Udhėtimi Astral

Shko poshtė

Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 17:58

JASHTĖ TRUPIT - Udhėtimi Astral


“Vallė, jam filozofi i cili ka ėndėrruar se ėshtė flutur apo jam flutura, qė ėndėrron se ėshtė filozof?!...” Zhuang Zi

Ekzistojnė mjaft dėshmi autentike, si ato nga mė tė lashtat, siē ėshtė “Libri tibetan i tė vdekurve” dhe “Libri egjiptas i tė vdekurve”, gjer tek pėrjetimet e ndryshme individuale tė dėshmitarėve tė besueshėm autoritatrivė, tė cilėt bindshėm pasqyrojnė atė qė shkenca jonė bashkėkohore ende nuk e ka pranuar – se, nė rrethana tė caktuara trupi astral i njeriut mund ta braktisė trupin fizik dhe njė kohė tė ekzistojė jashtė ambientit tė zakonshėm.

Hulumtuesit e ndryshėm dita mė ditė janė gjithnjė e mė afėr zgjidhjes, tani pėr tani tė kėtij fenomenei parapsikologjik.

Sidoqoftė, ende duhet tė kalojė edhe mjaft kohė qė tė dėshmohet se ēfarė janė kėto mekanizma tė fshehtė tė trurit tonė gjatė projekcionit astral.

Ēka ėshtė nė realitet projeksioni astral?

Definicioni mė i thjeshtė do tė ishte: ėshtė aftėsia e braktisjes sė vullnetshme (vetėdijshme) tė trupit fizik, duke transferuar shpirtin njėkohėsisht nė trupin astral, pėr t’i shfrytėzuar sė bashku gjatė qėndrimit paralelisht si nė nivelin fizik ashtu edhe nė atė astral.

Sipas mėsimeve tė Teozofisė, trupi astral ėshtė njėri nga shtatė nivelet tona tė ekzistencės. Aty janė tė vendosur qendrat e ndjenjave dėshiirave tona. Filozofia Tantriste na mėson pėr shtatė qendrat tė energjisė qė quhen ĒAKRA , ku janė tė vendosura burimet e vetė esencės sė mundėsive njerėzore tė ekzistencės.

Duke qėndruar nė viset dhe shtetet e ndryshme tė Lindjes, para sė gjithash nė Indi, Nepal dhe Tibet, kam regjistruar shumė kallėzime pėr aftėsitė e jashtėzakonshme parapsikologjike tė joginėve dhe lamajve vendas.

Atje, gati nuk kishte njeri qė nuk ishte i bindur se trupi ėshtė vetėm njė mburojė e fortė e energjive tė brishta, substile qė ekzistojnė nė ne.

Levitimi, ecja nėpėr ujė, krijimi i ēiftit astral, udhėtimi nė kohė, qėndrimet nė dimensionet tjera tė ekzistencės, udhėtimi astral...janė vetėm njė pjesė e mundėsive dhe ndėrtimit ekzistencial njerėzor.

Nė Ande dhe nė Amazoni, kam regjistruar bestytninė se shamanėt e vjetėr kanė njohur teknikėn e udhėtimit astral nė tė kaluarėn dhe nė tė ardhmen duke qenė nė gjendje qė t’i vrojtojnė dhe kontrollojnė hapėsirat e mėdha ku ata kanė jetuar dhe vepruar.

Nga ana tjetėr, disa hulumtues perėndimorė kanė arritur nė pėrfundim se njeriu ka disa trupa tė adaptuar pėr ekzistim nė nivele mė tė larta – astrale, mentale dhe hyjnore, ndėrsa e pėrbashkėta e qėndrimit nė kėto nivele, ėshtė vetėdija unike pa marrė parasysh se nė cilin prej tė tyre arrihet.

A mundet ēdo njeri ta realizojė projeksionin astral?

Mundet! Bile ėshtė e preferueshme. Shumė autorė mendojnė se, sikurse trupit fizik qė i nevojitet tė qėndrojė nė planin fizik dhe aty t’i kėnaqė nevojat e veta ekzistenciale, po ashtu edhe trupit astral i nevojitet tė qėndrojė njė kohė nė planin astral.

Edhe diēka: shumica e njerėzve nuk ėshtė i vetėdijshėm pėr udhėtimet e veta astrale, sepse ato i pėrjeton natėn-sa ėshtė nė gjumė. Psikologėt kėtė e quajnė si gjumi lucid.

Libri qė ėshtė para jush nuk ofron pėrgjigje nė tė gjitha pyetjet qė sigurisht do tė parashtrohen para ēdo lexuesi. Por, ofron shumė dėshmi fascinante autentike.

Ai hap dyert e mundėsive tė fshefta njerėzore nėpėr tė cilat nėse njė herė kaloni, kurrė mė nuk do tė kėrkoni qė t’i mbyllni dhe t’i harroni. Do tė jeni tė gjykuar qė gjithnjė tė parashtroni pytje dhe tė hulumtoni.

Ndoshta mu kėtu ėshtė rrėndėsia e kėtij libri...
Autori
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:01

Ekziston njė anekdotė tipike, tė cilėn e kemi dėgjuar nė variante tė shumta duke marrė pjesė nė ekspeditėn e parė jugosllave gazetaro-hulumtuese “Tibeti `88” e duke udhėtuar nėpėr Kashmir, Ladak, Nepal dhe Tibet, e cila tejet qartė shpreh largėsinė e arritjes sė njohurive tė lindjes pėr njeriun dhe pėr mundėsitė e tij shpirtėrore, psikike.

Gjatė kohės kur kthenim prej njėrės nga majat mė tė larta tė botės, nė kodrinat e larta tė Himalajeve, grupi e alpinistėve perėndimorė hasi nė njė jogin tė shkretė i cili nė qetėsi rrinte ulur nė njė shkėmb dhe meditonte.
- Si je, o plak? e pyeti nė mėnyrė tė sjellshme njėri nga alpinistėt.
- Mirė, bijtė e mi. Prej nga po vini? – na e ktheu jogini.

Kthehemi nga ajo majė - u pėrgjigj alpinisti duke mos fshehur kėnaqėsinė e vet e duke treguar me dorė ndaj visoreve tė largėta mbi tė cilat dominonte maja e mbėshtjellė me borė e akull tė pėrjetshėm. – Veēsa e kemi pushtuar! Jogini buzėqeshi lehtė dhe me vėrejtje tha:
- E keni pasur sigurisht vėshtirė pasi qė me vete ka qenė dashur t’i bartni edhe trupat tuaj tė rėndė?!... Bijtė e mi, sa po mburreni me fuqinė!...

Ta lėmė mahinė, por kur para njė viti kemi vendosur ta shkruajmė kėtė libėr e kemi ditur se tė dhėnat mė bindėse do t’i gjenim nė besimet e Lindjes, sė pari nė hinduizėm si dhe nė pinjollin e tij mė tė rėndėsishėm – budizmin.

Natyrisht, atėherė as nuk e kemi parandier se numrin mė tė madh tė shembujve tė jashtėzakonshėm kemi pėr ta zbuluar nė shkrimet mė tė vjetra tė kulturave qė kanė priftuar – sumerike, egjiptiane apo kulturat e Amerikės Latine. Nga ana tjetėr, pothuajse nė tė gjitha religjionet e botės pėrmendet fenomeni i “udhėtimeve astrale” mė sė shpeshti si pasojė e ēastit tė “heqjes pėr vdekje” nė tė cilin shpirti ndahet nga trupi.

Hulumtimit tė kėtij fenomeni disa popuj i janė qasur nė mėnyrė shumė ambicioze, e si pasojė – deri nė ditėn e sotme na kanė mbetur shkrime tė vlefshme, jo rrallė, fatkeqėsisht, tė shifruara, tė cilat njohja e sotme provon t’i deshifrojė e t’i sqarojė.

Ta pėrkujtojmė vetėm “Librin egjiptian tė tė vdekurve” apo veprėn kapitale tė klerikut lamaist tė panjohur “Bardo thódol”, tė njohur nė Perėndim me emrin “Libri tibetan i tė vdekurve”, pėr tė cilėn Carl Gustav Jung-u thotė se nė tė ndoshta “ėshtė kapur vezullimi i pėrmasės sė katėrt dhe ėshtė hequr veli i misterit mė tė madh tė jetės.”

Vetė fjala “bardo” e shpjegon esencėn e kėtij veprimi fundamental. Kjo ėshtė fjalė tibetane, e cila pėrbėhet nga dy elemente – “bar” dhe “do”. Bar do tė thotė nė mes, kurse do shėnon dyshin. Me fjalė tė tjera, “bardo” shėnon diēka nė mes dyve, nė kėtė rast – gjendjen nė mes tė jetės e vdekjes, apo thėnė edhe mė mirė – nė mes tė njėrės dhe jetės tjetėr!

Derisa perėndimorėt aktin e varrimit e kuptojnė si mbarim pėrfundimisht tė jetės, pėr tibetanėt e lashtė vdekja paraqet portėn nga njė aspekt i eskzistencės nė tjetrin, pasi qė ata thellėsisht besojnė se jeta, nė tė vėrtetė, ėshtė e paasgjėsueshme.

Njėkohėsisht, lindja dhe vdekja nuk merren si dy mexhė ekstreme nė mesin e tė cilave rrjedh ajo qė ne sot e quajmė jetė. Pėrkundrazi, vdekja fillon qė nga lindja, ditė pas dite, por nuk pėrfundon sipas pikėpamjeve tona, por shndėrrohet nga njė trajtė nė tjetrėn, derisa jeta pėrjetėsisht vazhdon!

Pikėrisht pėr ciklet e ndryshme apo aspektet e jetės flet “Bardo Thódol”. Megjithatė, mendojmė se do tė ishte skajshmėrisht jo nė rregull po qe se do tė merreshim me analizėn sipėrfaqėsore tė librit i cili nė vete pėrmban filozofinė mė themelore tė jetės e vdekjes, por edhe mė shumė se kaq - haptazi ofron faktet mė delikate e mė sė vėshiri tė kapshme pėr jetėn shpirtėrore tė njeriut, me aftėsi vetanalize pėr ē’gjė shumė shkencėtarė pohojnė se psikanalistėt bashkėkohorė aspak nuk mund t’i ofrohen.*

Edhe pse “Libri tibetan i tė vdekurve” ka lindur nė shekullin e tetė, shumė dijetarė tė kohės sonė besojnė se rrėnjėt e saj ēojnė tek thellėsitė mė tė largėta tė sė kaluarės njerėzore dhe se ai paraqet vetėm njė pjesė tė traditave misterioze tė Lindjes pėrmasat e sė cilave edhe nė kėtė kohė ėshtė vėshtirė tė merren me mend.

Ndarja e shpirtit nga trupi pėrmendet nė variantet e ndryshme tė kulturave mė tė lashta. Nė Egjiptin e moēėm ky fenomen shėnohet me termin ka”, sakaq e shohim“nė shumė vizatime sesi nė formė zogu gėdhin mbi
_____________________________________
* Marko Gėrēiq: “Arti tibetan i vdekjes”, “Start”, shkurt 1976
trupat e vdekur apo mumiet. Nė epin mė tė lashtė tė ruajtur deri mė sot, epin sumer pėr Gilgameshin, vėrehen tė arriturat fantastike tė njohjes sė pėrceptimeve jashtėtrupore.

Para ēdo aksioni tė rėndėsishėm, heronjtė e epit tė pėrshkruar nė pllakat e stėrlashta prej deltine – Gilgameshi dhe Enkiduji – i luten Perėndisė Shamash, Perėndisė sė Diellit, qė t’ua dhuronte forcėn apo ėndrrėn qė tė mund tė shihnin viset e largėta si dhe ngjarjet qė do tė ngjanin.

Nė Bibėl, sikurse edhe nė “Odisenė” e Homerit, pėrmenden bisedat me tė vdekurit, kurse nė “Metamorfozat”, vepėr e poetit latin Apulejit nga shekulli i dytė, heroi kryesor tekstualisht tregon: “Iu ofrova kufirit nė mes jetės e vdekjes; e kalova pragun e Prozerpinės dhe, pasi kalova nėpėr tė gjithė pėrbėrėsit, u ktheva pėrsėri: e kam parė diellin sesi thellė nė natė ndriēonte me ndriēim tė plotė, u jam ofruar zotėrave tė Botės sė Poshtme e tė Lartė, i kam parė fytyrė pėr fytyre dhe u jam lutur pėr sė afėrmi...”
Kur ka rėnė Troja, Odiseja, pas bredhėritjeve tė gjata aventurore nėpėr det, nė ēastet e koncentrimit tė jashtėzakonshėm, “e ka parė” kthimin e tij tė lumtur nė Itakė!

Pėr tė “zbuluar atė qė ėshtė e padukshme dhe e fshehtė”, gratė gjermane do “tė shikonin” nė runa (alfabeti i vjetėr i gjermanishtes). Runat nė tė kaluarėn ishin tė gdhendura nė armė e stolira, sakaq mbusheshin me fuqi magjike. Sipas “Eda”-s* runat kanė mundur tė ndikojnė nė zjarrin dhe nė kohėn si dhe “shpatave kanė mundur t’ua topisin tehun”. Secila runė (shkronjė) ka pasur kuptim tė caktuar.

Nė “Eda” flitet edhe pėr tė besuarit nė fatin e pamėshirshėm. Ai me ndihmėn e runave ka mundur “tė parashihet”, por nė tė nuk ka qenė e mundur tė ndikohet.

“...Vdis sot apo nesėr, famėn e trimave e kemi arritur. Kur tė flasė Norna – askush nuk ka pėr ta pritur mbrėmjen!”

Nornat, nė mitologjinė nordike, janė perėndeshat e fatit, Urdi e sundon tė kaluarėn, Verdandi tė tashmen, kurse Skuldi tė ardhmen.

Nė mitologjinė e Majėve, me demistifikimin e tė arriturave fantastike tė tė cilėve merret edhe shkenca e sotme, ka mbetur i shėnuar kujtimi pėr njerėzit jo tė zakonshėm tė cilėt – kur kėtė do ta dėshironin – kanė mundur “t’i shohin viset e panjohura si dhe ngjarjet e fshehta”.

Sundimtarėt astekė shpesh e kanė lėshuar gjakun qė t’u rrjedhė pėr tė pėrjetuar “fluturimin qiellor” pėrmbi mbretėrinė e tyre dhe tė shihnin sesi nėnshtetasit jetonin! Vdekja ndėr indianėt e Amerikės nuk shėnonte fundin definitiv, meqė shpirti i tė vdekurit“ka shkuar nė vendin e gjuetisė sė pėrjetshme”!

Kryepari Vatikanit, papa Pio (i Pestė) ka fjetur mė 7 shtator tė viti 1591 qė pėrmes rrugės astrale tė fluturojė deri nė 925 kilometra larg nga Lepanti dhe tė jetė dėshmitar i fitores sė Don Huanit tė Austrisė mbi turqit, kurse nė njė letėr tė tijėn dėrguar Kishės sė Krishtit nė Korint, shėn Pavli rrėfen pėr njeriun i cili ka qenė “i zėnė pėrmbi qiellin e tretė”, por nuk lėshohet nė detaje dhe nuk flet pėr atė se ky nė pėrvojėn e vet mistike ishte “nė trup”, apo “jashtė trupit”...

Sipas raportit tė shėn Pavlit, nuk ka qenė fjala pėr kurrfarė gjumi apo halucinacioni, pasi qė “trupi ka mundur tė lihet nė kuptimin mė bukfal tė fjalės”, meqė njeriu ėshtė i thurur “nga trupi material dhe nga trupi shpirtėror...”

Pėr shumė komandantė tė suksesshmėm e luftėtarė tė antikės bashkėkohanikėt e tyre kanė menduar se dispononin aftėsi paranormale dhe se ia dilnin qė - qė mė parė t’i shihnin ngjarjet e ardhshme. Aleksandri i Maqedonisė ka mundur tė flejė edhe nė shalė, por pas atyre momenteve tė shkurtra relaksuese ka ditur tė flasė pėr shumė detaje nga pėrleshejet luftarake tė cilat do tė zhvilloheshin mė vonė.

“Pothuajse nė gjumė fluturonte nė ardhmėri dhe atje i regjistronte gjithė hollėsitė e ngjarjeve nėpėr tė cilat do tė kalonte me ushtarėt e vet”, ėshtė shėnuar nė njė kronikė mbi ekspeditat luftarake tė Aleksandrit tė Madh nė Azi.

“Shėtitjet astrale” duket sikur u kanė ndodhur individėve nė tė gjitha kohėt, e jo vetėm njerėzve religjiozė apo njerėzve me ndieshmėri tė jashtėzakonshme. Franjo Asishki, nėse ėshtė pėr t’u besuar bashkėkohanikėve tė tij, ka mundur tė pezullojė nė ajėr, kurse mjeku gjerman Franz Anton Mesmeri me pasion i ka ushtruar efektet e hipnozės, por edhe pėrvojat jashtėtrupore tė individėve.

Duke gjykuar nė bazė tė shumė shembujve nga e kaluara, por edhe nga e tashmja, fenomeni i “ndarjes nga trupi” nuk mund tė hidhet si produkt i halucinacionit.

Pėrkundrazi, nė botė ka gjithnjė e mė shumė njerėz, nė mesin e tyre edhe njė numėr i konsiderueshėm shkencėtarėsh autoritativė, tė cilėt janė gjithnjė e mė afėr ta pranojnė alternativėn fantastike: ėshtė e mundshme tė lėshohet trupi fizik me anėn e njė trupi tjetėr, e ende tė ruhet vetėdija e plotė dhe ndijimi, ende duke i takuar vetė - vetes edhe pse plotėsisht je i ndarė nga organizmi fizik, pra – tė ekzistosh jashtė trupit!

Duhet pranuar se nuk ėshtė krejt lehtė tė paramendohet vetėdija qė ekziston jashtė trupit fizik. Tekembramja, njohuritė tona tė pėrcaktuara dhe vizioni pėr botėn ku ne jemi vetėm njė individ i vetėm, u kundėrvihen vizioneve tjera, gati tė pakuptueshme nė tė cilat kanė vend njėsoj tė rėndėsishėm edhe trupi fizik edhe ai astral.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:05

Ne jemi mėsuar qė tė pėrkujdesemi ekskluzivisht pėr trupin fizik – e mbajmė me ushqim, e freskojmė me medikamente, e hijeshojmė me preparate kozmetike, pėrkujdesemi pėr shėndetin e tij...

Trupi fizik ėshtė bėrė kėshtu fokus i brengave dhe i pėrpjekjeve tė jetės sonė tė zgjuar, e prej kėsaj logjikisht rrjedh se besojmė sesi trupi fizik, udhėhequr nga truri si dhe nga numri i pakufizuar i reaksioneve tė fshehta kimike, e pėrbėjnė tėrėsinė e qenies sonė.

Nė kėtė skemė kemi pėrfshirė edhe disa procese tė pakuptueshme dhe ende tė pashpjegueshme organike (?!) siē janė kujtesa, intuita, telepatia, parashikimi i ngjarjeve, parandjenja, shpresa, telekineza...

Duke ndjekur kėtė analogji, kemi ardhur edhe gjer tek bindja se krejt kjo qė jemi ėshtė e definuar dhe e kufizuar me mbėshtjellėsin e mishit, gjakut, eshtrave dhe nervave. Ėshtė aq thjesht tė shikohemi nė pasqyrė dhe tė jemi tė bindur se trupi i cili shikohet nė tė si dhe vetėdija e cila e drejton atė janė tė lidhur pandashmėrisht e sesi njėra pa tjetrėn nuk mund as tė mendohet!

Dhe mandej, sa thjesht ėshtė qė kėtė reduktim materialist ta shfrytėzojmė si argument tė denjė kundėr mundėsisė pėr tė mbijetuar vdekjen fizike! A ėshtė, pėrfundimisht, vėrtet e mundshme qė intelekti, kuptimi, imagjinata, gjykimi, kujtesa si dhe tė gjitha funksionet tjera tė vetėdijes tė mund tė ekzistojnė nė trajtė tė pastėr pavarėsisht nga trupi? A mund tė ndahet krejt kjo, ta lėshojė trupin fizik, tė pezullojė...?!

Psikologu Charles Tart nga Universiteti i Kalifornisė e ka zbuluar gruan pėr tė cilėn pėrvojat jashtėtrupore dhe shėtitjet astrale kanė qenė aq tė natyrshme e tė thjeshta saqė nė fėmijėri sinqerisht ka menduar se kjo ėshtė veti e tė gjithė njerėzve tė gjallė! Tart ka pėrgatitur hollėsisht eksperimentin nė tė cilin ėshtė kėrkuar qė e eksperimentuara tė flejė nė laborator me elektrodat e vėna qė do tė regjistronin valėt trunore.

Njėkohėsisht, pjesa e saj astrale e ka pasur pėr detyrė “tė lexojė”, pa e pas parė mė parė, numrin e zgjedhur pesėshifror tė vėnė nė pllakėn lart mbi kokėn e saj. Pas njė kohe tė caktuar, edhe pse me mjete medicinale ka qenė e lidhur pėr shtrati, “ka fluturuar” lart dhe saktėsisht ka treguar se pėr cilin numėr ėshtė fjala!

Megjithatė, tentativat e ngjashme shkencore janė tė ngarkuara me mėdyshjen –ėshtė apo nuk ėshtė e mundur shkencėrisht tė vėrtetohen fenomenet psikike.

Mjetet dhe metodat tė cilat, nė tė vėrtetė, do tė mund ta regjistronin si duhet fenomenin psikik janė tė bazuara nė supozimin e vjetėr se fakt shkencor ėshtė vetėm ai i cili mund tė matet dhe shikohet.

Materiali metafizik, ndėrkaq, pėrnga natyra e vet i kundėrvihet tė kuptuarit dhe jo rrallė di tė fshihet nė kushtet laboratorike. Shumė njerėz tendosen posa tė hyjnė nė ndonjė institucion shkencor, pa le mė kur tė ulen nė kabinė e nė tė tė lidhen me ndonjė instrument apo aparat.

Shėruesja e njohur nė botė Olga Worral e pėrkujton eksperimentin e parė tė kryer nė laborator: “Kur pėr tė parėn herė jam pėrqėndruar nė gjethin e dėmtuar tė njė bime, gjatė eksperimentit pėr ta shėruar atė thjesht - e kam djegur! Ka qenė dashur sė kėndejmi qė deri diku tė ngadalėsohem nė atė mėnyrė qė t’i pėrshtatesha laboratorit!”

Shumica e atyre qė kanė sukses tė punojnė nė kushtet laboratorike gradualisht i humbin aftėsitė e veēanta, gjė tė cilėn shkencėtarėt e quajnė efekt tė dobėsimit.

Paragnostiku Ingo Swann, pėr tė cilin edhe mė vonė do tė bėhet fjalė, ėshtė shembull i prekshėm i mėdyshjes sė pėrmendur shkencore. Edhe pse ėshtė treguar habitshmėrisht i suksesshėm nė eksperimentimet rreptėsisht tė kontrolluara laboratorike – duke ndryshuar, pėr shembull, ekskluzivisht me fuqinė e vullnetit shprehjen e termometrit nė rezervoarin e izoluar nė tė ngrohtė apo nė tė ftohtė – ka tė dhėna se sukseset e tilla zbulojnė vetėm njė pjesė tė vogėl tė potencialeve tė tij psikike.

Nė eksperimentet me pėrjetimet jashtėtrupore apo udhėtimet astrale (shkencėtarėt ende e quajnė – shikim nė largėsi). Swann “shkon” deri tek cilado pikė nė planetin tonė nėse i ka tė pėrcaktuara gjatėsinė e gjerėsinė gjeografike si dhe tė skicuara saktė pyjet, lumenjtė, sheshet dhe objektet e banimit, pikėrisht siē janė tė shpėrndara nė atė vend.

Kur nė kuadrin e ndonjė eksperimenti pranė Shoqatės amerikane pėr hulumtime psikike nė Nju Jork e kanė lutur qė “tė hulumtojė” nė kutinė e fshehur dhe detajisht ta pėrshkruajė pėrmbajtjen e saj, Swanni indiferent ua ktheu: “Keni harruar ta ndizni dritėn nė kuti. Ėshtė errėsirė!” Ka pasur tė drejtė.

Megjithatė, tė gjitha kėto janė suksese mizerable nėse i krahasojmė me ato qė Ingo Swann si dhe kolegėt e tij do t’i mbėrrijnė duke punuar krye nė vete. Njėherė, pas muajve tė mėrzitshėm tė punės laboratorike nė Kaliforni, Swann i ka telefonuar mikut tė vet, po ashtu paragnostik, Harold Sherman, nė njė vend larg tij pothuajse dy mijė e pesėqind kilometra dhe i ka propozuar “shėtitje” tė pėrbashkėt prej nja 960.000.000 kilometrash – i propozoi, nė tė vėrtetė, qė njėkohėsisht, rrugės astrale, tė shkonin nė planetin Jupiter, pėr tė cilin natyrisht se nuk kanė ditur asgjė, e nė afėrsi tė tė cilit ato ditė ka qenė dashur tė gjendej edhe sonda amerikane “Pionier 10”. Sherman ėshtė pajtuar dhe shėtitja e pazakonshme astrale ka mundur tė fillojė.

Tė nesėrmen astrofizicientėt amerikanė ndaras kanė shėnuar vrojtimet e tyre pėr ngjyrat, peizazhet, atmosferėn si dhe veēoritė tjera karakteristike tė Jupiterit dhe kanė vėrtetuar ngjashmėri tė pabesueshme. Aq mė tepėr, vrojtimet e tyre kanė qenė gati identike me vrojtimet e aparateve elektronike e tė ndėrlikuara, tė instaluara nė “Pionier 10”!

Jo shumė gjatė pastaj, pas nxitjes sė njė botuesi amerikan tė literaturės shkencore, vėmendjen e Inga Swann-it dhe Harold Sherman-it e ka preokupuar Merkuri, pėrskaj tė cilit sė frikti ka qenė dashur tė kalojė sonda kozmike amerikane “Mariner 10”.

Eksperimenti ėshtė zhvilluar mė 11 mars 1974, tetėmbėdhjetė ditė para se “Mariner 10”-tėshi tė gjendej nė afėrsinė e Merkurit, sakaq e ka pėrcjellė fizikantja amerikane Janet Michell.

Pasi qė i ka krahasuar tė dhėnat e dy paragnostikėve me tė dhėnat qė ka emetuar sonda amerikane, ka vėrtetuar ngjashmėri tė jashtėzakonshme nė shumė detaje. Pėr planetin mė tė vogėl tė sistemit diellor nė atė kohė shumė pak ėshtė ditur, e madje edhe ėshtė besuar se Merkuri fare as qė ėshtė i mbėshtjellė me atmosferė.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:08

Megjithatė, mė 11 mars Sherman dhe Swann kanė shpallur se rreth Merkurit ekziston atmosfera, “por e njė shtrese shumė tė vogėl”. Swann ka thėnė: “Atmosfera e Merkurit nuk ėshtė e mjaftueshme tė shprehė kaltėrsinė qiellore. Ajo ėshtė e zezė, pėrpos drejtpėrdrejt kthyer nga diellit, ku ngjyra e saj ėshtė purpurore.”

Pas hulumtimeve tė para shkencėtarėt amerikanė mė 6 prill kanė njoftuar se “Mariner 10”-tėshi nė Merkur ka zbuluar atmosferė, por “skajshmėrisht tė hollė”, e cila pėr qindra bilionė herė ėshtė mė e hollė se atmosfera e Tokės. Ekzistenca e saj ėshtė e padyshimtė”!

Befasia tjetėr ka qenė e lidhur me tė dhėnat nga sonda amerikane tė cilat tregojnė se rreth Merkurit vepron fusha magnetike. Sherman nė udhėtimin e vet astral e ka regjistruar “lojėn gjigante tė grimcave” tė cilat lėvizen nga rrezet e diellit. Njėkohėsisht, Swann drejtpėrdrejt ka paralajmėruar sferėn magnetike tė cilėn e ka “pėrjetuar” si njė lloj plazme tė skuqur, e cila nė anėn diellore tė planetit ėshtė mė e hollė, kurse nė anėn e kundėrt mė e trashė dhe mė e gjatė. Vezullimet e dritės diellore nė kėtė masė ngjallin efekte tė ngjyrave tė ndryshme nė emulzion!

“Mariner 10” zbuloi se vėrtet ekziston “bishti” i pandriēuar i Diellit e se nė masėn mė tė madhe pėrmban helium.

Pėrpos kėsaj, qė tė dy paragnostikėt amerikanė kanė zbuluar dukurinė e ngjashme me dritėn polare. Swann ka thėnė: “Befas lajmėrohen ylberėt nė drejtime tė ndryshme”. Sherman sipėrfaqen e planetit tė largėt vende-vende e ka parė si “stufė tė zjarrtė” me ngjyrė tė kuqe me shpėrthime tė ngjyrave.

Tė dhėnat nga “Mariner 10”-tėshi, nė anėn tjetėr, tregojnė pėr “drita tė forta tė ngjashme me ato polare nė anėn e errėt tė Merkurit... si dhe pėr thėrrmija tė ngjeshura tė cilat gjithnjė kėrcejnė nė gjithėsi”!

Swann dhe Sherman, po ashtu, me shumė detaje interesante e kanė pėrshkruar sipėrfaqen e Merkurit. Swann madje “ka parė” “retė tė cilat shumė shpejt kanė lėvizur, si dhe njė lloj vegjetacioni primitiv”. Kėto tė dhėna sakaq nuk kanė mundur tė krahasohen me tė dhėnat e fluturakes amerikane, pasi qė sonda, fatkeqėsisht, nuk ka pasur sukses t’i ofrohet mjaft sipėrfaqes sė Merkurit!

Nė botė ka gjithnjė e mė shumė shkencėtarė tė cilėt pajtohen rreth njė gjėje: secili njeri deri diku e ka tė zhvilluar qendrėn pėr projeksion astral, por vetėm tek tė rrallėt kjo aftėsi ka dalur nė plan tė parė. Megjithatė, jepen vėrejtje se kėmbėnguljet dhe tentimet e tepruara “pėr tė dalur nga trupi fizik” mund tė jenė tė papėlqyera, e shpesh edhe tė rrezikshme.

Psikologu klinik nga Kalifornia Allan Cohen thekson: “Kemi mė sė paku dy mijė raste tė dokumentuara ku individėt kanė pasur nevojė tė domosdoshme tė psikologut shkaku i simptomave tė kushtėzuara nga tentimet e hershme, ende tė papėergatitur pėr zhvillimin e mundėsive astrale.”! Ernest Pecci, e cila specialitet neuropsikiatrik e ka shpėtimin e viktimave tė fluturimeve astrale, po ashtu tėrheq vėrejtjen pėr rrezikun nga tentimi qė me zor tė hyhet nė psi-malin e pashkelur pa udhėrrėfyes dhe pa ndihmėn profesionale.

Prandaj, gjithsesi duhet t’iu shmangeni guruve e joginėve tė rrejshėm, si dhe shėtitjeve astrale nėn ndikimin e narkotikėve. Janė tė pranueshme vetėm kėshillat e shkencėtarėve seriozė.

Vetėm njė numėr i vogėl njerėzish e ka ditur se Carl Gustav Jung, nxėnėsi i dikurshėm i Sigmund Freud-it, e mė vonė edhe kolegė – njeriu i cili e ka ripėrtrirė psikologjinė analitike – ėshtė interesuar sė tepėrmi pėr fenomenet parapsikologjike, veēanėrisht pėr projeksionet astrale dhe telepatinė.

Ndėrkaq, kėtė kurrė nuk e ka shprehur hapur gjatė jetės sė vet, duke besuar se kjo mund t’i bėjė dėm prestigjit e autoritetit tė tij prej shkencėtari e psikologu tė pranuar, i cili seriozisht merret me hulumtimet shkencore.

Por, as anėtarėve tė familjes sė vet e as miqve tė tij nuk do t’u dukej e ēuditshme nėse ai do tė merrej me fenomenet e mbinatyrshme. Nė tė vėrtetė, qė nga stėrgjyshėrit e tij ėshtė ditur se familja e tij ka poseduar aftėsi “pėr t’i parė shpirtėrat”.

Madje edhe nėna e tij ka mbajtur njė lloj ditari ku ka shėnuar raste tė shumta tė parandjenjave, tė fenomeneve telepatike dhe tė ėndrrave paranjohėse (prekognitive).

Akoma si djalosh Jungu ka pohuar se ka aftėsi telekineze (qė me anė tė mendimeve t’i lėvizė objektet). Siē ka shkruar John M’Clien, publicist, i cili me vite merret me mbledhjen e pėrjetimeve misterioze, secili qė analizon teoritė e Jungut mund tė konstatojė sesa kanė qenė tė rėndėsishme nė jetėn e tij dukuritė e panjohura e misterioze, dukuritė tė cilat janė ngushtė tė lidhura me parapsikologjinė.

Kėshtu edhe ka ardhur gjer tek ndarja me Sigmund Freud-in nė vitin 1911 dhe atė kryesisht shkaku se Jungu nuk ka mundur ta pranojė teorinė e Freud-it – sesi tė gjitha marrėdhėniet tė kushtėzuara janė nga instikti seksual. Jungu pėrkundrazi thekson se tė gjitha sjelljet dhe marrėdhėniet duhet t’i mvishen “forcės jetėsore” nė tė cilėn ndikon “e pavetėdijshmja kolektive”, qė trashėgohet gjatė shekujve.

Nė atė “forcė jetėsore”, e cila sipas Jungut i kushtėzon tė gjitha marrėdhėniet tona, ai madje llogarit paraqitjen e shpirtėrave misteriozė, tė fantazmave e demonėve.
Si ėshtė e mundur qė njė, mbi tė gjitha, shkencėtar i pėrkortė tė vijė gjer tek pėrfundimet e kėtilla?!

Pėrgjigjja ėshtė – kryesisht nga pėrvojat e veta, pėr tė cilat Jungu kėsisoji shkruan: “Ato janė njė pjesė e argumentit pėr ekzistencėn dhe vazhdimėsinė e shpirtit pas vdekjes.”

Njė nga argumentet mė dramatike dhe mė tė pashpjegueshme nga tė gjitha argumentet pėr tė cilėt ka shkruar Jungu ka qenė ai tė cilin e ka quajtur “Sekreti i librave tė kuq”.

Jungu, njė natė, duke mos u ndier mirė, ka shkuar ca mė herėt nė krevat. Por, nuk ka mundur tė flejė menjėherė. Atė ditė ka qenė nė varrimin e njė mikut tė tij tė mirė i cili ka banuar nė njė shtėpi pranė tė tijės. Me sytė gjerėsisht tė hapur nė errėsirė, nė dhomėn nė tė cilėn nuk ka hyrė as shushurima e erės, nėpėr kokėn e profesor Jungut kanė kaluar kujtimet e kėsaj miqėsie shumėvjeēare.

Atėherė Jungu papritmas e ka parė hijen, ka dėgjuar zhurmėn. Diēka ka zėnė pėr tė lėvizur. Nėpėr dritėn e dobėt tė qiriut, e cila ka depėrtuar pėrmes perdeve, ka vėrejtur njė manifestim: njeriun, jashtėzakonisht tė hollė e tė gjatė, nė tė cilin shumė shpejt njohu mikun, nga varrimi i tė cilit ishte kthyer jo mė parė se para tri orėsh!

“Qėndronte afėr krevatit tek kėmbėt e mia dhe dukej mu si edhe gjithmonė. M’u ka drejtuar dhe mė ka pyetur se a do tė dėshiroja tė shkoja diku me tė”, shkroi mė vonė Jungu. “Nuk e kisha ndjenjėn e ndonjė fantazme. Mė parė, kjo ishte ndonjė vizion pėr tė, diēka qė vetes ia kam shpjeguar si shfaqje tė fantazisė.”

Meqė Jungu ende ka qėndruar nė krevat e duke mos u besuar syve ka shikuar, hija ėshtė nisur kah dera duke ia bėrė me dorė. “Atėherė jam ndier si tė isha plotėsisht nė gjendje transi. Nuk e kam lėshuar krevatin me tė vėrtetė, por kam qenė i vetėdijshėm se shpirti im pikėrisht ka shkuar me tė! Kam qenė i dėrguar nėpėr kopsht, rrugės, deri tek shtėpia ku banonte miku im!”

Sipas tregimit tė mėtutjeshėm, kanė hyrė nė shtėpi dhe Jungu ėshtė dėrguar nė dhomėn e punės. Atje hija e dukshme e mikut tė vet ka hipur mbi njė karrige tė vogėl dhe ia ka treguar Jungut tė dytėn nga vargu me gjashtė libra tė kuqe tė cilat kanė qėndruar nė raftin e fundit tė komodinės sė lartė tė murit.

Me kėtė ka pėrfunduar vizioni i pazakonshėm. Jungu ka kėrcyer me hov, ka ndezur llampėn pranė krevatit tė vet dhe e ka kontrolluar tėrė shtėpinė. Ka konstatuar se dyert e jashtme kanė qenė tė mbyllura nė mėnyrė tė rregullt dhe se asnjė objekt nuk ka luajtur nga vendi i vet.

Mėngjesin e ardhshėm gjėja e parė qė i ėshtė kujtuar ka qenė ngjarja nga nata e shkuar dhe ka ndier instikt tė fuqishėm qė diēka tė bėjė.

Ka dalur qė tė vizitojė vejushėn e mikut tė vet, shfaqjen astrale tė tė cilit e kishte parė natėn e shkuar. Gjatė kėsaj vizite e ka lutur zonjėn qė ta lejonte tė shfletonte njė libėr pėr tė cilin supozonte se do tė mund tė ishte nė bibliotekė.

Kur ka hyrė nė dhomėn fqinje, gjėja e parė qė ka vėrejtur ka qenė radha i librave tė kuq nė raftin e fundit tė komodinės sė murit. Jungu ka gjetur pikėrisht karrigen e njėjtė tė vogė mbi tė cilėn natėn e kaluar kishte qėndruar trupi astral i mikut tė vet tė vdekur. Pastaj ka hipur dhe ka marrė librin e kuq tė dytė me radhė. Ishte kjo vepra e njohur e Emil Zolės. Titulli ishte: “Fuqia e tė vdekurve”!...

Jungu, i cili merrej si njeri tejet racional, ka shkruar: “Bibliotekėn e tij nuk e kisha tė njohur dhe nė dhomėn e tij tė punės kam qenė vėrtet tepėr rrallė. Nuk e kam ditur se cilėt libra i ka poseduar. Pėrmbajtja e librit tė cilin ma tregoi nuk m’u duk interesante, por titulli ishte shumė me domethėnie lidhur me kėtė ngjarje!”

Viteve nė vazhdim rasti i “Sekretit tė librave tė kuq” filloi gjithnjė e mė shumė tė fitonte peshė nė kujtimet e Jungut. Vallė, mos ishte krejt kjo trillim i mendjes sė tij? Mos, vallė, kishim tė bėnim me halucinacionet? Apo, vėrtet ishte nė pyetje udhėtimi astral?!...

Mė nė fund e ka gjetur pėrgjigjen e cila pėr arsyen e tij ishte pak a shumė e pranueshme. “E kam pasur me siguri argumentin se ai para meje ka qėndruar si hije”, ka shkruar shkurtimisht para vdekjes. “Atėherė vetvetes i kam thėnė: argumente nuk ka as kėtu, as atje. Nė vend, pra, se ta shpjegoj me fantazinė time, njėsoj mund ta pėrshkruaj nė favor tė dyshimit dhe ta pranoj si realitet.”

Kur Karl Gustav Jungu ka vdekur nė moshėn e tij tetėdhjetegjashtėvjeēare ka pėrfunduar njė periudhė e hulumtimeve psikike. Krejt ēka ka lėnė pas vetes i ka ndihmuar shkencės nė pėrparimin e mėtejmė. Kurse ai pothuajse nuk ka ndier keqardhje qė po vdiste. Pėrkundrazi, ka vdekur gati duke gjakuar. Dhe duket sikur ėshtė pėrpjekur qė me vdekjen t’i zgjidhė disa enigma qė e kanė preokupuar gjatė jetės sė tij tė gjatė e metodike, e pėr tė cilat, thjesht, nuk kishte pėrgjigje.

A thua, vallė, i ka zgjidhur?...

Mjerueshmėria e besimit nė pėrvojat jashtėtrupore si dhe nė udhėtimet astrale nė pjesėn mė tė madhe ėshtė pasojė edhe e historisė. Ajo, tė flasim vetėm nė kuptimin e krahasimit, ėshtė e kohės mė tė re. Por, besimi antik dhe universal mbi ndarjen bazike tė trupit e shpirtit siē duket ėshtė justifikuar me kėto pėrvoja, tė cilat tek shumė njerėz pėrsėri kanė rikthyer ndjenjėn e fuqishme tė trajtės shpirtėrore tė jetės.

Megjithatė, nė tetėdhjetė vjetėt e fundit e mė shumė hulumtimet intensive shkencore tė fenomeneve psikike kanė zbuluar dėshmi tė shumta tė cilat tregojnė se pėrvojat jashtėtrupore, nėse merret madje edhe vetėm njė sferė e sė ashtuquajturės paranormale, nuk janė as halucinacione, e as kompensim, siē psikanalistėt dėshirojnė tė thonė, “tė nevojave frustruese psikologjike”.

Prandaj, edhe ėshtė krejt e sigurt se shkenca pėr njė kohė tė shkurtėr ka pėr tė pranuar ekzistencėn e fenomeneve parapsikologjike, duke pėrfshirė edhe projeksionin astral, prandaj thėnė haptazi: ato ekzistojnė, ato janė tė vėrteta, ato janė normale!

Deri mė atėherė, shkenca do tė jetė e detyruar ta dėshmojė vėrtetėsinė e rrėfimeve tė shumta pėr shėtitjet astrale nė kohėn dhe hapėsirėn nė tė cilėn jetojmė. Pėr kėtė mė sė shumti do t’i ndihmojnė individėt siē ishte i mėlartpėrmenduri Ingo Swann, i cili viteve tė fundit ka mbėrritur suksese tė rėndėsishme nė eksperimentet laboratorike me projeksionin e vetėdijes.

Seria mė e re e eksperimenteve tė suksesshme ėshtė kryer nėn patronatin e Shoqatės Amerikane pėr Hulumtimet psikike (ASPR), sakaq e kishte pėr qėllim argumentimin shkencor - lėvizjet astrale.

Testet e para me grupin e zgjedhur tė njerėzve kanė treguar se pesėmbėdhjetė pėr qind e pjesėmarrėsve, respektivisht e tė hulumtuarve kanė qenė nė gjendje qė shumė detajisht tė pėrshkruajnė objektet dhe personat nė largėsi tė mėdha.

Eksperimentet e mėdha me Ingo Swann-in kanė zbuluar se me rastin e shfaqjes sė OOBE-sė (nė gjuhėn angleze: Out of body experience, qė nė pėrkthim tė lirė do tė thotė: “trupi astral”) nė encefalogramin e zonės sė tė pamit ngandonjėherė lajmėrohet rėnie e dukshme e tendosjes.

Me rastin e njė eksperimenti tjetėr Ingo Swann ka patur sukses qė tė ndikojė nė njė detektor special. Instrumenti tė cilin e ka ndėrtuar njė nobelist amerikan, ėshtė pėrbėrė nga njė mbrojtės i cili fare nuk i lėshon impulset magnetike. Aparati pa kurrfarė pengesash ka funksionuar dy vjet.

Kur Ingo Swann me rastin e eksperimentit me projeksionin astral ka filluar ta pėrshkruajė pėrbėrjen dhe mekanizmin e atij mjeti tė ndėrlikuar, aparati thjesht nuk ka funksionuar.

Pas disa minutash ai fenomen ėshtė pėrsėritur, gjė qė shkencėtarėt i ka habitur e ēka deri nė ditėn e sotme nuk ėshtė shpjeguar dot. Mė nė fund, nuk ėshtė lehtė tė pėrgjigjesh nė pyetjen – se a thua vėrtet Igor Swann me ndihmėn e trupit tė vet astral apo me vetėdijen e vet ka ndikuar nė funksionin e aparatit.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:10

Sipas mendimit tė disa parapsikologėve ėshtė e mundshme edhe zgjidhja e tretė – qė Swann nė mėnyrėn psikokinetike tė ketė ndikuar qė mekanizmi i detektorit special tė pushojė sė punuari!

Lajmet qė viteve tė fundit na arrijnė nga pėrtej Atlantikut na bindin se edhe nė laboratore tė tjera shkencore po kryhen eksperimente me persona tė cilėt lehtė e pėrjetojnė projeksionin astral.

Eksperimentet e shumta me Blue Harry, student i Univeristetit Xhuk, tė kryera nė kushte tė rrepta shkencore, kanė treguar se ky njeri i ri ėshtė nė gjendje tė bėjė shėtitje astrale edhe nė hapėsira tė mbyllura, qė nė to “tė njohė” e tė pėrshkruajė tė gjitha gjėrat e objektet, qė tė fluturojė mbi regjionet e largėta e qė madje edhe tė ndikojė nė shtazė!

Edhe mjekja e njohur Rauni-Leena Luukanen nga Rovaniemija nė Laponinė finlandeze i takon tė njėjtit grup tė sensitivėve ku janė Swann, Harold Sherman, Blue Harry e tė tjerė. Pėrvojėn e parė jashtėtrupore e kishte gjatė kohės sė njė operacioni nė vitet gjashtėdhjetė.

“Kam qenė nėn narkozė dhe nė njė ēast ndieva sesi ndodhesha jashtė trupit”, i kujton ato momente traumatike Rauni-Leena Luukanen. “I kam parė bukur mjekėt dhe motrat medicinale, tė preokupuar me operacionin tim. Isha pikėrisht duke i kryer studimet e mjekėsisė dhe jam frikėsuar shumė kur kam parė se ēfarė bėnte kirurgu me mua. E tėra megjithatė pėrfundoi bukur.”

Pas kėtij pėrjetimi shokant Rauni-Leena Luukanen i ėshtė pėrkushtuar njohjes sė kėtij fenomeni, dhe, duke siguruar literaturėn e nevojshme, ka filluar vetė tė eksperimentojė. Nga revistat shkencore ka mėsuar se hulumtuesve nga shtetet e Bashkuara tė Amerikės, me metoda tė llojllojshme – kurse pėr to nė kėtė libėr detajisht do tė shkruhet nė njė nga kapitujt nė vijim – iu ka shkuar pėrdore qė tė provokojnė pėrjetime jashtėtrupore edhe tek personat me ndieshmėri mesatare.

Kėshtu Rauni-Leena ka vendosur qė edhe vetė tė provojė. Ka rėnė nė shtrat, ėshtė relaksuar dhe me anė tė autosugjestionit e ka sjellė veten nė gjendje hipnotike. Nė atė gjendje e ka lėshuar trupin, duke e ndier nė ēast sesi fluturon pėrmbi tė.

“Jam kthyer teposhtė dhe e kam parė vetveten. E kam ndier sikur shikoja dikė tjetėr. Kam menduar – se unė ashtu, mos rastėsisht po vdisja?!”
Personi qė ka qėndruar nė tė ka frymuar ngadalėsueshėm, nė vend se njėzet herė nė minutė, ka frymuar vetėm dhjetė herė. Megjithatė, kjo nuk e ka habitur mjeken e re.

“E pastaj kam fluturuar tepėr larg. Jam gjetur pėrnjėherėsh nė banesėn e prindėrve tė mi nė Helsinki. Nėna pikėrisht qepte njėfarė fustani me trėndafila tė mėdhenj. E kam kuptuar se ai do tė ishte dhurata ime pėr Krishtlindje. Nė momentin tjetėr kam qenė nė njė koktej nė tė cilin merrte pjesė edhe motra ime. Kur jam kthyer nė trupin tim dhe jam vetėdijėsuar, kishin kaluar tri orė.”

Menjėherė iu kam telefonuar tė mive nė Helsinki dhe kam biseduar me babain. E kam pyetur se ēfarė po bėnte nėna. Mė ka thėnė se diēka po qepte. Kur nėna e ka marrė dėgjuesen e telefonit, i kam thėnė sesi e dija se po qepte fustan me trėndafila tė mėdhenj. Ėshtė habitur dhe e ka pohuar.

Mė tha: “Prej nga e di?”... Paj, pak mė parė tė kam shikuar! – i jam pėrgjigjur duke qeshur me hare... Mė vonė, kur e kam takuar motrėn edhe ajo ma ka konfirmuar se shėtitja ime astrale ka qenė plotėsisht autentike dhe e vėrtetė.”

Pas kėsaj, Rauni-Leena Luukanen mė nuk ka eksperimentuar me vetėdije, ndoshta mė sė shumti pėr atė se nuk ka dashur t’u ekspozohet rreziqeve tė mundshme, tė cilat, ėshtė krejt e sigurt, se e pėrcjellin secilin pėrjetim jashtėtrupor tė ngjeshur.

Thotė, sakaq, se edhe mė tej i ka ndodhur qė tė zgjohej natėn dhe tė gjente vetveten sesi kėmbėngulte qė ta lėshonte trupin, respektivisht se gjysma ishte jashtė tij.

Nė Universitetin e Utrecht-it (Holandė), ku e udhėheq Katedrėn e parapsikologjisė, kėtė pėrjetim e shohin si gjendje tė ndryshueshme tė vetėdijes. Nė gjendjen e stresit tė skajshėm disa persona janė tė parapėrcaktuar pėr reagime tė tilla.

Kur operohen, kur iu ndalet puna e zemrės (vdekja klinike), kur nė shikim tė parė e humbasin vetėdijen shkaku i ndonjė fatkeqėsie, apo madje edhe nė kushtet kur trupi pėrjeton mundime tė skajshme fizike e psikike.

Pikėrisht nė kushte tė atilla ekstreme, gjatė kohės sė vuajtjes nė burgun e Bileqes, letrari beogradas Mirosllav Popoviqi ka pėrjetuar pėrvojė jashtėtrupore tejet mbresėlėnėse.

Nė librin e tij “Kujtimet nga Goliotoku” Popoviqi hollėsisht pėrshkruan kushtet nė tė cilat kjo ka ndodhur:
“...Persekutimi ka zgjatur mė sė paku pesė ditė. Do tė thotė – gati deri nė skajshmėrinė e mundėsive njerėzore. Por, e mbaj nė mend pėr diēka tjetėr – pėr njė veprim timin, tė pakuptimtė pėr atė situatė.

Atėbotė nė kokė mė silleshin mendimet pėr vetėvrasje. Nė tė vėrtetė – njė mendim i vetėm. Por edhe ky, jo mendim, veēse fuqi... Njė sallė me lėndė nė vend tė tavanit. E errėsuar. Laku virret teposhtė. Unė e kam vendosur kokėn nė tė.

E pėrsėri – njė sallė me lėndė nė vend tė tavanit dhe litari me lak. Dhe unė, pėrplot qetėsi, e vendos kokėn nė tė. Pak mė rrallė e kam parė thikėn. Shumė tė mprehtė. Njė ēast para se t’ia ngulja vetes nė gjoks. Madje edhe e kam shtrėnguar shuplakėn rreth dorzės joekzistuese...”

Nė kėtė gjendje, pėrplot dėshprim tė pafund, Popoviqi pėr ēdo ditė gjithnjė e mė tepėr ėshtė katandisur. Edhe fizikisht, edhe psikikisht. E atėherė ka ndodhur...

“Diku nė thellėsi tė persekutimit, pra ndoshta ditėn e katėrt apo tė pestėn, befas mbartem nga katandisja e skajshme dhe kam tėrhequr gjurmėn e persekutuesit pėrpara. Jam nisur me vrap tė plotė. Dhe prapė, me gjurmuesin e zbrazėt, po ashtu kam vrapuar.

Nuk e kam ndier as dhembjen e muskujve, as shuplakat e rrjepura, as gjurmuesin, as katandisjen pėr vdekje tė pakmėparshme. Isha disi “mbi-unė”. Dhe gjakoja pėr vdekjen. Dėshiroja tė vdisja. Ta harxhoja sa mė parė qė tė ishte e mundur tėrė energjinė jetėsore e qė shpejt, shpejt, menjėherė ta lėshoja kėtė botė tė mbrapshtė.

Kam vėnė re i habitur dhe gati i frikėsuar shikimin e anėtarit tė kolektivit i cili mė ndiqte nė atė lėmsh.

Kam duruar ashtu gjer nė fund tė orarit tė punės. Njė orė apo mė tepėr. Ē’ėshtė me rėndėsi – tepėr kohė tė gjatė! Ndjekėsit heshtnin.

Kur puna ėshtė kryer, nė krahė m’i kanė hedhur dy qysqi dhe disa kazma. Mjetet pėr tė gjithė i bartnin tė dėnuarit. Nga punishtja gjer nė llogor. Ndoshta dy kilometra. Nėpėr diellin e pamėshirshėm tė luginės sė Bileqes.
Kam kėrkuar qysqi akoma. Dhe mora.

Vdekja, natyrisht, nuk mė erdhi. Por, as lodhje nuk kishte, dhe pėrnjėherėsh nuk kam ekzistuar mė – as unė. Ka ekzistuar vetėm “mbi-un”-i. Dhe vėrtet ishte “mbi”.

E kam shikuar veten nga lartėsia prej ta zėmė tri metrash nga trolli. Me shpinė. Pak nė tė kimė. I kam parė qartė shpatullat e mia, tė mbuluara me vegla, qafėn e hollė, pjesėn e prapme tė kokės. Si dhe gjurmėn e bardhė prej kripe nga djersa e tharė mbi kapelėn time ushtarake...

Nuk kisha halucinacione. Vėrtet kam parė. Siē njeriu e sheh shuplakėn e vet. Dhe kam qenė plotėsisht i kthjellėt dhe i qetė. Dhe i ndarė nga ajo vetja poshtė. Ai me kurrgjė nuk mė ka penguar. Ka lėvizur nė pesėrendėsh, nė fund tė kolonės sė tė dėnuarve.

Por kam ekzistuar vetėm unė – uni i cili e ka shikuar. Si dhe paqja e madhe, solemne.

Burgu ėshtė vend i mrekullueshėm pėr fenomenet parapsikologjike.”
- Njeriu mund tė bėhet i vetėdijshėm pėr rrjedhėn e energjisė pėrbrenda vetes dhe ta shfrytėzojė kėtė mbarėsi! – pohon Jack Schwarz, i cili i kontrollon funksionet e veta trupore si tė ishte ndonjė jogin indian.

Ėshtė nė gjendje, pėr shembull, ta shpojė zogthin e krahut (tulin e krahut) me gjilpėrė tė pasterilizuar, e qė kjo tė jetė pa dhembje, pa gjakderdhje dhe tė kalojė pa infeksione. Nė njė mėnyrė pothuajse tė pakuptueshme plaga shėrohet posa ta nxjerr gjilpėrėn dhe plotėsisht mbyllet pėr vetėm njė ditė apo dy.

Natyrisht, Schwarz ėshtė edhe dalzotės (mbrojtės) i pasionuar i pranimit shkencor tė fenomenit tė “ndarjes sė vetėdijes nga trupi” dhe tė njė koncepti krejtėsisht tė ri, tjetėrfare pėr atė qė e quajmė jetė.

Sigurisht, ai sinqerisht shpreson se shkenca ka pėr ta pranuar “dorzėn e hedhur” e qė me anė tė rrugės shkencore ka pėr tė argumentuar atė qė prej kuri pėr tė, por edhe pėr shumė tė tjerė nė botė, ėshtė krejtėsisht e pranueshme dhe e qartė.

- Kur Koperniku ka shpallur se planeti ynė sillet rreth Diellit, njerėzit kanė qenė tė habitur - thotė Schwarz – por teoria e tij megjithatė ėshtė treguar e saktė!
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:13

KUR I VDEKURI FLET


• Si Yan Enderson i ka shpėtuar ferrit tė shkretėtirės?
• Lidhur me ēka flet teoria “mendimi kah mendimet”?
• Dėshmi fantastike njerėzish tė cilėt janė kthyer nga tė vdekurit
• Ēfarė ka zbuluar mjeku francez Jean-Yves Peron-Antret?
• Cilat janė tė gjitha pasojat e pėrvojės “vdekja klinike”?

Vetėm netėt nė shkretėtirėn e pafund prej rėre mund tė jenė aq tė ftohta. Dhe aq tė pamėshirshme. Veēse nė atė moment kur topi i zjarrtė kolosal shuhet nė perėndim dhe hėna e zbehtė rrėshqet nėpėr dunat e shumta, rėra vrullshėm fillon tė ftohet. Dhe ftohet, ftohet... Pėlcasin shkėmbinjtė nė vargkodrinat e djegura qė shtrihen nė largėsitė e zbardhėllyara tė hapėsirave tė Lindjes.

Dhe po qe se nga koha nė kohė qetėsinė e paprekshme nuk do ta thenin zhurmat misterioze qė vinin nga nata, do tė mund tė mendoje se ishte kjo mbretėria e shkretėtisė dhe vdekjes.

Gjithė ditėn Yan Enderson bredhėrin kėsaj hapėsire tė pamėshirshme kolosale. Dymbėdhjetė orė dielli e ka pjekur dhe munduar njeriun i cili tashi ėshtė duke u dridhur nga ftohtėsia tė cilėn e ka sjellė nata e shkretėtirės. Veēse ėshtė bėrė i palėvizshėm. Lėvizjet e tij janė tė plogėshta e tė pasigurta. Kėmbėt i ngreh zhagas. Buzėt i ka tė thara e tė pėlcitura. Shikimin tė turbullt. Ėshtė i panikosur.

Kur nė mėngjes u nis nga llogori-bazė bėri mend se disa mile deri tek punėtoria do t’i kalonte pėr mė pak se njė orė tė plotė. Ėshtė nisur shtegut tė njohur dhe kurrsesi nuk e kishte tė qartė se ku e kishte bėrė gabimin, kur e kishte humbur drejtimin dhe ishte gjendur nė regjionin e vrazhdė e tė panjohur, nė tė cilin, ja, ende po bredh tėrė ditėn. Megjithatė, njė e kishte tė qartė – e dinte se kishte humbur nė pafundėsinė e shkretėtirės dhe se kishte gjithnjė e mė pak shpresa qė tė nxirrej nga labirinthi shkretinor i vdekjes.

Rreth mesnatės plotėsisht ėshtė bėrė i palėvizshėm. Etja ishte e tmerrshme dhe i ndrydhte tė gjitha ndjenjat. Mė nuk e ndiente as lodhjen, as dhembjen. Endersoni i katandisur mė nuk kishte forcė as tė shkonte rrėshqanas. Thėrrmia tė imėta rėre i pėrvidheshin nė sy, ia mbushnin gavrat e hundės si dhe e ngulfatnin nė mushkėri. E megjithatė, e tėrė kjo ishte mahi e vėrtetė nė krahasim me etjen e padurueshme...

Filloi tė mendonte pėr Londrėn, qyteti ku kishte jetuar me bashkėshorten e vet Megi dhe me djalin shtatėvjeēar Christifor-in. E kishte tė qartė se ata nuk mund ta parandienin se nė ē’pozicion ndodhej ai momentalisht. Diku nė thellėsi tė zemrės si tehu i briskut rrymonte mendimi i tmerrshėm se kurrė mė nė jetė nuk kishte pėr t’i parė. E pastaj mendimet i humbėn tek Christifori shtatėvjeēar...!

I kujtonte momentet e lumtura tė kaluara para disa muajsh nė lojė me tė. Valėviteshin mbi tepihun e gjelbėr tė barit duke luajtur me topin prej gome, e pastaj ishin drejtuar nė ėmbėltore, ku ishin kėnaqur me akulloren prej ēokollate e me sallatė pemėsh. Pastaj ngadalė duke shėtitur ishin kthyer nė shtėpi...

Koka i ėshtė bėrė gjithnjė e mė e rėndė dhe memzi e ka mbajtur mbi zallin e butė tė shkretėtirės. Yan Enderson-it i ėshtė dukur se e ka humbur tėrė fuqinė dhe se mė nuk mund tė lėvizė... Ujė. Oh, njė gėllėnkė ujė... Koka ngadalė i ėshtė pėrkulur mbi rėrėn e cila ėshtė bėrė gjithnjė e mė e ftohtė. Ai kėtė, dorėn nė zemėr, nuk e ka ndier. Mė, nė tė vėrtetė, Yan Enderson nuk ka ndier kurrgjė. As ftohtėsinė, as mundimin, as dhembjen, as etjen... Asgjė.

A ka qenė, vallė, ky fundi i Yan Endersonit tė mjerė?!
Me mija mila larg hapėsirave famėkėqija shkretinore veriafrikane, nė Londėr, nė njė shtėpi tullash, ēfarė nė kėtė kuart janė me dhjetėra, jetonte familja Enderson. Ishte kjo familje krejt e zakonshme treanėtarėshe angleze, njerėz nga klasa e mesme, tė rinj dhe ambiciozė, tė gatshėm pėr sakrifica dhe shėrbime pėr realizimin e njė jete mė tė mirė.

Shtylla e familjes, Yan-i, veē disa muaj ndodhej nė Afrikė, nė skuadrėn e ekspertve ndėrtimorė tė cilėt kishin detyrė tė rėndė tė pėrcaktonin shenjimin e drejtimit rrugor pėr rregullim nga oaza e largėt El Mesihi kah autostrada e gjatė e cila gjarpėronte luginės sė Nilit.

Duke ndejur atė natė para ekraneve televizive Megi pikėrisht mendonte pėr Yanin. Me ditė tė tėra ndiente njėfarė zbrazėtie dhe e kishte tė qartė se ai po i mungonte. O Zot, ēfarė bėn tash ai?! Mendimi i mbėshtillej pėr koke dhe e bėnte tė shqetėsuar e tė brengosur. Ēfarė bėn tashi Yani im?!...

- Nėnė, shkova pėr tė fjetur!

Ishte ky Christifori. Pikėrisht sa e piu qumėshtin, i lau dhėmbėt dhe iu ofrua kanapesė sė mamasė pėr ta puthur para se tė shkonte nė dhomen e tij.

Megi e shikoi me dashuri tė pafshehur. Megjithatė, nė sytė e saj kishte diēka qė fėmijės i dhanė shkas pėr ta pyetur:
- Nėnė, pse je e pikėlluar?!

Megi provoi tė qeshte.
- Jo, nuk jam e pikėlluar, shpirt... Vetėm isha e menduar. Diēka rreth punės... E tash eja tė tė puth.

I ėshtė afruar pothuajse teatralisht dhe ajo butėsisht ia ka ledhatuar flokėt, duke e puthur nė majė tė hundės.

- E di, prapė po mendon pėr babin!... Mos u brengos, nėnė, unė i ndihmoj...

Nuk e ka pėrfunduar mendimin, pasi qė Megi ka qeshur me zė.
- Ti pėrsėri po i lexon mendimet e mia!... E tashi, natėn e mirė!
Christifori ka nxituar nė dhomėn e tij, ėshtė shtrirė nė shtrat dhe me kujdes ėshtė mbuluar me mbulojsė. E gjersa ėshtė zhytur nė ėndėrr, nė pėrfytyrimin e tij ėshtė krijuar njė pamje e jashtėzakonshme...

~ o ~

Yan Enderson e ngriti kokėn e lodhur. Mos, vallė, dėgjoi ndonjė pėshpėrimė?!... Mos, vallė, dikush e ftoi?!...

- Baba!
Nėpėr vetėdijen e Yanit rrymoi pėrsėri diēka ngjashėm me pėshpėrimėn.
Christifor!
Ky ėshtė zėri i Christiforit!

O Zot, mos po marrosem?!
Mendimi plot dėshprim futi nė trupin e Yanit forcė tė re. U kthye mbrapa. As njė metėr prej tij, nėn hėnėzėn e paqartė, tė mjegulluar, qėndronte djaloshi. Dukej disi joreal, i tejdukshėm, si ndonjė shpirt.

- Baba!
Pėrsėri e ka dėgjuar atė zė tė qetė, pėshpėritės tė Christiforit.
- Merre, baba!

Hija e tejdukshme ėshtė pėrkulur. Yani i ka ofruar duart e dridhura. Pėrnjėherėsh ka ndier qelqin e ftohtė. Poēe (krikėll)?! Po, ishte ajo poēe! Ua ofroi buzėve. Nė fyt ndjeu lėngun e rrjedhshėm i cili rrėshqiti teposhtė, duke freskuar ēdo pore tė qenies sė tij tė palėvizshme. Me ujin iu kthye edhe fuqia...

- Baba! – pėrsėri e dėgjoi zėrin e qetė, pėshpėritės. E tashi nisu sipas hėnės!

Yani ishte plotėsisht zgjuar. I vetėdijshėm pėr pozitėn e tij. E ka dėgjuar freskinė nė trup dhe forcėn e pazakonshme. Asnjė gjurmė nga molisja dhe etja skėterrore. Shikoi rreth vetes. Askund fantazma e pazakontė e tejdukshme. Por, nė veshėt e tij ende tingėllonte ajo pėshpėrimė: “E tashi nisu sipas hėnės!” E ka ngritur kokėn. Hėna ka qenė krejtėsisht nė jug. Rreth i madh i artė.

Po, duhet tė nisem, mendoi. Ėshtė ngritur dhe ėshtė nisur kah topi i madh i hėnės. Shkonte nė jug.

Nė mėngjes, mė 18 janar tė vitit 1987, Yan Enderson doli nė shtegun i cili e dėrgoi nė llogorin-bazė. U kthye nga skėterra...

Tė njėjtin mėngjes, siē tani mund tė supozojmė, nė Londėr Christifor i ka rrėfyer sė ėmės ėndrrėn e pazakonshme:

- ...Babai qėndronte shtrirė nė shkretėtirė. I molisur dhe i etur. E kam marrė poēen me ujė dhe ia kam dhėnė ta pijė. Pastaj ia kam treguar rrugėn kah llogori, tė cilėn nuk mund ta gjente.

Megi ka shpėrthyer nė tė qeshura dhe butėsisht e ka pyetur:
- Si vėrtet po ia del tė trillosh kėso tregimesh?!... Kur tė rritesh , domosdo ke pėr t’u bėrė gazetar!...
~ o ~
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:16

Ky ėshtė njė nga ato pėrjetime tė cilėt shkenca gjer mė tani nuk ka pasur sukses t’i sqarojė racionalisht deri nė fund. Sipas shumė karakteristikave hyn nė pėrjetimet astrale, por nuk pėrputhet me asnjė nga grupet tipike. Por, siē do tė shohim, shembuj tė ngjashėm nė tė kaluarėn ka pasur mjaft.

Nė vitin 1886, nė veprėn e vet “Projeksionet astrale”, Anthony Martin thekson se Shoqata pėr Hulumtime Psikike (Society for Psychucal Research) ka botuar njė punė pioniere – regjistėr tė pazakonshėm me emėrtimin “Fantazitė e tė gjallėve”, i cili ka pasur mė tepėr se 1.300 faqe.

Qėllimi ka qenė qė tė mblidhen e tė hulumtohen tė gjitha rastet e njohura tė fenomeneve psikike spontane si dhe t’u nėnshtrohen analizave shkencore detaje.

Shumė prej rasteve tė sjella, tė cilat njėri nga autorėt, F. W. H. Myers, i ka karakterizuar si ngjarje “supernormale”, janė sqaruar me anė tė telepatisė (e cila sot nė botė po e fiton oreolin e ekzaktėsisė), domethėnė ndikimi i njėrit tru nė tjetrin. Madje telepaia ėshtė parė si pėrgjegjėse pėr tė ashtuquajturat “dukuri tė krizės”.

Kėto janė situatat e ngjashme me dramėn personale tė Yan Endersonit, kur njė person nė momentet e katandisjes ekstreme, nė pragun midis jetės e vdekjes, gati qartė sheh e dėgjon personin tjetėr, mė sė shpeshti atė mė tė afėrmin e mė tė dashurin, mė besnikun e mė tė pėrkushtuarin.

Teoria – mendimi kah mendimi –vetvetiu ėshtė tejet atraktive dhe me anė tė saj pikėrisht shpjegohen shumė ngjarje parapsikologjike, edhe pse ėshtė impresive edhe si tregues i mundėsive tė skajshme (?!) tė mendjes njerėzore.

E megjithatė, mbetet njė numėr i madh pėrvojash autentike tė cilat me kėtė nuk mund tė jenė tė sqaruara nė mėnyrė tė kėnaqshme. Literatura me pėrvojat “pranė vdekes” apo tė ashtuquajturat “vdekjet klinike” ėshtė aq e vėllimshme saqė me to do tė mund tė mbushej njė bibliotekė qyteti.
Njė rast tipik ėshtė botuar nė “Observer Magazine” mė 8 prill tė vitit 1979, kurse tregimi zhvillohet nė kohėn e luftės sė kaluar.

Nė dhjetor tė vitit 1943 befasish ėshtė alivanosur ushtari njėzetvjeēar George Ritchie gjatė kohės gjersa ka qėndruar nėn aparatin e iks-rrezatimit. Ka ndodhur kjo nė Ablenė, shteti Texas, dhe siē mė vonė mjekėt do tė konfirmojnė, Ritchie nė atė moment ka vuajtur nga kallja akute e dyanshme e mushkėrive.

Ka ndodhur ajo e ashtuquajtura “vdekje klinike” – nuk kishte frymim, nuk kishte puls, e as shtypje gjaku. Dhe derisa trupi i tij ėshtė pėrgatitur pėr nė morg, njė asistenti metodik i ėshtė bėrė sikur ka parė se po lėvizė njėra nga duart “e tė vdekurit”.

Natyrisht, asistenti ka vepruar rrufeshėm, e ka ftuar mjekun kujdestar dhe ia ka shprehur dyshimin e tij pėr atė se Ritchia ėshtė i vdekur. Ky e ka kontrolluar pėrsėri “tė vdekurin” dhe natyrish se e ka konstatuar vdekjen. Megjithatė, ėshtė sjellė vdendimi qė drejtpėrdrejt nė zemėr t’i jepet injekcioni i adrenalinės. Kur ėshtė bėrė kjo, pėr befasinė e tė gjithėve zemra ka filluar pėrsėri tė rrahė!

Kur Georg Ritchie ėshtė vetėdijėsuar iu ka rrėfyer mjekėve rrėfimin e pabesueshėm. Nė kohėn sa trupi i tij ka qėndruar palėvizshmėrisht i shtrirė mbi krevatin e spitalit, duke mos dhėnė kurrfarė shenjash jete si dhe i mbuluar me ēarēaf tė bardhė mbi fytyrė, Ritchie apo “uni” i tij, sė paku ai ka pohuar kėshtu, ka qėndruar pėranash dhe e ka soditur krejt pamjen.

Vetėdija e tij pastaj ka fluturuar pėrmbi shumė hapėsira tė Sheteve tė Bashkuara. Nuk ka ndier dhembje, mundim, as frikė, por megjithatė, mė sė tepėrmi i kujtohet ajo qė i ka ndodhur trupit tė tij personal!
Gjatė kohės gjersa e ka soditur trupin e vet tė pajetė, pėrnjėherėsh drita ėshtė pėrforcuar, kurse nė sallė ka hyrė njėfarė figure.

Edhe vetė nuk di ta sqaroj si dhe nė ē’mėnyrė, por nė tė njėjtin moment koha dhe hapėsira e kanė humbur kuptimin e tyre. Para tij me shpejtėsi marramendėse kanė filluar tė zhvillohen pamjet nga jeta e tij me qartėsi tė plotė dhe me tė gjitha detajet.

Hyrja e figurės sė re nė dhomė shpejt e shpejt e ka ndėrprerė filmin e kujtesės nė kohėrat e ngjarjet e priftuara dhe ia ka kthyer realitetit - dhembjes sė rėndė tė mushkėrive si dhe etheve tė shumta.

Nė kėtė moment adrenalina e ka aktivizuar zemrėn!
Mjeku francez, Jean-Yves Peron-Autret disa vjet me radhė pohon se shumė kinse tė ndjerė i varrosin - tė gjallė! Pėr kėtė e ka shkruar edhe librin me plot dėshmi tė vjetra e tė reja tė cilat do tė duhej tė argumentonin pohimin e tij senzacional.

Epizoda e parė nė librin e tij interesant e lidhur ėshtė me rastin e John Mclntyer-it, dėshmia e tė cilit ka qenė e botuar nė njė revistė angleze qė nė fillim tė kėtij shekulli.

“...Shkaku i mundimeve afatgjata nėpėr tė cilat kam kaluar pėr shumė vite tė jetės, ndodhi qė tė sėmuresha nga ca ethe nervore tė cilat nė mėnyrė permanente m’i rrėnonin edhe ato pak forca trupore qė mė kishin mbetur.

Me klimakteriumin mė erdhėn edhe kriza tė reja ashtu qė me tėrė forcat luftoja pėr jetėn, e cila thjesht po mė ikte ngadalė. Pėrkundėr asaj lufte me panik e kisha humbur ndjenjėn pėr jetė dhe ndėrkohė qeshė gjendur nė njė gjendje pa ndjenja, nė tė cilėn, tė them sinqerisht, ka pasur njė rregull tė ēuditshėm.

Nuk di sa gjatė kam qenė nė atė gjendje tė pazakonshme, por njė ēast kam ndier se po kthehem nė jetė; trupi sikur m’i ka ndier shumė ngacmimet e jashtme, kurse kuptimi sikur mė ėshtė ngjallur pėrsėri. Porse, mu nė atė moment njėri prej mjekėve ėshtė gėrmucur mbi mua dhe ka thėnė: “Gati ėshtė!”.

Pastaj mė ka mbuluar me ēarēaf, por nėn tė kam mundur tė dėgjoj klithmat e anėtarėve tė familjes sime.

Kam dėshiruar tė flas, tė lėkundem, tė tregoj se jam gjallė, por pėr hata timen kam konstatuar se gjuha ime ishte e palėvizshme, se nuk mund tė hapja gojėn dhe se kėmbėt e duart thjesht mė nuk u pėrgjigjeshin komandave tė dhėna. Nuk kam mundur ama bash me asgjė tė tregoja se isha gjallė.

Ditėn e nesėrme dhe tri ditė tė tjera kam qenė i ekspozuar derisa tė afėrmit kanė ardhur, duke u shprehur familjarėve tė mi ngushėllime. Kam dėgjuar dhe kuptuar tė gjitha qė kanė ndodhur rreth meje dhe kot kam shpresuar se diēka ka pėr tė ndodhur qė njerėzve do t’ua bėnte me dije se akoma isha gjallė.

Ditėn e katėrt mė kanė dorėzuar tek varrtarėt tė cilėt me mua janė sjellė vėrtet brutalisht, e kur njėri nga punėtorėt nė sipėrmarrjen varrimore mė ka goditur nė gju, derisa tė tjerėt mė kanė futur nė arkivol kam ndier dhembje aq tė fuqishme saqė nė njė ēast kam menduar se ajo ka pėr tė mė “vėnė nė lėvizje”.

Arkivolin e kanė mbyllur dhe e kam ndier depėrtimin e gozhdave qė nguleshin nė tė. Nuk mund ta pėrshkruaj me fjalė tėrė hatanė qė ndieva atėherė. Secila goditje me ēekan dhembshėm mė ka tingėlluar nė kokė si ndonjėfarė kumbone fshati e tė vdekurve. Kurrė nuk kam menduar se zemra njerėzore mund tė vuajė aq nga tmerri.

Mė kanė ngritur, e kanė vendosur arkėn mbi njė kerranik dhe janė nisur kah varret. Kur kemi mbėrritur atje, e kam mbledhur tėrė forcėn se mos, ndoshta, do tė lėvizja a do tė jepja shenjė se ende isha gjallė!

Kam ndier sesi arkivolin e kanė ngritur mbi gropėn e varrit familjar, pastaj mė kanė lėshuar, e mė pastaj kam dėgjuar tingullin e goditjes sė arkivolit nė fund tė varrit. Pas kėsaj i kam dėgjuar fjalimet mortore tė miqve qė ma linin lamtumirėn. Ka pasuar tinguj tė ēuditshėm qė janė bėrė gjithnjė e mė tė qetė. E kam kuptuar se varrin po e mbulojnė me dhe.

Nuk di sa kam mbetur nė varr. Kam menduar se sė shpejti kam pėr t’u ngulfatur e se nė atė mėnyrė kanė pėr t’u ndėrprerė vuajtjet e mia. Nuk kam mundur tė luaj, por kam qenė gjallė. Nuk kam marrrė frymė, zemra nuk mė ka rrahur, por: kam vuajtur dhe sipas kėsaj e kam ditur se jam gjallė.

Mendimet e tmerrshme m’i kanė ndėrprerė zėrat e largėt tė cilėt sė pari mė kanė brengosur. Zėrat janė afruar gjithnjė e mė shumė dhe befas kam ndier se dikush po e hap arkivolin. Kur e kanė hapur kam ndier ftohtėsi tė ēuditshme e cila nė ato momente mė vinte shumė e kėndshme, pasi qė paraqiste njė pikė shprese.

Mė kanė bartur gjatė pėr diku, e pastaj mė kanė vėnė nė njė tavolinė tė ftohtė e tė lagėsht prej mermeri. Kam dėgjuar rreth vetes shumė zėra. M’i kanė ngritur duart dhe i kanė lėvizur nė tė gjitha drejtimet. Dikush m’i ka ngritur kapakėt e syve dhe tashi kam parė se ndodhesha nė mesin e njė salle tė anatomisė, rrethuar nga shumė njerėz, nė mesin e tė cilėve kanė qenė edhe dy miq tė mi.

Mė sė pari kanė vendosur qė tė mė sprovonin me elektroshok. E kanė pėrgatitur aparatin dhe me rastin e shokut tė parė me mija dritėza m’u kanė shfaqur para syve tė mi.

Shoku i dytė ka qenė edhe mė i fortė. Kam ndier sesi tė gjithė nervat mė vibronin si telat nė instrumentin muzikor dhe sesi po lakohesha gati nė pozicionin ulur meqė muskujt mė tendosnin nė atė shkallė. Sytė mė janė hapur dhe zgurdulluar. I kam parė dy miqtė e mi, me fytyrat plot dhembje sesi e lutnin mjekun qė ta ndėrpriste eksperimentin.

Kur pėrsėri mė kanė paluar nė tavolinėn mermerike ėshtė ofruar njėfarė mjeku me brisk kirurgjie dhe ma ka ngulur nė kraharor.
Nė atė moment sikur eksplodimi tė ma ketė tronditur tėrė trupin: kam arritur qė tė bėrtas tmerrshėm, kurse njerėzit pėrreth meje po ashtu njėsoj kanė reaguar.

Zinxhirėt e vdekjes nė atė moment kanė qenė tė kėputur. Jam kthyer nė jetė!”
Ja, edhe disa raste...

Anglezja tridhjetėvjeēare Elsie Waring mė 11 dhjetor tė vitit 1963 e ka humbur vetėdijen. E kanė dėrguar nė spitalin e Wilesdenit, ku tre mjekė kanė konstatuar vdekjen. Pas dhjetėra orėsh, derisa e kanė vendosur nė arkivol, befas ka ardhur nė vete dhe pėrsėri ka zėnė tė marrė frymė. Pėr rastin e saj mė 12 dhjetor 1963 ka lajmėruar revista britaneze “Dayli Telegraph”.

Nė fundin e njė dite, nė nėntorin e vitit 1967, Georg Vasseur, 42 vjeēar, murator nga qyteti francez Boulogne-sur-Mer, ėshtė nisur pėr nė shtėpi. Nė rrugė e ka goditur kamioni. E kanė gjetur disa kalimtarė, ka qenė pa vetėdije, kafka i kishte kėrcitur. Mjeku e ka kontrolluar viktimėn dhe ka konstatuar: “I vdekur ėshtė, ēojeni nė morg!”

“Bartėsja nė tė cilėn prehej trupi im”, kujton Vasseur, “ka qenė e vendosur mbi dyshemenė e morgut. Nuk kam ndier kurrgjė – as dhembje, as mundim. I kam dėgjuar punėtorėt sesi donin tė mė futnin nė frigoriferin e morgut. Nė atė moment jam kthyer nė trup dhe kam piskatur. E kam ngritur kokėn dhe jam ulur”

Vasseur urgjent ėshtė dėrguar nė spital ku mjekėt kanė konstatuar se vetėm ka qenė – nė alivani. Pas tri ditėsh ėshtė lėshuar nė shtėpi. Pėr kėtė ngjarje dramatike, mė 6 maj tė vitit 1970, ka shkruar gjerėsisht revista “Press Medicale”.

Edhe dr. Michael Sabom, asisten i profesorit tė kardiologjisė nė Universitetin Emory nė Atlantė, shteti i Gjeorgjisė, ka botuar disa raporte specialistike mbi vdekjet klinike dhe disa konstatime deri tek tė cilat ka ardhur duke hulumtuar fenomenin “jashtė trupit” janė tė vlefshme tė citohen. Nga anketat me pacientė qė kanė pėrjetuar vdekjen klinike ka ardhur gjer tek kėto tė dhėna:

“Nė gjendjen e pavetėdijes 29 pacientė kan pėrjetuar amnezion, 28 kanė pasur pėrvoja tė vdekjes klinike, 18 kanė shijuar kalimin nga vetėdija nė njė zonė apo dimension tė panjohur (transcendentimin), 11 e kanė soditur trupin e tyre tė palėvizshėm nga lartėsia (autoskopia), kurse 9 prej tyre e kanė pėrjetuar edhe autoskopinė edhe transcendentimin...

Pėrndryshe, rėnia pėrfundimtare nė shqetėsimin vdekjeprurės iu ka ndodhur shumicės sė pacientėve tė cilėt kanė pėrjetuar vdekje klinike. Pasi qė nuk ėshtė e mundur tė jepen sqarimet adekuate tė kėtyre fenomeneve, janė tė pėrshtatshme hulumtimet e mėtutjeshme tė shkaqeve dhe implikacioneve tė kėtyre dhe pėrvojave tė ngjashme.”

Viteve tė fundit Sabom-i nxitueshėm ka vazhduar ta hulumtojė fenomenin e shėtitjeve astrale. Ia ka dalur t’i hulumtojė njėqind e njėzet raste ku tė sėmurėt kanė pasur kontak tė shkurtėr me vdekjen.

Veēanėrisht e kanė interesuar pėrvojat jashtėtrupore, pėr tė cilat njerėzit kanė folur si pėr njė lėshim tė trupit tė tyre tė pavetėdijshėm e ku nga pozita mė e mirė, sipa rregullit: nga ana e sipėrme, kanė shikuar se ēfarė po ndodh.

“Kur kam filluar t’u besoj kėtyre rrėfimeve dramatike”, thotė Sabomi, “kam zbuluar se disa tė sėmurė do tė mund tė mė rrėfenin, hollėsisht dhe nė mėnyrė tė saktė, se ēfarė ka ndodhur pėrgjithėsisht me trupin e tyre derisa kanė qėndruar nė tavolinėn e operacionit.

Njė burrė ma ka pėrshkruar sesi ka pezulluar mbi trupin e vet dhe e ka soditur punėn e ekpit kirurgjik. I ka pėrshkruar instrumentet, dukjen e zemrės si dhe vetė rrjedhėn e operacionit. Kam qenė i mahnitur – nuk ka pasur kurrgjė nė tė kaluarėn e tij qė do tė jepte indikacione se diturinė medicinale ka mundur ta mbledhė tjetėrkund.

Nė rastin tjetėr, zemra e personit ka pushuar sė punuari katėr deri nė pesė minuta, sakaq ai e ka pėrshkruar – dhe atė me saktėsi - se ēfarė ka ndodhur gjatė asaj kohe. Pėr mua kjo ėshtė argumenti mė i fortė se kėto nuk kanė qenė paraqitje tė kota apo trillime. Diēka kėtu po ndodh dhe nuk mund tė sqarohet kurrsesi me mėnyrėn tradicionale!...”
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:20

Por, Thomat* e pabesė ende nuk dorėzohen. Teorizojnė pėr atė se ndjenja e eliminimit dhe ankthit e shtyn mendjen nė njė lloj shoku mbrojtės; se egoja, ballafaquar me asgjėsimin, po pėrgjigjet nė stresin e papėrballueshem me aktin e fundit tė fuqishėm tė refuzimit.

Disa qėndrojnė nė pikėpamjen se shoku i fuqishėm para vdekjes shkakton po ashtu kujtimin e fuqishėm tė lindjes dhe se lėvizja nėpėr tunelin e errėt kah drita qė pret ėshtė vetėm kthim nė njė periudhė tjetėr tė transformimit.

Megjithatė, hulumtuesit seriozė tė dukurive “nė prag tė vdekjes” thonė se shpjegimet e tilla janė sipėrfaqėsore dhe tepėr tė thjeshtėzuara. Sociologu John Audette thotė:

“E saktė ėshtė se disa raste ndoshta mund tė sqarohen me anė tė kushteve biokimike apo psikologjike. Kėtu sakaq nuk mund tė pėrfshihet shumėsia kolosale dhe shumėllojshmėria e kėtyre pėrvojave fantastike – kur hulumtuesit skeptikė do tė hulumtonin mė thellėsisht rastet tona, edhe vetė kishin pėr t’u bindur!”

Medicina shkencore sot kėto raste i merr si udhėzime tė mira pėr jetė. Dhe pikėrisht shkaku i kėsaj hulumtuesit shpresojnė se opinioni me kujdes ka pėr t’i vlerėsuar, e jo kurrsesi ta zgjedhin trajtimin romantik tė vdekjes apo hedhjen e thjeshtė tė saj.

Profesori Kenneth Ring thotė:
“Njė nga pasojat e kėtyre pėrvojave ėshtė se njerėzve po u kthehet besimi sesi jeta njerėzore ėshtė e ēmueshme, sesi ėshtė gabim tė rrėnohet rendi natyror i gjėrave duke bėrė vetėvrasje?”

Dr. Bruce Greyson, docent i psikiatrisė nė Universitetin Michigan nė Ann Arbor, ka analizuar mė shumė se 150 pėrjetime jashtėtrupore tė paravdekjes.

Interesimi i tij i sotėm ėshtė i pėrqėndruar nė rastet e vetėvrasjeve. Dhe ka zbuluar se “njerėzit tė cilėt pėrjetojnė pėrvoja tė tilla dalin nga to me ndjenjėn e vėrtetė se jeta ka qėllim.

Edhe pse vdekjes mė nuk i frikėsohen, jetėn e kanė shumė mė tė qėllimshme e mė me domethėnie.”

Por, t’u kthehemi pėrsėri dėshmive dramatike tė njerėzve tė cilėt nė njė ēast, nė kohėn e vdekjes ___________________________________________
* Thomė~a: mendohet nė shėn Thomėn –figurė biblike qė shquhet pėr tradhėti; i pabesė si shėn Thomai... (vėr. e pėrkth.)

klinike, janė gjendur “jashtė trupit”tė tyre...
Nė autobiografin e vet “Dėshmitari” J. G. Bennett e pėrshkruan dramėn tė cilėn e ka pėrjetuar gjatė Luftės sė Parė Botėrore. Ka vozitur motoēikletėn me panik nėpėr qytezėn franceze Monchy-le-Preux gjatė kohės kur gjermanėt kanė sulmuar nga tė gjitha anėt.

“Nėse kaloj nėpėr Monchy, do tė jem i shpėtuar”, e ka bindur vetveten. Pastaj ka lindur zbrazėtia e caktuar, kurse ndjenja tjetėr ka qenė se po zgjohej, por jo nė trup, jashtė trupit:

“Kam qenė i vetėdijshėm pėr faktin se nuk jam i vdekur. Edhe pse nuk kam mundur kurrgjė as tė dėgjoj, as tė shoh, megjithatė kam vėnė re se trupi im qėndron shtrirė mbi njė krevat tė bardhė.

Gradualisht jam bėrė i vetėdijshėm se po nė atė dhomė pėrskaj trupit tim tė pranishėm kishte edhe njerėz tė tjerė. Nė njėfarė mėnyre tė ēuditshme kam shikuar ēfarė ata shikonin, e madje edhe kam ndier ēfarė ata ndienin...

Nė atė moment mė ėshtė bėrė e qartė si kristali se tė ishe i vdekur ishte diēka krejt tjetėrndryshe se, ta zėmė, tė ishe i sėmurė, i dobėt apo i pandihmė. Me sa kam mundur tė kuptoj, nuk ka ekzistuar kurrfarė ndjenje tė frikės. E megjithatė, unė kurrė nuk kam qenė njeri veēanėrisht i guximshėm dhe sigurisht ende i jam frikėsuar shkrepjes sė fuqishme tė armėve. Por aso momentesh kam qenė i vetėdijshėm pėr indiferencėn time tė plotė ndaj trupit tim!...”

Bennett-it i kujtohen edhe detaje tė tjera interesante. I kujtohet se “uni” i tij i vetėdijshėm – pjesa astrale – nuk ka qenė plotėsisht i ndarė nga trupi. Kėshtu qė “ai” trupin e ka pėrcjellė gjer tek salla e operacionit, kurse nė gjashtė ditėt e ardhshme, nė komė, derisa medicinarėt kanė bėrė pėrpjekje tė mėdha pėr ta kthyer nė jetė, ka pėrcjellė ēdo gjė qė rreth trupit tė tij ka ndodhur.

“Pėrpos tjerash, nė njė moment kam dėgjuar njė zė sesi fliste: “Tė hollin, tė lutem!”, e pastaj zėrin e femrės: “ka mbetur veē i trashi”. Disa ditė mė vonė, kur jam vetėdijėsuar dhe kur penjtė kanė qenė tė nxjerrė nga koka ime, kujdestarja ime tha:

Po ēuditem pse kanė pėrdorur penj tė trashė”. Unė iu kam pėrgjigjur: “Sepse nuk u ka mbetur i holli”. Pėrkujdestaren kjo e ka shokuar. Ka pyetur e mahnitur: “Prej nga po e dini ju kėtė? Ju keni qenė pa vetėdije!...”

Nė jetėn e tij Bennett ka pėrjetuar edhe njė udhėtim astral. Befasisht, derisa ka ndejur nė shoqėri me partnerin e vet tė punės G. I. Gurxhieff-in dhe ka lexuar me zė, i ka ndodhur diēka krejt e pazakonshme:
“As vetė s’e di si, por befas kam ndier sesi po dilja nga trupi dhe sesi po ngrihesha pėrmbi tė.

Zėri im akoma lexonte, por ajo mė nuk ishte ngjyra e zėrit tim, por disi tjetėrfare. E huaj. Kam menduar – si ai mund tė lexojė? Ai sigurisht nuk mund tė japė intonacion tė duhur!... Kam mundur t’i shoh njerėzit nga perspektiva krejt tjetėrfare dhe e kam pyetur veten se a ėshtė vallė Gurxhieffi i vetėdijshėm se ėshtė duke i lexuar - karrigia e zbrazur.

Nė atė ēast trupi im i ka hapur sytė dhe as vetė nuk di si, por nė tė njėjtin moment kam qenė nė tė. Ndjenja e ndarjes nga trupi ka mbetur edhe disa orė edhe pse mė nuk jam ngritur pėrmbi tė.”

Dėshmi as njė trohė mė pak dramatike ėshtė edhe pėrjetimi i pazakonshėm i Virginija Falc-it. Asaj nė mes tė njė operacioni shumė tė zakonshėm tė nxjerrjes sė bajames, i ėshtė ndalur zemra:

“Befasisht kam filluar tė ngrihem nėpėr njėfarė mjegullnaje tė bardhė. Pastaj ka lindur errėsira e dendur. Nuk kam qenė e frikėsuar. Jo, assesi. Ndoshta e habitur. Kam pasur ndjenjėn se po mė pėrmbushnin ngazėllimi, dashuria e paqja, qė kanė buruar nga rrethi i zjarrtė i dritės. Nuk shkoj nė kishė – nuk besoj nė kėto.

Por, jo: kur jam bėrė e vetėdijshme se drita qė mė ka ndriēuar i pėrket dritės hyjnore, jam mbushur dashuri dhe hare. Pasatj mė ėshtė kujtuar se i kam dy fėmijė. Kjo ma ka zgjuar dėshirėn e fuqishme pėr t’u kthyer.”

Nė dokumentacionin spitalor ka mbetur e shėnuar se mjekėt kanė intervenuar nė tė njėtin moment. Ia kanė shpalosur gjiun e Falcit qė me dorė t’ia masazhonin zemrėn.

“Gjėja tjetėr qė mė kujtohet” , thotė Virginija, “ka qenė motra medicinale e cila gėrmucej mbi kokėn time, e pastaj kanė ardhur mjekėt e motrat dhe mė kanė pyetur sesi ėshtė pėrjetimi i vdekjes.”

Edhe pse shumė shkencėtarė “pėrjetimet astrale” tė kėtilla e tė ngjashme i pranojnė me rezervė tė caktuar, nė Shtetet e Bashkuara viteve tė fundit ka gjithnjė e mė shumė ekspertė tė cilėt nė kėtė lloj fenomeni parapsikologjik shohin sfidėn qė meriton hulumtime serioze. Dr. Elizabeth Kubler-Ross, profesoreshė e psikiatrisė si dhe autore e veprės sė njohur
“Pėr vdekjen dhe tė ndėrruarit jetė”, deri mė tani gjerė e gjatė SHBA-sė ka mbajtur ligjėrata tė panumėrta nė tė cilat ka folur pėr dėshmitė autentike tė njerėzve tė cilėt nė rrethana tė ndryshme kanė pėrjetuar pėrvoja jashtėtrupore.

Njėkohėsisht, dr. Raymond Moody ka botuar mė 1975 librin shumė tė dobishėm “Jeta pas jetės”, nė tė cilėn flet pėr mė shumė se njėqind raste tė hulumtimit tė fenomenit “nė zgripc tė vdekjes”.

Sado qė tė jenė interesante rrėfimet e tyre, kurrė nuk kanė qenė me themel tė hulumtuara dhe tė evidentuara nėn kriteriume tė rrepta shkencore e medicinale, pohon Margaret O’Hara nė njė vėshtrim interesant pėr fenomenin “jashtė trupit”, botuar nė magazinin autoritativ “Scientific American”.

Ēėshtja ka qenė se a munden kėto rrėfime ta pėrballojnė ekzaminimin mė tė rreptė shkencor. I hutuar dhe i dėshpėruar me deklarata tė kėtilla, psikologu Kenneth Ring, profesor nė Universitetin Connecticut, ėshtė nisur tė gjejė dhe tė hulumtojė grupin e ri tė njerėzve tė cilėt, nėn ndikimin e rrethanave tė ndryshme, janė gjendur nė buzė tė vdekjes, ashtu qė tė tubojė dhe shkencėrisht tė vėrtetojė tė dhėnat pėr rastet e tilla.

Gjatė hulumtimeve Ring ka zbuluar se gjithė tė hulumtuarit e tij – meshkuj dhe femra tė moshave, arsimimeve, tė kaluarave dhe qėllimeve tė ndryshme – flasin pėr diēka qė kushtimisht e ka quajtur “thelbi i pėrvojės”, kurse e kanė pėrjetuar atė nė prag tė vdekjes apo klinikisht tė vdekur fare.

Kanė folur pėr lėshimin e trupit tė vet apo ndarjen prej tij, pėr lidhjen me tė ndjerėt e vdekur, pėr rrėshqitjen nėpėr tunelin e errėt kah njėfarė drite e shkėlqyeshme, pėr arritjen tek njėfarė shtegu, por edhe pėr tėrheqjen prej tij, sidomos shkaku i njėfarė ndjenje tė pėrgjegjėsisė ndaj tė tjerėve.

Edhe pse ka pasur dallime tė bollshme nė deklarime, pėrgjigjet gjithmonė kanė qenė tė ngjashme: ka qenė ajo ndjenjė e lehtėsimit tė madh, madje edhe e lumturisė, tė cilėn kanė dėshiruar qė ta mbajnė sa mė gjatė.

Pavarėsisht se ēfarė i kanė pasur qėndrimet para kėtyre pėrvojave – e bindjet e tyre religjioze i kanė pasur jashtėzakonisht tė larmishme – shumica e kėtyre njerėzve janė tė bindur se kanė qenė vėrtetėsisht tė pėrballur me ndonjė forcė mbinatyrore, tė pushtuar me dashuri e lumturi, e se me skaj syri e kanė shikuar botėn e jashtėzakonshme e cila tek duhet tė na paraqitet.

Gjatė gjithė kohės sė hulumtimit tė tij tė jashtėzakonshėm Ring veēanėrisht ėshtė pėrqėndruar nė vėrtetimin e disa dyshimeve qė janė zgjuar nė tė. Pėr shembull, a ka qenė e mundur qė shėtitjet astrale tė kenė qenė tė provokuara nga marrja e barnave e anestetikėve?

Kanė mundur, natyrisht, por psikologut amerikan i janė kujtuar edhe rastet nė tė cilat tė hulumtuarit fare nuk kanė qenė nėn ndikimin e barnave; nė rastet tjera anestezioni dhe marrja e medikamenteve, gjykuar nė bazė tė tė gjithave, edhe nuk kanė mundur tė shkaktojnė reaksione si kėto tė pėrshkruarat.

- Sipas meje – thotė Ring – barnat dhe anestetikėt do tė ndikonin qė tė hulumtuarit t’i harronin pėrvojat e tyre jashtėtrupore dramatike, edhe po qe se gjatė kohės sė vdekjes klinike nė ndonjėfarė rrethane do t’i pėrjetonin!

Shumė dilema, natyrisht, kėtu nuk pėrmbyllen: vallė, mos janė pėrfundimisht pėrjetimet astrale llomotitje tė shkaktuara nga shoku toksik?! Edhe kjo do tė mund tė ishte e vėrtetė, por halucinacionet mė sė shpeshti janė tė paqarta, tė palidhura dhe tepėr tė llojllojshme, tė varura nga individi.

Dėshmitė pėr fenomenin “buzė vdekjes” , sakaq, kanė qenė krejt tė qarta, tė lidhura dhe tė bazuara nė ndjenjėn e thellė tė realitetit. Siē i ka thėnė Ringut njė mjeke, e cila po ashtu ka pėrjetuar udhėtime jashtėtrupore, “unė e di fare mirė se ēfarė pėrmban ėndrra apo halucinacioni – por kjo nuk ka qenė as njėra e as tjetra.”

A thua, vallė, njerėzit nė momentet kur gjenden nė zgripc tė jetės nė imagjinatėn e tyre shohin atė ēfarė dėshirojnė tė shohin?

Disa nga tė hulumtuarit e Ring-ut nuk kanė pasur kurrfarė vėrejtjesh paraprake se jetėn e kanė tė rrezikuar, kurse shumica prej tyre as nuk kanė menduar pėr ndonjėfarė jete tė kėndshme tė pasvdekjes. Sidomos, ta zėmė, vetėvrasėsit – kurse nė mesin e tė hulumtuarve kanė qenė 36 - tė cilėt edhe kanė vendosur pėr atė hap dramatik nga dėshira qė ta shlyejnė vetėdijen e tyre!

Dhe nė fund, a thua, vallė, “vėshtrimi nė vdekje” ėshtė vetėm epizodė e shkurtėr, e pazakonshme – diēka si vezullim i evidentimeve jashtėshqisore para se pėrfundimisht tė lajmėrohen kumbonat e vdekjes?

- Sigurisht se nuk ėshtė! – pohon energjikisht psikologu amerikan. –
Duket sikur kėto pėrvoja kanė shkaktuar tek individėt transformim tė vėrtetė, ndėrrimin e qėndrimeve jetėsore si dhe ridefinimin e vlerave, prirjen kah dashuria dhe ndihmesa tė tjerėve. Prandaj edhe jam krejt i bindur se kėto janė pėrjetime autentike!

Edhe dr. Raymond Moody nė hulumtimet e veta ka ardhur tek pėrfundime tė njėjta. Gati tė gjithė tė hulumtuarit tė cilėt kanė “shijuar” vdekjen klinike dhe nė ato momente kanė pėrjetuar pėrjetime jashtėtrupore nė plotni e kanė ndėrruar raportin dhe konceptin e tyre ndaj vdekjes.

“Besoj”, ka deklaruar njė i hulumtuar, “se kjo pėrvojė i ka dhėnė trajtė tė re njė pjese tė jetės sime. Kur kjo ka ndodhur i kam pasur dhjetė vjet, sakaq kam qenė fėmijė dėshiri. Tėrė jetėn kam qenė i bindur se jetė pas vdekjes nuk ekziston. Nuk kam dyshuar kurrė nė kėtė dhe nuk frikėsohem tė vdes.

Nuk kam frikė. Disa nga tė njohurit e mi kanė frikė tė vdesin. Janė tė frikėsuar. Gjithmonė nė vetvete qeshi kur i dėgjoj se jetė pas vdekjes nuk ka apo “kur vdes, ēdo gjė merr fund”! Nė vetvete mendoj: Kėta nuk kanė lidhje...!”
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:23

“Si ēun i vogėl i jam frikuar vdekjes”, ka rrėfyr pacienti tjetėr. “Natėn jam zgjuar duke qarė – kam pasur sulme frike. Nėna dhe babai do tė vraponin tek unė dhe do tė mė pyesnin se ē’kisha. Iu kam folur sesi nuk dėshirioja tė vdisja, por se e dija se duhej patjetėr.

Kam kėrkuar prej tyre qė ata kėtė ta pengonin. Nėna atėherė do tė mė thoshte se ajo ėshtė diēka me tė cilėn duhet tė gjithė tė pėrballemi. Mė filste se duhet tė vdesim vetėm, dhe kur pėr kėtė tė vie koha kėtė kemi pėr ta kryer bukur.

Shumė vite mė vonė, kur nėnėn veēse e kisha tė vdekur, kam folur pėr kėtė me gruan time. Akoma i jam frikėsuar vdekjes dhe nuk kam dėshiruar tė mė vijė... por, tashi, pas kėsaj pėrvoje , besomėni, mė nuk i frikėsohem vdekjes!...”

Nė fund tė kėtij kapitulli t’i pėrkujtojmė edhe njohuritė deri tek tė cilat ka ardhur dr. Fred Schoonaker, drejtor i Shėrbimit pėr shėrimin e zemrės nė spitalin shėn Lluka nė Denver.

Pėr nėntėmbėdhjetė vjet punė ky shkencėtar i respektuar amerikan ka arritur tė mbledhė kartelat e tė sėmuarve dhe historitė e sėmundjeve tė 2.300 njerėzve tė cilėt, me krijimin e kushteve fatkėqija, janė ndodhur buzė vdekjes.

Nė mesin e tyre, mė tepėr se 1.400 kanė folur pėr pėrjetimet e paravdekjes ngjashėm me ata nga hulumtimet e psikologut Kenneth Ring.

Skeptikėt, megjithatė, i hedhin disa nga kėto dėshmi dhe si arsye sjellin anoksinė cerebrale – mungesėn e oksigjenit nė tru. Porse, nė spitalin e shėn Llukės ėshtė pėrdorur aparati shumė i ndėrlikuar pėr pėrcjelljen e shenjave tė jetės sė tė sėmuarve.

Raportet ditore tė mjekėve tregojnė se gjithmonė ka pasur mjaft oksigjen pėr funksionet e caktuara tė trurit. Edhe impulset jonormale elektrike tė cilat rrymojne nėpėr tru nė kohėn e ēasteve tė fundit tė punės sė tij jo rrallė pėrmenden si shkak i mundshėm i pėrjetimeve jashtėtrupore nė prag tė vdekjes.

Megjithatė, nė shumė raste tė Schoonmaker-it shėnimet elektroencefalografike (tė cilat nė mėnyrė permanente shenojnė funksionimin e trurit) kanė qenė tė rrafshta apo fare nuk kanė ekzistuar nė periudhėn qė ka lėvizur nga tridhjetė minuta deri nė tri orė, larg pėrtej kufirit qė konsiderohet se shėnon vdekjen klinike tė ndonjė personi – pas sė cilės, sakaq, tė sėmurėt janė kthjellur (vetėdijėsuar), ngandonjėherė nga arsye krejt tė pasqarueshme, dhe kanė folur pėr pėrjetimin e pazakonshėm tė qetėsisė, tė rregullit, tė harmonisė dhe tė bukurisė!

Kanė qenė kėto dėshmi tė cilat askend nuk mund ta lėnė krejt indiferent. Sidomos jo shkencėtarėt e tipit tė dr. Fred Schoonmaker-it.

Megjithatė, nė tė kaluarėn kanė ndodhur raste dukshėm mė misterioze. Njėrin prej tė tillėve detajisht e pėrshkruajnė John Fairley dhe Simon Welfare nė librin e tyre “Bota e forcave enigmatike”, sipas tė cilit ėshtė incizuar seriali televiziv me tė njėjtin emėr...

Bashkėshortja e kryetarit tė parė tė Shoqatės londineze pėr Hulumtime Parapsikologjike, Fleonor Sidgwick, ka shėnuar raportin mahnitės pėr ngjarjen, e cila ka korresponduar me vdekjen e pilotit tė ri anglez.

Me shtatė dhjetor tė vitit 1918 togeri David E. M’Conel ka fluturuar nga aeroporti i Acamptonit, nė Lincolnshir, me aeroplanin “Camel” pėr nė qytetin Tadcaster, nė largėsi diē mė shumė se njėqin kilomtra.

Njėkohėsisht ėshtė nisur edhe aeroplani tjetėr qė ta kthente prapa, pasi qė nė Tadcaster ai duhej ta dorėzonte aeroplanin tė cilin e drejtonte. Sė shpejti, sakaq, qė tė dy pilotėt janė gjendur nė mjegull.

Pėrcjellėsi i M’Connel-it ka qenė i detyruar tė lėshohet gjithsesi, derisa M’Conneli e ka vazhduar fluturimin duke luftuar me prishjen e aparatit tė tij, i tendosur duke shikuar mjegullėn dhe duke insistuar qė tė mbahej nė lartėsinė e sigurt.

Afėr pesė-gjashtė kilometra nga Tadcasteri avioni ėshtė rrėzuar dhe ėshtė shkatėrruar. M’Connelin e ka mbytur goditja pėr mitalozin i cili ka qenė i montuar para tij. Tabakaja pėr cigare e guzhmitur, tė cilėn e kanė gjetur nė copat e thyera tė aeroplanit , ka dėshmuar pėr fuqinė e goditjes pėr toke.

Ora nė dorė i ka ndalur akrepėt saktė nė 3, 25 pas dite.

Nė Scampton miku dhe shoku mė i mirė i M’connel-it, togeri James J. Larkin, ka ndejur nė dhomė dhe ka shkruar letra, duke mos ditur pėr luftėn e mikut nė rrugėn pėr nė Tadcaster. Nė dėshminė e shkruar mė vonė me kėrkesėn e tė jatit tė M’Connelit ai e ka pėrshkruar se ēfarė ka pėrjetuar atė ditė.

“I kam dėgjuar hapat nė korridor; dyert janė hapur bujshėm, nė mėnyrėn siē Davidi e ka pasur zakon t’i hapė; e kam dėgjuar fjalinė e tij tė zakonshme: “Hej shoki!” dhe pėrgjysmė ėshtė rrotulluar nė karrige.

E kam soditur nė prag, ende nė dorė e mbante rezėn rrumbullake. Ka qenė nė rroba pilotimi, por me kapelė mornari. Nė kėtė priftim nuk ka pasur asgjė tė jashtėzakonshme.

Kapelėn e ka hedhur prapa koke, ka qeshur si gjithmonė kur ka hyrė nė dhomė dhe na ka pėrshėndetur. Duke u pėrgjigjur nė fjalinė e tij “Hej, shoki!” ia kam kthyer:
Hej! Veēse qenke kthyer?! M’u ka pėrgjigjur: Po. Mirė kam mbėrritur, kam shpėtuar lehtė. E kam shikuar gjatė gjithė kohės derisa e ka thėnė kėtė. Pastaj tha: “Hajt, tungjatjeta!”, e ka mbyllur derėn me gjallėri dhe ka shkuar...”

Larkin-i nuk ka pasur orė, por e ka vlerėsuar se vizita ka ndodhur nė mes tė dy e pesėmbėdhjetėve dhe dy e tridhjetėve; pikėrisht atėherė kur David M’Connel takoi vdekjen e vet njėqind kilometra prej kėtu, nė Yorkshire. Atė mbrėmje nė hotelin “Albion”, nė Lincoln, Larkini ka mėsuar pėr tragjedinė e mikut, gjė qė e ka tronditur dhe lemeritur pa masė.
“Siē mund ta kuptoni... nuk kam ditur si ta zgjidh kėtė enigmė.

Nuk ka qenė e mundur tė mohohet fakti se sigurisht rreth orės 3,25 ka pėsuar duke fluturuar nė Tadcaster, pasi qė mė vonė ėshtė vėrtetuar se ora i ėshtė ndalur saktėsisht nė atė kohė.

Kam provuar qė veten ta bind se nuk e kam parė, e as folur me tė nė dhomėn time, por nuk kam mundur, sepse me siguri kam qenė i zgjuar, kurse shfaqja e tij, zėri, sjellja, kanė qenė aq natyrale. Meqė gjithnjė kam dyshime lidhur me kėto dukuri, akoma edhe tashi dua ta bind veten se nuk e kam parė, por nuk po mundem...”

Shkenca ende nuk ka gjetur qasje mjaft tė mirė teorike e cila pak a shumė do tė arrinte qė nė mėnyrė tė kėnaqshme t’i sqaronte pėrvojat siē ėshtė kjo, sakaq, nga ana tjetėr, vėshtirė ėshtė tė kategorizohet edhe nė kategorinė – e iluzioneve tė pastra. Pėr kėtė arsye, shumė raste jotipike tė udhėtimeve astrale edhe tashi presin shpjegime.

Njėkohėsisht, nė botė ka gjithnjė e mė tepėr shkencėtarė tė cilėt kacafyten me enigma tė ngjashme.

Janė krijuar edhe teoritė e para shkencore tė cilat pėrpiqen qė nga secili rast ta heqin velin e mistikės dhe ta shpjegojnė me rendin logjik tė ngjarjeve nė qarkullimin normal tė jetės nė Tokė.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:27

FLUTURIMI MBI TRUPIN TUAJ

• Takimi jo i zakonshėm nė Manila
• Ēfarė ndodh kur kopja astrale e lėshon trupin fizik?
• Si duket, nga ēfarė ėshtė i endur dhe sa peshon trupi astral?
• Teoria interesante e psikologut amerikan, dr. Hereward Carrington
• Persiatjet e lamajve tibetanė pėr trupin astral

Kishte diēka tė pazakonshme, gati absurde, nė situatėn nė tė cilėn atė ditė me diell tė dhjetorit jam gjendur nė Filipine.

Kam ndejur nė kopshtin mveshur me qelq tė hotelit “Marko Aureli” nė qendrėn e Manilės shumėmilionėshe, kam pirė xhuzin e parė tė mėngjesit dhe kam pritur tė panjohurin pėr tė cilin pothuajse tė gjitha i kam ditur pėrpos asaj se si duket.

Ditėt tė cilat i kam kaluar nė Arqipelagun e Filipineve kanė qenė tė lidhura me hulumtimin tim mbi tė arriturat e bioenergjistėve tė kėtushėm pėr tė cilėt, nė vitin 1974, shtypi evropian pati shkruar si pėr njerėz tė pajisur me mundėsi ēudibėrėse, qė pa kurrfarė medikamentesh, me duar tė thata, operojnė tumorė dhe i shėrojnė tė pashėrueshmit.

Kam jetuar, pra, nė atmosferė jo tė ēdoditshme, duke vizituar mjekėt popullorė mė tė njohur e duke bėrė biseda tė gjata e interesante me pacientėt e tyre fatkėqinj tė cilėt, duke gjurmuar pas shėrimit, vinin prej viseve mė tė ndryshme tė botės: kishte prej Argjentine, Shteteve tė Bashkuara, Australije, Emirateve arabe...

Megjithatė, mė sė shumti prej Evropės.

Nuk di as vetė kush i pari ka pėrmendur Hoze Ramoron, emėr i cili nė fillim nuk kishte ndonjė domethėnie tė caktuar. U pėrmend krejt rastėsisht, pa qėllim tė veēantė dhe pa synim tė fundit.

Mė vonė, kėtė emėr e kanė pėrmendur edhe bioenergjistėt tjerė filipinas, por askush nuk e ka vėnė posaēėrisht nė lidhje me operimet e ēuditshme dhe, ndoshta, shėrimet.

Nė tė kundėrtėn, tė gjithė flisnin pėr mundėsitė e tij tė pabesueshme parapsikologjike, por kurrsesi si bioenergjist, veēse si njeri i cili ėshtė nė gjendje tė bjerė nė trans tė pazakonshėm e se nė ato momente ėshtė nė gjendje ta lėshojė trupin e tij!

Rrėfimet kanė tingėlluar si tė pabesueshme deri nė atė masė saqė ditėve tė para as qė iu kam dhėnė vėmendje tė veēantė. Nė begatinė e trillimeve pėr mundėsitė e mbinatyrshme tė filipinasve tė veēantė, kam menduar, ja edhe njė i tillė.

Por, pak nga pak, emri i Ramoros fitoi shqiptim gjithnjė e mė serioz e mė tė pėrcaktuar. Sidomos kur me respekt tė pafshehur emrin e tij filluan ta pėrmendnin mjekėt autoritativė si dhe psikologėt e Manilės. Atėherė e kam kuptuar se duhej gjithsesi ta njihja zotin Ramoro.

Arriti nė ora 8,30. Ishte i saktė, kurse kėtė virtyt gjithnjė e kam ēmuar tek njerėzit. I zeshkėt, me fytyrė tė rreshkur nga dielli, me sy tė lėngėsht, me flokė tė gjata, tė rrafshta, dhe me trup tė imėt e zaif. Pantollonet - krem prej liri dhe kėmishė tė bardhė solemne nga penjtė e palmės.

Zinxhiri i trashė prej ari rreth qafės sė hollė dhe gati pesė centimetra kryqin tė madh tė hedhur qė shtriras tė dilte pėrmbi kėmishė. Gishtėrinjtė tė gjatė si prej pianisti. Nė ta disa unaza tė mėdha. Tė vlefshme. Jo, nuk pi alkool. Ekskluzivisht ēajra dhe lėngje.

Sot, kur e kujtoj kėtė takim, mė duhet ta pranoj se nė atė kohė nuk kam ditur gjithaq pėr pėrjetimet jashtėtrupore dhe ēdo dėshmi pėr udhėtimet astrale e kam pėrjetuar si trillim tė kulluar.

Pėr kėtė arsye, nga bashkėbiseduesi im nuk kam pritur storjen e cila do tė mė bindte se para vetes kisha njeriun prej mishi e gjaku i cili, kur t’i teket, mund ta hedhė trupin e vet si rroben e vjetėr dhe tė pezullojė e tė udhėtojė ku t’ia kėnda qejfi. E Ramoro pikėrisht kėtė e pohonte.

- Tingėllon fantastike! – thashė sinqerisht, duke mos e fshehur hutimin tim. – Megjithatė, vėshtirė e keni kėtė edhe ta argumentoni, apo jo?!...
Pėrgjigjja e Ramoros vėrtet mė hutoi.

- Jo – tha qetėsisht. – Unė kėtė akoma mund ta argumentoj!
- Vėrtet?! – kam pyetur gati ironikisht.

Filipinasi nuk foli menjėherė. E ngrehu me fėrshėllimė ēajin me shikim krejt tė rrėzuar. Pastaj me qetėsi e lėshoi filxhanin nga porcelani i kaltėr kinez, mė shikoi disi ēuditėrisht, symprehurazi, si tė mė vlerėsonte dhe tha:

- A dėshironi qė kėtė kėtu dhe menjėherė tė jua argumentoj?!
Sigurisht mė provokon, kam menduar dhe nuk kam ditur si tė sillem mė tutje e ēfarė t’i them. Megjithatė, iu pėrgjigja:

- Mundeni, vallė?!
- Jini tė qetė nė vijim - ėshtė pėrgjigjur me zė krejt tė ulėt, sikur dėshironte tė mė kumtonte diēka qė askush nuk do tė duhej ta dėgjonte. – Kam pėr ta vizituar dhomėn tuaj hoteliere...

Hoze Ramoro ėshtė paluar nė tavolinė, duke lėnė kokėn nė mes tė duarve tė hapura. Vepronte si njeriu qė dėshiron tė koncentrohet, kurse mua e tėrė paraqitja mė dukej absurde deri nė atė masė saqė nė njė moment mė shkrepi ideja se si do tė ishte mė sė miri tė lirohesha nga ky i krisur dhe derisa koka t’i pushonte mbi shuplakat e hapura thjesht tė ngrihesha e tė shkoja.

Megjithatė, mbeta pranė tavolinės. Me shikim tė rrufeshėm e kam shėtitur kopshtin prej qelqi. Njerėzit qetėsisht kanė ndejur dhe dėrdėlisur. Por, jo: askush neve nuk na e vėnte veshin. Kjo mė ka qetėsuar mjaft.
Gjatė kėsaj kohe Ramoro qetonte palėvizshėm nė pozitėn qė mė habiste.

Linte pėrshtypjen si njeriu qė dėshiron tė flejė nga lodhja apo dehja. Personalisht mė vinte e pakėndshme ta vėshtroja ashtu tė paluar dhe diku nė ndėrdije ankohesha qė isha futur nė njė situatė tė kėtillė absurde.

Po tė kisha qenė mė i pėrgatitur dhe soditės mė i mirė shpirtėror, ndoshta do tė kisha vėnė re diēka tė pazakonshme, ndonjė vibrim trupi apo ndonjė shenjė se nga trupi i bashkėbiseduesit tim, jo i rėndomtė, “po dilte” shpirti dhe po shkonte (?!) dikah.

Por ishte ashtu siē ishte dhe unė, nė tė vėrtetė, asgjė tė jashtėzakonshme nuk kam arritur tė vėrej. Vetėm kur Ramoro ngriti kokėn e mė shikoi disi me shikim tė pėrgjumur, mė ėshtė dukur sikur para vetes kisha njeriun i cili po vinte nė vetėdije.

Nuk kam arritur madje as tė vlerėsoja sesa ka zgjatur krejt kjo. Ndoshta njė minutė apo dy, por ndoshta edhe mė tepėr.

- Dhoma juaj ėshtė ende e papėrgatitur – filloi Ramoro. – Nė tavolinė ėshtė shishja me uiski, dy gota dhe sendviqi...

Po, krejt ėshtė e saktė. Por, kam menduar: ky filipinas tėrė kėtė ka mundur ta shohė nėse para se tė vinte nė tavolinėn time me kujdestarin e hotelit apo pastruesen ka vizituar dhomėn time.

- Kam shikuar edhe nė valixhen tuaj – ka vazhduar ėndėrrueshėm Hoze. – Atė po e mbanit tė mbyllur, apo jo?

Kam lėkundur kokėn pohueshėm.
- Nė atė kishit disa libra, rroba, disa kėmisha dhe njė objekt tė pazakonshėm prej metali. I gjatė ndoshta njėzet centimetra, oval, i ngjashėm me mullirin budistik pėr lutje...

Kjo mė ka mahnitur. Ēdo gjė qė ka pėrmendur ka qenė nė valixhen e mbyllur, kurse objekti qė nuk ka mundur tė definohet, e krejt detajisht e ka pėrshkruar, ka qenė, nė tė vėrtetė, mulli dore pėr kafe, punim i mjeshtėrve tė Donjevakufit, tė cilin e kisha sjellė nga Jugosllavia qė tė mund t’ia dhuroja ndokujt si suvenir.

- A kam tė drejtė? – pyeti Ramoro duke parė mahnitjen time.
- Keni plotėsisht tė drejtė! – pavullnetshėm e kam pranuar.
Edhe pse atėherė nuk e kam kuptuar krejtėsisht mėnyrėn nė tė cilėn bashkėbiseduesi im ka arritur “ta shohė” atė qė nė mėnyrė fizike sigurisht nuk ka mundur, kemi folur gjatė pėr mundėsitė e tij fascinante, tė cilat, siē e ka pranuar, jo rrallė i ka vėnė edhe nė shėrbim tė hetimeve policore.

Dy vjet pas banimit tim nė Filipine Hoze Ramoro ėshtė gjendur nė banesėn e tij i vdekur. Tė dhėnat mjekėsore zyrtare kanė folur se ka vdekur nga pika nė zemėr!

Gjithė tė fshehtat e veta i ka marrė me vete nė, siē kishte dėshirė tė thoshte, jetėn pas jetės!

Por, t’i kthehemi temės qendrore. Nėse e pranojmė si premisė themelore se, nė rrethana tė caktuara tė cilat shkenca akoma nuk i ka definuar dhe racionalisht shpjeguar, ndarja e vetėdijes nga trupi fizik ėshtė e mundur, lind pyetja se si ndodh kjo dhe nė ē’trajtė vetėdija ekziston?

Nė kėtė pyetje shqetėsuese deri mė tani kanė provuar tė pėrgjigjen shumė autorė dhe shkencėtarė. Nė librin e vet “Rational Mysticism” Wiliam Kingslland sjell njė paraqitje interesante tė rastit pėr supozimin se brenda trupit fizik ekziston njė trup mbifizik, kipci, pasi qė – siē Kingslland arsyeton – ėshtė kundėr ēfarėdo logjike tė besohet se vetėdija vepron pa trup apo diēka e ngjashme.

Pa trupin apo, thėnė kushtimisht, pa ndonjėfarė transportuesi, vėrtet nuk do tė mund tė ekzistonte njė “gjė” e atillė ēfarė ėshtė, pasi qė pa trup, respektivisht pa njė strukturė kufizuese, nuk mund as tė ketė individualitet, por vetėm universalitet.

“Nė qoftė se jemi tė gatshėm”, e zhvillon teorinė e tij Kingslland, “tė besojmė nė ēfarėdo ekzistence apo qenie tė vetėdijshme kudoqoftė nė univers, pa marrė parasysh se a kemi tė bėjmė me natyrė kozmike apo tejet tė kufizuar, tė cilat ekzistojnė pavarėsisht nga materia fizike apo trupi fizik; dhe nėse nė ēfarėdo mėnyre besojmė nė mbijetesėn e vetėdijes sonė personale pas vdekjes trupore, tė mbijetuarit (tė pasjetuarit) e tillė individual, apo esencat e tilla, apo qeniet, duhet tė posedojnė ndonjė trup pėr mbivendosje nė tė cilin, apo pėrmes tė cilit, jeta dhe trupi ekzistojnė, veprojnė, pėrshkohen apo objektivisht manifestohen!...” *

Nė njė debat tė lartė filozofik pėr “trupat njerėzorė” Kingslland praqet bindjet e veta se vetėdija ka “transmetuesin” e pėrhershėm, ai nuk “lind” nė ēastet e vdekjes sė trupit fizik, veēse ekziston plotėsisht i trajtėsuar nė ne.

Me fjalė tė tjera, ai ėshtė “ajo” qė trupit fizik ia frymėzon jetėn, qė ia jep mundėsitė e panumėrta tė veprimit, qė ėshtė nė ne, e nuk jemi plotėsisht tė vetėdijshėm nė ēfarė trajte, ku prehet dhe se a e kontrollon vetėm funksionin e trurit. Sė kėndejmi vdekja nuk do tė thotė dezintegrim i sistemit fizik, veēse ____________________________________________________
* Kėtė teori Kingslland e ka bėrė tė njohur nė vitin 1924
tėrheqja pėrfundimtare e kėtij bartėsi, nė tė vėrtetė, e trupit vital “eterik” nė njė kuptim krejtėsisht materialist tė gjėrave.

Kjo ėshtė baza e teorisė pėr trupin dual, gjegjėsisht astral. Fjala “astral” vjen prej fjalės greke “aster”, qė do tė thotė “yll”.

Pėr grekėt e lashtė trupin astral e ka pėrcaktuar nocioni - mbėshtjellėsi i ēuditshėm, i cili e mbron shpirtin, kurse i pėrbėrė ėshtė nga materiali prej tė cilit tė pėrbėrė janė edhe yjet e largėt vibrues. Latinėt e kanė quajtur tjetėrndryshe – trupi sideral, sipas fjalės latine “sidus” qė po ashtu do tė thotė – yll!

Shumica e hulumtuesve dhe shkencėtarėve tė sė kaluarės tė bindur kanė qenė se trupi astral emeton shkėlqim vezullues e se i endur ėshtė nga materia e rafinuar, subtile , e cila ka mundėsi fantastike vibrimi. Kjo ėshtė njėkohėsisht edhe fizike dhe ultra-fizike.

Duke qenė se ėshtė i pėrbėrė prej lėndės jashtėzakonisht subtile, nė fillim ėshtė besuar se, ndoshta, ėshtė e mundur tė zbulohet dhe me rrugė e metoda shkencore tė vėrtetohen (me matės ekzaktė) karakteristikat e trupit astral.

Kėshtu shkencėtari amerika dr. Duncan McDougall nga spitali kryesor nė Massachusetts ka pohuar se ka matur humbje tė madhe tė peshės trupore tek pacienti qė ka pėrjetuar vdekjen klinike, respektivisht “shėtitjen” e trupit astral.

Gjer tek rezultatet e ngjashme ka ardhur edhe njė hulumtues tjetėr, dijetari holandez dr. Zaalberg Van Zelst, i cili me vite ka hulumtuar tė gjitha pėrmasat e asaj gjendjeje qė ne e quajmė “vdekje klinike”!
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:39

Njėkohėsisht, edhe njė shėnim i botuar nė vitin 1979 nė “Journal of the Society for Psychical Research” (nė numrin e marsit) raporton se gjatė serive tė gjata, tė mundimshme e domethėnėse tė ekzaminimeve shkencore tė humbjes sė peshės trupore tek njerėzit qė pėrjetojnė “shėtitje” jashtėtrupore, ka ardhur gjer tek pėrfundimi se trupi lirohet nga vlerat e caktuara, qė ka qenė e regjistruar edhe me instrumente matėse speciale elektronike.

I tėrė eksperimenti ėshtė zhvilluar sipa reēetės sė Arthur Koestler-it, e gjatė vitit 1960 e ka udhėhequr John Cutten me anėtarėt e Shoqatės pėr hulumtimin e dukurive parapsikologjike.

Dėshira qė t’i pėrcaktohen pėrmasat materiale tė trupit astral i ka ēuar disa hulumtues nė situatėn qė tė pohojnė sesi ai mund tė shihet edhe me sy nė momentet kur e lėshon trupin fizik.

Mediumė tė shumtė dhe sensibilistė tė tė gjitha llojeve kanė raportuar pėr atė sesi e kanė pėrcjellė tėrheqjen e trupit astral, disi si avullim i patrajtė i mjegullueshėm, kurse ndonjėherė nė trajtėn e kontureve tė trupit njerėzor.

Eileen J. Garret, medium i shquar dhe parashikues, ka parė “njė gjė tė hirtė nė formė spiraleje, si hije” sesi ėshtė ngritur nga trupi i ēikės sė saj tė vdekur. Dėshminė tjetėr e ka shėnuar nė librin e vet “The Waiting World” hulumtuesi Archie Matson:

“...Dadoja ka provuar qė tė na nxjerrė nga dhoma. Babai dhe motra kanė dalė, kurse unė megjithatė kam mbetur. Atėherė mjeku mė ka urdhėruar qė tė dal. Kuletėn e kisha futur nė krevatin e fėmijėve nė skajin tjetėr tė dhomės dhe jam nisur qė ta marr, atėherė, nė ēast, mė ka rrokur njė ndjenjė e ēuditshme.

Jam kthyer dhe kam shikuar drejt nėnės. Fytyra e saj ka qenė e zbehtė, e palėvizshme, por disi e kthjellėt. Mua, megjithatė mė ka shtangur diēka tjetėr – pėrmbi trupin e saj ngrihej njėfarė drite, mjegull e artė dhe e patrajtė, dendėsia e sė cilės, sė paku ashtu atėherė m’u ka dukur, nuk ishte e njėjtė nė tė gjitha vendet!

Pėr njė moment e kam mbajtur frymėn nga befasia, pastaj, duke dashur qė tė bindem se nuk jam duke ėndėrruar, e kam pyetur mjekun se a po e shihte edhe ai tė njėjtėn gjė. Ėshtė pėrgjigjur se po e shihte dhe se kjo nuk ishte kurrfarė ēudie. Kemi tė bėjmė me gazėrat qė e lėshojnė trupin e vdekur!”

Nė jetėn e vet tė trazuar T. Lobsang Rampa si nxėnės lamaist fėmijėrinė e ka kaluar nė Potalėn e njohur nė Lasė. Nė veprėn e tij interesante “The third Eye” * detajisht e pėrshkruan ēastin e vdekjes ku trupi astral e lėshon tė vdekurin:
____________________________________________________
* “The third Eye” – “Syri i tretė”
“Pasi qė kemi kaluar nėpėr korridoret e pafundme dhe kemi shkuar nėpėr ca shkallė tė rrėshqitshme, arritėm deri tek dhoma ku banonin trapėt (rregullar tė njė urdhėri fetar katolik vėr. e pėrkth.).

Aty, nė njė dhomė tė sėmuarish, njė murg i vjetėr i ishte ofruar rrugės nėpėr tė cilėn herėt apo vonė tė gjithė kemi pėr tė shkuar. Pas njė sulmi kishte mbetur shumė i dobėsuar. Fuqia e kishte lėshuar, sakaq kam vėnė re se ngjyra e aurės sė tij i ishte zbehur.

Ka qenė dashur qė me ēdo kusht tė qėndroja i vetėdijshėm gjithnjė deri nė momentin kur nė vete nuk do tė kishte mjaft jetė qė tė mbetej nė atė gjendje. Lama i cili mė pėrcillte e mori butėsisht dorėn e tij.

- Po i ofrohesh ēlirimit prej tė gjitha mundimeve trupore, o plak – i tha ai. – Pėrcilli me vėmendje fjalėt e mia qė tė mund tė nisesh rrugės mė tė lehtė. Kėmbėt ngadalė po tė ftohen. Jeta gjithnjė e mė shumė po i ofrohet largimit pėrfundimtar.

Shpirtin ta kesh nė paqe, se ti nuk ke kujt t’i frikėsohesh. Jeta po tėrhiqet nėpėr kėmbėt e tua dhe shikimi po tė mjegullohet. Ftohtėsia po e kaplon trupin tėnd gjurmėve tė jetės qė po shkon. Le tė mbetet shpirti nė paqe, o plak, se nė largimin tėnd nga jeta, qė tė mbėrrish gjer tek realiteti i lartėsuar, nuk ka kurrgjė frikėsuese.

Hijet e natės sė pafundme po sillen para syve tė tu kurse fryma po tė ndalet nė fyt. Po ofrohet ēasti kur shpirti yt do tė jetė i lirė t’i shijojė ėmbėlsitė e botės tjetėr. Ji i qetė, plak. Po ofrohet momenti i ēlirimit tėnd.

Duke mos u ndalur sė foluri, lama butėsisht e ka lėmuar zverkun (paskokėn) e njeriut nė prag tė vdekjes nė mėnyrė veēse tė sprovuar, nė tė cilėn shpirti lirohet pa dhembje. Plakut i janė komunikuar tė gjitha kurthet tė cilat do ta presin nė atė rrugė, si dhe mėnyrat pėrmes sė cilave mund tė shpėtojė.

Rruga i ėshtė vizatur shumė saktė, rrugė tė cilėn veēse e vrojtonin telepatėt lamaistė tė cilėt arrinin “tė kalonin” nė tė andejmen e tė cilėt, duke iu falėnderuar telepatisė, kanė vazhduar tė na lajmėrohen nga bota tjetėr.

- Mė nuk je duke parė, plak, dhe fryma po tė ndalet. Ftohtėsia po ta pushton trupin kurse zėrat e kėsaj bote mė nuk po arrijnė gjer tek veshėt e tu. Rri nė paqe, plak, se vdekja ėshtė lėshuar mbi ty. Nė rrugėn qė ta shenjojmė, paqja dhe gėzimi ndodhen nė fund!

Ka vazhduar qė t’ia lėmojė zverkun dhe shpatullat. Aura e plakut ėshtė bėrė gjithnjė e mė e dobėt. Mė nė fund ėshtė fikur fare. Atėherė, sipas dokeve shekullore, lama lėshoi zė tė shkurtėr por eksplodues qė shpirti i cili veēsa ėshtė larguar plotėsisht tė lirohet.

Pėrmbi trupin e palėvizshėm energjia vitale shndėrrohet nė masė e cila mė sė pari bėhet e ngjashme me renė prej tymi trazuar me shakullima tė shumta, para se tė marrė trajtėn e njėjtė si edhe trupi pėr tė cilin ka mbetur i lidhur me fijen e argjendtė.* Fija gjithnjė e mė tepėr tėhollohej.

Mė nė fund, ngjashėm me fėmijėn i cili e fillon jetėn vetėm pasi t’i jetė prerė kėrthiza, edhe plaku lind nė njė botė tjetėr. Fija e cila ka mbetur e hollė si peri, mė nė fund kėputet dhe ajo trajtė ngadalė zhduket, siē reja qė rrėshqet nėpėr qiell apo tymi i temjanit i cili ngritet nė tempull...”

Hulumtuesit e shumtė tė pėrjetimeve jashtėtrupore mendojnė se trupi astral nuk duhet identifikuar me nocionin shpirt. Dallimi ėshtė shumė i rėndėsishėm: trupi astral ėshtė reciprokisht i lidhur me trupin fizik, kurse shpirti ėshtė “produkt” i besimeve fetare i cili me asgjė nuk mund tė argumentohet.

Trupi astral ėshtė i lidhur me materialen dhe shumė hulumtues besojnė se nuk ka pėr tė kaluar kohė e gjatė dhe ky materialitet edhe shkencėrisht ka pėr t’u dėshmuar. Dhe, edhe pse pėrbėrja e tij ėshtė e panjohur, dhe pėr tė vetėm mund tė supozojmė, ai ėshtė me siguri njė trajtė e qenies fizike!

Nga ana tjetėr, shpirti ėshtė plotėsisht – jofizik. Nuk ka kurrfarė lidhmėrie me materialen dhe, natyrisht, se as nuk mund tė flitet pėr pėrbėrjen e tij eventuale. Ai sipas besimeve fetare ekziston dhe nė kėtė hipotetikitet pėrmbahet pjesėmarrja e tij nė tėrėsinė universale e cila identifikohet me Zotin. ____________________________________________________
* Fija e argjendtė pėrmendet edhe nė Bibėl

Pėr mė tepėr, trupi astral ėshtė dublikati i trupit fizik, edhe pse ėshtė i pėrbėrė prej materies subtile.

Shpirti nė tė gjitha besimet e botės ėshtė i pėrjetshėm dhe i pavdekshėm, derisa trupi astral mund ta mbijetojė trupin fizik pėr njė kohė, por edhe ai me kohė zhduket. Ėshtė po ashtu me vlerė tė pėrmendet – natyrisht tė gjitha kėto janė supozime tė hulumtuesve perėndimorė – se religjioni e pranon ekzistimin e trupit astral tek shtazėt, por shpirti, sipas tij, ėshtė privilegj ekskluzivisht i njerėzve!

Nė hipotezėn teorike ēfarė ėshtė kjo duhet ta pėrmendim edhe teorinė pėr anatominė mbinatyrore tė njeriut, tė cilėn e pėrflasin pjesėtarėt e teozofisė, lėvizje tė cilėn e kanė filluar koloneli Olcott dhe zonja Blavatskiy.

Sipas kėsaj teorie nuk ekziston vetėm njė trup i ndijshėm por disa sosh. A. E. Powell, pėr shembull, shkruan pėr trupin astral, trupin mental, trupin kauzal (shkakor) dhe trupin eterik.

Pėrgjithėsisht, kėndvėshtrimi teofizik pėrbėhet nga pikėpamja se kėta trupa tė ndryshėm pas vdekjes ndahen, kurse vetėdija edhe mė tutje ėshtė aktive nė njė numėr tė caktuar “drejtuesish”, prej tė cilėve secili ka trajtėn gjegjėse.

Hereward Carrington mendon se nė secilėn krijesė njerėzore fshihen trupi eterik, trupi mental, trupi spiritual, trupi dėshiror, trupi qė rrezaton, trupi i dukjes dhe, natyrisht, trupi astral. Edhe pse dallimet janė tė shumta, mė sė shpeshti pėrdoret shprehja trupi astral qė shėnon njė trajtė subtile e i cili banon nė trupin fizik.

Natyrisht se mospajtimet nė definimin e trupit astral janė tė shumta nė mesin e hulumtuesve. Por kjo edhe nuk ėshtė aq e rėndėsishme. Me domethėnie ėshtė se shumica pajtohen nė njė – se trupi astral ekziston dhe se i posedon pėrmasat e caktuara materiale.

Ai, siē thotė Ralph Shirey’s, me shumėēka ėshtė i ngjashėm me trupin fizik dhe nė tė banon niveli mė i lartė i vetėdijes, tė cilin shumė e identifikojmė me shpirtin.

Anthony Martin, autor i librit “Projeksioni astral”, shton:
“Pėrgjithėsisht, definicioni i anatomisė mbinatyrore, i plasuar nga dr. Robert Crookalla, mund tė rekomandohet. Secili person, sipas pikėpamjes sė dr. Crookallės, ka trupin fizik dhe shpirtin. Kėto janė dy pole tė konstrukcionit tėrėsor tė njeriut.

Si shtesė ekziston edhe njė mė i hollė - trupi astral. Nė mes trupit fizik dhe astral ekziston njėfarė “atmosfere”, apo aura, pastaj njė ndėrhapėsirė e pastaj njė atmosferė astrale. E para apo atmosfera fizike nė tė vėrtetė ėshtė transportues i vitalitetit dhe analoge ėshtė me “frymėn e jetės” sipas shkrimit tė shenjtė (Gjeneza: 2:7, 6:17).

Kjo ėshtė pėr nga natyra gjysmėfizike dhe roli i saj ėshtė tė krijojė urė nė mes trupit fizik dhe atij astral. Transportuesi i vitalitetit, ashtu si edhe trupi astral, mund tė projektohet, kurse projeksioni astral, pėrsėri, mund tė pėrfshijė njėrin apo qė tė dytė...”

Natyrisht, do tė ishte krejt deplasuese tė besosh nė njė kėsofarė teorie, tė cilėn ėshtė e pamundshme ta argumentosh.

Sidomos kur tė kihet parasysh se kjo ėshtė mė afėr konceptit okult sesa atij real pėr natyrėn nga e cila ėshtė e endur jeta dhe pėrgjithėsisht bota jonė. T’u kthehemi prandaj hulumtuesve mė tė besueshėm dhe teorive tė tyre.

Dr. Hereward Carrington, njėri prej hulumtuesve amerikanė udhėheqės pėr psikėn njerėzore, mendon se trupi astral ėshtė i pėrbėrė nga “psikomatėsit” apo tė ashtuquajturat “qendra psikike”.

Nė ēdo qelizė tė trupit njerėzor, sipas dr. Herewardit, e pranishme ėshtė energjia nukleike, njė fokus pafundėsisht i vogėl i forcės, qė pėr funksion ka ta vitalizojė materien fizike nė qelizė.

“Kjo qendėr energjitike nė miniaturė paraqet njė lloj pike psikike apo – qelizėn nė vete. Duke qenė se nė ēdo trup fizik ka me miliona, ėshtė evidente se, konform kėsaj, ekzistojnė edhe miliona qeliza vitale tė cilat i janė pėrshtatur saktėsisht trajtės sė trupit njerėzor!...”

Duke pėrllogaritur (nė mėnyrė teorike) dendėsinė e trupit astral dr. Carrington ka ardhur gjer tek pėrfundimi se ai do tė mund tė posedonte tė njėmiliontėn pjesė tė dendėsisė sė trupit fizik. Prandaj ai edhe ėshtė aq i lehtė dhe jorrallė ngrihet mbi trupin fizik. Njė rast tipik e ka pėrshkruar detajisht dijetari amerikan dr. Crookall:

“Kur i ka pasur tetė vjet djali im, i cili kurrė mė parė nuk ka dėgjuar asgjė pėr shėtitjet dhe pėrvojat jashtėtrupore, njė natė mė herėt ka shkuar nė dhomėn e tij qė shtriras tė lexonte njė libėr tė ilustruar. Befas mė ka ftuar qė tė shkoja shpejt. E kam gjetur duke ndejur drejt.

Dukej mjaft i frikėsuar. Mė tha: “Babi, diēka e jashtėzakonshme mė ka ndodhur. Nė tė vėrtetė, jam shtrirė dhe kam lexuar, kur, befas, kam ndier se po ngrihem nė ajėr.

M’u ka dukur se po ngrihem kah tavani. Kur kam shikuar nga lart, kam mundur ta shoh vetveten sesi me libėr rrija i shtrirė nė krevat. Pastaj, ngadalė jam lėshuar poshtė. Atėherė tė ftova ty!...”

Dr. Crookall mendon se trupi astral gjithnjė nuk pezullon krejt lirisht. Nė shumicėn e rasteve ai nuk mund “tė shetisė” ku ia kėnda. I lidhur ėshtė pėr trupin fizik me njė fije tė pazakonshme e cila e posedon atė veti fantastike qė tė zgjatet gjer nė largėsi tė mėdha, por gjithmonė ėshtė nė lidhje me trupin fizik, gjegjėsisht material.

Ekzistimin e fijes e pėrmendin shumė hulumtues, edhe ata tė cilėve u ėshtė ofruar rasti tė jenė dėshmitarė tė pėrjetimeve jashtėtrupore. Ajo madje pėrmendet edhe nė shėnimet mė tė lashta tė shkruara, sakaq e pėrmend edhe Bibla.

Ja, se ēfarė pėr tė ka shkruar Lobsang Rampa:

“Shumica e lamajve tė Tibetit e njeh teknikėn e udhėtimeve astrale dhe kushdo qė ėshtė i gatshėm tė tregojė vetėm pak durim mund t’i zbulohet atij ky art aq sa i dobishėm, aq edhe i kėndshėm.

Gjatė jetės sonė tokėsore UN-i ynė i robėruar ėshtė nė trupin tonė dhe, nėse njeriu nuk ėshtė i ushtruar pėr kėtė, nuk e ka tė mundshme tė lirohet prej asaj “autoblinde”. Kur flemė, vetėm trupi ynė ka nevojė pėr pushim: shpirti lirohet dhe rėndom kthehet prapa nė botėn e shpirtėrave, siē fėmija kthen nė shtėpi pas shkollės.

Trupi dhe UNĖ tė lidhur janė me “fijen e argjendtė” e cila mund tė zgjatet nė pakufi.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:46

Gjithnjė derisa ajo fije nuk ndėrpritet, trupi mbetet nė jetė; nė momentin e vdekjes ajo kėputet qė shpirti tė mbin nė ndonjė jetė tjetėr nė botėn shpirtėrore, ashtu siē fija e kėrthizės tek i sapolinduri pritet qė ai tė ndahet prej nėnės...

Gjithnjė derisa fija e argjendtė nuk ndėrpritet, UNI mund tė bredhė lirisht nėpėr botė gjatė kohės sė gjumit, e madje edhe me orė nė gjendje ėndėrrimi, nėse personi nė mėnyrė speciale ėshtė e ushtruar pėr kėtė.

Kėto bredhje tė trupit astral i sjellin ėndrrat tė cilat nuk janė asgjė tjetėr pėrpos mbresa tė transmetuara me ndėrmjetėsimin e fijes sė argjendtė. Kur arrijnė gjer tek truri, ai “i racionalizon” pėr t’ia pėrshtatur tė kuptuarit tė vet. Nė botėn shpirtėrore koha nuk ekziston, e cila pėrndryshe ėshtė koncept fizik i pastėr, ashtu qė ėndrrat e gjata e tė komplikuara sigurisht zhvillohen nė njė pjesė sekonde...”

Gati tė gjitha dėshmitė tė cilat kanė tė bėjnė me pėrjetimet astrale flasin nė favor tė asaj se fija e cila do tė mund tė quhej edhe “linjė e jetės”, shndrit si rreze drite, apo se ajo ėshtė njė dritėhollė e argjendtė, siē e pėrshkruan Lobsang Rampa.

Vetia e saj elastike shpesh ėshtė komentuar – po shėrbehemi me kujtimet e njė udhėtari astral – sikur tė ishte e bėrė nga “goma elastike solide dhe e pafund”. Funksioni i saj, nė anėn tjetėr, qėndron nė atė se e ushqen me jetėshmėri trupin fizik, se nė tė injektohen lėngjet e jetės, tė cilat janė mė tė domosdoshme se ushqimi klasik.

Pika e lidhjes me trupin fizik duket sikur ndryshon. Disa dėshmi flasin se lidhja ėshtė e vendosur diku nė kokė, por disa, siē thonė, e kanė parė fijen seē delte nga shpina, shpatullat, e madje edhe nga kėrthiza.

Fija e ka veti se mund tė zgjatet nė pakufi, kurse nė fillim tė ndarjes ajo ėshtė, siē thuhet, e trashė madje edhe disa centimetra. Qė mė nė fund tė bėhet aq e hollė saqė syri i njeriut nuk arrinė as ta regjistrojė.

Gjatė kohės sė tėrheqjes fija ia dėrgon energjinė jetėsore trupit fizik i cili “qeton”. Kur trupi astral kthehet nė atė fizik, fija mblidhet nė “nyjen” e padukshme, lokacioni i sė cilės qėndron diku nė kokė apo nė shpinė nė mes tė dy krahėve.

Kėputja e fijes – qė ėshtė frikė themelore e secilit udhėtar astral – shkakton vdekja e trupit fizik. Ndoshta kjo fija yjore e pėrbėn rrėnjėn e legjendės pėr fatet greke, sipas tė cilės tri motra ua endnin fatin njerėzve nė vek tė zakonshėm.

Mė e njohura nė mesin e motrave, Atropoja mė nė fund e pret perin e jetės me gėrshėrėt e veta – ēka ėshtė, ndoshta, njė dėshmi mitike e lidhshmėrisė sė njeriut me fijen e argjendtė, pėrmes sė cilės i vjen energjia jetėsore, respektivisht – jeta.

Nė rastet e projeksionit astral spontan – kur kjo nuk ėshtė ė sforcuar me narkotikė, anestetikė apo me eksperimente te vetėdijshme – trupi astral e lėshon trupin fizik rėndom pėrmes kokės. Sylvan Muldoon, pėr shembull, pikėrisht kėshtu e ka pėrjetuar projeksionin astral – “e kam ndier sikur vetėdija mė dilte prej koke”!

Ēfarė ndodh mė tej dhe ēfarė ndjenjash i pėrshkojnė njerėzit gjatė kohės sė projeksioneve astrale?

Lobsang Rampa e pėrmend pėrshtypjen e ngritjes sė lehtė, tė tjerėve iu bėhet sikur luhaten, pėrkunden, por tė regjistruara janė edhe dėshmitė qė flasin pėr ndjenjėn e rėnies sė lehtė dhe fundosjes.

Nė ēastin vendimtar kur nga trupi fizik ėshtė ndarė ai astral, pra kur ėshtė formuar ai i ashtuquajturi “kipci”, ka qenė shumė e shpeshtė edhe ndjenja e errėsimit tė vetėdijes. Kjo mė sė shpeshti manifestohet nė formė pezullimi nė tunelin e errėt.

Njė nga teoritė ėshtė se gjatė procesit tė ndarjes as trupi e as “kipci”nuk paraqesin instrument tė vetėdijes, thjesht, nė njė ēast ka ndodhur diēka ngjashėm me “kontaktin e shkurtėr”, mesogjendje, nė tė cilėn as trupi fizik, por as ai astral nuk e kontrollojnė gjendjen.

Numri mė i madh i njerėzve tė cilėt kanė pasur rastin qė nga anėt tė vrojtojnė pėrjetimet jashtėtrupore tė tė tjerėve pohojnė se trupi astral pėrmbrapa vetes lė njėfarė gjurme tė ndritshme.

Psikologu frances Yram ka vėnė re edhe njė re tė shndritshme e cila tėrhiqet prapa “kipcit”, derisa Muldoonit i kujtohet hullia e dritės apo “vezullimi” qė prapa vetes e lė apo e derdh trupi astral. Crokall mendjehollėsisht sugjeron se gjurma e ndritshme e energjisė jetėsore nė tė kaluarėn ka qenė e shpjeguar si fluturim engjėjsh, gjė qė teologėt me gėzim e kanė pranuar si qėndrim kishtar.

Anthony Martin, autor i librit “Projeksioni astral”, mendon se secili pėrjeton ose ėshtė nė gjendje tė pėrjetojė udhėtim astral. Nė kėtė rol shumė me rėndėsi ka gjumi. Ky nuk ėshtė i domosdoshėm vetėm pėr ripėrtritjen e vitalitetit fizik. Anasjelltas, roli i tij ėshtė po ashtu edhe qė ta ripėrtrijė vitalitetin e trupit astral.

Gjatė kohės sė gjumit fijet tė cilat lidhin trupin astral dhe atė fizik lehtas shtendosen, dhe jo rallė “kipcit” ia mundėsojnė qė shkurtimisht edhe tė rrėshqasė pėrjashta trupit fizik.

Natyrisht, shumica e njerėzve mbesin tė pavetėdijshėm pėr kėto ngjarje, por ėndėrrimi i ėndrrės – mendon Martin – ėshtė argumenti mė i mirė se trupi astral “ka shėtitur” pėrreth!

“...Ta takosh nė ėndėrr personin i cili ndodhet larg, ndoshta madje edhe nė anėn tjetėr tė oqeanit, kjo ėshtė diēka qė e ka pėrjetuar sigurisht secili” – thotė Robsang Rampa nė “Syri i tretė”. “Mund tė ndodhė qė pikėrsiht atėherė tė jetė transmetuar ndonjė porosi e njeriu para zgjimit ndodhet nėn mbresa tejet tė fuqishme: ekzistion diēka qė duhet kujtuar.

Ngandonjėherė na kujtohet se kemi takuar mikun apo tė afėrmin tė cilėt jetojnė shumė larg, apo nuk jemi tė befasuar kur ndonjė kohė pas kėsaj marrim ndonjė lajm prej tyre. Tė kujtuarit tek ata qė nuk janė tė ushtruar shpeshherė bėhet nė mėnyrė tė deformuar dhe prej kėsaj dalin ėndrrat jologjike.

Nė Tibet ne shpesh udhėtojmė me anė tė projeksionit astral, teknikė tė cilėn plotėsisht e kemi pėrvetėsuar. UNI ynė e lėshon trupin, duke mbetur megjithatė i lidhur me tė pėrmes fijes sė argjendtė.

Atėherė jemi tė lirė tė bredhėrijmė ku tė duam, dhe atė me shpejtėsinė e dritės. Aftėsia pėr udhėtime tė tilla ėshtė shumė e shpeshtė. Shokgjendja tė cilėn shpesh e ndiejnė ata tė cilėt i nėnshtrohen provės, vjen pėr shkak tė ushtrimeve tė pakta.

Sigurisht secili prej nesh e ka pėrjetuar ndjenjėn sesi hyn nė gjumė, qė menjėherė pastaj, pa ndonjė arsye tė jashtėzakonshme, tė ketė qenė i zgjuar me trandje tė fuqishme.

Atė fenomen e shkakton eksteriorizimi shumė i shpejtė i UNI-t tonė, ndarja shumė e befasishme e trupit fizik dhe astral: fija e argjendtė mblidhet, e trupi astral befas tėrhiqet prapa.

Ndjenja ėshtė edhe mė e mundimshme nė tė kthyer nga udhėtimi i tillė. UNI ynė pezullon lart mbi trup, ngjashėm me balonin nė fund tė fijes. Befas, diēka, ndoshta ndonjėfarė zėri, e shtrėngon qė tepėr shpejt tė kthehet nė trup. I fjeturi atėherė zgjohet me trandje dhe ka ndjenja tė kėqija se ka rėnė nga maja e shkėmbit dhe se ėshtė zgjuar nė momentin e fundit...”

Gjumi, sipas shumė teorikėve tė botės, ėshtė ndarje e trupit fizik dhe astral me qėllim qė nga burime tė panjohura tė universit tonė tė mblidhen energjitė jetėsore mė se tė domosdoshme pėr funksionimin e organizmit tonė, duke pėrfshirė kėtu, natyrisht, edhe funksionin e ndėrlikuar tė trurit. Pėr kėtė edhe tingėllon i logjikshėm pohimi i Hereward Carringtonit i cili thotė:

Kurrė nuk kemi pėr tė ardhur gjer tek teoria e kėnaqshme pėr gjumin, gjithnjė derisa nuk e lejojmė mundėsinė e tė ekzistuarit tė forcės jetėsore, gjegjėsisht tė trupit astral i cili nė kohėn derisa trupi fizik fle, ia siguron ushqimin vital kėtij trupi.”

Trupi astral, sipas kėsaj teorie, ėshtė dublanti eterik i trupit fizik, i cili nė plotni i ngjan e me tė cilin ėshtė nė unitet harmonik. Pėrndryshe, mendimet pėr pėrbėrjen e trupit astral dallojnė mjaft. Megjithatė, ekziston mendimi i pėrgjithshėm se ėshtė i endur nga materia me ndieshmėri tė caktuar, gjysmėfluide, e cila falė shkallės sė vibrimit mė sė shpeshti ėshtė e padukshme pėr syrin e njeriut.

Ngjashmėria nė mes tė “kipcit” dhe trupit fizik jo rrallė ėshtė aq e madhe saqė subjekti as nuk mund ta dallojė se e ka lėnė trupin e vet fizik. Kjo mė sė shpeshti ndodh nė ndeshjet e trafikut apo nė tragjeditė e papritura, kur njerėzit nuk janė as tė vetėdijshėm se po ngrihen pėrmbi trupin e tyre fizik e se po e lėnė tė palėvizshėm nė situatė tė paqartė.

“Fatkeqėsia ėshtė zhvilluar aq vetėtimthi”, ka rrėfyer Lari Hunt , “sa nuk kam mundur tė ndikoj nė rendin e ngjarjeve. Ka ndodhur ndeshja tragjike dhe unė nuk kam ndier dhembje, frikė, hutesė, as shungullimė... m’u ka bėrė se po pezulloj, e pastaj se po ngrihem, se po shkoj, e ajo qė s’e kisha tė qartė, e nuk mė ka frikėsuar, e as hutuar, ėshtė fakti se e kam kundruar trupin fizik nė automobilin e shtypur. Jam pyetur: he, djalli e marrtė, po ēfarė bėn ai atje?!...”

Rast shumė i shpeshtė ėshtė edhe qė dublanti tė lirohet nga tė metat e trupit fizik.

Njė plak i shurdhėr, i cili ka pėrjetuar pėrvojė jashtėtrupore, i ka deklaruar dr. Elizabeth Kubler Ros-it, profesoreshė e psikiatrisė, “se gjatė kohės sė fluturimit ka dėgjuar nė mėnyrė tė pėrsosur”, kurse Virginija Donelli, e cila qysh si fėmijė nė fatkeqėsi e kishte humbur tė pamurit, ka rrėfyer sesi “ėshtė kėnaqur nė visoret e tejmrekullueshme mbi tė cilat ka fluturuar pjesa e saj astrale e trupit”.

Kjo i ka bėrė hulumtuesit qė tė mendojnė se trupi astral nuk ėshtė i hendikepuar me tė metat fizike tė trupit. Dhe vėrtet numri mė i madh i dėshmive flet pikėrisht pėr kėtė se trupi astral ka mekanizma mė tė pėrsosur sesa trupi fizik.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:47

Ngandonjėherė, theksojnė hulumtuesit, subjekti mund tė pėrjetojė bilokacion (ndjenjėn e fanitjes pėr ekzistencėn e dy qendrave tė vetėdijes (!) njėra nė trupin fizik, e tjetra nė dublikatin astral).

Trupi im fizik ka qenė me siguri i vetėdijshėm”, ka rrėfyer njė djalosh qė ka pėrjetuar shėtitje astrale. “E kam ditur se po eci dhe po shikoj. Ajo qė, siē duket, nga unė ka pezulluar kam qenė unė, domethėnė diēka qė e ka shprehur personalitetin tim ose karakterin tim!”

Gati tė gjithė hulumtuesit e fenomenit tė pėrjetimeve jashtėtrupore kanė ardhur gjer tek pėrfundimi se ekziston dallim i dukshėm (i formuar nė koncept) nė mes tė autoskopisė (pėrvoja e pamjes sė vetvetes gjatė kohės sė operimeve, ndeshjeve, ėndėrrimit etj.) dhe autofanisė (tė shfaqurit e vetvetes, nė disa raste edhe takimi me dublikatin tėnd), qė do t’i pėrshkruajmė nė kapitujt vijues.

Autoskopia niset nga premisa se vetėdija ėshtė e vendosur jashtė trupit fizik nė atė mėnyrė qė ia mundėson subjektit ta “kundrojė” trupin fizik nga largėsia e caktuar dhe, sigurisht, nga fokusi krejt i ri i vetėdijes.

Nė rastin e autofanisė, sakaq, qendra e vetėdijes mbetet nė trupin fizik dhe e pėrballur ėshtė me dublikatin e vet, respektivisht trupin astral.
Pėrvoja e vetėnisjativės gati gjithmonė e pėrcjell projeksionin astral dhe nuk duhet tė jetė e shkaktuar apo e lidhur me ndonjė traumė.

Pėr shembull, dublikati ynė mund tė “pezullojė” pas lodhjes fizike:
“...Kam punuar nė njė restorant provincial si kamariere dhe atė ditė pikėrisht e kam pėrfunduar ndėrrimin tim dymbėdhjetėorėsh”, e sjell kėtė dėshmi Celia Green nė librin e saj “Out-Of-The-Body experiences”.

“Kam qenė tmerrėsisht e lodhur dhe e dėshpruar duke parė se e kisha humbur autobusin e fundit...

Megjithatė, jam pėrcaktuar pėr udhėtim tė gjatė si nė kohėn kur kam jetuar nė Jerich. Mė kujtohet se kam ndier aq lodhje saqė jam pyetur se a do tė mund tė mbahem, ndaj me pėrpjekjet e fundit vetvetes i kam dhėnė zemėr tė mbahesha.

Nė njė moment diēka ka ndodhur: pėrnjėherėsh kam vėnė re se po e dėgjoja tingėllimėn e takeve tė mia, kam shikuar poshtė dhe kam parė – veten sesi dilja prapa kėndit tė rrugės Beaumont dhe tė rrugės Walton. Unė, apo ajo pak unė, poshtė, kam qenė nė nivelin e kishės Kolegji Worcester.

Vetveten e kam parė tejet qartė, ka qenė mbrėmje e kėndshme verore dhe nė vete kam pasur fustanin prej sateni pa krahė. Mė kujtohet sesi kam menduar: sigurisht kėshtu i dukem botės tjetėr!...”

Edhe pse nė botė janė tė shpeshta shfaqjet e trupit astral, shumė raste janė produkt i tė ashtuquajturave shfaqje eksperimentale.

Thėnė nė mėnyrė pėrgjithėsuese, personi sensibil, i cili mundet me anė tė koncentrimit ta shkaktojė projeksionin astral, sipas dėshirės nė vendin e caktuar, e krijon trajtėn fantome tė vetvetes. Kjo mund tė arrihet, po ashtu, me anė tė hipnozės.

Njė nga rastet e tilla detajisht e ka pėrshkruar Edmund Garni:

“Njė mbrėmje kam vendosur qė si fanitje tė shfaqem para tė njohurit tim P. Stejton Mouzisem, i cili ka banuar nė largėsinė disa mila prej meje.

Nuk e kam paralajmėruar qė mė parė pėr eksperimentin tė cilin do ta bėja, dhe kur kam rėnė, disa minuta para mesnate e kam koncentruar mendimin tim nė tė.

Nuk e kam ditur fare sesi duket dhoma e tij, e as shtėpia e tij. Sė frikti kam fjetur. Kur nė mėngjes jam zgjuar, nuk kam pasur ide se ndonjė gjė ka ndodhur.

Por, kur pas disa ditėsh e kam takuar, e kam pyetur: A ka ndodhur diēka tek ju tė shtunėn nė mbrėmje? “Po, natyrisht”, ėshtė pėrgjigjur ai. “Kam qėndruar me Murin pranė kaminės, pinim duhan dhe bisedonim.

Pėrafėrsisht gjysmė ore pas mesnate ai ėshtė ngritur tė niset dhe unė e kam pėrcjellė deri tek porta. Kur jam kthyer nė vendin tim pranė kaminės qė llullėn deri nė fund ta sosja, ju kam parė nė kanapenė ku deri pak mė parė ka ndejur Muri.

E kam drejtuar shikimin nė ju dhe kam marrė nė dorė njė revistė qė ta bindja veten se nuk jam fjetur, por kur e kam lėshuar, ju kam parė edhe mė tutje nė tė njėjtin vend. Derisa ju kam shikuar ashtu, duke mos folur asgjė, ju u zhdukėt!...”

Hulumtuesit e kėtij fenomeni para-psikologjik, i cili nuk ėshtė i argumentuar shkencėrisht, gjejnė dallime tė shumta nė mes tė projeksioneve astrale spontane dhe tė atyre qė arrihen nė rrugė eksperimentale.

Derisa tė shfaqurit eksperimental pak a shumė paraqet “emitimin” e trajtės tėnde personale, projeksioni astral gjithmonė pas vetes tėrheq edhe vetėdijen, ndarjen e UN-it esencial nga trupi fizik.

Pėr mė tepėr, shumė autorė pohojnė se shfaqjet eksperimentale nė disa raste mund tė jenė tė shoqėruar me vetėdije, por kjo nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė proces automatik, siē ėshtė rasti me projeksionin astral!Por, t’u kthehemi pėrvojave tė shumta...
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:51

ANA TJETĖR E VETĖDIJES

• Ku pėrfundojnė ėndrrat, e ku fillon realiteti?
• Pėr se flasin taoizmi, filozofia hinduiste, lamaizmi dhe tekstet e
moēme tė jogės?
• Dėshmi fascinuese lidhur me pėrjetimet jashtėtrupore
• A ekziston, vallė, vėrtet jeta pas jetės?
• Ēfarė ndien njeriu nė rastin e vdekjes?

Ekziston njė tregim, i pazakonshėm dhe tronditės, i cili nė psikėn e lexuesit zgjon shumė dilema dhe jo rrallė e sjell nė situatėn qė ta humbasė raportin e mirėfilltė ndaj realitetit.

Tregimi quhet “Portreti”, dhe shkruar e ka shkrimtari rus N. V. Gogoli, sakaq pėrmban njė epizodė dramatike e cila tek lexuesi zgjon pamundėsi tė llahtarshme qė ta gjejė e tė zgjedhė se ēfarė ėshtė realitet, e ēfarė pjesė e ėndrrės.

Ajo qė ėshtė mė e tmerrshmja, nė ndonjė moment edhe vetė lexuesi tėrhiqet nė ngjarjen e treguar tė Gogolit, bėhet, nė njėfarė mėnyre, viktimė jo e fajshme, e cila mė nuk mund tė dallojė se ku janė kufijtė e fantazisė sė shkrimtarit, e ku fillon jeta reale.

Ja, sesi, shkurtimisht, zhvillohen ngjarjet nė “Portret”.
Siē di tė ngjajė edhe nė jetė, ashtu edhe nė tregim, njė piktor i varfėr, i cili nuk ka pasur mjaft para as pėr nevojat jetėsore tė pėrditshme, e ndan paranė e fundit pėr tė blerė njė pikturė.

Ka qenė ajo portreti i jashtėzakonshėm i njė plaku nė veshje popullore aziatike, i bėrė realisht deri nė nuancėn e fundit. Pėr koincidencė rrethanash piktori sė frikti e ka mėsuar se plaku nga portreti ka qenė fajdexhi i vrazhdė.

Pasi kėtė e mori vesh, kjo njohje ka kontribuar qė piktori nė portret tė zbulojė veti tė caktuara tė njerėzve tė tillė: shikimi depėrtues dhe inteligjent, shprehja e mbifuqishme nė fytyrė, buzėt e holla dhe kapricioze, ballin...

Gati se ka mundur qė t’ia pėrcaktojė edhe ngjyrėn e zėrit, mėnyrėn e tė ecurit, dhe sa mė tepėr e ka shikuar pikturėn, gjithnjė e mė tepėr ėshtė fundosur nė njė botė tė pazakonshme - e panjohur pėr tė. Nė fund ėshtė tundur, ėshtė ngritur nga karrigia dhe pikturėn e ka mbuluar me ēarēaf.

Kur ėshtė kthyer, pėr habinė e tij tė madhe, pėrėsėri e ka parė plakun nga piktura. Por tashi ai mė nuk ishte portret. Para syve tė tij ka ndodhur diēka e pabesueshme: nga kuadri i pikturės ka dalur plaku, me hap tė lehtė i ėshtė ofruar, nga xhepi i mantilit tė tij ka nxjerrė qesen me tė holla nga e cila ka numėruar njė mijė dukatė. Pastaj plaku ėshtė kthyer.

Atė ēast piktori nuk ka mundur t’i pėrballojė dėshirės sė vet, e ka zgjatur dorėn dhe e ka vjedhur njė dorė dukatėsh. Ky akt nė trupin e piktorit ka shkaktuar frikė dhe panik.

Dhe edhe pse fajdexhiu i vjetėr ėshtė kthyer nė kuadrin e pikturės, piktorin e ka pushtuar paniku gjithnjė e mė i madh. Ka dėshiruar tė arratiset, por nuk ka mundur. Mė nė fund ka klithur dhe – “ėshtė zgjuar”!

Natyrisht, ka pasuar lehtėsimi. Piktori ka ofsharė nga zemra duke u pyetur sinqerisht – se a qe ajo vėrtet ėndėrr. Megjithatė, ajo nuk ka mundur tė jetė ėndėrr, ka menduar, pasi qė tėra ngjarjet kanė qenė ashtu realiste dhe bindėse.

Nė kuadrin e kėtyre mendimeve piktori ka zbuluar se piktura mė nuk ishte e mbuluar. Ka shikuar nė portret dhe pėrnjėherėsh ka ndier frikė: plaku nga piktura e ka bėrė shprehjen e buzėve sikur tė dėshironte ta thithte. E ka ndier se edhe ajri po e bartte. Pėrsėri ka klithur panikisht dhe pėrsėri – ėshtė zgjuar!

Mė nė fund ka pushuar. Ēdo gjė nė dhomė ka qenė e qetė, nė vendin e vet, e edhe fotografia ka qenė e mbuluar. Megjithatė, diēka nuk ka mundur tė kuptojė – piktura ka filluar tė lėvizė. Oh, o zot, ka menduar nė frikė, dhe ka bėrtitur. Kjo e ka – “zgjuar”...

Zgjuar?!
Ēfarė ėshtė ėndėrr, e ēfarė ealitet?
Ku pėrfundojnė ėndrrat, e ku fillon realiteti?
A nuk e ėndėrrojmė, vallė, ne jetėn tonė?!

Dhe, nėse veē ekziston, ēfarė roli nė krejt kėtė luan pjesa jonė astrale?! Ku roli i saj fillon, e ku pėrfundon? Ēfarė dimė pėrgjithėsisht pėr tė?...

Hulumtuesi francez i psikės Hector Durville e ka parashtruar njė pyetje fundamentale: a pranohen ndijimet pėrmes t rupit tė dukshėm apo tė padukshėm, i cili depėrton nė tė dhe e gjallėron?

Natyrisht, pikėpamja materialiste kėtu ėshtė plotėsisht i qartė: truri ėshtė lokacioni i vetėm i vetėdijes!

Por, hulumtuesi francez ka teorinė e tij: rezultatet e eksperimentimeve te tij, thuhet se, argumentojnė se trupi i dukshėm, material ėshtė i vetmi instrument tė cilin trupi subtil, i padukshėm (qė assesi nuk do tė thotė se nuk ėshtė edhe ky po ashtu material) e shfrytėzon si mjet tė vetėshprehjes.

Metoda e tij pėrbėhet prej asaj se i hipnotizon edhe njėrin edhe tjetrin – edhe trupin fizik edhe dublikatin jashtė tij. Nė atė gjendje “pacientėt” e tij kanė qenė shumė tė pėrcaktuar, kanė pohuar se individualiteti i vėrtetė banon nė “fantazmėn” e projektuar, e jo nė trupin fizik.
Njėri prej tyre ka deklaruar:

“Trupi tė cilin ju e prekni nuk ėshtė asgjė. Ai paraqet diēka si guacė. I tėrė individualiteti im ėshtė nė fanitjen e ndritshme, vezulluese. Ajo ėshtė ajo e cila mendon, e cila ka vetėdije e e cila reagon. Ajo ia transmeton dublantit tė tij fizik se ēfarė duhet tė bėjė!...”

Tė shohim se ēfarė pėr kėtė thonė mėsimet e lashta tė kulturave mė tė hershme tė botės:

Mėsimet e lashta kineze na pėrkujtojnė pėr teorinė shumė tė zhvilluar tė trupit astral apo jetėsor, kurse tekstet e dy pėrfaqėsuesve mė tė shquar tė taoizmit* - tė Lao Cesė dhe Ēuang Cesė – u kanė shėrbyer gjeneratave tė mėvonshme tė mendimtarėve fetarė qė dėshironin t’i mbidominonin kushtet kufizuese tė jetės njerėzore.

Ambicia e tyre ka qenė, sipas botimit enciklopedik “Religjionet e botės”, t’ia vidhnin tė fshehtėn “Qiellit e Tokės”, tė nxirrnin prej saj tė fshehtėn e vetė jetės, qė tė pėrmbushej dėshira e tyre pėr pavdekėsinė!
___________________________________________
* TAOIZMI – filozofi kineze e paraqitur nė Tao Te Ēing. Pėr qėllim e ka arritjen e harmonisė me ēdo gjė qė ekziston. Kjo arrihet duke u liruar nga pasionet. Taoizmi gradualisht ėshtė shtrirė nė tėrė sistemin mitologjik dhe nė vetvete i ka ndėrtuar elementet mistike e magjike, alkiminė dhe fallninė.

Pėrndryshe, sipas teksteve mė tė rėndėsishme taoiste energjia rrezatuese e kozmosit ėshtė e koncentruar nė trupin fizik nė trajtėn e substancės shpirtėrore. Ajo rėndom ėshtė pasive, por mund tė aktivizohet me ushtrime tė veēanta si dhe me teknikat kontemplative e tė ndahet nė njė trajtė hapėsinore.

Frymimi ritmik, harmonik, meditimi dhe teknikat e koncentrimit (me shikimin insistues kah maja e hundės) janė shftrytėzuar nė tė kaluarėn pėr t’u arritur gjendja e tillė shpirtėrore e cila do ta nxiste trupin vital qė ta lėshonte atė fizik. Nė atė gjendje trupi fizik edhe mė tutje do tė qetonte nė gjendje transi.

Kėto gjendje e kėto pozita mė sė bukuri i paraqesin disa ilustrime tė lashta kineze, tė cilat tregojnė shkallėn e tretė tė meditacionit – ndarjen e trupit shpirtėror pėr ekzistencė tė pavarur – nė tė cilėn njė figurė e vogėl qėndron nė renė e cila pezullon mbi meditantin. Figura, e cila, pa dyshim, paraqet trupin astral, e lidhur ėshtė me fijen e mjegullt pėr kokėn e meditantit!

Nė filozofinė Hindu lajmėrohet njė anatomi okulte e cila pėrbėhet prej trupit fizik, trupit tė hollė (subtil) si dhe trupit shkakor (kauzal) apo shpirtit. Trupi meditativ, subtil i posedon vetitė e tilla siē janė shqisat e perceptimet si dhe mekanizmin mendimtar, gjatė tė cilit jemi tė aftė qė vetveten ta njohim si individualitet.

Ėshtė krejt e natyrshme qė mėsimi okult tibetan, i cili ėshtė zhvilluar nė kuadrin e mbyllėt tė manastireve lamaiste tė shpėrndara nėpėr hapėsirat e paparashikueshme tė rrafshlartės sė Himalajeve, ka shkuar mė sė largu nė hulumtimin e tėra mundėsive njerėzore.

Mbi tė arriturat fascinante tė lamajve tė lashtė kemi dėgjuar mjaft duke vizituar shenjtoret mė tė rėndėsishme tė Tibetit e Ladakut – manastiret Drepung, Sera, Sakie, Lekhir, Tikse, Shei, Hemis e tė tjera – si dhe duke shkapuritur nėpėr bibliotekat e pluhurosura ku edhe sot e kėsaj dite fshihen tė fshehtat mė tė mėdha tė Lindjes.

Tingėllon, vėrtet, e pabesueshme por tė gjithė vjelin dituri dhe besim tė lamajve tibetanė. Lobsang Rampa pohon:

“Veēse me shekuj popujt e Lindjes e dinė se ekzistojnė forcat okulte si dhe ligjet qė burojnė nga natyra. Nė vend se tė mohonin ekzistencėn e tyre – shkaku se nuk mund t’i masin apo t’u nėnshtrohen reagensėve – dijetarėt dhe hulumtuesit tanė kanė investuar pėrpjekje qė ta fuqizojnė kontrollin e vet mbi to.

Rezultatet e arritura nė parashikim, pėr shembull, e jo mekanizmi i tė parashikuarit, e kanė tėrhequr vėmendjen e tyre. Shumė nuk besojnė se tė parashikuarit e ngjarjeve ėshtė i mundshėm: ata janė si tė verbėrit qė me lindje, tė cilėt do tė pohonin se tė pamurit nuk ekziston shkaku se ata nuk e kanė provuar. Si ata do tė mund ta kuptonin se njė objekt mund tė jetė i shikuar nga largėsia, kur nė mes tė syve dhe atij objekti thjesht nuk ka asnjė kontakt?!

Trupi lahet nė njėfarė lloj avulli ngjyrėrash tė shumėllojshme, nė aurė! Ata tė cilėt kanė pėrvojė nė kėtė munden qė nga intensiteti i ngjyrės tė nxjerrin pėrfundime pėr gjendjen shėndetėsore tė ndonjė personi, pėr integritetin e tij dhe shkallėn e zhvillimit.

Aura ėshtė rrezatimi qė e prodhon rrjedha e brendshme e vitalitetit, “uni” i vėrtetė apo shpirti. Koka ėshtė e mbėshtjellė me njė lloj aureole e cila po ashtu buron nga ajo rrjedhė. Me rastin e vdekjes vezullimi fiket - shpirti e lėshon trupin dhe shkon nė fazėn e re tė ekzistencės. Ai bėhet hije dhe pezullon ndoshta shkaku se ėshtė i goditur nga shoku brutal i ēlirimit tė vet.

Ėshtė e mundshme qė edhe tė mos e ketė vetėdijen e plotė pėr atė se ēfarė po i ndodh. Pėr kėtė arsye lamajt mbesin me tė sapovdekurin dhe i flasin se nėpėr ēfarė stadiumesh ka pėr tė kaluar. Pėrndryshe, shpirti nėpėrmjet dėshirave shqisore do tė mund tė mbetej i lidhur me tokėn. Roli i udhėheqėsit shpirtėror ėshtė qė tė kėputen kėto lidhje...”

Natyrisht, do tė na merrte mjaft kohė dhe vend qė tashi tė sqaronim tė gjitha tė fshehtat e lamajve tė lashtė tibetanė.

Do tė jenė kėto temė e njė libri tė veēantė, libėr mė vete, njėsoj interesant dhe fascinues siē janė, pėrndryshe, njėsoj interesantė e fascinues ata libra tė pakė autorėt e tė cilėve kanė arritur tė depėrtojnė nė Tibet e tė lėshohen nė aventurėn e pasigurt tė hulumtimit tė sė kaluarės dhe traditės sė kėtij populli shpirtthjesht, por tė menēur.

T’i kthehemi, por, temės sonė – mėsimit tibetan se ēdo gjė, absolutisht tė gjitha, edhe tė gjalla edhe jo tė gjalla – kanė dublantin, dublikatin e vet, njė realitet hijesor, i cili ekziston nė njė pėrmasė e cila e interpreton kėtė tonėn.

Nė kėtė mėnyrė dublanti njerėzor banon njėkohėsisht nė dy botėra. Dublanti pėr nga natyra e vet ėshtė i padukshėm, por ai mund tė jetė edhe i vėrejtur nė qoftė se zotėrohen teknikat e caktuara tė meditimit.

Trupi fizik lėshohet gjatė kohės sė ėndėrrimit apo i cytur me anė teknikash tė caktuara. Kur trupi fizik vdes, dublikati pėrfundimisht ndahet “duke kaluar nė ndonjė ekzistencė tjetėr”!

Tekstet e lashta tė jogės flasin pėr tetė tė ashtuquajtura “sidhisa” , apo mundėsi fascinante tė shpirtit njerėzor tė cilat mund tė arrihen me ushtrime afatgjata dhe tė durimshme tė llojit tė veēantė tė jogės. Njėra sosh nė Lindje ėshtė e njohur si “Fluturimi nė qiell”.

Priftėrinjtė budistė nė Ladak e nė Tibet na kanė bindur se nuk nuk ėshtė fjala kėtu pėr levitimet fizike, edhe pse sipas tyre edhe kjo ėshtė e mundshme, veēse pėr njė fenomen tjetėr, tė cilin ata nė tė kaluarėn shumė shpesh e kanė zbatuar, pėr – udhėtimin astral!

“Kam fluturuar pėrmbi Shekar Dzong si dhe pėrmbi lumin Phun Chu, e kam parė edhe liqenin Paiku Tso”, ka shkruar njė lamė nga manastiri Sakija, “derisa trupi im nuk ka lėvizur nga altari i faltores...”
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:55

Me hulumtimin e mundėsive tė fshehta tė njeriut janė marrė individė edhe tė kulturave tė tjera tė botės. Teorinė pėr mbėshtjellėsin e astraltė tė shpirtit e gjejmė edhe nė Greqinė antike, para sė gjithash nė veprat e Platonit, tė Aristotelit e tė Porfirit.

Nė “Purgatorin” e Dantes, shkruar nė shekullin XIV, pėrshkruhet shpirti qė shndrit rreth fuqisė sė vet kreative (“i ngjashėm me trajtėn e vet jetėsore, nė trajtė dhe madhėsi”... “Duke rrotulluar ajrin e merr trajtėn qė shpirti ia jep...”).

Sė bashku me ngjalljen e interesimit pėr filozofinė klasike, nė kohėn e Renesancės, zgjohet interesimi edhe pėr mėsimet e fshehta e mistike, kurse nė plan tė parė shpėrthejnė edhe shqyrtimet pėr funksionin dhe natyrėn e dublikatit astral.

Neoplatonisti, Jean Pernel (1497 – 1558), pėr shembull, ėshtė thirrur nė mėsimet greke, duke pranuar qėndrimin se dy natyra tė tilla tė ndryshme siē janė trupi dhe shpirti nuk mund tė prehen nė pajtim harmonik pa ndonjėfarė ndėrmjetėsuesi.

Shpirti, sipas teorisė neoplatoniste, ėshtė i veshur me “rroba” tė ndritshme, njėfarė, thėnė kushtimisht, materie e cila ndėrmjetėson nė mes tė dy natyrave njerėzore – trupit fizik dhe shpirtit! Ata, po ashtu, kanė menduar se “veshja” e shndritshme ėshtė e pėrbėrė nga materiali yjor, prandaj, sigurisht, do t’iu nėnshtrohet tė gjitha ndikimeve astrologjike!

Natyrisht, ka pasur edhe qėndrime e persiatje tė tjera. Kėshtu Paracelzusi krijoi teorinė pėr pėrbėrjen shtatėshtresore tė njeriut, ku njėri nga pėrbėrėsit ėshtė edhe – trupi astral!

Megjithatė, mendimet mė tė shpeshta ēojnė kah ajo se trupi fizik e astral nė rrethana normale janė tė mbyllur nė unitetin harmonik nė tė cilin reciptokisht pėrshkohen.

Ndarjet zhvillohen vetėm nėse nuk e pėrfillim vdekjen, vetėm nė situatat kur trupi fizik fle apo ėshtė nė pavetėdije. Projeksioni i vetėdijshėm ėshtė i mundshėm vetėm me stimulimin e kėtyre gjendjeve.

Gjatė gjithė historisė sė gjinisė njerėzore mistikėt, kryesisht, e kanė pranuar mundėsinė e ndarjes sė dublikatit astral nga trupi fizik dhe trupin astral nuk e kanė identifikuar me nocionin shpirt.

Mjeshtrit mė tė shkathtė lindorė tė jogės kanė pasur sukses t’i arrijnė gjendjet e pazakonshme tė ndarjes sė vetėdijes nga trupi fizik si dhe tė hymjes nė hapėsirat tjera, vėshtirė tė kuptueshme tė realitetit, kurse vetė Platonusi ka shėnuar se shumė herė ka qenė “i hedhur nga trupi” pėr t’u bėrė “i huaj” pėr tė gjitha gjėrat.

Natyrisht, ėshtė krejt e logjikshme se disa njerėz janė dukshėm mė tė prirur pėr pėrjetime astrale spontane nga tė tjerėt. Kjo veti duket sikur drejtpėrdrejt ėshtė e lidhur me kreativitetin artistik, por edhe pėr temperamentin e caktuar, gjegjėsisht pėr ndieshmėrinė e individit.

Nė botėn e statistikės hulumtuesit amerikanė kanė ardhur nė pėrfundim se ēdo i njėqindti njeri nė botė e ka pėrjetuar nė ndonjė formė projeksionin astral, sė paku njėherė nė jetė.

Dhe vėrtet, edhe pse artistėt sensibilė dhe shumė nervikė janė mė afėr pėrvojave jashtėtrupore, pėrjetimet astrale iu ndodhin madje edhe njerėzve qė vėshtirė ėshtė tė kategorizohen nė cilindo grup.

Kėtė e argumentojnė hulumtimet e profesorit autoritativ amerikan Hornell Hart, nga universiteti Duka, nė Carolinėn Veriore, si dhe tė kolegut britanik, profesorit Celia Green nga Oksfordi.

“...E kam lėshuar njė ofshe tė thellė dhe e kam shikuar fytyrėn time si nė ndonjė pasqyrė. Kam parė fare qartė sesi nga unė ka dalur trupi im nė mes tė kokės dhe krahėve. Befas kam hyrė nė njė qiell tė kaltėr nė tė gjelbėr e tė errėt. Pastaj kam pasur ndjenjė tė mrekullueshme se po notoja nė dritė tė verdhė shkėlqyese.

Papritmas kanė filluar qė nga ana ime e majtė tė mė trandin goditjet depėrtuese tė ēekanit. Kam filluar tė numėroj deri nė gjashtė dhe kam thėnė me zė: “Ēka dreqin po bėni me mua?” Pastaj i kam zgurdulluar sytė dhe – i kam parė mjekėt! Gjatė pastaj kam menduar nė e kam pėrjetuar unė tėrė kėtė apo tėrė kėtė e kam ėndėrruar!...”

Rrėfimin e hekurudharit tė pensionuar, Lesli Sharp, tė cilin e ka botuar “Rildi” gjerman, po e sjellim vetėm shkaku i dilemės sė sinqertė tė cilėn ky plak e ka pasur kur ka ardhur nė vete. A janė pėrvojat jashtėtrupore ėndrra apo, vėrtet, realitet i kulluar?!

Skeptikėt janė tė prirur tė pėrcaktohen pėr ėndrra. Sakaq, dėshmitė e udhėtarėve astralė impresionojnė me ndjenjėn e realitetit tė vrazhdė, me pėrjetime mbresash tė fuqishme tė tė gjitha atyre skenave shqetėsuese tė cilat i regjistrojnė duke udhėtuar me trupin astral!

Nė ėndrra, siē pohojnė psikanalitikėt, personaliteti vepron nė mėnyrė tė shpėrndarė, kurse aftėsitė kritike gati se janė tė parėndėsishme. Ngjarjet rreth vetes fjetėsi deri diku i regjistron, por nė to nuk mund tė ndikojė sipas vullnetit. Pėrkundrazi, nė ėndrra ėshtė mė sė shpeshti pjesėmarrės pasiv dhe i pandihmė.

Gjatė udhėtimeve astrale, nga ana tjetėr, personaliteti ėshtė plotėsisht i angazhuar, kurse vetėdija me tėrė kreativitetin dhe potencialin e vet, vepron me efikasitet tė zakonshėm, e ndonjėherė edhe tė mbinatyrshėm!

Pėrjetimet jashtėtrupore, natyrisht, nuk janė zbulim i shekullit njėzet. Duket sikur njeriu qė nga bashkėsitė e para “ka zbuluar” se qenia e tij disponon diēka tė paasgjėsueshme, diēka qė i jep domethėnie, rėndėsi dhe aftėsi tė cilat kufizohen me ēudinė. Ajo “diēka” i ėshtė pėrshtatur trupit tė tij fizik, por nė rrethana tė caktuara mud tė ekzistojė edhe ndaras prej tij.

Shumica e shoqėrive primitive edhe sot besojnė nė mbijetesėn e qenies shpirtėrore. Nė disa raste shpirti paraqet “rezervoar” kolosal tė pėrbashkėt apo njėfarė substance fisnore: me vdekjen e njė anėtari shpirti “tretet” nė “substancėn fisnore” dhe paraqet “material” pėr anėtarėt qė do tė rilindin.

Fiset tjera kanė besuar fuqimisht, madje edhe sot besojnė, se shpirti banon nė shumėsi tė llojllojshme objektesh – nė drunj, shkėmbinj apo nė disa lloje shtazėsh!

Nė tė gjitha kohėt dhe tek tė gjithė popujt varrimi ka qenė i lidhur me ceremoni tradicionale, kurse varret, duke besuar nė vazhdimin e jetės pas vdekjes, janė rregulluar si njė lloj vendbanimi i pėrhershėm.

Parafytyrimet se ē’trajtė do tė mund tė kishte jeta e vazhduar pas vdekjes janė tė ndryshme nga kultura nė kulturė. Kėshtu budizmi na mėson pėr rilindje tė njėpasnjėshme, vargore - reinkarnimi – nga i cili lirohemi vetėm nė nirvanė, gjendje e jashtėzakonshme e lumturisė mė tė lartė tė cilėn individėt fatbardhė mund ta arrijnė edhe nė kėtė botė!

Sipas pėrfytyrimeve tė muhamedanėve tė drejtėn nė ringjallje e mbajnė vetėm meshkujt, pasi qė femrat nuk kanė – shpirt!

Nė varret myslimane mbi secilin varr mashkulli ndodhen nga dy gurė shenjues, nė atė mėnyrė qė Muhamedi do tė mund tė mbėshtetej kur nė Ditėn e Gjykimit do t’i ēonte tė vdekurit nga varret e tyre!

Tė gjitha religjionet e krishtera flasin pėr ringjalljen e trupit nė Ditėn e Gjykimit si dhe pėr jetėn e amshuar nė mbretėrinė hyjnore!

Nė Mesjetė mbi muret e varreve e tė sternave (vendet ku lihen eshtrat nė varrezat familjare – vėr. e pėrkth.) janė vizatuar personat tė cilėt nė procesion me tė vdekurit (vallėzimi i tė vdekurve) bisedojnė nė mes veti.

Edhe sot anė e mbanė botės nė varreza kallen qirinj pėr – shpirtėrat e tė vdekurve!

Nė mitologjitė e babilonasve, grekėve e keltėve ekziston njė ishull si vendbanim i tė vdekurve. Kjo sigurisht e ka frymėzuar piktorin e famshėm zviceran Arnold Pöcklin t’i pikturojė pikturat e veta mė tė njohura.

Artin e pėrgatitjes sė maskave tė tė vdekurve veēse e kanė njohur egjiptasit e lashtė. Nga koha e tyre rrjedh edhe shumė i njohuri “Libri egjiptian i tė vdekurve”, pėrmbledhje e pazakonshme e teksteve tė cilėt e pėrpunojnė temėn e jetės pas jetės!

Priftėrinjtė sakrifikues apo rojet e diturisė nė Egjiptin e lashtė, siē na kumtojnė filozofėt dhe udhėpėrshkruesit grekė, kanė teorizuar nė mėnyrė permanente pėr jomaterialitetin dhe pavdekėsinė pėrbrenda trupit fizik.

Tė besuarit nė jetėn pas vdekjes ka qenė fundament pėr kulturėn e Egjiptit tė lashtė: ai ka pėrshkuar ēdo gjė qė kanė punuar, krijuar e ngritur. Ata nuk kanė mundur as ta paramendojnė qė shkatėrrimi i trupit tė tyre fizik ta pėrcaktojė kohėn e ekzistencės sė tyre.

“Ata shumė bukur e kanė ditur”, ka shkruar E. A. Wallis Budge, “se trupi fizik i njeriut nuk mund tė jetojė pėtrjetėsisht, pasi qė kanė pasur argumente tė pėrditshme para syve tė tyre sesi vdekja ka bėrė rrėnimin e dukshėm tė trupit fizik!”

Megjithatė, besimi i tyre nė jetėn pas jetės me kėtė nuk ka qenė mė pak fanatik. Ata thjesht kanė ardhur tek pėrfundimi se nė trupin e harxhueshėm fizik tė ēdo njeriu duhet tė ekzistojė diē qė prej tij gjatė kohės sė vdekjes ndahet dhe vazhdon edhe mė tej tė ekzistojė!

Kėshtu varrezat e gurta egjiptiane janė bėrė “shtėpi pėrjetėsie” nė tė cilat banon “k a” apo nukleusi i trupit tė prishur. Gjithnjė derisa atje qeton mumia, pranė saj banon edhe “ k a ”.

“K a ” , pėrndryshe, mund tė dalė nga varreza, e madje edhe tė freskohet me ushqim e pije, por gjithnjė rishtazi kthehet nė mumie. Pėr dallim nga “ k a ” , sipas besimit tė lashtė egjiptian, “ b a ” apo shpirti , “ i ē u ” apo mendja, nuk jetojnė nė varrezė apo nė shtėpinė e amshuar.
Tekstet e lashta tė hieroglifeve flasin pėr “ k a ” - nė si pėr duplikatin e trupit fizik, pėr “shpirtin fluid”.

Duket sikur egjiptasit e kanė pėrjetuar si kopje tė pėrpunuar tė trupit fizik nė tė gjitha detajet e veta. Lidhmėria e tij me trupin fizik, madje edhe pas vdekjes, na sqaron se pse egjiptasit i kanė kushtuar aq rėndėsi balsamimit. Mumifikimi ėshtė, sigurisht, tentim qė trupi fizik tė ruhej prej – dekompozimit!

“ K a ” , pra, nuk ėshtė ajo qė ne pėrgjithėsisht nėnkuptojmė me nocionin shpirt. Ekzistenca e tij mė tepėr ka pasur pėrkufizim teorik.

Ai paraqet njė lloj energjie vitale e cila ėshtė e rėndėsishme nė jetė dhe e cila me trupin ėshtė e lidhur edhe nė vdekje gjithnjė derisa trupi fizik qėndron. Hulumtuesit e sotėm tė hulumtimeve jashtėtrupore pikėrisht nė kėtė shohin karakteristikat themelore tė trupit astral!

Hulumtuesit perėndimorė, nė mesin e tyre edhe njė numėr i madh psikanalitikėsh, kanė kaluar mjaft kohė duke provuar ta demistifikojnė tė fshehtėn e pėrceptimit intim dhe tė rrjedhės sė mendimeve tek njerėzit tė cilėt ndodhen nė shtratin e vdekjes.

Njeriu duke dhėnė shpirt, kanė konstatuar shkencėtarėt, ka raport krejt tjetėrfare me ēdo gjė qė e rrethon, por edhe ndaj jetės dhe ekzistencės. Mė nuk e vė nė lėvizje mendimi se e ka kryer rolin e tij nė jetė, nė politikė, nė mesin e miqve; nuk vuan qė mė kurrė nuk ka pėr t’u ulur pranė timonit tė automobilit tė vet; nuk i han palla pėr ritmin e kamatave nė konton bankare; i harron hobet personale; humb ēfarėdo interesimi pėr poteza tė shėrbimeve profitabile...

Njėkohėsisht, qenien e tij e pėrmbushin disa ndjenja tė ēuditshme, tė cilat deri dje pėr tė ishin aq pak tė rėndėsishme: kujtimet e natės sė kėndshme me yje, agimi i tejmrekullueshėm nė natyrė, pikat e vesės nė petalen e lules, perėndimi i paharrueshėm i diellit prapa ēeltinave tė blerta, shushurima e valėve tė detit, aroma e gjethit tė vjeshtės, cicėrima e hareshme tė zogjve. . .

Tėra kėto ndjenja e pėrmbushin me pikėllim, por tashi ai as pikėllimin nuk e pėrjeton si dikur.
Thjesht, ēdo gjė ėshtė ndryshe.

Ēdo gjė qė dikur ėshtė dukur e rėndėsishme thėrrmohet nė praninė e frymės sė vdekjes. Njeriu i pandihmė fillon tė gjurmojė pas vlerave tė ndrydhura, tė cilat nė ndėrdijen e tij lajmėrohen si ura shpėtimi, ura tė cilat do ta dėrgojnė nė botėn harmonike, nė harmoni me veten dhe kozmosin.

Pėr kėtė arsye mendimet e fundit tė njeriut qė po vdes nė shikim tė parė do tė mund tė dukeshin bizare, por nuk janė tė tilla. Nuk janė kurrsesi. Nė prag tė vdekjes pėrmasat e vėrteta marrin vlerė tė pėrjetshme, tė cilėn kuptimi ynė mund ta parandiejė dhe deri diku ta pėrfytyrojė nė ēastin kur trupi ndahet nga jeta.

Natyrisht, prapa tėra teorive moderne dhe aktuale pėr konstituicionin dhe metafizicitetin e trupit astral prehen shekujt e besimit nė aftėsinė e shpirtit qė tė bėhet i dukshėm.

Hulumtuesit bashkėkohorė nuk e identifikojnė trupin astral me shpirtin, sakaq shumica mendojnė se trupi fizik i njeriut ka shumė mė tepėr pjesė pėrbėrėse.

Megjithatė, nė themel tė ēdo gjėje qėndron koncepti i dublikatit, nė ekzistencėn e tė cilit kanė besuar pothuajse tė gjithė popujt e antikės.

Grekėt, pėr shembull, janė ruajtur qė tė shikohen nė ujė, kurse shprehjen e figurės sė vet e kanė menduar si anė tė errėt tė vetvetes, fotografi tė cilėn trupi e fiton – pas vdekjes!
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 06.07.08 18:57

Implikimet psikologjike tė posedimit tė dublikatit, shpesh me natyrė tė keqe, qė fshihet nė trupin fizik tė individit, jo rallė kanė qenė edhe tema letrare.

I pėrkujtojmė dy shembuj tė njohur: “Dr. Jekylli dhe zotėri Hydeti” e Stivensonit si dhe “Portreti i Dorian Grey”-it tė Oscar Wilde-it.

Megjithatė, ekziston numėr i madh i dėshmive tė vėrteta pėr konfrontimin e njerėzve me dublantin e vet. Mė sė shpeshti, fatkeqėsisht, me pasoja fatale.

Piktura e njohur e D. G. Rossett-it “Si e kanė takuar vetveten” e pikturon nė mėnyrėn mė romantike legjendėn fascinante pėr dualitetin. Takimi me vetveten, pėrndryshe, ėshtė fenomen tepėr i rrallė, por – nė koincidencė rrethanash – e kanė pėrjetuar shumė njerėz tė shquar nė dėshmitė e tė cilėve ėshtė mjaft vėshtirė pėr tė dyshuar!

Ja, disa shembuj nga e kaluara jo gjithaq e largėt.

John Aubrey, antiker i shquar nga Anglia, i shekullit shtatėmbėdhjetė, ka shėnuar njė ngjarje interesante lidhur me zonjushėn Diana Rich. Derisa e shkujdesur e pa brenga ka shėtitur nėpėr pronėn piktorale “Holland House” ledi Diana e ka parė vizionin e vetvetes, i cili ka qenė aq i qartė sikur tė ishte shikuar nė pasqyrė. Ka qenė ky njė paralajmėrim i keq – ledi Diana Rich ka vdekur njė muaj ditė mė vonė!

Kronistėt e oborrit mbretėror britanik kanė shėnuar se mbretėresha Elizabeth e I-rė ka takuar dublikatin e saj drejpėrdrejt para vdekjes sė vet, sakaq ėshtė e ditur se pėrjetim tė njėjtė para vdekjes ka pasur edhe Catherina e Madhe.

Edhe poeti britanik Shelley e ka parė dublikatin e vet dhe e ka pėrshkruar si shembėllim fascinant me tė cilin ka qenė i ngjashėm si binjakėt e njė vezeje. Vizioni nuk e ka folur asnjė fjalė. E ka vėshtruar i nemitur, duke treguar me dorė kah pafundėsia e detit.

Gjithnjė deri nė vdekjen e poetit britanik nuk ka qenė e qartė se ēfarė me gjestin e vet ka treguar dukja astrale, por kur Shelly e ka pėrfunduar jetėn duke u mbytur nė ujė, ka qenė e qartė se dublanti ka treguar mėnyrėn sesi poeti ka pėr ta pėrfunduar jetėn e tij.

Megjithatė, takimet me vetveten nuk ėshtė e thėnė qė ta paralajmėrojnė vdekjen e afėrt. Nė librin e tij autobiografik “Nga jeta ime” (Aus meinen Leben) Wolfang Goethe e pėrshkruan detajisht takimin me dublikatin e vet.

“Kam kalėruar shtegut tė kėmbėsorėve kah Drusenheimi kur mė ėshtė paraqitur shfaqja mė e ēuditshme. E kam parė vetveten sesi po shkoja ta takoja vetveten, nė tė njėjtėn rrugė dhe mbi shpinė tė kalit, por nė rroba tė pazakonshme tė cilat unė kurrė nuk i kam veshur. Kanė qenė ngjyrė hiri tė ndritshme, por tė kombinuara edhe me ngjyrė tė artė.

Posa qė jam mirosur (kėndellur) nga kjo ėndėrr fascinante ditore, vizioni ėshtė zhdukur.

Megjithatė, ēuditėrisht, tetė vjet mė vonė jam gjendur nė tė njėjtin vend, me qėllim qė edhe njėherė ta vizitoja mikun tim, Frederikun, dhe atė nė tė njėjtat rroba tė cilat i kam parė nė vizionin tim tė paharrueshėm, e tė cilat tashi i kam bartur paqėllimshėm dhe sipas zgjedhjes personale, krejt rastėsisht...”

Tregimi pėr dblantin pėrmendet edhe nė Bibėl.

Kur shėn Pjetri me ndihmėn e engjėjve ėshtė liruar nga burgu, ka trokitur nė portėn ku kanė qenė tė tubuar miqtė e tij tė shumtė.

Kur e kanė parė, ndėrkaq, ata nuk kanė mundur tė besojnė se ai ėshtė me tė vėrtetė, ndaj vashės e cila i ka hapur portėn i kanė thėnė: “Ky ėshtė engjėlli i tij”!
Nė librin e saj interesant “Ana e errėt e natyrės” Catherina Crowe provon ta sqarojė kėtė legjendė tė pazakonshme biblike:

“ ... Se kemi pasur tė bėjmė me dublikatin flet edhe shprehja engjėlli “i tij”, qė saktėsisht pėrcakton se krejtėsisht ka ngjarė nė shėn Pjetrin. Po ashtu nuk ėshtė aspak e parėndėsishme se nė Lindje edhe sot dublikatėt apo dublantėt i quajnė engjėj tė njeriut apo lajmėtarė!

Edhe pėr mė tepėr, ėshtė krejt e qartė se tė gjithė qė pėrmenden nė legjenden biblike e kanė pasur tė njohur se UNI shpirtėror ngandonjėherė lajmėrohet edhe larg trupit fizik dhe se herė-herė ėshtė nė gjendje tė marrė edhe figurėm e personit tė vdekshėm tė cilit i pėrket...”

Nė veprėn e vet Catherina Crowe i pėrshkruan edhe dy dėshmi tė shfaqjes sė vizioneve astrale. E para ka tė bėjė me njėfarė argjendari nga Ludwigsburgu, i cili ėshtė quajtur Ratzel.

Njė mbrėmje, duke shėtitur qytetit, ėshtė kthyer prapa njė kėndi dhe pėr habinė e tij tė madhe ėshtė ndeshur sy mė sy me shembėllimin e vet.

Kanė qenė aq afėr njėri-tjetrit sa e ka soditur shkėlqimin nė sytė e dublantit tė vet. Kjo deri nė atė masė ia ka kallur datėn saqė ka filluar tė arratiset, por me kohė pamja e pazakontė ka zėnė tė zbehet dhe gati se ėshtė zhdukur fare.

Disa ditė pas kėtij pėrjetimi fascinant ka ecur pranė pyllit tė afėrt dhe ka hasur nė grupin e druprerėsve. Njerėzit e kanė lutur argjendarin qė t’ua mbante litarin me tė cilin e tėrhiqnin lisin pėr ta rrėzuar. Ai i ka dėgjuar, por druri ka rėnė, dhe argjendari i mjerė e ka pėrfunduar jetėn nėn tė!

Rasti i dytė ka tė bėjė me Beckerin, profesorin nė zė tė matematikės nga Rostocki. Ai njė mbrėmje ka hyrė nė bibliotekėn e vet dhe aty e ka hasur shembėllimin qė qind pėr qind i ka ngjarė atij.

Ka qėndruar hedhur nė kolltuk dhe nė duar ka mbajtur librin e hapur. Kur i ėshtė afruar, mbi shpatullat rrezatuese ka parė se ai libėr ishte Bibla. Gishtėrinjtė e dorės sė djathtė tė dublikatit astral kanė treguar faqen nė tė cilėn ka shkruar: “Pėrgatite shtėpinė tėnde, se ke pėr tė vdekur”!...

Pasi qė me kėtė ngjarje tė pazakonshme i ka njoftuar miqtė e tij, profesor Brckeri vdiq papritmas jo mė larg se nė mbrėmjen tjetėr!

Mjaft rrallė, por dublantėt kanė ditur tė shfaqen edhe pas vdekjes sė trupit fizik. Njė rast tė tillė detajisht e ka pėrshkruar Edmund Gurney:

“Vjehrri im, kapiteni Tauns, ka vdekur mė 5 prill tė vitit 1873, nė shtėpinė e tij pranė Sidnejit. Pėrafėrsisht gjashtė javė pas vdekjes sė tij gruaja ime rastėsisht ka hyrė njė mbrėmje rreth orės nėntė nė njėrėn prej dhomave tė fjetjes nė shtėpinė tonė.

Me tė ka qėlluar edhe njė vashė e re, zonjusha Barton, dhe ne ēastin kur kanė hyrė nė dhomė janė befasuar kur kanė parė sesi fotografia e kapiten Taunsit dukej nė sipėrfaqen e shkėlqyeshme tė komodinės.

I dukej gjysma e sipėrme e trupit: koka, shpatullat dhe pjesa e epėrme e krahėve. Do tė mund tė thoshe se ai ishte portrteti i tij nė madhėsi
natyrale.

Fytyrėn e kishte tė zbardhėllyer e tė thatė, siē ka qenė nė ēastet e vdekjes. Nė vete kishte kėmishėn e hirtė prej shtofi-fanellatė, nė tė cilėn gjatė jetės rėndom shtrihej pėr tė pushuar.

Tė befasuara e deri diku tė frikėsuara gruaja ime dhe zonjushėza Barton nė ēastin e parė kanė menduar se ai ndoshta ishte ndonjė portret i vendosur nė dhomė e se ato e kanė shikuar reflektimin e tij nė komodinėn e llakuar, por nė muret e dhomės nuk kishte kurrfarė portreti tė atij lloji.

Derisa ato aty tė mahnitura e gojėhapura kanė qėndruar, nė dhomė ka hyrė motra e gruas sime, zonja Tauns, dhe para se tė kenė arritur qė ēfarėdo qoftė t’i thonin, ajo ka klithur: “O zot, babai!”

Nė atė moment shkallėve ka kaluar njė pastruese dhomash; e ftoi dhe e pyeti nė kishte parė ndonjė gjė: “Oh, zonjė, zotėria!” E kanė ftuar pastaj edhe shtėpiakun (kujdestarin e shtėpisė) dhe zonjėn Greem, dadoja e gruas sime, dhe qė tė dy e panė tė njėjtėn.

E lutėn pastaj edhe zonjėn Tauns qė tė vinte edhe ajo. Duke e parė hijen, ajo i zgjati duart si tė donte ta prekte, dhe gjersa kaloi me dorė mbi sipėrfaqen e komodinės, fotografia filloi pak nga pak tė zbehej dhe kurrkush mė kurrė nuk e ka parė, edhe pse nė atė dhomė shpesh ka banuar...”

Kurrgjė nuk janė mė pak fascinante as dėshmitė pėr dublantėt e njerėzve kishtarė, tė cilėt pas vdekjes janė shpallė tė shenjtė.

Nė literaturėn pėr pėrvojat jashtėtrupore kohė pas kohe pėrmenden rastet e lidhura pėr shėn Antonion nga Padova si dhe shėn Alfonsin nga Liguria.
Derisa e ka kryer shėrbesėn nė kishėn e shėn Pjetrit Queyrrixe nė Limoges, shėn Antonio nga Padova ėshtė ftuar qė tė ishte i pranishėm nė shėrbesė nė pjesėn tjetėr tė qytetit.

E ka futur kapelėn e tij nė kokė dhe ėshtė pėrgjunjur. Mė vonė ėshtė sjellė raporti se shėn Antonio ėshtė shfaqur nė tubimin e murgjve nė njė shėrbesė krejtėsisht tjetėr, pėr tė lexuar lutjet e qė pastaj pa gjurmė tė jetė zhdukur!

Rasti i shėn Alfons Ligurit ėshtė edhe mė enigmatik. Gjatė jetės ka vuajtur kronikisht nga shėndeti i dobėt, kurse tri vjet para vdekjes, nė vjeshtėn e vitit 1774, ka rėnė nė trans jashtėzakonisht tė thellė nė tė cilin ka mbetur i palėvizshėm plot pesė ditė. Gjatė gjithė kohės ka banuar nė kthinėn e tij nė manastirin Arezzo.

Kur ėshtė vetėdijėsuar, shėn Alfons Liguri ka shpallur se ka qenė nė shtratin e vdekjes sė papa Clementit XIV, nja katėr ditė udhėtim nga Arezzi. Detajet e pohimeve tė tij fascinante posaēėrisht janė verifikuar dhe ėshtė konfirmuar se gjatė gjithė kohės vėrtet ka qenė nė shtratin e papės!

Edhe magjistari i famshėm Houdini, ka mundur, falėnderuar dublantit tė vet astral, qė nė tė njėjtin moment tė jetė nė dy vende tė ndryshme!
Nė jetėn e vet tė shqetėsuar Goethe ka pasur mjaft pėrjetime paranormale. Nga autobiografia e tij interesante mėsojmė se ka pasur edhe njė takim me dublikatin, por edhe ai takim ka kaluar pa pasoja serioze.

Ka ndodhur kjo njė mbrėmje verore gjersa poeti me njė mik tė vetin ka shėtitur nė drejtim tė shtėpisė sė vet. Nė njėfarė kohe ka vėnė re sesi nė takim u vinte i njohuri me emrin Friedrich.

E tėrė kjo nuk do tė ishte e ēuditshme sikur Friedrich, pėr ēudinė e Goethe-sė, mos tė ishte i veshur me pelerinėn e tij shtėpiake, nė kapelėn e natės dhe nė papuēe.

- O, mik! Prej nga ti kėtu?!... Or, si po dukesh kėshtu? Me pelerinėn time, kapelėn dhe papuqet ke dalur nė rrugė!...

Hija ėshtė ndalur, por sė frikti ėshtė tretur dhe ėshtė zhdukur.
Kur, ndėrkohė, Goethe ėshtė kthyer nė shtėpi, e ka parė pėrsėri Friedrich-in. Kėsaj herė ka qenė vėrtet miku i tij prej mishi e gjaku.

Ka qenė i pėrlarė nga stuhia e shiut ndaj i kishte ndėrruar rrobat nė shtėpinė e Goethe-sė. Ka qenė i veshur pikėrisht ashtu siē e kishte parė poeti nė rrugė, kurse nga Friedrich-u e ka dėgjuar rrėfimin se nė kohėn e shfaqjes tė dublantit ėshtė kotur, ka fjetur dhe ka ėndėrruar sesi i ka dalur nė takim mikut tė tij!

Nė mes tė Goethe-sė dhe Friedrich-ut ka ardhur, pra, gjer tek kontakti audio-vizuel, i cili ka lindur pjesėrisht edhe shkaku i sensibilitetit tė brendshėm tė rafinuar tė poetit tė famshėm, kurse pjesėrisht shkaku i dukurisė sė materializimit mė subtil e cila ndodh nė mesin e personave tė afėrt e tė dashur.

Njė rast interesant ėshtė i pėrshkruar edhe nė librin “Bota e forcave enigmatike” tė autorėve John Fairley dhe Simon Welfare.

“Shkrimtari britanik Ted Simon ka njoftuar nė vitin 1983 revisten “Times” sesi me gruan dhe tė birin i ka shkuar nė vizitė mikeshės sė tė ėmės, vejushės sė dashur nė mesomoshė, e cila ka jetuar nė njėrin prej vendeve tė mėrzitshme jo larg qytetit Sauthend-on-Sea, nė Essex tė Anglisė.

- Dritat nė shtėpi ishin tė kallura, ndaj i kemi rėnė ziles disa herė. Pėr dritare kam parė sesi mikja e nėnės po dilte nga kuzhina, po e kalonte dhomėn ditore dhe po shkonte kah dyert e hyrjes. Qe, po vjen, i kam thėnė gruas. Prapa shpine ka qenė e ndriēuar me dritėn nga kuzhina, ndaj nuk ia kam dalluar qartė fytyrėn, por pėrndryshe mirė shihej, e ia kam njohur edhe mėnyrėn e saj tė tė ecurit...

Por, jo: nuk i ka hapur portat. Ted Simoni edhe disa herė pandėrprerė ka cingėruar, por dyert kanė mbetur tė mbyllura. Nė fund, shkrimtari ka hequr dorė. Kur ka provuar ta thėrriste nga shtėpia e sė ėmės, askush nuk ėshtė pėrgjigjur.

- Jam kthyer prej atje i hutuar dhe pėrsėri kam cingėruar nė dyer. Edhe kėsaj herė pėrsėri e kam parė pėr dritare, dorėn nė zemėr, mė pak tė qartė, sesi kthehej nė kuzhinė, me aureolėn e dritės rreth flokut krela-krela. Vendosshmėrisht ka refuzuar ta hapė....

Skajshmėrisht i habitur, Ted Simon tė nesėrmen e ka ftuar dhe, pėr ēudi tė veten, ka mėsuar se tėrė ditėn kishte qenė nė vizitė tek e bija, e sesi nė shtėpi nuk ka qenė askush, kurse dritat i paska lėnė tė ndezura pėr t’i mashtruar vjedhėsit eventualė!...”

Tė theksojmė nė fund tė kėtij kapitulli edhe rastin e famshėm i cili ėshtė zhvilluar nė parlamentin britanik.

Ser Carne Rasch, derisa tek shtėpia e vet - i sėmurė - ka qenė shtrirė nė shtrat, dublanti i tij astral ėshtė parė qartė nė dhomėn e pėrbashkėt! E kanė parė miqtė e Rasch-it, kurse njėri nga ta, ser Arthur Hayter, mė vonė ka pohuar se Rasch ėshtė sjellė jonatyrshėm, ėshtė dukur shumė i zbehtė dhe ka ndejur pak mė larg nga vendi i tij i zakonshėm.

Dėshmitari tjetėr, ser Gilbert Parker, me luajtje tė kokės e ka pėrshėndetur Raschin. E ka pyetyr madje edhe si je, por Rasch-i nuk i ishte pėrgjigjur gjė, kurse pak mė vonė ishte – zhdukur!
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:05

SI TĖ BĖHENI TĖ PADUKSHĖM

• Cilat janė tėra rreziqet e projeksionit astral?
• Pėrvoja fantastike e Sylvan Muldoonit
• Njohuritė e domosdoshme pėr arritjen e fluturimit astral
• Pėrvojat e pazakonshme tė udhėtarėve astralė
• Ushtrimet praktike pėr arritjen e projeksioneve jashtėtrupore si dhe teknikat mė tė njohura
• Vallė, a mund tė udhėtohet nėpėr kohė e hapėsirė?

Sakya ėshtė stacioni i fundit nė rrugėn e pasigurt, tė gjatė, tė gėrryer qė depėrton humbėtirave tė rrafshlartės tibetane. Nga Lhasa e ndajnė afėr katėrqind kilometra. Nga Kathmandu edhe mė shumė.

Mė sė afėrmi ėshtė qielli. Ai ėshtė aty afėr dorės, i arritshėm, me retė mbėshtetur nė kodrinat rrethore tė hirta e tė thara. Lartėsia mbidetare – 4.280 metra! Qindra metra mė lart, sikur tė kishte mbirė nga vetė kodra, manastiri budist. Ndoshta mė i vjetri nė Tibet!

Pėrtej Sakya-s nuk ka rrugė. Gjithkund pėrreth majat e paarritshme tė Himalajeve, shkrepat e ashpėr, kanionet e errėta, greminat e pafundme, perandoria e Jetėve legjendarė. Kėtu fillon terra incognita! Toka e panjohur!

Brenda muranave tė trasha tė manastirit tė Sakyas, nė dhomat gjysmė tė errėta mistike e nė hapėsirat e fshehta, nė dorėshkrimet e pluhurosura e tė shifruara tė lamajve tė lashtė fshihen shumė dituri tė fshehta, ceremoni okulte, dhe doracakė tė llojit tė vet tė cilėt na i zbulojnė shumė mundėsi tė shpirtėrores sonė. Kėtu levitimi nė tė kaluarėn ka qenė pjesė e njohjes pa tė cilėn lamajt nuk do tė kishin qenė lama. Telepatia, telekineza, parashikimi i ngjarjeve...

“Mėsuesit (mendohet nė lamajt – vėr. e aut.) kanė mundur tė sodisin nė shpirtin e njeriut, tė ndikojnė nė shėndetin, tė ndihmojnė dhe tė shėrojnė”, ėshtė shėnuar nė njė dorėshkrim lamaist i cili flet pėr mundėsitė e priftėrinjve sakyanė.

Kanė njohur edhe shumė fshehtėsi tė tjera, kurse njė dorėshkrim tjetėr “Pėr fluturimin e shpirtit njerėzor”, i cili rrjedh nga shekulli trembėdhjetė, pikėrisht flet pėr projeksionet astrale si dhe pėr teknikat me tė cilat janė shėrbyer priftėrinjtė e lartė budistė nė rastin e udhėtimeve astrale.

Nuk ėshtė atėherė kurrfarė ēudie kur Lobsang Rampa, autor i shumė librave pėr misteret tibetane, njeriu i cili edhe vetė fėmijėrinė e kaloi si nxėnės lamaist nė Potal, tekstualisht shkruan:

- Nė Tibet udhėtimet astrale kanė qenė tė mundshme gati pėr secilin. Tė domosdoshme janė ushtrimet e caktuara, por nė fazat e para tė trajnimit shumė me rėndėsi ėshtė tė jesh vetėm, pa frikė se dikush ka pėr tė ju shqetėsuar.

Shėtitjet astrale praktikisht janė tė parrezikshme, por pėrmbajnė rrezik tė caktuar nga shokgjendjet dhe pengesat emocionale nėse trupi astral nė momentin e papėrshtatshėm e lėshon apo kthen nė trupin fizik...

Kėtė na e kanė konfirmuar edhe priftėrinjtė lamaistė nė manastirin Sakya me tė cilėt, gjatė kohės sė qėndrimit tonė nė Tibet, kemi biseduar gjatė. Kemi dėshiruar, nė tė vėrtetė, qė tė shėnojmė sė paku njė mėnyrė, gjegjėsisht teknikė tė restaurimit tė gjendjes sė tillė psikike nė tė cilėn zhvillohet projeksioni astral.

Nė botė, sidomos nė Perėndim, zbatimi i projeksionit astral kaherė nuk ėshtė privilegj i adhuruesve individualė tė shkathtėsive tė Lindjes apo i grupeve tė caktuara.

Ekzistojnė doracakė tė shumtė e manuale mėsimi, me ndihmėn e sė cilave lexuesit mund tė hyjnė nė tė fshehtat e teknikave tė arritjes sė pėrjetimeve jashtėtrupore.

Pėr kėtė kapitull ne mė sė shumti jemi shėrbyer me veprėn “Teoria dhe praktika e projeksioneve astrale” tė publicistit britanik Anthony Martin, i cili nė librin e tij ka sublimuar tė gjitha njohuritė e deritashme tė dobishme nga kjo fushė.

I njė dobie tejet tė madhe ka qenė edhe dorėshkrimi “Udhėrrėfyesi praktik gjer tek plani i dritės astrale”, i parapsikologut sarajevas Dragan Puaē Hapija, i cili me kėshillat dhe pėrvojat e tij praktike na ka ndihmuar qė sado-kudo tė hedhim njė vėshtrim nė hapėsirat e mistershme si dhe nė mundėsitė e psikės njerėzore.

Edhe Anthony Martin edhe Dragan Puaē, menjėherė nė fillim, tėrheqin vėrejtjen se projeksioni astral, si ndėr tė tjera edhe shumė aktivitete fizike, me vete bart rreziqe tė shumta. Ndarja e trupit astral e fizik mund tė jetė shumė me rrezik dhe ėshtė mirė pėr tė gjithė qė dėshirojnė tė eksperimentojnė nė kėtė plan qė shumė seriozisht t’i marrin vėrejtjet e atyre qė me kėtė veēse janė marrė para tyre.

Tė jesh i ndarė nga trupi fizik gjatė sėmundjes apo pas ndonjė fatkeqėsie tė rėndė rėndom nuk lė kurrfarė pasojash. Por, ndarja e sforcuar, artficialisht, ėshtė krejt tjetėr gjė.

Siē pohojnė disa hulumtues, ėshtė krejt e mundshme qė trupi astral tė dėmtohet gjatė kohės sė eksperimentimit. Dorėn nė zemėr, kjo ndodh tejet rrallė, por, ja, vlen tė tėrhiqet vėrejtja edhe pėr kėtė.

Pėr mė tej, sistemi nervor mund tė pėsojė dėmtime afatgjata edhe me kthimin e furishėm nė trupin fizik, i cili mund tė jetė i goditur me simptomat e mundimit, mahmurllėkut, e madje edhe tė paralizės. Rreziqet pėr natyrėn shpirtėrore, sakaq, janė shumė mė tė mėdha.

Ja, se ēfarė pėr kėtė thotė hulumtuesi britanik Benjamin Walker:

“Ne pėr kėtė nuk jemi krejt tė sigurt, por, nė rastet eksperimentale, ana e fshehtė, joaktive e psikės, e cila pasivisht prehet diku nė ndėrdije, mund tė aktivizohet e tė njėsohet me ngjarjet nga jeta e pėrditshme, duke krijuar nė njeriun ērregullim tė paparashikueshėm.

Nga ana tjetėr, mund tė supozohet edhe pėr pasoja shumė mė serioze. Trupi astral ėshtė intimisht i lidhur (kurrkush fatkeqėsisht nuk e di se me cilat e me ēfarė fijesh enigmatike) thellėsisht nė prapavijė, me veten tonė, e mundshme madje edhe me shpirtin (?!), ndaj provat e pamenduara e tė pakujdesshme me projeksionin jashtėtrupor do tė mund ta ērregullonin baraspeshėn delikate tė kėsaj lidhjeje, duke provokuar dezintegrim progresiv tė psikės!...”

Katalepsia ėshtė rreziku tjetėr, shumė real. Nė gjendje tė fikėti, kur vetėdija nga trupi fizik ėshtė bartur nė atė eterik, tė mundshme janė diagnozat e gabuara mjekėsore – e nė fund tė fundit edhe tė ju shpallin tė vdekur, edhe pse ju nuk jeni!

“Ata qė hyjnė nė botėn e pazakonshme tė astralit, e tė elementarit”, ka shkruar Anna Kringsford, “e qė mė parė tė mos jenė bindur se mund ta durojnė krejt kėtė, ia hapin dyert llahtarisė dhe ferrit!”

Pėrvoja e projeksionit astral

Ēfarė, pra, mund tė presė eksperimentuesi fillestar, i vetėdijshėm pėr kurthet dhe rreziqet e shumta, gjatė zotėrimit tė teknikave tė projeksioneve astrale?

Klasik, por gjithmonė tronditės ėshtė raporti i Sylvan Muldoonit i cili detajisht e ka pėrshkruar nė veprėn e vet “Projeksioni i trupit astral”. Qė nga rinia e tij mė e hershme Muldooni, kur ka dashur e nė secilin rrethanė, ka mundur ta provokojė projeksionin jashtėtrupor.

Ka qenė ēun i dobėt dhe i sėmurė, gjė qė ndoshta ka pasur lidhje tė drejtpėrdrejtė me mundėsitė e tij parapsikologjike.

Pėrvojėn e vet tė parė jashtėtrupore Muldooni e ka pėrjetuar kur i ka pasur vetėm dymbėdhjetė vjet. Natėn para se me tė ėmėn tė vizitonte kampin e Shoqatės sė spiritualistėve tė luginės sė Mississippit nė Clinton, shteti Iowa, djaloshi ka shkuar nė krevat rreth orės 22,30.

E ka ėndėrruar ėndrrėn e parė, e pastaj, nė ndonjė mėnyrė tė pasqarueshme, ėshtė bėrė i vetėdijshėm se dalngadalė po zgjohej, por – ēfarė shoku – as nuk ka mundur qė pėrsėri tė kthehej nė ėndėrr, e as qė plotėsisht tė zgjohej e tė kthjellej!

Ka qenė, siē mė vonė do tė rrėfejė, “nė njė gjendje tė pandihmesė, tė qetė, tė errėt e tė pandjenja”. Nė kėtė gjendje tė pazakonshme tė katalepsisė astrale apo tė zalisė Muldoni befasisht ka ndier sesi ka pezulluar. Nė po atė moment i tėrė trupi i tij ka zėnė qė mė fuqishėm tė vibrojė nė nivel tė lartė dhe ka ndier presion tė fuqishėm nė zonėn e zverkut.

Nė njė mėnyrė tė ēuditshme Muldoni e ka kuptuar se vėrtet ka pezulluar gjashtėdhjetė centimetra mbi krevat. Ka lėvizur pavullnetshėm, nga pozita horizontale nė atė vertikale, pastaj ėshtė kthyer dhe pėr tė parėn herė ka konstatuar se trupi i tij fizik akoma ndodhej nė pozicionin shtrirė dhe se prehej nė krevat.

Tashi ata kanė qenė dy trupa identikė, tė lidhur me fijen delikate, elastike, njėri fill i sė cilės ka qenė i lidhur pėr zonėn “medulla oblongata” (palca e zgjatur) tė trupit astral, kurse tjetri i fiksuar nė mes tė syve tė dublantit tė tij.

Ka qenė i aftė tė lėvizė, madje edhe tė depėrtojė pėrmes murit dhe nėpėr dyer tė mbyllura. Do tė mund tė thuhej se kjo deri diku edhe e ka zbavitur, por befas ka ndier sesi fija po mblidhej – e ka humbur kontrollin dhe befasisht pėrsėri ėshtė gjendur nė pozitėn horizontale mbi krevat:

“Duke u kthyer mbrapa, kam pėrjetuar procedurė tė kundėrt nga ajo qė kam provuar duke u ngritur nga krevati.

Dublanti im astral dalngadalė ėshtė lėshuar, duke vibruar pėrsėri me hov tė fuqishėm, pastaj befasisht ka rėnė, duke u njėsuar me dublikatin fizik. Nė ēastet e njėsimit, trupi im fizik ėshtė trandur, nėpėr muskujt e mi ka depėrtuar dhembja, mu si tė isha zbėrthyer nga koka gjer nė thembra. Fizikisht pėrsėri kam qenė i gjallė.

I mbushur frikė, por i gjallė. Vetėdija pėr tė gjitha detajet nėpėr tė cilat kam kaluar thjesht mė ka lemeritur. Megjithatė, nuk ka zgjatur shumė...”
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:07

Dėshira

Tė gjithė hulumtuesit dhe praktikuesit e botės mendojnė se pėr arritjen e vetėdijshme tė projeksionit astral faktori mė i rėndėsishėm ėshtė dėshira e zjarrtė qė tė lėshohet trupi fizik!

Pa vendim tė vetėdijshėm e tė fortė kurrgjė nuk ka pėr tė ndodhur. Kur njėherė dėshira e zjarrtė e pushton tėrė trupin, ajo rėndom rrėshqet nėn pragun e vetėdijes, duke u bėrė “trampulinė” pėr atė qė veē duhet tė pasojė.

Dhe, vėrtet dėshira e zjarrtė mund tė shėrbejė si karburant pėr procesin misterioz tė projeksionit astral. Muldoni, pėr shembull, e ka shfrytėzuar mundėsinė e dėshirės sė ndrydhur duke pirė ujė tė njelmėt para vetė shkuarjes pėr tė fjetur. Trupi i tij fizik nė kėtė mėnyrė ėshtė bėrė inert, por, shkaku i dėshirės tejet tė madhe pėr shuarjen e etjes, trupi i tij astral vetvetiu ėshtė liruar.

Njėherė kur tė arrihet projeksioni astral, dėshira qė pėrvoja tė pėrsėritet bėhet dukshėm mė reale e mė e fuqishme. Shėtitjet jashtėtrupore nė situata tė tilla janė shumė mė tė lehta dhe mė pak tė rrezikshme. Megjithatė, nė arritjen e projeksionit astral ekzistojnė tri stadiume shumė tė rėndėsishme.

Stadi i parė

Kjo ėshtė gjendje kur trupi astral ėshtė krejt pak i ndarė nga ai fizik dhe ekziston vetėdija e thellė se trupi fizik po fle. Ky ėshtė regjenerim i fuqisė mentale dhe i energjisė intelektuale.

Jo rrallė, kur trupi fizik ėshtė i rraskapitur, kurse gjumi menjėherė nuk na merr, mendja vazhdon tė grumbullojė fotografi e pamje nė tru, duke i reprizuar tė gjitha ato situata tė cilat trupin fizik e kanė rraskapitur.

Nė kėtė proces tė ndėrlikuar mental ndodh diēka e ēuditshme, bėheni tė pavetėdijshėm pėr lodhjen, indiferent ndaj gjithėēkahi qė ju rrethon, tė zgjuar ndėrsa fleni, me vetėdijen e cila gdhin mbi trupin. Dhe kjo fuqimisht ju shlodhė...

Stadi i dytė

Ky stad ėshtė, ndoshta, mė karakteristiku pėr pėrjetimet jashtėtrupore tė provokuara me vdekjen klinike. Kjo ėshtė gjendje kur dublanti astral gdhin pėrmbi trupin fizik duke mos u larguar sė tepėrmi.

“... Tė parėn herė jam zgjuar nė krevatin spitalor me dhembje tė forta nė kraharor. E kam shtypur sustėn nė skaj tė krevatit, se kam dashur t’i thėrras motrat; ato kanė nxituar rreth meje. E kam pasur jopėrshtatshėm tė qėndroja shtirė nė shpinė ndaj jam rrotulluar, por kur kėtė e kam bėrė, mė ėshtė ndalur frymėmarrja dhe zemra mė ka pushuar sė rrahuri. Nė atė moment i kam dėgjuar motrat sesi bėrtisnin.

Derisa ato zhurmonin, e kam ndier sesi dilja nga trupi dhe rrėshqisja nė mes tė dyshekut dhe rrethojės sė krevatit, nė tė vėrtetė, m’u ka dukur se kam kaluar nga rrethoja dhe ashtu kam zbritur nė dysheme.

Atėherė kam filluar ngadalė tė ngrihesha. Kam parė sesi vinin ende motra nė dhomė – kanė qenė sė paku dymbėdhjetė. Pikėrisht ka qenė vizita mjekėsore, ndaj e kanė ftuar mjekun tim.

E kam parė sesi hyri dhe kam menduar: ēfarė bėn ai kėtu? Kam rrymuar kah vendi ku ka qenė e pėrforcuar drita – e kam parė qartė nga profili - dhe jam ndalur. Kam pezulluar nėn tavan dhe kam shikuar poshtė. Jam ndier pothuajse si copėz letre sė cilės dikush i ka fryrė kah tavani.

Prej aty kam soditur sesi provonin tė mė ringjallnin. Trupi im qėndronte shtrirė nė krevatin, qė shihej mirė, dhe tė gjithė qėndronin rreth tij. Njėra motėr ka thėnė: “O Zot, ky e pati!” kurse tjetra ėshtė gėrmucur dhe mė ka dhėnė frymė artificiale pėrmes teknikės gojė mė gojė.

E shihja zverkun e saj gjersa vepronte. Kurrė nuk kam pėr ta harruar flokun e saj, ishte shkurt e nėnqethur. Atėherė kam parė sesi e sillnin njė aparat dhe m’i kanė vėnė nė gjoks dorėzat e tij elektrike. Kur e kanė bėrė kėtė, kam parė sesi trupi ka kėrcyer nga krevati dhe kam dėgjuar sesi nė tė kėrcisnin eshtrat.

Kjo nė mua ka ndikuar tepėr pakėndshėm.

Duke shikuar sesi ma shtypnin gjoksin dhe sesi m’i fėrkonin duart e kėmbėt, kam menduar: pėrse po mundohen aq shumė, kur unė jam kaq mirė?!...”

Kjo dėshmi tronditėse, tė cilėn nė librin e tij e ka shėnuar hulumtuesi amerikan, Raymond Moodi, ėshtė tipike pėr stadin e dytė tė projeksionit astral.

Stadi i tretė




Kjo ėshtė gjendje nė tė cilėn trupi astral bėn shėtitje nė viset mė tė largėta. Ėshtė karakteristike dėshmia e John Hopkinsit nga Caramarthena:
“Njė mbrėmje nė pranverėn e hershme, pasi kam rėnė e kam qenė me shėndet shumė tė mirė, i kam parė qartė nėnėn e pėrlotur dhe motrėn e vogėl.

Kam qenė nė Karamarthenė, kurse ato tetėdhjetė mila mė larg, nė Monmouthshire. E kam kuptuar se janė tė pikėlluara dhe nė vend e kam pasur tė qartė se nė familje mė kishte ndodhur diēka tragjike. Tė nesėrmen heret nga babai nė Monmouthshire kam marrė letėr me lajmin se atė ditė kishin mėsuar pėr vdekjen e nipit tim!”

Projeksionet astrale nė largėsi tė mėdha mė sė shpeshti janė tė sforcuara e tė motivuara me dėshirėn tepėr tė madhe pėr t’u ndodhur nė vendin e caktuar, apo pėr t’u ndodhur me persona tjerė tė caktuar. Faktori – dėshirė kėtu ėshtė i shprehur edhe shumė madje. Ai bėhet burim energjie i llojit tė vet i cili e dėrgon trupin astral deri tek qėllimi i tij.

Imagjinata kreative

Mund tė thuhet lirisht se pa imagjinatė kreative nuk ka shėtitje astrale. Kjo ėshtė e rėndėsishme sa edhe vetė dėshira qė tė mbėrrihet gjendja e ndarjes sė trupit astral nga ai fizik, kurse shumica e marrin si njė lloj autohipnoze.

Pamjet tė cilat mund t’i pėrdorni qė tė mund tė provokoni projeksionin jashtėtrupor mund tė jenė tė ndryshme: arratisja nga njė mjedis nė tjetrin, shpėtimi nga rreziku potencial...

Paramendojeni, ta zėmė, sesi nė ndonjėfarė mėnyre keni hedhur spirancėn nė fund tė detit dhe sesi me dėshpėrim luftoni pėr tė dalė nė sipėrfaqe.

Apo, se ndodheni nė shkretėtirė, jeni tė rrethuar me mur tė lartė, kurse nga ana tjetėr e atij muri ofrohet begatia qė ju ju tėrhjek... ju tėrhjek... dhe ju duhet, gjithsesi, pėrmbi mur...

Koncentrimi dhe pėrsėritja janė faktorė me rėndėsi madhore pėr arritjen e projeksionit astral.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:09

Ushtrimet hyrėse pėr ēlirimin e dublantit

Si thekson Anthony Martini, koha mė adekuate pėr tė provuar projeksionin ėshtė nė ēastet kur trupi fizik ėshtė i lodhur, por edhe i aftė pėr relaksim tė shpejtė. Mendja duhet qė relativisht tė jetė e zgjuar, kurse dėshira pėr arritjen e projeksionit astral mjaft e fortė.

Koha mė e qėlluar ashtė pas mesit tė natės, kur organizmi pėrgjithėsisht fundoset nė pushim.

Bini nė dysheme. Kjo ėshtė mė mirė sesa tė bini nė krevat. Shtrihuni dhe relaksohuni. Provoni t’i dėboni tė gjitha mendimet tė cilat nuk kanė lidhje me dėshirėn tuaj pėr ta arritur ēlirimin e dublantit astral. Nė dhomė duhet tė mbizotėroj qetėsia e butė, kurse gjysmerrėsira ėshtė veēanėrisht e rėndėsishme pėr pėrjetimin e projeksionit.

Harrojini tė gjitha shqetėsimet dhe brengat qė ju kanė pėrcjellė atė ditė. Muskujt tuaj dhe mendja juaj duhet tė jenė tė relaksuar, pasi qė ēdo shqetėsim, madje edhe ai mė i vogli, mund tė ndikojė negativisht nė rrjedhėn e eksperimentit.

Dhe, edhe pse dėshira, siē kemi thėnė, ėshtė e njė rėndėsie tė madhe, nė rastin e mossukseseve tė para mos lejoni qė kjo tė ju persekutojė dhe tė ju bėhet opsesion. Pėrfundimisht, krejt kėtė duhet kuptuar si njė lojė tė vogėl, interesante, e cila mund tė ketė apo tė mos ketė sukses.

Pėrndryshe, kur veēse flasim pėr d ė s h i r ė n , ka ndodhur nė rastet e jashtėzakonshme kur ajo e mobilizon tėrė energjinė mentale pėr t’i shkaktuar tė ashtuquajturat paraqitje. Rasti mė i njohur ėshtė i lidhur pėr shkrimtarin e famshėm suedez tė teatrit, August Strinberg, dhe ėshtė pėrshkruar hollėsisht nė shumė vepra kushtuar projeksionit astral.

Drejtpėrdrejt pas ndarjes me gruan e tij tė dytė, nė gjendje ērregullimi mental intensiv, Strinbergu mė 1895, ka udhėtuar pėr Pariz qė sa mė lehtė ta “mbijetonte” shpartallimin sentimental.

Kjo, siē do tė shihet, nuk ka qenė edhe gjithaq e lehtė. Njė natė ka ndier gjakimin e papėrmbajtur qė edhe njėherė tė ishte nė rrethin e familjes sė vet, dhe, shih ēudinė: befasisht e ka parė veten nė shtėpinė e tij tė dashur! Ėshtė ulur nė kolltukun e tij tė adhuruar gjersa vjehrra e tij qetėsisht ka muzikuar nė piano.

Disa ditė mė vonė ka marrė letėr nga e vjehrra ku pyeste pėr shėndetin e tij, pasi qė: “Para disa netėsh, gjersa i kam rėnė pianos, e kam parė hijen tėnde sesi pushonte e hedhur nė kolltukun tėnd tė preferuar”!

Vizuelizimi

Hulumtuesit e projeksionit astral mendojnė se vizuelizimi ėshtė ēelėsi i dytė i rėndėsishėm pėr krijimin e gjendjes nė tė cilėn me sukses pėrjetohet shėtitja jashtėtrupore. Ėshtė e njohur se vizuelizimi ėshtė zemra e tė gjitha ushtrimeve okulte dhe ai paraqet portėn kryesore pėr nė hapėsirat e brendshme tė njeriut.

Tė imagjinuarit kreativ, i cili e krijon vizuelizimin, paraqet stimulim tė pėrsosur pėr ndarjen e trupit astral. Kjo ėshtė gjendje nė tė cilėn poetėt i shkruajnė vjershat e tyre mė tė bukura, piktorėt i pikturojnė pikturat e tyre mė impresionuese, kompozitorėt komponojnė muzikėn e pavdekshme...

Nė kohėn e sotme tė jetės dinamike nė tė cilėn me ndihmėn e kompjuterėve edhe vetė bėhemi pjesė e tyre, tė imagjinuarit kreativ ėshtė dhuratė e rrallė natyrore. Pėr kėtė arsye Antony Martin i propozon kėto ushtrime.

Merreni njė libėr dhe shikoni me kujdes nė kopertinat e tij. Pastaj, mbyllini sytė dhe provoni qė nė ndėrdije tė krijoni pėrfytyrimin e kopertinės, tė saktė nė ēdo detaj.

Keni pėr tė zbuluar se para vetes keni detyrė mjaft tė rėndė, por nėse do tė jeni kėmbėngulės dhe do t’i vazhdoni ushtrimet, keni pėr tė ardhur gjer tek pėrfundimi se fotografia mentale gjithnjė e mė tepėr e fiton qartėsinė dhe saktėsinė.

Nė fund, do tė ju shkoj pėr dore qė ta shihni saktėsisht me tė gjitha detajet, gati si tė ndodhej para syve tuaj tė hapur. Kjo ėshtė shenjė se e keni zotėruar vizuelizimin, dhe ushtrimet pėr arritjen e projeksioneve astrale mund tė fillojnė.

Mundėsia e vizuelizimit do tė ju ndihmojė qė “ta lironi” trupin astral, derisa tė shtrirė nė dysheme e stimuloni ndarjen e tij nga trupi fizik. Njėkohėsisht vėshtroni se ēfarė po ndodh gjer nė detajin mė tė fundit, duke pėrfshirė kėtu edhe ndryshimet nė rrethin tuaj.

Derisa e bėni kėtė, largojeni ndjenjėn e krevatit apo tė dyshemesė nėn shpinėn tuaj; largoni ēdo mendim nga vetėdija juaj se jeni tė lidhur me trupin fizik!

Koncentrohuni, pra, intensivisht nė trupin tuaj astral gjithnjė derisa ai butėsisht tė mos fillojė tė lirohet nga porti fizik e tė ngrihet nė ajėr.

Anthony Martin mendon se kėtė ushtrim mund ta pėrsėrisni sa herė tė doni, e qė kurrgjė tė mos ndodhė.

Kjo ėshtė shenjė se fuqishėm jeni tė mbyllur nė trupin fizik dhe se duhet intensifikuar ushtrimet e vizuelizimit. Tek disa njerėz trupi astral ėshtė fort i lidhur pėr trupin fizik dhe nevojitet vizuelizim mė i madh qė ai tė fillojė tė lirohet. Insistimi, megjithatė, gjithmonė paguhet...

Bartja e vetėdijes

Derisa e vizuelizoni trupin astral sesi fluturon mbi atė fizik, duhet tė gjakoni qė vetėdijen tuaj ta bartni nė trupin astral, por ashtu gjallėrisht sa tė mund ta shihni trupin tuaj fizik sesi qėndron shtrirė nė dysheme, duke vėrejtur ēdo detaj tė tij.

“Jini tė kėnaqur me suksese tė vogla e me hapa tė vegjėl”, kėshillon Martin. “Ēdo hap gjer tek projeksioni astral ėshtė i rėndė dhe kėrkon angazhim tė madh mental.

Paramendojeni trupin tuaj astral sesi po lėviz, po sillet, po rrotullohet; barteni tėrė energjinė tuaj nė tė, duke e lėnė trupin fizik guacė tė pajetė – ēfarė ai nė tė vėrtetė edhe ėshtė.”

Tė gjitha ushtrimet e deritanishme bėhen me sytė mbyllur, kurse hapi tjetėr kėrkon vizuelizim me sytė hapur. Ky ėshtė vėrtetė dukshėm mė i rėndė, por kur tė pėrvetėsohet njėherė teknika e tillė, arritja e projeksionit astral ėshtė shumė mė e thjeshtė dhe mė e lehtė.

Pra, shtrihuni nė dysheme me sytė hapur dhe filloni ta lironi trupin astral duke vizuelizuar ndarjen graduale tė tij nga dublanti i vet fizik.
Fillojani nga shputat.

Paramendojeni dublikatin tuaj tė tejdukshėm, tė ndritshėm sesi po lirohet nga trupi fizik. Krijohen sė pari shputat, pastaj kėmbėt, duart, trupi, koka... Vetėdija bartet nė duplikatin astral dhe pėrnjėherėsh e shihni trupin tuaj fizik nėn ju dhe i vėreni tėra detajet nė tė!

Shumė autorė e hulumtues, siē ėshtė, ta zėmė, Crookall, autor i manualit tė llojit tė vet “Teknikat e projeksionit astral”, mendojnė se rrjedha e lirimit tė trupit astral ėshtė spirale.

Pikėrisht shkaku i kėsaj ai edhe i kėshillon fillestarėt qė tė fillojnė tė vizuelizojnė njė kėso rrjedhe, sepse “nėse dikush p a r a m e n d o n sesi trupi po lirohet nė mėnyrė spirale, ai pėrfundimisht edhe ka pėr ta lėnė gėzhojėn fizike”.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:12

Koncentrimi dhe mantrat

Metodat tjera tė cilat mund tė provohen, duke i zbatuar ushtrimet e pėrmendura kėtu tė vizuelizimit, pėrfshijnė vėshtrimin e fiksuar, gjegjėsisht tė shikuarit vetėm nė njė objekt tė vėnė nė largėsi tė caktuar.

Kjo mund ta sjell shumė shpejt ndarjen, duke qenė se sytė, pas njė kohe tė caktuar, e humbasin forcėn e tyre tė tė fiksuarit qartė, kėshtu qė uni i ndėrdijshėm niset nė aksion...

Qiriu i vendosur nė njėrin kėnd tė dhomės mė nė largėsi paraqet objekt ideal fokusimi. Kur ta ndieni se vetėdija juaj veēse ėshtė lodhur, filloni ta vizuelizoni trupin tuaj astral sesi po e lė atė fizik e sesi ngadalė po i ofrohet objektit nė tė cilin po shikoni, pra, qiriut!

Metodė tjetėr, e pranuar nga shumė praktikantė, na udhėzon pėr pėrdorimin e diskut tė ngjyrosur tė vendosur nė mes tė vetullave, nė tė cilin vėshtroni gjithnjė derisa nuk fundoseni nė gjendjen e pėrshtatshme pėr projeksionin jashtėtrupor.

Tekniakt e lashta, ndėrkaq, na e kėshillojnė thėnien kolektivisht tė mantrave apo tė shprehjeve magjike. Tė thėnėt monoton dhe njėritmik i mantrave nė interval mė tė gjatė kohor e sjell vetėdijen tonė nė gjendje transi nė tė cilin trupi astral me lehtėsi ndahet nga ai fizik. Kėtė teknikė qė nga fėmijėria e tij e ka zbatuar lordi Tennyson pėr tė arritur projeksionin astral.

“Nė atė gjendje kam ardhur duke pėrsėritur qetėsisht emrin tim personal. E kam pėrsėritur gjithnjė derisa nė njė ēast individualiteti im tė mos ketė kėrcyer nga trupi fizik e tė mos ketė filluar tė pezullojė...”

Nė manastiret budiste dhe lamaiste tė Azisė thuhen mantrat, por shpesh edhe fjalėt e shenjta: “Om mane padme om, om mane padme om...”

Tespihet dhe rruzaret, tė cilat nė ritėm tė caktuar zgjidhen me gishtėrinj derisa thuhen (apo kėndohen) vargjet mistike, ėshtė edhe njė mėnyrė-shtesė e bartjes sė planit astral dhe shpesh zbatohet me ushtrime specifike tė frymimit, tė cilat kanė pėr qėllim qė ta rrisin sasinė e dioksid karbonit nė gjak!*

Teknika e hapjes sė portės

Teknika qė mban kėtė emėr tė pazakonshėm veē ėshtė e njohur kaherė dhe e preferuar nė meset qė e kultivojnė okulten, sakaq veēanėrisht me zemėr na e rekomandon Aleister Crowley. Personi qė projekton trupin astral nė murin e zbrazėt duhet t’i paramendojė dyert e mbyllura.

Nė dyer ndodhet ndonjė shkrim i cili mė parė ka qenė objekt i meditimit tė durimshėm. Pastaj ėshtė e nevojshme tė vizuelizohen dyert tė cilat ngadalė hapen, e pastaj provoni qė vetveten ta shihni sesi po kaloni nėpėr to.

Nėse jeni kėmbėngulės dhe nėse do tė keni pakėz fat tė kaluarit ka pėr tė ndodhur dhe ju keni pėr t’u ndodhur nė anėn tjetėr tė dyerve joekzistuese.

Kenneth Grant, i cili me anė tė kėsaj teknike e ka pėrjetuar ndarjen e parė astrale tė veten, ka rrėfyer pastaj sesi befas e ka ndeshur vetveten “tė privuar nga trupi i vet fizik” e sesi lėvizjet e tij i ka pėrcjellė “ndjenja e lehtėsisė ekstreme dhe e lirisė”.

“Ka qenė ajo diē si tė ndodheshe nė gjendjen e papeshė nė tė cilėn fluturoja me ndihmėn e vetėdijes, e jo tė forcės fizike...”

Stimulimet-shtesė


“Ėshtė zbuluar”, thekson Anthony Martin, “se pamjet e caktuara tė cilat i imagjinojnė ata tė cilėt dėshirojnė tė pėrjetojnė projeksionin e vetėdijshėm astral e lehtėsojnė tėrė procesin.

Dorėn nė zemėr, disa pamje janė mė tė zbatueshme nga disa persona, kurse disa nga personat tjerė. Unė do tė jua sugjeroj vetėm ato qė nė praktikė janė treguar tė suksesshme.

Provoni, ta zėmė, valėzimin e ujit, apo farfuritjen e dritės. Koncentrohuni gjer nė atė masė saqė pamja tė marrė pėrmasat e realitetit. Apo: paramendojeni veten si pikė nė hapėsirė e cila lirisht pezullon; apo si pjesė tė resė, mundet edhe si shtjellė avulli e cila ngadalė ngrihet, ngrihet...”

Martini mendon se edhe lėvizja, sidomos rrotullimi nė hapėsirėn e zbrazėt, ka efekte tė qėndrueshme me rastin e kėrkimit tė projeksioneve jashtėtrupore.

Nėse pėrcaktoheni pėr kėtė, atėherė paramendojeni fruljetėn (fuzėn) sesi rrotullohet. Pėrcilleni rrotullimin e saj dhe spontanisht identifikohuni me tė. Pastaj mendoni sesi po e lėshoni trupin dhe po silleni, silleni... gjithnjė e mė ngadalė, e pastaj sesi po ngriheni e po e shikoni rrethinėn prej sė larti.

Duke iu falėnderuar lojės nė rreth, dervishėt bijnė nė trans. Silluni edhe ju, kėshillon Martini, gjithnjė derisa trupi juaj astral nuk ngrihet nga gualli fizik (gėzhoja fizike).

Dėshira po ashtu mund tė jetė stimulim-shtesė nė eksperimentet e kėtij lloji. Muldooni i dallon dėshirat aktive dhe pasive. Thotė:
“Ndoshta do tė mendoni: hej, paj ky po dėshiron tė na bindė se projeksionin astral mund ta pėrjetojmė thjesht, sipas dėshirės, kur ta dėshirojmė kėtė!

Nė njėfarė dore kjo ėshtė e saktė, pasi qė forca e imagjinatės ia hap dyert trupit astral!... Kurse dėshira nė krejt kėtė ėshtė ajo qė e bėn tė mundur fillimin themelor.”

Fotografia e tunelit tė cilit i ofroheni e nė tė cilin hyni lehtas ndoshta ėshtė mjeti mė i thjeshtė e mė efektiv stimulues i imagjinatės sė vullnetshme.

Nuk ėshtė prandaj kurrfarė ēudie qė nė dėshmitė tronditėse pėr ndjenjat e veta pacientėt tė cilėt nėn anestetikė kanė pėrjetuar shėtitje jashtėtrupore tė flasin sesi iu ėshtė dukur se po kalojnė nėpėr tunel tė gjatė, tė errėt, nė fundin e tė cilit ka vezulluar rrezja e dritės.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:15

Frymimi dhe “numėrimi i hapave”

Kontrolli i frymimit, siē ėshtė thėnė mė herėt, e mundėson hyrjen nė gjendje transi dhe e nxit lirimin e trupit astral. Mbajtja e thjeshtė e frymės ka pėr tė prodhuar efektin e lirimit butėsisht tė dublikatit astral.
Ja se ē’thotė pėr kėtė Swedenborg:

“Mbajtja apo zmbrapsja e frymės paraqet ekuivalentin e interferencės me shpirtin, duke ia dhėnė trupit.”

T’i pėrkujtojmė pėrvojat e Lindjes – niveli i ulėt i jogės dhe meditimit u japin theks tė veēantė pikėrisht efekteve psikike tė kontrollit tė frymimit.
“Shinto-magjistarėt” japonezė e kanė pėrsosur metodėn e udhėtimeve jashtėtrupore tė njohur si “numėrimi i hapave”.

Njė variant i kėsaj teknike ėshtė shumė i pėrshtatshėm pėr fillestarėt. Bazohet nė vizuelizimin preciz tė udhėtimit tė caktuar, rėndom vizita tek personi i dashur. “Shinto-magjistarėt” kanė vendosur qė udhėtimi tė kryhet me anė tė numrit tė caktuar tė hapave, sakaq largėsia nuk ėshtė absolutisht e rėndėsishme.

Duke parafytyruar sesi po e lė shtėpinė e vet, magjistari e pėrcjell vetveten sesi i numėron hapat e vetėbėrė (qė vetes ia jep pėr detyrė) e sesi arrin gjer tek dyert e shtėpisė sė caktuar. Ai pastaj duhet tė trokasė nė dyer e tė hyjė nė shtėpi.

Kur ta dorėzojė mesazhin duhet tė bėjė numėr tė njėjtė hapash pėr t’u kthyer nė shtėpinė e tij.

Pėr kėtė teknikė ėshtė i nevojshėm koncentrimi i pėrsosur si dhe vizuelizimi tejet preciz e i gjallė.

Natyrisht, pėr fillestarėt duhet ndryshuar diēka kjo “skemė”. Para sė gjithash duhet zvogėluar rruga, ta zėmė, nė hapėsirėn nė mes tė dy dhomave nė banesėn tuaj. Pastaj, njiheni atė rrugė, tė gjitha detajet nė tė, dhe provoni t’i shtypni nė memorien tuaj.

Shtrihuni, koncentrohuni dhe nisuni. E keni pėrcaktuar numrin e hapave dhe ju pikėrisht sipas tyre edhe shkoni. Rrugės, regjistrojini detajet qė janė nė rrugėn tuaj. Kėshtu arrini deri tek qėllimi...

Nėse nuk shkon, Anthony Martin rekomandon qė shtegun ta vizatoni nė njė copė letre dhe ta pėrmbushni me tė gjitha karakteristikat. Pastaj maksimalisht tė pėrpiqeni qė nė mendime vetveten ta familjarizoni me shtegun qė duhet astralisht ta kaloni.

Nėse as kjo nuk shkon, mos e humbni vullnetin. Gjatė rrugės suaj pėrcaktojini pikėsynimet, vendin ku duhet shkuar. Njė pikėsynim mund tė jetė ndėrprerėsi elektrik, i dyti radiatori, i treti ndonjė fotogarfi nė mur, i katėrti ndonjė vazo...

Para ēdo pikėsynimi ndaluni dhe nė tė vėshtroni pesė-gjashtė minuta qė t’i mbani mend tė gjitha detajet. Ditėn tjetėr pėrsėri ndaluni para pikėsynimit dhe kėtė herė pandėrprerė shikojeni dhjetė minuta.

Kėtė ushtrim pėrsėriteni aq herė sa keni nevojė qė pikėsynimin e parė ta regjistroni nė memorie. Pastaj, pėrkushtojuni tė dytit, tė tretit, tė katėrtit...

Kur tė jeni krejt tė sigurt se me themel i keni regjistruar tė gjitha detajet nė rrugė, shtrihuni nė krevat dhe lirohuni. Dhe derisa trupi fundoset nė internitetin e butė, vizuelizojeni veten sesi ngriheni nga krevati nė trupin tuaj astral.

Nė fillim ju keni pėr tė vėshtruar trajtėn e paramenduar tė trupit tuaj astral nga kėndi i trupit fizik, por nėse me kujdes jeni pėrgatitur dhe jeni adaptuar nė vizuelizimin e gjallė, gjendjen e vetėdijes duale duhet ta marrė, i pėrcjellė me bartjen e lehtė tė vetė vetėdijes, trupi astral.
Nė tė kaluarėn me projeksion tė vetėdijshėm astral janė marrė shumė hulumtues dhe dijetarė.

Natyrisht, tė gjithė nuk kanė arritur rezultate tė njėjta spektakulare. Ka pasur madje edhe asosh qė gjatė gjithė hulumtimit tė tyre pėrjetėsisht kanė mbetur nė fillimin e vet, por, sigurisht, ka pasur edhe tė atillė qė lėmin e projeksioneve astrale e kanė begatuar me pėrvojat e veta personale, jashtėzakonisht interesante. Ne do tė flasim mbi pėrvojat e tyre...

Oliver Fox: kontrolli i ėndrrės

Pėrvoja e Oliver Foxit, e pėrshkruar detajisht nė “Parakalimet okulte” mė 1920, bėn pjesė nė mė tė lexuarat nė tėrė literaturėn pėrkushtuar pėrjetimeve jashtėtrupore. Artikujt nė tė cilėt Fox hollėsisht i pėrshkruan projeksionet e veta astrale –pėrmbajnė njė numėr mjaft tė madh detajesh interesante.

Nė fillim tė tregimit tė tij Foxi pėrvojave tė veta tė pazakonshme iu jep kėto sqarime:

1. Kanė qenė kėto ėndrra pėrplot jetė!
2. Apo kanė qenė kėto pėrjetime reale tė projeksionit astral!

Foxi pėr dallim nga shumė hulumtues tė tjerė nuk ka provuar tė argumentojė teorinė e trupit astral. Ai, thjesht, vetėm i ka ofruar pėrvojat e veta, duke e lėnė lexuesin qė vetė t’i kėrkojė sqarimet e t’i sjell gjykimet.

Karakteristika themelore e pėrjetimeve jashtėtrupore tė Foxit ėshtė se ato kanė buruar nga tė kontrolluarit e ėndrrės. Teknika e tij, tashmė e njohur nė botė, ėshtė bazuar nė t ė p a r ė t e d i s a k e q k u p t i m e v e a p o tė a n a k r o n i z m a v e n ė ė n d ė rr .

Me fjalė tė tjera, pėr kėtė teknikė e domosdoshme ėshtė v e t ė d i j a qė tė ėndėrrohet.
Ja, ēelėsi i Foxit pėr ėndrrėn:

“Gjatė kohės kur kam qenė student nė kolegjin teknik, njė ėndėrr e pazakonshme mė ka frymėzuar t’i filloj hulumtimet e mia. Kam ėndėrruar se po rrija jashtė shtėpisė sime.

Duke shikuar poshtė, kam zbuluar se rrasat e gurta nė mėnyrė enigmatike e kanė ndėrruar pozitėn e tyre – ana e gjatė tashi ka qenė paralele me skajoret nė vend se tė ishin nė kėndin e drejtė – siē ishin nė realitet! Si ka ndodhur kjo? – kam pyetur veten. E atėherė m’u ka pėrkujtuar – paj, unė po ėndėrruakam!

Njėkohėsisht, forca e jetės tė cilėn e kam pėrjetuar kurrė nuk ka qenė mė impresive. Kurrė deti e qielli nuk kanė shfryrė bukuri ashtu madhėshtore; kurrė shtėpitė e rrugėt nuk kanė qenė mė harmonike; kurrė fushat nuk kanė qenė aq tė pastra e tė ndritshme...

Kurrė, pėrfundimisht, nuk jam ndier ashtu ēuditėrisht bukur, me tru tė kthjellėt dhe i fuqishėm si hyjni. Ndjenja, sakaq, nuk ka zgjatur shumė dhe kontrolli im mental e ka humbur fuqinė e ėshtė harmonizuar me trupin e lodhur. Atėherė mė ka rėnė nė mend njė ide e shkėlqyeshme – kam vendosur qė tė provoja “t’i kthehesha ėndrrės sime tė shkėlqyeshme dhe sa mė gjatė ta vijoja!...”

Prapa kėsaj dėshire ka qėndruar detyra mjaft e rėndė dhe e ndėrlikuar. Netėve ka tentuar qė ta kontrollojė ėndrrėn dhe qė sė paku pak ta vijojė, por kur kjo ka zėnė t’i shkojė pėr dore, ėndrra ėshtė shndėrruar nė vetėdije tė zgjuar duke liruar trupin astral dhe Foxi ka qenė i aftė tė kalojė nėpėr muret, nė dukje, tė forta dhe “ta modelojė materien sipas vullnetit tė tij”.

Pas eksperimentimeve afatgjata ka zbuluar se tentimi pėr ta zgjatur ėndrrėn po i shkaktonte dhembje tė pakėndshme nė zonėn e gjėndrės sė epifizės dhe kjo i ka shėrbyer si signal se po kthehej nė trupin fizik.

Foxi, po ashtu, e ka zbuluar se nė sekondat e fundit tė ėndrrės sė zgjatur e tė kontrolluar po pėrjetonte – vetėdije tė dyfishtė.

Me fjalė tė tjera, ai nė ato momente tė pazakonshme ka mundur ta ndiente vetveten sesi merrte pjesė nė ėndrrėn e vet, por, njėkohėsisht, ka qenė i vetėdijshėm se po qėndronte nė krevatin e vet e se madje edhe po e shihte – dhomėn e fjetjes!

Oliver Fox, nuk ka dilemė, ka qenė tip i hulumtuesit tė vėrtetė. Dhembjet nė zoėn e gjėndrės sė epifizės kanė qenė shenjė e padyshimtė se eksperimentin duhet ndėrprerė.

Por, Foxin gjithnjė e mė shumė e ka munduar ēėshtja - ēfarė do tė ndodhte po qe se nuk do t’i dėgjonte signalet e trupit tė tij e nėse eksperimentin do ta vazhdonte...!

Njė natė ka vendosur qė tė shkonte gjer nė fund: pas signalit me dhembje ka dėgjuar diēka si “klik” nė zonėn e trurit dhe nė ēast ėshtė ndier “i mbyllur” dhe i ndarė nga trupi i vet fizik!

Duke e humbur ndjenjėn e vetėdijes sė dyfishtė, i ėshtė dukur kinse ka pezulluar nė njė dimension tė ri, nė tė cilin koha dhe hapėsira nuk kanė paraqitur pothuajse kurrgjė. Foxi ėshtė gjendur nė – projeksionin astral!

Pėrvoja jashtėtrupore, sakaq, nuk ka zgjatur shumė. Ndjenja e vetmisė dhe e panikut e kanė pėrcjellė, dhe Foxi pas “klikut” karakteristik pėrsėri ėshtė ndodhur nė trupin e vet fizik, por nė njė gjendje plotėsisht tė shtaguar. Kontrollin mbi organizmin fizik e ka vėnė me njė angazhim tejet tė rėndė:

“Kam kėrcyer nga krevati i tejlumtur se shpėtova nga shtangimi i mundimshėm, por menjėherė kam dėshtuar. Pas kėsaj dy-tri ditė jam ndier i sėmurė!”

Bazuar nė pėrvojėn personale Oliver Fox ka krijuar listėn e pasojave tė mundshme:

1. Dobėsimi i zemrės apo ēmenduria
2. Varrimi i parakohshėm (nėse kohė mė tė gjatė mbeteni nė
katalepsi)
3. Xhindosja
4. Prerja e fijes astrale
5. Dėmtimi i tė ashtuquajturit “transportuesi fizik”.

Pėrvoja e Foxit tėrheq vėrejtjen se pas kthimit trupi fizik mbetet nė gjendjen e pakėndshme gjysmė tė shtangur. Edhe pse sytė janė tė mbyllur, rrethina nė njėfarė mėnyre shihet qartė, e, ndėr tė tjera, edhe atmosfera – Foxi e pėrshkruan nga pėrvoja e vet sikur ekzistojnė thėrrmiat e pluhurit tė ndriēuara me diell.

Nė pragun e pashmėrisė Foxi ka regjistruar pamje tė pazakonshme – diēka si grumbullim i veve tė bretkosės, ngjyrė tė kaltėr nė tė hirtė, e ajo qė ėshtė mė e ēuditshmja – i ėshtė dukur se po dridhėronin!

Ēfarė do tė ndodhte tjetėr sikur Foxi ta vazhdonte pėrjetimin jashtėtrupor, ėshtė vėshtirė tė thuhet. Frika, apo parehatia nga pasiguria dhe e panjohura, gjithmonė ka krijuar pėrshtypjen se diēka po e tėrhiqte prapa, qė tė mos shkonte mė tej, qė ta ndėrprente eksperimentin.

E megjithatė, dėshira e tij ka qenė qė ta sforconte UN-in e vet jotrupor pėrmes portalit tė gjėndres sė epifizės, ashtu qė ajo “klik” tė mbetej prapa tij.

“Kjo mė ka shkuar pėr dore nė gjendje transi: UN-i im jotrupor ka nxituar kah pika e menduar nė gjėndren e epifizės dhe ėshtė nisur kah dyert e paramenduara... Forca ka qenė e tillė saqė sė frikti jam gjendur jashtė trupit.

Nė eksperimentet e mėvonshme, nė rastet kur forca ime nuk ka qenė mjaft shkatėrruese qė tė shpėrthej, kam mbetur nė trupin fizik gjersa drita astrale shkallė-shkallė ėshtė zvogėluar dhe plotėsisht ėshtė fikur.

Sipas rregullit, rėndom kanė qenė tė nevojshme dy-tri tentime pėr tė prodhuar mundėsi mjaft tė fortė tė vetėdijshme qė tė shpėrtheja dhe tė tėrhiqesha jashtė trupit fizik!...”
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:18

Pėrvoja e William Gerhardiesė

Nė vitin 1934 , William Gerhardie e ka botuar rrėfimin personal nė tregimin i cili mė tepėr i ngjante novelės tronditėse.

E ka quajtur “Ringjallja”, e nė tė detajisht e ka pėrshkruar aftėsinė qė nė kohėn e ėndrrės tė lirohej nga trupi i vet fizik edhe pse vetėdija – e fjetur dhe e zgjuar – i ka funksionuar nė njė mėnyrė tė ēuditshme, por harmonike.

Sapo Gerhardie e ka mėsuar se po ėndėrron, ai ėshtė “zgjuar” – e ka zgjatur dorėn e tij pėr ta shuar dritėn mbi krevat, por do tė rrokte hapėsirėn e zbrazėt, qė ka qenė shenjė se po funksiononte jashtė trupit tė vet fizik:

“Prapa shpinės sime si tė ketė ndriēuar reflektori. Rrezja e gjatė, vezulluese e dritės – ka ngjarė nė tufė tė ndritshme tė cilin nė sallėn e errėsuar tė kinemasė e prodhon projektori i aktivizuar – qartė e ka ndriēuar fytyrėn time fizike nė jastėk dhe ėshtė fokusuar nė mes tė vetullave tė mia. E kam parė veten me gojėn butėsisht tė hapur sesi frymoja qetėsisht...”

Gerhardie na njofton se nė trupin e tij astral ka qenė i pafuqishėm qė ta lėvizė rezėn nė derė, por pėr kėtė pa mundim ka mundur tė kalojė nėpėr material tė fortė. Nė njė moment ėshtė ndodhur pėrballė pasqyrės sė madhe nė banjė dhe, pėr befasinė e tij, e ka parė vetveten.

Ka qenė i veshur sikurse edhe trupi fizik tė cilin e kishte lėnė nė krevat!

Pėrndryshe, ėshtė ndier i aftė qė me lehtėsi tė lėvizė, por ka qenė i paaftė qė t’i lėvizė objektet nė dhomė.

Kur ėshtė ndodhur jashtė dhomės sė tij tė fjetjes, si dhe banesės, ndjenja e lehtėsisė gjithnjė e mė tepėr ėshtė rritur me largesėn nga trupi fizik.

Ka qenė i vetėdijshėm se nuk ekzistojnė kufij pėr “fluturimin” e tij – do tė mund tė fluturonte kudo qė t’ia kishte ėnda.

Megjithatė, ndjenja e butė e kujdesit nuk i ka lejuar shėtitje tejet tė largėt, e sė frikti ka vendosur qė edhe tė kthehej nė trupin e tij fizik. Ja, si e pėrshkruan ai kthimin:

“Vetėdija ime ėshtė turbulluar. Mė ėshtė dukur sikur njė dyzinė hamajsh, nė mes tė zhurmės dhe krikllimave, me kujdesin mė tė madh po e lėshonin njė barrė tė vlefshme nga peshėngritėsi i zhurmshėm, i cili krijonte oshėtima tė ndryshme.

Nė njėfarė mėnyre kam qenė i vetėdijshėm se nė tė vėrtetė isha unė ajo barrė e vlefshme dhe se, nė tė vėrtetė, mė lėshonin nė trupin tim fizik.

Me dhembje dhe dridhėrimė, si nė barkun tim tė vendosej barra e rėndė mė sė paku njė tonelatė, i kam hapur sytė dhe jam zgjuar...”

Eksperimenti i Hector Durvill-it

Hulumtuesi francez ka eksperimentuar me projeksionin astral nė momentet kur trupi fizik ndodhet nė tė ashtuquajturėn “transi i thellė magnetik”.

Provat e Durvillit kanė vėrtetuar tė ekzistuarit e fijes sė argjendtė (“ajo rėndom ėshtė cilindrike, por ndonjėherė ngjan edhe nė njė lloj tufėze”). Nė pyetjen e gazetarit se a ėshtė trupi astral i ndarė, hulumtuesi francez ka dhėnė pėrgjigje pozitive.

Ai, nė tė vėrtetė, mendon se “petku” ėshtė endur nga njė lloj pėlhure fluide. Eksperimentet e mėtutjeshme kanė sjellė rezultate tė reja interesante...

Nė largėsi tė caktuara nga eksperimentuesi janė vėnė perdet e kalcium-sulfatit, e pastaj trupit astral i ėshtė sugjeruar qė t’i ofrohet njėrės prej tyre. Rezultatet e kėtyre provave tė pazakonshme Darvilli i ka botuar nė librin e tij “Fantazmat e tė gjallėve”:

1. Projeksioni i trupit astral ėshtė akt i caktuar i cili mund tė demonstrohet edhe me anė tė eksperimentit tė drejtpėrdrejtė.

Pėrfundimi ėshtė se vetėdija, apo forca jetėsore, e pavarur ėshtė nga materia e se individualiteti pėrbėhet nga fiziku, shpirti inteligjent dhe njė lidhje vitale nė mes tė trupit astral dhe atij fizik.

2.Duke qenė se trupi astral, apo fantazma, mund tė ekzistojė e tė funksionojė ndaras nga trupi fizik, kjo na bind nė fenomenin – jeta pas jetės. Pavdekėsinė ėshtė aq e mundur qė edhe shkencėrisht ta verifikojmė!...

Pasojat qė tėrheqin vėrejtjen

Projeksioni i pėrhershėm astral i ka edhe anėt e veta tė kėqija pėr tė cilat ne, fatkeqėsisht, nuk dimė gjithaq. Udhėtari astral francez, Yram , ka shkruar pėr lehtėsinė (pėr tė cilėn tė tjerėt thonė se ėshtė jashtėzakonisht e mundimshme, e kohė pas kohe edhe e rrezikshme) me tė cilėn ka qenė i aftė tė projektohet pas eksperimentit tė tejzgjatur:

“Kohė pas kohėsh ka ndodhur qė vetveten ta pikasja tė projektuar sesi qėndroja para trupit fizik, gati nė atė moment qė mbyllja sytė, kurse zbatimi i tė projektuarit m’u ka bėrė shprehi gjer nė atė masė sa ka pasur raste kur kam qenė i detyruar tė kthehem nė trupin fizik pėr tė qenė i sigurt se nuk kam ecur nė ėndėrr...”

“Paaftėsia” – shprehja ėshtė pėrdorur nga Sylvan Muldooni pėr tė shėnuar dobėsimin e procesit fizik dhe tė aftėsive tė projeksionit astral. Kėtu nėnkuptohet edhe tė dobėsuarit e tė rrahurave tė zemrės dhe pulsit.

Pėr kėtė arsye hulumtuesit mendojnė se me eksperimentet e projeksionit astral nuk do tė guxonin tė merreshin ata tė cilėt kanė ēfarėdo pengesash t ė z e m r ė s apo t ė f r y m ė m a r r j e s.

Megjithatė, ata tė cilėt janė tė shėndoshė e kurreshtarė, mendon Muldooni, duhet sa mė shpesh tė lirohen e tė shtrihen. Aftėsia tė qėndroni krejtėsisht tė qetė e t’i d ė g j o n i proceset trupore – para sė gjithash pulsimin e rregullt tė zemrės - nuk ėshtė e thjeshtė.

Ajo kėrkon shkallė tė lartė tė koncentrimit si dhe ushtrime pėr kohė tė gjatė.

Por, jo: kur ta arrini, insistoni qė me anė tė koncentrimit ta zvogėloni ritmin e pulsimit tė zemrės. Pulsimi i n g a d a l s h ė m e i f u q i s h ė m i zemrės e lehtėson projeksionin, kurse tė arriturit gjer nė kėtė gjendje ėshtė njė nga metodat e vjetra pėr projeksionin e trupit astral.

Natyrisht, qėllimi i kėsaj teknike ėshtė qė ta stimulojė gjendjen nė kohėn e ėndėrrimit, kohė nė tė cilėn ndodhin shumica e projeksioneve astrale spontane.

Teknika e Muldoonit pėr ngadalėsimin e ritmit normal jetėsor mund tė vihet nė lidhje me zbulimin shkencor tė Celie Green-it se ekziston njė lidhje nė mes tė pėrvojės esomatike (jashtėtrupore) dhe zvogėlimit tė peshės sė muskujve.

Nja 33 % e tė hulumtuarve kanė pohuar se pėrvojat e tyre kanė qenė tė pėrcjella me lirimin e muskujve, e madje edhe nė rastet kur stresi ka qenė faktor i fuqishėm nė projeksionin e trupit astral.

Megjithatė, tė gjithė pajtohen nė njė: teknika e relaksimit si dhe meditimi janė stimuluesit mė tė mirė pėr arritjen e projeksionit astral spontan...
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:20

DRAGO PUAĒ: TEKNIKAT E MIA MĖ TĖ DASHURA

• Eksperiment interesant shkencor nė Sarajevė
• Udhėrrėfyesi praktik gjer tek pėrjetimi astral
• Si projektohet vetėdija?
• Ē’duhet ditur pėrfundimisht me rastin e arritjes sė projeksionit astral?
• Pse ėshtė i nevojshėm ditari i punės?
• Si tė ktheheni tė sigurt nė trupin fizik?
• Ku ėshtė kuptimi i ushtrimeve?


Kur mė kanė shkuar pėr dore provat qė nė mėnyrė tė vetėdijshme e tė kontrolluar ta hedh shikimin nė “botėn e sė andejshmes”, duke qenė se isha edhe tejet i ri e i papjekur, as qė i kam kuptuar rėndėsitė dhe rreziqet e kėtyre pėrvojave. Pėr mua kishte mė sė shumti rėndėsi se unė ia kisha dalur.

E si edhe tė mos ia dilja kur me kėtė kam vėrtetuar se shkrimet hermetike vėrtet e ofrojnė ēelėsin pėr vrojtim mė tė plotė tė botės nė tė cilėn jetojmė. Ky fakt njėkohėsisht edhe mė ka gėzuar edhe hutuar. Jam djegur nga dėshira qė sa mė shpesh tė pėrsėrisja shėtitjet e vetėdijshme astrale!
Dhe i kam pėrsėritur.

Mė kujtohet sesi nė hovin rinor “i vizitoja” shoqet ndaj tė cilave si ēun ushqeja simpati tė caktuar. Nė njė rast kam kuptuar se “loja” ime mund tė ishte e kobshme dhe se shumė me lehtėsi po i merrja aftėsitė e mia qė vetėdijshėm tė provokoja projeksionin astral.

Nė tė vėrtetė, nė njė vizitė timen jashtėtrupore (Nish, 1972) e kam realizuar materializimin e pjesėrishėm tė trupit tim – duart qė miken e stėrfrikėsuar e kanė sjellė gati nė skajin e shkatėrrimit nervor.

Nga atėherė me verėn yjore tė shpirtit jam marrė nė mėnyrė eksperimentale dhe me qėllim tė vetėzhvillimit.

Dyshimin pėr atė se nė lėmin e sė andejshmes po arrijnė tė tjerėt, por edhe qė unė vetė po ia dal ta bėj, e kam mani tė llojit tė vet nga e cila me dėshirė do tė lirohesha.

Kėshtu pėrvojat astrale mė herėt kam provuar t’i sqaroja nga pozicioni i psikanalizės dhe i drejtimeve tjera psikanalitike tė ndryshme. Ku ta dish pėr tė satėn herė e kam bindur vetveten se ishte koha e fundit qė pėrvojat e mia me tė andejshmen t’i pranoja si diēka qė ėshtė realitet i pamohueshėm.

Nė prill tė vitit 1975 i kam kryer tė gjitha veprimet pėrgatitore pėr projeksionin e vetėdijshėm astral. Tashi kėtė e kam bėrė shumė mė seriozisht dhe mė me vėmendje, pasi qė ndėrkohė njohja ime pėr kėtė fushė impresive ishte bėrė larg mė e begatshme.

Nė ora njė pas mesit tė natės e kam lėshuar trupin tim fizik, kam dalur nga dhoma ime, e kam lėshuar edhe ndėrtesėn, e pastaj jam sjellė kuartit tė qytetit nė tė cilin jetoja. Gjatė gjithė kohės i kam mbajtur mend tė gjitha detajet nė tė cilat kisha qasje dhe ishin tė dukshme.

Kur jam kthyer nė trupin tim fizik, nė ditarin tim i kam shėnuar kėto vėrejtje: “Nė rrokaqiellin fqinj tereshin ndėrresat - jastukėt, dy kėmishėza dhe njė peshqir.

Nė ndėrtesėn pėrskaj rrokaqiellit shndritnin kėto dritare... “atė qė nuk kam mundur ta pėrshkruaj, atė e kam skicuar, e pastaj i kam marrė tė gjitha shėnimet e mia dhe jam nisur pėrjashta qė ato t’i verifikoja.

Rezultatet kanė qenė fantastike. Gati ēdo gjė ėshtė pėrputhur nė tė gjitha detajet. Kėtė eksperiment e kam pasur si shtysė qė mė intensivisht tė filloja tė merresha me projeksionin astral, por tashi nė operacione mė tė larta hermetike.

Sė frikti, sakaq, kam ardhur gjer tek zbulimi fascinant. Projeksioni astral nuk ėshtė diēka qė ėshtė i ndarė nga personaliteti. Pėrkundrazi, ai personalitetin e fisnikėron, duke u bėrė armė e fuqishme pėr punė nė vetvete – pėr provokimin e ndryshimeve tė caktuara nė harmoni me vullnetin dhe dėshirėn.

Projeksionit astral, ndėr tė tjera, ndoshta duhet t’i falėnderohem edhe qė me efikasitet tė madh merrem me praksėn e terapisė bioenergjitike.

Duhet pėrfundimisht tė jem i sinqertė dhe ta pranoj se nuk jam nė gjendje qė ta ndaj praktikėn bioenergjitike – kėrkimet dhe ekzaminimet tė cilave pėr shumė vite u jam nėnshtruar nė klinikėn neuropsikiatrike tė spitalit “Koshevo” tė Sarajevės – nga pėrvoja dhe praktika shumėvjeēare nė metodat hermetike tė vetėzhvillimit.

Kėshtu ka ndodhur qė gjatė kohės pėrfundimtare tė eksperimentit nė kuadrin e projektit nė tė cilin pėrmes rrugės shkencore janė hulumtuar aftėsitė e mia parapsikologjike – nė fazėn e transmetimit nė largėsi tė energjisė dhe tė mesazheve telepatike – tė mos e bėj pėr shpirtin tim edhe projeksionin astral.

V. B . nga Sarajeva, pjesėmarrės vullnetar i kėtij eksperimenti, rregullisht ia ka diktuar pėrcjellėsit me shkrim tė procesit tė kėtij eksperimenti tė gjitha fotografitė, mendimet dhe fjalėt tė cilat gjatė kohės sė provės i kanė pikur nė vetėdije.

Disave prej tyre ua ka dhėnė edhe vulėn e personalitetit tė vet, gjė qė absolutisht nuk e ka pakėsuar vlerėn e tė dhėnave tė fituara.

Por, nė njė moment kam vendosur qė nė trupin astral ta vizitoja V. R., e cila ndodhej disa dhoma mė larg nga unė, e mbėrthyer pėr poligraf. Nė atė moment docent dr.

Xhemaludin Kantarxhixh, nėn kontrollin e tė citit janė kryer tė gjitha eksperimentet shkencore, ka konstatuar se kam fituar teknokardinė dhe shpejt ka shkuar deri tek V. B., nė dhomėn e saj.

Ėshtė kthyer me shprehjen e fytyrės e cila “ka folur” se ka ardhur gjer tek rezultatet interesante. V. B. gjatė kohės sė shėtitjes sime astrale, i ka thėnė:

- Po shoh kėpucė burrash... pantollonet, duart... mos ka ardhur Dragani?!
Ka qenė e qartė se shėtitjen time astrale V. B. shumė bukur e ka vėrejtur.

~ o ~
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:22

A mund tė shkruhet bukur njė Doracak praktik pėr realizimin e projeksioni astral ?

I kuptueshėm dhe i pranueshėm pėr lexues me pjekuri tė ndryshme intelektuale? Ndoshta edhe mundet. Kjo ėshtė vetėm sprovė qė njė pjesė tė diturisė sime dhe tė pėrvojės sė begatė ta shndėrroj nė praktikum i cili – sipas kėrkesave tė autorit tė kėtij libri – u dedikohet fillestarėve.

Do tė flas pėr fazat e pėrgatitjes qė vetėdijshėm tė pėrjetohen projeksionet jashtėtrupore. Metoda tė cilėn do t’ua paraqes nuk ėshtė krejtėsishjt e re dhe e praktikojnė shumė nė botė. Vėrtet, kjo u ėshtė pėrshtatur disa pėrvojave tė mia dhe ėshtė thjeshtėsuar gjer nė maksimum.

Kur njėherė ta zotėroni teknikėn e projeksionit astral, keni pėr t’u ndier mė tė pėrgatitur pėr veprime e detyra shumė mė tė ndėrlikuara. Megjithatė, duhet tė kini kujdes qė me projeksionin astral tė mos e teproni. Kjo me vete bart edhe shumė rreziqe.

Vėrejtje: projeksioni astral nuk iu preferohet personave tė mjekuar nga sėmundjet shpirtėrore si dhe ato tė zemrės!

Vėrejtjet hyrėse

Ekzistojnė tri plane nė tė cilat mund tė projektohet vetėdija:

a) Plani eterik (i cili ėshtė mė i afėrt me atė fizik)
b) Plani astral (i larti dhe i ulėti), i cili karakterizohet me trajta tejet fluide. Nė astralin e lartė “trajtat” rėndom nuk kanė trajtė.
c) Plani mental dhe plani kauzal nuk shfrytėzohen pėr udhėtime nė tė andejshmen.

Duhet po ashtu tė dini:

- Planet apo ekzistencat e kėtyre “trupave” nuk janė botėra jashtė njeriut dhe personalitetit tė tij.
- Me projeksionin astral bartet vetėdija nga trupi fizik nė atė yjor.
- Ēdo eksteriorizim i vetėdijes nuk do tė thotė tė jetė projeksion jashtėtrupor.
- Duhet ditur t’i dalloni projeksionin e trupit eterik si dhe projeksionin nė astralin e lartė e tė ulėt. Shumė teoristė dhe autorė nuk e vėrejnė kėtė dallim. Ndoshta, mė sė pari, shkaku se, mė sė shpeshti, nė ta nuk flet pėrvoja persoanle.
- Parimet astrale nė planet e larta - a t o j e n i j u v e t ė !
- Projeksionin astral nuk duhet realizuar vetėm shkaku tė shkohet nė njė plan tjetėr tė ekzistencės.
- Bashkėpunėtori mė i mirė nė tė fituarit dhe praktikimin e kėsaj shkathtėsie ėshtė – ditari juaj i punės, i cili ėshtė i domosdoshėm nė punėn tuaj.
- Mos iu impononi tė tjerėve reēetė pėr arritjen e udhėtimeve astrale, derisa ata vetė kėtė tė mos e kėrkojnė prej jush. Gjatė kėsaj jini skajshmėrisht tė kujdesshėm qė ai person tė mos jetė i sėmurė psikik apo mental!
- Kurrė mos e shfrytėzoni projeksionin astral pėr tė vėnė kontakt me tė vdekurit!
- Kur tė pėrgatiteni pėr shėtitjen jashtėtrupore, nė planin astral bartini tė pesė shqisat.
- Ky kapitull paraqet udhėrrėfyesin praktik pėr udhėtim jashtė trupit tuaj fizik.

E kush ėshtė ai qė udhėton? Ndonjė trup tjetėr?!

Mund tė thuhet edhe kėshtu, por pėrvoja jashtėtrupore apo projeksioni astral ėshtė – psikiatrisht mirė e njohur – eksteriorizim i vetėdijes (ndarja e vetėdijes nga trupi fizik).

Ta ndash vetėdijen nga trupi fizik e tė fluturosh botės sė ēuditshme “tė astralit” ėshtė dėshira e shumėve qė punojnė nė vetėpėrsosshmėri. Megjithatė, kjo u shkon pėr dore vetėm atyre mė kėmbėngulėsve.

Ushtrimi pėrgatitor

Pėr tė krijuar kushtet mė tė favorshme pėr projeksionin jashtėtrupor ėshtė e nevojshme tė dini sa vijon:
- Errėsojeni dhomėn ku do tė ushtroni. Duhet ta krijoni atmosferėn e muzgut tė butė.

- Nėse keni, ndizni shkopinj aromatikė (mė tė pėrshtatshmit janė ata qė shiten nė shitoret indiane) ose lėshojeni muzikėn instrumentale pėr tė cilėn e dini se nė mėnyrė relaksuese ndikon nė trupin tuaj.
- Frymoni nė mėnyrė tė rregullt, nė ritmin tė cilin e quani mė tė pėrshtatshėm.

- Lirohuni gjithnjė e mė shumė. Pjesė pas pjese tė trupit. Fillojani nga gishtėrinjtė e kėmbės, sakaq kryejeni me kokėn dhe kupėn e kresė. Pėr atė kohė mos e ndryshoni ritmin e frymėmarrjes . Dorėzojuni vetvetes. Harrojeni jetėn e pėrditshme. E keni dėshirėn qė ta lėshoni trupin. Ju kėtė dėshirojeni... dėshirojeni... dėshirojeni...

- Pėrkujtojeni ndonjė objekt tė zakonshėm. Sa mė hollėsisht mundohuni qė ta vizuelizoni me tė gjitha detajet.

- “Me syrin e shpirtit” shikojeni nga tė gjitha anėt. Pėrjetojeni trajtėn e tij, ngjyrėn, aromėn, rėndesėn, shijen... gjatė gjithė kėsaj kohe mos e ndryshoni shkallėn e relaksimit tė vėrtetė.

- Dukuria e fotografisė sė mjegulluar “nė pasqyrėn e shpirtit” tek provat e para ėshtė dukuri normale. Pėrpiquni prandaj qė fotografinė sa mė shumė ta mprehni.

- “Zhvendoseni” objektin e caktuar nga njėri vend nė tjetrin. Ndėrrojani pozitėn. Nė ēdo pozitė tė re pėrsėri detajisht vėshtrojeni dhe pėrjetojeni nė dimension tė plotė.

- Zgjidhni edhe ndonjė objekt qė e keni tė dashur, tė cilin e shikoni shpesh dhe e mbani nė duar. Vizuelizojeni pėrsėri dhe “zhvendoseni” nga njėri vend nė tjetrin.

- Kur pėr kėtė tė ndieni nevojė, nė vend tė objektit, mund t’i pėrdorni bimėt dhe shtazėt, por jo edhe njerėzit!

- Zgjatja e ushtrimit ėshtė ēėshtje individuale. Shenjė e mirė se duhet ta ndėrpreni ėshtė, gjithsesi, lajmėrimi i mėrzisė, humbja e motivit, ndjenja e lodhjes.

- Shenjė e sigurt se e keni arritur suksesin pėrfundimtar tė kėtij paraushtrimi ėshtė fakti se keni pėrjetim komplet tė objektit si dhe foton e tij tė vizuelizuar sipas nevojės, kurdo qė e dėshironi.

Ushtrimi i parė

Filloni me relaksim tė butė. Harrojini brengat e pėrditshme tė cilat ju preokupojnė dhe mundojnė. Mos mendoni pėr to. Jini kėtu dhe tash. Nėse nuk ia dilni qė nė plotni ta pėrjetoni relaksimin, shtyjeni ushtrimin pėr ndonjė rast mė tė volitshėm.

Po qe se keni vendosur tė ushtroni gjatė ditės, gjithsesi errėsojeni butėsisht dhomėn.

Duhet tė jeni tė sigurt qė gjatė kohės sė ushtrimeve nuk do tė jeni tė shqetėsuar. Prandaj, ēkyēeni telefonin si edhe zilen nė derėn hyrėse dhe mos lini ndonjė termin pėr atė kohė.

Filloni ashtu qė pa rroba bini nė dysheme. Merreni pozitėn qė ju duket mė e pėrshtatshmja e qė mė sė tepėrmi ju pėrgjigjet. Praktikuesit mė sė tepėrmi vendosen nė pozitėn shtriras, gjė qė nuk ėshtė e thėnė tė jetė kėshtu edhe me ju.

Temperatura nė dhomė duhet tė jetė e pėrshtatshme.

Lėshojini duart pranė trupit. Mos i kryqėzoni kėmbėt dhe mos e kufizoni qarkullimin e gjakut me pozitėn tuaj. Mbyllni sytė dhe filloni tė liroheni gjithnjė e mė shumė e mė shumė.

Secila pjesė e trupit veēanėrisht. Filloni nga gishtėrinjtė e kėmbės e shkoni kah kryet e kupa e kresė.

Posaēėrisht pėrpiquni qė sa mė shumė ta lironi ballin dhe kupėn e kokės. Kėto vende janė mė sė shpeshti nė shtangim tė madh dhe pėr to duhet mė sė shumti koncentrim dhe kohė.

Gjatė thellimit tė gjendjes sė relaksimit kini kujdes qė tė mos flini. Filloni tė koncentroheni nė pamjen ku qėndroni njė metėr larg trupit tuaj fizik. Vizuelizojeni kėtė pamje me sa mė shumė detaje.

Kur ta arrini fotografinė ideale, provoni tė vendoseni nė atė fotografi tė trupit tuaj. Provoni ta bartni vetėdijen, aftėsinė e tė vėrejturit, shqisat, mendimet...

Ndihmojini vetes ashtu qė do ta pėrjetoni, domethėnė do ta krijoni ndjenjėn sikur tė jeni tė futur nė atė fotografi. Mund ta ndieni kėtė si goditje tė lehtė tė rrymės apo si tė rrahura tė fuqishme tė zemrės, ose, ndoshta, si tremė tė lehtė nė ēastin kur jeni bėrė njė – vetėdija juaj dhe trupi juaj astral.

Nė fillim kjo ndjenjė mund tė zgjasė fare pak. Prandaj, provoni ta zgjatni qėndrimin e vetėdijes nė atė trupin tjetėr. Kontrollojini me kujdes ndjenjat tuaja.

Lehtė mund tė ndodhė qė tė ndieni relaksim tė befasishėm dhe sė frikti bėheni tė vetėdijshėm pėr veten dhe trupin tuaj sesi qeton nė pozitėn fillestare.

Kjo ėshtė shenjė se vetėdija juaj ėshtė kthyer nė trupin fizik. Nė kėso rastesh tėrė procedurėn duhet edhe njėherė ta kaloni qė nga fillimi. Mos u ngutni. Shtyjeni kėtė pėr disa orė, apo, edhe mė mirė, fillojeni kėtė ta bėni ditėn tjetėr.

Por, nėse gjatė ushtrimit tė parė keni patur sukses, nė momentin e projeksionit do tė ndieni gėzim qė jeni plotėsisht tė lirė, qė jeni jashtė trupit fizik tė cilin e keni lėnė si rrobėn e vjetėr.

Do ta vėreni edhe lidhjen e cila ekziston nė mes trupit astral dhe fizik – fijen e argjendtė nė zonėn e “pleksus solaris”-it.

Pavarėsisht sesa mirė jeni ndier, mos bėni shėtitje tejet tė gjata dhe tejet tė largėta. Nė fillinm, periudha e tė liruarit, e projeksionit, do tė jetė mjaft e shkurtėr – shumė shpejt do tė ktheheni nė trupin fizik.

Me praktikė kėmbėngulėse dhe me koncentrim tė fuqizuar – me angazhim tė vullnetshėm tė orientuar drejt – fluturimi juaj jashtėtrupor ka pėr tė qenė gjithnjė e mė i gjatė.

Kurse tashi diēka pėr kthimin nė trupin fizik. Kthimi duhet tė jetė gradual dhe pa lėvizje tė vrullshme.

Mė sė lehti do tė ktheheni nėse thjesht filloni tė mendoni pėr trupin tuaj fizik. Afrohuni ngadalė dhe lehtėsisht bashkohuni me tė.

Gjatė gjithė kohės frymoni nė tė njėjtin ritėm. Nėse shumė shpejt keni hyrė nė trupin tuaj fizik, njė nga efektet pėrcjellėse ėshtė tė lajmėruarit e kuqėlimit tė syve.

Ngandonjėherė kthimi tejet i shpejtė vėrehet nė paqetėsinė shpirtėrore, apo, madje, pėrcillet me kokėdhėmbje. Nėse kjo ju ndodh, bėni tush me ujė tė vakėt, ose bėjeni njė sy gjumė.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:24

Ushtrimi i dytė

Kjo metodė ėshtė shumė e sigurt pėr praktikuesin dhe nga eksperimentuesi nuk kėrkon paranjohuri tė veēanta okulte. Nė mėnyrė tė caktuar kjo ėshtė metodė e modifikuar e sė ashtuquajturės “metoda e numėrimit tė hapave”, tė cilėn mė sė shpeshti e pėrdorin “shinto-magjistarėt” japonezė.

E tėrė puna zhvillohet nė planin eterik, kurse prej tij, siē ėshtė e njohur, mund tė ndikosh nė planet tjera, gjegjėsisht tė ngrihesh nė plane mė tė larta.

Pra, kėtė metodė duhet kuptuar edhe si bazė tė jashtėzakonshme pėr eksperimente mė tė komplikuara tė projeksioneve jashtėtrupore. Si edhe nė ushtrimin paraprak, dublanti ynė astral nuk do tė largohet shumė nga trupi fizik.

Punėt pėrgatitore janė mjaft tė thjeshta, por duhet kuptuar dhe kryer me seriozitet tė plotė. Zgjidheni “shtegun” nėpėr tė cilin edhe fizikisht, por edhe dyshi juaj astral do tė mund tė lėvizė lirshėm dhe pa kurrfarė pengesash.

Pastaj, zgjidheni vendin pėr start dhe pėr qėllim . E pėrshtatshme ėshtė nėse gjatėsia e shtegut nuk ėshtė mė e gjatė se tridhjetė metra. Kėtė distancė pėr ēdo ditė kalojeni nga disa herė.

Pėrpiquni tė zbuloni dhe tė mbani mend tė gjitha hollėsitė nė atė distancė. Le tė shtypet nė memorie secili, mu secili detaj. Nė fund, nė totalitet pėrpiquni ta memoroni tėrė udhėtimin. Gjatė kėsaj me rėndėsi tė madhe mund tė jetė skica tė cilėn e keni bėrė vetė.

Gjatė “shtegut” nė largėsi tė barabarta, vendosni gjashtė objekte tė ndryshme. Pėr ēdo ditė, derisa lėvizni asaj rruge ndaluni shkurtimisht tek secili objekt. Vrojtojeni atė nga kėndvėshtrime tė ndryshme nė atė mėnyrė qė do ta memoroni nė gjithėpėrfshirshmėrinė e vet.

Domethėnė, me tė gjitha shqisat tuaja duhet ta pėrjetoni atė objekt. Vetėm atėherė do tė jeni nė gjendje qė tėrė kėta orientues edhe t’i vizuelizoni detajisht, fillojani me pjesėn praktike tė eksperimentit: nisuni me mendime shtegut tuaj, duke u ndalur tek secili orientues.

I tėrė veprimi “i kalimit” tė shtegut duhet tė zgjasė dhjetė deri nė pesėmbėdhjetė ditė. Mos e shkurtoni atė periudhė. Me kėtė nuk keni pėr tė fituar asgjė, e shumė keni pėr tė humbur.

Natyrisht, thirrja e vetėdijes dhe vizuelizimi i shtegut si dhe i tėra objekteve qė e rrethojnė duhet tė jenė tė pėrgatitura nė mėnyrėn siē kemi vepruar edhe nė ushtrimet e mėparme. Pra, kusht ėshtė qė gjatė kohės sė eksperimentit tė mos ju pengojė askush dhe tė jeni mirė tė relaksuar.

Kur tė vini nė fund tė “shtegut” (nė fillim keni pėr tė pėrparuar hap pas hapi, nga orientuesi gjer tek orientuesi tjetėr), kthehuni lehtė dhe ejani nė start. Do tė ktheheni rrugės sė njėjtė, duke mos bėrė lėvizje tė vrullshme me dublantin astral.

Mund tė ketė probleme tė caktuara edhe me “shkoqitjen” nga vendi nė tė cilin ju ndodhet trupin fizik. Por, mos i jipni rėndėsi, pasi qė dėshira dhe koncentrimi janė tė gjithėmundshėm. Krijojeni ndjenjėn se diēka, diēka si magnet, po ju tėrheq fuqimisht nė shtegun me orientues tė njohur. Dhe ju nisuni, hap pas hapi. Shtegun kalojeni disa herė. Pėrpara – pėrmbrapa, pėrpara – pėrmbrapa!

Pėrpiquni qė vetė ta sillni vendimin se kur do tė ktheheni nė trupin fizik. Mos qėndroni tepėr gjatė nė dublantin astral. E po qe se edhe rrini tepėr shkurt, pėrpiquni qė ēdo ditė ta zgjatni.

Kur njėherė ta zotėroni kėtė metodė, ēdo relaksim ka pėr tė ju bėrė barabarėsisht tė lehtė. Keni pėr tu bėrė zotėr “tė astralit” dhe do tė mund tė shihni, tė dėgjoni e tė udhėtoni kudo qė tė dėshironi.

Ushtrimi i tretė

Po qe se nuk ju shkon pėr doresh tė arrini efekt pėrfundimtar nė ushtrimet e mėparme, nė qoftė se, pra, nuk e pėrjetoni projeksionin e plotė astral, fillojani me ushtrimin qė vijon, i cili, me sa mė ėshtė e njohur, jep rezultate tė jashtėzakonshme edhe tek amaterėt klasikė.

Natyrisht, nuk duhet posaēėrisht theksuar se praktikuesit qė kanė mė tepėr pėrvojė pėr tė arritur shkallė mė tė lartė tė koncentrimit, tė relaksimit, e tė cilėt veēse posedojnė pėrvojė tė qėndrueshme, shumė mė lehtė mund tė vijnė deri tek qėllimi pėrfundimtar.

Pėr kėtė metodė ėshtė e nevojshme tė bėni si vijon:

- Lirohuni nė pozitė tė pėrshtatshme.
- Frymoni nė ritėm tė rregullt i cili ju duket mė i natyrshmi.

- Me ēdo frymėnxjerrje lirohuni gjithnjė e mė shumė e mė shumė.
- Nė ndėrdije krijoni pamjen e kolovajzės e cila kolovitet nė praninė tuaj. Pėrmasat e saj janė pikėrisht aq sa i pėrshtaten shtatit tuaj.
- Pėrcilleni kolovitjen dhe kėnaquni me tė.

- Krijoni vizuelizim tė fuqishėm tė hapėsirės qė ju ndan nga luhaqa. Pastaj nisuni drejt saj qė trupin tuaj ta vendosni nė tė. Kėtė bėjeni ngadalė dhe pahetueshėm.

- Pėrjetoni luhatje tė kėndshme me tėrė qenien tuaj. Bėhuni edhe vetė luhajė, proces i kolovitjes sė butė, tė kolovitjes sė kėndshme.

- Nė ēastin kur i arrini hovet mė tė mėdha tė luhatjes, qėndroni nė ajėr, nė trupin tuaj tė lehtė astral. Me lehtėsi tė ēuditshme keni pėr t’u ngjitur nė hapėsirė kah pafundėsitė yjore. Spektakli ka filluar. Soditeni hapėsirėn pėrreth vetes tė vetėdijshėm se tė gjitha detajet keni pėr t’i shėnuar nė ditarin tuaj tė punės.

Shumė hulumtues dhe autorė janė tė gatshėm tė besojnė se nė kohėn e projeksionit astral shpirti i njeriut pastrohet nga tė gjitha papastėrtitė, helmet dhe lodhjet. Pėr kėtė arsye fluturimi astral edhe duhet pėrjetuar nė kėtė mėnyrė, si gėzim i trupit dhe shpirtit. Apo, si rast pėr t’u “mbushur bateritė me energjinė astrale.”

Prandaj, gjatė kohės sė shėtitjeve astrale, nė kėtė vendosje unike rrini aq sa ju duket e dobishme. Vizitojini hapėsirat qė ju shkaktojnė lumturinė dhe kėnaqėsinė. Kthehuni ngadalė, pa panik dhe nxitim. Nė trupin fizik mos kėrceni vrullshėm. Thjesht me tė identifikohuni.

Shkrihuni!

Nė fund, qėndroni nė trupin tuaj fizik pėr disa ēaste krejtėsisht tė relaksuar. Pėrkujtojini pėrjetimet tuaja jashtėtrupore, analizojini e mė vonė shkruajini nė ditarin tuaj tė punės.

~ o ~

Ka praktikues tė cilėt kurrė nuk kanė pasur sukses ta realizojnė projeksionin astral, por kėsisoji shumė me sukses kanė pėrparuar nė disa teknika tė tjera.

Porse, vlera e suksesit na i hapė dyert e kohės e tė hapėsirės, duke na ofruar pėrmasė tė re tė jetės dhe besim nė absolutin unik, i cili ėshtė i endur nga – relativiteti dhe ndryshimet e pėrhershme.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:29

REALITETI NĖ ĖNDRRA

• Si tė zgjidhet misteri i njė fundosjeje?
• Dėshmitė enigmatike tė oratorit romak Ciceron
• Ėndrrat qė kanė folur pėr realitetin
• Ēfarė ka shėnuar tregimtari i lashtė kinez, Bo Xingjian?
• Si ėshtė kthyer nė realitet njė ėndėrr fantastike?
• Ngjarjet tė para nė ėndėrr – dritare pėr nė ardhmėri?!


Djaloshi mund t’i ketė pasur dhjetė vjet. Bukurosh, me flokun e rrafshtė, tė lėshuar, me fytyrė tė kthjellėt dhe disi rrezatuese, ka qenė i mbuluar me pelerinėn e gjatė tė shiut.

Dhe pikėrisht kjo ka qenė detaji mė i pazakonshėm i cili ka shkaktuar haptazi hutim tek Janeta si dhe tek i vėllai i saj mė i vjetėr, Yan Cotton. Ishte e stilit disi tė vjetėr, si t’ia kishte behur papritmas nga ndonjė kohe tjetėr.

Por, as kjo nuk ishte e tėra. Edhe mė e pazakontė ishte ajo se nė kėtė kohė tė vitit pakkush nė kontenė piktorale Derbyshire ka veshur pelerinė shiu. Ka qenė verė, nxeht dhe jashtėzakonisht thatė. Verė e cila nė anale do tė mbetet e shėnuar pėr vargun e tėrė tė ngjarjeve tė jashtėzakonshme.

Pasuria e familjes Cotton ėshtė ndodhur mė larg se cilado tjetėr, kurse shtėpitė e patronėve kanė qenė tė vendosura nė gjelbėrimin piktoral pranė lumit jo tė madh, por tekanjoz Vij.

Konteja angleze Derbyshire, me bregoret e veta tė buta e fushat me lule, gjatė verės ėshtė dukur si ndonjė kopsht parajsor ėndrrash, dhe dy fėmijėt e Hilda e Rolf Cottonit, nėntėvjeēarja Janeta dhe njėmbėdhjetėvjeēari Yan, e kanė kaluar pushimin e tyre shkollor nė lojėra tė pabrenga e nė shėtitje tė gjata.

E pastaj, njė mėngjes, pėr tė parėn herė e kanė parė djaloshin enigmatik nė anėn tjetėr tė bregut tė lumit. Ka lėvizur ngadalė, sikur tė ketė hapėruar pa cak, sakaq ėshtė dukur disi i papranishėm dhe i tejdukshėm.
- Eeheeej! – i ka bėrtitur Yan Cotton. - Eeheeej!

Djaloshi e ka ngritur kokėn. Ėshtė ndalur. Pelerina e shiut nė mėnyrė diskrete i ėshtė hapur krah mė krah dhe fėmijėt kanė vėrejtur kurmin zaif tė veshur me veshjen e modės sė vjetėr.

Pėr njė kohė memecėrisht i ka shikuar vėllanė dhe motrėn, e pastaj ėshtė nisur dhe ka vazhduar rrugėn. Nuk ka folur asgjė. As gjest nuk ka bėrė. Madje as kokėn mė nuk e ka kthyer. Ėshtė fundosur nė fushėn e blertė, duke humbur sė frikti nga pikėvėshtrimi i fėmijėve.

- Ndonjė mendjemadh! – ka konkluduar mė tepėr pėr vete Janeta e vogėl.

- Rrugaē ! – ka shtuar zemėrueshėmYani. – Ē’lyp, vallė, ai nė fushat tona?!

Fėmijėt, megjithatė, nuk kanė menduar gjatė pėr djaloshin enigmatik. Kanė vazhduar tė luajnė dhe sė frikti e kanė harruar atė plotėsisht. Madje edhe kur kanė arritur nė shtėpi, nuk u ėshtė kujtuar.

Tė nesėrmen, sakaq, takimi ėshtė pėrsėritur. Djaloshin e panjohur pėrsėri e kanė vėnė re sesi ka hapėruar nė bregun tjetėr tė lumit Vij. Pėrsėri ka ecur pavullnetshėm, kurse veshur ka pasur po atė veshje tė djehit. Edhe pelerina e shiut, natyrisht.

- Eeheeej! - i ka bėrtitur Janeta. – Ku shkon?

Djaloshi ėshtė ndalur. Ėshtė kthyer disi rėndueshėm. Fytyra e tejdukshme i ėshtė dukur e kthjellėt.

Janeta e ka ngritur dorėn dhe hareshėm ia ka bėrė me dorė. Atėherė edhe vetė i panjohuri e ka ngritur dorėn dhe ia ka kthyer pėrshėndetjen.
- Eja, tė luajmė bashkė! – i ka propozuar Yan.

- Lart ėshtė ura e drunjtė. Nėpėr tė mund tė vish tek ne – i ka sqaruar Janeta.

Djaloshi nuk ėshtė pėrgjigjur. Ėshtė kthyer dhe ėshtė nisur drejt andej kah i ka treguar Janeta. Fėmijėt kanė besuar se do t’i dėgjojė dhe se do t’u bashkohet nė lojė. Por, jo. Pėrsėri ėshtė zhdukur nė fushė, dhe atė ditė mė nuk ėshtė lajmėruar nė brigjet e lumit.

Kur nė mesditė vėllai dhe motra janė gjendur nė shtėpinė e tyre, u ėshtė kujtuar i vetmuari i pazakonshėm.

- Nėnė, pėr herė tė dytė qė po e shohim njė djalosh nė fushat tona – iu rrėfye sė ėmės Janeta.

- E ēfarė po bėn? – pyeti e interesuar e ėma.
- Po shėtit bregut tė lumit, po na buzėqesh dhe po na e bėn me dorė. E thirrėm qė tė na bashkangkitej nė lojė, por ai u zhduk.

- Dhe ēfarė ka kėtu tė pazakontė?
- Ka. Pse gjithmonė po ik prej nesh?! Sikur po ruhet prej nesh... E edhe veshja e tij... Ėshtė shumė qesharake!

- Veshja! – nėna e ka ndėrprerė gatimin e brumin, i ka shikuar fėmijėt e saj dhe kurreshtare i ka pyetur:

- Pėr ēfarė veshjeje po flet, Janeta?!
Janeta spontanisht i ka hapur duart:
- Nė vete bart njė pelerinė shiu kaq tė madhe! Si t’ia kishte vjedhur gjyshes...

Zonja Hilda Cotton ka menduar se fėmijėt po mahiteshin. Nė disa raste i janė lėshuar imagjinatės, por nė kėtė aspekt kurrė nuk i ka penguar.
- Ashtu, ė? – tha indiferente dhe filloi ta bėntė drekėn.

Ditėve tė ardhshme fėmijėt kanė folur shpesh pėr tė panjohurin e vogėl.
Edhe mė tej e kanė parė nė tė njėjtin vend, nė anėn tjetėr tė lumit Vij.

Do tė rrinte nė breg, ngathtėsisht do tė shėtiste, ua ka bėrė me dorė, por kur kanė dashur t’i ofroheshin, ai ka shkuar nė njė mėnyrė tė ēuditshme. Thjesht ėshtė tretur nė gjelbėrimin e bujshėm dhe prapa tij nuk do tė mbetej asgjė.

- Po zhduket si fantazma! – me hidhėrim i tha sė ėmės njė ditė Janeta e vogėl. – Pse po e bėn kėtė?!

As nėna nuk e ka ditur pėrgjigjen. Por, qė ta qetėsonte Janetėn, tha:
- Ndoshta ėshtė i ri nė kėto anė! Ndoshta po i vie turp t’ju ofrohet!...
Kėsisoji kanė kaluar tri javė tė nxehta nė kontenė Derbyshire.

Nė kohėn e korrjeve Rolf Cotton pėr ēdo ditė ka shkuar nė arėn Parson Nuck, e cila ka qenė e mbjellė me grurė. Fushat janė zgjatur pėrskaj lumit Vij, vetėm se nė bregun tjetėr tė tij, pikėrisht nė zonėn ku fėmijėt shpesh e kanė parė tė panjohurin e vogėl enigmatik.

Ato ditė Janeta dhe Yan pėr ēdo ditė i kanė dėrguar bukė tė jatit nė arė. Shportėn e ka bartur Yan, kurse ujin Janeta e vogėl.

Kur atė ditė i janė ofruar urės sė vjetėr pėrmes sė cilės ka qenė dashur tė kalonin nė anėn tjetėr, pėrsėri e kanė parė tė panjohurin. Ka shėtitur pėrmes bregut. E atėherė ka ndodhur ajo qė fėmijėt kurrė nuk kanė pėr ta harruar.

Djaloshi enigmatik e ka humbur baraspeshėn, ka rrėshqitur nėpėr bregun e rrėpishėm dhe ėshtė hedhur nė lumin e pėrhėnur.

Yani dhe Janeta kanė vrapuar, por kur kanė ardhur gjer tek lumi, mė nuk e kanė parė djaloshin, kurse uji veēsa ishte qetėsuar.
Ai u mbyt! – ka bėrtitur e frikėsuar Janeta.

Fėmijėt e kanė hedhur bukėn dhe janė kthyer mbrapa, kah shtėpia e tyre. Tė ėmėn e kanė gjetur nė kuzhinė.

- Ndihmė! – kanė bėrtitur me tėrė fuqinė gati pa frymė. – Ndihmė!
Nėna ėshtė lemeritur.

- Ē’keni?!... O Zot! Ēfarė ju ndodhi?!

Kur arritėn tė merrnin frymė, fėmijėt treguan se ē’kishin parė te lumi Vij.
- Ai, o nėnė, u mbyt! – i shokuar e pėrsėriste Yani i vogėl. – E kemi parė me sytė tanė sesi ka rrėshqitur dhe rėnė nė lumė.

Dy ditė policėt e kanė hulumtuar lumin Vij, duke shtrirė hetimet edhe nė fshatrat pėrreth. Megjithatė, kurrfarė gjurme, kurrgjė nuk kanė gjetur qė do tė dėshmonte tragjedinė. Ajo qė tėrė kėtij rasti ia jepte dimensionin e misterit tė llojit tė vet fshihej nė faktin se atyre ditėve, por edhe mė vonė, nė tėrė kontenė Derbyshire kurrkush nuk ėshtė lajmėruar si i zhdukur. Askuah. Mu askush.

Pėrfundimisht policia e ka mbyllur hetimin, kurse inspektori kryesor policor ua ka mbajtur fėmijėve njė lekcion serioz sesi nuk ėshtė mirė tė trillojnė dhe t’i mashtrojnė prindėrit dhe policinė.

Kot sė koti Janeta ka qarė dhe ėshtė betuar se asgjė nuk kanė trilluar e sesi e tėrė ngjarja ka qenė e vėrtetė sa mė e vėrtetė as nuk mund tė bėhet. Hilda dhe Rolf Cotton thjesht nuk kanė ditur si tė sillen – t’i ngushėllonin fėmijėt apo t’u jipnin vėrejtje.

Pas disa javėsh rasti ka rėnė nė harresė, por Janeta dhe Yan, nga koha nė kohė, e kanė pėrkujtuar sesi ata dy njė ditė nuk kishin trilluar e sesi vėrtet kishin qenė dėshmitarė tė tragjedisė sė tmerrshme nė lumin Vij.

- Jam e sigurt se nuk kemi pasur tė bėjmė me fantazi fėmijėrore – ka qenė e bindur edhe zonja Cotton. – I njoh mirė fėmijėt e mi. Diēka tė atillė ata nuk do ta trillonin kurrė. Jo, kurrsesi...

Ka kaluar vera. Ka ardhur vjeshta, e pastaj edhe dimri. Kurrė mė kurrkush nuk e ka pėrmendur ngjarjen misterioze nė lumin Vij. As fėmijėt mė aq shpesh nuk e kanė zėnė nė gojė. Vera pakthyeshmėrisht ėshtė fundosur nė harresė...

Dhe, po qe se nė vitin 1962 nuk do tė ekzistonte festa e Vitit tė Ri, dhe po qe se familja Cotton nuk do tė udhėtonte me atė rast nė Ēesterfild t’i vizitonin prindėrit e plakur tė zonjės Cotton, ngjarja verore nė lumin Vij sigurisht pėrgjithmonė e jetė do tė shkonte nė harresė.

Por, ndodhi ajo qė ndodhi.

Zonjės Cotton edhe sot i kujtohet:

- Nė ditėn e parė tė pushimit Janeta dhe Yani disi u bėnė tė trazuar, u bėnė tė mėrzitur dhe thjesht nuk dinim se si dhe me ēfarė t’i argėtonim.

Nė fund nėna ime nga njė arkėz e vjetėr e solli njė kuti tė madhe nė tė cilėn ndodheshin tė rregulluara fotografitė nga e kaluara e largėt, ditarėt, librat, revistat e vjetra. Kishte aty edhe disa fotose shumė tė vjetra fėmijėsh...

Janeta dhe Yani ishin mė shumė se tė ngazėllyer. Nė mesin e fotografive tė zverdhura familjare Yani gjeti njė sahat, dhe pastaj, papritmas, mua m’u ka ofruar Janeta duke mbajtur nė duar njė revistė tė vjetėr.

Menjėherė e pata tė qartė se kishte gjetur diēka tė pazakontė, meqė fytyrėn ia kishte pėrshkuar njė trazimi i fuqishėm...

- Nėnė, shiko! – ka bėrtitur duke treguar njė fotografi nė revistėn e vjetėr. –Ky ėshtė djaloshi tė cilin verės e pamė duke u mbytur nė lumin Vij! Nėnė, ky ėshtė ai!...

Ka vrapuar edhe Yan. Posa qė e ka parė fotografinė edhe ai ka pohuar me shqetėsim:

- Po, nėnė, mu ky ėshtė ai djaloshi...
E kam marrė fotografinė. E kam shikuar me kujdes fotografinė e vjetėr. Nė mua nė mėnyrė enigmatike buzėqeshte djaloshi nė mantelin e vjetėrsisė pėr shi. Kishte flokė tė rrafshtė, tė gjatė, ngjyrė kashte.

Qėndronte pranė njė shtėpie fshati nė mesin e pėrindėrve tė tij...
Nėn fotografi ishte i botuar raporti i gjerė mbi tragjedinė e djaloshit tetėvjeēar i cili, nė lojėn e rrethanave fatkėqija, ishte mbytur nė lumin e pėrhėnur Vij.

Djaloshi siē duket e ka humbur baraspeshėn, shkruante nė revistė, duke shėtitur nėpėr bregun e rrėpishėm.

Kufoma e tij ėshtė gjetur dy ditė mė vonė njė kilometėr mė poshtė nga vendi i tragjedisė.

Megjithatė, mė i ēuditshmi nga tė gjithė ishte fakti se gazetat mbanin datėn 22 korrik 1931!

Ngjarja e cila ishte zhvilluar nė kontenė angleze Derbyshire ėshtė njė nga ato pėr tė cilat shkenca oficiele as deri mė sot nuk ka gjetur pėrgjigje racionale.

Si dy fėmijėt - Yan dhe Janeta Cotton – kanė mundur tė marrin pjesė nė tragjedinė e cila ėshtė zhvilluar tridhjetė e njė vjet mė parė?

Ēfarė ka ngjarė atė verė tė nxehtė dhe si fėmijėt kanė qenė dėshmiratė tė ngjarjes nga e kaluara e largėt? Nė ē’mėnyrė ata udhėtuan kėsisoji nė kohė?!

A ėshtė kjo e mundshme?!
Ngjarja bie nė radhėn e mistereve tė cilat shumė autorė i vejnė nėn kapelėn e – parapsikologjisė e tė fenomeneve tė saj.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:32

Vetė fjala – parapsikologji – ėshtė me origjinė greke dhe mund tė pėrkthehet vetėm si “psikologjia pseudoshkencore”, dhe derisa para disa vjetve nuk e ka marrė emrin e ri – psikotronika – pėr shumėkė ka pasur atė kuptim si edhe okultizmi, mesmerizmi, abraka-dabra, tė besuarit nė shpirtėra, jeta pėrtej varrit, alkimia, pseudomjekėsia, pra, sharlatanizėm nė tė gjitha trajtat dhe ngjyrat e mundshme.

Porse, viteve tė fundit psikotronika po e fiton pėrmasėn e vėrtetėm, po bėhet degė shumė serioze e shkencės nė tė cilėn po investohen mjete materiale shumė tė rėndėsishme e me tė cilėn po merren edhe shkencėtarėt me autoritet tė padyshimtė botėror.

Nė shumė vende – edhe nė Lindje edhe nė Perėndim – pranė universiteteve ekzistojnė institute zyrtare pėr psikotronikė, kurse hulumtimet nė kėtė lėmė japin madje rezultate fantastike, duke na e zbuluar njė botė tė tėrė tė fshehtė, hapėsirat dhe mundėsitė e sė cilės vėshtirė qė mund t’i imagjinojmė...

Por, t’i kthehemi ne temės qendrore tė kėtij libri – projeksionit astral.
Edhe pse udhėtimet astrale i kanė tiparet e caktuara tė pėrbashkėta, ēdo pėrvojė jashtėtrupore nė mėnyrė tė veten ėshtė pėrjetim unik dhe i papėrsėritshėm.

Megjithatė, shumė raste nuk janė edhe thjesht tė zgjidhshme. John Fairley dhe Simon Welfare sjellin shembullin vijues:

“Dy udhėtarė vendosin tė bujnė nė vendin e quajtur Megara. Njėrin e kishin marrė pėr tė buajtur miqtė, kurse tjetri ka qenė i detyruar tė buante nė hanin e afėrt. Udhėtari qė ka bujtur tek miqtė ka ėndėrruar njė ėndėrr tė pazakonshme: i ėshtė shfaqur bashkudhėtari i tij dhe e ka pėrberė qė ta pengonte hanxhiun qė tė mos e vrante.

Nė ėndrrėn e dytė bashkudhėtari pėrsėri i ėshtė lajmėruar, por tashi e ka lutur mikun qė t’i hakmerrej hanxhiut pėr vrasjen e tij qė veē kishte filluar.

I ka thėnė se kufoma e tij ėshtė e fshehur nė karrocė. Kur udhėtari mbijetues ka shkuar nė han, e ka zbuluar nė karrocė nėn kashtė trupin e shpuar tė mikut tė tij mu ashtu siē i ishtė shfaqur nė ėndėrr. Menjėherė janė ftuar organet e pushtetit, kurse hanxhiu ėshtė vėnė nė pranga...”

Kėtė storje tė pazakonshme e pėrmend edhe oratori i madh Ciceroni, nėn titullin “Udhėtarėt e Megarės” dhe sigurisht ėshtė njė nga legjendat mė tė lashta tė botės.

Dėshmi jo mė pak tronditėse e enigmatike na ka lėnė edhe tregimtari i lashtė kinez Bo Xingjian (776 – 826) nė rrėfenjėn e tij “Dėshmi pėr tri ėndrrat”. Ngjarja ėshtė zhvilluar nė kohėn e perėndoreshės kineze Wu Zetian, kurse personazhi kryesor ėshtė ministri i saj i parė, Liai Youjiao:

“...Njė natė, duke kthyer nga detyra nė shtėpinė e tij, ka kaluar pėrskaj manastirit budist nė rrėzė tė rrugės. E dėgjoi kėngėn me zė tė lartė dhe tė qeshurat. Nė murin rrethues kishte tė ēara dhe pėrmes tyre ka mundur tė shihej ēdo gjė qė zhvillohej brenda.

Duke u gėrmucur pėrpara, Liai shikoi nė oborr: pesėmbėdhjetė meshkuj dhe femra rrinin tė pėrzier nė hasra dhe gostiteshin me ushqime tė begata. Ai pa gruan e tij ku qeshte dhe dėrdėliste nė mesin e tė ftuarve, ndaj njė moment tė gjatė mbeti i shashtisur.

Pastaj mendoi sesi nuk kishte arsye qė ajo tė gjendej aty, por, jo: pėrkundėr kėsaj kjo skenė nuk pushonte ta preokupojė, ndaj u ndal qė t’i vėzhgonte lėvizjet, mėnyrėn e tė folurit dhe gazin e gruas, qė me gjithēka u ngjanin atyre tė gruas sė tij. Kur dėshiroi qė kėto t’i shikonte nga afėrsia, nuk mundi tė hynte, pasi qė dera ishte e mbyllur.

Atėherė rroki njė copė tulle dhe e hodhi pėrmbi tavolinėn festive. Tulla goditi disa shtamba me ujė dhe disa tabaka, tė cilat u thyen, kurse pėrmbajtja u derdh. Tė grishurit u shpėrndan; tė gjithė u zhdukėn. Liai hipi pėrmbi mur dhe hyri nė manastir.

Me ndihmėn e njerėzve nga pėrcjellja e tij e kėrkoi kapelėn kryesore dhe sallonet sekondare. Nuk ishte mė askush. Dyert e hymjes ishin forcėrisht tė mbyllura si edhe mė parė.

Gjithnjė e mė tepėr i ēuditur, me vrap shkoi nė shtėpinė e tij. Me tė arritur, gjeti gruan e cila veēsa ishte kotur paksa. Pasi me tė i ndėrroi disa fjalė pėr kohėn, i tha duke qeshur:

- “Posa ėndėrrova se kam shėtitur nėpėr oborrin e njė manastiri me dhjetėra persona tė panjohur dhe me ta gostitesha nė sallonet solemne. Befas dikush nga jashtė hodhi njė coptė tullė e cila i theu shtambat e pjatat dhe unė u zgjova!” *

Diēka e ngjashme i ka ndodhur mikut dhe bashkėpunėtorit tim nė kėtė libėr, filologut Josip Svoboda, njė njeriu krejtėsisht korrekt dhe serioz, i cili nuk ėshtė i prirur pėr tregime “tė lehta”. Ja informacioni i tij:

Ėshtė viti 1981. Fundi i gushtit. Tė gjitha pėrgatitjet pėr pushimin veror janė kryer. Natyrisht, pėrsėri nė vend tė parė ėshtė Greqia;

pesėmbėdhjetė ditė. E pasandaj, me t’u kthyer nga Greqia, fluturimi nga Sarajeva pėr nė Kopenhagė. Ndėrrimi i aeroplanit dhe do tė jem nė Odense tek mikja ime e vjetėr, piktorja e njohur daneze Greta Knakegord. _______________________________________________
* Rrėfenjėn “Dėshmitė pėr tri ėndrra” e ka pėrkthyer Gordana Popoviq nė kuadrin e librit “Fuqia e ėndrrės” tė Roger Cailloisit – GZH, Zagreb, 1983

Nė tė dalė nga zona doganore e aeroportit tė Athinės mė pritnin miqtė e mi tė vjetėr grekė, Janisi dhe Nikosi.

Me pėrqafime e tė rrahura shpatullash dhe shpuplime miqėsore, me T i k a n i s –in e detyrueshėm; I s e k a l a ? T i n e a m a s f e r i s ? gazi i ngrohtė si dielli i Greqisė.

“File” m’i rrahu Janisi shpatullat, “kemi pėr ty njė befasi tė kėndshme. Nesėr nė ora njėmėbėdhjetė nisemi me shoqėri fantastike, miqtė Akisin dhe Petrosin, nga Pireja pėr nė Eginė.

Unė atje me grupin tim folklorik luaj nė ora njėzet nė hotel, kurse pas kėsaj bėjmė “ene vradi thamvasino.”

Si gjithmonė kur jam nė Athinė, vendosem tek Janisi. Nė disponim e kam tėrė katin e ndėrtesės tipike greke, me tri ballkone rreth secilit kat, dhe – frizin pėrplot.

Veēse tė njėjtėn mbrėmje e tėrė shoqėria ndodhet nė hotelin “Maratona” nė Maratonė, ku Janisi ka program me grupin e tij.

Aty ėshtė venezuelania atraktive, e bukur si perėndeshė, si dhe burri i saj – spanjoll, dy vasha – spanjolle, italiani Xhyzepe, Petrosi, Akisi, Janisi dhe unė. Miqtė e mi pėr mua thonė se jam “serbos”, se vij nga Serbia – kėshtu grekėt mė me qejf na quajnė ne jugosllavėve.

Sigurisht mbetje e kujtimit pėr qėndrimin e ushtrisė sė lodhur serbe nė Greqi, nė kohėn e Luftės sė Parė Botėrore.

Me pije, duke shikuar vallėzimet greke – ēamika, zejbekika, sirtakija, kasaviko-servika - me gaz e duartrokitje pėr miqtė tanė, tė cilėt janė yjtė e programit, meqė janė edhe nė mesin e vallėtarėve mė tė mirė tė folklorit grek – atmosfera bėhet intime. Sė shpejti na mbuloi fluidi i miqėsisė, sikur tė gjithė tė njiheshim me vite.

Duke patur parasysh shumėsinė e gjuhėve qė fliten, unė jam edhe njė lloj pėrkthyesi i pėrbashkėt.

Me “kali nihta”u ndamė nė orėt e hershme tė mėngjesit; secili me shoqėrinė e vet me veturė kthen nė Athinė dhe nė krevatin e vet.

~ o ~

Saktė nė ora 10 para ndėrtesės sė Janisit u ndal mercedesi i madh me regjistrim italian. Xhuzepe ka ardhur qė tė na merrte pėr nė Pirej. Pėrpos Janisit dhe meje, i mori Akisin dhe spanjollen Karmen, e pastaj venezuelanen Huana dhe bashkėshortin e saj – spanjollin Antonie.

Nė veturė ishim shtatė. Shtatė persona, pesė nacionalitete. Pertrosi dhe spanjollja e dytė Rosita do tė vijnė nė Eginė me anijen tjetėr, sė bashku edhe me dy anėtarė tė tjerė tė grupit tė vallėzimit: dy greket, Rula dhe Helena.

Nė limanin Pirej arrijmė plotėsisht nė kohėn e duhur qė nė feribotin e madh tė vendosim veturėn e qė pėr ne tė blejmė biletat e anijes. Ulemi nė kiēin e anijes, nė karrige tė buta, para bifesė qė ndodhej me hapėsirė tė madhe restoranti.

Puhia, shushurima e valėve tė prera tė cilat stėrpiknin bordon e anijes, dielli i ngrohtė grek, sasitė e mėdha tė dritės, gazi e mahitė e Janisit e tė Akisit si dhe tė miqve tė sapoardhur mė pėrshkojnė plotėsisht, hyjnė nė ēdo pore tė organizmit i cili ėshtė i dėshirueshėm tė akumulojė energji tė cilėn e kishte shterrur nė ata gjashtė muajt e gjatė sarajevas tė dimrit.

Gotat me lėngje dhe plot akuj, birra tė konzervuara, sendviqė, djathi grek, pak feta – djath i njohur nga tėmbli i dhisė – si dhe njė orė e gjysmė vozitje deri nė Eginė kaluan si nė ėndėrr.

Po, mu sikur nė ėndėrr. Ndoshta unė krejt kėtė edhe po e ėndėrroj! Jo; gazi, dielli, mahitė e Janisit nė llogarinė time dhe shikimet e mahnitura qė kohė pas kohėsh i hedh kah Huana, mezja greke dhe lėngu i ftohtė nė dorėn time nuk mund tė jenė ėndėrr.

Duke qenė se deri nė mbrėmje ka ende mjaft kohė, shėtisim nėpėr port, qėndrojmė nėn kulmet me plato tė restorantit dhe me pije tė ftohta e shikojmė rrėmujėn e masės turistike dhe dėgjojmė gurgullimėn e tė gjitha gjuhėve tė mundshme botėrore.

Egina ėshtė ujdhesė e bukur, e begatė me vegjetacion, dhe shėtitore e preferueshme pėr shumicėn e turistėve tė cilėt e vizitojnė Athinėn. Xhuzepe na dėrgon nė njė xhiro nė pjesėn mė interesante tė Eginės, me shumė kampshtėpiza tė ngjashme me kacijendat spanjolle dhe gjithkund tė pranishėm ullinjtė.

Njeriu nuk mund t’i shqitet kuptimit se Greqia dhe ullinjtė janė njė e se ata njėri pa tjetrin nuk mund as tė merren me mend. Me miliona trungje ullinjsh e mbulojnė Greqinė dhe ulliri ėshtė begatia e saj mė e madhja.

Pėr fjetje nuk brengosemi. Janisi dhe lojėtarėt e tij i kanė tė siguruara dy dhoma nė njė pansion nė vetė limanin. Ne tė tjerėt me ta do tė kontrabandojmė disi. Po qe se veē do tė lajmėrohet nevoja pėr gjumė.
Biseduam pėr darkėn pas pėrfundimit tė programit folklorik.

Huana dhe unė e morėm pėr obligim tė siguronim mish pėr skarė, pemė e perime pėr sallatė; Xhuzepe ka pėr tė siguruar thėngjillin , kurse Janisi e Akisi enėt, skarėn dhe fetėn (djathin). Antonio, Petrosi dhe spanjollet do tė kujdesen pėr pijet.

~ o ~
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:34

Ėshtė viti 1972. Pas qėndrimit, gati dy-vjeēar, nė Keni, jam pėrsėri nė Sarajevė, nė redaksi dhe me problemin e vjetėr, mungesėn e banesės.
Iu drejtohem pėr ndihmė dhe kėshilla kolegėve nė redaksi.

Kolegia Dilka mė thotė se do tė mund tė mė pranonte e motra e saj e cila kishte shtėpinė dhe kopshtin e bukur nė Pothrastovinė. Gati se nuk mund tė besoja nė kėtė mundėsi, por ajo u tregua reale.

E fitova tė tėrė katin me pesė dhoma pėr ēmim diē mė tė madh se gjysma e rrogės sime.
Ndėrrimi i kushteve klimatike ėshtė mė shumė se drastik. Pas nxehtėsisė afrikane prej 50o nė hije, kam ardhur nė temperaturėn 28 – 30o C nė hapėsirė tė hapur.

Banesa ėshtė e gjerė dhe komode. Jam i kėnaqur. Kjo kėnaqėsi imja bartet edhe nė ėndrra. Po ėndėrroj paqesisht dhe bukur.

Pas zgjimit mund ta replikoj tėrė ėndrrėn. Nė gjendje baraspeshe fizike dhe shpirtėrore, tė cilėn po e ndiej, madje edhe po mundohem t’i mbaj nė mend ėndrrat e mia.

Disa po ua rrėfej miqve tė mi dhe po diskutojmė pėr to. A ju ka ndodhur ndonjėherė qė tė ėndėrroni se nė rrugė keni parė personin e caktuar, personi i cili ka bėrė saktėsisht gjestin e caktuar ndaj jush apo ju ndaj tij, e qė mė vonė, pas njė kohe tė caktuar, qartė apo mjegullueshėm ta pėrjetoni pikėrisht atė situatė tė caktuar?

Apo, a keni pėrjetuar qė tė gjendeni nė ndonjė vend apo qytet, nė vendin tuaj apo nė botėn e jashtme, dhe ta keni ndjenjėn se ju aty veēse keni qenė e se atė vend nė ndonjė mėnyrė e keni tė njohur?

Shikoni, gjėra tė tilla unė mjaft shpesh kam ėndėrruar dhe nė jetė i kam pėrjetuar. Natyrisht, jo tė gjitha me intensitet tė njėjtė, por megjithatė i kam pėrjetuar. Njė ėndėrr, sakaq, tė cilėn aso netėsh e kam ėndėrruar, me qartėsinė e vet ka qenė e barabartė me pėrjetimin real.

~ o ~

Ėshtė mbrėmje e ngrohtė e verės. Konturet e errėta tė tokės ngrihen nga deti nėpėr sipėrfaqen e tė cilit derdhen rrezet e argjendta tė hėnės, njėllojėsinė e sė cilave nė intervale saktėsisht tė caktuara e then drita e reflektorit nga vendfenerdeti i cili qėndron rrėzė kontures sė errėt tokėsore.

Drita e tij laramanon nėpėr sipėrfaqen e detit dhe i rrok pjesėt e kreshtės shkėmbore nė tabanin mė tė lartė tė sė cilės qėndron.

Nė njė rrafshirė tė bokėrinės shihen edhe dy pika tė shndritshme: automobili me dritat e ndezura. Fotografia mė ofrohet dhe i shoh detajet e rėndėsishme: shumė meshkuj e femra tė cilėt “mbėshtilleshin” nė kreshtė rreth veturės. Fytyra tė bukura, tė hareshme.

Fuqimisht e ndiej se edhe vetė jam pjesė e tyre, pjesė e kėsaj fotografie. Dikush e ndizte skarėn, i fryente zjarrit, i vendoste nė tė copat e mishit.

Tymi e flaka, drita e reflektorit, hėna, zhurma e herėpashershme e motorit nga anijėza dhe lundėrza tė cilat kalonin jo fort larg kepit, muzika e kthjellėt e cila depėrton nga vetura gjerėsisht e hapur, personi i cili qėndron nė veturė dhe diē flet nė njė objekt tė ngjashėm me mikrofonin.

Pastaj skena sesi i zoti i skarės i ndante secilit nga njė copė mishi nga skara, ndarja e pjatės me sallatė, figurat e pėrziera qėndrojnė nė batanien e thjeshtė nėpėr tokė dhe hanė, qeshin, kėndojnė, pin...

Edhe njė skenė e qartė: nė njėfarė kohe ngrihen tė gjithė, kapen me duar pėr krahėt e hapur dhe nėn ritmin e njėfarė muzike nga vetura ngrehin kėmbėt, pėrkulen dhe krijojnė figura tė ndryshme sikur vallėzojnė. Kėtė skenė po e shihja si nga njėfarė lartėsie dhe kjo mė mbeti thellėsisht e skalitur nė kujtesė.
~ o ~

Derisa Janisi dhe grupi i tij ekzekutonin programin folklorik, Huana dhe unė i kemi blerė dhjetė brinjėza tė mira, njė bostan tė madh, banane dhe pemė tė tjera, si dhe material pėr sallatėn greke.

Nė ndėrkohė, edhe Xhuzepe ishte kujdesur pėr thėngjilldrurin, sakaq sė bashku me Antonien i kishin siguruar edhe pijet. Pas mbarimit tė koncertit Janisi nga drejtori i hotelit i ka huazuar pjatat, kompletin e ushqimit si dhe enėt tjera tė nevojshme, disa tavolinėza, batanien, skarėn, bukėn...

Problemi i vetėm ka mbetur sesi ne tė dhjetėve tė na vendosnin nė vetėm njė veturė. Edhe kėtu nė ndihmė na doli drejtori i hotelit, Kostasi, i cili Petrosit i la nė dispozicion njė motoēikletė tė vogėl, nė tė cilin ai me vete mori njėrėn nga spanjollet. Ne tė tetėt disi “u ndrydhėm” nė veturė.
Vendi tė cilin Janisi e kishte zgjedhur pėr piknikun veror ėshtė ndodhur jashtė zonės sė qytetit.

Pas vozitjes pėr nja pesėmbėdhjetė minuta, pėrcjellė me muzikėn temperamente greke nga radioja dhe kasetat, duke shqyer erėn me dritaret plotėsisht tė hapura e me zallahinė e gjithėmbarshme nė veturė, Xhuzepe me fishkėllimė e ka ndalur veturėn gati para vetė rrėpirės prej shkėmbi. Arritėm nė vendin e planifikuar.

Dolėm duke lėnė nė veturė dritat e mesme tė ndezura.

Hapėsira nė tė cilėn u ndodhėm gjendej nė vetė bregun e detit dhe ishte nė tė vėrtetė njė kreshtė bregdetare me pllaka tė mėdha guri, nė mesin e tė cilave ndodheshin oazat prej rėre, toke dhe bari plisor.

Nė pjesėn e lartėsuar tė bokėrinės ndodhet ndėrtesa e lartė me kupola - vendfenerdeti. Reflektori i fuqishėm nė majė tė ndėrtesės rrotullohet nė kėpujėn e vet tė fuqishme dritėshpėrndarėse nėpėr sipėrfaqen e detit e nė njė pjesė tė tokės nga e cila kreshta binte pingul nė det.

Vendi tė gjithėve na ka mahnitur dhe ia kemi uruar Janisit zgjedhjen e qėlluar. Kur kemi mbėrritur kėtu ka qenė afėr gjysmės sė natės. Nata, sakaq, ka qenė e ngrohtė, nėpėr tė ka pėrshkuar aroma e njelmėt e detit mbi tė cilin derdhej hėna e argjendtė.

Atė dhe qetėsinė e fuqishme e thenin vetėm gjurmėt e dritės nga reflektori i cili bėnte rrugėn e vet tė programuar rrethore si dhe tingujt e herėpashershėm tė lundėrzave motorike e tė anijeve, tė cilat kalonin atypari.

Kjo pamje e kėta tinguj m’u kanė bėrė pėrnjėherėsh tė njohur, pothuajse intimė. E kam pasur pėrshtypjen e fuqishme se kėtė unė njėherė, nė ndonjėfarė rasti, tėrėsisht e kam pėrjetuar. Dhe atė, pikėrisht kėshtu dhe kėtu.

Dhe pėrnjėherėsh e kam njohur kėtė vend. Madje edhe e kam ditur se ēafrė tashi ka krejt pėr tė ndodhur: ndezja e skarės, fryerja zjarrit, pėrgatitja e sallatave, loja sirtakia nėn hėnėz me muzikėn nga radioja e kasetofoni i veturės, shėtitja nėpėr kreshtė...

I trazuar fuqimisht, i kam lutur shokėt qė pėr njė moment tė mė dėgjonin, se kisha diēka tė rėndėsishme t’ua komunikoja. Po, vėrtet kisha se ēfarė t’u thoshja.

Tė gjithė kanė qenė tė mahnitur kur u kam rrėfyer sesi unė para nja dhjetė vjetėsh veēse kisha qenė nė kėtė vend e se veē atėherė isha shoqėruar me ta. Vetėm se, nė atė rast, nė ėndėrr, nuk e kam ditur saktė se kush ishte kush dhe kush ēfarė ka bėrė gjatė vetė piknikut.

Mahnitja tė cilėn tashi e ndieja me atmosferėn e vendit e tė shoqėrisė ishte mahnitje identike nga ėndrra ime nga viti 1972, nė banesėn time nė Pothrastovinė.

Nė Greqi pėr tė parėn herė kam udhėtuar mė 1974. Pra, ka qenė plotėsisht e pamundur tė kisha patur ēfarėdo parafytyrimi pėr kėtė vend mė herėt, e atėherė akoma nuk kam mundur as tė imagjinoja se nė tė ndonjėherė edhe kisha pėr tė udhėtuar.

E megjithatė, dy vjet mė parė se tė shkilja nė tokėn greke, e nėntė vjet para ngjarjes sė vėrtetė, unė kam qenė kėtu dhe jam kėnaqur nė kėtė natė e cila ishte para nesh.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:37

KA NDODHUR– E PAMUNDSHMJA

• Ngjarjet misterioze qė presin shpjegim racional
• Pėrjetimet fantastike tė yjeve tė filmit: Elka Sommer, Telly Savallas, Gurd Jśrgens dhe Shirley Meclaine
• Dėshmitė mė tė pazakonshme pėr shėtitjet astrale
• Pėrjetimet jashtėtrupore tronditėse tė juristit amerikan, Brown
• Ēfarė kanė zbuluar hulumtimet shkencore?

Steven Selfer me bashkėshorten Marien dhe me ēupėn tetėvjeēare Sarėn kanė jetuar jetė harmonike dhe tė lumtur. Ka qenė njėri nga drejtorėt e agjencisė pėr sigurime dhe me rrogėn vjetore prej dyzet mijė dollarėsh ka mundur qė familjes sė vet t’i sigurojė jetė relativisht luksoze. Selferėt kanė jetuar nė shtėpinė e re nė mjėrin prej kuarteve tė pasura tė Denverit (Colorado).

Befasisht, njė pasditeje verore familjen Selfer i ka goditur njė fatkeqėsi e madhe...

Zonja Selfer ka qėndruar nė dhomėn e ndejės dhe ka pėrcjellė nė televizion emisionin e saj tė adhuruar, kurse Sara e vogėl ėshtė rrezitur nė oborrin e gjerė, kohė pas kohėsh duke u larė nė pishinėn e madhe, tė gjelbėr.

Nga oborri fqinj ėshtė dėgjuar zhurma e kositėses sė vogėl motorike me tė cilėn fqinji i tyre Doni e kosiste barin e oborrit. I ka ndarė rrethoja e bukur, e stolisur, prej dėrrasash mbi tė cilėn Doni dhe Sara e vogėl pėr diēka me hidhėrim diskutonin. Pasi qė ēupa nuk i ėshtė pėrgjigjur nė pyetjen e fundit tė pėrsėritur, Doni ka hipur mbi rrethojė qė ta shihte, por atė mė nuk e ka parė nė mbėshtetėsen e pėlhurtė pranė pishinės.

Ka menduar se ka hyrė nė shtėpi dhe ka vazhduar ta kosisė barin.

Porse, kur pėr tė tretėn herė ėshtė ngritur mbi rrethojė qė tė shihte se ē’ndodhi me Sarėn, ka parė trupin e palėvizshėm tė ēupės sesi me fytyrėn teposhtė pluskonte qetėsisht mbi sipėrfaqen e ujit nė pishinė.

Shpejt e shpejt e ka kaluar rrethojėn dhe ashtu i veshur ėshtė hedhur nė pishinė.

Zonja Selfer, e cila e ka parė pėrmes dritares sė madhe tė qelqtė tė dhomės ditore, ka kėrcyer nga kanapeja e saj duke parandier se diēka i kishte ndodhur Sarės sė saj. Pothuajse pa frymė ka vrapuar nė oborr, ku Doni veēse ishte pėrkulur mbi ēupėn e pajetė, duke tentuar ta kthente nė jetė me anė tė frymėdhėnies artificiale.

Duke parė orvatjet e tij zonja Selfer vetėm ka qėndruar e nemitur pėr anėsh, gojėn e mbuluar me duar dhe me sytė e mėdhenj, tė zgurdulluar nė tė cilėt pikturohej paniku dhe llahtaria.

- Mos qėndroni aty si statujė! – ka bėrtitur Doni. –Thirreni ambulancėn!

Megjithatė, ēdo gjė ishte e kotė. Sarės sė vogėl mė askush nuk do tė mund t’i ndihmonte. Vetėm pas kontrollit detaj mjekėsor dhe obduksionit nė spital, ėshtė zbuluar se ka vuajtur nga tė meta serioze tė zemrės.

Sigurisht uji diēka mė i ftohtė i asaj dite ka marrė pjesė nė pėrshpejtimin e pikės nė zemėr. Ka qenė e qartė se ėshtė fundosur si pasojė e humbjes sė papritur tė vetėdijes!

Me vdekjen e papritur tė Sarės sė bukur pėr prindėrit e saj ka filluar ferri i vėrtetė shpirtėror. Stiven Selferit i janė dashur mė tepėr se disa muaj pėr t’u kthyer nga shokgjendja, kurse zonja Selfer ka rėnė nė depresion tė tillė sa nuk ėshtė pėrmirėsuar as pas dy vjetėsh. Thjesht, nė jetėn e saj nuk kishte mė gėzime...

E atėherė Sara e vogėl pėrsėri ėshtė kthyer!

* * *

Atė vit vjeshta ka qenė shumė e kėndshme dhe e butė. Mė tepėr ka ngjarė nė njė lloj vere tė tejzgjatur. Nė oborrin shkollor tė internatit amerikan “Sant Joseph” ka qenė nė rrjedhė ora e edukatės fizike. Djelmoshat dhe vashėzat kanė ushtruar sallton nė tė cilėn u kanė ndihmuar dy arsimtarė me pėrvojė, ish-gjimnazistė.

Sakaq, dhjetėvjeēares Alica Perkins siē duket i ėshtė ngutur shumė, meqė me kėrcimin e saj e ka tejkaluar arsimtarin. Ka rėnė aq keq sa pas kėrcimit ka mbetur e shtrirė pa vetėdije.

Mjeku kujdestar nė internatin “Sant Joseph” i padisponim ka konstatuar se vasha kishte rėnė nė njė lloj kome e se urgjentisht duhej transferuar nė spital.

Nė koinēidencė rrethanash ka qenė ai i njėjti spital nė tė cilin para dy vjetėsh ishte dėrguar Sara Selfer! E kanė sistemuar nė njė dhomė tė vogėl fėmijėsh, tė rregulluar bukur, drejt sė cilės ngutej ekipi i mjekėve kujdestarė. Megjithatė, pas afėr dy minutash jo tė plotė, sa mjekėve u ėshtė dashur tė arrijnė – Alica Perkins mė nuk ka qenė nė dhomė!?

* * *

Pasdite zonja Selfer, sipas adetit tė saj tė vjetėr, ka qėndruar pothuajse e palėvizshme dhe i kishte ngulur sytė e mėdhenj, tė pikėllueshėm, diku nė largėsi, pėrmes dritares sė madhe prapa sė cilės ka valėzuar uji i gjelbėr i pishinės nė oborr. Akoma nuk ka mundur t’ia falė vetes pse atė ditė tė kobshme ėshtė hutuar duke e shikuar emisionin televiziv.

E ka munduar ideja se do tė kishte mundur ta shpėtonte fėmijėn e saj po qe se nė momentin tragjik do tė kishte qenė pranė saj. Nga ai disponim melankolik e kanė shkulur tigujt e njohur tė ziles nė portėn hyrėse. Vetėm Sara e saj ka cingėruar pikėrisht kėshtu – njėherė gjatė e tri herė shkurt!

E tronditur ka kėrcyer dhe ka shkuar kah dyert e hyrjes.

Pėrmes qelqit tė ngjyrosur ėshtė dukur figura e ēupės. Derisa shtypja e gjakut i ėshtė rritur me shpejtėsi abnormale, i ka hapur gjerėsisht dyert dhe e ka lėshuar brenda ēupėn e kthjellėt, tė ngjashme me Sarėn e saj tė ndjerė.

- Mirėdita, nanush! – ka thėnė mysafirja e vogėl e panjohur dhe, sipas adetit tė atėhershėm tė Sarės, ėshtė ngritur nė majė gishtėrinjsh dhe e ka puthur nė faqen e djathtė.

Zonja Selfer nuk ka mundur tė nxjerrė zė. Ka qėndruar si e paralizuar, e kur vajza ka vazhduar nė drejtim tė shkallėve, ajo qetėsisht i ka mbyllur dyert dhe si e hipnotizuar ka shkuar pas saj. Nuk ka dyshim, vajza e ka njohur renditjen e dhomave dhe gjėrat nė to.

E ka hapur dhomėn e Sarės, pastaj komodinėn e saj ku dikur i ka mbajtur librat dhe ēantėn shkollore. Pastaj ka hyrė nė banjė dhe ka larė duart. Pėrsėri ėshtė kthyer nė dhomė, ka hapur njė raft tjetėr ku ishin tė vendosura lojėrat e Sarės.

Ia ka ledhatuar hundėn e kuqe palaēos sė madh, e ka rrotulluar pak dhe nga kukulla janė dėgjuar tingujt e njohur tė ninullės. Atėherė tė gjitha kukullat i ka kthyer nė vendin e vet dhe ėshtė ulur nė krevatin e rregulluar bukur, duart tė mbledhura nė prehėr, ashtu siē gjithmonė ka ndejur Sara e vogėl.

- Kush je ti, o xhan? I ėshtė afruar e trazuar Maria Selfer kur ka ardhur nė vete nga shokgjendja e papritur.

- Nanush, po unė jam Sara jote!... Vallė, mė ke harruar?!...
- O Zot, natyrsisht se nuk tė kam harruar – ka rėnkuar gruaja e gjorė. – Krejt kėto vite jam lutur qė tė mė kthehesh... Tepėr po mė mungon, e dashur.

- Mos ji e pikėlluar, nanush. Ēupa e ka ledhatuar butėsisht nėpėr fytyrėn e lagur nga lotėt. – Pėr shkak tėndin edhe jam kthyer qė tė them tė mos mėrzitesh! Dije, se unė nė tė vėrtetė edhe nuk kam vdekur. Vetėm jam nė njė botė tjetėr!..

Kėto fjalė tė ēuditshme sikur e kanė ledhatuar zonjėn Selfer, ndaj edhe vetė ka filluar ta fshijė fytyrėn e pėrlotur. Papritmas, sakaq, fėmija e ka rrokur ballin dhe lodhshėm i ka mbyllur sytė e saj tė kaltėr.

- Duhet tashi tė kthehem... – ka folur qetėsisht, me tonin nė tė cilin ėshtė vėnė nė dukje njė mungesė e ēuditshme. – Nėnė, duhet tė shkoj tashi. Patjetėr...

Zonja Selfer me shumė butėsi nėne ia ka ngitur kėmbėt nė krevat. E ka bėrė kėtė disi hutueshėm, por jo pa butėsi. Pastaj, si e magjepsur, as vetė duke mos e ditur pse, e ka kyēur ekranin televiziv, tė cilin dy vjet nuk e kishte kyēur.

Pikėrisht ka qenė nė rrjedhė emisioni i lajmeve dhe vėmendjen e saj e ka tėrhequr fotografia e ēupės e cila ka qėndruar shtrirė nė dhomėn e saj. Spikeri ka lajmėruar se ėshtė zhdukur ēupa me emrin Alica Perkins...

Zonja Selfer i ėshtė ofruar telefonit dhe i ka sjellė disa numra. Kur e ka marrė lidhjen, qetėsisht ka deklaruar:

- Ju lajmėroj se vajza qė kėroni ndodhet nė shtėpinė time. Rruga ėshtė...
Kur pėr dhjetė minuta ka arritur vetura e Sherifit, para dyerve veēse i ka pritur zonja Selfer.

I ka drejtuar pėr nė dhomėn e Sarės sė vogėl. Njerėzve tė befasuar u janė dashur disa ēaste qė tė ktheheshin nga tronditja, meqė aty gjetėn vėrtet Alica Perkinsin, e cila atė ditė ashtu ēuditėrisht ishte zhdukur nga dhoma e spitalit...

E kanė kthyer nė spitalin e qytetit. Provat qė me anė medikamentesh t’ia kthenin vetėdijen, nuk kanė dhėnė rezultate. Pas dhjetė ditėsh pėrpjekjeje qė ta kthenin nga koma ēupa ka ndėrruar jetė. Ka shkuar nė ndonjė botė tjetėr... Nė ndonjė dimension tjetėr...

Autori i veprės “Projeksioni astral” Anthony Martin mendon se projeksioni jashtėtrupor mund tė ketė format mė tė ndryshme e se shpesh mund t’i arrijė kufijtė e mundėsive mė tė pabesueshme.

Prandaj, shumė forma tė tij hasen nė okultizėm, nė telepati, nė koincidencė, radiestezi, nė parathėnie fati apo, madje, nė atė qė nė botė quhet – fenomeni i shpirtėrave tė bujshėm. Nga “efektet” e tij fascinuese nuk janė tė kursyer as figurat mė tė njohura tė botės.

Artistja dikur e famshme gjermanolindore Elka Somer, sot jeton nė Shtetet e Bashkuara, qyshmoti merret edhe me artrin e pikturimit.

Figurat e saj, me tiparet bizantine tė fytyrės, mė sė shpeshti i vizaton pas shėtitjeve astrale nė kohėt shumė tė lashta, nė kohėn e perandorisė bizantine, nė tė cilėn, siē thotė, “bardhoka fatale” e ka jetuar njėrėn nga jetėrat e saj tė mėhershme!

“Qerosi” i papėrballueshėm, artisti Telly Savallas, i cili shikuesit televiziv jugosllav i ėshtė imponuar si inspektori policor mendjehollė e kėmbėngulės “kojaku”, nė jetėn e vet tė bujshme ka pėrjetuar diē qė ėshtė mė sė afėrmi me – pėrvojėn astrale.

Njė natė, derisa me automobilin e vet luksoz ka vozitur nėpėr kuartet pėriferike tė qytetit, i ka ndodhur qė tė mbetet pa karburant. Ka qenė kohė e pakohė e natės dhe Telly ka dalur nga vetura i hidhėruar qė veten e ka sjellė nė kėso situate tė pakėndshme.

Sakaq, pikėrisht nė momentet kur ka menduar se nuk ka kurrfarė gjasash qė dikush t’i dilte nė ndihmė, prej diku nga errėsira ka lindur i panjohuri nė “cadillak”-un e zi dhe i ka ofruar qė ta transferonte.

Natyrisht, artisti i popullarizuar menjėherė e ka pranuar ofertėn, kurse gjatė dėrdėlisjes sė padetyrueshme, derisa kanė vozitur rrugėve tė kotura tė qytetit, i panjohuri ka rrėfyer sesi e njeh mirė njė atlet lokal.

“Telly ėshtė befasuar sė tepėrmi kur tė nesėrmen ka lexuar nė gazeta se atleti ka vdekur nė rrethana enigmatike pikėrisht nė vendin ku shoferi i lartpėrmendur e ka marrė nė veturė”, kanė shėnuar John Fairely e Simon Welfare, autorėt e librit “Bota e fuqive enigamtike”.

“Por, jo vetėm kjo: kur Telly e ka ftuar numrin tė cilin shpėtimtari ia ka dhėnė, qė edhe njėherė t’i falėnderohej, gruaja e trazuar nė anėn tjetėr tė linjės, i ka komunikuar Savalasit tė habitur se burri i saj, me tė cilin, siē duket, vozitėsi i “cadillak”-ut ka qenė jashtėzakonisht i ngjashėm, ishte veēse – tri vjet i vdekur!”

“Fėmija – ēudi” i dikurshėm i botės filmike – Shirley Maclaine – me vite merret me shkrime, kurse librat e saj – pėr pėrjetimet astrale dhe reinkarnimet e mėhershme – anė e kėnd planetit tonė pothuajse brenda natės bėhen bestselerė.

Kolegu i tij, Curd Jurgens i shkathėt, gjatė kohės sė vdekjes klinike ka pėrjetuar shėtitje – deri nė ferr e prapa. Pėr kėtė nė atė kohė ka shkruar gjerėsisht “Kurieri” vjenez:

“Nė tavolinėn e operacionit tė njė spitali nė Texas ka vdekur mė 20 janar tė vitit 1967 Curd Jurgens.

Pas disa minutash artisti i popullarizuar megjithatė ėshtė kthyer nė jetė. Pėr pėrjetimet e tij gjatė kohės sė vdekjes klinike ylli i njohur i filmit e ka rrėfyer rrėfimin fantastik:

- Kupola e qelqtė e sallės sė operacionit pėrnjėherė ėshtė ndryshuar. Ėshtė bėrė e kuqe si prushi. Prapa qelqeve kam parė grimasat e fytyrave tė deformuara tė cilat zgurdullonin sytė nė mua. Ka rėnė njėfarė shiu i zjarrtė, por pikat nuk mė kanė prekur.

Janė shpėrndarė gjithkah rreth meje, kurse gjuhėt tmerruese tė flakės janė vėrsulur kah unė si kobra tė panumėrta. Gjithkah kam vėnė re numėr tė madh figurash tė panjohura me grimasa tė dhembjes nė fytyrė.

Padyshim, figurat u pėrkisnin tė mallkuarve dhe kjo njohje mė ka pėrmbushur me tmerr i cili ma ka shtrėnguar fytin, duke m’u kėrcėnuar se do tė ma zinte frymėn. Sigurisht, kam qenė nė ferr!...”
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:39

Njė ngjarje veēanėrisht mbresėlėnėse ka mundur tė lexohet nė revistėn “Reader’s Digest” (12/74) nė tė cilėn Victor D. Solow, nė artikullin “Kam vdekur nė 10,52” gjerė e gjatė pėrshkruan ēdo gjė qė ka pėrjetuar nė ata 23 minuta nė tė cilėt ka pushuar zemra e tij. Pėr ndjenjat e tij nga “ana tjetėr e jetės” ai shkruan:

“Kur mė vonė kam provuar tė kthehesha nė krejt kėto, e kam kuptuar se pse kėtė nuk kam mundur ta prezantoja si pėrjetim tė kėsaj bote. Gjersa jam ndarė nga trupi im, prapa vetes – nė trupin fizik – i kam lėnė tė gjitha instrumentet senzorike me tė cilat i ekzaminojmė e i pranojmė dukuritė nė botėn pėr tė cilėn mendojmė se ėshtė reale.

Atėherė ndonjė gjė m’u ka bėrė e qartė pėr vendin tim nė kėtė botėn tonė tokėsore dhe pėr raportin tim ndaj asaj tjetrės, realitetit jashtėtrupor. Porse, unė pėr kėtė nuk jam vetėdijėsuar duke menduar pėr tė me trurin tim, por me ndihmėn e njė pjese tjetėr tė vetė meje, pėr tė cilėn, thjesht, as sot nuk mund tė jap kurrfarė informacioni, e as kurrfarė detaji. Kjo ėshtė thjesht ashtu, siē guri ėshtė gur, apo uji ujė...”

Megjithatė, dėshminė shumė mė tipike pėr projeksionin astral, nė numrin e janarit tė vitit 1931, e ka pėrshkruar Sylvan Muldoon. Pėrjetimi lidhet me zonjėn “B”, grua e mundėsive tė pazakonshme. Ajo shpesh ka pėrjetuar shėtitje jashtėtrupore spontane dhe atė zakonisht nė orėt e hershme tė mėngjesit.

Gjithmonė para fillimit tė projeksionit zonja B e ka pasur ndjenjėn si tė jetė zėnė nė shtjellėn e fuqishme tė rrymės. Ka ndier dhembje tė theksuar dhe “ligėshti” nė kokė, qė e tėrė kjo, mė nė fund, tė shndėrrohej nė njė ndjenjė lehtėsimi tė kėndshėm. Gjatė projeksionit nuk ka qenė nė gjendje ta kontrollojė trupin e vet astral dhe ka qenė dashur tė kėnaqet kudo qė ai ta ketė dėrguar.

Zakonisht gjatė projeksionit ka qenė e trazuar (kjo duket si njė veti jokarakteristike), me shtrėngim tė dhembshėm nė zonėn e fytit, i cili ka ditur jo rrallė tė bėhet shumė intensiv, gjė qė i ka kontibuar kthimit tė shpejtuar nė trupin fizik! udhėtimit ka ditur ta dallojė vetveten tė projektuar nė trupin e saj astral, diku, nė njėfarė shtėpie tė ēuditshme, e ngjashme me pallatin mesjetar.

Dhe pikėrisht kėtu zė fill pjesa mė interesante e shėtitjes jashtėtrupore tė zonjės B. Ja, sesi ajo e pėrshkruan kėtė:

“...Nga dhoma ditore jam ngjitur shkallėve, e pastaj e kam kaluar korridorin e gjatė dhe jam ndodhur nė njė dhomė ku ka qėndruar shtriras njė damė e vjetėr. Me njė dozė hamendjeje i jam ofruar krevatit. Edhe pse kam qenė e sigurt se jam e padukshme, mė ka habitur shprehja e fytyrės sė gruas e cila nė atė moment ėshtė zgjuar.

Ka shikuar drejt nė mua, kurse sytė e saj tė mėdhenj, pėrplot frikė tė befasishme, kanė krijuar pėrshtypjen si para vetes ta shihnin – fantazmėn!

Kam qenė mjaft e trazuar me qėndrimin tim nė shtėpinė e panjohur dhe jam ndier si hajdute. Gruaja, e cila mė ka parė duke u zgjuar nga gjumi, pa dyshim ka menduar se jam hija e ndonjė tė vdekuri. Ky shok ka ndikuar qė tė filloja tė tėrhiqesha.

E kam pasur ndjenjėn se po fundosesha nė ambisin e pafund. Poshtė, mė poshtė, edhe mė poshtė... Pastaj nė veshėt e mi kam ndier atė “klik”-un e njohur dhe – si me ndonjė mrekulli - kam qenė ulur drejt nė krevatin tim pa frymė dhe nė – trupin tim fizik!...”

Dy vjet pas kėsaj pėrvoje tronditėse jashtėtrupore zonja B. e ka vizituar Concord-in, nja katėrdhjetė mila larg nga vendi ku ka jetuar, nė New Hampshire, pėr t’i vizituar tė afėrmit e vet, tė cilėt ishin zhvendosur nė shtėpinė tė cilėn pikėrisht ato ditė e kishin blerė prej njė vejushe tė mplakur.

Natyrisht, zonja B. kurrė mė parė nuk ka qenė nė atė shtėpi. Por, mahnitja e saj ka qenė e pafund kur ka konstatuar se pikėrisht nė atė ndėrtesė kishte qėndruar – gjatė kohės sė shėtitjes sė vet astrale.
“Njė vajzė mė ka dėrguar nė tė njėjtėn dhomė tė ndejės nė tė cilėn shkurtimisht jam ndalur derisa kam pezulluar nė trupin tim astral.

Nė fillim ēdo gjė mė ka ardhur aq e njohur, edhe pse, natyrisht, nuk kam mundur ēdo gjė tė kujtoj. Por, kur kam hyrė nė korridorin tjetėr, dhe i kam parė shkallėt e gurta tė cilat mė kanė dėrguar nė njėrėn prej dhomave tė fjetjes, e kam pasur krejt tė qartė se e kam gjetur vendin e pazakonshėm tė aventurės sime astrale!”

- Nė vitet e hershme tė hulumtimit tė psikės njerėzore – pohon Anthony Martin – kam ardhur deri tek konstatimi unik se tė shfaqurit e fantazmave nuk ėshtė gjithmonė ngushtė i lidhur me vdekjen apo traumėn e mbijetuar.

Shpirtėrat e tė vdekurve apo hijet (vegullitė, fantazmat) janė parė nė distancė tė caktuar nga trupi “i komunikuesit”, por tėrė kėtė nuk e kanė pėrcjellė kurrfarė rrethanash tragjike.

Duket sikur tė ketė qenė plotėsisht e mjaftueshme qė individi fuqimisht tė koncentrohet nė objektin, nė personin apo vendin e caktuar qė ndodhet larg, e qė atje tė lajmėrohet hija, gjegjėsisht dublikati astral. Dhe kjo ka ndodhur.

Teoria alternative, tė cilėn shkenca akoma nuk e ka verifikuar, pikėrisht e supozon tė ekzistuarit nė ēdo trup fizik edhe tė njė dublikati astral. Pėr konfirmimin e kėsaj teorie ekzistojnė dėshmi tė shumta nė tė cilat njerėzit hollėsisht i sqarojnė detajet e vendeve tė caktuara tė cilat fizikisht kurrė nuk i kanė vizituar.

Njė rast tė tillė e ka shėnuar F.W. H. Myers:
“Njė natė janari tė vitit 1872, unė Ann Amherst, kam ėndėrruar se e kam parė Mary de Lays. Nė duar kam pasur njė gjilpėrė tė madhe. Dhe derisa pėr diēka kam folur nė mėnyrė temperamente, nė koincidencė rrethanash ia kam gėrvishtur gishtin tregues tė dorės sė djathtė.

Nė fytyrė i ėshtė lajmėruar shprehja e dhembjes dhe ajo hidhėrueshėm ka thėnė:
- Nė djallė me kėtė gjilpėrė!... Oh, sa po dhemb!... Sa e pakujdesshme qė je!...
Nė mėngjesin tjetėr, duke zbritur nga shkallėt, e kam takuar Mary sesi me Louey rrinte nė bibliotekė pranė kaminės. Louey nė dorė ka mbajtur gjilpėrėn dhe pėr diēka ka treguar.

Pastaj ka ndodhur krejt ajo qė kam ėndėrruar, veēse, nė vend timin, ka qenė Louey. Me grimasė dhembjeje Mary ka thėnė tė njėjtat fjalė e mua e tėrė kjo mė ka mahnitur deri nė atė masė saqė nga dera kam pyetur:

- A ta kam bėrė kėtė unė ty, vallė?!...
Shumė hulumtues tė fenomenit tė projeksionit astral sot mendojnė se ekzistojnė dy tipa pėrjetimesh jashtėtrupore – ai spontan dhe i qėllimshėm.

Nė projeksionet spontane personi thjesht vetveten e has jashtė trupit tė vet fizik, duke mos e ditur si dhe pse ėshtė zhvilluar projeksioni. Pėrkundėr kėsaj, nė projeksionin e qėllimshėm ekziston dėshira specifike dhe e caktuar pėr dalje jashtė trupit fizik, edhe pse suksesi gjithmonė nuk ėshtė i thjeshtė, i lehtė dhe pa rreziqe tė caktuara.

Ngandonjėherė duke iu falėnderuar njė vargu ende tė padefinuar rrethanash, projeksioni mund tė jetė i suksesshėm, e qė eksperimentuesi pėr kėtė tė mos jetė as i vetėdijshėm.

Shembullin tipik tė pėrjetimit spontan jashtėtrupor detajisht e ka pėrshkruar Carolina D. Larsen nė librin e saj tronditės e kontraverz “Rruga ime nė botėn shpirtėrore”:

“...Befasisht i jam nėnshtruar njė pėrvoje tejet tė ēuditshme. Mė ka pėrshkuar njė ndjenjė e ēuditshme e shtypjes sė thellė dhe e humbjes, ngjashėm me atė qė i paraprinė alivanisė.

Kam luftuar kundėr kėsaj, por pa sukses. Presioni i mbifuqishėm ėshtė thelluar dhe sė frikti pamundėsia e ka kapluar trupin tim ashtu qė e kam pasur tė paralizuar ēdo muskul. Nė kėtė gjendje tė pazakonshme kam mbetur njė kohė tė caktuar. Mendja ime, megjithatė, akoma krejtėsisht qartė ka funksionuar.

Sė pari, prej diku poshtė, nėn shkallė, e kam dėgjuar njė muzikė, por tingujt janė bėrė gjithnjė e mė tė ulėt e mė tė largėt. E kam pasur tė qartė se po fundosesha nė humbjen narkotike tė vetėdijes dhe sė frikti mė nuk kam qenė e vetėdijshme pėr pozitėn time as pėr zėrat qė e mbushin jetėn normale.

Sa kohė kam qėndruar shtrirazi pa vetėdije. Ēfarė ka ndodhur rreth meje? Ku ėshtė zhdukur muzika e lehtė?...

Jo, kurrgjė nuk mė kujtohet. Vetėdija ime ka pezulluar nė anėn tjetėr tė trupit fizik. E kam pasur ndjenjėn se po qėndroja pranė krevatit tim. Krejt qartė e kam soditur trupin tim fizik sesi i relkasuar qėndronte shtriras pėr sė gjati krevatit.

E kam vėnė re ēdo vijė tė fytyrės sime. Kam qenė e zbehtė si e vdekur, syte fuqimisht tė mbyllur, kurse buzėt butėsisht tė hapura. Duart i kam pasur lirshėm tė lėshuara pėrskaj trupit tė palėvizshėm.

Jam kthyer dhe lehtas kam shėtitur kah dyert. Kam kaluar pėrmes tyre dhe kam hyrė nė korridorin i cili tė dėrgonte nė banjė. Instiktivisht e kam zgjatur dorėn ta ndez dritėn, por nuk e kam ndezur. Kjo edhe nuk ka qenė e nevojshme, sepse nga trupi im astral dhe fytyra ime ka rrezatuar njėfarė drite vezulluese e cila fare mirė e ka ndriēuar hapėsirėn nėpėr tė cilėn kam lėvizur...”

Hulumtuesit e pasionuar tė fenomenit tė projeksioneve jashtėtrupore deri mė tani kanė mbledhur dėshmi tė panumėrta tronditėse tė pėrjetimeve astrale spontane. Megjithatė, shumė shpesh e rrėfejnė njė qė ka qenė si rezultat i marrjes sė anestetikėve, kurse ėshtė i botuar mė 1984 nė revistėn teozofike “Luciferi”:

“Derisa e kam nxjerrė dhėmbin, pėrnjėherėsh jam fundosur nė njė gjendje tė ēuditshme. Jam bėrė e vetėdijshme se ndodhesha jashtė trupit tim fizik dhe pėrreth meje janė zhdukur tėra objektet. Nė tėra drejtimet ėshtė shtrirė porti i errėt, i vėrtetė, diēka e ngjashme me qiellin e natės verore.

Mė ėshtė dukur se nuk kam kurrfarė trajte, e, megjithatė, rreth patrajtėsisė sime ka ekzistuar njė dritė e butė, e bardhė, kurse prej saj ėshtė zgjatur diēka si tel, si fije e argjendtė, dhe unė nga dikah kam qenė e vetėdijshme se kjo po ma mbante lidhjen me trupin tim fizik.

Krejt afėr meje e kam parė edhe njė trup tė patrajtėsuar endur prej kėsaj drite tė butė e tė bardhė, pikėrisht e ngjashme me mua, e mė larg, gjithkund rreth nesh, ka pasur akoma trupa tė tillė astralė, por nuk kanė shndritur me tė njėjtin intensitet.

Gjatė kohės sė qėndrimit jashtė trupit tim fizik krejt normalisht e kam pranuar patrajtėsinė time dhe e kam pasur tė qartė se tė jesh i patrajtė nuk do tė thotė ta humbasėsh individualitetin tėnd. Pėrkundrazi...

Sė frikti pėrmes fijes sė argjendtė kam ndier diēka si signal dhe nė njė mėnyrė tė ēuditshme e kam ditur se po kthehesha nė trupin tim fizik. M’u ka dukur se nė tė po zbrisja nėpėr rrugėn spirale, por procesi i kthimit ka qenė mjaft i pakėndshėm.

Nuk kam dėshiruar tė kthehem, por megjithatė jam kthyer. Kur jam ndodhur nė trupin tim fizik, e di se me zė kam thėnė: ēfarė ndjenje e tmerrshme!

Mjeku me mirėkuptim mė ka shikuar duke menduar se fjalėt e mia aludonin nė dhimbjen e dhėmbit, kurse unė dhėmbin as qė e kam ndier!...”

Nė literaturėn kushtuar pėrjetimeve jashtėtrupore shumė shpesh pėrmendet dėshmia e fizikantit tė shquar nga fundi i shekullit tė kaluar, dr. Wiltse.

Pėrjetimi sė pari ėshtė botuar nė revistėn “St Louis Medical and Surgical Journal”, nė nėntor tė vitit 1899, mandej nė fletoren e tetė “Proceedings” tė Shoqatės pėr hulumtime psikike, pastaj nė veprėn e Myersonit “Individualiteti njerėzor dhe tė mbijetuarit e vdekjes fizike” (fletorja e dytė, f. 315-322).

“Me zanatin e pasionuar tė njė fizikanti”, shkruan dr. Wiltse, “e kam mbajtur interesimin pėr anatominė e trupit tim fizik, me tė cilin nė njė mėnyrė tė pazakonshme kam qenė i thurrur dhe atė fije pėr fije. Kam qenė jashtė trupit fizik, diēka si shpirti i gjallė i atij trupi tė vdekur.

Me durim e kam soditur procesin fascinant tė ndarjes sė shpirtit nga trupi fizik. Me njėfarė force, sigurisht jo imja e vullnetshme, egoja ime ėshtė luhatur andej-kėndej, pėrafėrsisht siē pėrkundet djepi.
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:45

Pas njė kohe tė caktuar tė luhaturit ėshtė ndalur, por mė ėshtė lajmėruar njė ndjenjė tjetėr: pėrgjatė shputės, duke filluar nga gishti i madh, janė shkoqur fije tė shumta tė buta.

Kur edhe kjo ka pėrfunduar, e kam pasur ndjenjėn se po ngjitesha nėpėr trup drejt kokės, ashtu siē mblidhet goma e ngrehur. Pastaj jam ndodhur jashtė kokės dhe kam pluskuar poshtė e lart, thjesht si fluskė sapuni, akoma butėsisht e lidhur pėr trupi. Kur mė nė fund jam ndarė, lehtėsisht kam pezulluar kah dyshemeja, prej nga jam ngritur dhe e kam marrė trajtėn e njeriut. M’u ka dukur se isha i tejdukshėm, kaltėrsisht i tejdukshėm dhe plotėsisht lakuriq!...”

Dr. Wiltse pastaj shikimin e vet e ka drejtuar kah krevati mbi tė cilin qėndronte shtrirė trupi i tij i palėvizshėm fizik, me thembrat e mbledhura sė bashku dhe me duart e lidhura pėrmbi kraharor. Ajo qė e ka befasuar ka qenė zbehtėsia e fytyrės sė tij fizike. Megjithatė, vlera mė e madhe e kėsaj dėshmie qėndron nė pėrshkrimin e detajeve.

Tė vėrejturit si ajo “e pėlcitjes sė fijeve tė buta tė panumėrta” i japin dėshmisė fuqinė e pėrvojės autentike, e jo tė vizionit apo ėndrrės sė qetė.

Nė mesin e rasteve mė fascinante tė pėrjetimeve astrale numėrohen ato – dorėn nė zemėr mjaft tė rralla – nė tė cilat mė shumė njerėz, shpeshherė me kilometra larg nga njėri-tjetri, ėndėrrojnė nė tė njėjtėn kohė dhe marrin pjesė nė njė ėndėrr tė pėrbashkėt, nė tė cilėn, pėrsėri , vetėm njėri nga ta e pėrjeton edhe pėrjetimin jashėtrupor.

Pikėrisht njė dėshmi tė tillė e kanė rrėfyer profesori amerikani Hornell Hart dhe juristi Henry Armitt Brown:

“Njė natė tė ftohtė dhe me erė nė fillim tė viti 1865, derisa e kam studiuar drejtėsinė nė New York, kam shkuar nė gjumė rreth mesnate. Mė kujtohet sesi nė krevat qartė e kam dėgjuar orėn e murit tė kumbojė dymbėdhjetė herė e sesi sė frikti kam hyrė nė gjumė tė qetė.

Memzi qė e kam ndėrprerė tė jem i vetėdijshėm pėr rrethin fizik, ndėrkaq kam ėndėrruar: prej diku kam dėgjuar zhurmė tė lartė e tė ngatėrruar, e pastaj kam ndier shtrėngim nė fytin tim, sikur dikush mė ngulfatte. “Jam zgjuar” nė rrugėn e panjohur – kam qėndruar ratė nė shpinė me panik duke u kacafytur me njė tė panjohur rrunx, shtatshkurtėr, me flokė tė pakrehura e tė thinjura.

I panjohuri i fuqishėm me njėrėn dorė ma ka shtrėnguar fytin kurse me tjetrėn nyjen time dhe kėshtu mė ka trusur fuqishėm pėr trollon e gurtė. Jemi kaqumitur nėpėr gurė, por “pėrqafimi” i tij i ēeliktė nuk lėshonte pe. Gati i zalisur kam vėrejtur sesi i panjohuri e ndante njėrėn dorė dhe e shtrinte pėr ta mbėrritur sopatėn.

Mė ka kapluar paniku edhe mė i madh dhe kam bėrė pėrpjekjen maksimale, tė mbinatyrshme qė tė dilja nga situata e pavolitshme. Pėr njė moment mė ka shkuar pėr dore qė ta neutralizoja keqbėrėsin dhe nė tė njėjtin moment – ēfarė ngazėllimi! – kam vėrejtur dy miq sesi vraponin tė mė vinin nė ndihmė.

Dhe pikėrisht kur i pari ka mbėrritur tek ne dhe tė panjohurit i ka kėrcyer nė qafė, ai disi ėshtė liruar dhe dorėn nė tė cilėn ka mbajtur sopatėn rrufeshėm e ka ngritur.

E kam parė sesi sopata ka vezulluar nė lartėsinė e kokės sime, e pastaj kam ndier goditjen e fortė nė ballė. Kam rėnė nė kokėrr tė shpinės, kurse njė pamundėsi e ēuditshme e ka kapluar trupin tim. Njėkohėsisht kam ndier sesi lėngu i ngrohtė ka rrjedhur nėpėr fytyrėn time, kurse shija e gjakut ma ka mbushur gojėn.

Nė atė moment ka ndodhur diēka e pazakonshme: kam qenė i ngritur nė ajėr, nja njė metėr – njė metėr e gjysmė, dhe kam mundur bukur, si nė ndonjė pasqyrė tė shoh trupin tim fizik.

Ka qėndruar shtrirazi nė shpinė, derisa sopata e mprehtė ka qenė e ngulur nė ballin tim. Njėkohėsisht kam dėgjuar vajin e miqve tė mij. Dėnesja ka qenė me zė, e pastaj ėshtė bėrė gjithnjė e mė e pakėt, mė e pakėt...

Nė atė ēast jam zgjuar, kurse ora nė dhomėn time ka treguar se nuk kam fjetur mė tepėr se gjysmė ore!

Herėt nė mėngjes kam takuar njėrin prej miqve tė mi tė cilėt i kisha ėndėrruar nė gjumin pėrplot ėndrra tė llahtarshme. Dhe tamam sa kam dashur t’i rrėfeja se ē’kisha ėndėrruar, ai m’i ka ndėrprerė fjalėt:

- Dėgjo se ēfarė kam ėndėrruar... kam fjetur rreth orės dymbėdhjetė, dhe kam ėndėrruar sesi kaloja nėpėr njė rrugicė tė ngushtė e tek unė kanė arritur zėrat e njė zėnke. Sė frikti jam gjendur nė skenėn e ngjarjes. Paramendoje, tė kam parė ty sesi qėndroje i shtrirė nė shpinė dhe me panik luftoje me njė burrė tė panjohur.

Jam ngutur tė tė ndihmoja, por kur jam ofruar, ai tė ka goditur nė kokė me sopatė dhe tė ka lėnė nė vend!...
- Si ėshtė dukur ai njeri?! – e kam pyetur.

- Rrunx, shtatshkurtėr, i fuqishėm, nė kėmishė fanellate dhe me pantollone tė vrazhda. Flokun e kishte tė pakrehur, kurse mjekra e parruar dhe e thinjur!...

Gati se kam qenė duke e harruar kėtė ėndėrr, sikur njė fundjave, nė Burlington, shteti New Jersey, tė mos isha kthyer nė shtėpinė e mikut tė dytė, profesorit Hornell Hart.

- Burri im – gati nga dera ka filluar tė mė rrėfejė bashkėshortja e tij – para disa netėsh ka ėndėrruar ėndėrr tė tmerrshme. Ka ėndėrruar se po tė mbyste njė keqbėrės nė njė zėnkė rrugėsh.

Para se tė arrinte tė tė ndihmonte, i panjohuri tė ka mbytur me njė dru tė madh!...
- O jo, Sesil – ka reaguar profesori Hart nga dhoma tjetėr. – Jo me dajak! E ka mbytur me sopatė tė mprehtė!...”

Shumė dijetarė tė botės nė dekadat e shkuara kanė provuar qė ta sqarojnė ėndrrėn dhe pėrjetimin astral tė Henry Armitta Brown-it, por as deri mė sot nuk kanė gjetur sqarim racional.

Thjesht, kjo edhe sot i tejkalon pikėpamjet tona pėr ndėrlikueshmėrinė e shqisave tė njeriut, para sė gjithash pėr funksionin e trurit, gjegjėsisht tė (ndėr)dijes sonė. Ngandonjėherė entuziazmi nė punė apo ndonjėfarė shqetėsimi shpirtėror dinė ta joshin dėshirėn pėr tė pėrjetuar udhėtim jashtėtrupor.

Herėn tjetėr, dėshira e zjarrtė pėr tė qenė pranė personit tė dashur pėr tė cilin keni frikė se mos po i kėrcėnohet rreziku, apo, thjesht, ērregullimi psikik – munden qė efektivisht ta nxjerrin trupin astral. Rasti i Walter McBridea-s pikėrisht mund tė shėrbejė si rast tipik:

Para festave tė kėrshėndellave tė vitit 1935 Walter McBride, farmer i pamartuar nga Indiana Springs-i , nė shtetin verior Indiana, pa ndonjė arsye tė veēantė ka filluar nga dita nė ditė tė brengosej pėr shėndetin e babait tė tij, i cili jetonte nė periferi, disa mila larg nga ferma e Walterit.

Atė ditė ka shkuar nė krevat rreth orės tetė dhe pėr ēudi sė frikti e ka pikasur vetveten sesi pezullonte nėpėr dhomė mbushur me dritė vezulluese e cila nuk ka lėshuar fare hije.

Ėshtė ndier plotėsisht i zgjuar dhe ēdo gjė qė ka pėrjetuar ka pasur pėrmasa krejtėsisht reale, e, megjithatė, nė njė mėnyrė tė ēuditshme pėr kėtė ka qenė i vetėdijshėm, ai realitet ka qenė disi, thėnė mė sė lehti, i pazakonshėm.

Njė kohė tė caktuar ka pezulluar nėpėr hapėsirėn ku trupi i tij fizik i palėvizshėm ka qėndruar mbi krevat. Pastaj ka fluturuar pėrpara, nėpėr muret e forta prej tullash.

Ka lėvizur nė drejtimin e veriut dhe e ka ditur se po i afrohej shtėpisė sė babait tė vet. Se frikti ka kaluar edhe nėpėr muret e shtėpisė sė tė jatit, pėr t’u ndalur rrėzė krevatit nė tė cilin ėshtė prehur i jati i tij.

Tė gjitha tė tjerat qė mė tej kanė ndodhur, mė tepėr i kanė ngjarė njė ėndrre fantastike. Babai me sytė hapur ka shikuar nė dublikatin astrral tė birit tė tij. Ka qenė dukshėm i befasuar, por ėshtė dukur sikur nuk ka dėgjuar se ē’po i thoshte Walteri.

Konstatimi se babain e kishte me shėndet tė mirė e ka qetėsuar McBridea-n dhe ai rrugės sė njėjtė, nė tė njėjtėn mėnyrė, ėshtė “kthyer” nė shtėpinė e vet. Pasi qė pėrsėri ka hyrė nė trupin e tij fizik, ai ėshtė zgjuar. Duke qenė se mė nuk ka ndier gjumė nė sy, Walteri ėshtė ngritur nga krevati dhe detajisht e ka pėrshkruar pėrjetimin e vet tė pazakonshėm fizik.

E tėrė ngjarja ėshtė zhvilluar mė 22 dhjetor, kurse dy ditė mė vonė, kur e ka vizituar tė jatin e tij, ky ia ka konfirmuar se nė natėn e caktuar e ka vėnė re shfaqjen e tij astrale sesi ka qėndruar nė pozitėn e krevatit tė tij!

Sipas analizave detaje tė cilat nė Institutin e kėrkimeve psikofizike nė Oxford i ka bėrė Celia Green, pjesa mė e madhe e njerėzve – mė tepėr se gjashtėdhjetė pėr qind – nė jetė kanė ndier vetėm njė pėrvojė jashtėtrupore.

Numri i atyre qė kanė pasur nga dy, tri, katėr apo pesė pėrjetime bie nė mėnyrė rapide, por, pėr ēudi, numri i atyre qė pohojnė se i kanė pasur nga gjashtė e mė tepėr projeksione astrale rritet nė mė tepėr se njėzet pėr qind.

Pse ėshtė kjo kėshtu?

- Sipas mendimit tim – pohon Celia Green – pėrgjigjja ndodhet nė faktin se shumica e tė hulumtuarve janė tė pajisur me aftėsinė qė t’i provokojnė pėrjetimet jashtėtrupore ose e kanė mundėsinė qė t’i kontrollojnė projeksionet astrale spontane.

Pėr fund, mendojmė se ėshtė e dobishme tė njihet terminologjia e Celia Green-it: pėrjetimi jashtėtrupor apo projeksioni astral paraqet “pėrjetim” eksometik nė tė cilin dallojnė dy variante: e para, apo pėrjetimi “parasomatik” ėshtė i lidhur pėr projeksionin astral ku subjekti nė trupin e vet astral ndihet plotėsisht mirė, normalisht, si kur ėshtė nė trupin fizik.

Pėrvoja “asomatike”, sakaq, paraqet njė gjendje eksomaltike nė tė cilėn subjekti nuk ėshtė i vetėdijshėm pėr qenien e vet astrale, e as pėr pėrmasat hapėsinore nėpėr tė cilat lėviz.

Ėshtė interesant tė pėrmendet se – sipas hulumtimeve shkencore tė Cela Green-it – pėrvojat asomatike janė shumė mė tė shpeshta sesa ato parasomatike.

Hulumtimet e pėrjetimeve jashtėtrupore ofrojnė edhe njė mori tė dhėnash.

Kėshtu, projeksionin astral mund ta pėrjetojė secili, pa marrė parasysh moshėn, edhe pse ėshtė dėshmuar se pėrvoja e njėhershme mė sė shumti ngjan nė moshėn nga pesėmbėdhjetė deri nė pesėdhjetė e pesė vjet. Pėrjetimet e shumėhershme tė projeksionit astral, sakaq, mė sė shpeshti ndodhin nė fėmijėri, pas sė cilės kjo aftėsi humbet.

Periudha mė e hershme nė tė cilėn ėshtė zhvilluar njė pėrvojė eksomatike, mendon Celia Green, ėshtė mosha tetėmbėdhjetėmuajshe. Pėrvojat tjera astrale janė pasojė e kėrshėrive tė flakta tė fėmijėve, gjegjėsisht e dėshirės sė zjarrtė pėr identitet personaliteti, domethėnė, ato janė pasoja tė koncentrimeve tė fuqishme nė pyetjen – ē’ jam unė? Apo: kush jam unė? Gjė qė edhe e ka shkaktuar ndarjen e trupit astral nga ai fizik!

Sylvan Muldooni ka bėrė eksperiment interesant me tė cilin ka treguar sesi trupi astral mundet edhe tė “ndiejė”. Muldoni ka dėshiruar tė dijė se a mundet qeni i tij besnik, Xheku, ta shihte trupin e tij astral.

Pėr kėtė arsye tė adhuruarit tė tij i ka lejuar qė tė flinte me tė nė tė njėjtėn dhomė. Porse, gjatė disa netėve Xheku ka bėrė gjumė sė tepėrmi tė fortė qė, prania jashtėtrupore e Muldoonit, tė mund ta zgjonte e ta shqetėsonte. Megjithatė, njė natė ka ndodhur qė Xheku tė zgjohej nė momentin e duhur – nė momentin kur Muldooni ėshtė ndarė nga trupi fizik.

Njė kohė Xheku ka qėndruar nė dymendėsi: ka shikuar kah trupi fizik, duke pritur qė ta ftonte tė kėrcente nė krevat. Siē duket qeni nuk e ka vėnė re trupin astral tė Muldoonit, edhe pse ky i ka dhėnė shenja dhe e ka ftuar.
Pėrfundimisht, Xheku ka kėrcyer nė krevat dhe nė atė moment ka ndodhur diēka plotėsisht e ēuditshme.

- Trupi fizik ėshtė trandur ngadalė, para e mbrapa, si reaksion i rėndesės sė tė adhuruarit tim i cili ėshtė paluar pranė trupit tim – ka rrėfyer pasandaj Sylvan Muldooni. – Njėkohėsisht edhe trupi astral nė tė njėjtėn mėnyrė ėshtė tundur nė harmoni perfekte me luhatjen e trupit fizik, edhe pse dublanti im astral ėshtė ndodhur nė pozitėn vertikale!

Por, ka pasur edhe reaksione tė tjera tė jashtėzakonshme. Derisa Xheku ėshtė mbėshtjellė pėr trupin fizik, i cili palėvizshėm ėshtė prehur nė krevat, Muldooni e ka pasur ndjenjėn se i adhuruari i tij po mbėshtillej rreth dublantit astral: ka ndier lėkurėn e tij me qime dhe rėndesėn e trupit tė tij!

* * *

Ēdo libėr i mirė do tė duhej qė lexuesve t’u ofronte ndonjė pėrfundim racional apo zgjidhjen e storieve enigmatike pėr tė cilat ėshtė rrėfyer gjerė e gjatė. Megjithatė, kapitulli i fundit i kėtij libri do tė mbetet i papėrfunduar.

Thjesht, pėrfundimin jepjani ju vetė. Ėshtė, pėrfundimisht, ēėshtje juaja, se a keni pėr ta kuptuar me seriozitet tė plotė pėrmbajtjen qė keni lexuar, apo krejt lehtė keni pėr tė bėrė me dorė dhe kėtė materie keni pėr ta pėrjetuar si diēka qė nuk ėshtė e denjė t’ia kushtoni ndonjė vėmendje serioze.

Ėshtė krejt njėsoj, pra, sesi keni pėr tė reaguar, por, megjithatė, ndonjėherė nė vetmi kujtohuni pėr dėshmitė qė i keni lexuar. Ndoshta nė ato orė pikėrisht ju keni pėr ta shkruar fundin e kėtij libri.
Pra, ju, megjithatė, jeni nė veprim!

Nga Ahmed Bosniq
perktheu Hasan Hamezbalaj
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Jon prej 07.07.08 0:47

P a s th ė n i e:

NJĖ SUPOZIM I BUKUR

U zgjova disi me trandje nė ferk tė mėngjesit. Ora ishte nė mes katėr a pesė. Ndoshta i sugjestionuar nga tė lexuarit e thellė tė kėtij libri (shqipėrimin e tė cilit veē sa e kreva kėto ditė), por vėrtet - m’u ka dukur sikur erdha prej dikah...

Ndoshta vėrtet nė ato ēaste pjesa ime astrale edhe mbėrriti nga diku ku mendja jonė e vetėdijshme, pėrgjithėsisht, nuk ka kompetencė tė hyjė e ta njohė... Ndoshta fija e argjendtė e trupit tim astral veēsa u mblodh dhe mė solli nė vete, nė veten time fizike...

Pse flemė...? Pse kemi nevojė aq tė domosdoshme tė flemė? A keni menduar ndonjėherė pėr kėtė? Kjo ėshtė njė nevojė tė cilėn pėr ēdo natė – patjetėr, gjithsesi dhe gjithnjė – e pėrmbushim, e pothuajse kurrė nuk mendojmė pėr atė se – pėrse kjo ėshtė pikėrisht kėshtu:

Pse ne do tė duhej tė flinim, kur jetėn do tė duhej qė tė mund ta mbanim vetėm duke mos u lodhur, me ushqime tė mira, me frymėmarrjen e vazhdueshme, me kėnaqėsitė e caktuara qė

mund t’i korrim nė jetė, me medikamente nė qoftė se aksidentalilisht trupi ynė do tė mund tė sėmurej e tė ērregullohej ritmi i jetės...

Por, paramendoni, pėrkundėr tė gjitha kėtyre mundėsive, assesi – qoftė edhe vetėm disa net – nuk do tė mund ta mbanin jetėn sikur pėr ēdo natė tė mos i mbyllnim sytė, e - nė mėnyrė diskrete, e tė pashmangshme – tė mos i dorėzoheshim humbjes, pushimit tė aktivitetit tė vetėdijes sonė (sė paku pjesėsirsh a nė pėrqindjen mė tė madhe), tė mos i dorėzoheshim tė panjohurės, tė pavetėdijshmes, pakjetės, pėr tė mos thėnė vdekjes...

Vallė, ē’kontakt i domosdoshėm ėshtė ai qė duhet tė ndodh patjetėr qė jetėn tė mund ta mbajmė nė kėmbėt e veta?

Domethėnė – ėshtė e programuar qė ne domosdoshmėrisht tė kontaktojmė me tė pavetėdijshmen tonė (pėr tė cilėn kurrė nuk dimė se ēfarė pėrmban, ēfarė nėnkupton) dhe atė nė mėnyrė tė rregullt, nė cikėl tė vazhdueshėm, pėrjetėsisht...

Mos vallė pikėrisht kėtu – nė kėtė kontaktim, nė kėtė takimin tonin me tė ndėrdijshmen – projektohet realiteti ynė, ai qė do tė zhvillohet nė pesėmbėdhjetė-gjashtėmbėdhjetė orėt e ardhshme, ajo qė do tė na ndodhė...

Mos vallė, atėherė, mund tė ndodhė qė njė pjesė jona, ndoshta e endur nga materia konkrete, por njė materie aq subtile, sa syri ynė nuk mund ta shohė (si shumėēka tjetėr) e qė kėsaj mendja njerėzore i thotė trup astral – tė ndahet, tė shtjellet pėr ēdo natė e tė udhėtojė nėpėr botėra tė tjera, respektivisht nė pėrmasa tjera tė realitetit tė cilat ne ndoshta nuk i njohim, gjithnjė tė lidhur pėr trupin tonė fizik me “fijen e argjendtė” e cila e mban lidhjen e domosdoshme me tė – e qė ne kurrė pėr kėtė tė mos jemi tė vetėdijshėm...?!

Dhe, nėse nė qenien e ēdo krijese tė gjallė ėshtė fara e rikrijimit, e cila e mundėson zgjatjen e vargoit tė jetės, daljen e sė njėjtės nga e njėja, ringjalljen nga fara qė e mohon vetveten e, duke e mohuar, lind qenia e re, atėherė – a nuk do tė mund tė ishte, vallė, pjesa astrale e trupin tė gjallė fara e vėrtetė, ajo qė bart me vete individualitetin, identitetin tonė nė ēastin e vdekjes fizike, nė trajtėn e padukshme pėr syrin tonė fizik, e cila mbase ngjitet nė pėrmasat e panjohura pėr mendjen e prej atje pastaj mund ta ketė mundėsinė qė tė hyjė pėrsėri nė jetėn e re, e cila krijohet nė planin fizik nga fara fizike, qė e mundėson rikrijimin e pjesės fizike tė qenies sonė...?! Ashtu, pra, siē do tė thoshte teoria e kėndshme e ngushėlluese e reinkarnimit...

Ndoshta...

Ndoshta ėshtė pikėrisht kėshtu, e mund tė jetė edhe ndryshe.

Megjithatė ne nė kėtė rast kemi tė bėjmė me ēėshtjet mė delikate tė jetės, tė cilat pa dyshim kurrė nuk do tė mund tė njihen nė tėrėsinė e vet...

Por, qoftė ky edhe njė supozim, a nuk ėshtė vallė njė supozim i bukur dhe ngushėllues pėr njeriun e gjorė, tė cilit vetėdija pėr vdekjen, pėr zhdukjen fizike tė trupit tė tij, pėr dorėzimin nė duart e padukshme tė sė panjohurės, pėr fundin qė ėshtė i pashmangshėm, i sigurt qind pėr qind – i rri gjithmonė mbi kokė si shpatė Demokleu...

Pikėrisht pėr kėto e tė tjera, do tė lexoni nė librin interesant tė Ahmed Bosniqit “JASHTĖ TRUPIT”, i cili po u jepet dhuratė edhe lexuesve shqiptarė...

Hasan Hamėzbalaj
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  gjilanasi prej 28.04.11 0:39

Enderra eshte nje krijese e shpirtit, udhetimi astral eshte nje projeksion i shpirtit.

Dimensionet jane te ndara ne disa nivele:

-Dimensioni fizik qe ne jetojme ketu, tani ne kete moment. Ky eshte dimensioni nga toka ne toke, nga vetedija, nga realitetit qe ne e njohim.

-Dimensioni astral, ēdo gje duket objektive (e vertete), por eshte e ndryshueshme dhe fluide, ne te mund te gjendet ēdo kush dhe secili, nje ore ne astral mund te duken disa minuta ne ate fizik.
Ne krahasim me boten fizike, vibracioni eshte shume me i larte.

-Dimesioni shpirteror, ky eshte nje dimension spektakular, mendimet marrin forme kaleidoskopi, drite dhe zeri.

-Dimensioni budist, kjo eshte nje bote e ngrohte, abstrakte, ku ka paqe totale dhe dashuri te pafundme.

-Dimensioni atmik, eshte bota e shpirterave eshte vendi i bashkimit te tyre.

Udhetimi astral eshte nje pervoje mistike.
avatar
gjilanasi

383


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Zattoo prej 07.06.11 12:56

Udhetimi Astral eshte si nje droge, rreziku qendron ne ate qe ne duam te shkojme cdo here e me larg!
Ne fillojme udhetimin ne dhome, pastaj nga dhoma ne univers etj. Ju duhet ta dini se sa me shume qe shpirti largohet nga trupi fizik, ai aq me shume dobesohet ... Udhetimi Astra nuk eshte nje loje, duhet nje kontroll shume i madh, vullnet dhe sidomos urtesi ne praktikimin e saj.
Edhe pse eshte nje ndjenje e mrekullueshme une personalisht nuk ju keshilloj qe ta beni.
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Hidra prej 30.07.11 13:45

Gjate udhetimit astral duhet ta keni parasysh se mund te kete edhe rreziqe sepse ka mundesi qe nje shpirt endacak te marre dhe te posedoi trupin tuaj gjate kohes qe jeni duke bere udhetimin apo gjate kontaktit te trupit tend fizik me nje person ju mund ta nderpritni ne menyre brutale atehere fryma (shpirti) juaj nuk mund ti bashkohet trupit dhe mund te vdisni.
avatar
Hidra

43


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Udhėtimi Astral

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi