Tė huajt pėr shqiptarėt

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tė huajt pėr shqiptarėt

Mesazh  Neo prej 28.03.12 20:56

Te huajt per shqiptarėt

Maurico Druon - Sekretar i Akademisė frenge:
"Shqiptarėt i pėrkasin popujve mė tė vjetėr se vet historia; dhe se gjysherit e shqiptareve merrnin pjese ne luften e Trojes, te udhehequr nga Akili (…ne njeren ane) dhe Hektori (ne anen tjeter)";


Nikolla Jorga:
"Populli shqiptar sė bashku me baskėt, janė mė tė vjetėrit nė Europė”;

Maximilian Lambertz:
Historia e Vėrtetė e njerėzimit do tė jetė e shkruar, vetėm kur ajo do tė shkruhet me pjesmarrjen e shqiptarėve;

Lamartini:
“Ky komb e ky popull nuk merret nėpėr kėmbė… Kjo ėshtė toka e heronjėve tė tė gjithė kohrave… Homeri aty gjeti Akilin, Grekėt Aleksandrin e Madh, Turqit Skenderbeun, njerėz kėta tė sė njejtės racė, tė tė njejtit gjak”

M. Huacunthe Hecquard:
“Nė asnjė vend tė botės femrat nuk janė mė tė respektuara dhe nuk ushtrojnė njė veprimtari mė tė fuqishme se shqiptaret dhe se disa nėna shqiptare kanė pėrzėnė prej shtėpisė bijt e vet, pasi ata ishin larguar nga fronti i luftės, ato i kishin kthyer nė fushėn e betejės”;

Lord Bajroni:
“Shqiptarėt me kostumet e tyre bėjnė njė pejsazh mė tė mrekullueshėm nė botė… Shqiptarėt janė raca njerėzore mė e bukur qė ekziston, trima mė tė fortė se kėshtjellat e tyre”. Pėr dy nipėrit e Ali Pashė Tepelenės, ka thėnė: “Janė krijesa mė tė bukura qė mė ka zėnė syri… Femra shqiptare vetėm njėrit ja fal trupin dhe zemrėn”;

Henry Noel Brailsford:
...Shqiptari "primitiv", nė fakt ėshtė "Mbinjeriu", pėr tė cilin Nietzsche ėndėronte... !

Prof.Gjusepe Katapangu:
"Atllantida e cila ėshtė zhdukur para 12.000 vjetėsh, ishte tokė e Ilirėve(Pellazgėve), tė cilėt shpėtun nga pėrmbytja e Atlantidės dhe filluan civilizimet e reja nė tė gjitha kontinentet, sidomos nė Europė, Afrik dhe Azi tė vogėl".
Pėrndryshe, "Atllantida" ka edhe nje shpjegim etimologjik vetem ne gjuhen shqipe qe do ta elaborojme me tutje... poashtu ajo quhej edhe "Borei", qė dmth "e Bardhė", nga fjala shqipe "Borė"(dėborė).
Nė literaturėn historike Gjusepe Katapango nė v.1984, nė Romė botoi librin me titull "THOTI FLISE SHQIP". Pėrndryshe, Thoti ishte perėndi egjiptiane. Ai para 6000 vjetėve ka krijuar sistemin e hieroglifeve nė bazė tė Ilirishtes-shqipes, qė shėrbeu si mostėr pėr pėrpilimin e sistemeve tė tjera alfabetike - thuhet nė literaturėn historike" ;

Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1376


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tė huajt pėr shqiptarėt

Mesazh  Neo prej 28.03.12 21:07

Prof.Dr. Agostino Ribeco:
"Te drejtat e mijėvjeēare tė shqiptarėve etnografike dhe gjeografike tė shqiptarėve, shtrihen prej kohėrave tė vjetra nė Iliri, Maqedoni dhe Thesali";

Prof.Braisfold:
"Nga racat qė sot jetojnė nė Maqedoni, vetėm shqiptarėt mund tė thuhet se janė autoktonė";

Prof.Braisllav Nushiq:
"Shqiptarėt janė autoktonė, tė cilėt gjatė tė gjitha dyndjeve tė popujve, e ruajtėn tipin dhe karakterin e vet nė mėnyrė tė theksuar. Ata u bėnė ballė sulmeve tė romakėve, mėsymjeve tė dendura tė sllavėve, tė cilėt ua pushtuan tė gjitha fushat, ultėsirat, dhe lumejtė". Pėrndryshe, Nushiqi gjyshin e ka patur shqiptar me emrin Belo.

Prof.Barbara Jelaviē:
"Rrenjėt etnike tė maqedonasėve tė lasht, janė sipas tė gjitha gjasave Ilire megjithėse nė atė kohė shtresa e lartė kishte rėnė nėn ndikimin e kulturės greke";

Prof. Dimēe Kosev:
Ky historian i shquar, nė praninė e studentėve maqedonas(sllav), ka thėnė se muri qė gjendet midis Kalasė sė Shkupit dhe Elektrodistribucionit, ėshtė pjesė pėrbėrėse e qytetit tė antikitetit tė Shkupit Dardan, kurse pėr kishėn e ngritur rrėzė Kalasė sė Ohėrit, pohoi se ishte dhuratė e themeluesit tė prinicipatės sė Arbėrit - Progonit.

Prof. Dimitėr Gėrdanov:
Skirtonėt Ilir, e kanė themeluar Heraklenė e Manastirit para 2500 vjet. Ata siē duket e kanė themeluar edhe Resnjėn e Prespės, gjė tė cilėn e dėshmonė edhe njė qytet i vjetėr me emrin Skitrina, qė ėshtė ngjitur nė tė njėjtin vend"

Dr. Dushko Hr. Konstantinov:
Ky historian maqedonas nga Manastiri, nė njė shkrim tė tij, botuar ne Muzeun Popullor tė Manastirit, nr.1 mars 1966, shruan se:"Shqiptarėt janė banorė mė tė vjetėr tė Gadishullit Ballkanik dhe pasardhės tė drejtėpėrdrejtė tė Ilirėve tė vjetėr, tė cilėt kishin ndėrtuar shtetin mė tė fuqishėm nė Ballkan". Pas ngjarjeve te v.1981, ky studiues i Manastirit me dy tituj shkencor-Dr.Dr, nėn ndikim edhe tė vėllaut tė vet, Millosh Konstantionov, ndryshoi qėndrimin ndaj historisė sė popullit shqiptar.

Prof.Edvin Jasques:
"Ilirėt ose shqiptarėt, kėta bijė tė paeupur, ishin luftėtar tė shqipes, trashėgimtarė tė denjė tė Akilit, Filipit, Aleksandrit tė Madh dhe Piros sė Epirit..."

Prof.Edvin Pears:
"Shqiptarėt janė pasardhės tė racės mė tė vjetėr tė Gadishullit Ballkanik, gjegjėsisht tė racės Arjane, duke e nxjerrė kėtė fjalė nga dy rrėnjėt e fjalėve shqipe: Ar dhe Anė, qė dmth Njerėz tė arit tė pastėr".

Mitologu Maks Myle:

"Emrat e mjaft popujve tė njohur rrjedhin nga fjala e vjetėr shqipe "Ar". Kjo vlenė edhe pėr mjaftė vende tė botės."

Prof. Fanulla Papazogllu:
"Dardania ėshtė njėra nga krahinat antike tė Ballkanit ku popullata autoktone ėshtė ruajtur mė sė miri". Ajo pranon origjinėn Ilire tė shqiptarėve.

Gos Xhen-Ambasador i njohur anglez:
"Origjina e shqiptarėve ngjitet deri te koha e Pellazgėve dhe kanė origjinė PARAHELENE";

Gustav Majer:
"Shqiptarėt janė Ilir tė rinj";

Prof. Gjorgj Hahni:

"Shqiptarėt janė pasardhės tė Ilirėve, ndėrsa Ilirėt janė pasardhės tė Pellazgėve... Shqiptarėt janė stėrniperit e Pellazgėve";

Prof.Gjusepe Catapangu:
"Atllantida e cila ėshtė zhdukur para 12.000 vjetėsh, ishte tokė e Ilirėve, tė cilė shpėtun nga pėrmbytja e Atlantidės dhe filluan civilizimet e reja nė tė gjitha kontinentet, sidomos nė Europė, Afrik dhe Azi tė vogėl". Pėrndryshe, "Atllantida" quhej edhe "Borei", qė dmth "e Bardhė", nga fjala shqipe "Borė"(dėborė). Nė literaturėn historike pėrmendet edhe emri Xhusepe Katapanos (me siguri i njėjti person). Ky nė v.1984, nė Romė botoi librin me titull "THOTI FLISE SHQIP". Pėrndryshe, Thoti ishte perėndi egjiptiane. Ai para 6000 vjetėve ka krijuar sistemin e hieroglifeve nė bazė tė Ilirishtes-shqipes, qė shėrbeu si mostėr pėr pėrpilimin e sistemeve tė tjera alfabetike - thuhet nė literaturėn historike.;

Prof. H.Tunman:
"Shqiptarėt janė vazhduesit autoktonė tė popullsisė antike tė Ilirėve, e cila nuk u romanizua as nuk u zėvendėsua nė viset e veta nga ndonji popullsi e mėvonshme e dyndur kėtu";

Haki Pasha:
"Po doli nė shesh historia e shqiptarėve, Perandorinė Osmane e mer lumi". Prandaj nuk ishte gjė e rastit qė ishin ndaluar ndaluar zbulimet arkeologjike nė trojet shqiptare tė asaj kohe.

Prof.Harold Whitehal:
"Hieroglifet egjiptiane, tė krijuara para 4.000 vjetesh, p.e.s kanė domethėnie shqipe";

Prof.Henri Braisford:
"Nė Maqedoni, vetėm shqiptarėt janė popull autokton"

Hitleri:
Shqiptarėt i konsideronte pėr "racė tė pastėr Arjane", kurse Shqipėrin, "pėr vend tė vogėl romantik tė Ballkanit". Nė shėrbim tė tij, ka qenė njė agjend shqiptar, kurse nė divizione ka patur 7 mijė shqiptarė. Sipas disa shėnimeve, thuhet se kryqi i thyer i Hitlerit, ishte simbol nė Iliri (kėtė ua garantoj edhe une, sepse ketu pranė kamė vepren e Aleksandėr Stipēeviq-Ilirėt, historia, jeta kultura, simbolet e kultit... ku ne faqen 470, mund te siguroheni per kete konkluz) dhe se ka pėrfaqėsuar bashkimin e dy Z-ve, qė do tė thotė Zeusi, e ky, siē dihet ishte perėndi Ilire.

Prof.Hristo Andonov-Popljanski:

"Sendet e gjetura nė vergjinė(Kutlesh) tė Greqisė, janė Ilire". (Shėnimi im)-Atje u gjend edhe flamuri me 16 rreze dielli(qe simbolizon 16 perėndi Ilire), me tė cilėt mburet sot VMRO-ja!;

Prof.Ivan Mikulqiq:
Ky arkeolog, nė dorshkrimin e tij gati pėr botim, kushtuar Heraklesė, ka theksuar se aty "kanė jetuar Desaretėt, njė fis Ilir" dhe shton se ministri i Kulturės (nga Manastiri), pikėrisht pėr kėtė konstatim, as qė ka shprehur vullnet tė ndėgjoj 2 minuta";

Prof. J.Pokornu:

Ky filolog austriak, edhe emrin e lumit "Iller"qė buron nė Gjermanin jugore, e lidh me Ilirėt.

Prof. Johan Fon Han:
"Shqipja rrjedh nga Ilirishtja dhe Ilirishtja nga Pellazgjishtja";

Dr. Josip Korosheci:

“Varret me Trebenishtė janė Ilire”. Te njejten e pohon edhe Vasil Llahnov, akrolog i shquar, I cili ka shkruar: “Bartes dominant te kultures se Trebenishtes, kane qene Iliret”

Prof.Jovan Cvijiq:

"Sllavėt e jugut, pas ardhjes nė Ballkan, aty gjetėn shqiptarėt, tė cilėt nėn trysninė e tyre(sllavėve) u tėrhoqėn jugu dhe nė vendet mė malore, ku i hasim edhe sot";... Ai ne rast tjeter shkruan se shqiptaret jane raca me e bukur ne Ballkan dhe se jane pasardhes te drejteperdrejte te Ilireve.

Koce Stojmenov-Krijues bullgar:
Iliret jane paraardhes te shqiptareve dhse keta te fundit, pra, shqiptaret e sotem te Maqedonise, duhet te jene plotesisht te barabrte me sllavet e Maqedonise, ose te kene te drejten per autonomi ne suazat e ketij shteti.

Dr.Konstandin Paparigopulos:
“Vetem shqiptaret konsiderohen si pasardhes te races Ilire”

L.S. Stavrinos-Shkenctar grek:
Ne f.8 te studimit te tij “Ballkani prej 1453…”, thekson se “Iliret kane qene banor te pjeses me te madhe te Jugosllavise(se atehershme), por me pas u shtyne drejt jugut prej pushtuesve sllav”. Pra, sllavet ishin pushtues, kurse Iliret autokton.

Louis Schneider, Konsull i Frances ne Shkoder:

Ne nje veper te tij kushtuar Shqipėrisė, sqaron se termi “Gegė” rrenjet i ka te fjala shqipe “Gjigand”(I madh), ndersa fjala “Toskė”, sipas tij, vjen nga “Toxon”, “Hark”, duke e arsyetuar kete me faktin se Iliret e pare te jugut kane qene me te shkathet per te qelluar me hark. Konsulli ne fjale, ne nje rast tjeter ka shkruar se elementi shqiptar eshte autokton dhe me i vjeter nga tere popujut Ballkanit.

Dr.M Panov:
“Banoret vendas para ardhjes se sllaveve ne Ballkan, jane Iliret… Nje pjese e popullsise vendase u vrane, te tjeres u shperngulen dhe disa u perzien me sllavet”

Dr.M. E. Pittard:
“Shqiptari I perket nje grupi etnik te karakterizuar nga “hyperbrahy-cefalia” dhe nga shtati I hedhur, race shume e bukur malesoresh, me floke dhe sy te zinj, me hund pak te hedhur sit e shkabes… raca shqiptare eshte Ilire… Shqiptaret si race dhe si ushtare jane me te miret ne Europe”

Mathieu Aref - Studiues i shquar nga Egjipti, me origjine te larget shqiptare, por ne histori njihet si egjiptian:

Ne librin e tij “Shqiperia”, konstaton se shqiptaret rrjedhin nga Pellazgėt dhe per ta argumentuar kete prezanton plot emra te krijesave mitologjike, heronjeve te Luftes se Trojės me emra shqip, ose me origjin nga shqipja. Psh: Zeusi, “mbreti i perendive”, e nxjer nga fjala shqipe “Zė”, Zėri”, dhe “Zot” sic i themi tani. Ai ishte perendi Ilire. Lidhur me Zeusin shkruan se “nje nga shqiponjat e tij do tė kete qene bijte e Zeusit”, pra, sipas tij “Bijte e shqiponjes” dhe kete e lidh me flamurin shqiptar, kur thote “duhet shenuar se flamuri ne fjale (emblema e Skenderbeut ne shek XV) kishte nje shqiponje dykrereshe te zeze (e zeza simbolizon hidherimin, fatkeqesine, dhe vuajtjen e popullit shqiptar); dykrereshe sepse simbolizon Gegėt e veriut dhe Toskėt e jugut; ne sfond eshte ngjyra e kuqe (e kuqe qe simbolizon gjakun e derdhur nga shqiptaret gjate shekujve per te mbrojut atdheun e tyre). Sipas tij, me rrenje shqipe jane edhe shume emra tjere, disa nga te cilat i kame permend ne kete rezime). Ai bile edhe emrin e rruges se njohur romake “Via Egnatia”, e nxjere nga fjala rrenja e fjales shqipe “E gjatė”.

Miklosiē:
“Ne te gjithe Ballkanin jane shqiptaret qe e kane ruajtur elementet glotologjike vendore”

Millutin Grashanin:
“Dardanet (fis Ilir), jane populate autoktone ne pjesen qendrore te hapesires ballkanike qe mund te percillet qe nga periudha e zhvilluar e bronzit… shqiptaret jane pasardhes te drejteperdrejte te Ilireve… varret ne Trebenishte jane Ilire”.

Mirko Petro-Princ I Malit te Zi:
“Shqiptaret jane niper te Lekes dhe Skenderbeut”

P.B .Bertius-Hartograf i Luigjit III te Frances:
“Pirustėt larte mbi Drin, jane shqiptar”

Prof.Nikolla Jorga:
"Populli shqiptar se bashku me baskėt, jane me te vjeterit ne Europė”

Prof.Qiro Truhelka:
Emri “Ilir”, ka te beje me fjalen shqipe “I lirė”, ne kuptim-I pamposhtur.

Piziani, shkenctar Italian:
"Nuk kemi asnjė fakt se shqiptarėt kanė ardhur nga dikund";

Prof.Peter Barti:

“Romaket, e as turqit, e as sllavet, nuk paten mundesi qe te thejne unitetin dhe kontinuitetin etnokulturor te Ilirėve apo shqiptarėve. Historia nuk jep asnje shembull qe ndonje rajon I vacant te kete humbur identitetin kulturor Ilir apo shqiptar, duke e zavendesuar me ate te sunduesit. Bishofet romak, byzantine, e me vone turk, e slave, nuk kane patur asnje autoritet tek popullata. Shumica e autoreve, madje e vertetojne se qytetet, perkunder ashpersise se regjimeve te sunduesve, kane mbetur si qendra kulturore Iliro-Shqiptare. Mbi te gjitha veshja dhe punimet ne keramik, demostrojne qarte kontinuitetin ne mes Ilireve ose shqiptarėve”.

Seignabos-Profesor i shquar:
“Shqiptaret jane raca me superior ne Ballkan… ne te ardhmen ata do te luajn ne kete vend rolin qe e luajne skocezėt ne Angli”.

Prof.Stojan Novakoviq:
“Shqiptaret jane Ilir”

Prof. Shatobriani:
“Athina eshte vend shqiptar”

Prof. Thomopulos:

“Shqiptaret jane pasardhes te vertet te Pellazgeve”

Prof. Ugo Foskoli:
“Bijtė e atyre guximtareve te vjeter (te shqiptareve) i gjejme ne sulmet e Trojes, nen ushtarin e Aqiletit dhe nen Piron; ata iu derdhen mbreterise se Romakeve. Po ata, shqiptaret, nen Filipin rrembyen lirin e Greqise; dhe nen Aleksandrin, zaptuan pjesen me te madhe te Botės”

Virēov-Prof dhe antropoll i njohur sllav:

"Shqiptarėt janė mė luftarak nė botė dhe raca mė superiore nė Ballkan". Ne kabinetin e tij, me 1878, gjate zhvillimit te Kongresit te Berlinit, duke folur per racat e ndryshme te Ballkanit, kishte marre tre kafka prej njeriu dhe par ate pranishmeve, tha: “Jane kafka shqiptarėsh te vrarė prej turqėve… a nuk janė te bukura? A nuk jane madhėshtore? Ja pra, raca superior mbi te gjitha tjerat!”; dhe sic thuhet ne literature historike, e perkdhelte me nje embelsi entuziste kafken qe mbante ne preher. Ai pastaj tregonte modele kafkash malazeze, boshnjake, dalmate, serbe, bullgare, turke, hungareze, etj. Keto te fundit i tregonte me majen e kėmbės, kurse ato te shqiptarėve, me kujdes tė madh.

Prof.Zhivojan Vinqiē:
Ne broshuren “Keshtjella e Shkupit-Kalaja”, 1966, shkruan: “Ne ate kohe ne kalane e Shkupit ka ekzistuar nje lagje e vogel e dardanėve, qe ne ate kohe ka qene e mundur te jete Skupi, I cili emer eshte I paster me prejardhje Ilire. Iliret jane nje popull punetor, kane ndertuar nje keshtjelle te larte… Ne sot nuk kemi shume te dhena per ata (Iliret), ne Kala, mirepo ato me siguri fshihen ne themelet e saj dhe bademet. Per kete arsyje keto mbesin si shume te rendesishme per vertetimin e kesaj hipoteze”.

Prof. Vasko Kostiq:
“Trojanėt dhe Ilirėt, ishin popull i njėjtė… “Troja” njihej edhe me emrin “Ilij”, dhe ka te beje me Ilirėt.


August Friedrich Pott:
Gjuhėn shqipe e identifikon me atė pellazgo-ilire;

August Scheicher:
“Gjuha shqipe ėshtė pellazgjishtja e vjetėr”;

Dimitar Canko:
“Gjuha shqipe ėshtė vajzė e gjuhės pellazge dhe ilire”.

Dositej Obradoviq- Ministėr i parė i Arsimit tė Sėrbisė:
“Tashmė, unė mund tė flisja shumė mirė shqip. Gjuha e tyre ėshtė e thjeshtė dhe mund tė mėsohet fare lehtė, kurse me shkronjat tona mund tė shkruhet si tė ishin bėrė pėr tė. Dhe, kėshtu, ēdo ditė shėnoja ndonjė bisedė dhe atė mėsoja me zė… Gati dy vjetė mė vonė nė Veneci e kam njohur njėfarė prift Theodorin, mėsues qė kishte dhėnė nė shtyp diēka nė gjuhėn shqipe me shkronja greke”;

Eduard Shnejder:
“Gjuha shqipe ėshtė “tingėllim mė i pastėr e mė besnik i gjuhės pellazge”;

Gotffried Leibnitz:

Gjuhėtar gjerman - Nė v.1695 ka hetuar se gjuha shqipe quhej gjuhė themelore e kontinentit;

Lejbniht:
“Gjuha shqipe ishte gjuhė themelore e kontinentit, gjuhė e ilirėve tė vjetėr”;

Ilija Strazhevski:
“Gjuha shqipe mė e vjetėr nė Ballkan”;

Man - Studiues i njohur anglez:
“Gjuha shqipe rrjedh nga ajo e Jafetit (bir i Nuhit)”.

Mihail Eminesku:
“Shqipja ėshtė gjuha mė fleksibile nė botė”.

Marin Soresku - shkenctar rumun:
“Shqipja ėshtė dėshmi e gjallė e qytetėrimit tė lashtė evropjan”.

Miran Alen - Shkrimtar turk me preardhje sllave, i shekullit XVII:
“Banorėt e Shkupit flasin shqip dhe janė katolikė e muslimanė me fe”.

Reinhold - Studiues gjerman:
“Gjuha shqipe ka qenė edhe gjuhė e flotės greke”.

Shnaider:
“Pellazgėt janė njė racė autoktone, mė e hershme se periudha kuaternare… gjuha e tyre e ruajtur nė njė mėnyrė pothuajse tė paprekur, nuk do tė ishte tjetėr veēse shqipja e sotme”;

Xhorxh Fred Uiliams:
“Gjuha shqipe ėshtė gjuha amtare e Lekės sė Madh…”.


Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1376


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tė huajt pėr shqiptarėt

Mesazh  Neo prej 28.03.12 21:17

Ami Bue:
“Shqiptarėt janė njerėz mė tė bukur nė Perandorinė osmane”;

B. Vranisheviq:
Piktor nga Vojvodina: “Ėshtė mrekulli ta shohėsh popullin trim luftėtar shqiptar…
Ata nuk lodhen pėr pasuri e luks… gjithmonė janė tė aramtosur, madje edhe gratė tė cilat njihen nga shikimi i tyre krenar dhe tė ecurit tė sigurtė… Lumturinė nuk e kėrkojnė te bukuria, por nė kėnaqėsinė e tyre, tė burrit tė vet, tė fėmijėve dhe popullit tė tyre”;

Branton - Ky publicist, ka shkruar:

“Shqiptarėt ishin themeluesit e kalorėsisė sė lehtė (franceze) dhe se me ushta tė gjata (armė) dhe me flamurkat nė majat e tyre, e nisnin betejėn, duke u sulur me vrul mes rreshtave tė armikut dhe jepnin goditje duke krijuar pėshtjellim”. (“Fakti”, 3 nėntor, 2005 – Luan Rama);

Dekani:
“Populli shqiptar ėshtė i shėndoshė, i durueshėm, i gjallė, me dinjitet dhe mjaft i ditur”;

Eriksoni - misionar amerikan:

“Nuk ka popull mė shpirtmirė e mė tė sjellshėm (gjentil) nė Evropė se shqiptarėt. Ata, pėrbėjnė njė element tė fuqishėm burrėrie. Mblidhen me besnikėt mė tė adhe dhe japin jetėn pėr fjalėn e dhėnė”;

Fal Majeri:

“Shqiptarėt me armė tė vetme burrėrinė dhe shpirtin luftarak, u rruajtėn pėr 1000 vjet dhe arritėn tė mbijetojnė… Kryengritja greke e shek. XIX, qė shpėtoi Greqinė nga zgjedha turke, qe vepėr e shqiptarėve”.

Fransua Pukėveli:

“Shqiptarėt qė mund tė quhen shiitė tė Perandorisė sė Lindjes…janė plot entuziazėm pėr atdheun e tyre dhe pėr tė flasin vetėm nė superlativ… Nuk ia ndajnė kurrė sytė maleve tė Epirit… Mbajnė mend mirė pavarėsinė qė e gėzonin”;

Gerard de Nerval:

“Ngado qė ishin shqiptarėt shiheshin si luftėtarė kryenecė qė nuk e pėrfillnin vdekjen”;

Gligor Pėrliēev:

“Tė gjithė shqiptarėt janė zemėrgjėrė, mendjemprehtė dhe mirėnjohės tė mėdhenj; janė mikpritės dhe tė besės si asnjė komb tjetėr, tė ndershėm, thellėsisht liridashės dhe tė patrembur nė luftime…”;

Ibn Kemali- Historian osman:

“Shqiptarėt e ndezėn zjarrin e luftės, morėn nė duart e tyre ushtat, tė cilat u ngjanin gjarpėrinjėve helmues, dhe qėndruan nė grykat e shpellave. Ata luftuan deri nė kohėn e mbrėmjes… Kur lufta pushoi, ata porsi lumenj vėrshuan mbi ushtrinė tonė dhe e thyen atė…”.

Jovan Haxhivasileviq:

Mė 1918 shkruante se shqiptarėt e Dibrės kurrė nuk i kanė zbatuar urdhėrat dhe reformat e sulltanit, pushtetit turk aty ka qenė vetėm formalisht.

Lamartini:
“Nuk ka pendė as penel qė mund tė shprehė sakrificėn heroike tė banorėve tė Shqipėrisė, nė luftrat qė kanė bėrė kohėve tė fundit, mė shumė se askush tjetėr, pėr ēlirimin e Greqisė”. Ai pėr shqiptarėt ka shkruar edhe kėtė: “Ky komb e ky popull nuk merret nėpėr kėmbė… Kjo ėshtė toka e heronjėve tė tė gjithė kohrave… Homeri aty gjeti Akilin, Grekėt Aleksandrin e Madh, Turqit Skenderbeun, njerės kėta tė sė njejtės racė, tė tė njejtit gjak e tė sė njejtės gjini”;

M. Huacunthe Hecquard:

“Nė asnjė vend tė botės femrat nuk janė mė tė respektuara dhe nuk ushtrojnė njė veprimtari mė tė fuqishme se shqiptaret dhe se disa nėna shqiptare kanė pėrzėnė prej shtėpisė bijt e vet, pasi ata ishin larguar nga fronti i luftės, ato i kishin kthyer nė fushėn e betejės”;

M. Ritton:
“Gratė arvanitase janė mė tė pastra se gratė greke”.
Madam Senja. Greke, nėnė e njė poeti francez: “Vallja e njohur “hasapikos”, qė kėrcehej nga arvanitasit e konkretisht nga kasapėt, “pėrbėnte njė rishfaqje skenash luftėtarėsh tė vjetėr qysh nga epoka e Aleksandrit tė Madh”;

Maximilian Lambertz:
Historia e Vėrtetė e njerėzimit do tė jetė e shkruar, vetėm kur ajo do tė shkruhet me pjesmarrjen e shqiptarėve;

Marco Nese:
Ky shkencėtar ose shkrimtar italian, nė njė vepėr tė vet, tė 3 dhjetorit 2004, ka theksuar se pas kapitullimit tė Italisė, mė 8 shtator 1943, kur Gjermania e shpalli ushtrinė italiane pėr dezertore dhe vendosi ta dėnojė me vdekje, 20.000 ushtarė italianė shpėtuan jetėn duke u fshehur nėpėr familjet shqiptare. “U veshėn me kostume kombėtare vendase, mėsuan ndonjė fjalė shqip, etj”;

Marieta Vasilesku:
Kjo rumune filoshqiptare, nė njė rast ka thėnė se ka parė njė ėmbėltor tė Sharrit, shqiptar, i cili edhepse flente me hanxharėn nėn jastėk, ishte njeriu mė besnik, mė i ndershėm dhe mė i guximshėm i Bukureshtit.

Michael Attaleiates:

Kronist bizantin. Nė v.1034, ka shkruar: “Arvanitėt janė njėri nga popujt mė tė ēuditshėm. Ata nuk i ka bindur Roma as katolicizmi, nuk e di se sa sukses do tė kemi ne. Ata i mbahen ende origjinės sė tyre pagane dhe nuk e braktisin vendin”.

Pallavēini, Ambasador nė Stamboll:
“Kryengritja e Shqipėrisė sė Veriut (mė 1910), e ēoi Turqinė nė gjendje tejet kritike, jetė a vdekje pėr qeverinė turke”.

Pushkini:
“Vetėm gjatė njė beteje nė Revolucionin rumun, mernin pjesė 700 shqiptarė”;

Rozher (1922):
“Shqiptarėt trajtojnė mikpritjen si njė rit tė shenjtė. Ata nuk dinė si ta falenderojnė mikun qė e ka nderuar duke kaluar pragun e shtėpisė sė tyre”.

Seneshali i Madh:

Gjeneral i shquar nga Normandia, i shek. XVI: “Sllavėt, janė tė pamėshirshėm nė luftė, vrasin kėdo qė arrijnė dhe nuk zėnė asnjė rob lufte, ndaj edhe ne ua bėjmė njėsoj. Sa pėr shqiptarėt, ata kanė sjellje krejtėsisht tjetėr dhe sillen njerėzisht ndaj robėrve tė zėnė… nė ushtrinė e mbretit Luigj XII, ishte formuar njė gradė prej 1200 shqiptarėsh, tė cilėt treguan trimėri aq tė shkėlqyer, sa qė u bėnė simbol i armatave franceze pėr afėr njė shekull tė tėrė. Kėshtu qė, mbretėrit e tjerė tė Francės, pėr komandant tė ushtrisė emėronin gjithėnjė ndonjė shqiptar, siē ishte, fjala vjen, gjenerali Duka i Brisakut, etj;

Sreten Vukosavleviq. Deputet serb:
“Lėvizja kaēake ka qėnė njė profesion fisnik dhe elegant me tė cilin merreshin njerėz tė guximshėm dhe tė zot, tė ndihmuar nga populli, prandaj edhe pushteti sėrb nuk ua delte dot nė krye”. Ndėrsa, ministri i Punėve tė Brendėshme, M. Vujiqiq, shton: “Shqiptarėt e kanė patur traditė “kaēakllėkun”, sepse kanė dashur tė jetojnė tė lirė dhe tė pavarur”. Kosta Novakoviq, thekson se “kaēakėt janė njerėz qė bėjnė kurban tė gjitha: shtėpi, mall, katandi dhe marin malet ku formojnė ēeta komitėsh dhe luftojnė kundėr barbarizmit tė ushtrisė dhe policisė serbe”. Edhe Nushiqi, nė mėnyrė indirekte e arsyetonte Lėvizjen kaēake. Mosha Pijade, ka pranuar qė kaēakėt kanė luftuar kundėr zgjedhės sė rėndė serbe, qė do tė thotė e ka arsyetuar veprimin e tyre.

Stadtmuller:
“Lufta greke pėr liri, nuk mund tė mendohej pa elementin shqiptar”. (Sidomos, pa Ali Pashė Tepelenėn, i cili e nxiti Kryengritjen e v. 1821, dhe pa tė cilin edhe sikur tė fillonte ajo kryengritje, “do shuhej qysh nė djep” – thuhet nė literaturėn historike).

Tacit:
“Ilirėt janė njė popull i fuqishėm, me sy tė errėt, tė matur, guximtarė, kryelartė qė nxjerr ushtarė tė mirė”.

Timotheos:
“Shqiptarėt janė mė luftarakėt e botės”.

Tit Livi:
“Romakėt janė qytetėruar nga etruskėt”. (toskėt)

Vuk Karaxhiq:
“Ne Serbėt duhet tė marrim shembullin e shqiptarėve tė cilėt i pėrkasin – tri feve e konsiderojnė njėri tjetrin bashkėkombas dhe shqiptari musliman i vret 10 turq pėr njė shqiptar tė krishterė, ndėrsa shqiptari katolik i vret 10 itlianė pėr njė shqiptar musliman apo orthodoks dhe poashtu shqiptari orthodoks i vret 10 grekė pėr njė shqiptar musliman ose katolik”. Pėrndryshe, Karaxhiqi ka treguar interesim pėr shqiptarėt, siē ishte edhe botimi shqip i “Dhjatės sė Re”, botuar nė Korfuz mė 1827. Mirėpo, objekti i interesimit tė Vuk Karaxhiqit ėshtė edhe historia e shqiptarėve, sidomos periudha e Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut dhe personaliteti i tij. Librin “Jeta e Gjergj Kastriotit” e parapagoi pėr vete, pėr konsullin rus nė Dubrovnik, si dhe pėr personalitetet e tjera tė jetės letrare, historike e kulturore tė Serbisė. Ai mblodhi edhe 13 kėngė popullore shqipe tė cilat nė vitin 1830 ia dėrgoi Jernej Kopitarit. Kėto kėngė u botuan nė “Zbornik filoloshkih i lingvistēkih studija” mė 1921, me titull “Arnautske pjesme” (“Kėngė shqiptare”)”. Pėrndryshe, sipas dr. Jashar Rexhepagiqit, Vuku ka ditur pak edhe shqipen.

Xhorxh Fred Uiliams:
“Nuk ka popull mė shpirtmirė e mė gjentil nė Evropė se shqiptarėt”...

A. Vasilev- Bizantolog i shquar:
“Justinijani I ka patur origjinė shqiptare”;

Adolf Thiers - President francez:
“Napoleon Bonaparta ka qenė me origjinė arbėreshe”.

Aleksandėr Donski:
Lekėn e Madh dhe Samoilin, mbretin e parė tė Maqedonisė sllave, i nxjerr tė njė gjaku me Justinijanin. Dhe, meqėnėse ky i fundit ka origjinė ilire, autori nė fjalė, pa dashur pranon origjinėn ilire tė dy tė tjerėve. Ai, sa pėr kuriozitet, nga origjina e Samoilit i nxjerr edhe mjaft kryetarė tė Amerikės, duke filluar nga Vashingtoni e deri te Xhorxh Bushi. Nėse, eventualisht teza e tij vėrtetohet, atėherė del se kryetarėt e lartpėrmendur i takojnė gjakut tonė! Kjo nuk duhet tė na habitė, dhe, ndoshta nuk ėshtė gjė e rastit qė Villsoni shpėtoi Shqipėrinė, Klintoni Kosovėn, kurse Bushi u prit nė mėnyrė madhėshtore nė Shqipėri dhe populli shqiptar konsiderohet si njė ndėr mė pro-amerikanėt nė botė.

Aristokseni:
“Pitagora i shek. VI, para Krishtit, ishte djalė i njė etrusku (toske – ilir). Tė njėjtėn e vėrteton edhe shkencėtari Teopompu, nė njė shkrim tė vet.

Edit Durham:
“Leka i Madh, pa dyshim ishte shqiptar….”.

Finleu:
“Leka i Madh ka folur nė njė dialekt tė vjetėr shqiptar “. Ndėrsa, Robert D’Angely, thekson: “Generalėve tė vet, Leka, iu drejtua nė gjuhėn amtare, pellazge ose shqipe”. Ekspertėt e CIA-s kanė konstatuar se Leka i Madh dhe Maqedėnt e Vjetėr ishin ilirė.

Jovan Pavllovski:
“Naumi dhe Klementi erdhėn nė tokat ilire dhe lihnide”. Pėr Lihnidėn thuhet se ka tė bėjė me fjalėn shqipe ndrit, aludim ndaj shkronjave tė sjella nga Kadmi ilir. Disa autorė maqedonas Qirilin dhe Metodiun, Klementin dhe Naumin i quajnė Maqedonė tė Vjetėr, ndėrsa disa autorė shqiptarė i konsiderojnė pėr iliro-shqiptarė.

Laonik Halkokondili:

“Car Dushani, Knez Llazari dhe i biri ishin triballė – shqiptarė, skizmatikė”.

Lamartini:
Tre shqiptarėt e Revolucionit grek tė vitit 1821, Marko Boēarin, Odhiseun dhe Konstadin Konarin e konsideron pėr gjysmė perėndi;

Ljubomir Domazetoviq:

“Odiseu ishte ilir… Nė luftėn e Trojės luftonin fiset ilire midis tyr”;

Mathieu Aref- Studiues egjiptian:
“Qemal Ataturku dhe Habib Burgiba, nėnat i kanė patur shqiptare”. Ndėrsa, pėr Pikason, shkruan se: “Ka tė ngjarė… qė stėrgjyshėt e tij tė kenė qenė shqiptarė me zanafile nga Azia e Vogėl Perėndimore”;

Mihail Kovaēev:

Prezenton legendėn sipas tė cilės Samoili ka preardhje nga dinastia e Justinijanit I (pra ilir-R.N.). Nė favor tė kėsaj teze shkon edhe shėnimi se Ermenėt kanė preardhje nga Leka i Madh, e Samoilli, siē dihet ishte Ermen;

Paskal Kintz:
President i Shoqatės Ndėrkombėtare tė Toksikologėve tė Mjeksisė: “Napoleoon Bonaparta ėshtė helmuar me arsenik”;

Robert D’Angely:
Ky studiues francez, pėrveē Homerin dhe Lekėn e Madh, edhe Garibaldin dhe Napoleonin, i paraqet si iliro-shqiptarė;

Sime Pandovski:
“Filipi II, baba i Lekės sė Madh, ka lindur nė Krujė”;

Prof. Dr. Tashko Bellēev:
Pėr ta paraqitur Jezu Krishtin si stėrgjysh tė maqedonėve tė sotėm, shkruan se ai ka origjinėn e venetėve, tė cilėt i nxjerr si stėrgjysh tė sllavėve, duke mos editur se venetėt janė ilirė, gjė qė, pa dashur, edhe ai e vėrteton kur thotė se nga venetėt kanė dalė dardanėt, e kėta, siē dihet, janė ilirė, gjė qė poashtu edhe vet ai vėrteton, kur thekson se Dardani ishte djali i Zeusit, e ky, siē dihet ishte perėndi ilire. (Historia e popullit shqiptar, I, Prishtinė, 1969, f.102) Autori nė fjalė, gjithashtu, Lekėn e Madh dhe Bardhylin i nxjerr nga dinastia e Maqedonėve tė Vjetėr – temenidėt, me ēka, pa dashur Lekėn e Madh e nxjerr ilir, sepse Bardhyli ishte i tillė.

Tome Sazdov:
“Gjorgji Pulevski deklaronte se ėshtė nga Shqipėria”. Nė njė shkrim tė “Flakės”, 6 nėndor, 2002, thuhet se Gjorgji Pulevski ishte shqiptar, kurse nė “Faktin” e 4 korrikut, 2006: “Shqiptar i sllavizuar”.

T. Tuberoni -humanist nga Raguza (Dubrovniku):

“Nėnshtetasit e Knez Llazarit qė humbi jetėn nė betejėn e posapėrmendur, ishin dardanė, kurse Llazari mbret tė tyre;

Z. J. Tomiq:
“Fisi shqiptar Kelmendi ka dhėnė disa njerėz shumė tė njohur nė kryengritjen serbe tė vitit 1804. Sipas “Rilindjes” tė 2.2.1990, edhe udhėheqėsi i asaj kryengritjeje-Karagjorgje Petroviqi ėshtė me origjinė shqiptare”...

Xhorxh Frend Uiliams - funkcioner i lartė amerikan:
“Gjuha shqipe ėshtė gjuha amtare e Lekės sė Madh… Pellazgėt kanė jetuar para Homerit. Emri Homer ka tė bėjė me fjalėn shqipe i mjerė, Athina me e thėnė, Zeus me Zot, Odise me udhėton, Akil me qiell… Nuk ka popull mė shpirtmirė e mė gjentil nė Evropė se shqiptarėt”;


Neo

"Hyjnorja - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1376


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi