Tmerret e Vaksinės

Shko poshtė

Tmerret e Vaksinės

Mesazh  benardi prej 28.03.12 12:53

Tmerret e Vaksinės

Ēka ka fshehur historia e mjekėsisė?



Se vaksinat janė transmetuesit e sėmundjeve mė tė rėnda ngjitėse te njerėzit dhe te kafshėt, e kanė vėrtetuar disa mjekė amerikanė qysh nė fillim tė shekullit 20. Atėherė, nė SHBA ishte themeluar edhe Liga Kombėtare kundėr Vaksinimit, e cila nė njė peticion tė madh, mė 1919, kėrkoi nga presidenti Vudro Vilson qė vaksinimi i detyrueshėm i ushtarėve tė nxirret jashtė ligjit. Tė dhėnat shokuese pėr vaksinat, qė atėherė iu paraqitėn presidentit amerikan dhe Kongresit, u publikuan mė 1920, nė njė libėr, i cili me dekada ishte diku „i humbur“.

Nė mjekėsinė bashkėkohore, pas Luftės sė Dytė Botėrore, ka dominuar vetėm njė shkollė mjekėsore (alopatike, e cila thotė se „njėra gozhdė shtyn tjetrėn“), dhe ajo e pranon ekzistimin e sėmundjeve tė njohura ngjitėse si njė dukuri tė natyrshme qė ndodh nė kohė tė ndryshme. Mjetin mė efikas pėr parandalimin e sėmundjeve infektive, kjo shkollė, e qė ėshtė edhe themeluese e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, e ka shpallur vaksinimin, pra, helmimin parandalues tė gjakut me embrionė tė sėmurė.

Prandaj, sot pak mjekė nė botė e dinė se si kolegė tė tyre nė SHBA, nė fillim tė shekullit 20, luftuan fort kundėr kėsaj mėnyre „tė shėrimit“, tė prirė nga njohuritė nga shumė shkolla mjekėsore. Pėr shumė nga ata, edhe vetė mendimi se disa sėmundje mund tė parandalohen pikėrisht me pėrhapjen e saj – ishte ēmendurake. Pėr ta, veēanėrisht ishte e papranueshme pėrzierja e gjakut tė infektuar ndėrmjet njerėzve dhe kafshėve.

Se si kjo ide barbare dhe ēmendurake e helmimit masiv, gjatė kohėve, u fut nė shkollėn dhe praktikėn bashkėkohore mjekėsore, dhe e errėsoi arsyen e shėndoshė mbi atė se ēka ėshtė organizmi i njeriut, ēka ėshtė jeta, e ēka ėshtė helmimi dhe vrasja – gjithsesi duhet tė jetė temė pėr tė menduar pėr secilin mjek tė ndershėm, i cili ka forcė tė mendojė me kokėn e vet.

Prandaj, kėtu do tė zbulojmė disa detaje tė vogla nga njė peticion qė iu dėrgua mė 1919 presidentit amerikan si komandant suprem i tė gjitha komandave tė ushtrisė amerikane , qė vaksinimi i detyruehsėm nė ushtri tė hiqet, sepse ėshtė i rrezikshėm, i panatyrshėm, barbar dhe nė kundėrshtim tė plotė me kushtetutėn amerikane, dhe me parimet e saj bazė mbi lirinė e tė gjithė qytetarėve, si dhe me tė drejtėn e tyre pėr shėndet.

Dokumentacion i madh, pėr atė se ēka janė vaksinat, dhe ēfarė efekte shkaktojnė te njerėzit dhe te kafshėt, ėshtė paraqitur nė librin Horrors of Vaccination, i botuar nė SHBA, mė 1920. Si pėrfaqėsues i nėnshkruesve tė Peticionit, dokumentacionin e ka mbledhur Ēez M. Higins, pėrpara njė numri tė madh tė organizatave dhe shoqatave profesionale dhe qytetare, dhe ia paraqiti presidentit amerikan dhe Kongresit.


Sipas Kartonit bibliotekar tė Line Medical Library, shihet se libri, pėr herė tė fundit ėshtė lexuar nė shkurt tė 1962, dhe nė maj tė 1965. Pas kėsaj „u zhduk“. Jo vonė, dikush e ka zbuluar dhe ėshtė kujtuar qė ta kopjojė dhe ta vė nė internet. Dokumentet dhe pohimet e paraqitura pėrsosmėrisht nė tė, dėshmojnė se si pėrgjatė kohėve janė ndrydhur shumė njohuri dhe mendime profesionale tė atėherhsme pėr pasojat katastrofale tė vaksinimit, dhe se si shkenca mjekėsore, me korrupsionin e individėve me ndikim nė qarqet mjekėsore, ėshtė gjymtuar, dhe sot ky helmim masiv barbar i gjakut tė njeriut dhe tė kafshėve, konsiderohet e arritur e lartė nė pranadalimin e sėmundjeve.

Nė mjekėsinė moderne, termi „shėrim“ edhe nuk po pėrmendet mė, por ekziston vetėm terapia (alopatike), e pėrcaktuar nga vetėm njė autioritet shėndetėsor botėror – e kjo ėshtė Organizata Botėrore e Shėndetėsisė, nė tė cilėn pranohen vetėm pasuesit dhe mbrojtėsit e njė shkolle mjekėsore.

E njė nga kėrkesat e Peticionit ka qenė edhe qė nė tė gjitha kėshillat drejtues tė shėrbimeve shėndetėsore kombėtare nė SHBA tė gjenden mjekė qė pėrfaqėsojnė shkolla tė ndryshme mjekėsore.



KUSH I FUTI HELMET NĖ MJEKĖSI?

Helmimi, qysh moti, ka qenė metodė efikase pėr eliminimin e kundėrshtarėve politikė, tė heretikėve, dhe tė anėtarėve tė padėgjueshėm tė dinastive sunduese nė Evropė dhe nė Lindjen e Largėt tė pasur, tė cilėt nuk respektonin pushtetin suprem tė Kishės katolike. Kėshtu jezuitėt (njė organizatė brenda Kishės katolike), shpesh shkonin nė vende ekzotike, duke kėrkuar bimė helmuese efikase.

Ėshtė e njohur aftėsia e helmimit, tė cilėn e ka praktikuar i dėgjuari (pėr tė keq), papa Aleksandėr Borxhia qė e ka helmuar njė numėr tė madh tė kundėrshtarėve tė tij. Nė fund edhe vetė ėshtė helmuar, dhe trupi i tij u shpėrbė prej helmit tė panjohur. Kur nė mesjetė lulėzoi tregtia me Lindjen e Largėt, nė Evropė u transferuan dhe u bartėn helmet e ndryshme ekzotike. Nuk ka dyshim se shumė pėrfunduan nė ara, nė bari dhe nė ujė. Nuk pėrjashtohet qė kafshėt shtėpiake, ato mund t’i kenė marrė me barin, dhe nga ato tė jenė sėmurė dhe tė kenė ngordhur, dhe nga mishi i kafshėve tė tilla, helmi mund tė jetė bartur edhe nė njerėz.

Njė nga sėmundjet qė lopėt e kanė marrė, ėshtė bartur edhe nė njerėz, nėpėrmjet mjeljes sė lopėve, dhe ėshtė shpėrfaqur me li dhe fshikėza nė lėkurė. Nė popull ka qenė e njohur si pėrendeshat e lopėve. Fshatarėt e padijshėm, kėshtu prej bestytnisė, filluan ta pėrhapin rrėfimin se si ata qė nga lopėt marrin li tė tilla , bėhen “tė rezistueshėm” ndaj perėndeshave tė lopėve – sėmundje qė te njerėzit, atė kohė, bėri kėrdi nė kushtet johigjienike tė jetės. Kėtė rrėfim filloi “ta hulumtonte” njė pseudomjek fshatar, Eduard Xhener (1749 – 1823), dhe i lindi ideja qė prej gjakut tė njė lope tė tillė tė sėmurė, ta marrė limfėn dhe ta injektojė nė njė plagė tė vogėl tė infektuar nė dorėn e njė fėmije, ose tė njeriut tė rritur. Kėtė e quajti vaksinė – barin parandalues pėr perėndeshat e mėdha. Vaca ėshtė fjalė latine pėr lopėn, dhe kėshtu u shpik termi latin vaksinimi. Vrragėt nga vaksinimi i tillė (detyrimisht tri), i bartin edhe sot nė dorė, tė gjithė ata qė sipas forcės sė ligjit janė vaksinuar deri mė vitet gjashtėdhjetė tė shekullit 20.

Nėse keni parasysh se nė secilin mjedis organik ushqyes, sipas natyrės, shumė shpejt formohet njė bakterie, e bartur me limfėn e lopės sė infektuar, dhe ashtu futet nė gjakun e marrėsit tė vaksinės dhe aty shpejt shumėzohet.

VIRULENCA E VAKSINĖS

Nė fillim tė shekullit 20, doktor M. J. Rosenau ka qenė njė nga autoritetet mė tė larta amerikane pėr viruset, nė punimin e tij, Mjekėsia parandaluese dhe higjiena, tė 1914, ka shkruar: “…vaksina gjithmonė pėrmban bakterie. Nuk ekziston asgjė si virus aseptik… Stafilokokėt, streptokokėt, anėtarėt e grupeve bakteresh septike hemoragjike, dhe disa mostra tė tetanozit tė ngadalshėm e tė bacilėve tė gaztė (anaerobė), tė gjetur nė vaksina.”.

Ėshtė interesant tė kujtohet se kritikėt e vaksinimit, sot, si pėrmbajtje mė tė rrezikshme pėrmendin kryesisht adjuventet, e qė janė shtojcat e ndryshme toksike, qė shėrbejnė si konservues tė formave tė proteinave tė gjalla (nėse pėrgjithėsisht ka nė vaksinat e sotme qė prodhohen nė dhjeta miliona). Prodhuesit e vaksinave thonė se po e pėrforcojnė efektin e vaksinave(!), do tė thotė tė proteinave patogjene.

Injektimi i bakterieve patogjene, ose vetėm i pjesėve tė saj (e qė ndoshta ėshtė funksioni i vaksinės), do tė thotė injektim i formave tė jetės sė proteinave, e tė cilat pranohen lehtė me tė ardhur nė kontakt me gjakun, e qė do tė thotė me bazėn ushqyese, dhe vendosen suksesshėm, e vazhdojnė tė jetojnė aty. Sa janė bakteriet tė zonjat dhe tė afta pėr jetė, veē kemi shkruar. Pra, tė injektosh toksinėn nė sasi tė vogėl nė organizėm, mund tė jashtėsojė menjėherė efekt, por edhe shumė vite mė vonė, dhe kjo shpesh drejtpėrdrejt nė ndonjė formė tė proteinės, por injektimi i bakterieve apo tė sporeve fungale, tė cilat mund tė shumėzohen shpejt, dhe qė nuk i takojnė kolonisė thmelore tė bakterieve, ose simbiozės sė bakterieve qė pėrbėjnė organizmin e njeriut, mund tė provokojnė reagim tė fortė tė sistemit imun dhe infektime tė rėnda. Atėherė, a nuk ėshtė e logjikshme tė konstatohet se nė vaksinat e sotme edhe nuk ka forma tė tilla patogjene tė proteinave? Nėse nė ndonjė shishkėz diēka e tillė edhe gjendet, reagimi i sistemit imun duhet tė jetė i bujshėm, apo jo? Nėse kėto forma tė proteinave janė “tė dobėsuara”, ose “tė vdekura”, atėherė organizmi nuk ka kurrfarė reagimi, pra vaksinimi ėshtė i pakuptimtė. Atėherė, pyes si njė laik: pėrmbajtjet e tė gjitha shishkave a janė tė njėjta?

Nė tekstin “Papastėrtia nė virusin e vaksinės”, nė buletinin mjekėsor tė 1903, dr. Rosenau ka shkruar: “Vaksinia ėshtė sėmundje specifike, shkaktari i sė cilės nuk ėshtė pėrcaktuar saktė. Pra, ne punojmė nė errėsirė tė plotė. Ne mjekėt jemi tė detyruar t’i vaksinojmė pacientėt tanė me virus (do tė thotė me formė tė proteinės), qė pėrmban mikroorganizma tė ndryshėm nga ata qė janė shkaktarė tė vaksinisė. (Vaccinia ėshtė emėr pėr perėndeshat e lopėve , e viruset, atėherė, dukshėm konsiderohen mikroorganizma. Kujtojmė se fjala “virus”, nė mesjetė, ėshtė shfrytėzuar nė mjekėsi pėr tė shėnuar ndonjė helm.).

Shumė vdekje prej vaksinave, ēdo vit janė regjistruar, dhe ato vdekje klasifikohen me nėntitullin Pyemia-Septicemia dhe ajo mban numrin 20 nė listėn ndėrkombėtare tė shkaktarėve tė vdekjes, dhe nėn kėtė titull tė pėrgjithėsuar ėshtė bėrė ndarja nė Pyemia nr. 20A, Septikemia nr. 20B dhe Vaccinia nr. 20C. Nėn kėtė shkronjė, nė nėntitull shihet se mė shumė vdekje te fėmijėt janė shėnuar prej vaksinimit, sesa prej vetė perėndeshave tė mėdha”, ka shkruar dr. Rosenau.

Ndėr shkaktarė tė vdekjeve, nė analizėn qė e ka botuar U. S. Census Bureau, mė 1913, nėn numrin 20, vaksinia ėshtė klasifikuar si formė e infektimit purulent (qelbėsor) dhe septikemisė.”.

“Dhe ky ėshtė infektim septikemik, ose qelbėzor, e pastėr dhe e thjeshtė pėr diagnozė. Por ai nuk ėshtė i rrezikshėm vetėm pėr kėtė, porse mban nė vete edhe tetanoz dhe sėmundje tė tjera, dhe nė tė cilat gjendet kultura themelore pėr zhvillimin e vet vdekjeprurės, kur tė shfaqet si infeksion i dyfishtė, ose e pėrzier.”, ka shkruar dr. Rosenau para 90 vitesh.

"Ndonjėherė plagė tė tilla qelbėzore, prej vaksinimit tubohen dhe pėrhapen nėpėr tėrė trupin, sikurse te rastet e rėnda tė perėndeshave tė mėdha.”



Shikoni ēfarė janė efektet e futjes sė limfės sė gjakut tė helmuar me vaksinim. Nė fotografinė nė tė djathtė ėshtė fytyra e infermieres, qė e ka gėrrithur fėmija i vaksinuar. Ky ėshtė shembull i qartė i virulencės sė vaksinave. Fėmija dy muajsh, nė mes, ka vdekur 36 ditė pas vaksinimit.

POHIME “PROFESIONALE” PLOTĖSISHT KUNDĖRTHĖNĖSE PĖR VAKSINIMIN

Nė Peticion, Ēez M. Higins ka deklaruar se pohimi “profesional” i Xhenerit, se me vaksinim “pėrjetėsisht parandalohet shfaqja e perėndeshave tė mėdha”, ėshtė rrėzuar qysh mė 1901, dhe kjo, pikėrisht me pohimet “profesionale” tė mjekėve qė kanė qenė mbrotjės tė vaksinimit. Kėshtu, dr. Robert Olsen i Shėrbimit Amerikan pėr Mbrojtje Shėndetėsore tė Banorėve (U. S. Public Health Service), ka botuar nė njė buletin mjekėsor se “mbrojtja me vaksinė kundėr perėndeshave tė mėdha zgjat vetėm 6 deri nė 12 muaj”, dhe konstaton se ėshtė “ i domosdoshėm rivaksnimi”, dhe ky ēdo vit (!) Ai, bile, vėrtetoi se rivaksinimi “duhet tė kryhet gjithnjė derisa perėndeshat shfaqen” (e qartėsisht janė shfaqur dhe kanė vrarė edhe para vaksinimit).

Bile, dr. Olsen, ka konkluduar “profesionalisht” se asgjė pos vaksinimit nuk mund t’i parandalojė perėndeshat e mėdha (dhe ky ėshtė qėndrim qė mund tė dėgjohet edhe sot), dhe ky ėshtė pohim plotėsisht i kundėrt me pohimin e shpikėsit tė vaksinės, Eduard Xhener, i cili “profesionalisht” ka vlerėsuar se me vaksinim arrihet imuniteti i pėrjetshėm kundėr perėndeshave tė mėdha.

E perėndeshat e mėdha qartėsisht bėnė kėrdi, dhe kėtė e ka dėshmuar edhe statistika e sėmundjeve dhe e vdekshmėrisė, e cila i ėshtė bashkangjitur Peticionit. Prej kėsaj statistike, Higins i ka vėnė nė dukje presidentit tė SHBA-ve, se nė ndonjė mjedis, mė shumė njerėz kanė vdekur prej vaksinės kundėr perėndeshave, sesa nga vetė sėmundja, dhe se epidemitė kanė qenė mė tė ashpra nė mjedise ku ka qenė mė i theksuar vaksinimi dhe rivaksinimi.

PSE SĖ PARI VAKSINOHEN MĖ TĖ REZISTUESHMIT?

Edhe njė nga absurdet, tė cilit i kushtohet vėmendja nė Peticion, ėshtė ai qė nė vaksinim, d.m.th., “ngritjen e imunitetit”, sė pari pėrfshihen ata qė sipas natyrės, janė mė tė rezistueshmit, e kėta janė fėmijėt nga 6 deri 19 vjet, e qė kanė imunitet dhe vitalitet 12 herė mė tė fortė se ata nėn 6 vjeē, si dhe gjashtė herė janė mė tė rezustueshėm se tė rriturit. Po ashtu, tek ata vdekshmėria prej sėmundjeve ngjitėse ėshtė me e vogla dhe pėrbėn gjithsej 5 pėrqind.

Para atyre mė tepėr u frekuentuan pėr vaksinim njerėzit me shėndet mė tė mirė, dhe nė vitet me tė mira, e ata janė ushtarėt.

Pėrse mu atyre u injektohen helme nė gjak, ka pyetur Higins nė Peticion.

Pasojė e njė politike tė kėtillė shėndetėsore ėshtė se mė 1918, nė 1000 ushtarė, 6.4 pėrqind e tyre vdiqėn prej ndonjė sėmundjeje. Te civilėt, kjo ishte 4.7 pėrqind. Nėse llogaritet se kėto janė te civilėt dhe njerėz pleq, e te ushtarėt e rinj nė fuqinė e plotė, ky raport ėshtė i palogjikshėm. Prandaj, ėshtė dyshuar se kjo mund tė jetė pasojė e vaksinimit tė shumėfishtė tė ushtarėve.


Numri mė i lartė i rasteve tė vdekjeve te ushtarėt e vaksinuar ka qenė prej tetanozit.

Prandaj, nė Peticion u kėrkua qė nė bazė tė tė dhėnave tė shumta tė paraqitura, tė urdhėrohet hetimi dhe tė vėrtetohet se a janė vaksinat shkak i sėmundjeve tė shumta.

Nė atė kohė, pikėrisht nė fillim tė shekullit 20, kur edhe filloi zbatimi i vaksinimit tė detyruar, u shėnua edhe numri mė i lartė i epidemisė sė perėndeshave tė mėdha, tetanozit, sikurse edhe i sėmundja e jargavitjes[1] dhe shapit te kafshėt dhe te njerėzit.

Me Peticionin u kėrkua jo vetėm heqja e vaksinimit tė detyruar nė ushtri, por edhe lirimi nga dėnimet e rėnda pėr tė gjithė ata qė kanė refuzuar qė tė vaksinohen.

Nė Japoni, e cila, krahas Gjermanisė, ka pasur mė shumė vaksinim, ligjet e sė cilės janė kopjuar prej atyre gjermane, e tė cilėt kanė qenė edhe mė tė rreptit, kanė shpėrthyer epidemi mė tė ashpra. Tek ata ka qenė i detyruar rivaksinimi, dhe kjo mė sė shpeshti kundėr perėndeshave tė mėdha. Kėshtu, vaksinat u bėnė me kombinimin e limfave tė sėmura tė kafshėve dhe tė njerėzve, dhe ky kombinim ėshtė injektuar nė gjak.

Tė pėrmendim se gjermanėt dhe japonezėt, pėrndryshe kanė qenė heretikėt dhe rebelėt mė tė mėdhenj ndaj mėsimeve tė Kishės katolike. (Pėr Rusinė cariste u shpik Revolucioni i kuq[2] dhe NKVD[3], i cili ka vrarė 20 milionė rusė.). Ėshtė pak e njohur se nė Japoni filloi tė zhvillohet kisha e krishterė ortodokse. Lufta e Dytė Botėrore, edhe njėrit, edhe vendit tė tjetėr u dėrgoi bombat mė shkatėrruese. Gjermanėt (civilėt) kanė marrė napalm bombash, dhe ato nėpėr qytetet ku kishte lulėzuar kisha reformatore (Hamburg dhe Drezden), e Japonia mori dy bomba atomike. Ndoshta mund tė pyesni se kush ua ka futur vaksinat? Ty dyja vendet sot janė tė denacifikuara (gjermanėt edhe sot si popull nė mėnyrė perfide e pėrēmojnė dhe e pėrbuzin, e shumica e tyre, nuk janė aspak tė vetėdijshėm), edhe sot praktikisht janė nėn administrim tė oligarkive globale tregtare, qė e kanė origjinėn prej tregtarėve venedikas, prej fajdexhinjve tė tyre lombardė, dhe prej barinjve spanjollė tė derrave (maranozėve). “Kurora” mbretėrore sot gjendet nė Londrėn katolike. (Po, po, e keni lexuar mirė.). Shoqėria e njėjtė administron edhe resurset e pasura nė Rusi nėpėrmjet agjentėve tė saj nė FSB[4], tė quajtur nė mėnyrė

popullore oligarkėt rusė. Por, tėrė kjo bie nė domenin e hisorisė sė fshehtė dhe e manipulimeve politike, prandaj kėtu nuk do tė merremi me tė.

Ky kombinim nė vaksina ėshtė mė vdekjeprurėse sesa sėmundja e natyrshme, e cila zė fill pėr shkak papastėrtisė, dhe kryesisht transmetohet me tartabiēė. Kėshtu nė Japoni ka shpėrthyer, deri atėherė, epidemia me e ashpėr e perėndeshave tė mėdha, dhe kjo: mė 1898, kur u sėmurėn 27 pėrqind, mė 1905, 31 pėrqind tė sėmurė, dhe mė 1908, kur u sėmurėn 32 pėrqind. Ėshtė e qartė se pėrqindja e tė sėmurėve, nė secilėn epidemi ka qenė me lartė me gjithė vaksinimin dhe rivaksinimin, ose pikėrisht pėr shkak tė tyre.

Dhe ato, deri atėherė kanė qenė epidemitė mė tė mėdha nė botė tė perėndeshave tė mėdha.



EPIDEMIA E SĖMUNDJES SĖ JARGAVITJES DHE E SHAPIT NĖ SHBA, MĖ 1902 DHE 1908

Ministria Amerikane e Shėndetėsisė, bile ka deklaruar zyrtarisht se vaksinimi nė Japoni ėshtė shkaku mė i besueshėm i epidemisė sė rėndė tė sėmundjes sė jargavitjes dhe tė shapit, e cila ėshtė bartur nėpėrmjet gjedheve tė infektuar, pėrkatėsisht nėpėrmjet vaksinave tė bėra prej lopėve tė tilla japoneze tė sėmura, dhe me tė cilat janė vaksinuar kafshėt nė SHBA. Epidemia ka shpėrthyer mė 1902 dhe mė 1908. Atėherė, numėr i madh i kafshėve u desh tė zhduken, dhe ekonomia amerikane ka pėsuar dėm prej 9 milionė dollarėsh tė atėhershėm.


Djegia masive e gjedheve nė Masaēusets, mė1908.

Se janė kėto vaksina shkaku, u publikua edhe nė buletinin e Kancelarisė Amerikane pėr Kafshėt (U.S. Bureau of Animal Inustry, 1902, 1908). Nė deklaratėn publike pėr shtyp, ata, pėr epideminė, e akuzuan virusin prej vaksinės, qė mbėrriti nga Japonia. Bėhej fjalė pėr vaskinėn qė e kishte prodhuar kompania private Parke, Davis and Co, nga Detroiti.

Kėtė virus nga Japonia, me anė tė vaksinave, nėpėr Amerikė e pėrhapėn dy kompani – njėra nė Filadelfi, e tjetra, tashmė e pėrmendura, nė Detroit. Bile, ato gjatė e kanė fshehur kėtė infektim nga 1902, ashtu qė gjedhet vetanake, nė tė cilat e bėnė vaksinėn, mė 1902 i vranė, kurse nga fshatarėt i morėn tė shėndosha, nė mėnyrė qė tė fusin virusin nė to, qė ta forcojnė vaksinėn e tyre. Kėto gjedhe tė vaksinuara, pastaj u janė kthyer fshatarėve dhe u pėrzien me tė shėndoshat. Tėrė kjo u zbulua tek kur shpėrtheu epidemia edhe mė e ashpėr, mė 1908, prej vaksinave “tė pėrforcuara”.

Nė Peticion ishte bashkangjitur edhe harta e pėrhapjes sė sėmundjes sė jargavitjes dhe e shapit, e cila ishte mė e forta nė disa shtete si Nju Jorku. Mu nė ato shtete, mė 1913 dhe 1914 shpėrthyen perėndeshat e mėdha tek njerėzit. Prandaj, u kėrkua nga presidenti qė tė hulumtohet ndėrlidhja e mundshme e kėtyre sėmundjeve. Po ashtu, u dhanė harta sipas tė cilave shihet se epidemitė mė tė mėdha kishin shpėrthyer nė vendet ku kafshėt ishin vaksinuar mė sė tepėrmi.

U kėrkua edhe hetimi pėr shkak tė fshehjeve tė njė numri tė tė dhėnave nga ana e shėrbimeve qeveritare, dhe e mjekėve, tė cilėt pohuan se nė vaksina nuk gjendet kurrfarė mikororganizmi, dhe nė tė vėrtetė, mjeshtėrisht e shitėn autoritetin e tyre profesional.

U pėrmend edhe rasti i njė farė dr. J. F. Andersonit, i cili nga pozitat e ekspertit pėt vaksina, nė qeverinė federale, ku ka punuar pėr 4.500 dollarė, mė vonė kaloi nė kompaninė private, e cila prodhon vaksina, dhe atė pėr 25.000 dollarė nė vit.




Tė sėmurėt prej sėmundjes sė jargavitjes dhe tė shapit, ose prej “perėndeshave tė lopėve”, pak pas vaksinimit.



SĖMUNDJET PĖR TĖ CILAT U BESUA SE JANĖ PASOJĖ E VAKSINAVE VIRULENTE



Nė Peticion citohen shumė sėmundje pėr tė cilat besohej, ose pėr tė cilat ekzistonin fakte se janė pasojė e vaksinave virulente.

Nė vend tė parė ishte vėnė tetanozi, njėra prej sėmundjeve mė vdekjerurėse, pėrndryshe sėmundja qė pėrhapet mė sė shpejti.

Nė vend tė dytė janė trajtat e ndryshme tė septisemisė, tė cilat krijojnė plagė tė rėnda, fshikėza, apcese dhe ulēerėn e llojeve tė ndryshme. (Publikuar nė buletinin mjekėsor U.S. Hygienic Laboratory, 1903)

Nė vend tė tretė ceket aktinomikoza, e cila krijon tumore tė tmerrshme qelbėsore nė eshtra, ose nė indin e kokės, tė trurit dhe tė kurrizit, e qė ndonjėherė kanė efektin e kancerit, tė tuberkulozit, ose tė meningjitit (shaktėrrojnė indin pėrreth), prandaj shpesh nė diagnostikė mund tė ngatėrrohen.

Nė vend tė tretė ėshtė paraliza e fėmijėve, pėr tė cilėn ėshtė cekur se ekzitojnė dėshmi tė forta se ėshtė pikėrisht pasojė e vaksinimit, dhe kjo drejtpėrdrejt apo tėrthorazi, dhe se kjo nuk ėshtė sėmundje “misterioze”, ashtu siē pohohet fuqishėm edhe sot.

Vendin e pestė dhe tė gjashtė e zėnė kanceri dhe tuberkulzi (tė cilat bėnė kėrdi nė Gjermani dhe nė Japoni gjatė dhe pas Luftės sė Parė Botėrore, nė kohėn e vaksinimit mė intensiv tė banorėve). Gjermania, pas Luftės sė Parė Botėrore, ironikisht u quajt vendi i tuberkulozit.

Tė dyja sėmundjet, siē pohohet, kanė filluar tė zhvillohen shumė shpejt pikėrisht me vaksinat.

Sipas statistikės sė 1913, e cila ishte bashkangjitur, nė shtetin amerikan Juta, ishte shėnuar hapi mė i vogėl i vdekshmėrisė prej tuberkulozit, nė SHBA. Nė kėtė shtet, vaksinimi ishte i ndaluar me ligj.

Nė vendin e shtatė ėshtė sėmundja e jargavitjes dhe shapi, sėmundje tė quajtura shpesh “trajta tė perėndeshave tė lopėve”, qė barten edhe te njerėzit.

Nė Peticion thuhet se meningjiti dhe pneumonia, janė sėmundje mė tė shpeshta, tė cilat zėnė fill pėr shkak tė vaksinimit, e pėrmenden edhe ethet e tifos.

DISA PREJ KĖRKESAVE NGA PETICIONI

Me Peticion, u kėrkua nė mėnyrė tė veēantė, qė tė kryhen hetime kundėr tė gjithė zyrtarėve qeveritarė dhe mjekėve nėn kontrollin e Ministrisė sė Shėndetėsisė dhe tė Statistikės Shėndetėsore ( Department of Helath and Vital Statistic), pėr shkak tė mohimit dhe fshehjes sė tė dhėnave prej tė cilave shihet se nė periudhėn prej 15 vitesh, prej vaskinave, ēdo vit kanė vdekur mė shumė njerėz sesa prej perėndeshave tė mėdha. Po ashtu, janė akuzuar shumė mjekė se kanė fshehur nga publiku listat e vdekjeve, dhe tė dhėna tė tjera zyrtare, me tė cilat kanė mundėsuar shpėrthimin e epidemisė.

U kėrkua qė tė kryhen hetime se kush nga tė gjithė mjekėt, pėr para, ka bėrė propagandė dhe ka pėrhapur sėmundje me vaksinim, dhe tė kėrkohen efektet e kėtyre veprimeve nė shėndetin e njerėzve dhe tė kafshėve, dhe tė vėrtetohet sesa ata me punėn e tyre i kanė kontribuar epidemisė sė gripit dhe tė pneumonisė.

U insistua qė edhe tė caktohet numri i saktė i rasteve tė sėmundshmėrisė dhe tė vdekjeve nė nivel vjetor, tė cilat janė pasojė e drejtpėrdrejtė ose e tėrthortė e vaksinimit tek ushtarėt dhe te civilėt.

Nga Presindeti i SHBA-ve u kėrkua qė me ligj tė detyrohen tė gjithė kėshillat drejtues tė institucioneve tė japin ēdo vit tė dhėna tė sakta pėr numrin e tė sėmurėve dhe tė tė vdekurve, pėr tė cilat dyshohet se janė pasojė e vaksinimit, dhe t’u caktohen dėnime mė tė rėnda atyre qė tė dhėna tė kėtilla i fshehin.

Po ashtu, u kėrkua qė si anėtarė tė trupave mjekėsore shtetėrorė, dhe tė kėshillave drejtues nė shėrbimet shtetėrore dhe nė spitale, tė gjenden njerėz tė shkollave tė ndryshme mjekėsore, nė mėnyrė qė tė pengohet monopoli i vetėm njėrės shkollė, dhe tė vendoset liria pėr promovim nė publik tė shkencave mjekėsore dhe i praktikave nga shkolla tė ndryshme.



--------------------------------------------------------------------------------

[1] Nė serbisht, termi slinavka dhe šap-i kanė kuptim tė njėjtė (Shih: Fjalor serbokroatisht – shqip, Rilindja, Prishtinė, 1984, fq. 794 dhe fq. 846.). Edhe nė pėrshkrimet klinike, slinavka dhe šap-i, paraqiten si i njėjti virus: “Shenjat klinike pėrfshijnė fshikėza dhe erozion nė mukozėn e gojės dhe tė hundės... (http://www.hlede.net/studentski_radovi/ZARAZE/SIS/INDEX.HTM) Nė kėtė kuptim, termin slinavka e kemi pėrkthyer me “sėmundja e jargavitjes”. Nė latinisht kjo njihet si Aphthae Epizootice, nė anglisht: Foot and mouth disease (Po aty).

[2] Revolucioni socialist i Tetorit 1917, i cili u pasua me njė luftė qytetare deri mė 1922, kur edhe krijohet pėrfundimisht Bashkimi Sovjetik. – shėn. i pėrkth.

[3] Narodnyy komissariat vnutrennikh del, NKVD – Komisariati Popullor i Punėve tė Brendshme – Shėrbim sekret sovjetik i formuar mė 1934 deri 1954, kur edhe shndėrrohet nė KGB - Komitet gosudarstvennoy bezopasnosti – Komiteti i Sigurimit Shtetėror nga 1934 e deri mė 1990. – vėr. E pėrkth.

[4] Federal'naya sluzhba bezopasnosti Rossiyskoy Federatsii – Shėrbimi Federal i Sigurisė i Rusisė Federale, i themeluar mė 1995. – vėr. i pėrkth.



avatar
benardi

46


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tmerret e Vaksinės

Mesazh  Odin prej 30.03.12 0:15













avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tmerret e Vaksinės

Mesazh  Odin prej 30.03.12 0:19













avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tmerret e Vaksinės

Mesazh  Odin prej 12.04.12 22:48

Vaksina e gripit tė derrit shkakton narkolepsi?



Vaksina e gripit tė derrit mund tė jetė shkaktare pėr rritjen e rasteve tė narkolepsisė nė mesin e fėmijėve nė Finland, ka konstatuar njė studim.

Ērregullimi i gjumit karakterizohet me periudha tė tė qenit ekstremist tė pėrgjumur, fjetje tė papritura, dhe sulme paralize.

Shkencėtarėt kanė zbuluar njė rritje tė papritur tė normave tė narkolepsisė nė mesin e fėmijėve finlandez nė fillim tė vitit 2010.

Hulumtimi ka treguar se ka lidhshmėri me vaksinėn Pandemrix, qė iu ėshtė dhėnė fėmijėve pėr t’u mbrojtur nga gripi i derrit H1N1.

Njė studim ka zbuluar se normat e narkolepsisė nė mesin e fėmijėve dhe adoleshentėve mė tė vegjėl se 17 vjet, janė rritur pas vaksinave. Tė rriturit mbi moshėn 20 vjeē nuk kanė pasur ndikim.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tmerret e Vaksinės

Mesazh  Luli prej 14.04.15 10:01

Dr. Mark Randall: Vaksina, gjėja e fundit qė do t’ia jepja fėmijės




Po tė kisha njė fėmijė tani, gjėja e fundit qė unė do tė lejoja ėshtė vaksinimi i tij.

Njė ish studiues i vaksinave, njė nga krerėt e Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė nė OKB, bėn publike atė qė industria farmaceutike dhe autoritetet shėndetėsore nuk duan qė ne tė dimė se: vaksinat janė tė rrezikshme, tė pa testuara dhe se janė njė nga mashtrimet mė tė mėdha tė kohės sonė.

“Dr. Mark Randall” ėshtė pseudonimi i njė ish-studiuesi tė vaksinave qė pėr shumė vite ka punuar nė laboratorėt e kompanive tė mėdha farmaceutike dhe nė Institutin Kombėtar tė Shėndetit tė qeverisė amerikane. Tani nė pension dhe me hezitim ka rėnė dakord pėr tė folur nė publik,

Kjo intervistė ėshtė publikuar nga Jon Rappoport nė fillim tė janarit tė vitit 2002.


Ju, dikur keni qenė tė sigurt se vaksinat janė simbol i mjekėsisė sė mirė.

Mark Randal: Po, kam qenė. Kam ndihmuar nė zhvillimin e disa vaksinave. Nuk do tė them cilat.


Pse jo?

Mark Randal: Dua ta ruaj privatėsinė time.


Pra, ju mendoni se mund tė keni probleme nė qoftė se prezantoheni hapur?

Mark Randal: Besoj se mund tė humbas pensionin tim.


Pėr ēfarė arsye?

Mark Randal: Arsyet nuk kanė rėndėsi. Kėta njerėz kanė mėnyra t’ju shkaktojnė probleme, kur ju dikur keni qenė pjesė e Klubit. Unė di pėr njė apo dy njerėz qė ishin vėnė nėn mbikėqyrje, tė cilėt ishin keqtrajtuar.


Keqtrajtuar nga kush?

Mark Randal: FBI.


Vėrtetė?

Mark Randal: Sigurisht. FBI ka pėrdorur pretendime tė tjera. Edhe inspeksioni tatimor (IRS) mund tė bėj probleme.


Pra, ku mbet fjala e lirė.

Mark Randal: Isha “pjesė e rrethit tė brendshėm”. Nė qoftė se tani unė filloj tė pėrmendi emra dhe tė bėj akuza specifike ndaj studiuesve, unė mund tė jem nė telashe.


Ēfarė ėshtė qėllimi i kėtyre pėrpjekjeve nga kėta ngacmime?

Mark Randal: Vaksinat janė mbrojtja e fundit e mjekėsisė moderne. Vaksinat janė justifikimi i fundit nė pėrgjithėsi pėr “shkėlqimin” e mjekėsisė moderne.


A besoni se njerėzit duhet tė lejohen tė zgjedhin vet nėse ata duan tė vaksinohen?

Mark Randal: Nė nivelin politik, po. Nė nivelin shkencor, njerėzit kanė nevojė pėr informacion, nė mėnyrė qė ata tė bėjnė zgjedhjen e duhur. Ėshtė njė mėnyrė pėr tė thėnė se zgjedhja ėshtė e mirė. Por, nė qoftė se atmosfera ėshtė plot me gėnjeshtra, si mund tė zgjidhni? Gjithashtu, nė qoftė se Agjencioni pėr Ushqim dhe Barna (FDA) drejtohet nga njerėz tė ndershėm, kėto vaksina nuk do tė fitonin licencė. Ata do tė hetoheshin deri nė shkatėrrimin e tyre.


Ka historian mjekėsor qė pohojnė se rėnia e pėrgjithshme e sėmundjeve nuk ishte pėr shkak tė vaksinave.

Mark Randal: E di. Pėr njė kohė tė gjatė, unė kam injoruar punėn e tyre.


Pse?

Mark Randal: Sepse unė kisha frikė nga ajo qė do tė gjej. Unė kam qenė nė biznesin e zhvillimit tė vaksinave. Jetesa ime varej nga vazhdimi i asaj pune.


Dhe pastaj?

Mark Randal: Unė e bėra hetimin tim.


Nė ēfarė konkluzione keni ardhur?

Mark Randal: Rėnia e sėmundjes ėshtė pėr shkak tė pėrmirėsimit tė kushteve tė jetesės.


Ēfarė kushtesh?

Mark Randal: Ujit tė pastėr, sistemit tė avancuar tė kanalizimit, tė ushqyerit, ushqimit tė freskėt, rėnies sė varfėrisė. Mikrobet mund tė jenė kudo, por kur jeni tė shėndetshėm, ju nuk do tė sėmureni aq lehtė.


Si jeni ndier kur ju pėrfunduat investigimin tuaj?

Mark Randal: I dėshpėruar. Unė kuptova se isha duke punuar nė njė sektor tė bazuar nė njė koleksion gėnjeshtrash.


A janė disa nga vaksinat mė tė rrezikshme se tė tjerat?

Mark Randal: Po. Pėr shembull: DTP vaksina (diphtheria, tetanus, dhe pertussis) dhe MMR vaksina (kundėr fruthit, shytave dhe rubeolės). Por, disa seri tė vaksinave janė mė tė rrezikshme se disa tė tjera tė sė njėjtės vaksinė. Nė qoftė se pyetem unė, tė gjitha vaksinat janė tė rrezikshme.


Pse?

Mark Randal: Disa arsye. Ato pėrfshijnė sistemin imunitar tė njeriut nė njė proces qė tenton tė rrezikoj imunitetin. Ato nė fakt mund tė shkaktojnė sėmundje edhe pse janė tė destinuara pėr ti parandaluar. Ato mund tė shkaktojnė edhe sėmundje tė tjera edhe pse janė menduar pėr ti parandaluar.


Pse na citohen statistika tė cilat nė dukje provojnė se vaksinat kanė qenė jashtėzakonisht tė suksesshme nė zhdukjen e sėmundjeve?

Mark Randal: Pse? Pėr tė krijuar njė iluzion se kėto vaksina janė tė dobishme. Nėse njė vaksinė eliminon simptomat e dukshme tė njė sėmundje si fruthi, tė gjithė supozojnė se vaksina ėshtė e suksesshme. Por, nėn sipėrfaqe, vaksina mund tė dėmtojė vet sistemin imunitar. Dhe, nė qoftė se ajo shkakton sėmundje tė tjera – tė themi meningjitin – ky fakt ėshtė i maskuar, sepse askush nuk e beson se vaksina mund ta shkaktoj kėtė. Ky fakt anashkalohet.


Ėshtė thėnė se vaksina kundėr lisė e ka zhduk linė nė Angli.

Mark Randal: Po. Por, kur ju studioni statistikat nė dispozicion, ju merrni tjetėr fotografi.


Cila ėshtė?

Mark Randal: Ka pasur qytete nė Angli ku njerėzit tė cilėt nuk janė vaksinuar nuk kanė marrė linė. Ka pasur vende ku njerėzit tė cilėt ishin vaksinuar i kaploi epidemia e lisė. Dhe veē kėsaj, lia ishte tashmė nė rėnie para se vaksina tė prezantohet.


Pra, ju jeni duke thėnė se na ėshtė imponuar njė histori e rremė.

Mark Randal: Po. Kjo ėshtė pikėrisht ajo qė unė jam duke thėnė. Kjo, ėshtė njė histori qė ėshtė gatuar pėr ti bindur njerėzit se vaksinat janė pa pėrjashtim tė sigurta dhe efektive.


Ju keni punuar ne laboratorė nė tė cilat pastėrtia ka qenė njė gjė shumė me rėndėsi.

Mark Randal: Publiku beson se kėto laboratorė, kėto objekte prodhuese janė vendet mė tė pastra nė botė. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė. Ndotja ndodh gjatė gjithė kohės. Ju mund tė gjeni lloj-lloj papastėrtish tė futura nė vaksina.


Pėr shembull, virus majmuni SV40 mund tė haset nė polio vaksinėn.

Mark Randal: Po pra, edhe kjo ka ndodhur. Por, kjo nuk ėshtė ajo qė dua tė them. SV40 hyri nė vaksinat e poliomielitit sepse vaksina u bė duke pėrdorur veshkat e majmunit. Por, unė jam duke folur pėr diēka tjetėr. Kushtet aktuale laboratorike. Gabimet, gabimet nga pakujdesia. SV40 i cili mė vonė u gjet nė tumoret e kancerit – ky pėr mendimin tim ėshtė problem struktural. Kjo ishte njė pjesė e pranuar e procesit tė prodhimit. Nėse ti pėrdor veshkė majmuni u hap derėn mikrobeve pėr tė cilat as qė e di se mund tė ndodhen nė veshka.


Mirė, po le ta injorojmė dallimin ndėrmjet tipave tė ndryshėm tė kontaminimit (ndotjes) pėr njė moment. Ēfarė ndotėsish keni gjetur ju nė kaq vite punė me vaksinat?

Mark Randal: Nė rregull. Do t’ju jap disa sqarime tė asaj qe unė kam hasur dhe do t’ju tregoj se ēfarė kanė gjetur kolegėt e mi. Kjo ėshtė njė listė e pjesshme. Nė vaksinėn RIMAVEX tė fruthit, ne kemi gjetur disa viruse pulash. Nė vaksinat e poliomielitit kemi gjetur acanthamoeba – ang. e cila ėshtė ajo e ashtuquajtura ameba “tru-ngrėnėse”.

Citomegalovirusi majmunor nė vaksinėn e poliomielitit. Virusi majmunor i shkumėzuar nė vaksinėn kundėr rotavirusit. Viruse kanceroze shpendėsh nė vaksinėn e MMR-sė. Mikroorganizma tė ndryshėm nė vaksinėn e antraksit. Unė kam gjetur enzime inhibitore potencialisht tė rrezikshme nė vaksina tė ndryshme. Viruse pate, qeni, lepuri nė vaksinėn kundėr rubeolės. Virus tė leukozės sė shpendėve nė vaksinėn e gripit. Virus murtaje (pestivirus – ang.) nė vaksinėn e MMR-sė.


Lermė ta kuptoj drejt. Tė gjitha kėto janė ndyrėsira tė cilat nuk duhet tė jenė nė vaksina.

Mark Randal: Saktė. Dhe nė qoftė se ju provoni pėr tė llogaritur se ēfarė dėme mund tė shkaktojnė kėto ndyrėsira, pra, ne nuk e dimė realisht sepse asnjė testim nuk ėshtė bėrė ose ėshtė bėrė shumė pak. Ėshtė njė lojė me zar (rulet). Ju provoni fatin. Gjithashtu shumica e njerėzve nuk e dinė se disa vaksina tė poliomielitit, vaksina tė adenovirusit, rubeolės, hepatitit A dhe fruthit janė bėrė nga inde tė fetusit njerėzor tė abortuar. Herė pas here nė ata vaksina unė kam gjetur diē qė besoj se janė fragmente bakteriale dhe polioviruse, tė cilat mund tė vinin nga kėta inde fetale. Kur ti kėrkon ndyrėsira nė vaksina, ti mund tė gjesh materiale qė tė lėnė nė mėdyshje. Ti e di qė kėto materiale nuk duhet tė jenė kurrsesi aty, porse ti nuk e di se ēfarė tamam ke gjetur. Unė kam gjetur nė njė rast diē qė besoj se ishte njė fragment shumė i vogėl i flokut njerėzor dhe gjithashtu mukozė njerėzore. Kam gjetur diēka qė mund tė quhet vetėm “proteinė e huaj”, qė mund tė jetė gati ēdo gjė. Ndoshta proteinė virusesh.


Kambanat e alarmit po bien gjithandej.

Mark Randal: Si mendoni se u ndjeva? Mos harroni, ky material futet direkt nė qarkullimin e gjakut pa kaluar nėpėr disa nga barrierat e zakonshme imunitare.


Si u pritėn gjetjet (zbulimet) tuaja?

Mark Randal: Si pėrfundim ishte mos u shqetėso, s’kemi ēka i bėjmė kėsaj. Nė prodhimin e vaksinave pėrdoren inde kafshėsh tė ndryshme dhe kjo ėshtė ajo se si arrijnė tė futen kėto elemente kontaminuese. Sigurisht, kėtu nuk po pėrmenden fare kimikatet standarte siē janė formaldehidi, merkuri dhe alumini tė cilat janė futur qėllimisht nė vaksina.


Ky informacion ėshtė shumė tronditės.

Mark Randal: Po. Dhe unė jam duke pėrmendur vetėm disa nga kontaminuesit (ndotėsit) biologjik. Kush e di se sa shumė tė tjerė veē tyre janė aty? Shumė tė tjerė ne nuk i gjejmė sepse nuk na shkon mendja pėr tė kėrkuar aty pėr to. Nėse nė prodhimin e vaksinės shfrytėzohen inde, tė themi prej zogjve, sa mikrobe tė mundshme mund tė gjenden nė ato inde? Ne as qė e kemi idenė. Ne nuk kemi asnjė ide se ēfarė ata mund tė jenė ose ēfarė efektesh ata mund tė kenė te njeriu.


Po pas ēėshtjes sė pastėrtisė sė vaksinave a ka diē tjetėr?

Mark Randal: Ju jeni duke u marrė me premisėn themelore tė gabuar nė lidhje me vaksinat, se ata ndikojnė pazgjidhshmėrisht nė stimulimin e sistemit imunitar nė krijimin e kushteve pėr imunitet karshi sėmundjes. Kjo ėshtė njė premisė e keqe. Nuk funksionon nė kėtė mėnyrė. Vaksina supozohet qė tė “krijojė” antitrupa tė cilat indirekt ofrojnė mbrojtje nga sėmundja. Megjithatė, sistemi imunitar ėshtė shumė mė i gjerė dhe mė i ngatėrruar se sa antitrupat dhe qelizat e tyre vrasėse.


Sistemi imunitar ėshtė?

Mark Randal: I gjithė trupi realisht plus mendja. Me pak fjalė mund tė themi se ky ėshtė i gjithė sistemi imunitar . Pėr kėtė arsye ti mund tė gjesh nė mesin e epidemive individ tė cilėt mbesin tė shėndetshėm.


Kėshtu qė ėshtė i rėndėsishėm niveli i pėrgjithshėm i shėndetit.

Mark Randal: Mė shumė se i rėndėsishėm. Vital.


Si paraqiten nė mėnyrė tė gabuar statistikat rreth vaksinave?

Mark Randal: Ekzistojnė shumė mėnyra. Pėr shembull, paramendojmė se 25 njerėz tė cilėt kanė marrė vaksinėn e hepatitit B tė vijnė tė sėmurė nga hepatiti. Pra, Hepatit B ėshtė njė sėmundje e mėlēisė. Por, ju mund tė quani sėmundje tė mėlēisė shumė gjėra. Ju mund tė ndryshoni diagnozėn dhe pastaj ju keni fshehur shkakun kryesorė tė problemit.


Dhe kjo ndodh?

Mark Randal: Gjithė kohės. Kjo ndodh nėse mjekėt automatikisht supozojnė se njerėzit qė marrin vaksina nuk sėmuren nga sėmundjet prej tė cilave supozohet qė tė mbrohen tani mė nga ata. Dhe, kjo ėshtė pikėrisht ajo qė mjekėt supozojnė. Shikoni, ky ėshtė njė arsyetim qė qarkullon. Ky ėshtė njė sistem i mbyllur. Ai nuk pranon asnjė gabim. Asnjė gabim tė mundshėm. Nė qoftė se njė person i cili ka marrė njė vaksinė kundėr hepatitit dhe sėmuret nga hepatiti ose nga ndonjė sėmundje tjetėr, supozimi automatik ėshtė se kjo nuk ka tė bėjė asgjė me kėtė sėmundje.


Nė vitet e tua duke punuar nė krijimin e vaksinave, sa mjekė keni njoftuar qė kanė pranuar se vaksinat janė problem?

Mark Randal: Asnjė. Ka pasur disa qė privatisht kanė vėnė nė pyetje se ēfarė ata ishin duke bėrė. Por, ata kurrė nuk janė deklaruar nė publik madje edhe brenda kompanive tė tyre.


Cila ishte pikė kthesa pėr ju?

Mark Randal: Unė kisha njė mik fėmija i tė cilit vdiq pas DPT vaksinimit.


A e keni hetuar?

Mark Randal: Po, nė mėnyrė informale. Kam gjetur se ky fėmijė ishte plotėsisht i shėndetshėm para vaksinimit. Nuk kishte asnjė arsye pėr vdekjen e tij me pėrjashtim tė vaksinės. Kjo filloi dyshimet e mia. Sigurisht, dėshiroja tė besoj se fėmija kishte marrė njė vaksinė tė keqe nga njė seri e keqe prodhimi. Por, pasi kam hulumtuar kėtė, kam gjetur se nuk ka ndodhur nė kėtė rast. Unė kam qenė duke u tėrhequr nė njė spirale tė dyshimit duke u rrit me kalimin e kohės. Unė vazhdova tė hulumtoj. Gjeta se nė kundėrshtim me atė qė kam menduar, vaksinat nuk testohen nė mėnyrė shkencore.


Ēfarė doni tė thoni?

Mark Randal: Pėr shembull, nuk ekziston asnjė studim afatgjatė i bėrė nė ndonjė nga vaksinat. Nė asnjė mėnyrė asnjė studim i kujdesshėm afatgjatė nuk ėshtė bėrė. Pse? Sepse e pėrmendėm njėherė, nuk pranohet se vaksinat mund tė shkaktojnė probleme. Pra, pse duhet ta vėrtetojė dikush? Mbi tė gjitha, pasojat nga vaksinat janė pėrcaktuar nė mėnyrė tė tillė qė tė gjitha reagimet e kėqija qė janė cekur duhet tė ndodhin shumė shpejt pasi qė vaksina tė jetė dhėnė. Por kjo nuk ka kuptim.


Pse nuk ka kuptim?

Mark Randal: Pėr shkak se vaksina qartėsisht vepron nė trup pėr njė kohė tė gjatė pasi tė jetė dhėnė. Reaksioni mund tė jetė gradual. Keqėsimi mund tė jetė gradual. Problemet neurologjike mund tė zhvillohen me kalimin e kohės. Ata ndodhin nė kushte tė ndryshme, madje edhe sipas analizės konvencionale. Pra, pse nuk mund qė tė jetė edhe rasti me vaksinat? Nėse helmimi kimik mund tė ndodhė gradualisht, pse nuk mund tė jetė rasti me njė vaksinė qė pėrmban merkur (zhivė)?


Dhe, kjo ėshtė ajo qė keni gjetur?

Mark Randal: Po. Shumicėn e kohės keni tė bėni me korrelacion. Korrelacionet nuk janė tė pėrsosura. Por, nė qoftė se ju merrni 500 prindėr, fėmijėt e tė cilėve kanė pėsuar dėme neurologjike gjatė njė periudhe njė vjeēare pas vaksinimit, kjo duhet tė jetė e mjaftueshme pėr tė nxitur njė hetim intensiv.


A ka qenė e mjaftueshme?

Mark Randal: Jo. Kurrė. Kjo menjėherė ju tregon diēka.


Cila ėshtė?

Mark Randal: Njerėzit qė merren me hetime nuk janė me tė vėrtetė tė interesuar tė shikojnė nė fakte. Ata supozojnė se vaksinat janė tė sigurta. Pra, kur ata e bėjnė hetimin, ata gjithmonė dalin nė pėrfundimin se vaksinat nuk janė shkaktare. Ata thonė: “Kjo vaksinė ėshtė e sigurt.” Por nė ēfarė i bazojnė ata kėta gjykime? Ata i bazojnė nė definicionet dhe idetė tė cilat automatikisht pėrjashtojnė akuzimin e vaksinės.


Ka raste tė shumta ku fushata e vaksinimit ka dėshtuar. Ku njerėzit janė prekur me sėmundje kundėr tė cilave ata ishin tė vaksinuar.

Mark Randal: Po, ka shumė raste tė tilla. Dhe kėta prova thjesht janė injoruar. Janė rrėzuar. Ekspertėt thonė, nėse ata thonė gjė fare, se kjo ėshtė vetėm njė situatė e izoluar, por nė pėrgjithėsi vaksina ėshtė treguar e sigurt. Por, nė qoftė se ju i numėroni tė gjitha fushatat e vaksinimit ku kanė ndodhur dėme dhe sėmundje, ti e kupton se kėto nuk janė situata tė izoluara.


A keni diskutuar ndonjėherė pėr kėtė qė po flasim kėtu me kolegėt, kur ju keni qenė ende duke punuar nė krijimin e vaksinės?

Mark Randal: Po e kam bėrė.


Ēfarė ka ndodhur?

Mark Randal: Disa herė mė kanė thėnė qė tė heshti pėr tė. Qartė mė ėshtė bėrė qė unė tė kthehem nė punė dhe ti harroj dyshimet e mia. Nė disa raste, kam pasur frikė. Kolegėt tentonin qė tė mė shmangin mua. Ata mendonin se mund tė etiketohen me “fajtor nga shoqėrimi”. Mbi tė gjitha, edhe pse unė u solla siē duhet. Tentoja qė mos t’i krijoj vetes probleme.


Nėse vaksinat me tė vėrtetė na bėjnė dėm, pse na jepen?

Mark Randal: Para sė gjithash, kėtu nuk ka “nėse”. Ata bėjnė dėm. Bėhet pyetje mė e vėshtirė pėr tė vendosur se a bėjnė dėm tek ata njerėz qė nė shikim tė parė nuk duket asgjė e keqe. Pastaj ne merremi me llojin e hulumtimit qė duhet tė bėhet, por nuk bėhet. Hulumtuesit duhet qė tė tentojnė pėr tė arritur deri te njė lloj harte ose tabelė rrjedhėse e cila do tė tregonte pikėrisht atė qė vaksina bėn nė trup qė nga momenti hyrės. Ky hulumtim nuk ėshtė bėrė sepse ato na jepen, ne mund tė ulemi kėtu pėr dy ditė dhe pėr ti diskutuar tė gjitha arsyet. Siē ke thėnė shumė herė, njerėzit kanė motivet e tyre nė shtresa tė ndryshme tė sistemit. Paratė, frika nga humbja e punės, dėshira pėr tė fituar pikė tė kėndshme, prestigj, ēmime, promovim, ide te gabuara, zakoni i mos menduarit dhe kėshtu me radhė. Por, nė nivelet mė tė larta tė kartelit mjekėsorė, vaksinat janė njė pėrparėsi e lartė pėr shkak se ato shkaktojnė dobėsimin e sistemit imunitar. Unė e di se mund tė jetė e vėshtirė pėr ta pranuar, por ėshtė e vėrtetė. Karteli mjekėsorė, nė nivelin mė tė lartė nuk ėshtė pėr ti ndihmuar njerėzit, ai ėshtė pėr ti dėmtuar ata, qė ti dobėsojė ata. Pėr ti vrarė ata. Nė njė moment nė karrierėn time, kam pasur njė bisedė tė gjatė me njė njeri qė kishte uzurpuar njė pozitė tė lartė nė qeverinė e njė kombi afrikan. Ai mė tha se ishte nė dijeni tė kėsaj. Ai mė tha se OBSH (Organizata Botėrore e Shėndetėsisė) ėshtė nė krye tė interesave pėr depopulim. Atje ėshtė njė nėntokė, tė themi nė Afrikė e pėrbėrė nga zyrtarė tė ndryshėm tė cilėt janė duke u pėrpjekur me zell pėr ta ndryshuar shumė varfėrinė. Ky rrjet i njerėzve e di se ēfarė po ndodh. Ata e dinė se vaksinat janė pėrdorur dhe janė duke u pėrdorur pėr t’i shkatėrruar vendet e tyre, pėr t’i bėrė ata tė aftė pėr marrjen e kontrollit nga fuqitė globaliste. Unė kam pasur mundėsinė qė tė flas me disa nga kėta njerėz nga ky rrjet.


A ėshtė Thabo Mbeki, presidenti i Afrikės sė Jugut nė dijeni pėr situatėn?

Mark Randal: Unė do tė thosha se ai ėshtė pjesėrisht i vetėdijshėm. Ndoshta ai nuk ėshtė plotėsisht i bindur, por ai ėshtė nė rrugėn pėr realizimin e gjithė tė vėrtetės. Ai tashmė e di se HIV ėshtė njė mashtrim. Ai e di se barnat e AIDS-it janė helme tė cilat shkatėrrojnė sistemin imunitar. Ai gjithashtu e di se nėse flet nė ndonjė mėnyrė pėr ēėshtjen e vaksinės do tė jetė quajtur i ēmendur. Ai do tė kishte probleme tė mjaftueshme pas qėndrimit tė tij mbi ēėshtjen e AIDS-it.


Pėr kėtė rrjet qė ju po flisni.

Mark Randal: Ai ka akumuluar njė sasi tė madhe tė informacionit rreth vaksinave. Pyetja ėshtė, si do caktohet njė strategji e suksesshme? Pėr kėta njerėz, kjo ėshtė njė ēėshtje e vėshtirė.


Dhe nė kombet e industrializuara?

Mark Randal: Karteli mjekėsorė ka sėmundje, por ėshtė duke i’u zvogėluar. Kryesisht pėr shkak se njerėzit kanė lirinė e pyetjes pėr ilaēet. Megjithatė, nė qoftė se ēėshtja e zgjedhjes (e drejta pėr tė marrė ose refuzuar ndonjė ilaē) nė vijim nuk ngre pluhur me vaksinat ndaj luftės biologjike, nė kėto mandate mikrobet do tė fitojnė. Kjo ėshtė njė kohė e rėndėsishme.


Zhurma mbi vaksinėn e hepatitit B duket njė rrugė e mirė.

Mark Randal: Po, mendoj se po. Tė thuash se foshnjat duhet tė marrin vaksinėn – dhe mė pas pa pėrfunduar fjalėn, tė pranosh se personi mund tė infektohet me hepatit B nga kontakti seksual dhe pėrdorimi i tė njėjtės gjilpėrė – ėshtė njė ballafaqim qesharak. Autoritetet mjekėsore pėrpiqen pėr tė mbuluar veten e tyre duke thėnė se 20.000 apo mė shumė fėmijė nė SHBA infektohen nga hepatit B ēdo vit nga “shkaqe tė panjohura” dhe kjo ėshtė arsyeja pse ēdo fėmijė duhet tė vaksinohet. Unė dyshoj nė shifrėn 20.000 tė sėmurė dhe nė tė ashtuquajturat studime qė mbėshtesin atė.


Andrew Wakefield, mjek britanez i cili zbuloi lidhjen mes vaksinės MMR dhe autizmit sapo ėshtė shkarkuar nga puna e tij nė njė spital tė Londrės.

Mark Randal: Po. Wakefield na ka kryer njė shėrbim tė madh. Korrelacionet e tij mes vaksinės dhe autizmit janė mahnitėse. Ndoshta ju e dini qė gruaja e Toni Bler ėshtė e pėrfshirė me mjekėsinė alternative. Ekziston mundėsia qė fėmijės sė tyre tė mos i ėshtė dhėnė MMR vaksina. Bler kohėn e fundit ju shmang pyetjes nė intervistėn e shtypit dhe e bėri atė tė duket se ai ishte thjesht duke kundėrshtuar njė pyetje invazive rreth “jetės personale dhe familjare tė tij”. Nė ēdo rast, unė besoj se gruaja e tij ka qenė e heshtur. Unė mendoj se nėse i jepet mundėsia ajo tė paktėn do thoshte se ėshtė simpatizante e tė gjitha familjeve qė kanė ardhur pėrpara dhe kanė deklaruar qė fėmijėt e tyre u dėmtuan rėndė nga MMR vaksina.


Gazetarėt britanez duhet tė pėrpiqen pėr tė arrit deri tek ajo.

Mark Randal: Ata janė duke u pėrpjekur. Por, unė mendoj se ajo ka bėrė njė marrėveshje me burrin e saj pėr tė qėndruar e heshtur, pa marrė parasysh ēfarė. Ajo mund tė bėjė njė marrėveshje tė madhe e tė mirė nė qoftė se e thyen premtimin e saj. Mė kanė thėnė se ajo ėshtė nėn presion dhe jo vetėm nga burri i saj. Realisht atė e kanė okupuar, MI6 dhe autoritetet shėndetėsore Britanike tė cilat merren me ēėshtjen. Ajo ėshtė e paraparė si njė ēėshtje e sigurisė kombėtare.


E pra, kjo ėshtė siguria kombėtare sapo ju tė kuptoni kartelin mjekėsorė.

Mark Randal: Kjo ėshtė siguria globale. Karteli vepron nė ēdo komb. Ai me zell e ruan shenjtėrinė e vaksinave. Pyetja pėr kėta vaksina ėshtė nė tė njėjtin nivel si njė peshkop i Vatikanit tė pyet pėr shenjtėrinė e sakramentit tė Eukaristisė nė Kishėn Katolike.


Unė e di se njė njeri i famshėm i Hollivudit me deklarimin e tij publikisht se ai nuk do tė vaksinohet i ka kryer vetėvrasje karrierės.

Mark Randal: Hollivudi ėshtė i lidhur shumė fuqishėm me kartelin mjekėsorė. Ka disa arsye, njėra arsye ėshtė thjesht se njė aktor i cili ėshtė i famshėm mund tė tėrheq njė sasi tė madhe tė publicitetit nėse thotė ēfarėdo qoftė. Nė vitin 1992, unė kam qenė i pranishėm nė demonstratėn tuaj kundėr FDA-sė nė qendėr tė Los Angelos. Njė ose dy aktorė folėn kundėr FDA-sė. Qė nga ajo kohė, ju do e keni tė vėshtirė pėr tė gjetur njė aktor i cili ka folur nė ēfarėdo mėnyre kundėr kartelit mjekėsorė.


Nė kuadėr tė Institutit Kombėtar tė Shėndetit, si ėshtė disponimi, ēfarė ėshtė korniza themelore e tė menduarit?

Mark Randal: Njerėzit janė duke konkurruar pėr paratė e ndara pėr kėrkim. Gjėja e fundit qė ata mendojnė ėshtė pėr tė sfiduar njė status tė tillė. Ata janė tashmė nė njė luftė tė brendshme pėr kėto para. Ata nuk kanė nevojė pėr mė shumė probleme. Ky ėshtė njė sistem shumė i izoluar. Kjo varet nė idenė se nė pėrgjithėsi mjekėsia moderne ėshtė shumė e suksesshme nė ēdo fushė. Pranimi i problemeve sistematike nė ndonjė fushė do tė thotė tė hedhėsh dyshime mbi tė gjithė ndėrmarrjen. Pra, ju mund tė mendoni se Instituti nacional i shėndetėsisė ėshtė vendi i fundit qė duhet tė mendojė pėr mbajtjen e demonstratave. Por, pikėrisht e kundėrta ėshtė e vėrtetė. Nėse pesė mijė njerėz mblidhen atje pėr tė kėrkuar llogari pėr pėrfitimet aktuale nga ai sistem i kėrkimit, duke kėrkuar tė dinė se ēfarė janė pėrfitimet e vėrteta shėndetėsore qė ka fituar publiku nga miliarda dollarė shpenzime tė kanalizuara pėr atė objekt, diēka mund tė fillojė. Mund tė shkaktohet ndonjė shkėndijė. Me demonstrata tė mėtejshme, ju mund tė fitoni ēfarėdo rezultati. Hulumtuesit – disa prej tyre – mund tė fillojnė tė nxjerrin informacione.


Njė ide e mirė.

Mark Randal: Njerėz nė kostume duke qėndruar afėr ndėrtesave aq sa policia do tė lejojė. Njerėz nė kostume tė biznesit, nė kostume vrapimi, nėna dhe foshnja. Njerėz nė gjendje tė mirė ekonomike. Njerėz tė varfėr. Tė gjithė llojet e njerėzve.


Po nė lidhje me fuqinė e kombinuar shkatėrruese tė njė numri tė vaksinave dhėnė foshnjave kėto ditė?

Mark Randal: Ky ėshtė njė imitim qesharak dhe krim. Nuk ka studime tė vėrteta tė ēfarėdo thellėsie tė cilat janė bėrė nė kėtė. Pėrsėri fillohet nga supozimi se vaksinat janė tė sigurta dhe pėr kėtė arsye cili do numėr i vaksinave qė jepen sė bashku konsiderohen si tė sigurta. Por, e vėrteta ėshtė se vaksinat nuk janė tė sigurta. Prandaj dėmi potencial rritet kur ju jepni shumė prej tyre nė njė periudhė kohe tė shkurtėr.


Pastaj ne kemi sezonin e gripit tė vjeshtės.

Mark Randal: Po. Thuajse vetėm nė vjeshtė kėta mikrobe vinė nė SHBA nga Azia. Publiku e gėlltiti kėtė premisė. Nė qoftė se kjo ndodh nė prill, atėherė ėshtė njė ftohje e keqe. Nė qoftė se kjo ndodh nė tetor, atėherė ėshtė grip.


A jeni penduar qė keni punuar gjithė ato vite nė fushėn e vaksinės?

Mark Randal: Po. Por pas kėsaj interviste, unė do tė pendohem mė pak. Dhe punoj nė mėnyra tė tjera. U jap informata njerėzve tė caktuar kur mendoj se ata do ti pėrdorin nė mėnyrėn e duhur.


Ēfarė gjėje dėshironi pėr publikun qė ta kuptoj?

Mark Randal: Se barra e argumentimit nė vėrtetimin e sigurisė dhe efikasitetit tė vaksinave ėshtė te njerėzit qė prodhojnė dhe licencojnė ata pėr pėrdorim publik. Vetėm kėtė. Barra e argumentimit nuk ėshtė tek ti ose tek unė. Dhe pėr argumentim ju duhen studime afatgjata tė projektuara mirė. Ju duhet pėrcjellje gjithėpėrfshirėse. Ju duhet tė intervistoni nėnat dhe tė dėgjoni me kujdes se ēfarė thonė ato pėr fėmijėt e tyre dhe ēfarė ndodh me to pas vaksinimit. Ju duhen tė gjitha kėto gjėra. Gjėra qė nuk janė aty.


Gjėra qė nuk janė aty.

Mark Randal: Po.


Pėr tė shmangur ēdo konfuzion, unė do tė doja qė ju tė pėrmblidhni edhe njė herė problemet shėndetėsore qė vaksinat mund tė shkaktojnė. Cilat sėmundje, si ndodhin kėto.

Mark Randal: Nė thelb, ne jemi duke folur pėr dy rezultate potencialisht tė dėmshme. E para, personi tė marri sėmundjen nga vaksina. Ai e merr kėtė sėmundje nga vaksina prej sė cilės ėshtė menduar qė ta mbroj atė sepse disa versione tė sėmundjes janė nė vaksinė qė nga fillimi. Ose e dyta, ai nuk ka marrė atė sėmundje, por nė njė kohė mė vonė, ndoshta menjėherė, ndoshta jo, ai zhvillon njė tjetėr gjendje e cila ėshtė shkaktuar nga vaksina. Ajo gjendja tjetėr mund tė jetė autizmi, ajo qė quhet autizėm, ose mund tė jetė njė sėmundje tjetėr si meningjiti. Ai mund tė bėhet i paaftė mendėrisht.


A ka ndonjė mėnyrė pėr tė krahasuar frekuencėn relative tė kėtyre rezultateve tė ndryshme?

Mark Randal: Jo. Pėr shkak se pėrcjellja ėshtė e dobėt. Ne vetėm mund tė supozojmė. Nėse ti pyet njė popullsi prej njėqind mijė fėmijė qė marrin vaksinėn e fruthit, sa tė tillė kanė marrė fruthin, dhe sa tė tillė kanė zhvilluar probleme tė tjera nga vaksina, nuk ka njė pėrgjigje tė besueshme. Kjo ėshtė ajo qė unė jam duke thėnė. Vaksinat janė besėtytni dhe me besėtytni ju nuk mund tė merrni fakte qė mund t’i pėrdorni. Ju merrni vetėm tregime shumica e tė cilave janė tė dizajnuara pėr tė imponuar supersticionin. Por, nga shumė fushata tė vaksinave ne mund tė krijojmė njė tregim qė na zbulon disa gjėra shumė shqetėsuese. Njerėzit kanė qenė tė dėmtuar. Dėmi ėshtė i vėrtetė, mund tė jetė i thellė dhe mund tė nėnkuptoj vdekje. Dėmi nuk ėshtė i kufizuar nė disa raste siē kemi qenė tė shtyrė pėr tė besuar. Nė SHBA ka grupe tė nėnave tė cilat kanė dėshmuar nė lidhje me autizmin dhe vaksinat pėr fėmijė. Ata dalin publikisht dhe ngrihen nė kėmbė nė takime. Ata kryesisht janė duke u pėrpjekur pėr tė plotėsuar boshllėkun qė ėshtė krijuar nga hulumtuesit dhe mjekėt tė cilėt kthejnė shpinėn pėr tė gjitha gjėrat.


Mė lejoni t’ju pyes diēka. Nėse ju merrni njė fėmijė, tė themi nė Boston dhe ju e rritni atė fėmijė me ushqim tė mirė ushqyes, ushtrohet ēdo ditė dhe duhet nga prindėrit e tij si dhe ai nuk ka marrė vaksinėn e fruthit, ēfarė do tė jetė statusi i tij shėndetėsorė nė krahasim me njė fėmijė mesatar nė Boston qė ha dobėt, shikon pesė orė TV nė ditė dhe merr vaksinėn e fruthit?

Mark Randal: Sigurisht kėtu ka shumė faktorė tė pėrfshirė por, unė do tė vendosja bast pėr gjendjen shėndetėsore mė tė mirė pėr fėmijėn e parė. Nėse ai merr fruthin kur ėshtė nėntė vjet, shanset janė se ai do tė jetė shumė mė i lehtė se fruthi te fėmija i dytė qė mund ta marr. Unė ēdoherė do tė vendoja bast pėr fėmijėn e parė.


Sa kohė keni punuar me vaksinat?

Mark Randal: Njė kohė tė gjatė. Mė shumė se dhjetė vjet.


Nėse tani shikojmė pas, mund t’ju kujtohet ndonjė arsye e mirė pėr tė thėnė se vaksinat janė tė suksesshme?

Mark Randal: Jo, nuk mundem. Po tė kisha njė fėmijė tani, gjėja e fundit qė unė do tė lejoja ėshtė vaksinimi. Unė do tė largohesha jashtė shtetit, nėse do kishte nevojė. Unė do tė ndryshoja emrin e familjes. Do t’u zhdukesha.me familjen time. Unė nuk jam duke thėnė se kjo detyrimisht do tė ndodh. Ka mėnyra se si shmanget sistemi me elegancė, nė qoftė se ju dini se si tė veproni. Ka pėrjashtime ku ju mund tė thirreni, nė ēdo shtet, nė bazė tė pikėpamjeve fetare dhe /ose filozofike. Por, nė qoftė se nuk ka zgjidhje tjetėr, unė do tė largohesha.


Dhe ende ka fėmijė kudo qė marrin vaksina dhe duken tė jenė tė shėndetshėm.

Mark Randal: Fjala e pėrdorur ėshtė “duken”. Po ēka ėshtė puna me tė gjithė fėmijėt tė cilėt nuk mund tė pėrqendrohen nė studimet e tyre? Po nė lidhje me fėmijėt qė kanė zemėrim ēasti kohė pas kohe? Po nė lidhje me fėmijėt qė nuk i posedojnė mjaftueshėm aftėsitė e tyre mendore? Unė e di se ka shumė shkaktarė pėr kėto gjėra por, vaksinat janė njė nga shkaktarėt. Unė nuk do doja tė rrezikoj. Unė nuk shoh asnjė arsye pėr tė rrezikuar. Dhe sinqerisht, unė nuk shoh asnjė arsye pėr tė lejuar qeverinė tė ketė fjalėn e fundit. Mjekėsia qeveritare ėshtė nga pėrvoja ime, shpesh kontradiktore nė kėtė drejtim. Ju mund tė merrni njėrėn apo tjetrėn, por jo tė dyjat.


Kėshtu qė, vijmė deri nė atė nivel tė lojės sė kėnaqshme.

Mark Randal: Po. Lejoni ata qė duan tė marrin vaksinat. Lejo disidentėt qė tė refuzojnė marrjen. Por, siē thashė mė parė, nuk ka nivel tė kėnaqshėm tė lojės nėse terreni ėshtė i mbushur me gėnjeshtra. Dhe, kur bėhet fjalė pėr foshnjat, duhet qė prindėrit t’i marrin tė gjitha vendimet. Ata prindėr kanė nevojė pėr njė dozė tė rėndė tė sė vėrtetės. Ēfarė ėshtė puna nė lidhje me fėmijėn pėr tė cilin fola i cili vdiq nga vaksina DPT? Nga cilat informacione kanė vepruar prindėrit e tij? Unė mund t’ju them se kanė qenė shumė tė ngarkuara. Nuk kanė qenė informacione tė vėrteta.


Njerėzit nga departamenti mjekėsorė pėr marrėdhėnie me publikun nė bashkėpunim me shtypin, i trembin prindėrit deri nė vdekje me skenare tė tmerrshme rreth asaj se ēfarė do tė ndodhė nėse fėmijėt e tyre nuk do ti marrin vaksinat.

Mark Randal: Ata e bėjnė tė duket si krim nėse refuzon vaksinat. Ata e barazojnė atė me prindėr tė kėqinj. Kundėr kėsaj duhet luftuar me informim mė tė mirė. Kjo ėshtė gjithmonė njė sfidė e madhe pėr ti kundėrshtuar autoritetet. Dhe, vetėm ju mund tė vendosni nėse do e bėni njė gjė tė tillė. Kjo ėshtė pėrgjegjėsia e ēdo personi pėr tė marrė vendimin e tij. Karteli mjekėsorė e pėlqen kėtė bast. Ata vėnė bast se frika do tė fitojė.


Jon Rappoport

Burimi: http://educate-yourself.org/cn/rappoportinterviewvaccineresearcherjan2002.shtml
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Tmerret e Vaksinės

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi