Mafia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Organizatat mė tė mėdha mafioze

Mesazh  Odin prej 26.03.12 11:30

Organizatat mė tė mėdha mafioze



Historitė e tyre, si kanė lindur, vrasjet qė kanė bėrė, buja e tyre si edhe kush i mbėshtet. Si mafia mė e rrezikshme cilėsohet organizata mė famshme nė botė “Cosa Nostra”. Pėr kėtė organizatė janė shkuar libra, bėrė filma hollivudianė, shkruar me qindra artikuj, duke e kthyer kėtė organizatė mafiozė nė njė mit.

Nė 20 grupet mafioze mė tė rrezikshme nė botė ėshtė edhe “SACRA CORONA UNITA”.

Kjo nuk ėshtė e vetmja organizatė mafioze nė Pulia tė Italisė, por pa asnjė dyshim ėshtė mė e rėndėsishmja dhe mė e madhja. Selinė qendrore e ka nė Pulia. Fillimet e saj i ka nė vitet ‘80 dhe sot ėshtė organizimi mė i fuqishėm.

Pėrbėhet nga 7 organizata dhe 47 familje dhe me rreth 1755 anėtarė, kryesisht nė provincėn e Brindizit, Leēes dhe Torontos. Ėshtė njė organizim i ri nė krahasim me organizimet e mėparshme tė mafies, pėr sa i pėrket territorit dhe aferave, por aktualisht paraqitet dhe vepron me vendosmėri dhe egėrsi tė dukshme. E veēanta e kėsaj mafieje ėshtė pėrdorimi i tė miturve dhe lidhja e ngushtė me segmente shqiptarėsh.

Ndėrsa “COSA NOSTRA” italiane ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI nė Sicili, megjithatė lindja e kėsaj organizate i atribuohet viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur amerikanėt ndihmuan ringritjen e mafies nė Sicili.

Shumė bosė italo-amerikanė, tė burgosur nė ShBA (si Lucky Luciano e Vito Genovese, sa pėr tė thėnė ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA dhe u lanė tė lirė nė mėnyrė qė t’i siguronin mbėshtetje nė Itali aleatėve.

Ndėrsa “COSA NOSTRA” amerikane u themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye: Emigrimi nė SHBA i njė numri tė madh italianėsh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marrė me krime, dhe pėr shkak se shumė mafiozė nga Sicilia pėr t’i shpėtuar ligjit nė Itali u detyruan tė shkonin nė SHBA. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste, i cili i persekutoi pėr njė kohė tė gjatė.

Janė 5 familje nė Amerikė qė mbanin kontakte tė ngushta me krerėt nė Itali: Familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy tė fundit marrin pjesėn me tė madhe tė fitimeve. Nė kėtė top-listė gjenden edhe tre organizata tė tjera mafioze italiane, si “Camorra”, “Ndrangeta” dhe “Stidda”, duke pohuar edhe njėherė se Italia, ose mė saktė Siccilia ėshtė vendi mė “prodhimtar” pėr lindjen e mafioėve. Nė kėtė listė nuk kishin si tė mungonin edhe organizatat mafioze ruse apo edhe ato kineze qė kohėt e fundit janė bėrė shumė tė fuqishme. /albeu.com/


10 mafiet mė tė fuqishme

“COSA NOSTRA” italiane Ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI nė Sicili, megjithatė lindja e kėsaj organizate i atribuohet viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur amerikanėt ndihmuan ringritjen e mafies nė Sicili.

Shumė bosė italo-amerikanė, tė burgosur nė ShBA (si Lucky Luciano e Vito Genovese, sa pėr tė thėnė ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA dhe u lanė tė lirė nė mėnyrė qė t’i siguronin mbėshtetje nė Itali aleatėve.

Shefat historikė tė “Cosa Nostra”-s siciliane kanė qenė Vito Kashio Ferro, Kaloxhero Vicini, Mikele Navarra, Luciano Lixhio, Mikele Greko, Gaetano Badalamenti, Stefano Bontade, Salvatore Riina, Bendeto Santapaola, Bernardo Provenzano.

avatar
Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  benardi prej 26.03.12 15:40

Mafia ėshtė njė term shumė i pėrhapur nė botė pėr tė pėrkufizuar organizata kriminale. Analizat moderne tė kėtij fenomeni e cilėsojnė mafinė si "organizatė pushteti", duke vėne nė dukje se ekzistenca e saj nuk varet nga tė ardhurat e shumta nga veprimtaritė e saj ilegale, por nga bashkėpunėtorėt qė kanė pozita nė institucione tė ndryshėm shtetėrore sidomos politikanė.

Etimologjia e emritTermi mafia u pėrdor fillimisht Sicili pėr tė pėrkufizuar organizatėn "Cosa nostra".

Mendohet se fjala mafia mund tė ketė disa origjina etimologjike :

Ndoshta vjen nga fjala arabe Ma-Hias qė do tė thotė "fortesi", duke e lidhur me fuqinė e anėtareve tė kėsaj organizatė.

Njė hipotezė tjetėr ėshtė prejardhja nga fjala arabe mu'afak, "mbrojtje ndaj te dobėtit", ndėrsa prejardhja mė e mundshme e kėsaj fjale mendohet te jeta nga dialekti toskan ku fjala "maffia" do te thotė "mjerim".

Sipas Xhuzepe Pitrč, njė prej historianeve mė tė shquar italiane tė traditės popullore, termi mafia ka qenė shumė i pėrhapur nė zhargonin e njė pjesė tė Palermos dhe ishte sinonim i bukurisė dhe trimėrisė.

Pėr herė tė parė fjala mafia ka hyre zyrtarisht nė fjalorin italian nė 1863, kur regjisoret di Giuseppe Rizzotto e Gaetano Mosca vunė nė skene "Mafiusi di la Vikaria", njė drame qe u pėrkthye ne italisht, nė gjuhen napolitane duke mundėsuar kėshtu pėrhapjen e kėtij termi nė tė gjithė territorin italian.

Nė dramėn e sipėrpėrmendur kamorristi, ishte njė "burrė nderi", qė hynte nė njė organizate pėr tė pasur mė shumė pushtet dhe superioritet. Mafia pėrmendet pėr herė tė parė nė prill tė 1965 nė njė dokument zyrtar tė nėnshkruar nga prefekti i Palermos nė atė kohė, Filippo Gualtiero.

Qė nga ajo kohė kjo fjalė vazhdoi tė hasej gjithnjė e mė shumė nė fjalorin e pėrditshėm dhe dokumenta tė ndryshėm zyrtare. Shpesh Mafia shoqėrohej nga njė pėrkufizimi i shkurtėr "organizate kriminale" me rrėnje te thella nė shoqėrinė siciliane.

Mafia pėrshtat sjellje tė bazuara nga njė model tė ekonomisė sė shteti por ėshtė paralele dhe e nen. Organizatat mafiozen nxjerin fitime tė mėdha ekonomike duke ushtruar veprimtari tė jashtėligjshme si : trafik, falsifikime, kontrabande dhe prostitucioni.

Disa nga organizatat mafioze qė veprojnė nė Itali janė :

Cosa nostra - Sicili

Ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI megjithatė lindja e kėsaj organizatė i atribuohet viteve tė Luftės se Dyte Botėrore kur amerikanet ndihmuan ringritjen e Mafie-s nė Sicili. Shumė bosse italo-amerikane, tė burgosur nė Sh. B. A (si Lucky Luciano e Vito Genovese sa pėr tė thėne ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA, dhe u lanė tė lire nė mėnyre qė ti siguronin mbėshtje nė Itali aleateve. Sipas disa tė dhėnave mė tė fundit nga 'Eurispes rezulton se Cosa Nostra fiton ēdo vit 8 milion euro nga trafiku i drogės, 2.841 milion nga investimet pėr pastrim parashe, 176 milioni nga prostitucioni, 1.549 milioni trafiku i armeve dhe 351 milioni nga gjobveniet duke pasur nė total njė xhirim paraje prej 13 miliarde euro.

Camorra - Napoli

Kjo organizate ėshtė themeluar nga mesi shek XVI. Fjala Camorra dikur kishte kuptimin e njė takse qė paguhej nga pronarėt e lokaleve pėr tė siguruar mbrojte. Me kėtė pėrkufizim rezulton dhe nė dokumentet e para ku kjo fjalė ėshtė hasur. Kėto tė dhėna i pėrkasin Mbretėrisė sė Napolit dhe datojnė 1735. La Camorra aktualisht vepron nė 111 vende (pėrfshire kėtu qytete dhe provinca), struktura e saj ėshtė e ngjashme me atė tė Cosa Nostra ku ēdo familje zotėron njė zonė tė caktuar. Sipas disa tė dhėnave mė tė fundit nga "Eurispes" rezulton se ēdo vit Camorra fiton 7.230 milion euro nga trafiku i drogės, 2.582 milion nga investimet pėr pastrim parashe, 258 milioni nga prostitucioni, 2.066 milioni trafiku i armeve dhe 362 milioni nga gjobveniet duke pasur nė total njė xhirim paraje prej 12,5 miliard euro.
Pervec Kamorres dhe Cosa Nostra-s nė Itali veprojnė dhe disa organizatat tė tjera mafioze ku mund tė pėrmendim :

Ndrangeta - Calabria
Sakra korona Unita - Puglia Mafia e Katert
Stidda - Sicilia

Disa nga organizatat mafioze mė tė njohura nė botė janė :

Organizatsya – Ish Bashkimi Sovjetik

Kjo organizate e cila vepron edhe sot, i ka fillimet qė nė kohėn e ish Bashkimit Sovjetik dhe ndahet nė tre nivele :

Grupe tė vogla tė pėrbėra nga 10-15 persona, tė pavarur nė mėnyre direkt nga krerėt e mafias.
Brigadat e medhe qė pėrbehen 200-300 persona tė cilėt drejtojnė grupet e vogla.
Dhe tė ashtuquajturit "Vjedhėsit e ligjit" qė janė rreth 150 veta. Ata kanė pushtet ekonomik dhe politik. Duke qenė sė shumica janė avokate, mjeke, inxhiniere dhe politikane ata janė tė afte tė realizojnė projekte dhe operacione financiare me shifra stratosferike.
Mafia Ruse merret mė shumė me trafik droge dhe armesh dhe ėshtė e shtrirė nė tė gjithė Evropėn Lindore pa harruar dhe shtete si Franca, Zvicra dhe Italia.

Yakutsa - Japoni

Ēdo bande Mafioze nė Japoni quhet yakuza por drejtohet nga krerė tė ndryshėm. Nė traditėn e saj spikasin rituale shumė tė vjetra si :

1.Sakazukishiki, ceremonia e pranimit tė ēdo anėtari tė ri i cili betohet pėr besnikėri dhe devotshmėri duke pire sakė nga gota e kryetarit.

2.Irezumi – tatuazhi i cili duke qenė sė ėshtė i ndryshėm pėr ēdo bande dėshmon pėrkatėsinė e anėtareve tė bandave.

3.Yubitsume – prerja e gjymtyrėve.
Nė tė tre ceremonitė e sipėrpėrmendura protagoniste janė oyabun (kapo), kobun (vartėsit).

Nė rast se dikush tradhton duhet qė ti paraqitet shefit dhe nė prani tė pjesės tjetėr tė bandės tė presė gishtin e tij, dhe ta ofroje atė tė mbėshtjelle nė njė shami tė bardhe. Nė rast sė ky veprim kryhet atėherė fajtori falet por nė rast tė kundėrt atij i prihet koka nga vete kryetari.

Cosa Nostra-s Amerikane, u themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye :

1.Emigrimi ne Sh. B. A i njė numri tė madh italianesh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marre me krime.

2.Por edhe pėr shkak se shumė mafioze nga Sicilia pėr ti shpėtuar ligjit nė Ili u detyruan tė shkonin nė Sh. B. A. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati zoti Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste i cili i persekutoi pėr njė kohe tė gjatė.

Zhvillimi i Cosa Nostra-s Amerikane mendohet tė ketė ardhur pėr njė sere aryesh nder tė cilat mund tė citojmė.

Trajtimi i keq i shteti amerikan ndaj emigranteve italiane tė cilėt duke mos pasur asnjė lloj mbėshtetje financiare ishin tė detyruar tė kryenin aktivitete ilegale. Ligjet amerikane tė viteve 30 qė ndalonin alkoolin duke bėrė qė kontrabanda e tij tė kishte njė pėrhapje tė madhe nė territorin amerikan.
Kjo organizatė varej nė mėnyre tė drejt pėr drejte nga Cosa Nostra Siciliana dhe janė pesė familjet nė Amerikė qė mbanin kontakt tė ngushtė me krerėt nė Itali : familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy te fundit marrin pjesėn mė tė madhe tė fitimeve.

Organizata te tjera mafioze qe veprojnė neper Evrope janė :

Mafia shqiptare,
Mafia turke,
Mafia nigeriane,
Mafia bullgare,

pa harruar kėtu narkotrafikantėt kolumbiane dhe Triadėn e njohur Kineze.
avatar
benardi

77


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  benardi prej 26.03.12 16:00

Historitė e tyre, si kanė lindur, vrasjet qė kanė bėrė, buja e tyre si edhe kush i mbėshtet. Si mafia mė e rrezikshme cilėsohet organizata mė famshme nė botė “Cosa Nostra”. Pėr kėtė organizatė janė shkuar libra, bėrė filma hollivudianė, shkruar me qindra artikuj, duke e kthyer kėtė organizatė mafiozė nė njė mit.

Nė 20 grupet mafioze mė tė rrezikshme nė botė ėshtė edhe

“COSA NOSTRA” italiane

Ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI nė Sicili, megjithatė lindja e kėsaj organizate i atribuohet viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur amerikanėt ndihmuan ringritjen e mafies nė Sicili. Shumė bosė italo-amerikanė, tė burgosur nė ShBA (si Lucky Luciano e Vito Genovese, sa pėr tė thėnė ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA dhe u lanė tė lirė nė mėnyrė qė t’i siguronin mbėshtetje nė Itali aleatėve. Shefat historikė tė “Cosa Nostra”-s siciliane kanė qenė Vito Kashio Ferro, Kaloxhero Vicini, Mikele Navarra, Luciano Lixhio, Mikele Greko, Gaetano Badalamenti, Stefano Bontade, Salvatore Riina, Bendeto Santapaola, Bernardo Provenzano.

“CAMORRA”

Kjo organizatė ėshtė themeluar nga mesi shekullit XVI nė Napoli. Fjala “Camorra” dikur kishte kuptimin e njė takse qė paguhej nga pronarėt e lokaleve pėr tė siguruar mbrojte. Kėto tė dhėna i pėrkasin Mbretėrisė sė Napolit dhe datojnė mė 1735. “La Camorra” aktualisht vepron nė 111 vende (pėrfshirė kėtu qytete dhe provinca). Struktura e saj ėshtė e ngjashme me atė tė “Cosa Nostra”-s, ku ēdo familje zotėron njė zonė tė caktuar. Fusha kryesore e veprimtarisė sė saj ėshtė trafiku i drogės, falsifikimet, vėnia e gjobave, trafiku i armėve, prostitucioni, rrėmbimet, etj. Shefat historikė tė “Camorra”-s kanė qenė Karmine Alfieri dhe Rafaele Kutolo.

“NDRANGETA”

Kjo organizatė e ka selinė nė Kalabri. Pėrbėhet nga 144 organizime me 5600 anėtarė. Ajo e realizon kontrollin e saj nė territorin kalabrez falė lidhjeve mafioze tė quajtura “Ndrine”. Ka njė strukturė tė dukshme horizontale, ekzistojnė lidhje tė ngushta midis grupeve tė ndryshme, por nuk ka njė qendėr drejtuese rajonale apo provinciale. “Ndrangeta” ka kryer dy vrasje tė ashtuquajtura tė mėdha, nė gusht tė vitit 1991 vrau prokurorin Skopeliti dhe mė pas ish-presidentin e hekurudhave tė Italisė, Ludoviko Ligato, si dhe cilėsohet me karakter tė dukshėm antishtet. Shefi historik i “Ndrageta”-s ėshtė konsideruar De Stefano.

“SACRA CORONA UNITA”

Nuk ėshtė e vetmja organizatė mafioze nė Pulia tė Italisė, por pa asnjė dyshim ėshtė mė e rėndėsishmja dhe mė e madhja. Selinė qendrore e ka nė Pulia. Fillimet e saj i ka nė vitet ‘80 dhe sot ėshtė organizimi mė i fuqishėm. Pėrbėhet nga 7 organizata dhe 47 familje dhe me rreth 1755 anėtarė, kryesisht nė provincėn e Brindizit, Leēes dhe Torontos. Ėshtė njė organizim i ri nė krahasim me organizimet e mėparshme tė mafies, pėr sa i pėrket territorit dhe aferave, por aktualisht paraqitet dhe vepron me vendosmėri dhe egėrsi tė dukshme. E veēanta e kėsaj mafieje ėshtė pėrdorimi i tė miturve dhe lidhja e ngushtė me segmente shqiptarėsh.

“STIDDA”

Organizata “Stidda” ėshtė themeluar nė Sicili, por nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me “Cosa Nostra”-n siciliane. Ngjason mė shumė me “Sacra Corona Unita” me qendėr nė Pulia. Anėtarėt e saj nuk janė vetėm italianė, por edhe shqiptarė, afrikanė dhe aziatikė. Madje janė tė anėtarėsuar edhe rusė. Merret kryesisht me trafik droge, shfrytėzim prostitucioni, trafik armėsh dhe deri diku me pastrim parash. Anėtarėt e kėsaj organizate kanė kryer disa vrasje, tė cilat nuk kanė pasur bujėn e vrasjeve tė organizuara nga “Cosa Nostra”, “Camorra” apo “Sacra Corona Unita”. Ėshtė njė organizim mjaft i ri dhe i veēantė i mafies italiane, pėr tė mos thėnė organizimi mė i ri.

“ORGANIZATSYA”

Kjo organizatė, e cila vepron edhe sot, i ka fillimet qė nė kohėn e ish-Bashkimit Sovjetik dhe ndahet nė 3 nivele: Grupe tė vogla tė pėrbėra nga 10 deri nė 15 persona, tė pavarur nė mėnyrė direkte nga krerėt e mafies, brigadat e mėdha qė pėrbėhen nga 200 deri nė 300 persona, tė cilėt drejtojnė grupet e vogla dhe tė ashtuquajturit “vjedhėsit e ligjit”, qė janė rreth 150 veta. Ata kanė pushtet ekonomik dhe politik. Duke qenė se shumica janė avokatė, mjekė, inxhinierė dhe politikanė, ata janė tė aftė tė realizojnė projekte dhe operacione financiare me shifra stratosferike. Mafia ruse merret mė shumė me trafik droge dhe armėsh.

“NEOMENKLATURNAJA”

Interpretimi i fenomeneve mafioze nė Rusi do tė duhej vendosur nė njė kontekst mė tė gjerė analizash mbi tė ashtuquajturėn “Nomenklaturnaja privatizacija” (kjo do tė thotė privatizim nė shėrbim tė nomenklaturės), falė sė cilės, eksponentė tė nomenklaturės sė lartė dhe tė mesme tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik kanė arritur, nė pjesėn mė tė madhe, qė gjatė viteve tė tatėpjetės dhe rrėzimit tė regjimit komunist (1986-1992) tė shndėrrohen nė kapitalistė dhe pronarė tė rinj, nėpėrmjet njė veprimtarie bashkėpunimi pėr pėrvetėsimin e burimeve financiare, shpesh nė bashkėpunim me mafien e organizuar edhe jashtė Rusisė.

“YAKUTSA”

Ēdo bandė mafioze nė Japoni quhet “Yakutsa”, por drejtohet nga krerė tė ndryshėm. Nė traditėn e saj spikasin rituale shumė tė vjetra si shumė kohė para viteve ’90. Riti i Sakazukishiki-t, ėshtė ceremonia e pranimit tė ēdo anėtari tė ri, i cili betohet pėr besnikėri dhe devotshmėri duke pirė sakė nga gota e kryetarit. Riti i Irezumi-t ose tatuazhi, i cili duke qenė se ėshtė i ndryshėm pėr ēdo bandė, dėshmon pėrkatėsinė e anėtarėve tė bandave. Riti tjetėr i organizatės mafioze japonezė “Yakutsa” ėshtė Yubitsume, e cila ka tė bėjė me prerjen e gjymtyrėve tė ndryshme tė trupit. Nė tė tre kėto ceremoni protagonistėt janė oyabun, (kapo), kobun, (vartėsit).

“COSA NOSTRA” amerikane

U themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye: Emigrimi nė SHBA i njė numri tė madh italianėsh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marrė me krime, dhe pėr shkak se shumė mafiozė nga Sicilia pėr t’i shpėtuar ligjit nė Itali u detyruan tė shkonin nė SHBA. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste, i cili i persekutoi pėr njė kohė tė gjatė. Janė 5 familje nė Amerikė qė mbanin kontakte tė ngushta me krerėt nė Itali: Familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy tė fundit marrin pjesėn me tė madhe tė fitimeve.

“SOLMCEVO”

Ėshtė njė organizatė mafioze ruso-aziatike, e cila funksionon kryesisht nė Hungari, Republikėn Ēeke, Gjermani, Austri, Belgjikė, Itali, SHBA, Kosta Rika, Izrael, por edhe nė shumė vende tė tjera tė Azisė sė Jugut. Ėshtė njė organizatė qė pėr nga ashpėrsia konkurron me “Cosa Nostra”-n dhe “Camorra”-n. Merret kryesisht me trafik armėsh, qeniesh njerėzore dhe droge. Kriminaliteti ruso-aziatik ėshtė tashmė i specializuar nė trafikun e heroinės qė vjen nga “Trekėndėshi i Artė” (Birmani-Laos-Kamboxhia) dhe nga “Gjysmėhėna e Artė” (Pakistan-Afganistan-Iran) dhe pėr shpėrndarjen vijuese nė vendet e ish-BS-sė, Evropės dhe SHBA-sė.

“XXI SECOLO”

Ėshtė njė organizatė mafioze ruso-aziatiko-italiane dhe ka lidhje tė forta me mafien gjermane, amerikane, izraelite dhe qipriote. Kjo organizatė vazhdon tė shtrijė praninė e saj ende jashtė kufijve tė Federatės Ruse, madje edhe jashtė kufijve tė vetė CSI-sė, nė tregun e ligjshėm dhe tė zi tė rajoneve tė ndryshme tė botės, Evropė Qendrore dhe Lindore (ku dominon bota e krimit), Evropė Perėndimore, SHBA, Afrikė, Amerikė Qendrore dhe Jugore, Lindje e Afėrt dhe e Largėt. Kriminaliteti i kėsaj organizate ėshtė tashmė nė gjendje tė konkurrojė ose tė bashkėpunojė nė barazi tė plotė me organizatat kriminale ndėrkombėtare mė tė fuqishme.

“CERNOJ”

Ėshtė organizata mafioze ruse mė e frikshme e gjithė Evropės. Ajo funksionon nė Britaninė e Madhe, Zvicėr, Izrael, Montekarlo e deri nė SHBA. Trafiku i fėmijėve ėshtė specialiteti i kėsaj organizate, por jo mė pak janė edhe vrasjet dhe ekzekutimet makabre. Kjo mafie ruse merret me shitjen dhe blerjen e foshnjave dhe shėrbimi i fshehtė gjerman thotė se ka tė dhėna se organet e fėmijėve lypsarė tė vrarė nga mafia ruse janė dėrguar me
dokumente tė falsifikuara nė klinikat e vendeve perėndimore pėr t’u pėrdorur pėr transplant organesh. Ky ėshtė specialiteti, por jo mė pak i rėndėsishėm ėshtė trafiku i armėve dhe drogės.

“TRIAD”

Nė shqip do tė thotė treshe, ėshtė organizata mė e fuqishme mafioze pėr trafikun e drogės. “Triad”-a kineze ėshtė marrė si shembull konkurrimi pėr mafien ruso-aziatike. Anėtarėt e kėsaj organizate kanė instaluar baza operative pėr trafikimin e heroinės nė Hong Kong, Singapor dhe Bangkok. Fillesat e kėsaj organizate mund tė themi qė janė mė tė lashtat nė krahasim me tė gjitha mafiet e tjera, ato datojnė qė nė vitin 1760. Por megjithėse kjo organizatė ka shekuj qė ėshtė krijuar, veprimtaria e saj kriminale ka nisur nė vitin 1911, kur ėshtė kryer edhe vrasja e parė nga anėtarėt e saj. Ėshtė po aq e frikshme sa mafia perėndimore.

“CARTEL”

Ėshtė cilėsuar si organizata mė e fuqishme nė trafikun e kokainės. Kjo organizatė mafioze ėshtė formuar nė vitet 1970-1980 nga Madellin Cartell nė Kololumbi. “Kartelet” kolumbiane janė rrjeti mė i fuqishėm i transportit tė kokainės jugamerikane, tė destinuar pėr tregun evropian dhe atė tė ish-Bashkimit Sovjetik, pėr tė cilin SHBA shėrben si pikė tranziti. Kohėt e fundit ėshtė vėnė re se me kėtė organizatė tė fuqishme mafioze ka lidhje edhe e ashtuquajtura mafie shqiptare. Por jo aq sa mafia ruso-aziatike. Ndėrsa deri dje Kolumbia ishte prodhuesja numėr njė e substancave narkotike, tashmė po konkurrohet nga Rusia.

“IZMAJLOVO”

Nė mafien ruse nuk mungojnė shembujt tė lidhjes sė ngushtė ndėrmjet pushtetit politik dhe strukturave mafioze, tė zbuluara nga hetimet ligjore. I tillė ėshtė rastin Aleksej Iljusenko, ish-Prokurorin e Pėrgjithshėm, i akuzuar se ka favorizuar shoqėrinė e naftės “Balkan Trading”. Do tė mund tė pėrmendej edhe lidhjet ndėrmjet ish-zv.kryeministri Oleg Soskovec dhe ish-ministri i Sportit Samil Tarpisev me grupin kriminal “Izmajlovo” dhe me vėllezėrit Cernoj (me tė cilėt Aleksandr Lebev kishte lidhje), lidhjet e Aleksandr Korzakov, ish-shef i Shėrbimit tė Sigurimit Presidencial, tashmė tė cituarin Fondacioni Kombėtar i Sportit.

“MAZUTKINO”

Ėshtė njė organizatė ruso-aziatike qė merret kryesisht me trafikun e armėve, drogės, gurėve tė ēmuar dhe qenieve njerėzore. Rrjeti i saj ėshtė i shtrirė nė Poloni, Austri, Gjermani, Lihtenshtein, Zvicėr, Montekarlo, Itali, SHBA, etj. Nga faktorėt konkurrues dhe frenues tė mafies ruso-aziatike, si njė nga protagonistėt kryesor nė tregun e heroinės ėshtė ekspansioni galopant i kultivimit tė bimės sė hashashit nė vendet ish-sovjetike tė Azisė Qendrore (vlerėsohet se nė kėtė zonė, kryesisht nė Uzbekistan, Taxhikistan dhe Kirgistan ka tre milionė hektarė tė mbjella me hashash, qė kontrollohet nga organizatat mafioze lokale).

FAMILJA E “MAFIES SĖ ZEZĖ”, SHBA

U krijua nga Demetrius Flenory dhe vėllai i tij, Terry. Kjo bandė e filloi aktivitetin e saj kriminal duke shitur doza tė vogla kokaine nė rrugėt e Detroitit gjatė viteve ’80 dhe pėrfundimisht u zhvillua brenda gjithė vendit dhe jashtė SHBA-sė. Investigimi dyvjeēar i federalėve konkluduan se anėtarėsimi i saj ėshtė gjithėpėrfshirės. Banda ka marr goditjen e saj mė tė madhe nė vitin 2005, ku gjatė njė aksioni tė DEA (strukturė policore amerikane) u arrestuan 30 persona qė dyshohej tė ishin pjesė e “Familjes sė Mafias sė Zezė”, si dhe njė sasi prej 9.5 kilogramė heroinė, dhe 10 milionė dollarė.

“MAFIA E ZEZĖ”, FILADELFIA

Nė vitet 1980 disa tė rinj tė afėrm me njėri-tjetrin krijojnė grupin “Mafia e tė rinjve zezakė”. Ajo kontrollonte gangsterėt xhamajkanė, tė cilėt kishin kontrollin e trafikut tė kokainės nė Filadelfia tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Njėsoj si mė tė vjetrit, ata ishin tmerrėsisht tė dhunshėm dhe tė mėsuar me frikėsimin e dėshmitarėve dhe vrasjeve. Lideri i saj, Aaron Jones ka vdekur nė Pensilvani. Pjesa tjetėr qė ngeli e “Mafias sė zezė” shpesh bashkėpunonte me mafian italiane tė Filadelfias. Kryesisht mafiat amerikane kanė qenė tė dhunshme dhe fusha kryesore ku vepronin ishte pikėrisht trafiku i drogės.

MAFIA TURKE

Ėshtė quajtur si njė organizatė kriminale shumė e fuqishme. Mafia turke ka pasur nė kontroll njė pjesė tė madhe tė trafikut tė heroinės nė tė gjithė botėn. Mafia turke disa herė ka qenė bashkėpunėtore me mafian ruse, dhe pak me mafian italian. Ashtu si organizatat simotra edhe mafia turke operonte mė tepėr nė trafikimin e lėndėve narkotike, por edhe tė “mishit tė bardhė”, siē njihet nė gjuhėn e mafias. Madje sipas disa raporteve, vetėm tetė vjet mė parė nė Stamboll operonin nga organizata e mafies turke 200 gangsterė. Kontrolli i mafias turke arrinte deri nė lindjen e mesme, dhe disa herė edhe deri nė vendet aziatike.

“MAFIA IRLANDEZE”

Banda irlandeze ėshtė njė nga organizatat mė tė vjetra kriminale nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, dhe ka ekzistuar qė nga fillimi i shekullit tė 19 deri nė ditėt e sotme. Origjina e saj ishte nė lagjen amerikanė tė irlandezėve, dhe mė pas banda irlandeze u pėrhap nė tė gjitha qytetet kryesore tė Amerikės, duke pėrfshirė Boston, Neė Yorl, Ēikago, Neė Orleans, Filadelfia dhe Atlantik Siti. Gjithashtu aktiviteti i saj ishte shtrirė edhe nė Kanada e quajtur si banda e vdekjes sė Montrealtit. Ajo ishte bota e krimit. Historia e mafies irlandeze pėrfshin edhe qytetet e Irlandės, Anglisė dhe Skocisė.
avatar
benardi

77


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mafia

Mesazh  Odin prej 09.04.12 16:42

Historia e plotė e mafias



Si lindi mafia nė Siēili nga feudalėt mesjetarė, si u kthye mė pas nė “Cosa Nostra”.


Cilat janė 20 familjet mafioze mė tė mėdha nė botė, kodi i nderit pėr anėtarėt e “Cosa Nostra”-s dhe formula e betimit tė mafiozėve dhe struktura e tyre.
Pse Toto Riina ėshtė bosi i madh i “Cosa Nostra”-s, historia e Falkones dhe Borselinit, dy miqtė qė u ekzekutuan nga mafia.
Kėto e shumė tė tjera nė njė suplement tė jashtėzakonshėm nė 5 faqe pėr mafian.

Mafia ėshtė njė term shumė i pėrhapur nė botė pėr tė pėrkufizuar organizata kriminale. Analizat moderne tė kėtij fenomeni e cilėsojnė mafinė si “organizatė pushteti”, duke vėne nė dukje se ekzistenca e saj nuk varet nga tė ardhurat e shumta nga veprimtaritė e saj ilegale, por nga bashkėpunėtorėt qė kanė pozita nė institucione tė ndryshėm shtetėrore sidomos politikanė.

Etimologjia e emrit

Termi mafia u pėrdor fillimisht Sicili pėr tė pėrkufizuar organizatėn “Cosa Nostra”. Mendohet se fjala mafia mund tė ketė disa origjina etimologjike: Ndoshta vjen nga fjala arabe Ma-Hias qė do tė thotė “fortėsi”, duke e lidhur me fuqinė e anėtareve tė kėsaj organizatė. Njė hipotezė tjetėr ėshtė prejardhja nga fjala arabe mu’afak, “mbrojtje ndaj te dobėtit”, ndėrsa prejardhja mė e mundshme e kėsaj fjale mendohet te jeta nga dialekti toskan ku fjala “maffia” do te thotė “mjerim”.

Sipas Xhuzepe Pitrč, njė prej historianeve mė tė shquar italianė tė traditės popullore, termi mafia ka qenė shumė i pėrhapur nė zhargonin e njė pjesė tė Palermos dhe ishte sinonim i bukurisė dhe trimėrisė.

Pėr herė tė parė fjala mafia ka hyre zyrtarisht nė fjalorin italian nė 1863, kur regjisoret di Giuseppe Rizzotto e Gaetano Mosca vunė nė skene “Mafiusi di la Vikaria”, njė dramė qė u pėrkthye nė italisht, nė gjuhėn napolitane duke mundėsuar kėshtu pėrhapjen e kėtij termi nė tė gjithė territorin italian.

Nė dramėn e sipėrpėrmendur kamorristi, ishte njė “burrė nderi”, qė hynte nė njė organizatė pėr tė pasur mė shumė pushtet dhe superioritet. Mafia pėrmendet pėr herė tė parė nė prill tė 1965 nė njė dokument zyrtar tė nėnshkruar nga prefekti i Palermos nė atė kohė, Filippo Gualtiero.

Qė nga ajo kohė kjo fjalė vazhdoi tė hasej gjithnjė e mė shumė nė fjalorin e pėrditshėm dhe dokumenta tė ndryshėm zyrtare. Shpesh Mafia shoqėrohej nga njė pėrkufizimi i shkurtėr “organizatė kriminale” me rrėnje tė thella nė shoqėrinė siciliane.

Mafia pėrshtat sjellje tė bazuara nga njė model tė ekonomisė sė shteti por ėshtė paralele dhe e nen. Organizatat mafiozen nxjerrin fitime tė mėdha ekonomike duke ushtruar veprimtari tė jashtėligjshme si: trafik, falsifikime, kontrabande dhe prostitucioni.

Organizatat Mafioze


Disa nga organizatat mafioze qė veprojnė nė Itali janė :

Cosa Nostra – Siēili

Ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI megjithatė lindja e kėsaj organizatė i atribuohet viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore kur amerikanėt ndihmuan ringritjen e Mafie-s nė Si ēili. Shumė bossė italo-amerikanė, tė burgosur nė SHBA (si Lucky Luciano e Vito Genovese sa pėr tė thėnė ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA, dhe u lanė tė lirė nė mėnyrė qė ti siguronin mbėshtetje nė Itali aleatėve. Sipas disa tė dhėnave mė tė fundit nga ‘Eurispes rezulton se Cosa Nostra fiton ēdo vit 8 milion euro nga trafiku i drogės, 2.841 milion nga investimet pėr pastrim parash, 176 milioni nga prostitucioni, 1.549 milioni trafiku i armėve dhe 351 milioni nga gjobėvėniet duke pasur nė total njė xhirim paraje prej 13 miliardė euro.

Camorra-Napoli

Kjo organizate ėshtė themeluar nga mesi shek XVI. Fjala Camorra dikur kishte kuptimin e njė takse qė paguhej nga pronarėt e lokaleve pėr tė siguruar mbrojte. Me kėtė pėrkufizim rezulton dhe nė dokumentet e para ku kjo fjalė ėshtė hasur. Kėto tė dhėna i pėrkasin Mbretėrisė sė Napolit dhe datojnė 1735.

La Camorra aktualisht vepron nė 111 vende (pėrfshirė kėtu qytete dhe provinca), struktura e saj ėshtė e ngjashme me atė tė Cosa Nostra ku ēdo familje zotėron njė zonė tė caktuar. Sipas disa tė dhėnave mė tė fundit nga “Eurispes” rezulton se ēdo vit Camorra fiton 7.230 milion euro nga trafiku i drogės, 2.582 milion nga investimet pėr pastrim parash, 258 milioni nga prostitucioni, 2.066 milioni trafiku i armeve dhe 362 milioni nga gjobėveniet duke pasur nė total njė xhirim paraje prej 12,5 miliard euro.

Pėrveē Kamorrės dhe Cosa Nostra-s nė Itali veprojnė dhe disa organizatat tė tjera mafioze ku mund tė pėrmendim:

-Ndrangeta – Calabria

-Sakra Korona Unita – Pugliam Mafia e Katėrt

-Stidda – Siēilia

Disa nga organizatat mafioze mė tė njohura nė botė janė:

Organizatsya – Ish Bashkimi Sovjetik

Kjo organizatė e cila vepron edhe sot, i ka fillimet qė nė kohėn e ish Bashkimit Sovjetik dhe ndahet nė tre nivele:

- Grupe tė vogla tė pėrbėra nga 10-15 persona, tė pavarur nė mėnyre direkt nga krerėt e mafias.

- Brigadat e mėdha qė pėrbehen 200-300 persona tė cilėt drejtojnė grupet e vogla.

- Dhe tė ashtuquajturit “Vjedhėsit e ligjit” qė janė rreth 150 veta. Ata kanė pushtet ekonomik dhe politik. Duke qenė sė shumica janė avokate, mjeke, inxhiniere dhe politikane ata janė tė afte tė realizojnė projekte dhe operacione financiare me shifra stratosferike.

-Mafia Ruse merret mė shumė me trafik droge dhe armesh dhe ėshtė e shtrirė nė tė gjithė Evropėn Lindore pa harruar dhe shtete si Franca, Zvicra dhe Italia

Yakutsa – Japoni

Ēdo bandė mafioze nė Japoni quhet yakuza por drejtohet nga krerė tė ndryshėm. Nė traditėn e saj spikasin rituale shumė tė vjetra si:

-Sakazukishiki, ceremonia e pranimit tė ēdo anėtari tė ri i cili betohet pėr besnikėri dhe devotshmėri duke pire sakė nga gota e kryetarit.

-Irezumi – tatuazhi i cili duke qenė sė ėshtė i ndryshėm pėr ēdo bande dėshmon pėrkatėsinė e anėtareve tė bandave.

-Yubitsume – prerja e gjymtyrėve.

-Nė tė tre ceremonitė e sipėrpėrmendura protagoniste janė oyabun (kapo), kobun (vartėsit).

Nė rast se dikush tradhton duhet qė ti paraqitet shefit dhe nė prani tė pjesės tjetėr tė bandės tė presė gishtin e tij, dhe ta ofrojė atė tė mbėshtjelle nė njė shami tė bardhė. Nė rast sė ky veprim kryhet atėherė fajtori falet por nė rast tė kundėrt atij i prihet koka nga vete kryetari.

Cosa Nostra amerikane


U themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye:

-Emigrimi ne SHBA i njė numri tė madh italianėsh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marrė me krime.

Por edhe pėr shkak se shumė mafioze nga Si ēilia pėr ti shpėtuar ligjit nė Itali u detyruan tė shkonin nė SHBA. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati zoti Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste i cili i persekutoi pėr njė kohė tė gjatė.



Zhvillimi i Cosa Nostra-s Amerikane mendohet tė ketė ardhur pėr njė sėrė arsyesh nder tė cilat mund tė citojmė.

Trajtimi i keq i shteti amerikan ndaj emigrantėve italianė tė cilėt duke mos pasur asnjė lloj mbėshtetje financiare ishin tė detyruar tė kryenin aktivitete ilegale. Ligjet amerikane tė viteve ‘30 qė ndalonin alkoolin duke bėrė qė kontrabanda e tij tė kishte njė pėrhapje tė madhe nė territorin amerikan.

Kjo organizatė varej nė mėnyre tė drejt pėr drejte nga Cosa Nostra Si ēiliane dhe janė pesė familjet nė Amerikė qė mbanin kontakt tė ngushtė me krerėt nė Itali: familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy tė fundit marrin pjesėn mė tė madhe tė fitimeve

Organizata tė tjera mafioze qė veprojnė nėpėr Evropė janė:

1. Mafia shqiptare

2. Mafia turke

3. Mafia nigeriane

4. Mafia bullgare

5. Pa harruar kėtu narkotrafikantėt kolumbianė dhe Triadėn e njohur kineze.

Formula e betimit tė mafiozėve dhe struktura e tyre

“U djegsha si kjo figurė e shenjtė e spėrkatur me gjakun tim, nėse tradhtoj betimin tim”. Kjo ėshtė fraza pėrmbyllėse e formulės sė betimit, e gdhendur nė kodin mafioz. Nuk ėshtė synim i ēdokujt qė tė bėhet pjesė e mafies, por nė “botėn e nėndheshme” ka rregulla po aq tė forta sa mbi dhe. Mjafton tė pėrmendim se anėtarėt e rinj duhet tė jenė patjetėr deri nė 7 breza italianė, nuk duhet tė kenė asnjė lloj lidhjeje, as farefisnore dhe as miqėsore me policinė apo prokurorinė, nuk duhet tė jenė homoseksualė, nuk duhet tė shkojnė me gratė e tė tjerėve, etj.

Rregullat

Nuk mjafton vetėm “dėshira e mirė” pėr t’u bėrė pjesė e mafies, a mė saktė e “Cosa Nostra”-s. Pėrveē aftėsive tė caktuara qė duhet tė ketė njė person qė tė mund tė rekrutohet nga familja, ai duhet gjithashtu tė kalojė dhe njė sėrė provash. E fundit e kėtyre provave ėshtė prova e zjarrit, e cila aplikohet gjatė betimit. Nė “Cosa Nostra” aplikohet njė kod i tėrė nderi, i cili shėrben si rregullator i organizatės.

Rregullat pėrbėrėse tė kodit tė nderit janė bėrė tė njohura ndėr vite nga tė penduarit e mafies. Nė njė sentencė tė dhėnė nga Tommaso Buscetta-s, njė prej anėtarėve tė parėve qė ka thyer Omerta-n (kodi i heshtjes) ndėr shumė ligjet e pashkruara qė rregullojnė sjelljen mafioze ėshtė dhe detyrime pėr tė thėnė gjithnjė tė vėrtetėn kur flitet mes “burrave tė nderit”. Jeta e “Cosa Nostra”-s (fjala mafie ėshtė njė term letrat qė nuk pėrdoret nga anėtarėt e kėsaj organizate) ėshtė e disiplinuar nga rregulla tė ashpėr tė pashkruar, por tė paraqitura gojarisht, tė cilėt rregullojnė organizimin dhe funksionimin e tėrė organizatash.

Ligjet e pashkruara dhe kodet e “Cosa Nostra”-s janė bėrė herė pas herė tė ditura nga tė penduarit qė vijnė prej kėtyre radhėve.

Riti i anėtarėsimit

Njė anėtar i mundshėm i “Cosa Nostra”-s, para betimit ndiqet me kujdes dhe testohet pėr tė parė nėse ėshtė i pėrshtatshėm pėr t’u bėrė pjesė e organizatės. Pasi testohet ai ēohet nė njė vend tė veēuar nė prezencė tė tre “burrave tė nderit” tė familjes, ku mė i vjetri prej tyre i thotė se mafia ka pėr qėllim tė mbrojė tė dobėtit dhe tė eliminojė fėlliqėsitė.

Shpohet gishti i dorės sė kandidatit dhe gjaku hidhet nė imazh tė shenjtė. Mė pas imazhit i vihet flaka dhe anėtari i ardhshėm i mafies duhet ta mbajė nė duar flakėn deri sa tė fiket krejtėsisht duke u betuar, ndėrkohė qė do t’u qėndrojė besnik parimeve tė “Cosa Nostra-s” dhe duke pranuar solemnisht: “U djegsha si kjo figurė e shenjtė e spėrkatur me gjakun tim, nėse tradhtoj betimin tim”. Pas betimit, dhe vetėm atėherė, “burri i nderit” prezantohet me kreun e familjes, sė cilės do t’i pėrkasė.

Organizimi

Celula e parė ėshtė e pėrbėrė nga “familja”, njė strukturė me bazė territoriale qė kontrollon njė zonė tė qytetit apo njė qendėr tė tėrė tė banuar, nga ku merr dhe emrin.

Familja ėshtė e pėrbėrė nga “burra nderi” ose “ushtarė” tė koordinuar dhe udhėhiqet nga njė shef i zgjedhur i quajtur edhe “pėrfaqėsuesi”, i cili pasohet nga njė “zv/shef” dhe nga njė ose mė shumė “kėshilltarė”. Nėse ngjarje tė rastit bėjnė tė pamundur zgjedhjen normale tė shefit nga anėtaret e familjes, “komisioni” organizon emėrimin e “anėtarėve tė kėshillit” qė tė administrojnė pėrkohėsisht familjen deri nė kohėn e zgjedhjeve nė normale.

Aktiviteti i familjeve koordinohet nga njė organizėm kolegjial i quajtur “komisioni” ose “kupola”, ku bėjnė pjesė pėrfaqėsuesit e tre a mė shumė familjeve tė afėrta. Komisioni drejtohet nga njėri prej pėrfaqėsuesve tė familjeve. Komisioni ka njė rreze veprimi tė gjerė, si dhe ka detyrėn pėr tė siguruar respektimin e rregullave tė “Cosa Nostra”-s brenda secilės familjeje, e mbi tė gjitha, tė zgjidhė konfliktet ndėrmjet familjeve.

Formula e betimit tė “Cosa Nostra”-s

Personi qė kėrkon tė anėtarėsohet mban nė duar njė imazh tė shenjtė, e spėrkat me gjakun e njė prej gishtave tė tij, i vendos zjarrin dhe mė pas e mban nė duar deri sa fiket duke pėrsėritur formulėn e betimin.

“Betohem se do tė respektoj “barrėn e heshtjes”. Nuk do tė zbuloj para tė huajve anėtarėsimin tim dhe as sekretet e “Cosa Nostra”-s. Nuk do tė bėj pyetje tė tepruara dhe nuk do tė bėhem kurrė kurioz pėr asgjė. Do tė mjaftohem me ato qė di vetė dhe ato qė mė thoni ju. Do tė them gjithmonė tė vėrtetėn pėr tė gjitha ato ēėshtje qė kanė tė bėjnė me “Cosa Nostra”-n. Nuk kam dhe nuk do tė kem asnjėherė lidhje me policinė. U djegsha si kjo figurė e shenjtė e spėrkatur me gjakun tim, nėse tradhtoj betimin tim”.

Kodi i nderit pėr anėtarėt e “Cosa Nostra”-s


1. Celula e parė ėshtė e pėrbėrė nga “familja”, njė strukturė me bazė territoriale qė kontrollon njė zonė tė qytetit apo njė qendėr tė tėrė tė banuar, nga ku merr dhe emrin.

2. Familja ėshtė e pėrbėrė nga “burra nderi” ose “ushtarė” tė koordinuar dhe udhėhiqet nga njė shef i zgjedhur i quajtur edhe “pėrfaqėsuesi”, i cili pasohet nga njė “zv/shef” dhe nga njė ose mė shumė “kėshilltarė”.

3. Nėse ngjarje tė rastit bėjnė tė pamundur zgjedhjen normale tė shefit nga anėtaret e familjes, “komisioni” organizon emėrimin e “anėtarėve tė kėshillit” qė tė administrojnė pėrkohėsisht familjen deri nė kohėn e zgjedhjeve nė normale.

4. Aktiviteti i familjeve koordinohet nga njė organizėm kolegjial i quajtur “komisioni” ose “kupola”, ku bėjnė pjesė pėrfaqėsuesit e tre a mė shumė familjeve tė afėrta.

5. Komisioni drejtohet nga njėri prej pėrfaqėsuesve tė familjeve. Komisioni ka njė rreze veprimi tė gjerė, si dhe ka detyrėn pėr tė siguruar respektimin e rregullave tė Cosa Nostra-s brenda secilės familjeje, e mbi tė gjitha, tė zgjidhė konfliktet ndėrmjet familjeve.

6. Jo mė pak tė rėndėsishme janė rregullat qė disiplinojnė “rekrutimin” e “burrave tė nderit” dhe ēėshtjeve tė sjelljes sė tyre.

7. Kėrkesat pėr rekrutim janė: dhuntia e guximit dhe mungesa e mėshirės; njė situatė familjare transparente, e mbi tė gjitha mungesa e lidhjeve tė ēdo lloji me policinė.

8. Prova e guximit nuk u kėrkohet atyre personazheve qė shėrbejnė si pėrfaqėsues. Sipas njė shprehjeje tė Salvatore Contorno-s, anėtar i penduar i Cosa Nostra-s, kėtu bėjnė pjesė “fytyra e pastėr” e mafies, pra profesionistėt, administratorėt publikė, sipėrmarrėsit, tė cilėt pėrgjithėsisht nuk pėrfshihen nė veprime kriminale.

9. Personi qė tė dhėnat e pėrdorura mė lart afrohet me kujdes pėr t’i testuar disponueshmėrinė pėr t’u bėrė pjesė e shoqėrisė. Me tė marrė pėlqimin, anėtarėsimi i rishtarit kryhet nė njė vend nė natyrė. Nė prezencėn e tė paktėn tre burrave tė familjes, ku do tė bėjė pjesė, zhvillohet ceremonia e betimit pėr besnikėri ndaj Cosa Nostra-s.

10. Personi nė fjalė mban nė duar njė imazh tė shenjtė, e spėrkat me gjakun e njė prej gishtave tė tij, i vendos zjarrin dhe mė pas e mban nė duar deri sa fiket duke pėrsėritur formulėn e betimin qė pėrmbyllet me frazėn: “U djegsha si kjo figurė e shenjtė nėse tradhtoj betimin tim”.

11. Statusi i “burrit tė nderit” me t’u pėrftuar pėrfundon vetėm nė vdekje; mafiozi, cilado qofshin rrethanat e jetės sė tij, a kudo tė banojė, nė Itali a jashtė, mbetet gjithnjė i tillė.

12. “Burri i nderit”, pasi tė ketė mbaruar betimin, fillon tė njohė sekretet e Cosa Nostra-s dhe tė hyjė nė kontakt me anėtarėt e tjerė. Vetėm familja Korleone e dhe ajo e Resuttana-s nuk ua kanė bėrė tė ditur asnjėherė zyrtarisht emrat e anėtarėve tė tyre, shefave tė familjeve tė tjera.

13. Nė ēdo rast, njohja e “burrit tė nderit” me faktet e Cosa Nostra-s, varet rrėnjėsisht nga grada qė ai do tė ketė nė organizatė, nė kuptimin qė sa mė lart tė jetė aq mė tė mėdha janė mundėsitė qė ai tė mėsojė fakte dhe tė hyjė nė konkakt me “burra nderi” tė familjeve tė tjera.

14. Ēdo “burrė nderi” ėshtė i detyruar tė respektojė “barrėn e heshtjes”: nuk mund t’i zbulojė tė huajve anėtarėsinė e tij nė mafia dhe aq mė pak sekretet e Cosa Nostra-s; ky ėshtė mbase rregulli mė i hekurt i Cosa Nostra-s.

15. Brenda organizatės, llafet e tepėrta zakonisht nuk ēmohen: qarkullimi i lajmeve ėshtė i reduktuar nė minimumin e domosdoshėm dhe “burri i nderit” duhet tė pėrmbahet pėr tė mos bėrė pyetje tė tepėrta sepse kjo ėshtė shenjė e kuriozitetit tė pavend dhe ēon nė lindjen e dyshimeve ndaj personit nė fjalė.

16. Kur burrat e nderit flasin mes tyre pėr ēėshtje qė kanė tė bėjnė me Cosa Nostra-n kanė detyrim absolut pėr tė thėnė tė vėrtetėn dhe kur bėhet fjalė pėr “burra nderi” tė familjeve tė ndryshme ėshtė mirė qė tė asistojė nė bisedė njė i tretė qė mund tė konfirmojė pėrmbajtjen e bisedės.

17. Kush nuk thotė tė vėrtetėn pėson sanksione tė rėnda qė variojnė nga pėrjashtimi e deri nė vdekjen e personit nė fjalė.

18. Kėto koncepte janė tė njė rėndėsie themelore pėr tė vlerėsuar deklaratat e kryera nga “burrat e nderit”, pra nga anėtarėt e Cosa Nostra-s dhe pėr tė interpretuar sjelljet dhe bisedat.

Toto Riina, bosi i madh i “Cosa Nostra”-s

Salvatore Riina fillon tė bėhet shumė i pushtetshėm pas rėnies sė bosit tė “korleonezėve”, Luciano Lixho, i cili arrestohet nė maj tė vitit l974.

Pushteti i Don Totos, sikundėr zbulojnė disa tė penduar, arrin deri nė SHBA, ku nė pak vite bosi korleonez ja arrin tė lidhė aleanca me disa nga “familjet” mė tė pushtetshme tė “Cosa Nostra”-s amerikane.

Pėr pushtetin e Riinas fliste nė hetimet e tij edhe prokurori Xhovani Falkone. Kėtė e bėn pas rikthimit nga udhėtimi i shkurtėr nė SHBA, ku kishte shkuar pėr tė takuar prokurorin e Neė Yorkut, Rudolf Xhuliani dhe prokurorin e Manhattanit, Ricard Martin.

“Por shefi i “Cosa Nostra”-s nuk ishte mė Luciano Lixho, por Salvatore Riina. Ėshtė ai, qė nga vendi i arratisjes, drejtonte trafikėt mė tė mėdha tė drogės nė gjysmėn e Botės. Dhe ėshtė gjithmonė ai prapa ēdo ngjarje tė pėrgjakshme”, kishte thėnė Falkone. Hetuesit shpjegojnė shkallėn e ngjitjes zyrtare tė Toto Riina-s nė majat e Cosa Nostras, e cila arrin kulimin nė vitin l981. Ėshtė viti i fillimit tė luftės sė familjeve mafioze me njėra-tjetrėn pėr pushtet.

Mėnyrat e vrasjeve qė kryen mafia, armėt qė pėrdorin

Kanė pėr detyrė tė pajisen me tė gjitha armėt e nevojshme, tė realizojnė skemat e pėrkryera pėr ekzekutime tė pėrgjakshme, por e rėndėsishme ėshtė qė gjithēka tė pėrfundojė ashtu siē e kanė llogaritur ata. Rėndėsi ka qė ai person qė ka tentuar tė shkelė nė rrugėn e familjeve tė mėdha tė “Cosa Nostra”-s t’i mbyllė sytė njė herė e pėrgjithmonė.

Organizimi ėshtė i pėrkryer, armėt gjithashtu dhe janė tė rralla rastet kur aksioni i vrasjeve nga mafiozėt kanė dėshtuar. Betimi i tyre duhet tė shkojė nė vend dhe bosi i bosėve duhet tė marrė pa tjetėr lajmin qė objektivi i vėnė nė shėnjestėr ėshtė vrarė. E nė fakt kėshtu ndodhi fillimisht me Pio La Torre-n, i cili u ekzekutua nga dy persona me dhjetėra plumba pistolete.

Edhe Xhovani Falkone i mbylli sytė pėrgjithmonė bashkė me gruan e tij, por me njė mėnyrė tjetėr. Toto Riina urdhėroi vrasjen e tij, por nė njė mėnyrė ēnjerėzore. Njė minė me telekomandė e shndėrroi nė gėrmadhė vendin ku po kalonte makina e tij. E vetėm pak javė mė pas u “hoq qafe” edhe kolegu e miku i tij mė i ngushtė, Paolo Borselino. Toto Riina dhe Salvatore Biondina urdhėruan vrasjen e Borselinos bashkė me 5 oficerė policie.

Vrasjet brenda mafies

Prishja e aferave, konkurrenca, apo edhe dėshira pėr tė ulur dikė e pėr tė zėnė vendin e tij, bėnė qė shumė bosė tė mafies nė vitet ’80 tė “hiqnin qafe” njėri-tjetrin. Nė atė kohė kishte shumė rivalitet mes tyre, kryesisht nė familjen Korleone.

Padyshim jo vetėm vrasjet e njerėzve tė shtetit, kryesisht tė drejtėsisė, u cilėsuan tė bujshme nė Amerikė. Me njė bujė tė jashtėzakonshme u shoqėruan edhe ekzekutimet e njerėzve tė pushtetshėm, por qė nuk ishin pjesė e shtetit. Ishin bosė tė mafies.

I tillė ishte edhe Mikele Nevarra, bosi i familjes Korleoneze apo edhe Mikele Kavataio e mė vonė edhe Stefano Bontada i “Cosa Nostra”-s amerikane, tė cilėt u ekzekutuan nga rivalė tė tyre.

Falkone e Borselini, dy miqtė qė u ekzekutuan nga mafia

Xhovani Falkone dhe Paolo Borselino ishin lindur nė Scicili, aty ku integroheshin kasaphanat e luftės. Tė dy jetėt e tyre gėrshetoheshin shpejt, si tė ishin manjetike, qė as tritoli i mafies nuk arriti t’i ndante dot.

Padurim i tyre pėr t’u ndeshur me gjithēka qė ishte e pa drejtė, ēdo ditė sa vinte e rritej. Padurim pėr t’u ndeshur me gjithēka qė cenohet, me kėtė pėrbindėsh qė quhet “Mafie”. E ndėrkohė, Xhovani, mė 23 maj 1992, vdes nė duart e Paolos.

Pranė trupit tė mikut, Paolo kishte pasur vetėm njė impresion, por tepėr tė fortė: “Duke e mbajtur me fytyrė tė kthyer ndaj meje Xhovani Falkonen, nė frymėmarrjen e fundit, mendova se bėhej fjalė pėr njė takim tė mėvonshėm me tė”. E nė fakt kėshtu ndodhi. 56 ditė pas vrasjes sė Falkones, ekzekutohet edhe Borselino.

Kodi


Nuk mjafton vetėm “dėshira e mirė” pėr t’u bėrė pjesė e mafies, a mė saktė e “Cosa Nostra”-s. Pėrveē aftėsive tė caktuara qė duhet tė ketė njė person qė tė mund tė rekrutohet nga familja, ai duhet gjithashtu tė kalojė dhe njė sėrė provash.

E fundit e kėtyre provave ėshtė prova e zjarrit, e cila aplikohet gjatė betimit. Nė “Cosa Nostra” aplikohet njė kod i tėrė nderi, i cili shėrben si rregullator i organizatės. Rregullat pėrbėrėse tė kodit tė nderit janė bėrė tė njohura ndėr vite nga tė penduarit e mafies.

Nė njė sentencė tė dhėnė nga Tommaso Buscetta-s, njė prej anėtarėve tė parėve qė ka thyer Omerta-n (kodi i heshtjes) ndėr shumė ligjet e pashkruara qė rregullojnė sjelljen mafioze ėshtė dhe detyrimi pėr tė thėnė gjithnjė tė vėrtetėn kur flitet mes “burrave tė nderit”.

Jeta e Cosa Nostra-s (fjala mafie ėshtė njė term letrash qė nuk pėrdoret nga anėtarėt e kėsaj organizate) ėshtė e disiplinuar nga rregulla tė ashpėr tė pashkruar, por tė paraqitura gojarisht, tė cilėt rregullojnė organizimin dhe funksionimin e tėrė organizatave. Ligjet e pashkruara dhe kodet e Cosa Nostra-s janė bėrė herė pas herė tė ditura nga tė penduarit qė vijnė prej kėtyre radhėve.

Mafia italo-amerikane

“Cosa Nostra” amerikane u themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e para. Ajo lindi pėr dy arsye: Emigrimi nė SHBA i njė numri tė madh italianėsh, midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marrė me krime.

Por edhe pėr shkak se shumė mafiozė nga Sicilia pėr t’i shpėtuar ligjit nė Itali u detyruan tė shkonin nė SHBA. Njė rol tė madh nė largimin e tyre pati Mori, prefekti i Palermos, gjatė periudhės fashiste, i cili i persekutoi pėr njė kohė tė gjatė. Kjo organizatė varej nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nga “Cosa Nostra” siciliane dhe janė 5 familjet nė Amerikė qė mbanin kontakt tė ngushte me krerėt nė Itali, familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino.

Lucky Luciano

Salvatore Lucania i njohur mė pas si Lucky Luciano, lindi nė Siēili, por familja e tij do tė vendosej pak kohė mė vonė nė Nju Jork. Shumė shpejt ai u bė mjaft i njohur nė botėn e mafies. Nė vitin 1935 ai njihej si bosi i bosėve, jo vetėm i Nju Jorkut, por i gjithė vendit.

Ai u arrestua dhe u dėnua 30-50 vjet nė ’36-n, por u lirua me kusht qė tė internohej nė Itali. Ai kishte aq shumė fuqi saqė shėrbimet sekrete tė marinės sė SHBA-sė kėrkuan ndihmėn e tij kur aleatėt vendosėn tė pushtonin Italinė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

20 familjet mafioze mė tė mėdha nė botė

Nuk kanė lidhje gjaku me njėri-tjetrėn, por mes tyre ekziston njė lidhje e fortė besimi, lidhja e mafias. Janė familje tė mėdha mafioze qė drejtohen nga bosė tė pushtetshėm, por qė tė gjithė kanė mbėshtetjen e “Cosa Nostra”-s, disa nė Itali dhe disa nė Amerikė. Gazeta “Tirana Observer” boton sot historitė, emrat dhe fotot e bosėve tė familjeve mė tė mėdha mafioze nė tė gjithė botėn. Nga familja “Mazara Del Vallo”, “Guadagna”, “Altofonte” nė Itali e “Gambino” e “Bonano” nė Amerikė. Vrasjet qė kanė organizuar dhe dėnimet qė kanė marrė bosėt mė tė mėdhenj tė “Cosa Nostra”-s,


1. Familja “MAZARA DEL VALLO”

Familja mė e madhe mafioze nė Itali, nė vitin 1970 ishte “Mazara Del Vallo”. Ajo drejtohej nga bosi Mariano Agata, 65 vjeē, i cili nė atė kohė kishte marrė emrin “Zoti i ligėsisė”. Ai zėvendėsoi bosin e vjetėr Mariano Licari, i cili gjithashtu mbahej mend si urdhėruesi mė i madh i vrasjeve nė atė kohė. Nė vitin 1985 Agata u mbėshtet me shumė forcė nga faktori “Korleone” dhe kthehet nė personin mė tė rėndėsishėm pėr Toto Riina-n.


2. Familja “ĒINISI”

Ėshtė cilėsuar si familja mė e madhe mafioze e “Cosa Nostra”-s amerikane. “Ēinisi” drejtohej nga Badalamenti Gaetano ose siē quhej ndryshe “Don Tano”. Ai filloi tė drejtojė kėtė familje menjėherė pas vrasjes sė ish-bosit Cesare Manzella, nė vitin 1963. Nė vitet ’70 dhe ’80, sė bashku me Stefano Bontadėn dhe Mikele Grekon kishin krijuar tė ashtuquajturėn “Triumvirat” tė “Cosa Nostra”-s. “Don Tano” u arrestua nė nėntor tė vitit 1984 dhe vuajti dėnimin nė SHBA derisa vdiq, nė vitin 2002, nė moshėn 79-vjeēare.


3. Familja “GUADAGNA”

Masakra e “Capacit” ka si autorė anėtarėt e familjes mafioze “Guadagna”, me nė krye bosin e saj, Pietro Aglieri, i njohur si “Gentleman-i i vogėl”. Ai u kthye nė drejtues tė kėsaj familjeje nė vitin 1988, menjėherė pas vrasjes sė Giovanni Bontade-s, falė edhe njė miqėsie me Toto Riina-n. Nė fillim tė vitit 1990 ai komandoi disa vrasje tė bujshme. Ėshtė arrestuar mė 6 qershor tė vitit 1997 dhe ėshtė dėnuar disa herė me burgim tė pėrjetshėm.


4. Familja “MANDAMENTO”

Njė ndėr bosėt mė tė fuqishėm tė “Cosa Nostra”-s italiane nė vitin 1999 ishte Agostino Badalamenti. Ai ishte nė krye tė familjes “Mandamento” nė varėsi direkte tė bosit tė bosėve Bernadro Provenzano. Nė vitin 1979, kur ishte vetėm 18 vjeē, ai u dėnua me 20 vjet burg, pasi u deklarua fajtor pėr disa vrasje nė provincėn e Mesinas. Por menjėherė pasi doli nga qelia, ai u kthye nė krye tė familjes “Mandamento”, duke u bėrė njė nga mafiozėt mė tė fuqishėm tė asaj kohe nė Itali.


5. Familja “GAMBINO”

Njė prej gangsterėve mė tė mėdhenj qė kanė sunduar nė Nju Jork, John Gotti, dėshironte gjithnjė qė tė bėhej njė njeri i menēur. Nė moshėn 16-vjeēare ai ishte pjesė e njė bande rruge tė njohur “Fulton-Rockaėay Boys” qė vidhte makina. Nė vitet ’70 ai u bė kapo i trupės “Bergin”, njė pjesė e familjes “Gambino”. Jashtė mase ambicioz, Gotti u pėrzje me drogė, gjė e ndaluar kjo nga familjet. Pas shumė tentativash, autoritetet arritėn ta dėnonin atė nė vitin 1992 pėr vrasje.


6. Familja “Bonano”

Joseph Bonano u largua nga Italia pėr shkak tė regjimit tė Musolinit nė vitin 1920. Fillimisht u ndalua nė Kubė pėr tė kaluar mė pas nė SHBA. Atje iu bashkėngjit mafies nė mėnyrė qė tė parandalonte Musolinin qė tė merrte Sicilinė. Ai u bė i fuqishėm nė Nju Jork. Planet e tij pėr tė eliminuar gjithė familjet rivale u kthyen kundėr tij, kur Bonano-n e rrėmbyen pėr 19 ditė deri sa ai pranoi tė hiqte dorė. Pėrpara se ai tė vritej nga Luciano, krijoi familjen “Bonano”, organin sundues mbi familjet mafioze nė gjithė vendin.


7. Familja “TOMMASO NATALE”

Salvatore lo Pi ēolo, i njohur si “Dhelpra e Bardhė” nė vitin 1980 u shndėrrua nė bosin mė tė fuqishėm tė “Cosa Nostra”-s dhe i dytė nė Sicili pas Bernardo Provenzano-s. Ai ishte bosi i familjes “Tommaso Natale” pas vitit 1970. Djali i tij, Sandro, 30 vjeē, u kthye nė bosin e dytė tė kėsaj familjeje nė vitin 1999. Pas 25 vitesh nė kėrkim nga drejtėsia italiane, ai arrestohet sė bashku me tė birin, mė 5 nėntor 2007.


8. Familja “BAGHERIA”

Bosi i pėrjetshėm i familjes mafioze “Bagheria” ishte 68-vjeēari Leonardo Greco. Ai zėvendėsoi kreun e kėsaj familjeje, Antonio Mineo, menjėherė pasi ai u vra nė vitin 1989. Nė vitin 1970 ai bashkėpunoi me Berdanrdo Provenzanon, kėshillat e tė cilit e ndihmuan edhe pėr drejtimin e kėsaj familjeje tė madhe mafioze. Si bos i kėsaj familjeje nė Sicili ai drejtoi trafiqet mė tė mėdha tė drogės, duke pėrfshirė kėtu “Pizza Connection dhe “Iron Toėer”.


9. Familja “RESUTTANA”

Gjatė viteve 1981-1983 “Resuttana” u kthye nė familjen mė tė madhe mafioze, duke u mbėshtetur fort nga “Korleone”-t. Kjo familje u drejtua nga Francesco Madonia ose siē quhej ndryshe “Don Ci ēio”, 80 vjeē. Ai u dėnua me vdekje pėr dhjetėra vrajeve tė kryera nė vitin 1986, por familja “Resuttana” filloi tė udhėhiqej nga trashėgimtari i tij, Diego. Nė fakt ai ishte vėllai i tij, i cili trashėgoi pushtetin dhe idetė e “Don Ci ēo”-s.


10. Familja “CALTANISSETTA”

Familja “Caltanissetta” nė vitin 1975 ishte familja mė e madhe mafioze nė provincėn me tė njėjtėn emėr. Ajo drejtohej nga Francesco di Cridtina, i cili vdiq nė vitin 1963 dhe trashėgimtari i tij, i biri Giuseppe di Cridtina, u shndėrrua nė bos tė saj duke u shndėrruar nė njeriun mė tė fuqishėm. Aq sa mori nofkėn “Tigri” dhe u bė bosi i bosėve. Ai u urrye shumė shpejt nga “Korleone”, pasi kishte mbėshtetur armikun e tyre Bontade, tė “Cosa Nostra”-s amerikane.


11. Familja “VALLELUNGA”

Vrasja e bosit tė familjes “Vallelunga”, Francesco Madonia, nė vitin 1978, vuri nė krye tė mafies tė birin e tij, Giuseppe-n, i njohur me nofkėn “Piddu”. Ai pati gjithmonė mbėshtetjen faktorin “Korleone”, i cili i dha fuqi edhe mė tė madhe, duke e shndėrruar nė njeriun mė tė pushtetshėm nė botėn e mafies nė atė periudhė. “Piddu” u arrestua mė 6 shtator tė vitit 1992 nė Veneto, ku kishte krijuar lidhje mjaft tė forta me familjet e tjera mafioze.


12. Familja “Trapani”

Njė nga familjet mė tė mėdha mafioze tė vitit 1982 ishte familja “Trapani”, e cila drejtohej nga bosi Salvatore Minore. Menjėherė pas vrasjes sė tij, kjo familje u fuqizua akoma mė shumė me ardhjen nė krye tė saj tė 67-vjeēarit Vincenzo Virga. Gjithēka i eci mė sė miri deri nė vitin 1990, kur bosi i saj u fut nė telashe tė mėdha me familje tė tjera mafioze. Virga u arrestua mė 21 shkurt tė vitit 2001, pas shumė vitesh qė ishte i shpallur nė kėrkim. Bosi i familjes u bė djali i tij, Pietro, 39 vjeē.


13. Familja “CORSO CALATAFIMI-ROĒELLA”

Familja mafioze “Corso Calatafimi-Roēella” pati kohėn e lulėzimit tė saj dhe u fuqizua sė tepėrmi kur drejtohej nga “Doktori”, siē quhej ndryshe Giuseooe Guttadauro. 56-vjeēari nga provinca e Trapanit, ishte bosi mė i fuqishėm i saj. “Corso Calatafimi-Roēella” pati njė mbėshtetje tė madhe edhe nga Provenzzano dhe dy familje tė tjera mafioze tė kėsaj province. Guttadauro u arrestua nė vitin 2002 dhe vendin e tij tashmė e ka zėnė 74-vjeēari Lorenzo di Fede.


14. Familja “MISTRETTA”

Familja mė e madhe mafioze e provincės sė Messina-s nė Itali, ishte familja “Mistretta”. Ajo u fuqizua sė tepėrmi duke u kthyer nė ortaken mė tė rėndėsishme pėr shumė familje tė mėdha mafioze nė kohėn kur drejtohej nga 58-vjeēari Sebastiano Rampulla, i njohur si “Xhaxha Bastiano”. Gjithashtu kjo familje u kthye ndėr mė tė rėndėsishmet e komisionit tė “Cosa Nostra”-s. Vėllai i bosit tė kėsaj familjeje, Pietro, u pėrfshi nė vrasjen e Falcone-s dhe u dėnua me burgim tė pėrjetshėm.


15. Familja “SAN MAURO CASTELVERDE”

“Babai i madh” ėshtė quajtur ndryshe bosi i familjes sė madhe mafioze “San Mauro Castelverde”, 82-vjeēari Giuseppe Farinella. Ai mori drejtimin e kėsaj pjesė shumė tė rėndėsishme tė “Cosa Nostra”-s italiane nė vitin 1975, menjėherė pas vrasjes sė babait tė tij, Mario Farinella, “babai i mirė i madh”. Kjo familje nėn drejtimin e Farinella-s kryente shėrbimet mė tė rėndėsishme tė “Cosa Nostra”-s. Toto Riina e kishte renditur kėtė familje ndėr tė parat pėr tė pėr nga rėndėsia.


16. Familja “BARRAFRANCA”

Nė provincėn e Enna-s nė Itali, nė vitin 1970 u fuqizua sė tepėrmi familja mafioze “Barrafranca”. Kjo familje u bė edhe mė e rėndėsishme pėr rrjetin e “Cosa Nostra”-s kur bos i saj ishte 55-vjeēari Raffaele Bevilacqua, ose siē quhej ndryshe “Gėnjeshtari”. Bosi i kėsaj familje u shndėrrua nė njeriun kyē tė mafias, nė kohėn kur bashkė me Provenzano-n filluan tė thurnin plane pėr tė hequr qafe Falkone-n dhe Borsellino-n.


17. Familja “SANTAPAOLA”

Familja mė e fuqishme mafioze e Catania-s nė Itali u shndėrrua familja “Santapaola” nė vitin 1994, kur drejtohej nga 45-vjeēari Umberto Di Fazio. Ai u kthye nė bos tė kėsaj familje menjėherė pas arrestimit tė Benedetto Santapaola-s, nė vitin 1993. Di Fazio krijoi lidhje tė forta me politikanė tė mėdhenjtė tė Italisė, duke e fuqizuar edhe mė shumė familjen qė ai drejtonte. Madje kjo familje nėn drejtimin e tij e shtriu rrjetin e saj edhe jashtė Italisė.


18. Familja “PORTO EMPEDOCLE”

Familja mafioze mė e madhe nė Sicili, nė vitin 1986 ishte familja “Porto Empedocle”, e cila drejtohej nga bosi i saj Luigi Putrone. 44-vjeēari kishte urdhėruar disa vrasje tė rėndėsishme nė atė kohė, si ato tė gjyqtarėve Seatta dhe Livatino dhe nė kėtė mėnyrė ishte shpallur nė kėrkim nga drejtėsia italiane. Madje ai u arrestua dhe nė vitin 1990 u dėnua me burgim tė pėrjetshėm. Ai ishte njė nga bosėt mė tė fuqishėm tė provincės sė Agrigento-s.


19. Familja “Pagliarelli”

Njė nga familjet mė tė vjetra mafioze tė Italisė, e cila daton qė nė vitin 1800, ishte familja “Pagliarelli”. Kjo familje drejtohej nga 46-vjeēari Giovani Motisi nė vitin 1993, i cili ishte nipi i Matteo Motisi-t qė u vra nė vitin 1998. Ky i fundit ishte personi mė i rėndėsishėm qė ka drejtuar kėtė familje dhe madje edhe pėr “Cosa Nostra”-n. Ishte personi mė i besuar i Riina-s dhe konsiderohej si bosi i dytė mė i fuqishėm i Palermos pas Lo Piēolo-s.


20. Familja “Altofonte”

Domenico Raēuglia, 39-vjeē, ėshtė konsideruar bosi mė i ri i familjeve mafioze. Ai ka qenė dhe ėshtė nė krye tė familjes “Altofonte” qė nga viti 1995. Ndėrkohė ai kishte mbėshtetjen e San Giuseppe Jato-s, i cili ishte njeriu mė i pushtetshėm i provincės sė Palermos nė atė kohė. Nė vitin 1990 ai zėvendėsoi Brusca-n nė krye tė “Mandamento”-s. Ai ėshtė cilėsuar si bosi mė i dhunshėm i tė gjitha kohėrave.
avatar
Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  Odin prej 01.06.12 19:24

Italia 20 vjet pas vrasjes sė Falkones, ja si ka ndryshuar mafia



20 vjet mė parė mafia vrau nė Siēili ndjekėsin mė tė famshėm tė mafies, gjykatėsin Xhovani Falkone. Por 20 vjet pas atentatit pikėrisht nė Palermo shumė gjėra kanė ndryshuar.

Kapaēi, njė nga periferitė e Palermos. Kėtu autostrada kalon nga qendra e qytetit nė drejtim tė aeroportit. Nė 23 maj 1992, nė orėn 17:57 kėtu shpėrthyen 500 kilogramė lėndė eksplozive, tė fshehura nė njė kanal ujėrash tė zeza nėn autostradė.

Fuqia e shpėrthimit goditi dy makina. Nė gėrmadha vdiq luftėtari mė i njohur dhe mė popullor i Italisė kundėr mafias, gjykatėsi Xhovani Falkone. Viktima tė atentatit ranė edhe gruaja e tij dhe tri truprojat.

Si arriti mafia tė godiste nė shenjė? Planet e lėvizjes sė Falkones asokohe mbaheshin sekret me shumė kujdes pasi konsiderohej shumė i rrezikuar. Falkone ishte kandidati me mė shumė shanse pėr postin e shefit tė policisė sė re anti-mafie dhe nė sajė tė punės sė tij ishin dėnuar qindra mafiozė.

Mafia kishte ndihmės

Leoluca Orlando ėshtė prej shumė vitesh kryetar i bashkisė sė Palermos; ai vetė ka qenė njė nga luftėtarėt pararojė kundėr krimit tė organizuar. Orlando thotė: mafia kishte ndihmės.

“Mafia e kreu atentatin. Por ku mafia vret njė gjykatės tė rangut tė Falkones atėherė ajo e di se ėshtė dikush nė aparatin shtetėror, qė e mbron. Mafia ėshtė kundėr shtetit, por njėkohėsisht ajo ėshtė edhe brenda tij. Ajo ėshtė kundėr bankave dhe punon brenda tyre. Ajo ėshtė kundėr kishės dhe brenda saj, ėshtė kundėr shoqėrisė dhe brenda saj. Pasi mafia vrau edhe gjykatėsin Paolo Borselino, lindi njė lėvizje qytetare e paparė deri atėherė. I mbėshtetur nga indinjata e kėtyre qytetarėve njė vit mė vonė unė u rizgjodha kryetar i bashkisė sė Palermos.”

Kėto dy atentate me eksploziv nė vitin 1992, kundėr gjykatėsve Xhovani Falcone dhe Paolo Borselino, e shkundėn fort indiferencėn nė gjithė Italinė: Cosa Nostra u kthye nė problem kombėtar. Motra e Xhovani Falkones, Maria, thotė: atentatet kanė pasur patjetėr efekt.

“Pėr mafian ishte si njė bumerang. Pasi me to filloi gjithēka. Ky atentat terrorist bėri qė njerėzit nė atė moment tė thonin: mjaft mė! Dhe nėn trysninė e vazhdueshme tė qytetarėve tė indinjuar shtetit iu desh tė reagonte nė mėnyrė tė qartė.”

Indinjata qytetare detyroi shtetin tė veprojė

Shteti dėrgoi ushtrinė. Ishte misioni mė i madh qė prej Luftės sė Dytė Botėrore. Deri nė 12.000 ushtarė u vendosėn pėrkohėsisht nė Sicili pėr tė mbėshtetur policinė, pėr gjashtė vjet rresht. Dhe hetimet pėrparuan shpejt. Njė vit pas atentatit u kap autori kryesor, Toto Riina, njė bos i mafias nga Korleone.

Katėr vjet mė vonė, nė 1996, Michele Prestipino shkoi nė Palermo dhe punoi atje deri nė vitin 2008 si prokuror. Nė aspektin shoqėror shumė gjėra ndryshuan dukshėm nė vitet qė pasuan atentatet, thotė Prestipino.

“Kisha siēiliane e viteve 1992/93 nuk ishte e njėjta me atė nė vitin 2008, sistemi i sipėrmarrėsve nė 1992 nuk ishte i njėjti me atė sot, e njėjta gjė mund tė thuhet pėr shkollat dhe kualifikimin. Ne filluam tė pėrpunonim njohuritė dhe perceptimin tonė pėr mafien. Ky proces pėrfshiu mijėra, dhjetėra mijėra, qindra mijėra tė rinj. Dhe ky brez ėshtė ai qė sot drejton shumė sektorė nė Sicili.”

Atentatet sollėn ndryshim vlerash dhe i dhanė fund indiferencės

Atėherė filloi njė transformim vlerash. Papritur nė shkolla u futėn orė mėsimi pėr sqarimin politik. Tė rinjtė mėsonin se ēdo tė thotė tė bashkėpunosh me mafien. Papritur disa sipėrmarrės refuzuan tė paguanin paratė pėr mbrojtje. Studentėt themeluan lėvizjen “Addiopizzo” – “Lamtumirė para pėr mbrojtje”.

Njė nga kėta tė rinj ėshtė Chiara Caprģ, e cila nė moshėn pesė vjeē pėrjetoi pasojat e atentateve me bomba. Ajo shkruan ndėrkohė libra mbi mafien, ėshtė nė prag tė pėrfundimit tė studimeve tė mjekėsisė dhe do tė specializohet nė psikiatri tė mjekėsisė ligjore pėr tė pėrpunuar profile keqbėrėsish.

Edhe pėr Chiaran gjithēka filloi me vrasjen e Xhovani Falkones, pasi falė tij qė fėmijė ajo filloi tė interesohej se pėrse dikush nė qytetin e saj tė lindjes Palermo, vendos bomba.

“Atentatet qė u kryen ato vite e vendosėn qytetin nė njė lloj gjendje lufte, si pėr shembull kur nė Kabul apo rajone tė tjera lufte shpėrthen njė bombe dhe tė gjithė kujtohen mė pas se ēfarė bėnin nė atė moment. Edhe pse atėherė isha e vogėl, shpėrthimi nė autostradė, vrasja mė vonė e Borselinos, ajo goditje e tmerrshme, ai shpėrthim bėnė qė pėr mua koha tė mbetej nė vend.”

Mafia e sotme ėshtė me kostum dhe kravatė


Palermo ka ndryshuar pas atentateve 20 vjet mė parė. Kokat drejtuese tė mafies sė atėhershme gjenden nė burg, kontakte tė rėndėsishme janė ndėrprerė, e megjithatė mafia ekziston ende, thotė kryebashkiaku Leoluca Orlando: “Krimi i organizuar ėshtė transformuar nga mafia qė qėllon dhe kryen atentate nė njė mafie me kostum dhe kravatė, e cila fshihet nė botėn e financave. Tė luftosh mafien sot ėshtė mė pak e rrezikshme por mė e vėshtirė.”

Pėr Maria Falkonen, lufta kundėr mafies ėshtė kthyer nė qėllim jete. Ajo ka themeluar njė fondacion dhe organizon fushata sqaruese nė shkolla nė tė gjithė vendin. Ajo thotė se e pyet shpesh veten se ēfarė do tė kishte ndodhur nėse vėllain e saj nuk do ta kishin vrarė, nėse ai do tė kishte pasur mundėsi tė vazhdonte punėn.

“Ēdo tė kishte ndodhur nėse do tė kishte pasur nė krah njė shtet dhe njė shoqėri qė e mbėshtesnin nė vend qė tė bėhej shėnjestėr e zilisė, akuzave dhe dyshimeve? Pyetja ime ėshtė: ku do tė ishim tani? Ndoshta Cosa Nostra do tė ishte mundur vėrtet.”

Masakra e Kapaēit hyri nė histori. Luftėtari mė i aftė i mafies vdiq nga duart e kriminelėve, ndėr tė tjera edhe sepse politika e kishte lėnė nė baltė dhe nuk ishte angazhuar nė kohė pėr tė. Nė autostradėn e aeroportit nė Palermo dy shtylla tė mėdha tė kuqe graniti kujtojnė Xhovani Falkonen, gruan dhe truprojat e tij si dhe ditėn nė tė cilėn mafia i shpalli luftė shtetit.
avatar
Odin

614


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  Zattoo prej 29.07.12 0:31

Vrasjet mė tė bujshme tė Cosa Nostra-s



Kushdo qė u mundua, provoi tė hidhte sado pak dritė apo tė kryqėzonte “Cosa Nostra”-n pati njė fund tragjik. Mafia organizoi vrasjet mė tė bujshme kundėr atyre qė gabuan duke shkelur nė “dėrrasė tė kalbėt” apo qė guxuan tė zbulonin punėt e bosėve tė mėdhenj. E jo vetėm pėr ata.

Ekzekutimet mė tė mėdha fillojnė me vetė bosėt e “Cosa Nostra”-s si Mikele Nevarra apo Mikele Kavataio. Mė vonė, vrasje spektakolare u cilėsuan ekzekutimi i Xhovani Falkones, Paolo Borselinos, Roko Kiniēit, Pio la Torres, Salvo Limas, Karlo Alberto Dala Kiezas, Gaetano Kostas, Xhuzepe Montanaas, etj.

Dikush apo shumėkush nuk dėshironte qė dy prokurorėt, Falkone dhe Borselino tė ecnin mė tej nė punėn e tyre, sepse ata kishin filluar tė ecnin nė “tokė tė ndaluar”, kishin filluar tė cėnonin interesa deri atėherė tė paprekshme, dhe se shikonin qė ata nuk ndiheshin vetėm. I pari “rrėzohet” Falkone mė 23 maj 1992, dhe pas tij, “nė kuadrin e 56 ditėve” (siē konsiderohej na mafia nė kuadrin afateve tė hakmarrjes , mė 19 korrik 1992 do tė vinte radha e Paolo Borselinos dhe rojeve tė ekskortės, Agostino Catalano, Valter Kosima, Vincendo Li Muli, Emanuela Loi dhe Klaudio Traina.

Pėr ekzekutimet e tyre u akuzuan Toto Riina dhe Salvatore Biondino. Ndėrsa, personi qė ka shtypur telekomandėn pėr vrasjen e Falkones ėshtė Xhovani Bruska, i cili ėshtė arrestuar dhe ėshtė kthyer nė bashkėpunėtor tė drejtėsisė.


EMANUELE BAZILE

Karabinieri qė kishte dėshmi tė forta pėr mafian

Emanuele Bazile ishte karabinieri mė i respektuar dhe mė i famshėm i Monrealit, qė u vra nga anėtarėt e “Cosa Nostra”-s, ndėrsa po kthehej nga njė festė pėr nė shtėpi, sė bashku me gruan, Silvanėn dhe vajzėn dyvjeēare, Barbaran. Bazile kishte zbuluar prova dhe dėshmi tė forta pėr rrjetin dhe aktivitetin e “Cosa Nostra”-s dhe nėse mafia nuk do ia kishte prerė nė mes kėtė nismė karabinierit 31-vjeēar, ai premtonte arrestime mjaft tė bujshme tė bosėve tė mėdhenj tė mafias. E nė tė vėrtetė, nuk qe e thėnė qė t i shkonte deri nė fund kėsaj ēėshtjeje, pasi u ekzekutua nė sy tė familjes sė tij 4 majin e vitit 1980. Pas vdekjes ai u vlerėsua nga shteti italian me Medaljen e Artė “Pėr kontributin e dhėnė nė luftėn kundėr krimit”.



GAETANO KOSTA

Prokurori i ekzekutuar disa ditė para arrestimeve

Prokurori i famshėm i Palermos nė vitet 80-tė, Gaetano Kosta, u vra vetėm disa ditė para se tė kryheshin disa arrestime mjaft tė rėndėsishme tė krerėve tė “Cosa Nostras”, pėr tė cilėt kishte siguruar provat e mjaftueshme dhe kishte prerė fletė-arrestet. U vra mėngjesin e 6 gushtit tė vitit 1980, vetėm disa hapa larg shtėpisė sė tij, nga katėr plumba pistoletaash tė dy “killerė”-ve. Ekzekutimi i tij u interpretua me faktin se sapo kishte lėshuar njė urdhėr- arresti pėr bosin e madh tė “Cosa Nostra”-s, Rosario Spatola. Madje pėr kėtė veprim, i kishin dalė kundėr edhe kolegėt e tij, tė cilėt kishin refuzuar qė ta firmosnin. Ai u shpall fajtor nga mafia, vetėm sepse kishte respektuar ligjin dhe kishte tentuar tė kryqėzonte bosėt e saj.



PIO LA TORRE

“Aksidenti” vdekjeprurės pėr policin e betuar

Pio la Torre ishte njė polic i thjeshtė siēilian qė kėrkonte tė luftonte mafian me ēdo kusht. Ai ka lindur nė provincėn e Palermos mė 24 dhjetor tė vitit 1927. Pasi mbaroi studimet, u kthye nė Siēili i zgjedhur si deputet dhe kėrkoi tė drejtojė njė betejė tė madhe qė, sipas tij, ishte ajo e luftės kundėr mafies. Pėr La Torren, mafia pėrbėnte njė rrezik tė madh jo vetėm pėr Italinė, por pėr tė gjithė Mesdheun. Por ai filloi tė gėrmonte shumė, aq sa bosėve tė “Cosa Nostra”-s nuk u pėlqeu dhe kėrkuan ta hiqnin qafe. Kėshtu, mėngjesin e 30 prillit tė vitit 1982, teksa La Torre sė bashku me njė kolegun e tij ishin vėnė nė ndjekje tė njė makine tė dyshimtė, makinės sė tyre i afrohen dy motorė dhe i qėllojnė pėr vdekje.



KARLO ALBERTO DE LA KIEZA

Vrasja e gjeneralit qė zbuloi lidhjet e politikės me krimin

Vrasja e gjeneralit tė policisė italiane, Karlo Alberto Dela Kieza ėshtė konsideruar si ekzekutimi mė i bujshėm i mafias pėr kohėn. Dela Kieza, i lindur mė 27 shtator tė vitit 1920 nė Saluzo, ishte njė nga gjeneralėt mė tė njohur dhe mė tė respektuar tė Italisė. Madje, ishte cilėsuar “gjenerali i pėrkryer”. E nėse nga populli i thjeshtė dhe pushtetarėt e ndershėm italianė ai shihej me sy tė mirė, pėrshtypje tė kundėrta me kėto kishte lėnė tek mafia. De la Kieza kishte hyrė nė ullukėt e zbulimit tė njė sistemi ryshfeti, qė pėr shume vjet kishte ruajtur tė balancat midis politikanėve tė korruptuar, afaristėve dhe kulmit tė “Cosa Nostras”. Kjo punė i kushtoi ekzekutimin nė njė atentat mafioz nė 3 shtatorin e vitit 1982.



ROKO KINIĒI

Cosa-Nostra eliminon me autobombė shefin e hetuesisė

Roko Kiniēi ishte shefi i Paolo Borselinos, kur nė 1975 u emėrua hetues nė Prokurorinė e Palermos. Thelbi antimafie i Prokurorisė sė Palermos pėrbėhej nga tri prokurorė; Borselino, Falkone dhe Barrile, tė cilėt punonin pėrkrah njėri-tjetrit, duke vėnė nė punė gjithė profesionalizmin e tyre, nėn drejtimin mjeshtėror dhe nxitės tė shefit tė hetuesisė, Roko Kiniēi. Mafia filloi tė ndjente goditjet e kėsaj pune dhe, nė kėtė formė filloi tė lėvizte. Do tė kėrkonte tė rrėzonte me dhunė protagonistėt qė guxuan tė zbulonin rrjetin e “Cosa Nostras”. E kėshtu, mė 4 gusht 1983 do tė vriste shefin e hetuesisė, Roko Kiniēi dhe rojet e tij, me njė autobombė.



XHUZEPE MONTANA

Plumba nė plazh kreut special tė antimafias

Komisari Xhuzepe Montana ishte dirigjenti i skuadrės speciale antimafia tė Palermos. Ai ishte cilėsuar si njė investigator i vendosur i kriminalitetit tė mafias. Bashkė me mikun e tij, Antonio Kasara, ai kishte drejtuar disa operacione tė suksesshme, tė cilat kishin vėnė nė pranga dhjetėra bosė tė mafias. Madje, komisari Bepe Montana, siē njihej ai, kishte arrestuar dy mafiozė mjaft tė rėndėsishėm. Katėr ditė pasi kishte kryer arrestimet e rėndėsishme, ndėrkohė qė Bepe Montana ndodhej nė plazh nė shoqėrinė e tė fejuarės, mė 28 korrik tė vitit 1985 ai vritet nė njė atentat. Dy persona, tė cilėsuar si “killer” tė mafias, pasi e qėlluan pėr vdekje, u larguan nga vendi i ngjarjes.



XHOVANI FALKONE

Hakmarrja mbi gjykatėsin e famshėm, qė kishte dėnuar 474 mafiozė

Falkone ka lindur nė 18 maj 1939 nė Palermo, ishte njė gjykatės italian i specializuar pėr ndjekjen e krimeve tė “Cosa Nostra”-s. Ka qenė i njohur pėr gjyqet e tij, ku nga 474 mafiozė, 360 janė dėnuar pėr krime tė rėnda dhe 119 janė dėnuar nė mungesė. Sekretet e mafies, Falkone i mori nga Tomaso Busketa, mafioz sicilian. Falkone u vra sė bashku me gruan e tij dhe tre policė mė 23 maj 1992. Makina nė tė cilėn ata udhėtonin shpėrtheu nga njė bombė, qė ishte vendosur nė segmentin e rrugės nė tė cilėn ata po udhėtonin. Vrasja ishte organizuar nga Salvatore Riina, si njė hakmarrje ndaj Falkones nė dėnimet qė ai kishte dhėnė nė gjyqin e madh tė varjeve.



PAOLO BORSELINO

Gjykatėsi qė donte tė vazhdonte rrugėn e Falkones, por shkeli “nė dėrrasė tė kalbur”

Miku i ngushtė i Falkones, Paolo Borselino, pėrfundoi magjistraturėn nė tė njėjtėn kohė me tė. Tė dy kishin vendosur qė bashkė tė luftonin mafian, e pas vdekjes sė Falkones, Borselino vendosi qė tė vazhdojė punėn e lėnė nė mes tė Falkones pas vrasjes sė tij. Borselino filloi tė shkelte nė atė qė quhej “tokė e ndaluar” e familjeve mafioze, kryesisht tė “Cosa Nostras” dhe bosėve tė mėdhenj nuk u erdhi aspak mirė qė ai po i “fuste hundėt” kaq shumė. Kėshtu, nė kuadrin e 56 ditėve nga vrasja e Falkones mė 19 korrik 1992, ishte radha e Paolo Borselinos dhe rojeve tė ekskortės, Agostino Catalano, Valter Kosima, Vincendo Li Muli, Emanuela Loi dhe Klaudio Traina. Pėr ekzekutimet e tyre u akuzuan Toto Riina dhe Salvatore Biondino.



ĒEZARE TERRANOVA

Hodhi dritė mbi rrjetin “Cosa Nostra”, gjė qė i solli lavdinė dhe vdekjen.

Njė nga njerėzit mė tė rėndėsishėm tė drejtėsisė sė asaj kohe nė Itali ishte edhe Ēezare Terranova, i cili u pėrpoq tė hidhte pak dritė mbi “Cosa Nostra”-n. Nė fakt kjo ishte detyra e tij, por qė i solli edhe fundin e njė karriere tė shkėlqyer. Mafia, mėngjesin e 25 shtatorit tė vitit 1979, organizoi ndaj tij nė Palermo atentatin e pėrgjakshėm, ku mbeti i vrarė Terranova dhe bashkė me tė edhe karabinieri Lenin Mancuso. Terranova nuk mbahet mend vetėm si njė nga njerėzit mė tė rėndėsishėm tė drejtėsisė, por edhe si deputet dhe si anėtar i Komisionit Parlamentar tė Antimafias. Puna e tij u lidh shumė me ēėshtjen e zbulimit tė rrjetit tė madh tė mafies, por gjithēka iu pre nė mes.



BORIS XHULIANO

Investigatori i viteve 8-tė, provat qė i kushtuan kokėn

Nė vitet 80-tė, Boris Xhuliano u cilėsua si investigatori mė i suksesshėm i policisė dhe skuadrės sė Palermos. Ai pėrdori metodat mė speciale tė hetimit pėr tė zbuluar lidhjet qė kishin politikanėt nė fund “70-tė mė mafien dhe nė fakt, deri diku ia arriti qėllimit. Kjo u cilėsua si njė sukses i Xhulianos pėr vetė faktin se proceset gjyqėsore deri nė ato vite, tė gjitha kishin dėshtuar pėr mungesė provash. E nė tė vėrtetė, Xhuliano kėtė kėrkonte, qė tė gjente provat e nevojshme qė implikonin zyrtarėt me mafien e “Cosa Nostra”-s. Por puna e tij u pre nė mes, pasi kishte shkelur nė rrugėn e gabuar. Mafia organizon njė atentat ndaj tij, mė 21 korrik tė vitit 1979 nė Palermo, ku ai mbetet i vdekur.





Kodi i nderit pėr anėtarėt e “Cosa Nostra”-s

­Ja cilat janė ligjet e pashkruara tw Cosa Nostras-s

Nuk mjafton vetėm “dėshira e mirė” pėr t’u bėrė pjesė e mafies, a mė saktė e “Cosa Nostra”-s. Pėrveē aftėsive tė caktuara qė duhet tė ketė njė person qė tė mund tė rekrutohet nga familja, ai duhet gjithashtu tė kalojė dhe njė sėrė provash. E fundit e kėtyre provave ėshtė prova e zjarrit, e cila aplikohet gjatė betimit. Nė Cosa Nostra aplikohet njė kod i tėrė nderi, i cili shėrben si rregullator i organizatės. Rregullat pėrbėrėse tė kodit tė nderit janė bėrė tė njohura ndėr vite nga tė penduarit e mafies. Nė njė sentencė tė dhėnė nga Tommaso Buscetta-s, njė prej anėtarėve tė parėve qė ka thyer Omerta-n (kodi i heshtjes)ndėr shumė ligjet e pashkruara qė rregullojnė sjelljen mafioze ėshtė dhe detyrime pėr tė thėnė gjithnjė tė vėrtetėn kur flitet mes “burrave tė nderit”. Jeta e Cosa Nostra-s (fjala mafie ėshtė njė term letrat qė nuk pėrdoret nga anėtarėt e kėsaj organizate) ėshtė e disiplinuar nga rregulla tė ashpėr tė pashkruar, por tė paraqitura gojarisht, tė cilėt rregullojnė organizimin dhe funksionimin e tėrė organizatash. Ligjet e pashkruara dhe kodet e Cosa Nostra-s janė bėrė herė pas herė tė ditura nga tė penduarit qė vijnė prej kėtyre radhėve.



1. Celula e parė ėshtė e pėrbėrė nga “familja”, njė strukturė me bazė territoriale qė kontrollon njė zonė tė qytetit apo njė qendėr tė tėrė tė banuar, nga ku merr dhe emrin.



2. Familja ėshtė e pėrbėrė nga “burra nderi” ose “ushtarė” tė koordinuar dhe udhėhiqet nga njė shef i zgjedhur i quajtur edhe “pėrfaqėsuesi”, i cili pasohet nga njė “zv/shef” dhe nga njė ose mė shumė “kėshilltarė”.



3. Nėse ngjarje tė rastit bėjnė tė pamundur zgjedhjen normale tė shefit nga anėtaret e familjes, “komisioni” organizon emėrimin e “anėtarėve tė kėshillit” qė tė administrojnė pėrkohėsisht familjen deri nė kohėn e zgjedhjeve nė normale.



4. Aktiviteti i familjeve koordinohet nga njė organizėm kolegjial i quajtur “komisioni” ose “kupola”, ku bėjnė pjesė pėrfaqėsuesit e tre a mė shumė familjeve tė afėrta.



5. Komisioni drejtohet nga njėri prej pėrfaqėsuesve tė familjeve. Komisioni ka njė rreze veprimi tė gjerė, si dhe ka detyrėn pėr tė siguruar respektimin e rregullave tė Cosa Nostra-s brenda secilės familjeje, e mbi tė gjitha, tė zgjidhė konfliktet ndėrmjet familjeve.



6. Jo mė pak tė rėndėsishme janė rregullat qė disiplinojnė “rekrutimin” e “burrave tė nderit” dhe ēėshtjeve tė sjelljes sė tyre.



7. Kėrkesat pėr rekrutim janė: dhuntia e guximit dhe mungesa e mėshirės; njė situatė familjare transparente, e mbi tė gjitha mungesa e lidhjeve tė ēdo lloji me policinė.



8. Prova e guximit nuk u kėrkohet atyre personazheve qė shėrbejnė si pėrfaqėsues. Sipas njė shprehjeje tė Salvatore Contorno-s, anėtar i penduar i Cosa Nostra-s, kėtu bėjnė pjesė “fytyra e pastėr” e mafies, pra profesionistėt, administratorėt publikė, sipėrmarrėsit, tė cilėt pėrgjithėsisht nuk pėrfshihen nė veprime kriminale.



9. Personi qė tė dhėnat e pėrdorura mė lart afrohet me kujdes pėr t’i testuar disponueshmėrinė pėr t’u bėrė pjesė e shoqėrisė. Me tė marrė pėlqimin, anėtarėsimi i rishtarit kryhet nė njė vend nė natyrė. Nė prezencėn e tė paktėn tre burrave tė familjes, ku do tė bėjė pjesė, zhvillohet ceremonia e betimit pėr besnikėri ndaj Cosa Nostra-s.



10. Personi nė fjalė mban nė duar njė imazh tė shenjtė, e spėrkat me gjakun e njė prej gishtave tė tij, i vendos zjarrin dhe mė pas e mban nė duar deri sa fiket duke pėrsėritur formulėn e betimin qė pėrmbyllet me frazėn: “U djegsha si kjo figurė e shenjtė nėse tradhtoj betimin tim”.



11. Statusi i “burrit tė nderit” me t’u pėrftuar pėrfundon vetėm nė vdekje; mafiozi, cilado qofshin rrethanat e jetės sė tij, a kudo tė banojė, nė Itali a jashtė, mbetet gjithnjė i tillė.



12. “Burri i nderit”, pasi tė ketė mbaruar betimin, fillon tė njohė sekretet e Cosa Nostra-s dhe tė hyjė nė kontakt me anėtarėt e tjerė. Vetėm familja Korleone e dhe ajo e Resuttana-s nuk ua kanė bėrė tė ditur asnjėherė zyrtarisht emrat e anėtarėve tė tyre, shefave tė familjeve tė tjera.



13. Nė ēdo rast, njohja e “burrit tė nderit” me faktet e Cosa Nostra-s, varet rrėnjėsisht nga grada qė ai do tė ketė nė organizatė, nė kuptimin qė sa mė lart tė jetė aq mė tė mėdha janė mundėsitė qė ai tė mėsojė fakte dhe tė hyjė nė konkakt me “burra nderi” tė familjeve tė tjera.



14. Ēdo “burrė nderi” ėshtė i detyruar tė respektojė “barrėn e heshtjes”: nuk mund t’i zbulojė tė huajve anėtarėsinė e tij nė mafia dhe aq mė pak sekretet e Cosa Nostra-s; ky ėshtė mbase rregulli mė i hekurt i Cosa Nostra-s.



15. Brenda organizatės, llafet e tepėrta zakonisht nuk ēmohen: qarkullimi i lajmeve ėshtė i reduktuar nė minimumin e domosdoshėm dhe “burri i nderit” duhet tė pėrmbahet pėr tė mos bėrė pyetje tė tepėrta sepse kjo ėshtė shenjė e kuriozitetit tė pavend dhe ēon nė lindjen e dyshimeve ndaj personit nė fjalė.



16. Kur burrat e nderit flasin mes tyre pėr ēėshtje qė kanė tė bėjnė me Cosa Nostra-n kanė detyrim absolut pėr tė thėnė tė vėrtetėn dhe kur bėhet fjalė pėr “burra nderi” tė familjeve tė ndryshme ėshtė mirė qė tė asistojė nė bisedė njė i tretė qė mund tė konfirmojė pėrmbajtjen e bisedės.



17. Kush nuk thotė tė vėrtetėn pėson sanksione tė rėnda qė variojnė nga pėrjashtimi e deri nė vdekjen e personit nė fjalė.



18. Kėto koncepte janė tė njė rėndėsie themelore pėr tė vlerėsuar deklaratat e kryera nga “burrat e nderit”, pra nga anėtarėt e Cosa Nostra-s dhe pėr tė interpretuar sjelljet dhe bisedat.



19. Nėse pėr shembull dy “burra nderi” ndalohen nga policia ndėrkohė qė gjenden njė makinė ku ndodhet njė armė, mjafton njė shenjė e pakapshme mes tyre pėr tė vendosur se cili do tė mbajė pėrgjegjėsi pėr armėn, nė mėnyrė qė tė mos pėrfundojnė tė dy nė burg.



20. Gjatė dėnimit me burg ėshtė normė qė “burri i nderit” tė mos tentojė tė arratiset nga burgu: njė sjellje e tillė ėshtė treguese e mungesės sė aftėsisė pėr tė marrė pėrsipėr pėrgjegjėsitė. Tani sidoqoftė, duket se ky rregull nuk ndiqet mė.



21. Njė rregull tjetėr themelor i Cosa Nostra-s i ndalon absolutisht “burrat e nderit” qė tė kėrkojnė ndihmė nga drejtėsia e shtetit. Pėrjashtim tė vetėm, sipas Buscetta-s bėn vjedhja e automjeteve, tė cilat mund tė denoncohen nė polici pėr tė shmangur qė “burri i nderit” qė ka automobilin tė mos pėrfshihet nė ngatėrresa qė mund tė sajojė personi qė e ka vjedhur atė. Por njė “burrė nderi” nuk duhet tė japė asnjėherė emrin e personit qė e ka vjedhur makinėn.





Riti i anėtarėsimit



Njė anėtar i mundshėm i Cosa Nostra-s, para betimit ndiqet me kujdes dhe testohet pėr tė parė nėse ėshtė i pėrshtatshėm pėr t’u bėrė pjesė e organizatės. Pasi testohet ai ēohet nė njė vend tė veēuar nė prezencė ne tre “burrave tė nderit” tė familjes, ku mė i vjetri prej tyre i thotė se mafia ka pėr qėllim tė mbrojė tė dobėtit dhe tė eliminojė fėlliqėsitė. Shpohet gishti i dorės sė kandidatit dhe gjaku hidhet nė imazh tė shenjtė. Mė pas imazhit i vihet flaka dhe nė anėtari i ardhshėm i mafies duhet ta mbajė nė duar falkan deri sa tė fiket krejtėsisht duke u betuar ndėrkohė qė do t’u qėndrojė besnik parimeve tė Cosa Nostra-s dhe duke pranuar solemnisht: “U djegsha ashtu siē digjet ky shenjt nėse nuk do t’i qėndroj besnik betimit”. Pas betimit, dhe vetėm atėherė, “burri i nderit” prezantohet me kreun e familjes, sė cilės do t’i pėrkasė.



Personi qė do tė anėtarėsohet nė “Cosa Nostra” afrohet me kujdes pėr t’i testuar disponueshmėrinė pėr t’u bėrė pjesė e shoqėrisė. Me tė marrė pėlqimin, anėtarėsimi i rishtarit kryhet nė njė vend nė natyrė. Nė prezencėn e tė paktėn tre burrave tė familjes, ku do tė bėjė pjesė, zhvillohet ceremonia e betimit pėr besnikėri ndaj “Cosa Nostra”-s. Personi nė fjalė mban nė duar njė imazh tė shenjtė, e spėrkat me gjakun e njė prej gishtave tė tij, i vendos zjarrin dhe mė pas e mban nė duar deri sa fiket duke pėrsėritur formulėn e betimin.



“Betohem se do tė respektoj “barrėn e heshtjes”. Nuk do tė zbuloj para tė huajve anėtarėsimin tim dhe as sekretet e “Cosa Nostra”-s. Nuk do tė bėj pyetje tė tepruara dhe nuk do tė bėhem kurrė kurioz pėr asgjė. Do tė mjaftohem me ato qė di vetė dhe ato qė mė thoni ju. Do tė them gjithmonė tė vėrtetėn pėr tė gjitha ato ēėshtje qė kanė tė bėjnė me “Cosa Nostra”-n. Nuk kam dhe nuk do tė kem asnjė herė lidhje me policinė. U djegsha si kjo figurė e shenjtė e spėrkatur me gjakun tim, nėse tradhtoj betimin tim”.
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  Jetmira prej 15.09.13 10:17

Mafia ėshtė njė term shumė i pėrhapur nė botė pėr tė pėrkufizuar organizata kriminale. Analizat moderne tė kėtij fenomeni e cilėsojnė mafinė si "organizatė pushteti", duke vėne nė dukje se ekzistenca e saj nuk varet nga tė ardhurat e shumta nga veprimtaritė e saj ilegale, por nga bashkėpunėtorėt qė kanė pozita nė institucione tė ndryshėm shtetėrore sidomos politikanė.
Termi mafia u pėrdor fillimisht Sicili pėr tė pėrkufizuar organizatėn "Cosa nostra".

Mendohet se fjala mafia mund tė ketė disa origjina etimologjike :

Ndoshta vjen nga fjala arabe Ma-Hias qė do tė thotė "fortesi", duke e lidhur me fuqinė e anėtareve tė kėsaj organizatė.

Njė hipotezė tjetėr ėshtė prejardhja nga fjala arabe mu'afak, "mbrojtje ndaj te dobėtit", ndėrsa prejardhja mė e mundshme e kėsaj fjale mendohet te jeta nga dialekti toskan ku fjala "maffia" do te thotė "mjerim".

Sipas Xhuzepe Pitrč, njė prej historianeve mė tė shquar italiane tė traditės popullore, termi mafia ka qenė shumė i pėrhapur nė zhargonin e njė pjesė tė Palermos dhe ishte sinonim i bukurisė dhe trimėrisė.
Pėr herė tė parė fjala mafia ka hyre zyrtarisht nė fjalorin italian nė 1863, kur regjisoret di Giuseppe Rizzotto e Gaetano Mosca vunė nė skene "Mafiusi di la Vikaria", njė drame qe u pėrkthye ne italisht, nė gjuhen napolitane duke mundėsuar kėshtu pėrhapjen e kėtij termi nė tė gjithė territorin italian.

Nė dramėn e sipėrpėrmendur kamorristi, ishte njė "burrė nderi", qė hynte nė njė organizate pėr tė pasur mė shumė pushtet dhe superioritet. Mafia pėrmendet pėr herė tė parė nė prill tė 1965 nė njė dokument zyrtar tė nėnshkruar nga prefekti i Palermos nė atė kohė, Filippo Gualtiero.

Qė nga ajo kohė kjo fjalė vazhdoi tė hasej gjithnjė e mė shumė nė fjalorin e pėrditshėm dhe dokumenta tė ndryshėm zyrtare. Shpesh Mafia shoqėrohej nga njė pėrkufizimi i shkurtėr "organizate kriminale" me rrėnje te thella nė shoqėrinė siciliane.

Mafia pėrshtat sjellje tė bazuara nga njė model tė ekonomisė sė shteti por ėshtė paralele dhe e nen. Organizatat mafiozen nxjerin fitime tė mėdha ekonomike duke ushtruar veprimtari tė jashtėligjshme si : trafik, falsifikime, kontrabande dhe prostitucioni.
Organizata Mafioze
Itali

Disa nga organizatat mafioze qė veprojnė nė Itali janė :

Cosa nostra - Sicili

Ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI megjithatė lindja e kėsaj organizatė i atribuohet viteve tė Luftės se Dyte Botėrore kur amerikanet ndihmuan ringritjen e Mafie-s nė Sicili. Shumė bosse italo-amerikane, tė burgosur nė Sh. B. A (si Lucky Luciano e Vito Genovese sa pėr tė thėne ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA, dhe u lanė tė lire nė mėnyre qė ti siguronin mbėshtje nė Itali aleateve. Sipas disa tė dhėnave mė tė fundit nga 'Eurispes rezulton se Cosa Nostra fiton ēdo vit 8 milion euro nga trafiku i drogės, 2.841 milion nga investimet pėr pastrim parashe, 176 milioni nga prostitucioni, 1.549 milioni trafiku i armeve dhe 351 milioni nga gjobveniet duke pasur nė total njė xhirim paraje prej 13 miliarde euro.

Camorra - Napoli

Camorra - Napoli

Kjo organizate ėshtė themeluar nga mesi shek XVI. Fjala Camorra dikur kishte kuptimin e njė takse qė paguhej nga pronarėt e lokaleve pėr tė siguruar mbrojte. Me kėtė pėrkufizim rezulton dhe nė dokumentet e para ku kjo fjalė ėshtė hasur. Kėto tė dhėna i pėrkasin Mbretėrisė sė Napolit dhe datojnė 1735. La Camorra aktualisht vepron nė 111 vende (pėrfshire kėtu qytete dhe provinca), struktura e saj ėshtė e ngjashme me atė tė Cosa Nostra ku ēdo familje zotėron njė zonė tė caktuar. Sipas disa tė dhėnave mė tė fundit nga "Eurispes" rezulton se ēdo vit Camorra fiton 7.230 milion euro nga trafiku i drogės, 2.582 milion nga investimet pėr pastrim parashe, 258 milioni nga prostitucioni, 2.066 milioni trafiku i armeve dhe 362 milioni nga gjobveniet duke pasur nė total njė xhirim paraje prej 12,5 miliard euro.

Pervec Kamorres dhe Cosa Nostra-s nė Itali veprojnė dhe disa organizatat tė tjera mafioze ku mund tė pėrmendim :

Ndrangeta - Calabria
Sakra korona Unita - Puglia Mafia e Katert
Stidda - Sicilia

Botė

Disa nga organizatat mafioze mė tė njohura nė botė janė :

Organizatsya – Ish Bashkimi Sovjetik

Kjo organizate e cila vepron edhe sot, i ka fillimet qė nė kohėn e ish Bashkimit Sovjetik dhe ndahet nė tre nivele :

Grupe tė vogla tė pėrbėra nga 10-15 persona, tė pavarur nė mėnyre direkt nga krerėt e mafias.
Brigadat e medhe qė pėrbehen 200-300 persona tė cilėt drejtojnė grupet e vogla.
Dhe tė ashtuquajturit "Vjedhėsit e ligjit" qė janė rreth 150 veta. Ata kanė pushtet ekonomik dhe politik. Duke qenė sė shumica janė avokate, mjeke, inxhiniere dhe politikane ata janė tė afte tė realizojnė projekte dhe operacione financiare me shifra stratosferike.

Mafia Ruse merret mė shumė me trafik droge dhe armesh dhe ėshtė e shtrirė nė tė gjithė Evropėn Lindore pa harruar dhe shtete si Franca, Zvicra dhe Italia.

Yakutsa - Japoni

Ēdo bande Mafioze nė Japoni quhet yakuza por drejtohet nga krerė tė ndryshėm. Nė traditėn e saj spikasin rituale shumė tė vjetra si :

Sakazukishiki, ceremonia e pranimit tė ēdo anėtari tė ri i cili betohet pėr besnikėri dhe devotshmėri duke pire sakė nga gota e kryetarit.
Irezumi – tatuazhi i cili duke qenė sė ėshtė i ndryshėm pėr ēdo bande dėshmon pėrkatėsinė e anėtareve tė bandave.
Yubitsume – prerja e gjymtyrėve.
Nė tė tre ceremonitė e sipėrpėrmendura protagoniste janė oyabun (kapo), kobun (vartėsit).

Nė rast se dikush tradhton duhet qė ti paraqitet shefit dhe nė prani tė pjesės tjetėr tė bandės tė presė gishtin e tij, dhe ta ofroje atė tė mbėshtjelle nė njė shami tė bardhe. Nė rast sė ky veprim kryhet atėherė fajtori falet por nė rast tė kundėrt atij i prihet koka nga vete kryetari.

Cosa Nostra-s Amerikane, u themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye :

Emigrimi ne Sh. B. A i njė numri tė madh italianesh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marre me krime.
Por edhe pėr shkak se shumė mafioze nga Sicilia pėr ti shpėtuar ligjit nė Ili u detyruan tė shkonin nė Sh. B. A. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati zoti Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste i cili i persekutoi pėr njė kohe tė gjatė.

Zhvillimi i Cosa Nostra-s Amerikane mendohet tė ketė ardhur pėr njė sere aryesh nder tė cilat mund tė citojmė.

Trajtimi i keq i shteti amerikan ndaj emigranteve italiane tė cilėt duke mos pasur asnjė lloj mbėshtetje financiare ishin tė detyruar tė kryenin aktivitete ilegale. Ligjet amerikane tė viteve 30 qė ndalonin alkoolin duke bėrė qė kontrabanda e tij tė kishte njė pėrhapje tė madhe nė territorin amerikan.

Kjo organizatė varej nė mėnyre tė drejt pėr drejte nga Cosa Nostra Siciliana dhe janė pesė familjet nė Amerikė qė mbanin kontakt tė ngushtė me krerėt nė Itali : familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy te fundit marrin pjesėn mė tė madhe tė fitimeve.

Organizata te tjera mafioze qe veprojnė neper Evrope janė :

Mafia shqiptare,
Mafia turke,
Mafia nigeriane,
Mafia bullgare,
pa harruar kėtu narkotrafikantėt kolumbiane dhe Triadėn e njohur Kineze


avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  Jetmira prej 15.09.13 10:22

20 organizatat mafioze me te rrezikshme ne bote

Historitė e tyre, si kanė lindur, vrasjet qė kanė bėrė, buja e tyre si edhe kush i mbėshtet.

Si mafia mė e rrezikshme cilėsohet organizata mė famshme nė botė “Cosa Nostra”. Pėr kėtė organizatė janė shkuar libra, bėrė filma hollivudianė, shkruar me qindra artikuj, duke e kthyer kėtė organizatė mafiozė nė njė mit. Nė 20 grupet mafioze mė tė rrezikshme nė botė ėshtė edhe “SACRA CORONA UNITA”. Kjo nuk ėshtė e vetmja organizatė mafioze nė Pulia tė Italisė, por pa asnjė dyshim ėshtė mė e rėndėsishmja dhe mė e madhja. Selinė qendrore e ka nė Pulia. Fillimet e saj i ka nė vitet ‘80 dhe sot ėshtė organizimi mė i fuqishėm.

Pėrbėhet nga 7 organizata dhe 47 familje dhe me rreth 1755 anėtarė, kryesisht nė provincėn e Brindizit, Leēes dhe Torontos. Ėshtė njė organizim i ri nė krahasim me organizimet e mėparshme tė mafies, pėr sa i pėrket territorit dhe aferave, por aktualisht paraqitet dhe vepron me vendosmėri dhe egėrsi tė dukshme. E veēanta e kėsaj mafieje ėshtė pėrdorimi i tė miturve dhe lidhja e ngushtė me segmente shqiptarėsh. Ndėrsa “COSA NOSTRA” italiane ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI nė Sicili, megjithatė lindja e kėsaj organizate i atribuohet viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur amerikanėt ndihmuan ringritjen e mafies nė Sicili.
Shumė bosė italo-amerikanė, tė burgosur nė ShBA (si Lucky Luciano e Vito Genovese, sa pėr tė thėnė ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA dhe u lanė tė lirė nė mėnyrė qė t’i siguronin mbėshtetje nė Itali aleatėve. Nddėsa “COSA NOSTRA” amerikane u themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye: Emigrimi nė SHBA i njė numri tė madh italianėsh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marrė me krime, dhe pėr shkak se shumė mafiozė nga Sicilia pėr t’i shpėtuar ligjit nė Itali u detyruan tė shkonin nė SHBA. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste, i cili i persekutoi pėr njė kohė tė gjatė.

Janė 5 familje nė Amerikė qė mbanin kontakte tė ngushta me krerėt nė Itali: Familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy tė fundit marrin pjesėn me tė madhe tė fitimeve. Nė kėtė top-listė gjenden edhe tre organizata tė tjera mafioze italiane, si “Camorra”, “Ndrangeta” dhe “Stidda”, duke pohuar edhe njėherė se Italia, ose mė saktė Siccilia ėshtė vendi mė “prodhimtar” pėr lindjen e mafioėve. Nė kėtė listė nuk kishin si tė mungonin edhe organizatat mafioze ruse apo edhe ato kineze qė kohėt e fundit janė bėrė shumė tė fuqishme.

“COSA NOSTRA” italiane
Ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI nė Sicili, megjithatė lindja e kėsaj organizate i atribuohet viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur amerikanėt ndihmuan ringritjen e mafies nė Sicili. Shumė bosė italo-amerikanė, tė burgosur nė ShBA (si Lucky Luciano e Vito Genovese, sa pėr tė thėnė ndonjė emėr), u kontaktuan nga CIA dhe u lanė tė lirė nė mėnyrė qė t’i siguronin mbėshtetje nė Itali aleatėve. Shefat historikė tė “Cosa Nostra”-s siciliane kanė qenė Vito Kashio Ferro, Kaloxhero Vicini, Mikele Navarra, Luciano Lixhio, Mikele Greko, Gaetano Badalamenti, Stefano Bontade, Salvatore Riina, Bendeto Santapaola, Bernardo Provenzano.

“CAMORRA”
Kjo organizatė ėshtė themeluar nga mesi shekullit XVI nė Napoli. Fjala “Camorra” dikur kishte kuptimin e njė takse qė paguhej nga pronarėt e lokaleve pėr tė siguruar mbrojte. Kėto tė dhėna i pėrkasin Mbretėrisė sė Napolit dhe datojnė mė 1735. “La Camorra” aktualisht vepron nė 111 vende (pėrfshirė kėtu qytete dhe provinca). Struktura e saj ėshtė e ngjashme me atė tė “Cosa Nostra”-s, ku ēdo familje zotėron njė zonė tė caktuar. Fusha kryesore e veprimtarisė sė saj ėshtė trafiku i drogės, falsifikimet, vėnia e gjobave, trafiku i armėve, prostitucioni, rrėmbimet, etj. Shefat historikė tė “Camorra”-s kanė qenė Karmine Alfieri dhe Rafaele Kutolo.

“NDRANGETA”

Kjo organizatė e ka selinė nė Kalabri. Pėrbėhet nga 144 organizime me 5600 anėtarė. Ajo e realizon kontrollin e saj nė territorin kalabrez falė lidhjeve mafioze tė quajtura “Ndrine”. Ka njė strukturė tė dukshme horizontale, ekzistojnė lidhje tė ngushta midis grupeve tė ndryshme, por nuk ka njė qendėr drejtuese rajonale apo provinciale. “Ndrangeta” ka kryer dy vrasje tė ashtuquajtura tė mėdha, nė gusht tė vitit 1991 vrau prokurorin Skopeliti dhe mė pas ish-presidentin e hekurudhave tė Italisė, Ludoviko Ligato, si dhe cilėsohet me karakter tė dukshėm antishtet. Shefi historik i “Ndrageta”-s ėshtė konsideruar De Stefano.
“SACRA CORONA UNITA”

Nuk ėshtė e vetmja organizatė mafioze nė Pulia tė Italisė, por pa asnjė dyshim ėshtė mė e rėndėsishmja dhe mė e madhja. Selinė qendrore e ka nė Pulia. Fillimet e saj i ka nė vitet ‘80 dhe sot ėshtė organizimi mė i fuqishėm. Pėrbėhet nga 7 organizata dhe 47 familje dhe me rreth 1755 anėtarė, kryesisht nė provincėn e Brindizit, Leēes dhe Torontos. Ėshtė njė organizim i ri nė krahasim me organizimet e mėparshme tė mafies, pėr sa i pėrket territorit dhe aferave, por aktualisht paraqitet dhe vepron me vendosmėri dhe egėrsi tė dukshme. E veēanta e kėsaj mafieje ėshtė pėrdorimi i tė miturve dhe lidhja e ngushtė me segmente shqiptarėsh.

“STIDDA”

Organizata “Stidda” ėshtė themeluar nė Sicili, por nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me “Cosa Nostra”-n siciliane. Ngjason mė shumė me “Sacra Corona Unita” me qendėr nė Pulia. Anėtarėt e saj nuk janė vetėm italianė, por edhe shqiptarė, afrikanė dhe aziatikė. Madje janė tė anėtarėsuar edhe rusė. Merret kryesisht me trafik droge, shfrytėzim prostitucioni, trafik armėsh dhe deri diku me pastrim parash. Anėtarėt e kėsaj organizate kanė kryer disa vrasje, tė cilat nuk kanė pasur bujėn e vrasjeve tė organizuara nga “Cosa Nostra”, “Camorra” apo “Sacra Corona Unita”. Ėshtė njė organizim mjaft i ri dhe i veēantė i mafies italiane, pėr tė mos thėnė organizimi mė i ri.

“ORGANIZATSYA”

Kjo organizatė, e cila vepron edhe sot, i ka fillimet qė nė kohėn e ish-Bashkimit Sovjetik dhe ndahet nė 3 nivele: Grupe tė vogla tė pėrbėra nga 10 deri nė 15 persona, tė pavarur nė mėnyrė direkte nga krerėt e mafies, brigadat e mėdha qė pėrbėhen nga 200 deri nė 300 persona, tė cilėt drejtojnė grupet e vogla dhe tė ashtuquajturit “vjedhėsit e ligjit”, qė janė rreth 150 veta. Ata kanė pushtet ekonomik dhe politik. Duke qenė se shumica janė avokatė, mjekė, inxhinierė dhe politikanė, ata janė tė aftė tė realizojnė projekte dhe operacione financiare me shifra stratosferike. Mafia ruse merret mė shumė me trafik droge dhe armėsh.
NEOMENKLATURNAJA”

Interpretimi i fenomeneve mafioze nė Rusi do tė duhej vendosur nė njė kontekst mė tė gjerė analizash mbi tė ashtuquajturėn “Nomenklaturnaja privatizacija” (kjo do tė thotė privatizim nė shėrbim tė nomenklaturės), falė sė cilės, eksponentė tė nomenklaturės sė lartė dhe tė mesme tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik kanė arritur, nė pjesėn mė tė madhe, qė gjatė viteve tė tatėpjetės dhe rrėzimit tė regjimit komunist (1986-1992) tė shndėrrohen nė kapitalistė dhe pronarė tė rinj, nėpėrmjet njė veprimtarie bashkėpunimi pėr pėrvetėsimin e burimeve financiare, shpesh nė bashkėpunim me mafien e organizuar edhe jashtė Rusisė.

“YAKUTSA”

Ēdo bandė mafioze nė Japoni quhet “Yakutsa”, por drejtohet nga krerė tė ndryshėm. Nė traditėn e saj spikasin rituale shumė tė vjetra si shumė kohė para viteve ’90. Riti i Sakazukishiki-t, ėshtė ceremonia e pranimit tė ēdo anėtari tė ri, i cili betohet pėr besnikėri dhe devotshmėri duke pirė sakė nga gota e kryetarit. Riti i Irezumi-t ose tatuazhi, i cili duke qenė se ėshtė i ndryshėm pėr ēdo bandė, dėshmon pėrkatėsinė e anėtarėve tė bandave. Riti tjetėr i organizatės mafioze japonezė “Yakutsa” ėshtė Yubitsume, e cila ka tė bėjė me prerjen e gjymtyrėve tė ndryshme tė trupit. Nė tė tre kėto ceremoni protagonistėt janė oyabun, (kapo), kobun, (vartėsit).
“COSA NOSTRA” amerikane

U themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye: Emigrimi nė SHBA i njė numri tė madh italianėsh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marrė me krime, dhe pėr shkak se shumė mafiozė nga Sicilia pėr t’i shpėtuar ligjit nė Itali u detyruan tė shkonin nė SHBA. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste, i cili i persekutoi pėr njė kohė tė gjatė. Janė 5 familje nė Amerikė qė mbanin kontakte tė ngushta me krerėt nė Itali: Familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy tė fundit marrin pjesėn me tė madhe tė fitimeve.

“SOLMCEVO”
Ėshtė njė organizatė mafioze ruso-aziatike, e cila funksionon kryesisht nė Hungari, Republikėn Ēeke, Gjermani, Austri, Belgjikė, Itali, SHBA, Kosta Rika, Izrael, por edhe nė shumė vende tė tjera tė Azisė sė Jugut. Ėshtė njė organizatė qė pėr nga ashpėrsia konkurron me “Cosa Nostra”-n dhe “Camorra”-n. Merret kryesisht me trafik armėsh, qeniesh njerėzore dhe droge. Kriminaliteti ruso-aziatik ėshtė tashmė i specializuar nė trafikun e heroinės qė vjen nga “Trekėndėshi i Artė” (Birmani-Laos-Kamboxhia) dhe nga “Gjysmėhėna e Artė” (Pakistan-Afganistan-Iran) dhe pėr shpėrndarjen vijuese nė vendet e ish-BS-sė, Evropės dhe SHBA-sė.
“XXI SECOLO”

Ėshtė njė organizatė mafioze ruso-aziatiko-italiane dhe ka lidhje tė forta me mafien gjermane, amerikane, izraelite dhe qipriote. Kjo organizatė vazhdon tė shtrijė praninė e saj ende jashtė kufijve tė Federatės Ruse, madje edhe jashtė kufijve tė vetė CSI-sė, nė tregun e ligjshėm dhe tė zi tė rajoneve tė ndryshme tė botės, Evropė Qendrore dhe Lindore (ku dominon bota e krimit), Evropė Perėndimore, SHBA, Afrikė, Amerikė Qendrore dhe Jugore, Lindje e Afėrt dhe e Largėt. Kriminaliteti i kėsaj organizate ėshtė tashmė nė gjendje tė konkurrojė ose tė bashkėpunojė nė barazi tė plotė me organizatat kriminale ndėrkombėtare mė tė fuqishme.
CERNOJ”

Ėshtė organizata mafioze ruse mė e frikshme e gjithė Evropės. Ajo funksionon nė Britaninė e Madhe, Zvicėr, Izrael, Montekarlo e deri nė SHBA. Trafiku i fėmijėve ėshtė specialiteti i kėsaj organizate, por jo mė pak janė edhe vrasjet dhe ekzekutimet makabre. Kjo mafie ruse merret me shitjen dhe blerjen e foshnjave dhe shėrbimi i fshehtė gjerman thotė se ka tė dhėna se organet e fėmijėve lypsarė tė vrarė nga mafia ruse janė dėrguar me dokumente tė falsifikuara nė klinikat e vendeve perėndimore pėr t’u pėrdorur pėr transplant organesh. Ky ėshtė specialiteti, por jo mė pak i rėndėsishėm ėshtė trafiku i armėve dhe drogės.

“TRIAD”

Nė shqip do tė thotė treshe, ėshtė organizata mė e fuqishme mafioze pėr trafikun e drogės. “Triad”-a kineze ėshtė marrė si shembull konkurrimi pėr mafien ruso-aziatike. Anėtarėt e kėsaj organizate kanė instaluar baza operative pėr trafikimin e heroinės nė Hong Kong, Singapor dhe Bangkok. Fillesat e kėsaj organizate mund tė themi qė janė mė tė lashtat nė krahasim me tė gjitha mafiet e tjera, ato datojnė qė nė vitin 1760. Por megjithėse kjo organizatė ka shekuj qė ėshtė krijuar, veprimtaria e saj kriminale ka nisur nė vitin 1911, kur ėshtė kryer edhe vrasja e parė nga anėtarėt e saj. Ėshtė po aq e frikshme sa mafia perėndimore.

“CARTEL”

Ėshtė cilėsuar si organizata mė e fuqishme nė trafikun e kokainės. Kjo organizatė mafioze ėshtė formuar nė vitet 1970-1980 nga Madellin Cartell nė Kololumbi. “Kartelet” kolumbiane janė rrjeti mė i fuqishėm i transportit tė kokainės jugamerikane, tė destinuar pėr tregun evropian dhe atė tė ish-Bashkimit Sovjetik, pėr tė cilin SHBA shėrben si pikė tranziti. Kohėt e fundit ėshtė vėnė re se me kėtė organizatė tė fuqishme mafioze ka lidhje edhe e ashtuquajtura mafie shqiptare. Por jo aq sa mafia ruso-aziatike. Ndėrsa deri dje Kolumbia ishte prodhuesja numėr njė e substancave narkotike, tashmė po konkurrohet nga Rusia.
“IZMAJLOVO”

Nė mafien ruse nuk mungojnė shembujt tė lidhjes sė ngushtė ndėrmjet pushtetit politik dhe strukturave mafioze, tė zbuluara nga hetimet ligjore. I tillė ėshtė rastin Aleksej Iljusenko, ish-Prokurorin e Pėrgjithshėm, i akuzuar se ka favorizuar shoqėrinė e naftės “Balkan Trading”. Do tė mund tė pėrmendej edhe lidhjet ndėrmjet ish-zv.kryeministri Oleg Soskovec dhe ish-ministri i Sportit Samil Tarpisev me grupin kriminal “Izmajlovo” dhe me vėllezėrit Cernoj (me tė cilėt Aleksandr Lebev kishte lidhje), lidhjet e Aleksandr Korzakov, ish-shef i Shėrbimit tė Sigurimit Presidencial, tashmė tė cituarin Fondacioni Kombėtar i Sportit.

“MAZUTKINO”
Ėshtė njė organizatė ruso-aziatike qė merret kryesisht me trafikun e armėve, drogės, gurėve tė ēmuar dhe qenieve njerėzore. Rrjeti i saj ėshtė i shtrirė nė Poloni, Austri, Gjermani, Lihtenshtein, Zvicėr, Montekarlo, Itali, SHBA, etj. Nga faktorėt konkurrues dhe frenues tė mafies ruso-aziatike, si njė nga protagonistėt kryesor nė tregun e heroinės ėshtė ekspansioni galopant i kultivimit tė bimės sė hashashit nė vendet ish-sovjetike tė Azisė Qendrore (vlerėsohet se nė kėtė zonė, kryesisht nė Uzbekistan, Taxhikistan dhe Kirgistan ka tre milionė hektarė tė mbjella me hashash, qė kontrollohet nga organizatat mafioze lokale).

FAMILJA E “MAFIES SĖ ZEZĖ”, SHBA

U krijua nga Demetrius Flenory dhe vėllai i tij, Terry. Kjo bandė e filloi aktivitetin e saj kriminal duke shitur doza tė vogla kokaine nė rrugėt e Detroitit gjatė viteve ’80 dhe pėrfundimisht u zhvillua brenda gjithė vendit dhe jashtė SHBA-sė. Investigimi dyvjeēar i federalėve konkluduan se anėtarėsimi i saj ėshtė gjithėpėrfshirės. Banda ka marr goditjen e saj mė tė madhe nė vitin 2005, ku gjatė njė aksioni tė DEA (strukturė policore amerikane) u arrestuan 30 persona qė dyshohej tė ishin pjesė e “Familjes sė Mafias sė Zezė”, si dhe njė sasi prej 9.5 kilogramė heroinė, dhe 10 milionė dollarė.
MAFIA E ZEZĖ”, FILADELFIA

Nė vitet 1980 disa tė rinj tė afėrm me njėri-tjetrin krijojnė grupin “Mafia e tė rinjve zezakė”. Ajo kontrollonte gangsterėt xhamajkanė, tė cilėt kishin kontrollin e trafikut tė kokainės nė Filadelfia tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Njėsoj si mė tė vjetrit, ata ishin tmerrėsisht tė dhunshėm dhe tė mėsuar me frikėsimin e dėshmitarėve dhe vrasjeve. Lideri i saj, Aaron Jones ka vdekur nė Pensilvani. Pjesa tjetėr qė ngeli e “Mafias sė zezė” shpesh bashkėpunonte me mafian italiane tė Filadelfias. Kryesisht mafiat amerikane kanė qenė tė dhunshme dhe fusha kryesore ku vepronin ishte pikėrisht trafiku i drogės.

MAFIA TURKE
Ėshtė quajtur si njė organizatė kriminale shumė e fuqishme. Mafia turke ka pasur nė kontroll njė pjesė tė madhe tė trafikut tė heroinės nė tė gjithė botėn. Mafia turke disa herė ka qenė bashkėpunėtore me mafian ruse, dhe pak me mafian italian. Ashtu si organizatat simotra edhe mafia turke operonte mė tepėr nė trafikimin e lėndėve narkotike, por edhe tė “mishit tė bardhė”, siē njihet nė gjuhėn e mafias. Madje sipas disa raporteve, vetėm tetė vjet mė parė nė Stamboll operonin nga organizata e mafies turke 200 gangsterė. Kontrolli i mafias turke arrinte deri nė lindjen e mesme, dhe disa herė edhe deri nė vendet aziatike.

“MAFIA IRLANDEZE”

Banda irlandeze ėshtė njė nga organizatat mė tė vjetra kriminale nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, dhe ka ekzistuar qė nga fillimi i shekullit tė 19 deri nė ditėt e sotme. Origjina e saj ishte nė lagjen amerikanė tė irlandezėve, dhe mė pas banda irlandeze u pėrhap nė tė gjitha qytetet kryesore tė Amerikės, duke pėrfshirė Boston, Neė Yorl, Ēikago, Neė Orleans, Filadelfia dhe Atlantik Siti. Gjithashtu aktiviteti i saj ishte shtrirė edhe nė Kanada e quajtur si banda e vdekjes sė Montrealtit. Ajo ishte bota e krimit. Historia e mafies irlandeze pėrfshin edhe qytetet e Irlandės, Anglisė dhe Skocisė./tirana observer/


avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  Jetmira prej 03.01.14 13:38

Mafia shqiptare nė SHBA: Mė e pasofistikuara, por mė e dhunshme se italianėt e ruset]
Ky informacion vjen nga njė raport zyrtar i drejtuesve tė lartė tė FBI-sė.

Sipas raportit mafia shqiptare, e cila ėshtė e pėrbėrė nga elementė kriminalė tė larguar nga fiset shqiptare tė Ballkanit, vitet e fundit ėshtė kthyer nė njė problem shqetėsues, nė njėrėn pjesė tė qytetit New York-ut, nė tė cilėn jetojnė rreth 150 mijė shqiptarė nga Kosova, Maqedonia dhe Mali i Zi. Organizata qė vepron nė verilindje tė New York-ut, por edhe nė qytete tė tjera bregdetare, megjithėse ėshtė goditur nė disa pjesė tė strukturės sė saj, vazhdon tė pėrbėjė njė sfidė tė rėndėsishme pėr agjentėt e FBI-sė.

Gjithashtu sipas raportit, shqiptarėt cilėsohen nga FBI-ja si mė pak tė sofistikuar, por nga ana tjetėr kėta tė fundit janė shumė mė tepėr tė dhunshėm, se pjesėtaret e mafies ruse apo italiane.

Hetimi
Byroja e Hetimit Federal nisi hetimin intensiv pėr shkatėrrimin e mafies shqiptare nė vitin 2003. Mirėpo koha kur kanė filluar procedurat hetimore, fliste pėr njė organizatė tepėr tė fuqishme shqiptare, e cila operonte nė mėnyra krejt tė ndryshme nga grupet e tjera mafioze.

Veē tė tjerash mėsohet se nė kėtė periudhė grupet kriminale shqiptare, kishin ngritur krye ndaj mafies italiane dhe greke, pasi kėto tė fundit gjatė njė kohe tė gjatė ishin nė survejim tė pėrhershėm.

Gjatė hetimeve tė kryera nga ekspertėt e FBI-sė nė zonėn verilindore tė New York-ut kundėr mafies shqiptare, u arrit tė zbulohej njė numėr i lartė familjesh mafioze, pėr tė cilat iu kėrkua edhe informacion tė mėtejshėm drejtėsisė shqiptare. Mirėpo megjithėse janė kryer njė sėrė operacionesh nga FBI-ja, pėr tė shfarosur krimin e organizuar, mafia shqiptare vazhdon tė jetė e pėrhapur nė qytetin e New-York-ut nė njė numėr relativisht tė lartė.

Organizimi

Organizimi i mafies shqiptare nė SHBA ndryshon dukshėm nga tė gjitha mafiet tjera nė botė, sepse sipas raportit thelbin e njė celule kriminale e pėrbėjnė anėtarėt e ngushtė tė njė familjeje, fisi apo shoqėrie mes kriminelėve. Individė shqiptarė qė janė tė inkriminuar nė botėn e krimit, kryejnė vrasjen e kundėrshtarit, nė bazėn e njė parimi tė vetėm tė gjakmarrjes.

Gjithashtu, grupet mafioze shqiptare kryejnė njė sėrė veprash penale si vjedhje, mashtrime, prostitucion, trafikim tė lėndės narkotike, rrėmbime, tė cilat i shfrytėzojnė pėr kėrcėnim ose pėr vėnie gjobash ndaj familjarėve.

Sipas raportit, tė gjitha kėto veprimtari kriminale qė zhvillon mafia shqiptare, kryhen nė lokalet e natės, vende kėto qė janė marrė me qira nga kokat e grupeve.

Gjithashtu njė problem qė ndikon negativisht pėr procesin e hetimit tė ngjarjeve kriminale, ėshtė edhe mungesa e njė individi shqiptar nė zyrat e FBI-sė, pasi pėr vendet e tjera ky institucion e ka njė tė tillė.

Organizata mafioze “Korporata”

Vitin e shkuar, gjykata amerikane

dha 102 vjet burg pėr katėr anėtarė

Nė datėn 4 janar tė vitit tė kaluar gjykata amerikane e Nju-York-ut, ka dhėnė njė dėnim ndaj organizatės mafioze "Korporata", e cila drejtohej nga shqiptari Aleks Rudaj.

Sipas informacioneve, agjentėt e FBI-sė mundėn tė godasin kėtė grup kriminal, me ndihmėn e grupeve rivale italiane dhe greke, pasi shqiptarėt ishin tė pandashėm. Gjithashtu nė kėtė proces u shpallėn fajtorė katėr prej drejtuesve tė organizatės famėkeqe, tė cilėt u dėnuan me mė shumė se 25 vjet burg secili. Kėshtu Aleks Rudaj dhe Nardino Kaloti, u dėnuan me 27 vjet burg secili, ndėrsa Nikola Dedaj 26 vjet e 7 muaj burg dhe Prenka Ivezaj u dėnua me 22 vjet burg.

Nė konkluzionet pėrfundimtare tė hetimeve tė zhvilluara edhe nga FBI, prokurorėt deklaruan para gjykatės, se shqiptari Aleks Rudaj nė bashkėpunim me njė anėtar tė familjes italiane "Gambino” kishte formuar organizatėn kriminale tė njohur nė Nju Jork me emrin "Korporata". Katėr drejtuesit qė u dėnuan nė Nju Jork janė akuzuar nga autoritetet amerikane pėr trafik armėsh, pėrfshirje nė sulme tė armatosura, mbledhje borxhesh, pjesėmarrje nė biznese ilegale tė bixhozit dhe basteve tė paligjshme.
Gjithashtu para se tė jepej vendimi pėrfundimtar, prokurorėt e zyrės federale kishin kėrkuar burgim tė pėrjetshėm ndaj tė akuzuarve, duke pohuar se veē ndėshkimit kapital, tė dyshuarit duhej t’i paguanin Qeverisė amerikane edhe njė gjobė nė shumėn 5.75 milionė dollarė. Gjykimi pėr katėr anėtarėt e mafies shqiptare ka zgjatur mė shumė se tre muaj.

Gjatė kėsaj kohe prokurorėt amerikanė kanė kėmbėngulur nė akuzat e tyre, duke e cilėsuar "Korporatėn" si njė sindikatė kriminale ku bėnin pjesė dhjetėra anėtarė, tė cilėt kishin arritur tė drejtonin rrjetin e basteve tė paligjshme dhe lojėrave ilegale qė zhvilloheshin nė lagjet e Bronksit, Kuinsit dhe Westcester Kauntit.

Marre nga : Gazeta Metropol
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Mafia

Mesazh  Jetmira prej 03.01.14 13:39

Mafia Shqiptare, pjese ne 10 grupet mafioze me te medha ne Bote!
Mafia i referohet grupeve te fshehte te perfshire ne krimet e organizuara te shperndare ne shume vende. Ata jane zakonisht te referuara me emrin e vendit e origjines dhe shumica e anetareve do te jene te kesaj kombesie. Ato zakonisht aspirojne qe te kene nje monopol mbi aktivitetet e paligjshme si droga, armet e zjarrit trafikimit, etj Ky eshte nje artikull ne lidhje me grupet mafioze dhe aktivitetet e tyre. Ato jane te rreshtuara ne nje qellim rritjen e ndikimit te tyre ne bote.


10. Jamaikanet-britanike Yardies.

Jamaikanet - Britanik Yardies ishin Jamaikanet te cilet emigruan ne Britani ne 1950. Ata jane te perfshire ne krime te organizuara si tregtia e droges dhe krime te tjera te armeve. Ata nuk jane perpjekur te inflirtohen ne sistemin e zbatimit te ligjeve pasi nuk kane qene aq te rrezikshem dhe te forte si grupet e tjera mafioze. Te gjitha krimet perfshijne perdorimin e armeve te zjarrit, perdorimi i te cilave eshte i kontrolluar rreptesisht ne Britani.

9. Mafia Shqiptare.

Mafia Shqiptare perbehet nga nje numer i madh organizatave kriminale te cilat jane te bazuara ne Shqiperi. Ata jane aktive ne SHBA si dhe vendet Europiane. Thuhet se Mafia Shqiptare u perhap ne nivel nderkombetare ne vitet 1980. Krimi i organizuar mbizoteroi ne Shqiperi ne shekullin 15. Ne Shtetet e Bashkuara te Amerikes si dhe ne Mbreterin e Bashkuar njihen per tarfikim prostitutash droge si dhe trafikim armesh. Njihen gjithashtu per perdorim te shpejt te dhunes dhe hakmarrjes
8.Mafia Serbe.

Mafia Serbe operon ne me shume se 10 vende duke perfshire ketu Gjermanine, Shtetet e Bashkuara , Britanin, Francen etj...J ane te perfshire ne aktivitete te tilla si trafik droge, kontrabande, vrasje me pagese, kumar, dhe vjedhje. Ajo ka tri grupe te medha te quajtur Vozdovac, Surčin dhe klanin qe ben kontrollin e grupeve te vogla. Aktualisht jane rreth 30-40 grupe qe punojne ne Serbi.

7. Mafia Izraelite.

Mafia e Izraelite punon ne shume vende ne aktivitete si narkotrafikantve, trafikimin e droges dhe prostitucionit. Kohet kane ndryshuar dhe mafia Izraelite dikur e njohur per patronazhet e saj dhe friken qe krijonte, sot ata jane te pameshirshem dhe nuk mendojne dy here per vrasjet qe duhet te kryejne. Mafia Ruso-Izraelite ka pershkruar sistemin politik te ShBA aq mire sa forcat Amerikane kane deshtuar per te bere ndonje perparim per ndalimin e tyre.

6. Mafia Meksikane.

Mafia Meksikane eshte nje grup shume i forte ne burg ne Shtetet e Bashkuara. Ajo filloi ne vitet 1950 per te mbrojtur te burgosurit ndaj te burgosurve te tjere nga zyrtaret. Ky grup gjithashtu ka qene i perfshire ne grabitje dhe trafikut te droges. Ajo ka rreth 30.000 anetare ne te gjithe Shtetet e Bashkuara. Anetaret e bandes kane tatuazh nje dizanjo te perbashket, i cili eshte nje simbol kombetar meksikan. Thuhet qe jane rreth 150 te burgosur te cilet kane autoritetin te urdherojne vrasje dhe rreth 2000 bashkepunetore te cilet ekzekutojne keto vrasje.
5 .Yakuza Japoneze.

Yakuza japoneze eshte nje grup i krimit te organizuar e cila perdor kercenimin dhe shantazhin per te ecur ne rrugen e tyre. Origjinen e ka rreth shekullit te 17. Disa anetare te grupit sipas nje miti kane nje pjese te hequr ne gishtin e tyre te vogel. Kjo shpesh i ofrohet udheheqesit si nje shenje zbutje dhe ndjese. Disa anetare te tjere kane tere trupin e tyre tatuazh. Kjo mafie ka rreth 110.000 anetare ku 2.500 jane familje. Ata jane te perfshire ne importime te kasetave pornografike te pacensuruara nga Europa ne Amerike, prostitucion dhe imigrim ilegal.

4.Triada Kineze.

Triada Kineze perfshihet ne shume organizime kriminale te cilat bazohen ne Kine, Malajzi, Hong Kong, Tajvan, Singapor etj... Ata jane gjithashtu shume aktive ne Nju Jork, Los Angelos, Seattle, Vankuver si dhe San Fransisko. Krimi i tyre i organizuar ka te beje me vjedhje, vrasje te paguar, trafik droge, grabitje, pirateri etj... Fillimet i kane ne shekullin e 18 dhe emrin e atehershem e kane patur Tian Di Hui. Ata jane gjithashtu te perfshire ne fallsifikimin e monedhes kineze.

3. Kartelat e droges Kolumbiane.

Kartelat Kolumbiane te droges u formuan kryesisht per te kontrolluar trafikun e droges. Ata veprojne ne shume vende. Kane shume organizata qe merren me politike, aspektet ushtarake dhe ligjore te kartelave. Kartelat me te rendesishme nga Kolumbia jane: Kartela Kali, Kartela Medellin dhe Kartela Del Norte Valle. Ne nje moment keto kartela jane kercenuar nga ekstradimet midis ShBA dhe Kolumbise. Kapot u fshehen dhe urdheruan anetaret e saj te vrisnin mbeshtetesit e ketyre ekstradimeve. Kjo mafie ka qene gjithashtu e perfshire ne shume rrembime dhe akte terroriste.

2.Cosa Nostra Amerikane dhe Siciliane.

Cosa Nostra Amerikane dhe Siciliane jane nje grup relativisht i ri. Ajo filloi ne gjysmen e dyte te shekullit te nentembedhjete ne Itali. Me gjithe kjo eshte nje organizat mafioze e re, ka nje aftesi te madhe per te planifikuar krime te medha dhe te dal pa lagur. Eshte e perfshire ne trafik droge dhe armesh. Ka nje numer anetaresh prej 3500-4000. Pervec ketyre kane dhe bashkepunetore te cilet nuk jane anetare te vertete. Nje anetare duhet ti nenshtrohet ceremonise se fillimit ku ai ndoshta do i duhet te vrsae dike per te provuar vlerat e tij. Cdo anetare duhet te ndjeke kodin e heshtjes.

1.Mafia Ruse.
Mafia Ruse ka origjinen ne Bashkimin Sovjetik dhe tashme ka ndikim ne tere boten. Ka rreth 100.000 deri ne 500.000 anetare. Ata jane te perfshire ne krimet e organizuara ne vende si Israeli, Hungaria, Spanja, Kanadaja, Britania, Shtete e Bashkuara te Amerikes, Rusia, etj... Ata kane imigruar gjithashtu ne Israel, Amerike, Gjermani duke perdorur identitet te rreme gjerman dhe hebre. Aktivitetet e tyre perfshine, trafikim lendesh narkotike, trafikim armesh, pornografi, mashtrime ne internet etj. Nje nga rregullat baze te tyre eshte te mos bashkpunojne me autoritetet. Nese ndonje nga anetaret arrestohet dhe ai rrefehet ne lirim ate e pret vdekja. Jane te shquar dhe te frikshem per vandalizmat e tyre, vrasjet me pagese, trafikim te organeve jetesore dhe terrorizmit.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mafioze

Mesazh  Dilan prej 03.01.14 17:11

Pablo Eskobar-Kartela Medelinj [Kolumbi]
http://en.wikipedia.org/wiki/Pablo_Escobar

Griselda Blanko-Origjina Kolumbiane
Veproi ne Florida.Dalohej per egersin qe kishte.Ne urdhrat per vrasje qe ka dhene jane ekzekutuar dhe femije.
http://en.wikipedia.org/wiki/Griselda_Blanco

Pol Kastelano-Familja Gambini [veproi ne New York]
http://en.wikipedia.org/wiki/Paul_Castellano
avatar
Dilan

52


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mafiet me te rrezikeshme ne bote,ajo shqiptare e nenta

Mesazh  Agamemndon prej 16.03.14 10:09


Ja mafiet mė tė fuqishme nė botė, mafia shqiptare renditet e nėnta




Sipas policisė ndėrkombėtare Interpol, mafia serbe ėshtė mė e fuqishme se mafia shqiptare. Nė rangimin e bėrė nga Interpol, mafia shqiptaregjendet nė vendin e nėntė nė mesin e organizatave mė tė fuqishme mafioze, kurse mafia serbe nė vendin e tetė.

Nė listėn e Interpolit gjenden 350 shtetas serbė, pėr tė cilėt besohet se janė bashkėpunėtorė tė afėrt me liderėt e narkokarteleve mė tė mėdha botėrore. Si organizatė mė e njohur mafioze serbe llogaritet organizata kriminele “Pink Panter”, e cila gjatė dhjetė viteve tė kaluara ka realizuar disa vjedhje spektakulare nė shumė vende botėrore.

Pas mafisė serbe radhitet mafia shqiptare, e cila sipas Interpol-it ka filluar tė “lulėzojė” nė vitet e 80-ta tė shekullit tė kaluar. Specialitet i mafisė shqiptare konsiderohet tregtia ilegale me mjete narkotike, armė dhe qenie njerėzore. Kriminologėt e Interpol-it kanė vlerėsuar se pjesėtarėt e mafisė shqiptare respektojnė kodin e vjetėr gjashtė 6 shekuj (Kanunin e Lekė Dukagjinit).

Ndryshe, Interpol e ka vendosur mafinė ruse nė vendin e parė tė organizatave mė tė mėdha dhe mė tė rrezikshme mafioze, sepse numėron rreth 500 mijė anėtarė, tė cilėt kontrollojnė afėr 70 pėr qind tė ekonomisė ruse.

Kriteri sipas tė cilit Interpol e ka bė listėn e dhjetė organizatave mė tė fuqishme ėshtė niveli i ndikimit tė krimit tė organizuar nė shoqėri, kurse si kritere plotėsuese janė marrė edhe numri i vrasjeve, tregtia me drogė dhe armė, si dhe “vjedhjet e suksesshme”.

Sipas tė dhėnave tė policisė ndėrkombėtare, mafia italiane si organizatė mė e vjetėr mafioze nė botė, ėshtė radhitur nė vendin e dytė. Besohet se mafia italiane posedon rreth 65 miliardė euro rezerva “kesh”, kurse brenda ēdo viti realizon profit prej 100 miliardė eurove.

Nė vendin e tretė radhiten narkokartelet kolumbiane. Ngjitja e tyre nė majėn e listės sė zezė botėrore ka filluar me shitjen e drogės nė Amerikė, nė vitet e 60-ta tė shekullit tė kaluar.

Triadat kineze, tė njohura pėr kontrabandėn e emigrantėve ilegalė dhe pėr tė cilat besohet se kontrollojnė dy tė tretat e kokainės nė botė, gjenden nė vendin e katėrt tė listės sė organizatave mafioze.

Me 110 mijė anėtarė, grupet mafioze kineze tė njohura si “jakuzi” gjenden nė vendin e pestė. Ata janė tė njohur me kontrollin qė kanė mbi prostitucionin, kumarin, pornografinė, kontrabandėn me qenie njerėzore, kamatat dhe larjen e parave.

Mafia meksikane, e cila ėshtė formuar nė burgjet amerikane dhe numėronin 30 mijė anėtarė, ėshtė radhitur nė vendin e gjashtė. Mafia meksikane kryesisht merren me tregti tejoqeanike ėt drogės dhe armėve, por edhe me organizimin e prostitucionit.

Mafia izraelite ėshtė radhitur nė vendin e shtatė dhe konsiderohen si “lojtarė tė pamėshirshėm”, qė posedojnė monopol mbi eksportin e hashashit.

Nė vendin e dhjetė tė kėsaj liste tė turpshme (pas mafisė serbe dhe shqiptare), radhitet mafia e Jamajkės, e njohur pėr tregtinė me drogė dhe pėr vrasjet e pamėshirshme
avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


300


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi