje nė nofullat tuaja dhe ndoshta shtim pėshtyme nė gojėn tuaj.


Ligji i Katėrmbėdhjetė:

Nėn-ndėrgjegjia ėshtė programuar si njė kompjuter. Ju e programoni mendjen tuaj (nėn vetedijen) pozitivisht ose negativisht nėpėrmjet auto-hipnozės nga 1) pėrfytyrimi (qartėpamėsia), 2) afirmimi, dhe 3) aktivizimi me anė tė emocioneve ose pėrvojave dinamike.

Nga Emanuel Segui
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ndėrdija - Subkoshienca

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi