Mbi vdekjen

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Mbi vdekjen

Mesazh  Xhemajl prej 10.04.12 15:19

Kam dėgjuar njėherė - po vdiste njė njeri; ishte mjaft plak,  e kishte jetuar tė veten dhe as qė kishte nevojė tė brengosej pėr vdekjen. Ishte koha e perėndimit tė diellit. Nata lėshohej ngadalė anekėnd. Njeriu i hapi sytė dhe e pyeti gruan, e cila i qėndronte pranė, nga ana e djathtė e krevatit: “Ku ėshtė djali i madh?”
           “ai ėshtė ulur pranė teje. Mos u brengos pėr tė, mos u brengos pėr asgjė. Ti vetėm qetėsohu dhe lutu!” mirėpo njeriu sėrish pyet: “E ku ėshtė djali i dytė?”
           “Ai ėshtė afėr tė madhit” - ia ktheu gruaja. Plaku, i cili ishte buzė vdekjes, provon qė tė ngritėt nga shtrati. Gruaja e pyet: “Ē’bėn ashtu?” Ai i pėrgjigjet: “Shikoje ku e kam djalin e tretė”. Gruaja dhe djemtė pėr njė ēast menduan se sa dashuri ndien ai pėr ta. “Edhe unė jam kėtu, baba. Ti, vetėm qetėsohu, tė gjithė ne jemi kėtu”. Plaku vazhdon pa e zgjatur: “Tė gjithė rrini kėtu dhe kėrkoni nga unė tė qetėsohem! E kush punon nė dyqanin tonė?”
           Nė momentin e vdekjes ai brengoset pėr dyqanin e tij. Vdekja sjell nė sipėrfaqe tė gjitha vetitė tua themelore.

           Njė njeri po ashtu po vdiste, ishte mjaft i pasur. E gjithė familja i qėndronin pranė. Befasisht djali i madh pyet: “Ēdo tė bėjmė kur tė vdes? Duhet ta gjejmė njė veturė qė ta dėrgojmė nė varr”. Djali i ri tha: “Ai gjithmonė ėndėrronte “Rols Rojsin” ose “Fordin”.” I madhi ia ktheu me tė shpejtė: “Ti je ende i ri dhe nuk i kupton mirė kėto gjėra. Trupi i vdekur mund tė bartet dosido. Unė e njoh njė njeri qė ka traktor. Mė tė do tė ishte mė lirė.” I riu nuk pėrmbahet: “Unė nuk mund t’i toleroj tė gjitha kėto marrėzi. Nuk ėshtė e nevojshme qė tė brengosemi pėr “Rols Rojs”, “Ford” apo traktor. Mos e dėrgojmė nė kurorėzim? Ai duhet tė varroset. Ne do ta gjuajmė nga shtėpia nė vendin ku hedhen mbeturinat. Shėrbimi komunal mbi transportin e mbeturinave do ta marr menjėherė, ndėrsa ne nuk do tė kemi kurrfarė shpenzimesh.” Nė kėtė moment plaku i hap sytė dhe shpėrthen: “Ku i kam kėpucėt?” Ata pyesin me habi: “Ē’tė duhen kėpucėt? T’i vetėm qetėsohu!” Mirėpo  plaku ngul kėmbė. Djalit tė madh nuk i durohet: “Ai ėshtė kokėfortė. Ndoshta dėshiron tė vdesė me kėpucė? Silljani kėpucėt!”. Pasi ia mbathin ato, plaku thotė: “S’duhet tė brengoseni pėr shpenzime pėrderisa mė ka mbetur edhe pak jetė. Do tė shkoj vetė deri te varri. Shihemi atje! Do tė vdes pikėrisht nė varr. Mė lėndon ekstravaganca juaj. Unė vetėm kam ėndėrruar “Rols Rojsin”. Tė ėndėrrosh nuk kushton shtrenjtė”. E thėnė e bėrė, dhe plaku shkoi te varrezat. Pas tij shkuan edhe djemtė, tė afėrmit dhe shokėt. Dhe saktėsisht, me tė mbėrrirė nė varreza, plaku vdiq. Kėshtu i kurseu paratė.

           Ideja e fundit e njeriut, qė manifestohet nė momentin e vdekjes, ėshtė karakteristikė pėr tėrė jetėn e tij, tėrė filozofinė e tij, religjionin e tij.Djaloshi shkon me tė atin nė kopshtin zoologjik, ku e panė njė luan tė tėrbuar nė kafaz. Djali u frikėsua sė tepėrmi. Ai s’kishte mė shumė se nėntė vjet. Sakaq e pyeti tė atin: “Baba, nėse rastėsisht ky luan del nga kafazi dhe tė vėrsulet ty, a mund tė mė tregosh se me cilin autobus mund tė kthehem nė shtėpi?” Nė gjendje tė tillė ai parashtroi njė pyetje relevante. Ai as qė mund tė marr me mend se nėse diēka e tmerrshme i ngjet t’et mund t’i ngjajė edhe atij po ashtu; mirėpo nėse i ngjet vetėm t’et e ai mbetet gjallė, atėherė ai duhet tė dijė numrin e autobusit qė tė kthehet nė shtėpi.

           Njohuria mbi vdekjen befasisht heq nga ti tė gjitha maskat, hipokrizitė, dhe ti pėr njė ēaste bėhesh i vetėdijshėm se je vetėm dhe se raportet tua me tė tjerėt janė vetėm njė mashtrim, njė mėnyrė qė tė harrosh vetminė tėnde - nganjėherė madje edhe krijon familje vetėm qė tė mos ndihesh i vetmuar. Por, ja qė vdekja zbulon ēdo gjė. Ti do tė vdesėsh vetėm, si i huaj, pa emėr, pa autoritet, pa respekt, pa fuqi, i zhveshur i tėri.

           Koha ėshtė diēka qė nuk mund tė ndalet, diēka qė nuk mund tė mbrohet, qė nuk mund tė kthehet. Ajo ėshtė njėdimensionale. Njė ditė e gjithė rėra do tė bie nė orėn e rėrės dhe ti bėhesh i zbrazur. Pėr kėtė edhe vdes. Interesohu mė tepėr pėr vdekjen  (kohėn). Ajo ndodh pikėrisht tash dhe kėtu. Kur njėherė fillon tė merresh me tė, atėherė edhe vetėdijesohesh pėr vdekjen.

           Tė duash jetėn ėshtė epsh i thellė, ndėrsa tė jesh i gatshėm pėr vdekje, me domosdo ėshtė jo e natyrshme. Dhe vėrtet, vdekja ėshtė gjėja mė e natyrshme nė botė. Ajo ėshtė shumė mė e rėndėsishme se jeta. Jeta ėshtė e thjesht, sipėrfaqėsore. Vdekja ėshtė shumė mė e thellė. Pėrmes vdekjes ti arrin nė jetėn e vėrtetė... pėrderisa pėrmes jetės ti arrin vetėm deri te vdekja, asgjė mė shumė.

OSHO “Vdekja  - trillimi mė i  madh”
avatar
Xhemajl

312


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi vdekjen

Mesazh  Jetmira prej 30.07.13 8:19

80 thėnie mbi vdekjen

I mallkuar ėshtė njeriu qė vdes, por e keqja e bėrė nga ai mbijeton. – Ebu Bekėr

Ka mė shumė tė vdekur se tė gjallė. Dhe numri i tyre po shtohet. Tė gjallėt po bėhen tė rrallė. – Eugene Ionesco, Rhinoceros

Kur njeriu vdes… vetėm disa rrathė nė ujė dėshmojnė se ishte ndonjėherė kėtu. Madje edhe ato zhduken shpejtė. Dhe kur ato zhduken, ai harrohet, pa shenjė, sikur tė mos kishte ekzistuar kurrė. Dhe kjo ėshtė e tėra. – Wolfgang Borchert, The Outsider

Frikacakėt vdesin shumė herė para vdekjes sė tyre. Trimi vdes vetėm njė herė. – William Shakespeare, Julius Caesar

Ne mundohemi kundėr tė gjitha sėmundjeve, vdekja ėshtė shėrim i tė gjitha sėmundjeve. – Sir Thomas Browne, Religio Medici

Vdekja, vetėvetiu, nuk ėshtė asgjė; por ne frikohemi, jo tė e dimė se ēfarė, ne nuk e dimė se ku. – John Dryden, Aureng-Zebe

Jeta jonė ėndėrronė utopinė. Vdekja jonė arrinė idealen. – Victor Hugo

Ti jeton vetėm dy herė. Njė herė kur ke lingur dhe njė herė kur tė shohėsh vdekjen nė sy. – Ian Fleming, You Only Live Twice

Lindje, pleqėri, sėmundje, dhe vdekje. – Bhartrhari, “Against the Desire of Worldly Things”

Njeriu, posa tė ketė lindur fillon tė vdesė. – Luigi Pirandello, Henry IV

Shpeshė ėshtė thėnė, ajo nuk ėshtė vdekje, por vdekja, qė ėshtė e tmerrshme. – Henry Fielding, Amelia

Vdekja nuk tėrhiqet. – August Strindberg, The Dance of Death

Mos ju firko vdekjes aq shumė, por mė tepėr jetės sė pa pėrshtatshme. – Bertolt Brecht, Die Mutter

S’ka gjė qė ka lindur e tė mos jetė temė e gjendjes sė vdekjes. Bhartrhari, ”Of Time the Destroyer”

Asnjėri nė shtratin e tij tė vdekjes nuk ka thėnė, “Kisha dashur tė kisha kaluar mė shumė kohė nė biznesin tim.” – Paul E. Tsongas, New York Times, 14 Janar 1987

Vdekja ia mėsyen vetėm njė herė, por asnjėherė nuk gabon.  - Edward Counsel, Maxims

Tė vdekurit tonė nuk janė asnjėherė tė vdekur pėr ne pėrderisa nuk i harrojmė. – George Eliot, Adam Bebe

Gjė madhore e tė vdekurve, ata bėjnė vend. – John Updike, Rabbit is Rich

Tė gjitha tregimet, nėse vazhdojnė mjaftė gjatė, pėrfundojnė me vdekjen, dhe ai nuk do tė ishte tregues i vėrtetė i tregimeve nėse do ta mbante atė largė nga ju. – Ernest Hemingway, Death in the Aftermoon

Ne jetojmė ashtu siē vdesim, dhe ne vdesim ashtu siē jetojmė. – Edward Counsel, Maxims

Frika ime e vetme e vdekjes ėshtė ringjallja. – Tupac Shakur, “No More Pain”

Kur vdesin tė vdekurit? Kur tė harrohen. – Laura Esquivel, The Law of Love

Nėse njeriu ecėn i pa pėrmbajtur me krim… ai nuk duhet gjetur ēlirim tė madh me vdekjen. – Aeschylus, Das Eumedines

Nė statistikė, ēfar humbet pas rradhėve tė numrave, ėshtė vdekje. – Gunter  Grass, Crabwalk

Vdekja ėshtė ēlirim, nėse ke jetuar drejtė. – Edward Albee, Seascape

Ai qė fillon tė jetojė, fillon tė vdesė. – Francis Quarles, Hieroglyphics

Vekja ėshtė pėrfundim i njė tregimi dhe fillim i njė tjetri. – Philip Moeller, Helena’s Husband

Kur ti vdes, pėrfundon jeta jote. – Sam Shepard, Tongues

Nėse vritem, vdes njėherė; por tė jetosh nėn tmerrin e vazhdueshėm tė sajė, ėshtė tė vdesėsh pa pushim. – Abraham Lincoln

Thirrja e vdekjes ėshtė thirrje dashurie. Vdekja mund tė jetė e ėmbėl nėse i pėrgjigjemi me pohim, nėse e pranojmė si njė nga format mė tė mėdha tė pėrhershme tė jetės dhe transformimit. – Hermann Hesse, shkėputje nga njė letėr, 1950

Vdekja ėshtė guri nė tė cilin ndalon harresa jonė. – Pablo Neruda, Evening LXXVIII

Pėrderisa mund tė i shmangetmi jetės, vdekjes jo. – Dean Koontz, Velocity

Nuk e di ēfarė na pret pasi tė vdesim – diē mė e mirė, diē mė e keqe. Unė vetėm e di se nuk jam akoma gati tė e di. – Charles De Lint, The Onion Girl

Vdekja lė gjurmė nė secilin nga ne, dhe do tė lulėzojė nė kohė. – Dean Koontz, Odd Thomas

Njeriu i cili nuk do tė kishte vdekur pėr diēka, nuk ėshtė i aftė tė jetojė. - Martin Luther King, Jr.

Tė gjithė arkitektėt duan tė jetojnė pėrtej vdekjeve sė tyre. - Philip Johnson

Pėr shkakė tė mos pėrfilljes, njeriu vdesė para se vėrtetė tė vdesė. - Elie Wiesel

Vdekja ėshtė gjithnjė nė njė qoshe, por shoqėria jonė shpeshė i jep ndihmė tė tepruar. - Carter Burwell

Tė vdesėsh ėshtė lehte, ėshtė jeta qė mė frikon deri nė vdekje. - Annie Lennox

Ēdo gjė qė lind vdes. - Morrie Schwartz

Vdekja nuk ėshtė gjė tjetėr veē kthim i ynė nga koha nė pėrjetėsi. - WilliamPenn

Kisha parė lindje dhe vdekje, por kisha menduar se ishin ndryshe. - T. S. Eliot

Kam parė disa tė vdesin nga uria; nga tė ngrėnit, qindra mijėra. - Benjamin Franklin

Nuk duhet tė vdes nga tė ftohtit. Duhet tė vdes nga tė jetuarit. - Willa Cather

Jeta ėshtė e rėndė. Pastaj ti vdes. Pastaj ata tė hedhin baltė fytyrės. Pastaj tė hanė krimbat. Jini mirėnjohės qė ndodh nė kėtė renditje. - David Gerrold

Burri gjithmonė vdes akoma pa lindur plotėsisht. - Erich Fromm

Burri vdes ngat tė ftohti dhe jo nga errėsira. - Miguel de Unamuno

Askush num mund tė thotė me bindje se do tė jetė gjallė nesėr. - Euripidi

Disa njerėz janė gjallė thjeshtė sepse ėshtė kundėr ligjit tė i vrasėsh ata. – Edward W. Howe

Disa njerėz aq shumė frikohen nga vdekja saqė asnjėherė nuk fillojnė tė jetojnė. - Henry Van Dyke

Tė vdekurit nuk mund tė vajtojnė pėr drejtėsi. Ėshtė detyrė e tė gjallėve tė bėjnė atė. - Lois McMaster Bujold

Ideja ėshtė tė vdesėsht i ri sa mė vonė qė ėshtė e mundur. - Ashley Montagu

Jeta e tė vdekurve ėshtė e vendosur nė kujtesėn e tė gjallėve. - Marcus Tullius Cicero

Kur besimi ėshtė humbur, kur nderi ka vdekur, njeriu ka vdekur.  - John Greenleaf Whittier

Kur tė vdesėsh, ke vdekur. Kaq. - Marlene Dietrich

Nuk mund tė ndalojmė sė jetuari sepse tė tjerėt kan vdekur. - Richelle Mead

Secili do tė vdesė njė ditė, vetėm jepju atyre kohė. - Neil Gaiman

Vdekja nuk ėshtė e kundėrta e jetės, por pjesė e sajė. - Haruki Murakami

Vdekja ėshtė pjesa esenciale e funksionimit tė suksesshėm tė jetės. - Isaac Asimov

Nuk frikohem nga vdekja; vetėm nuk dua tė jem aty kur tė ndodhė. - Woody Allen

Dhembja dhe vdekja janė pjesė e jetės. Tė i refuzosh ato ėshtė tė refuzosh vetė jetėn. - Henry Havelock Ellis

Nuk frikohem nga vdekja, frikohem tė jem gjallė pa qenė nė vetėdije pėr tė. - Epica

Vdekja ėshtė mė universale se jeta; tė gjithė vdesin, por jo tė gjithė jetojnė.  - A. Sachs

Njė vdekje ėshtė tragjedi, miliona vdekje janė statistikė. - Joseph Stalin

Si burra, ne jemi tė gjithė tė barabartė nė prani tė vdekjes. - Publilius Syrus

Tė pėrgatitesh pėr humbje asnjėherė nuk do tė thotė se je gati pėr tė. - Randy K. Milholland

Vdekja ėshtė gjėja intime e fundit qė e bėjmė. – Laurell K. Hamilton

Vdekja zhvesh tė gjithė njerėzit me dinjitet. – Tobsha Learner

Pėr tė mundur vdekjen vetėm duhet tė vdesėsh. – Alane Ferguson

Vdekja ka qindra duar dhe ecėn nėpėr mijėra rrugė. – T.S. Eliot

Vdekja ėshtė proces dhe jo ngjarje… – James W. Green, Beyond the Good Death

Jeta ėshtė e rėndė, por vdekja ėshtė edhe mė e rėndė. – Peter Kreeft, Between Heaven and Hell

Vdekja e barazon tė lartėn dhe tė ultėn. – John Heywood, Be Merry Friends

Vdekja nuk ėshtė fundi, por krizė tranzicioni. - E. H. Chapin, Living Words

Kur lutemi pėr vdekje ne nė tė vėrtetė dėshirojmė njė jetė tė plotė. – Austin O’malley, Keystones of Thought

Dera e vdekjes asnjėherė nuk pushon. – Edward Counsel, Maxims

Vdekja e pėrfundon sė paku frikėn pėr tė. - Edward Counsel, Maxims

Kėtu ėshtė i shtrirė njėri emri i tė cilit ishte shkruar nė ujė. – John Keats, epitaf pėr vete

Vdekja ėshtė mėnyra e Zotit pėr tė tė thėnė tė mos bėhesh shumė i ditur. – Grenville Kleiser, Fjalori i Proverbave

Vdekja ėshtė mė shumė se kalimi ynė nga Koha nė Pėrjetėsi. – William Penn, Some Fruits of Solitude

Sa e mrekullushme ėshtė Vdekja. Vdekja dhe vėllau i saj Gjumi! – Percy Bysshe Shelley, Queen Mab
avatar
Jetmira

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi vdekjen

Mesazh  Jetmira prej 30.07.13 8:21

Vdekja eshte njera nder preokupimet me fundamentale te ekzistences njerzore.Kjo ngase vdekja qendron vazhdimisht si nje shpate mbi koken e qdo gjeje njerzore,individit,vlerave,shteteve,popujeve dhe vet qytetrimeve.

Ajo eshte treguesi me i qart,me themelor i faktit qe jemi rober te pa shpres te kohes kozmike dhe asaj historike.
Koha i gelltit gjithmone bijet e vet-thoshin greket e lashte.

Njeriu njehere pat tentuar ta sfidoje kete fakt dhe deshtoi madje duke humbur eshte qetesin dhe lumturin e jetes.

Qe nga atehere vetem tani vone zhvillimi i papare i shkencave bioteknologjike ka marr guxim te shtroje pyetjen fillestare te njeriut mbi mundesin e "vdekjes se vdekjes".
Qytetrimet dhe njerzit gjithemon jan perpjekur te kuptojne vdekjen,semantiken e saj,dikush eka pare ne te te keqen absolute e dikush te miren absolute.

Njeriu eshte qenje per te vdekur thoshte Sein Zum Tode metafizicient i fundit perendimor.

Kulturat shpesh jan diferencuar ne baze te diversiteteve mbi kuptimin e vdekjes,pati mendimtar qe pan ne te burimin e vet religjioneve.

Ne shoqerin bashkohore,te globalizuar ky diversitet i permendur mund te shihet ne ngjarjet politike aktuale ku shquhet tensionimi i madhe i relacioneve ne mes botes Islame dhe asaj Perendimore.
Ky tensionim arriti kulmin me fillimin e luftes mes Perendimit dhe Al-Kaides kur nga ana e SHBA-se eshte ngritur flamuri i vlerave dhe idealeve te iluminizmit kurse Al-Kaida dhe Talebanet ngriten flamurin e Xhihadit.

Pra lufta vetvetiu nuk u shpall per interesa ekonomike apo politike por thjesht ne mbrjtje te vlerave kulturore.
Ndoshta e gjitha kjo ishte sa per te mbuluar motivet e verteta.

Por ne nje aspekt tjeter kjo lufte evidentohet edhe si lufte ne mes vlerave kulturore te ndryshme,pavaresisht motivet tjera te maskuara me sllogane dhe fraza ideologjike
Nje gje e tille ne doktrinat dhe taktikat luftarake qe palet operacinalizojne per te demtuar njera-tjetren.

Pra ketu kemi dy lloje te menduarit filozofik te vdekjes iluminizmi dhe -sakrificizmi

Kjo e para e cileson vdekjen si te keqe absolute,si hiq absolut si absurditet.Vdekja eshte fundi i te gjitha vlerave dhe pas saj eshte vetem bota e hiqit.

Kjo metafizik e shtyne individin perendimor ne pozite te individualizmit politik dhe social.
Ai thot se une jam une dhe per te sakrifikuar jeten per shoqerin dhe shtetin apo edhe ndonje ideologji te caktuar do te thote marrezi.

Ndoshta askush nuk e ka artikuluar me mire kete filozofi te njeriut perendimor se sa filozofi amerikan nga Universiteti i Harvardit Robert Nozik i cili ne librin e tij mjaft ndikues "Shteti,Anarkia,Utopia" thote se nuk ka shoqeri por vetem individe.

Krejt e kundert eshte mendimi filozofik i botes lindore apo me mir then e Islamit.
Muslimanet nuk kan teknologji balansuese me amerikanet.
Arma me e fuqishme e tyre eshte sakrifica vetevrasese per ta demtuar
armikun.

Kjo taktike kjo doktrine luftarake eshte rrjedhoje e metafizikes islame mbi vdekjen.
Ne islam individi nuk eshte vlera supreme.

Perkundrazi individi si koncept vlerore ne Islam renditet nder nivelet me te uleta te piramides vlerore te shoqerise.

Ky kuptim qendron ne faktin se individi mysliman te jete ne funksion te Zotit apo bashkesis fetare.
Edhe vete fjala "islam" e ka kuptimin e nenshtrimit ndaj Zotit te Madheruar.

Nderkaq vdekja nuk eshte e keqja absolute,hyrja ne boten e asgjes por hyrje ne nje bote te vlerave me te larta se sa qe jane vlerat e kesaj bote qe jetojme.

Kjo bote e vlerave me te larta eshte bota e perjetesis Parajeses pran Zotit.
avatar
Jetmira

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mbi vdekjen

Mesazh  Jetmira prej 30.07.13 8:22

Vdekja eshte prova me e forte qe na ben te ndjehemi te gjalle.Te gjithe kane frike por ne te vertet nuk e dime se c'eshte...

1-Se pari njerezit kane frike nga dhimbja qe vdekja do t'ju shkaktoje por sa do te zgjase kojo dhimbje max.per disa dite.:ndihme:

2-Njerezit kane frike per jeten me pas jetes duke iu futur friken vetes duke menduar nje erresire,ferrin:djalli:ose nuk edi;kjo eshte ceshtja e pesimisteve disa thone se do te vuajme,ndersa disa te tjere do te shkojme ne parajse.
avatar
Jetmira

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi