Bindjet dhe Besimi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Bindjet dhe Besimi

Mesazh  miros1 prej 09.04.12 21:22

Bindjet dhe Besimi

“Ti gjithmonė ke ekzistuar, dhe ti gjithmonė ke pėr tė ekzistuar. Ky ėshtė kuptimi i ekzistimit. Zoti i cili ėshtė, gjendet brenda teje, sepse ti je pjesė e ēdo gjėje qė ėshtė”- Sethi

Nė qoftė se veten e nėnēmon, atėherė thua: “Unė jam organizėm fizik dhe jetoj brenda kufijve tė hapėsirės dhe kohės. Jam nėn mėshirėn e hapėsirės qė mė rrethon”.

Nė qoftė se veten e ēmon, atėherė ti thua: “Unė jam individ, unė e formoi hapėsirėn fizike.
Unė e konstruktoi dhe e ndėrroi botėn time. Nuk varem as prej kohės as prej hapėsirės. Unė jam pjesė e tė tėrės sė asaj ēka ekziston. Nuk ekziston vend brenda meje i cili nuk mbanė kreativitet”.

Idetė e juaja tė vetėdijshme, prirjet dhe bindjet, e udhėheqin shėndetin dhe aktivitetet e qelizave .Efektet e trupit ndihen nė mendje, dhe efektet e mendjes ndihen nė trup.

Tė bindurit nė vetė sėmundjen varet prej besimit tėnd se ti je pavlerė njerėzore, fajėsi dhe papėrsosshmėri.

Ekzistojnė mėnyra tė ndryshme tė ndėrrimit tė besimit dhe kthimin nė tė kundėrtėn.
Njė nga metodat e veēanta ėshtė metoda tri rremashe.

Ne prodhojmė emocione tė kundėrta prej asaj qė rrjedh prej besimit tonė dhe qė dėshirojmė t’i ndėrrojmė dhe e kthejmė imagjinatėn tonė nė drejtim tė kundėrt prej atij besimit tė caktuar, tė mėparshmit, qė e kemi pasur.
Duhet ta kuptojmė se idetė nuk janė tė palėvizshme.
Emocionet dhe imagjinata i lėvizin ato nė njė orientim apo nė tjetrin, i forcojnė ato apo i zhdukin ato.

Duhet ta shfrytėzojmė vetėdijen duke luajtur me te, duke formuar lojėra siē i bėn fėmija, nė tė cilėn pėr momentin plotėsisht e injoroni atė qė ėshtė shfaqje fizike dhe “shtireni” dhe ajo ēfarė dėshironi ėshtė me tė vėrtet e vėrtet dhe reale.

Nėse jeni tė varfėr, qėllimisht shtiruni se ēdo keni ēdo send qė ju nevojitet financiarisht. Nėse jeni tė sėmur, luajeni rrolin se jeni tė shėruar. Shikojeni veten ashtu si keni pasur dėshirė tė bėheni. Nėse nuk mund tė komunikoni me tė tjerė, paramendoni se kėtė me lehtėsi po e bėni. Nėse ditėt e juaja i shihni tė errtė dhe pa qėllime, atėherė paramendojeni si ato u janė me plot suksese dhe gėzueshmėri.

Imagjinata e juaj i aktivizon emocionet, njashtu dhe me besnikėri i ndjek bindjet tuaja. Ashtu si mendon ashtu dhe e ndjeni veten, e jo e kundėrta.

Bindjet e juaja e formojnė realitetin e juaj, trupin dhe gjendjen e tij, miqėsinė personale, rrethinėn, dhe duke e marr ma gjerėsisht, e formojnė civilizimin dhe botėn e juaj.
Imagjinata dhe ndjenjat, i ndjekin bindjet e juaja, e jo e kundėrta.
Bindjet e juaja e bėjnė realitetin tuaj, e formojnė jetėn tuaj dhe gjendjen e saj.
Tė gjitha fuqitė e Unit tuaj tė brendshėm lėvizin nė atė drejtim tė bindjeve tė juaja tė vetėdijshme. E keni humbur ndjenjėn ndaj mendimeve tė vetėdijshme, sepse jeni tė mėsuar se kjo nuk ėshtė ajo qė e formon jetėn tuaj.

Deri sa tė mbaheni nė atė besim tė vetėdijshėm, keni pėr ta pėrjetuar si realitet.
E vetmja dalje ėshtė qė tė bėheni tė vetėdijshėm pėr bindjet e juaja, tė te menduarit e vetėdijshėm dhe t’i ndėrroni bindjet ashtu qė t’i sillni nė rend me realitetin qė doni ta pėrjetoni. Imagjinata dhe emocionet do tė aktivizohen automatikisht pėr t’i pėrforcojnė besimet e reja.
Qė t’i kuptoni bindjet e juaja pėr realitetin (nė tė vėrtet, kjo ėshtė bindjen pėr realitetin, dhe jo atributet e realitetit), atėherė duhet ta kuptoni qė bindjet e juaja janė tė materializuara fizikisht.

Pėr atė gjė qė besoni se ėshtė e vėrtetė nė ngjarjet tuaja ajo edhe ėshtė e vėrtet.
Qė tė ndėrrohet fakti fizik duhet t’i ndėrroni edhe bindjet e mėparshme - pra, deri sa jeni mjaft tė vetėdijshėm se materializimi i bindjeve tė vjetra qėndron ende aty.

Dijeni se tė gjitha ngjarjet janė tė karakterit mental dhe psikik dhe kėto do tė ndodhin nė formė fizike, por mos shikoni gjithnjė se a u realizua ngjarja - vazhdoni tė luani lojėn pėr qėllimin qė dėshironi ta arrini.

Ndėrrimi i bindjes nė pozitive.

Thuaj: “Pėr arsye se besoj qė kam shumė kilogram mbi peshėn time normale, dhe shkaku i kėtij besimi dhe i kam kilogramėt e tepėr, pėr kėtė shkak, unė pėr vete, prej tani do tė mendoj pėr peshė ideale”.

Pa marr parasysh se a e kupton apo e pranon prapavijėn e reinkarnimit tėnd, apo nuk e kupton e as pranon, me rėndėsi qė ti nė kėtė jetė tė jetosh i shėndosh dhe nė drejtpeshim. Ne e formojmė realitetin tonė tė pėrditshėm. Gjithashtu duke i zgjidhur problemet tona, ne arrijmė t’i lehtėsojmė “personalitetet e kaluara” dhe tė “ardhshme”.

Nėse ti donė tė dish se ēka mendon pėr veten, pyete vetveten tėnde ēka ti mendon pėr tjerėt. Nė kėtė mėnyrė e din ēka mendon pėr vete.

Njerėzit reagojnė nė sugjestionet negative vetėm atėherė kur rrethi personal i mendjes sė tyre ėshtė negativ. Personaliteti ėshtė multidimensional. Individi, si qenie, ėshtė i liruar prej kohės dhe hapėsirės. Fati i ēdo njėrit prej nesh ėshtė nė duart tona personale. Me problemet qė nuk arrijmė tė ballafaqohemi nė kėtė jetė, me tė njėjtat probleme (te ngjashme) do tė ballafaqohemi edhe nė jetėn tjetėr.

Nuk mundemi ta fajėsojmė Zotin, shoqėrinė apo prindėrit tanė pėr fatkeqėsitė tona, sepse, para kėsaj jete fizike, ne i kemi zgjedhur vet kushtet tė cilat, ne lindjen tjetėr, do tė na bėjnė fatlum, njashtu edhe thirrjet e jetės tė cilat janė mė tė pėrshtatshme pėr zhvillimin ton. E kemi formuar materien fizike aq lehtė dhe pa vetėdije njėjtė sikur marrim frymė. Nė mėnyrė telepatike, tė gjithė jemi tė vetėdijshėm pėr idetė masive prej tė cilave i formojmė konceptet tona tė realitetit fizikė.

Ndėrdija ėshtė prag i shfaqjeve tė ideve nė mendjen e vetėdijshme tė individit. Ndėrdija e lidhė qenien dhe individuen…Trupi fizik ėshtė konstruktim material i idesė sė qenies sė Unit, mbi sundimin e materies. Instinkti ėshtė aftėsia minimale pėr idenė e konstruktimit dhe ėshtė i nevojshėm pėr ekzistim fizik…materie…koha e tashme – Tash-i (koha e tashme) ėshtė pikė e dukshme e ēdo ideje tė shfaqur nė materien fizike.

Sėmundja ėshtė shpesh rezultat i emocioneve tė disociacuara – jo harmonike dhe tė inhibicionit. Ėshtė shikimi nė nivel tjetėr. “Ēdo send nė nivelin tėnd ėshtė materializim i diēkahit qė ekziston i pavarur prej nivelit tėnd”. Pėr kėtė arsye, brenda shqisave tua, ekzistojnė ndjenja tjera, shqisa tjera qė shikojnė – vėrejnė kah brendia. Shqisa brenda shqisave tė njohura, vėrejnė dhe e krijojnė njė botė tė brendshme…

Njėherė kur ti ekziston nė nivelin e posaēėm, duhet pa kusht tė pėrputhesh me te, deri sa shumė perceptime tjera duhet tė jenė dhe mbeten tė bllokuara. Bota e brendshme ėshtė njė lloj fokusi psikik - koncentrim i vetėdijes nė vija tė caktuara (tė gjata). Kur aftėsia e jote rritet nė harmoni me rrethin, ti je i aftė tė vėresh, qė ti shfrytėzosh shqisat e brendshme dhe ta zgjerosh rrethin e gjerė tė aktivitetit. Kjo ėshtė normale.

Ekzistimi nė nivelin special varet prej koncentrimit brenda nivelit. Vetėm atėherė kur ekzistenca ėshtė mė pakė apo mė shumė e kėnaqshme, pėr shkak tė koncentrimit, arrin ta vėrej realitetit tjetėr.

“Me studimin e kohės ke pėr ta njohur, njashtu, mė shumė natyrėn e dimensionit tė pesėdhjetė. Telat tanė imagjinarė janė tė formuar (ngjitur) prej vitalitetit tė fortė qė ėshtė fluid. Shpresoj saktė, jo e pakuptimit, edhe pse ata tela janė tė fortė - sepse fortėsia ėshtė iluzion”

“Manipulim me kohėn, aksioni dhe reaksioni kuptohen si lėvizje kohore. Nė disa nivele tjera, lėvizja ėshtė simulante dhe nė mėnyrė kohore e panjohur. Sipas mendimit tim, koha e juaj mund tė manipulohet, ajo ėshtė njė nga gjėrat pėrmes sė cilės mund tė depėrtohet nė vetėdijen tuaj”- Sethi.


Shkruan: Salih BASHA
avatar
miros1

1


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bindjet dhe Besimi

Mesazh  Jetmira prej 16.09.13 8:58

BINDJET DHE BESIMI

Njerėzit reagojnė nė sugjestionet negative vetėm atėherė kur rrethi personal i mendjes sė tyre ėshtė negativ. Personaliteti ėshtė multidimensional. Individi, si qenie, ėshtė i liruar prej kohės dhe hapėsirės. Fati i ēdo njėrit prej nesh ėshtė nė duart tona personale. Me problemet qė nuk arrijmė tė ballafaqohemi nė kėtė jetė, me tė njėjtat probleme (te ngjashme) do tė ballafaqohemi edhe nė jetėn tjetėr.
avatar
Jetmira

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Bindjet dhe Besimi

Mesazh  Luli prej 17.11.14 9:29

Besimi, ndryshimi qė sjell nė jetėn e besimtarėve



Ēfarė ndryshimi sjell besimi nė jetėn e besimtarėve? Ēfarė kanė besimtarėt qė jo-besimtarėve iu mungon?

Disa sondazhe tregojnė se besimtarėt janė mė tė lumtur se jo-besimtarėt, ndėrsa tė tjerė thonė tė kundėrtėn. Megjithatė, pėrvoja na thotė qė jo tė gjithė besimtarėt janė tė lumtur (nė kuptimin e mirėqenies sė pėrgjithshme), madje mund tė themi se disa nuk janė as tė lezetshėm me ndej me to. Gjithashtu ka goxha jo-besimtarė, natyra gazmore e tė cilėve i bėn tė kėndshėm nė shoqėri.

Besimi, pra, duhet tė jetė i dobishėm pėr diēka qė ėshtė pėrtej lumturisė individuale;nė tė njėjtėn kohė, sigurisht besimi dhe lumturia nuk e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn. Nėse besimi ėshtė vėrtetė me vlerė, ai duhet t’i kapėrcejė kufijtė e personave qė e zotėrojnė atė.

Po ēfarė i jep besimi besimtarėve? Njė rregullim tė plotė tė karakterit mėnyrės sė jetesės. Njė marrėdhėnie personale dhe e pakufizuar me Zotin Krijues, i cili i flet brenda zemrave tė tyre. Njė anėtarėsim nė Kishė qė i bashkon tė gjithė, tė gjallė dhe tė vdekur, si vėllezėr dhe motra nė Shpirtin e Shenjtė. Njė pėrkushtim tė plotė pėr tė bėrė mirė i cili, kur jetohet siē duhet, ushqen marrėdhėnien me Zotin dhe me njerėzit e tjerė. Njė dijeni e brendshme qė jeta e tyre dhe universi, tė krijuara me vlerė dhe qėllim nė vetvete janė nė duart e dashura tė Perėndisė. Njė shpresė e vėrtetė qė bazohet nė tė vėrtetėn se jeta ekziston pėrtej kėsaj lugine me lot.

Kėto dhunti qė jep besimi nuk marrin shumė pikė nė sondazhet laike, por ata mbeten cilėsi tė pazėvendėsueshme pėr atė qė Sokrati e quan jetė qė shqyrton misteret nė kėrkimin e sė vėrtetės – njė jetė e mbushur me qėllim, kuptim, orientim tė caktuar dhe shpresė. Megjithatė, jeta nė besim nuk ėshtė thjeshtė njė opinion intelektual apo njė angazhim siē ėshtė optimizmi apo humanizmi. Besimi ėshtė realitet qė jetohet, jo thjeshtė njė ide qė ke, sepse nė thelb qėndron njė pėrplasje dinamike me Zotin Krijues, tė gjallė dhe tė dashur.

Jo-besimtarėt nuk arrijnė ta njohin kėtė marrėdhėnie thelbėsore me Zotin, e cila vetvetiu, i jep formė tė gjitha marrėdhėnieve njerėzore. Pa Zotin, atyre iu mungon gjithashtu kuptimi apo domethėnia qė duhet ta shoqėrojė jetėn e tyre, si dhe shpresa e patundur. Nė vend tė kėsaj, ata janė tė detyruar tė sajojnė kuptimin e jetės sė tyre, parimet mbi tė cilėt ata ndėrtojnė lidhjet me njeri-tjetrin, si dhe ato gjėra pėr tė cilat ėndėrrojnė. Ėshtė ironi e ēuditshme fakti qė ato sillen si drejtorė ekzekutiv tė jetės sė tyre, kur nė fakt ato as nuk kėrkuan qė tė lindin, as nuk i pyeti kush pėr mėnyrėn e ardhjes sė tyre nė jetė.

Ēfarė kuptim jete mund tė sajojnė qeniet njerėzore? Sipas Henri de Lubac, ata krijojnė “zota antropomorf,”tė cilėt mund tė pėrbėjnė idealet dhe vlerat e tyre gjatė njė periudhe tė caktuar. Sot, mendimtarė tė shquar laik si Steven Pinker evokojnė pėr njė “humanizėm shkencor” qė do thotė se qėllimi dhe morali njerėzor pėrcaktohen nga fjala e fundit e shkencės. Vetė Pinker e pėrcakton kėtė botėkuptim si “morali de facto i demokracive moderne, organizatave ndėrkombėtare, dhe feve liberale, dhe premtimet e pambajtura tė kėtij morali pėrcaktojnė imperativat morale me tė cilat pėrballemi sot”.

Por ēfarė ndodh nė jetėn e jo-besimtarėve nėse ata pėrqafojnė (po themi nė baza shkencore) hipotezėn filozofike tė Darvinizmit: qė jeta e njeriut nuk ka njė qėllim tė qenėsishėm, dhe jeta ėshtė njė rezultat aksidental i njė rastėsie? Ēfarė ndodh nėse ata interpretojnė faktet shkencore nė mėnyrė tė gabuar, nė mėnyrėn p.sh. se si skllavopronarėt, eugjenetikėt (qė u morėn me projekte gjenetike pėr pėrmirėsimin e rracės njerėzore), Nazistėt dhe pėrkrahėsit e abortit, kanė nxjerrė konkluzionet e tyre se kush kualifikohet si “specie njerėzore e pėrkryer”. Nė fund tė fundit, shkenca ėshtė ajo qė bėri tė mundur qė Dr. Richard Dawkinstė na kėshillojė pėr rastet e grave shtatzėnė me fėmijė qė vuajnė nga Sindroma Down: “Aborto dhe provo pėrsėri. Ėshtė amorale ta sjellėsh atė nė jetė nėse ke tė drejtėn e zgjedhjes.”

Shkenca, sa e mrekullueshme dhe aq e jashtėzakonshme,mbetet nė fund tė fundit njė mjet i krijuar nga njeriu qė mat realitetin, por nuk e kapėrcen atė. Kėtė kapėrcim nga gjendja njerėzore e kufizuar tek realiteti shpirtėror, apo trashendencė, kėrkojnė zemrat tona tė dėshpėruara. Pikėrisht pėr shkak tė kufizimeve tona, thotė de Lubac, njeriu “ėshtė i paaftė tė tejkalojė burimet e tij, ai mbetet i burgosuri i nocionit tė ngushtė tė individualizmit nė bazė tė cilit ai ka vetėkrijuar perėnditė e tij.” “Prandaj, dėshira e tij pėr trashendence…mbetet gjithmonė e turbullt; njė ėndėrr, por qė kėrcėnohet tė humbasė dhe tė fundoset sapo njeriut t’i hapen sytė.”

Nga ana tjetėr, besimtarėt e dinė me anė tė besimit qė Zoti ėshtė burimi dhe qėllimi i dėshirave nė zemrat e tyre. Nė tė papriturat e jetės – nė gėzim apo hidhėrim, nė kėnaqėsi dhe dhimbje, nė sukses dhe zhgėnjim – ata besojnė se ēdo gjė e ka njė arsye dhe qėllim, edhe nėse pyetjet e tyre nuk mund t’iu pėrgjigjen plotėsisht. Duke e pranuar hapur dhuratėn e besimit, ata janė tė lirė tė jetojnė jetėn jo pa dhimbje dhe fatkeqėsi, por pa dyshim dhe dėshpėrim.

Atėherė, ndryshimi qė sjell besimi, mund tė shihet nė mėnyrė analoge duke pėrfytyruar dy burra tė lėnė vetėm nė qendėr tė Amazonės. Besimtarit i ėshtė dhėnė kompasi, harta, ēanta e shpinės, ushqim, ujė dhe ēizmet; jo-besimtari ka insistuar qė ka nevojė veē pėr veten. Nė pėrpjekjen e tyre pėr t’u kthyer nė shtėpi, ėshtė mė se e qartė se kush e ka mė tė lehtė.

Nga David G. Bonagura, Jr.
Pėrktheu: Nesti Gjeluci
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

928


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi