Vartėsia

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Vartėsia

Mesazh  Anon prej 23.03.12 15:35

Vartėsia

Kuptimi vartėsi, pėrbmledh marrėdhėniet pa tė cilat pjesėtarėt nuk mund tė egzistojnė apo tė krijojnė mundėsitė qė nevojiten pa palėn tjetėr. Kurrė flasim pėr njeriun, ėshtė bėrė shprehi dhe anojmė ti vėmė nė ballė-ballė vartėsinė dhe lirinė, gjė qė nuk ka themel tė shėndoshė sepse ēdo vartėsi nuk e mposhtė lirinė. Vartėsia qė nuk ėshtė pasojė e ndonjė ndėrtimi shoqėror apo shprehije vetanake e cilėsuar si e tillė, ėshtė vetėm vartėsi e cila na drejton nga nevoja natyrore.

Prandaj themi se tė gjitha qeniet e gjalla kanė nevojė pėr njė pėrzierje vartėsishė qė mė saktė njihen dhe pranohen si marrėdhėnie nė mes tė llojeve dhe bėjnė pjesė tė ekosistemit, sidomos tė ushqyerit e kjo, edhe pse nuk ėshtė njė liri absolute, nuk mposhtė lirinė dhe nuk pengon tė konsiderohemi si tė lirė pėrderisa njėra palė parapėlqen njė reciprocitet dhe barazpeshim tė marrėdhėnieve jetike pėr tė gjithė tė kyqurit.

Poqese shtyhemi tė kėrkojmė lirinė absolute, fuqinė dhe mundėsinė pėr tė jetuar, vendosur dhe lėvizur nė hapėsirė plotėsisht i pavarur nga gjėrat, qėndrimet dhe ligjet nė natyrė do tė thotė, tė kėrkojmė cilėsi hyjnore qė i ka vetėm ai qė krijon ēdo gjė nga asgjė, ai qė ėshtė mbi tė gjitha qė shohim ose jo, qė egzistojnė ose jo, e ai ėshtė Zoti.

Tė kemi nevojė, si qė ėshtė edhe fakti, pėr ajėr qė na mbanė gjallė ėshtė provė se na nuk jemi tė aftė pėr vetegzistencė e kjo nuk na ndanė nga liria sepse kjo jetohet dhe pėrjetohet si njė marrėdhėnie me natyrėn dhe krijuesin e tij qė na pėrkujton njohjen e vartėsisė nė mes llojeve dhe vartėsisė hyjnore dhe assesi humbje tė lirisė.

Janė vartėsi tė dėmshme familjarizimet nė shkallė tė ndryshme tė shumė vetive qė kanė kaluar nė shprehje tė rėndomta tė mungesės fizike apo tė prodhimeve tė ndryshme qė edhe pėrbėjnė nė njė moment akoma mė tė komplikuar, sjelljen dhe kėrkimin e njė prodhimi, objekti apo dėshire tė pakontrolluar. Abstenimi ėshtė i pamundshėm dhe shkakton ērregullime shpirtėrore dhe dhimbje fizike.

Vartėsia fizike pėr diēka shėndrohet nė nevojė trupore dhe shpirtėrore dhe ēon nė kėrkim mė tė shpeshtė tė sė njejtės duke rritur kėshtu vartėsinė psiqike tė individit, qė ndikon dhe ndryshon rrėnjėsisht natyrėn dhe mėnyrėn e jetės nė kuptimin shoqėror dhe vetanak. Kėtu kemi tė bėjmė edhe me obsesionet psikologjike seksuale dhe lojrat e fatit (bixhoz).

Vartėsia, qė unė do ta quaja vartėsi bashkėkohore e qė rradhitet nė grupin ashoqėror janė gjunjėzimi para lojrave video, televizioni dhe lojrave tė tjera individuale. Kėtu bėjnė pjesė edhe adikcionet shoqėrore tė kohės. Kėtu bėjnė pjesė edhe obsesionet psikologjike seksuale si dhe televizioni, puna dhe ushqimi. Por a janė kėta tė gjitha forma tė humbjes se lirisė ? Po a e kemi patur lirinė nga lindja ? Jo. Ajo nuk vjen me lindjen.

Ajo mėsohet si qė mėsojmė edhe sjelljet e doket tjera nė mesin ku jetojmė. Njeriu lind nga natyra, egėrsirė. Ai mėson sjelljen, mirėsinė ndjenjėn e dashurisė dhe tė dhimbjes. Pėrshtatja dhe largimi nga egėrsia, abstenimi nga vrasjet dhe sjelljet tė cilėsuara tė dėmshme bėhen « detyrim » shoqėror, por kjo vartėsi nga dorėheqja e pulsioneve tė egra a ėshtė humbje lirie ?

Jo se kėto janė vartėsi tė ndėrtuara nė mirėkutim tė ndėrsjelljes midis qenieve dhe ky ėshtė rrjet i lidhjeve tė lira qė nėnkupton lirinė pėr tė zgjedhė dhe jo njė varshmėri patologjike apo tė mbjellė nga raste tė ndryshme tė jetės dhe nuk pėrkojnė me forcėn e familiarizimit me diēkafin apo pas diēkafit.

Element mjaftė aktual qė ēon nė varshmėri ėshtė edhe dėshira e madhe pėr tė njohur tė panjohurėn dhe animi pėr kėnaqsi tė pashtershme dhe ripėrtrirėse. Nė kėtė kontekst hyn edhe vartėsia e frigės nga vetmia dhe mungesa e fuqisė pėr tė pėrballuar mungesat.

Nėse pėrballohen kėto ndjenja dhe nėse mėsohet pozitivizmi i jetės dhe lidhja e vartėsisė ndaj Krijuesit tė gjithėsive, bėn tė lumtur tė qenurit rob i tij se vetėm atėherė nuk ka vartėsi tė lindura apo tė fituara qė pasojnė nė jetė. Ēdo pasion, ēdo dashuri, ēdo lojė e argėtim do tė jetė i matur, do tė ndihet e do tė jetė liri dhe jo skllavėrim e vartėsi qė shkakton varė tė rėnda vetanake, familjare dhe shoqėrore.

Pėrmbajtja

1 Vartėsitė qė na sundojnė
1.1 Momentet kritike
1.2 Faktori gjenetik
1.3 Faktori ikje nga vuajtja
1.4 Faktori senzacion
1.5 Alkoolizmi
1.6 Mbrojtja
1.7 Kanabis (marihuana, hashishi (hashashi) dhe vaji (ėshtė shum pak i njohur)
1.8 Kokaina
1.9 Heroina
1.10 Por kur mungon ? Por para se tė mungoj ?
1.11 Ecstasy
1.12 Duhani
1.13 Vartėsia nga duhani ėshtė sėmundje


Vartėsitė qė na sundojnėPėr tė thėnė qė nė fillim peshėn e robėrimit nga gėlltitja e substancave psikoaktive nė pėrmasa tė shėndruara nė vartėsi: ata rijnė tė ngulitura nė tru pėr sa jeta. Asnjėherė nuk mund tė themi se shpėtuam pėrgjithmonė. Vartėsitė e fituara nga ky lloj substancash nė rastin dėrmues nuk janė dėshira tė tepruara ndaj ahengut apo ēdo lloj ahengu tjetėr se ata janė prezente edhe pa ndihmėn e tyre. Konsumimi ėshtė pasojė e dėshirave shtazarake tė subjektit.

Por tė shohim se pse nuk ka mundėsi tė shkėputjes sė sigurt nga kėto substanca. Shembulli mė i mirė ėshtė se edhe pas shum vjetėsh abstenimi, mjafton njė rikėthim i vetėm pėr tė filluar konsumin. Mjafton qė ish alkoholiku vetėm ti marr erė pijes "sė vet" pėr t’iu rrekur gotės. Njė pėrjashtim shum i vogėl bėn ngadisaherė kokaina pėr tė cilėn do tė shohim mė tutje. Kur tė flasim pėr duhanxhijt, nuk do tė shėrbehem me asnjė statistikė pėr tė vėrtetuar tė vėrtetuarėn nga tė gjitha qendrat botėrore pėr shėrim dhe statistikė. Unė do tė ndalem nė rastin konkret tė vet bisedave nė mes vete kur flasim mbi ata qė lan duhanin me muaj e vite.

Sa nga ta qėndruan pėr tėrė jetės dhe sa nga ta i u rekėn pėrsėri nikotinit. Disa edhe nė mos mė shum herė e lanė dhe prap e ngjitėn duhanin me arsyetimin e llojit : « Erdhi tezja nga fshati dhe mė tregoi se i kishte ngordhur dhija e mė ra keq… U mėrzita shum pėr te dhe e ndoza njė cigare, sebep dhija e ngjita pėrsėri kėtė …. » Ky ėshtė vetėm njė ilustrim mes arsyeve banale kur rimirret duhani e pra, nėse dini dikend me tė vertetė t’i ketė rrezistuar tentimit, a nuk ėshtė ai vallė dikush qė i kanoset rreziku i vdekjes sė afėrt nga duhani...?

Momentet kritikeGjatė jetės, ēdo kush pa pėrjashtim, kalon, pėrjeton dhe ndien dobėsi nė raste tė ndryshme si qė janė ndarja nga tė dashurit, dashuria e humbur, ndjenja e vetmisė, mossuksese shkollore e profesionale e shum tė tjera shkaqe tė panumėrta. Nė kėto kohė jemi mė tė ekspozuar kanosjes… Mjafton qė njėherė tė kėrkojmė ikje nga vuajtja nėpėrmjet ndonjė mrekullije qė na e kėthen harenė.

Mund tė jetė kjo njė lojė falas nė internet dhe truri haron vuajtjen duke u dhėnė pas sensacioneve qė sjellė ky aktivitet. Euforia, dopingu, dėshira pėr tė fituar dhe ja, mendimet e lodhshme kėthehen dikah tjetėr. Shumė mirė nė fillim, dhe pasiqė ēdokush ėshtė i lirė tė « shėrohet » me lehtėsi e pa pasoja eventuale anėsore nga ndonjė prodhim farmakologjik, nė mėnyre naive i nėnshtrohet vesit qė kalon me furi nė vartėsi.

Shumė mė tė ekspozuar janė adoleshentėt se ata, lojrat i kanė nė fillim pėr argėtim qė sė shpejti kėthehet nė katrahurė pėr ardhėrinė e vet si edhe pėr prindėrit qė pėrjetojnė zbarpsjen e fėmisė nė shkollim dhe dėshirė pėr punė. Por, ky grup moshe, ėshtė gjithashtu i ekspozuari i parė ndaj drogave tė ndryshme qė shėndrohen nė sėmundje (toksikomania tani konsiderohet sėmundje dhe fatmirsisht kjo tendencė e kaplon gradualisht tėrė botėn kėshtuqė kurrimi mer pėrmasa serioze pa paragjykime fyese) tė gjatė dhe tė mundimshme pėr shėrim.

Konsumimi i parė kaloi. Pason familiarizimi qė vjen menjėherė pas tė dytit apo tė tretit kontakt dhe tani mė flasim pėr robėrim ndaj substancės (apo objektit).

Faktori gjenetik

Duke konsultuar studime tė ndryshme gjenetike e psikiatrike, nuk ėshtė aspak pėr tė lėnė pas dore tė dhėnat se nuk egziston njė gjen i vetmuar i familiarizimit me substancat psikoaktive..

Pėrkundrazi, kėto gjene janė nė numėr tė madh. Nė kėtė kontekst, duhet pasur parasyshe se ata qė anojnė gjenetikisht nga njė substancė e kur bien nė kontakt me tė shprehin gatishmėri e anim tė lidhen mė shpejtė ndaj prodhimit tė "njohur" dhe "drita" e gjelbėr ndizet menjėherė pasiqė nga e para sekretojnė dopaminė (pėr njė cigare duhan, sekretimi zgjat rreth 20 minuta) kurse ky proces te persona tė tjerė zgjat dukshėm mė pak. Nėse kėsaj dashurie nė kontakt tė parė ia shtojmė edhe faktorin psikologjik e karakterial, atherė robėrimi ėshtė i rrufeshėm.

Faktori ikje nga vuajtja

Faktori tjetėr ėshtė ikja (dalja) nga vuajtja. Mungesa e aftėsisė pėr tė duruar dhimbjet psiqike apo fizike ēon subjektin qė nė ēdo mėnyrė tė kėrkoj lehtėsues tė jashtėm. Shpėtimi, sidomos nė kohėt mė tė reja ėshtė para dore, nė ēdo kėnd e rrugė...

Faktori senzacion

Nė kėtė grup mė sė shumti i gjejmė ata qė kėrkojnė senzacione nė ndėrmarrje sportive spektakulare. Nga pamundėsia pėr arritje maksimale ose nga kalimi i moshės (plakja sportive), fillon mungesa e kėnaqsive tė kėrkuara dhe paraqitet shpraztia psikologjike pėr senzacione. Ky grup, mė sė shumti i bėn thirrje alkoholit dhe drogės…

Faktori shum i rėndėsishėm qė ēon shpesh nė greminėn e vartėsisė nga substancat psikoaktive ėshtė gjallėria e tepėrt e trurit. Kėto personė nuk janė nė gjendje tė pėrqėndrojnė mendimet e veta nė njė rradhitje tė rendomtė mbi diēka. Ata mendojnė pa pushim mbi qindra e mija gjėra nė tė njėjtėn kohė. Nuk janė asesi nė gjendje tė shkėputen nga ku varg i pafund dhe mėnyra pėr ngadalsim tė eja-shkove trunore zakonisht kėrkohet nė kokainė…

Faktorėt e lartėpėrmendur ndihmuan shum nė betejėn e disa mjekėve shkencėtarė tė mirėfilltė qė mė nė fund, nė shum shtete vartėsia nga substancat psikoaktive tė numėrohet sėmundje dhe kjo bėn tė mundshme pėrcjelljen mė adekuate pėr ndihmė dhe shėrim tė personave tė prekur nga kjo barrė e rėndė psikofizike qė demton rėndė edhe shoqėrinė moderne nė mbarė botėn. Sot njihet shkenca dhe specializimi mjekėsor nė termin mjek-adiktolog e qė mer mė sė miri pėr sipėr kurrimi nga kėto vartėsi).

Familjarizimi dhe skllavėrimi nga droga

AlkoolizmiNdėr vrasėsit e ngadalshėm shumė tė pėrhapur ėshtė alkooli. Dėmet shėndetėsore dhe simptomat e shfaqura nga individėt e alkolizuar rradhiten nė rangun e drogės. Si edhe duhani, ai vret ngadal dhe shum shpejt.

Numri i viktimave ėshtė shum mė i lartė edhe se nga drogat e quajtura tė forta - tė ngurta. Pėrpos rrezikut tė pakundėrshtueshėm nga vdekja e parakohshme, qėndron edhe sindromi i rėndė i pėrjashtimit nga jeta shoqėrore qė akoma mė tepėr shton oreksin (poqese doni, po them etjen) pėr tė pi gjithėnjė mė tepėr pasiqė personi e ndjenė thellė kėtė hedhje anash…

Njė shembull tejet i rėndėsishėm nė botė kėtyre viteve tė fundit i cili demaskon pėrfundimisht pirjen me masė : njė gotė venė prej dy dcl mjafton pėr tė ngrėnė njė dėnim tė madh tė qarkullimit rrugor dhe nė rast pėrsėritje tėrhjekje tė lejes pėr grahje. Zero presje pesė pėrmijėshi nė gjak ėshtė jashtė mase… No comment pėr ata qė pijnė dhe propagandojnė "masėn" dhe njėherit le tė urdhėrojnė e zbulojnė pse ky kufizim rigoroz i pėrqindjes…

Kur bisedojmė pėr dėmet e alkoholit, do tė pėrmend faktin se vetėm nė Francė evidentohen prej 3 000 gjer mė 7 000 lindje me deformime neonatale nė vit. Nuk do tė merrem mė tepėr me statistika sepse qėllimi i shkrimit ėshtė i tjetėr natyre…

Shėrimi nga kjo vartėsi alkoholike ėshtė shum i vėshtirė, gati i pakapshėm. Gėlltitja e ilaēeve qė provokojnė tė vjellura nuk ndihmon aspak se ata nuk shėrojnė dhe e largojnė nga ditėt e para tė kurrimit pacientin nga marja e tij.

Nuk ndihmojnė mė tepėr as kontrollet rigoroze nėpėr qendrat spitalore tė "shpėrlarjes" sepse me tė dalur nga ky "karantin" subjekti i rreket gotės dhe vartėsia qėndron pa ndėrprerje. Rastet e largimit nga gota janė shumė tė rralla gjė qė tė gjithė e dijmė nga vet jeta e pėrditėshme. Mundohuni ti numėroni nė gishtat e njėrės dorė njerėzit qė i njihni si tė varur nga alkoholi e qė kanė arritur tė largohen definitivisht nga konsumimi qofshin ata edhe njerėz qė thonė pėr vehte se pijnė me mend.

Mbrojtja

Pėr t’u mbrojtur mė sė miri nga njė robėrim eventual, mėnyra mė e mirė dhe efikase ėshtė qė tryezėn tuaj prindėr, ta mbushni me pije freskuese natyrore, minerale dhe lėngje tjera pemėsh duke i larguar rreptėsisht aperitivet e ndryshme.

Nėse vėrreni se fėmia i juaj (sidomos nė adoleshencė) pin alkohol, dijeni se ai tanimė gjindet ne fazėn e keqpėrdorimit dhe kėrkoni ndihmėn e specialistit pėrkatės se si qė pėrmenda, shum shpejtė bėhet vonė dhe shėrimi, tejet i pasigurt.

Kanabis (marihuana, hashishi (hashashi) dhe vaji (ėshtė shum pak i njohur)Tendencat pėr ta quajtur kėtė drogė tė butė qė nėnkupton tė parrezikshme, krijon njė mundėsi mė tepėr pėr t’u kapur pas saj. Harohet se kėtė "kullosė" e pėrdorėn me shumicė rinia dhe fėmijtė. Them fėmijtė se fillohet aty nga mosha 13 vjeēe dhe kėshtu shkatėrron pa mėshirė ardhmėrine e brezit mė tė njomė. Kjo drogė pėrdoret apo nisė tė pėrdorėt mė me pakicė mbi moshėn 30vjeēe kurse nga mosha 50 vjeēare e mė lartė ajo nuk gjen pėrdorim gati fare.

Pėrndryshe dihet se nė botė, vendin nė e parė qėndron Zelanda e Re me 75% konsumatorė dhe pas saj vijojnė ShBA etj.

Vartėsia nga kjo drogė shkaktohet se ajo liron dopaminė qė sjellė ndjenja tė kėnaqsisė e mu kjo ėshtė karakteristika kryesore e tė gjitha substancave qė mbjellin kėtė veti. Nė rastin konkret, kalimi nga pėrdorues i herpėrhershėm nė kronik bėhet nga ai moment kur subjekti konstaton apo ka ndjenjėn se kjo i ndihmon tė jetoj mė mirė.

Qė nga ky moment, flasim pėr vartėsi tė vėrtetė. Rreziku tjetėr qėndron edhe aty se muajtė e parė kjo drogė nuk shkakton njė vartėsi. Vetėm pas muajėve tė parė personi fillon tė mos mundet pa tė. Tani shpresat se njė ditė jeta do tė vaj mbarė dhe se mė nuk do tė ketė nevojė pėr kėtė substancė e do tė shkėputet vetėm me njė tė thėnė "ndal" ose me njė kurrim tė thjeshtė ėshtė njė utopi e mbjellė nė tru si pėrgjigje shpresės se njė ditė do tė largohemi nga kjo vartėsi…

Kokaina

Kjo drogė njihet me famėn se tė ēmend. Eh po. Ajo tė bėn zot tė botės dhe tė qiejve… Kėnaqsia mė e madhe qėndron se zbritja nga qielli nuk ėshtė e shpejtė si me substantcat tjera psikoaktive. Zbritja nė fer vjen vetėm pas 3-5 ditėsh. Ja pra pse disa mendojnė se kokaina nuk na skllavėron.

Por nuk duhet haruar se me tė vėrtetė nė fillim konsumohet vetėm nė fund tė javės. Ani mirė pra, e nėse kėtu nuk shofim njė vartėsi atėherė pse nevoja e pakalueshme qė tė konsumojmė pėrsėri nė fund tė javės tjetėr? Kur zbritja fillon, e ajo ėshtė ramje e lirė nga lartėsia, shumica e kokainomanėve pėrdor parashutėn pėr ngadalsim, parashutėn alkohol.

Megjithatė, ēdo gjė ngatėrohet : puna e zemrės, shtypja, fėlēijtė nguren e dhėmbėt kėrcėllojnė edhe pse personi nuk e dėshiron kėtė, muskujtė iritohen e nuk lėnė tė qetė. Kulminacioni i ferrit : dėshira e dhetėfishtė pėr dashuri shėndrohet nė hī. Ēfar debakli i paparė ! Po paranoja ? Ēka t’i bėjmė asaj ? Friga nga vdekja, friga nga pėrcjellja e agjentėve tė ndryshėm ?! Krejtė kėto uragane shpirtėrore ēojnė drejtė vetėvrasjes.

Ėshtė e njohur se kokaina shėndron personin nė megaloman dhe ēdo zbritje nė dinamikėn e jetės reale bėhet fer. Duhet pėrsėri produkti qė liron dopaminė pėr tu ngritur nė lartėsi mbretėrore tė botėrave…

Pėrpos kėsaj, si kulminacion, kokaina e ka njė veti tjetėr shum tė keqe : rėzon shpejtė. Shpesh brenda disa muajve, por e ka njė, mė lejoni ta quaj, tė mirė ndaj drogave tjera. Ajo pas njė kurrimi korekt disa mujorė, ka gjasa shumė mė tė mira mbi tė gjitha prodhimet tjera psikoaktive, tė harohet pėrgjithmonė. Mė njė fjalė, mjekimi nga vartėsia me kokainė ėshtė mė i suksesshėm…

Heroina

Kjo substancė ka famėn tė jetė prind, shok besnik qė na mbron… Ditėn na e bėnė tė bukur, natėn na e bėnė tė bukur.

Por kur mungon ? Por para se tė mungoj ?Para se tė mungoj dashurohet aq shum sa qė shpesh e konsumohet me tepricėfatale, vdekjeprurėse. Nuk ka aspak ironi es as humor tė zi dhe as qė ėshtė qėllimi tė arrij njė efekt tė tillė. Shprehem nė kėtė mėnyrė vetėm pėr tė vėnė nė pah sa mė dukshėm rrezikun qė bartė me vehte ky prodhim morfik e qė ofron njė rehati shpirtėrore, eufori dhe ekstazė. Ndikon nė formė tė anksiolitikut dhe antidepresor.

Mirėpo kjo nuk zgjat vetėm disa muaj tė vegjėl dhe pastaj fillon koha e nevojės sė pashtershme (craving). Kėto kohė shpesh fillon epopeja e shtimit tė dozės. Mungesa qė paraqitet pėrcillet me djersitje, dridhje tė trupit, pagjumėsi, vjellje dhe shtrembėrim psiqik. Pėr mė tepėr, kjo drogė nė sytė e masės ėshtė njė nga mė tė kėqijat. Ajo simbolizon stėrngarkimin dhe vdekjen. Mos tė flasim pėr vitet AIDS kur pėrdoruesit e heroinės ishin grupi mė i kanosur se huazonin gjylpėrat nga njėri tjetri kėshtu pėrhapnin epideminė. Dhe ky rrezik nuk ėshtė ēranjosur akoma, sidomos nė vendet ekonomikisht tė dobta ku mundėsitė pėr preventivė janė mizerje e vėrtetė.

Ecstasy

Kjo sintezė daton prej kohės sė para Luftės sė Parė botėrore dhe dallon krykėput nga ditėt e sotshme. U zbulua nė Gjermani dhe pėrdorej nė rradhėt e ushtrisė pėr tė mposhtur lodhjen, frikėn, urinė… Nė vitet e shtatėdhjeta paraqitet pėrsėri nė mjeksi (ShBA) me qėllime terapeutike por u pėrjashtua shpejtėsisht nga autoritetet dhe u shti nė grupin e narkotikėve tė ndaluar nga ana OKB.

Ajo qė nuk gjeti aplikim nė psikiatri, gjeti vend nė gjeneratat mė tė reja poashtu viteve tė shtatėdhjeta nė Kanadė e mė vonė nė Evropė dhe vende tjera tė botės.

Nga pėrdorimi i parė, pėrmenda mė lartė, sot nuk ka mbetur asgjė se tani kjo substancė qė duhej ngritur efikasitetin e luftarėve, u shėndrua nė "pilulė tė dashurisė".

Sot kjo substancė nė hapat e para edhe nuk ėshtė aq tėrheqėse se sjellė ankth dhe tharrje tė gojės (kanoset njė rrezik i madh nga dezitraimi, ėshtė mjaftė me rendėsi qė konsumatori tė mar shpesh ajr tė paster jashtė lokalit dhe tė pij me shumicė langje (shih edhe mė poshtė!) dhe ngren presionin arterik, mirėpo, kėto efekte kalojnė shpejtė dhe fillon faza e hapjes ndaj botės, ndjenja e mirė shpirtėrore dhe e lirisė.

Dėshira pėr atmosferė tė mrekullushme dhe prekjet trupore tė afėrta janė vetia dhe efekti i dėshiruar dhe i korrur nė kėto momente. Ja pse ecstasy bėhet pilulė e diskotekave dhe mbrėmjeve muzikore (sidomos tekno).

Efektet zgjasin 4-6 orė pas konsumimit e nė raste tė dozės sė shtuar edhe gjer me 10 orė. Mirėpo pas kėsaj kohe paraqiten orėt e zbehjes qė mund tė zgjat gjer mė tri ditė e qė mund lehtėsisht tė provokoj depresionin psiqik.

Ėshtė me rėndėsi tė pėrmendet se nė fillim kjo substance provokon gjithashtu mungesė tė langjeve, ngren temperaturėn trupore dhe vėshtirson pas masė muskujtė dhe veshkėt. Kjo sjellė pas vehte epilepsi e nė raste mė tė rralla paraqitet tė verdhit (hepatiti) akut dhe helmues qė sjelle vdekje tė shpejtė.

Ėshtė shum e rėndėsishme qė pėrdoruesit e kėsaj substance qė sė paku tė kenė kujdes tė madh gjatė konsumimit sepse nė kėtė grup prodhimi bėhen spekulime tė mėdha e duke u zėvendėsuar pėrbėrja me elemente mjaftė tė rrekikshme si qė janė psikotropet e llojit tė amfetaminėve, barbiturikėt analgjesikėt dhe tė tjera produkte qė kėtė pilulė e bėjnė akoma mė tė kanosėse.

Si pėrfundim them se duhet ndoshta pritur edhe 3-5 vjetė pėr tė mundur tė flasim mė mirė e mė qarėt pėr pasojat dhe dėmet e kėsajė droge relativisht tė re. Sa prej konsumuesve do tė paraqiten me deficite tė ndryshme nė kuptimin relacionel, emotiv dhe sindrom tė parkinsonit?

Para se tė mbyllė punimin, kėshilloj tė gjithė qė konsumojnė qoftė dhe vetėm nė raste tė ralla kėtė pilulė tė konsideruar si mė e parrezikshmja, tė ju drejtohen specialistėve adekuatė pėr konsultime dhe ndihmė qė zvoglon reziqet qė janė pėrpara…

DuhaniMbi pakot e duhanit nė shum vende tė botės tani shkruan se duhani shkakton vdekjen. Simbolikisht shprehur, cowboy-i i Marlboro-s "vdiq". Po pra duhani sjell vdekjen e parakohshme. Ai vret dhe vret me njė "ngadalė" tė shpejtė, por me mundime tė gjata. Vrasje mizore… Sėmundje e mushkėrive, eshtrave, mėlēisė, trurit. Kėtė e them duke u bazuar nė rezultatet dhe parashikimet mjaftė serioze tė realizuara nga qendra tė specializuara si dhe nga Qendra Botėrore pėr Shėndetėsi (OBSh) qė vlerėson se mė vitin 2020 shkaku kryesor pėr vdekje tė parakohsme do tė jetė duhani.

Pėr tė kuptuar kėtė edhe nuk duhet shum filozofi sepse mjafton tė shofim moshėn e atyre qė fillojnė duhanin dhe do tė shohim se thithjet e para tė drejtpėrdrejta bėhen nga mosha 11-12vj. Tė mos flasim pėr fėmijtė e ekspozuar tymit (sė pari tė prindėrve) qė nga fetusi e poqese doni edhe para, pasiqė prindėrit kanė tė rrasura qelizat e tyre me nikotinė. Nė vend qė vehten e sidomos foshnjen tė ushqehet me frute e bylmet, prindėrit duhanxhi, i japin tė gėlltis katran…

Tė kėthehem rishtazi te mosha e parapėrmendur dhe tė them se tanimė nė botė, dihet se nikotini edhe nuk ėshtė dėmi i parė dhe shkaktues kyq i vartėsisė !!! Fabrikantėt e cigareve me mjeshtri shtuan amoniakun dhe pėrbėrje tjera qė ndihmojnė nė pėrmirsimin e shijes sė tymit e sidomos rrisin vartėsinė .

Amoniaku vet rit shpejtėsinė e lirimit tė nikotinit kėshtuqė ai arrin nė qendrat trunore shum mė shpejtė se duhani i dikurshėm i tharrė nė mure dhe i thurrur me dorė. Ata pėrdorėn (dhe pėrdorin) metoda tė rafinuara reklamuese me llojet e tyre "light" dhe "superlight" qė ishin tė dedikuara tregut femėror. Suksesi qe i rrufeshėm. Femra nuk u barazua ndoshta me mashkullin por iu afrua dhe tani qėndron vetėm njė hap tė shkurtėr pas nė kėtė vartėsi.

Duhani bėhet edhe psiqikisht i dėmshėm qė nga momenti kur paraqitet friga e ngeljes pa tė. Sa herė duhanxhiu i thot sė pari vehtes : "Ah jo, nuk mund tė hyj nė shtrat pa cigare rezerve se nuk mė mer gjumi pa to. Nėse natėn zgjohem e nuk mund tė flej pėrsėsi ēdo tė bėj pa cigare ???" Por kjo ėshtė vetėm fillimi i psikozave. E keqja mė e madhe vjen nė momentin kur duhanxhiut i paraqitet dėshira pėr ta lėnė cigaren.

Me ditėn qė abstenon nga tymi, fillon depresioni, nervoza, pagjumsia, trashja, vetjaksia (egoizmi) dhe irritime tė rrufeshme pėr ēdo imtėsi e nga ēdo imtėsinė. Edhe ndėrprerjet mė tė shkurta krijojnė terrorizėm nė tru dhe terorozohen edhe ata qė jetojnė nė bashkėsi. Shembulli i besimtarit mysliman gjatė muajit tė shejtė tė agjėrimit ėshtė mė se i qartė...

Megjithėse agjėrimi ėshtė sublim, lumturi pėr kėtė jetė dhė pėr jetėn tjetėr, duhanxhiu pak ēan kokėn. Ai ėshtė nervoz nė atė masė sa qė e tėrė familja e lusin tė ndėrpresė agjėrimin se ju nxinė jetėn. Ai tani i shėndruar nė monstėr, arsyetohet se nuk mund tė agjėroj pėr shkak tė duhanit se nuk mund tė rij pa tė dhe bėnė dy gabime tė tjera nė besim dhe nė shoqėri.

Vartėsia nga duhani ėshtė sėmundjeFėmijtė, adoleshentėt dhe ata tė moshave mė tė shkuara ėshtė mirė tė kenė njohuri tė qarta mbi kohėzgjatjen e ahengut tė duhanit. Kjo zgjatė disa javė dhe pastaj mė kalon nė vartėsi kryeneēe jetėsore. Pėrfundimi im ėshtė se duhani ėshtė vartėsi fizike, psikologjike, e sjelljes dhe e gjesteve.

Ani tė shohim edhe pse duhani ėshtė dashuri e pasion i pėrjetshėm. Dashuri se nuk mund tė shkėputemi nga vartėsia e tij lehtė dhe pasion pasiqė pėr ēdo cigare tė ditės (nuk jam duke bėrė ironi, vetėm ju pėrkujtoj senzacionet qė rrjedhin nga ky pasion) e njohim me emrin e vet pėrkdhelės, ledhatues, hyjnor…

Duhet tė them se mes kėtyre momentve tė dashurisė me cigaren vetėm ajo qė e quajmė « cigare esull » tingėllon pak ftoftė e krejtė ēka vijon pastaj ėshtė « njė me kafe – ēaj », « cigarja e pritjes sė autobuzit », « para se ta ndez veturėn » , « e pushimit », « e drekės », « e pas ėmbėlsisė » e kėshtu me rradhė deri te ajo e « pas dashurisė » (pyete partnerin (partneren) tėnd(e) qė nuk e pi duhanin si e quan kėtė cigare !).

Krejtė kėto emra e sjellje a harrohen lehtė ? Ish duhanxhiu a guxon mė ti afrohet cigares, ta ndezė vetėm pėr njė rast dasme apo tubimi mes shokėsh. Ai mė nėse don me te tė vertėtė tė rezistoj vartėsisė nuk guxon as nė njė zi mė tė madhe tė thithė tymin... Duhet tė ndalemi nė psenė e kėsaj qė po them ?!

Tė kėthehem edhe njė moment tek prindėt duhanxhi dhe fėmijtė e tyre. Krahas rrezikut pėr shendetin e vet subjekti ndikon shum negativisht tek fėmijtė e vet se dihet nga gjithėherė se ata identifikohen nė rradhė tė parė me prindėt, dhe… me mėsusesin. O fatkeqsi pėr atė fėmi qė njėri nga prindėt e pin duhanin! O mjerim mbi mjerime pėr atė fėmi qė tė dy prindėt e pijnė duhanin dhe mėsuesi ia vėndon kapakun krejtė kėtij ēulli qė ia pėrgatisim fėmisė duke qenė plotėsisht koshientė se bėjmė krim.

Adiktologėt arrijtėn tė tregojnė se vartėsitė nga drogat, pra dhe duhani janė sėmundje. Fatmirsisht trajtimi i personave tė prekur nga kėto vartėsi bėhet nė mėnyrė mė adekuate por kjo njėherit na bėn tė ditur se na me pirjen e duhanit e sėmujmė fėmiun tonė... Ja pse duhanxhiu ėshtė egoist… Gruaja qė ndėrpret duhanin gjatė shtatzėnisė por i kthehet tymit ditėn e lindjes sė fėmisė ėshtė kulmi i tė gjithė egoizmave… Nuk flas pėr shtatzanėn qė gjakun e vet e ka tė lidhur nėpėrmjet kėrthizės sė foshnjes dhe nė vend tė ushqimit tė shėndoshė, i dhuron pėr ushqim: duhan, alkohol.

- http/jews psychology.motivation!
avatar
Anon

Even the most expensive clock still shows sixty minutes in every hour. - yidish proverbs

369


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi