Rruga e ligjit apo ligji i rruges..!?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Rruga e ligjit apo ligji i rruges..!?

Mesazh  laureta prej 20.03.12 19:48

Prilli bėn lulen e maji ka nderin”, ėshtė kjo
njė fjalė e urtė
popullore kur dikush bėn njė punė, por frytet ia
rrėmbėn njė tjetėr.
Populli opozitar iu pėrgjigj nė fundprill thirrjes
sė kreut tė
opozitės shqiptare z.Edi Rama pėr tė mbushur kokė mė kokė
sipėrfaqen
drejtkėndore tė njė pjese tė bulevardit qendror tė
kryeqytetit(nga
dritarja e kryeministrit e deri te kėmba e parė e urės
sė Lanės), si
dhe kokrra-kokrra hapėsirėn po drejtkėndore tė njė
segmenti tjetėr
tė bulevardit(nga kėmba e dytė e Urės sė Lanės dhe deri
tek
ish-monumentet e Leninit e Stalinit). Pėr tė pėrshkruar kėtė
hapėsirė
tė “popullatės opozitare” mjafton tė kqyrėsh vėmendshėm edhe
foton
qė ofronte nė ditėn e parė tė majit njė nga tė pėrditshmet qė
kuron
“24 orė mbi 24” – nėse duhet tė pėrkthej fjalė pėr fjalė njė
shprehje
tė gjuhės italiane – imazhin publik e politik tė kryebashkiakut

kryeopozitar, z.Edi Rama. Ky ėshtė njė pėrshkrim objektiv(pa pretenduar
absoluten) nė statusin e njė qytetari tė thjeshtė, i pajisur edhe me
kėrshėrinė
mė brishtė pėr tė parė, vėrejtur, matur e vėzhguar ēka
ndodh(i) nė
kapėrcyell tė prill-majit nė zemėr tė kryeqytetit. Nė kėtė
kuptim,
nuk kam ndėrmend tė shprehem sadopak subjektivisht pėr tė vėnė

punė dijet e pėrftuara nga arsimimi fillor: t’i drejtohem tabelės sė
shumėzimit
pėr tė gjetur se Sip= gjat. x gjer., e qė shifrėn e dalė nė
metėr
katror ta shumėzoj mė pas me numėrin e njerėzve tė ngjeshur nė njė

metėr kuadrat, dhe ...Nė fund tė fundit, gabimi ėshtė njerėzor. Prandaj
edhe 200.000 i shpallur nga opozita dhe 20.000 nga shumė njerėz tė
thjeshtė
tė vendit tim, nuk ndryshojnė edhe aq. Thjesht njė zero, asgjė

shumė. Ndoshta opozita shprehet me tė “vjetra” dhe ne tė tjerėt “me

reja”, e kėtu zė fill keqkuptimi shifror.



Njė mik i imi
tifoz denbabaden i Tironės, mė zinte be e rrufe se
edhe kur luanin
me “morrin e kuq” tė viteve tė monizmit, turma e
tifozėve bardheblu
dhe kuqeflakė qė dilnin nga “Qemal Stafa” e
pėrshkonin bulevardin
pėr t’u kthyer nė shtėpi, nuk zinte mė pak
sipėrfaqe sa kish zėnė nė
fundprill “populli opozitar”. Pėrkundrazi.(
Edhe kur nė stadium nuk
kishe ku tė hidhje kokrrėn e mollės, ai deri nė
20.000 veta e kish’
kapacitetin). E solla pak nė kujtesė atė kohė dhe
imazh, dhe mė
rezultoi se ishte vėrtet ashtu. Kushdo qė ka qenė
“anti-ruzh” para
viteve ’90-tė, mund tė dėshmojė si pėr atė mori
njerėzish, ashtu
edhe pėr sipėrfaqen njerėzore.





Megjithatė,
lufta e shifrave nuk ishte thelbi i demonstratės
“civile” tė
fundprillit. Orėt e para tė majit treguan diē’ krejt tjetėr:
Lufta
civile u shndėrrua nė thelbin e demonstrimit tė fillimmajit...
edhe
kur “populli opozitar” u kthye nė shtėpi, e “zėri i popullit
opozitar”
iu drejtua ‘vendbanesave provizore’. Tashmė, aradhėt e
politikės
opozitare gjenden tė plandosur nė zemėr tė kryeqytetit, kanė
ngrehur
ēadrat e kėrkojnė tė legalizojnė vendqėndrimin e tyre me
“barrikada
njerėzore”(Edi Rama), me “Ja vdekje-Ja liri(Saimir Tahiri),
me
revolucion(Spartak Ngjela), me luftė gurėsh(protestuesit nga
Shkodra).



Maji, i njohur ndryshe edhe si muaji i luleve, ngjan tė jetė
muaji i
barutit qė nuk duhet lėnė tė laget, i revolucioneve
anti-NATO dhe
anti-liberalizim vizash. Nėse njė vit mė parė opozita u
mor me “orėn e
Bushit”, kėtė vit merret me simbolin e NATO-s, qė u
nėpėrkėmb sheshazi
dhe u pėrdhos pikėrisht njė ditė pasi z.Rasmusen
foli shkoqur nė
Tiranė.Kjo tregon se bijtė e nipat e Byrosė Politikė
tė Enverit - ata tė
Bllokut- mund tė ndėrrojnė qimen por jo zakonin
e “anti-imperializmit
amerikan”. Atyre nuk ua ndjen fare pėr
NATO-n, SHBA a BE. Ata mbeten
thjeshte sozitė e anti-globalistėve
grekė tė rrugėve tė Athinės e
Selanikut. Anti-Nato po aq sa ata.
Anti-BE mė shumė se edhe vetė ata.
Thjesht anti-gjithēkaje
kombėtare, pasi kanė qenė e mbeten “dy popuj
miq”.


Ndodh
shpesh qė kujtesa tė ndih shumė nė raste tė tilla
“revolucionesh”,
sidomos tani kur disa mbiemra janė po aq aktivė sa edhe
nė vitin
1944( Klosi, Bushati, Gjoni, Beqja, Balluku, Koleka, Peza,
Gjinushi,
Ngjela, etj). Bijtė e bllokmenėve tė vjetėr janė sot mė shumė
se
kurrė afėr “luftės finale”(20 metra larg ish-shtėpisė sė Enverit), po
aq tė vendosur(Ja vdekje-Ja liri), dhe me tė njejtin koncept politik(me
votat plumb pėr armikun-kėrcėnim pėr ‘24 dhe 97-tė tė re). Ata janė po
ata.
S’kanė ndryshuar simbolikė, mbeten konseguentė nė vijėn e masave:
“populli
nė kėmbė, partia nė ballė”.



Pak para se tė thyhej
prilli, Nolit iu thurrėn lavde pa hesap... pak
pasi hyri maji, u
lėshuan po pa hesap breshėritė verbale ndaj “Zogut”
tė ri e tė
vjetėr. Mesazhi ėshtė i qartė: nė kohėn e Nolit nuk kishte
jetė
parlamentare, u rrėzua njeriu qė mbretėronte me mbėshtetje
perėndimore(pasaporta
shqiptare tė shpinta pa viza kudo nė perėndim), u
nxit individi me
mbėshtetje e afeksion lindor(Kremlinit) dhe politikani i
mjeteve e
metodave revolucionare tė marrjes sė pushtetit(Revolucioni i
qershorit-1924).



Nolistėt ideologjikė dhe enveristėt biologjikė ishin, janė e
mbeten
ithtarė tė marrjes me dhunė tė “pushtetit tė popullit”.
Pastaj i njejti
“avaz i Mukjes”: luftė imperializmit amerikan dhe
atij perėndimor,
qeverisje me forcat “e veta”, “ē’do populli bėn
partia, ē’thotė partia
bėn populli”. Vetėm se kur atyre u “ribėhet
pushka top”, nuk kallet
vetėm Shqipėria e rajoni, pasi i druhem
faktit se a do tė ketė mė
mundėsi njė ambasador radhe amerikan tė
vėrė kėmbė nė Shqipėrinė e
fanarit rindriēues?! Nėse “rreziku
anglo-amerikan” mbetet sot epidemik
nė gjirin e e socialistėve,
nesėr pa frikė mund tė shndėrrohet nė
pandemik( Mjafton t’i
kushtohet vėmendje njė artikulli tė Lisandėr
Saraēit, botuar sė
fundmi nė njė tė pėrditshme shqiptare). Kėsisoj, nėse
ndjesia
‘antiamerikanofobike’ gjen shesh nė Beograd e Athinė, ajo po
shpėrfaqet
sheshit edhe nė zemėr tė kryeqytetit, aty ku “dyqindedy
petritėt”
kanė bėrė konak.



Populli ynė ka njė shprehje qė
gjithkush prej shqiptarėve ia di
kuptimin : “si besa e gjarprit”.
Druaj tė besoj se ambasadorit amerikan
ia kanė pėrkthyer siē duhet
kėtė shprehje idiomatike si nė ‘anglishten
britanike’ ashtu edhe nė
“anglishten amerikane”. Nėse do tė isha i
bindur se kjo shprehje
popullore (i) ėshtė pėrkthyer saktė, atėherė
vetėm atėherė mund tė
mė zinte top gjumi i natės dhe tė fortbesoja:
Thjesht ēėshtje kohe,
ėndrra e njė nate vere..
avatar
laureta

Asgje nuk eshte me madheshtore se mendja asgje nuk eshte me e pasur se mendja por asgje nuk eshte me idiote se mendja ajo mund te ndertoje madheshtoren por ajo mund te shkatrroje vet veten!!?

45


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

laureta

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 20.03.12 20:18

laureta shum interesante posti yt
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

laureta

Mesazh  laureta prej 20.03.12 20:58

flm i nderuar
avatar
laureta

Asgje nuk eshte me madheshtore se mendja asgje nuk eshte me e pasur se mendja por asgje nuk eshte me idiote se mendja ajo mund te ndertoje madheshtoren por ajo mund te shkatrroje vet veten!!?

45


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

gjithashtu

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 20.03.12 21:02

laureta shkruajti:flm i nderuar
gjithashtu edhe ju naten e mire tung
avatar
Ushtari i krishtit

345


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Rruga e ligjit apo ligji i rruges..!?

Mesazh  Jetmira prej 11.09.13 17:44

laureta shkruajti:Prilli bėn lulen e maji ka nderin”, ėshtė kjo
njė fjalė e urtė
popullore kur dikush bėn njė punė, por frytet ia
rrėmbėn njė tjetėr.
Populli opozitar iu pėrgjigj nė fundprill thirrjes
sė kreut tė
opozitės shqiptare z.Edi Rama pėr tė mbushur kokė mė kokė
sipėrfaqen
drejtkėndore tė njė pjese tė bulevardit qendror tė
kryeqytetit(nga
dritarja e kryeministrit e deri te kėmba e parė e urės
sė Lanės), si
dhe kokrra-kokrra hapėsirėn po drejtkėndore tė njė
segmenti tjetėr
tė bulevardit(nga kėmba e dytė e Urės sė Lanės dhe deri
tek
ish-monumentet e Leninit e Stalinit). Pėr tė pėrshkruar kėtė
hapėsirė
tė “popullatės opozitare” mjafton tė kqyrėsh vėmendshėm edhe
foton
qė ofronte nė ditėn e parė tė majit njė nga tė pėrditshmet qė
kuron
“24 orė mbi 24” – nėse duhet tė pėrkthej fjalė pėr fjalė njė
shprehje
tė gjuhės italiane – imazhin publik e politik tė kryebashkiakut

kryeopozitar, z.Edi Rama. Ky ėshtė njė pėrshkrim objektiv(pa pretenduar
absoluten) nė statusin e njė qytetari tė thjeshtė, i pajisur edhe me
kėrshėrinė
mė brishtė pėr tė parė, vėrejtur, matur e vėzhguar ēka
ndodh(i) nė
kapėrcyell tė prill-majit nė zemėr tė kryeqytetit. Nė kėtė
kuptim,
nuk kam ndėrmend tė shprehem sadopak subjektivisht pėr tė vėnė

punė dijet e pėrftuara nga arsimimi fillor: t’i drejtohem tabelės sė
shumėzimit
pėr tė gjetur se Sip= gjat. x gjer., e qė shifrėn e dalė nė
metėr
katror ta shumėzoj mė pas me numėrin e njerėzve tė ngjeshur nė njė

metėr kuadrat, dhe ...Nė fund tė fundit, gabimi ėshtė njerėzor. Prandaj
edhe 200.000 i shpallur nga opozita dhe 20.000 nga shumė njerėz tė
thjeshtė
tė vendit tim, nuk ndryshojnė edhe aq. Thjesht njė zero, asgjė

shumė. Ndoshta opozita shprehet me tė “vjetra” dhe ne tė tjerėt “me

reja”, e kėtu zė fill keqkuptimi shifror.



Njė mik i imi
tifoz denbabaden i Tironės, mė zinte be e rrufe se
edhe kur luanin
me “morrin e kuq” tė viteve tė monizmit, turma e
tifozėve bardheblu
dhe kuqeflakė qė dilnin nga “Qemal Stafa” e
pėrshkonin bulevardin
pėr t’u kthyer nė shtėpi, nuk zinte mė pak
sipėrfaqe sa kish zėnė nė
fundprill “populli opozitar”. Pėrkundrazi.(
Edhe kur nė stadium nuk
kishe ku tė hidhje kokrrėn e mollės, ai deri nė
20.000 veta e kish’
kapacitetin). E solla pak nė kujtesė atė kohė dhe
imazh, dhe mė
rezultoi se ishte vėrtet ashtu. Kushdo qė ka qenė
“anti-ruzh” para
viteve ’90-tė, mund tė dėshmojė si pėr atė mori
njerėzish, ashtu
edhe pėr sipėrfaqen njerėzore.





Megjithatė,
lufta e shifrave nuk ishte thelbi i demonstratės
“civile” tė
fundprillit. Orėt e para tė majit treguan diē’ krejt tjetėr:
Lufta
civile u shndėrrua nė thelbin e demonstrimit tė fillimmajit...
edhe
kur “populli opozitar” u kthye nė shtėpi, e “zėri i popullit
opozitar”
iu drejtua ‘vendbanesave provizore’. Tashmė, aradhėt e
politikės
opozitare gjenden tė plandosur nė zemėr tė kryeqytetit, kanė
ngrehur
ēadrat e kėrkojnė tė legalizojnė vendqėndrimin e tyre me
“barrikada
njerėzore”(Edi Rama), me “Ja vdekje-Ja liri(Saimir Tahiri),
me
revolucion(Spartak Ngjela), me luftė gurėsh(protestuesit nga
Shkodra).



Maji, i njohur ndryshe edhe si muaji i luleve, ngjan tė jetė
muaji i
barutit qė nuk duhet lėnė tė laget, i revolucioneve
anti-NATO dhe
anti-liberalizim vizash. Nėse njė vit mė parė opozita u
mor me “orėn e
Bushit”, kėtė vit merret me simbolin e NATO-s, qė u
nėpėrkėmb sheshazi
dhe u pėrdhos pikėrisht njė ditė pasi z.Rasmusen
foli shkoqur nė
Tiranė.Kjo tregon se bijtė e nipat e Byrosė Politikė
tė Enverit - ata tė
Bllokut- mund tė ndėrrojnė qimen por jo zakonin
e “anti-imperializmit
amerikan”. Atyre nuk ua ndjen fare pėr
NATO-n, SHBA a BE. Ata mbeten
thjeshte sozitė e anti-globalistėve
grekė tė rrugėve tė Athinės e
Selanikut. Anti-Nato po aq sa ata.
Anti-BE mė shumė se edhe vetė ata.
Thjesht anti-gjithēkaje
kombėtare, pasi kanė qenė e mbeten “dy popuj
miq”.


Ndodh
shpesh qė kujtesa tė ndih shumė nė raste tė tilla
“revolucionesh”,
sidomos tani kur disa mbiemra janė po aq aktivė sa edhe
nė vitin
1944( Klosi, Bushati, Gjoni, Beqja, Balluku, Koleka, Peza,
Gjinushi,
Ngjela, etj). Bijtė e bllokmenėve tė vjetėr janė sot mė shumė
se
kurrė afėr “luftės finale”(20 metra larg ish-shtėpisė sė Enverit), po
aq tė vendosur(Ja vdekje-Ja liri), dhe me tė njejtin koncept politik(me
votat plumb pėr armikun-kėrcėnim pėr ‘24 dhe 97-tė tė re). Ata janė po
ata.
S’kanė ndryshuar simbolikė, mbeten konseguentė nė vijėn e masave:
“populli
nė kėmbė, partia nė ballė”.



Pak para se tė thyhej
prilli, Nolit iu thurrėn lavde pa hesap... pak
pasi hyri maji, u
lėshuan po pa hesap breshėritė verbale ndaj “Zogut”
tė ri e tė
vjetėr. Mesazhi ėshtė i qartė: nė kohėn e Nolit nuk kishte
jetė
parlamentare, u rrėzua njeriu qė mbretėronte me mbėshtetje
perėndimore(pasaporta
shqiptare tė shpinta pa viza kudo nė perėndim), u
nxit individi me
mbėshtetje e afeksion lindor(Kremlinit) dhe politikani i
mjeteve e
metodave revolucionare tė marrjes sė pushtetit(Revolucioni i
qershorit-1924).



Nolistėt ideologjikė dhe enveristėt biologjikė ishin, janė e
mbeten
ithtarė tė marrjes me dhunė tė “pushtetit tė popullit”.
Pastaj i njejti
“avaz i Mukjes”: luftė imperializmit amerikan dhe
atij perėndimor,
qeverisje me forcat “e veta”, “ē’do populli bėn
partia, ē’thotė partia
bėn populli”. Vetėm se kur atyre u “ribėhet
pushka top”, nuk kallet
vetėm Shqipėria e rajoni, pasi i druhem
faktit se a do tė ketė mė
mundėsi njė ambasador radhe amerikan tė
vėrė kėmbė nė Shqipėrinė e
fanarit rindriēues?! Nėse “rreziku
anglo-amerikan” mbetet sot epidemik
nė gjirin e e socialistėve,
nesėr pa frikė mund tė shndėrrohet nė
pandemik( Mjafton t’i
kushtohet vėmendje njė artikulli tė Lisandėr
Saraēit, botuar sė
fundmi nė njė tė pėrditshme shqiptare). Kėsisoj, nėse
ndjesia
‘antiamerikanofobike’ gjen shesh nė Beograd e Athinė, ajo po
shpėrfaqet
sheshit edhe nė zemėr tė kryeqytetit, aty ku “dyqindedy
petritėt”
kanė bėrė konak.



Populli ynė ka njė shprehje qė
gjithkush prej shqiptarėve ia di
kuptimin : “si besa e gjarprit”.
Druaj tė besoj se ambasadorit amerikan
ia kanė pėrkthyer siē duhet
kėtė shprehje idiomatike si nė ‘anglishten
britanike’ ashtu edhe nė
“anglishten amerikane”. Nėse do tė isha i
bindur se kjo shprehje
popullore (i) ėshtė pėrkthyer saktė, atėherė
vetėm atėherė mund tė
mė zinte top gjumi i natės dhe tė fortbesoja:
Thjesht ēėshtje kohe,
ėndrra e njė nate vere..
qyqa macja
avatar
Jetmira

655


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi