Dashuria

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 14.03.12 23:55



Kjo fjale e bukur qe rrall her mbushet me vertetsi, disa pretendojne se e duan ate por rrall njerez ndihmojne ne rritien e saj, ata nuk e duan dashurin  ata madje nuk e kan iden cesht ajo si mund te dashurojne ata ! Kjo eshte arsyeja e pare perse ata nuk dashurojne vertet sepse ata mbesin gjithmon me hipokrizem  ne egoizem , dy njerez takohen  , jetojne  flen  hane ,shume gjera bejne bashk  ,por edhe asgje nuk bejne bashk ! Ata perseri ngelen te ndare ,ata ngelen ne mardhenie ,mardhenia nuk esht dashuri ,marrdheni esht  separim ajo te le te ndare ,mardhenia esht mur qe te ndan  te tregon kufirin se deri ku duhet te shkosh ti te partneri dhe anasielltas, nese ti shkon pak me para mardhenia thyhet sepse aq i ke kufijt  ndersa dashuria nuk pjyet per kufij  Ajo esht shkririe e te kundertave  ajo esht e gjitha pranim atje nuk ngelet aspak per tu refuzuar, ajo njeriun e pastron nese e mbjell ate ,njeriu nuk mund te ket dy ne te njejten koh dashurin dhe urrejtien jo vetem nje mund te ket dhe ajo nje esht vetem zgjedhia jon .

Parajsa nuk esht vend gjeografik ku mund te egzistoj  ta kerkojme dhe ta gjejme .parajsa esht harmoni ajo esht sinfoni me natyrshmerin e gjithckaje. Ajo mund te krijohet kudo  per nje gje esht e sigurt ajo krijohet vetem me dashuri, ajo nuk mund te krijohet me hipokrizm me hipokrizem mund te krijosh parajs vetem per krijesat qe jetojne ne ferr. Te tentosh te jetosh ne dashuri esht guxim i madh kerkon shkeputje ga te gjitha papastertit qe kemi mbledh gjat gjith kohrave  por per momentin kjo papasterti esht  i vetemi realitet qe ne e jetojme ne deri ketu kemi shkuar sado ta fshehim ne posht egua na vlon.njerzit guximtar ata nuk friksohen nga hija egua esht hije ata mund  te hyne te tempullin e dashuris  buda  jezusi etj me siguri ishin guximtar , njerzit sot jan vetem si kufoma boshe ata cdo gje qe bejme e bejne te llogaritur shikojne nje her a i lejone egua muri apo jo.

Pastaj veprojne  madje edhe te qeshurin e kan fallco  shum fallco dhe te llogaritur sa kundershtari te mos lendohet. Sot njerzit vuajn shum nga inferioriteti ,e vetmia gje e dobishme qe mund te bejme esht, te marim pegjegjsit per veten jon sepse shoqeria nuk mund te ndryshohet sepse edhe nuk egziston ,ai qe egzistone esht individi, dhe te kercejme ne dashuri jo te vashdojme drejt saj por te hidhemi  pernjeher sepse vetem hedhia e pernjehershme  egziston ajo esht si puna e drites ti shkon ta ndezesh e ajo ndezet pernjeher, ajo nuk mund te vashdoj te ndezet. Nese do pjyetesha ta perkufizoja dashurin . Dashuria esht  meditim.
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 17.03.12 15:12

Vetem Meditimi esht dashuria e vertet . Kur them meditimi nuk e kam fjalen madie fare per memditimin si teknik,meditimi si teknik ndihmon por nuk duhet qendruar atj.kuptueshme e meditimit me fjal esht e pamundur ajo kerkon pervoj jetsore ,per mua meditimi esht menyr spontante e te jetuarit kjo esht pak e veshtir per tu kuptuar sepse njerzit e kan humbur njerzllekun ata jetojne vetem per ego tani egoja e tyere esht ajo qe i drejton ata ,femija lind pa ego ai nuk e di cesh mir cesht keq ,ai asnje her nuk di gje per te kunderten ai jeton matyrshem i ahet buke ha,i pihet uje pi ,i flihet gjum fle nuk di per orarin se kur duhet te fler apo kur duhet te ushqehet ,me kujtohet nje dit kur mbesa po mblidhte lule mbrapa shtepis ne nje dit te bukur pranvere ndersa vllaj i thoshte era mos u bej pise cte duhen lulet dhe shum her te tjera pse e ben kete ,beje kesht apo ashtu. Deri ne kete faze femija jeton sipas natyres se vet. Tani ai po rritet fillon te eci ne tok me kembet e tij ,fillon te flals.ky esht momenti i helmimit te tyre nga prinderit qe mendojne se jane dashamires.ata pretendojne se i duan femijet e tyre ,ata(qenia e vertet) edhe i duan por ata nuk jan me ata ,ata te vertet, ata jane vetem ego rregulla,etika te grumaulluara .ketu duhet te kuptohemi pak. Tek Ata tani nuk esht me jet qenia e vertet esht egua vepruse ,sa me shum te ua kenaqesh ego prinderve aq me femij i mir behej,por te besh kete duhet qe natyren jote te vertet ta shtypesh dhe te krijosh nje natyre fallco qe te veprosh me ata , e qe te besh kete gjat gjith jetes do te duhen miljona fytyra ! E cfar mund te bejme? E vetmia gje qe duhet te bejme esht ..
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 17.03.12 17:04

..te mos bejme kompromis,te mos pajtohemi me te tjeret ,egoja do te thot se duhet refuzuar EGOJA NUK E NJEH MOMEMTIN E TANISHM , AJO NJEH VETEM TE KALUAREN DHE TE ARDHMEN .mos pran, mos refuzo nqs.ti refuzove, Ti praove te refuzosh pra ti thjesht perseri pranove por kete radhe te refuzosh heren tjeter te praosh. vrojto pa u identifikuar me njeren ky esht ai art qe quhet meditim ,ti je ne harmoni me gjithcka ,kjo esht ajo qe tantristet e quajn mahamadra orgazma me tersin . Vetem keshtu mund te jesh ne lumturi perdrishe mos fol per dashurin ,kjo nuk ka te bej me teorin e filozofit me te madh apo ndonje tjetri kete pervoja jetsore ta meson bukur vetem ji spontante
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 27.03.12 10:52

ketu ndodh i gjith promblemi njerzit dashurin e njohin nepermjet perkufizimeve te filozofve ,fjalve , leksioneve shoqerore, nje gje esht e sigur nese nuk dashuron vet ,nese nuk mbiell vet dashuri nuk mund ta kuptosh dhuraten e egzistences , por per ta kuptuar kete nuk te nevoitet te lexosh leksione te tjera dhe ti vendosesh ne zbatim praktik. E vetmia ajo qe duhet bere esht te jemi pranus ndaj gjithckaje duke shprehur dashuri te vertet dhe te vazhdojme ta dajme ate ,ta dajme ate me ke te mundemi mos te pjesim se cfar ka ketu njerez apo derr, ndaria e rrit dashurin ndajen ne sa me shum menyra te mundshme sepse do vije momenti qe ju do jeni te aft te dashuroni thjesht do ta shikoni vete se sa e thjesht do jet te dashuroni , NjeRZIT SOT NUK MUND TE DASHUROJNE ,ata nuk kan shprehur nje her mirnjohie te thelle (beje kete dhe do te shikosh vet se cesht) ata sot kan krijuar kaq shum mure sa qe cdo gje qe te besh pernjeher do lajmerohet rregull , ne nje manastir ne lindje piria e cait te malit esht mekat esht e ndaluar po te shkosh me posht shoqerija do ta vlersoj nje veprim tjeter mekate e me radhe.. E ti gjithmon do gjendesh ne faj, leri regullat , perkundrazi dashuroj dhe ato... zoti rritien e dashuris e ka dhene vetem ne menyren e ndarjes , ajo po nuk u nda ajo ngelet pak ..Ndajeni ate o ju njerez ,
Dhe kurr mos u beni lipsiar.
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 27.03.12 11:39

Nje pyetje kam per ty ekonomiks! i shkruan vete ti keto apo i ke marre nga ndonje autor?
avatar
Meridiani 0 (zero)

335


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 27.03.12 14:30

un e kam hapur kete tem dhe shkruaj vet ate qe shoh , jetoj. Por nqs un me gisht tregoj henen,un gishtin e perdor per te ta treguar henen , nuk esht e nevojshme te shikohet gishti. Nuk esht e nevojshme te shikohen fjalet ,fjalet un nga jeta, shoqeria ,autoret do ti mar ,te gjith kemi lindur pa fjale ,ato i marim gjat jetes ato i kemi vetem te huazuara, e rendesishme esh cfar un dua te tregoj ,shpreh me ato fjale..
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Meridiani 0 (zero) prej 27.03.12 16:57

ekonomisti shkruajti:un e kam hapur kete tem dhe shkruaj vet ate qe shoh , jetoj. Por nqs un me gisht tregoj henen,un gishtin e perdor per te ta treguar henen , nuk esht e nevojshme te shikohet gishti. Nuk esht e nevojshme te shikohen fjalet ,fjalet un nga jeta, shoqeria ,autoret do ti mar ,te gjith kemi lindur pa fjale ,ato i marim gjat jetes ato i kemi vetem te huazuara, e rendesishme esh cfar un dua te tregoj ,shpreh me ato fjale..

Se ke kuptuar pyetjen!
I ke kopjuar keto tekste apo i ke shkruar me mendimet e tua?
Mgjth me duket se e mora pergjigjien. Une nuk desha te di ku i more fjalet se normal qe nga te tjeret para nesh i kemi huazuar por me beri pershtypje stili i shkrimit. Edhe shekspiri nuk e krijoi i pari Romeo e Julieten por e rishkruajti ate ne menyren e tij.
Tung!
avatar
Meridiani 0 (zero)

335


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

si te harroj nje djal

Mesazh  mariela prej 27.03.12 18:46

me thoni si tia beje . per ju qe jeni me me shume eksperience .

para 3 vjetesh rash ne dashuri me nje djal , dhe keshtu qe domethen une nuk i trgova gje . sa vinnin ditet edhe beheshin me te veshtira per mua , e shikoja gjithandej , edhe behesha keq por shume keq , saqe nuk me mbanin me kembet ,por vjen nje moment qe nuk munt ti shmangesh me ku e gjith ajo qe eshte mbledhur perbrenda do te dali jashte me gjithe forcen dhe eshte ne gjendje qe te depertoj tej-per-tej krahorit ...

disa here kam qen ne gjendje depresioni .
jam vizituar ne disa mjek, dhe pergjigja e tyre ka qene - " je shum e stresuar , mer disa dit pushim ".......


du ta harroj mor si tja bejjjjjjjjjjjjjjjjjj.......................



Edituar pėr herė tė fundit nga mariela nė 27.03.12 18:49, edituar 1 herė gjithsej (Reason for editing : gabim ne titull)
avatar
mariela

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  lutfi prej 27.03.12 21:22

mos mendo fare per ate,thjeshte harroje
avatar
lutfi

40


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Mission prej 27.03.12 22:01

per mendimin tim ti duhet ti shmangesh kontaktit me te.ose nqs jeni afer mund te te largohesh per nje kohe nse ke mundesi kuptohet.dhe te shpenzosh sa me shum kohe me shoqerin..
avatar
Mission

26


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 27.03.12 22:48

e para fare mos u mundo te kerkosh gjera qe nuk egzistojne, ky nuk esht promblem vetem i joti. Po thuaj se te gjith njerzit e konceptojne gabim dashurin .ata ne fillim e pelqejn dicka ,pastaj fillojne dhe i thurrin nje mal me iluzione,endrra atij realiteti por nje gje eshte e sigurt kur vjen momenti i takimit te realitetit me endrrat pas disa kohesh ,realiteti esht gjithmon i fituar. Endra perball realitetit esht humbese gjithmon, kete mund ta shikosh ne cdo aspekt te jetes. Drishe te shpaloset realiteti ,endra te tjera ti kishe thurrur.
E dyta bolle me endrra , kur thom boll me iluzione nuk kam ndermend te luftosh me to , nese lufton me nje automatikisht do dalin disa te tjera , e vetmja dicka qe mund te bejme esht ti pranojme ato, nese i pranojme ato ato zhduken vetvetiu, nese ti shikon qetsi pa mendime athere kjo esht dashuri ne kuptimin e vetet te fjales. Te jesh ne depresion nga dashuria kjo esht vertet per te qeshur . Ne stres shkon vetem nga endrrat qe thurr nga planet qe greh nuk ka asgje tjeter qe ta perbej stresin. Ti e greh nje plan per te ardhmen , vjen e ardhmia plani nuk realizohet ti stresohej ti thurr kaq shum plane endrra sa mbistresohej duke shkuar deri ne depresion.
Ajo qe ju ndodh njerzve sot ne fillim eshte simpati pastaj zhdrrohet ne fiksim egoistik pra fiksim mbrapa endrres, nese nje dit do te ndodhi dashuria do te shikosh se nuk te nevoitet te kujtosh apo te harrosh dike, keto te nevoiten vetem kur iluzionon.
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 28.03.12 13:54

.Te lypesh dashuri esht gjeja me e ulet qe njeriu mund te bej, sepse ajo nuk mund te fitohet duke e lypur, ajo fitohet vetem duke e dhuruar me gjith zemer. Femija lind , te gjith i afrohen i japin dashuri ,e mbushin me dashuri. A e dini pse femijen e duan te gjithe ? E duan sepse ai esht pa ego ,pa rregulla ,pa moral ,pa fe pa etika ,ai nuk di nga ligji nuk di cesht mir cesht keq.ai jeton natyrshem ,ai nuk di te genjej , dhe ai ne fillim pershtatet si ta mesosh , dhe kjo esht ajo qe kenaq egon e egoistave duke e bere femijen te dashur per ta. ata femijen e bejne vet mashtrus, ata femijes ja shtypin natyren e vertet duke i detyruar ata te mesojne kenaqsyt e tyre. Femija rritet duke marr dashuri nga familia ,shoqeria , ai behet burr ,martohet ,plaket por akoma nen vesin e lypies se dashuris, po te shikosh moshen e tret ,ata jan shum te varfer ,rrall mund te takosh nje plak te paster qe ka plot dashuri dhe mund te te japi, ata vazhdimisht shprehen se nuk i do njeri, ata akoma kerkojne dashuri, ata akoma nuk jan rritur ne te vertet .atyre ne fillim kur ishin te vegjel ju dhuruan dashuri ! Kush ju a dhuroj !? Ata qe kishen ,te rriturit ! Pra njerzit duhet te dergjegjsohem se vjen nje moment ku ata fillojne te rriten dhe kjo rritie nuk ka lidhi me vjecet. Kjo rritie fillon kur ata fillojne te dhurojne dashuri nga lumi i jetes.
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  unaza10 prej 28.03.12 14:02

mariela nuk ke nevoje as per magji as per mjek,duhet vetem te vleresosh veten tende dhe jo ta nenvleresosh,duhet te merresh ne jete me dicka qe te krenohesh ta harrosh ate person dhe ta heqesh nga mendja
avatar
unaza10

10


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  mariela prej 29.03.12 16:47

faleminderit te gjitheve .
avatar
mariela

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Fjori prej 31.03.12 12:09

Mariela,kjo qe kerkon ti nuk eshte dashuri por egoizem.Ti duhet te mesosh te duash veten e me pas te tjeret.Kjo teme eshte shume me e gjere se dashuria qe te preokupon ty dhe qe pothuaj cdo person e ka provuar.Te dashurosh do te thote te mos dish te urresh,ne kuptimin absolut,pra te duash gjithcka,qe rezulton shume e veshtire pasi egoja nuk na lejon.
Dhe per ekonomistin,mesazhi qe je duke na dhene eshte shume i mire dhe ky duhet percuar s'ka rendesi kush eshte autori ne kte rast pasi ne rrafshin spiritual nuk njihet materializmi.Por duhen gjetur menyrat me efikase per ta arritur dhe sidomos percuar pjeses me te madhe te njerezve qe nuk kane kontakt fare me keto njohuri.
flm
avatar
Fjori

72


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Ekonomisti prej 01.04.12 12:47

nje mesazh duhet kupuar plotesisht .. Se momenti per te jetuar esht tani , njerzit vashdojne enderojne do bej kete e ate pastaj do jetoj i lumtur,lumturia nuk ka lidhie me ate qe do besh, ajo behet vetem kenaqsi egoistike kur ti e parashkruan, lere ate ti vij te vije ne momentin e tanishem vetvetiu dhe do shikosh se e njejta se keshtu bukuri,ajo do vije ,sepse e ardhur esht, sepse esht realitet ,po pse ne te ngrejm kaq iluzione ndaj asaj qe do shpalosetet , thjesht qe ne fund te gjendemi vet ne promblem ! Njerzit kete nuk mundet ta shikojne , ne cesht e drejta nuk shikojme plotsisht ,nuk digjojme edhe plotesisht.. Edhe un ne fillim thoja ki Rajneshi tallet me mua ,si nuk shikoj un ,un po lexoj! Ne te vertet shikimi jone esht vetem siperfaqsor por ndodh qe nga nje her ai te humbasi fare ,besoj se te gjithve na ka ndodhur ku shoku i tavolinesi apo ne , ju ka then perserite dhe nje her se nuk te degjova ,madje ka ndodhur ku ka kerkuar ti perseritet dhe per her te dyte per ta degjuar, zhurmrat qe krijojne mendimet e pavetdishme kan ze t perafert me ZErin e bashkbisedusit gje qe e ben te veshtir degjimin ,shikimin e plot. Pra kur thom se njerzit pothuaj se nuk shikojne dua te them se mendimet e pavetdijshme nuk e lejojne te shikoj.pothuaj se te gjith njerzit gjenden ne kete lloj gjumi te pavetdijes totale. Kur buda ka then zgjohuni nuk ka patur si qellim te bejme pak ore gjum,por te dalim nga gjumi i pavetdijes dhe ta shikojme realitetin si esht jo si duhet . Te nisźsh qe tani esht e gjitha , te pranosh , te dorzohesh do te thot te vazhdosh te jetosh ne dashuri ,harmoni me te gjithe. Njerzit mendojne se kan kohe akoma shum, por mashtrohen, koha klon dhe ne progresivisht behemi armiq me njeri tjetrin, urejme njeri tjetrin , jetojme ne nje periudh te helmuar ne akoma vazhdojme te mendojme se jemi normal..
avatar
Ekonomisti

65


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

dedikuar fjorit

Mesazh  mariela prej 13.04.12 16:44

ekonomisti & fjori un nuk jam e fiksuar pas ketij personit si thua tin . une e dua verte kete person se te duash me te vertet nje person do te thote qe te besh me shume per ate se sa bene per veten. . dhe qe dashuri te ndryshon te ndryshon po per te mire dhe jo per te keq , dhe varet se si e koncepton ti ,

fjalen dashuri . se na e bere kete . si fiksasion tani " dashuiria eshte fiksim" ik mo meso nje here te dashurosh pastaj hajde te na shpjegosh kuptimin. kaq kisha
faleminderit per mirkuptimin.
avatar
mariela

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  qaushja prej 20.06.12 23:13

Meridiani 0 (zero) shkruajti:
ekonomisti shkruajti:un e kam hapur kete tem dhe shkruaj vet ate qe shoh , jetoj. Por nqs un me gisht tregoj henen,un gishtin e perdor per te ta treguar henen , nuk esht e nevojshme te shikohet gishti. Nuk esht e nevojshme te shikohen fjalet ,fjalet un nga jeta, shoqeria ,autoret do ti mar ,te gjith kemi lindur pa fjale ,ato i marim gjat jetes ato i kemi vetem te huazuara, e rendesishme esh cfar un dua te tregoj ,shpreh me ato fjale..

Se ke kuptuar pyetjen!
I ke kopjuar keto tekste apo i ke shkruar me mendimet e tua?
Mgjth me duket se e mora pergjigjien. Une nuk desha te di ku i more fjalet se normal qe nga te tjeret para nesh i kemi huazuar por me beri pershtypje stili i shkrimit. Edhe shekspiri nuk e krijoi i pari Romeo e Julieten por e rishkruajti ate ne menyren e tij.
Tung!

Mjaft qart paska shkruar ekonomisti e ka kuptuar edhe pyetjen qe ja keni bere thjesht te nevoitet te lexosh dhe nje here mir ate qe ka dasht te thote e shpresoj qe do ta kuptosh hahahhaha :p
avatar
qaushja

3


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Berti69 prej 19.10.12 14:18

Dashuria ėshtė gjithēka

avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


495


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Odin prej 29.10.12 10:38

Dashuria fshihet nė tru, e jo nė zemėr



Nėse ėshtė pėr t’u besuar shkencėtarėve nga Universiteti Concordia nė Montreal, dashuria ‘jeton’ nė pjesėn e trurit, nė tė cilėn pjesė jetojnė edhe ‘nxitėsit’ pėr alkool, bixhoz dhe narkotikė.

Shkencėtarėt kanė vėrtetuar se dashuria fshihet nė tru, e jo nė zemėr, ashtu siē mendojnė shumica e njerėzve.

Mirėpo, tashmė ata kanė shkuar njė hap tutje pėr ta vėrtetuar adresėn e saktė. Pra, nėse ėshtė pėr t’u besuar shkencėtarėve kanadezė nga Universiteti Concordia nė Montreal, dashuria ‘jeton’ nė pjesėn e trurit, nė tė cilėn pjesė jetojnė edhe ‘nxitėsit’ pėr alkool, bixhoz dhe narkotikė.

Nė fakt, ekipi i shkencėtarėve tė universiteti i pėrmendur ka dashur qė t’i lokalizojė pjesėt e trurit nga tė cilat rrjedhin ‘impulset e dashurisė’, tė cilat shkaktojnė ndjejnė ne dashurisė. U tha se kėto impulse janė tė vendosura nė pjesėn e njėjtė tė trurit, ku janė tė vendosura edhe qelizat, tė cilat reagojnė nė veset e shėnuara, duke shkaktuar varėsinė.

Jim Pfaus, udhėheqės i studimeve, profesor dhe psikolog nė kėtė universitet, thekson se ky zbulim nuk ėshtė aq i keq. “Ne nga varėsia kemi krijuar diēka tė keqe, sepse e ndėrlidhim para sė gjithash me drogėn. Por, nė fakt, ky ėshtė njė proces natyror, i cili aktivizon dėshirėn pėr diēka”.
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Jetmira prej 26.01.15 13:56

ME fjal te gjith ekspert te dashuris jeni, por me vepra  asgje
kisha qen tu vdek pa e dit se kto tema qenkan nket forum
avatar
Jetmira

768


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  wolf27 prej 26.01.15 19:59

Po keta shkencetaret nuk kane zbuluar ndonje kure per varesine ndaj dashurise ? o.O
avatar
wolf27

36


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Dashuria.

Mesazh  Okult powers prej 26.01.15 20:49

Dashuria eshte nje segment i perseritshem i jetes sone, ajo here fillon, here ndalet, ajo transformohet, por kurre nuk mbaron.
avatar
Okult powers

Let your inside change yourself!

57


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria

Mesazh  Siroco prej 24.06.15 12:06

Njeriu i vetmi, nė kėrkim tė tjetrit….


Nė botėn tonė, dashuria ėshtė njė eksperiencė thuajse e paarritshme. Ēdo gjė ėshtė kundėr saj: morali, klasat, ligjet, racat e bile edhe vetė tė dashuruarit. Gruaja ka qenė pėr burrin, kurdoherė “tjetri”, e kundėrta dhe plotėsuesi i tij. Nėse njėra pjesė e qenies sonė e dėshiron bashkimin me tė, njė tjetėr pjesė po aq imponuese – e refuzon dhe e pėrjashton atė. Gruaja ėshtė njė objekt, ndonjėherė i ēmuar, ndonjėherė i dėmshėm, por gjithmonė i ndryshėm


Vetmia – ndjesia dhe vetėdija e tė qenit vetėm, i tėhuajtur nga bota e nga vetvetja – nuk ėshtė njė karakteristikė ekskluzivisht meksikane. Tė gjithė njerėzit, nė momente tė caktuara nė jetėn e tyre ndihen tė vetėm. E ata janė tė tillė. Tė jetosh, do tė thotė tė ndahesh nga ajo ēka kemi qenė nė mėnyrė qė t’i qasemi asaj ēka ne do tė jemi nė njė tė ardhme misterioze. Vetmia ėshtė fakti mė i qenėsishėm i kushtėzimit human. Njeriu ėshtė e vetmja qenie qė e di se ėshtė vetėm, dhe i vetmi qė ėshtė nė kėrkim tė tjetrit. Natyra e tij – nėse kjo fjalė mund tė pėrdoret nė lidhje me njeriun qė e “krijoi” veten duke i thėnė “Jo” natyrės – konsiston nė dėshirėn e tij pėrvėluese pėr tė realizuar veten nė njė tjetėr qenie. Njeriu ėshtė nostalgji dhe kėrkim pėr bashkėsi. Kėsisoj, vetėdija pėr veten e tij ėshtė vetėdije pėr mungesėn e tjetrit, pra pėr vetminė e tij.

Fetusi ėshtė njė me botėn qė e rrethon; ėshtė jeta fare bruto, e pavetėdijshme pėr vetveten. Kur lindim, ne shkėpusim fijet qė na mbanin lidhur me jetėn e verbėr qė jetonim nė mitrėn mėmėsore, ku kurrfarė hendeku nuk ka mes dėshirės dhe kėnaqėsisė. Ndryshimin ne e pėrjetojmė si ndarje dhe humbje, si braktisje, si rėnie nė njė ambient tė huaj e armiqėsor. Mė vonė kjo ndjesi primitive e humbjes kthehet nė ndjesi vetmie, e mė tej akoma, ajo kthehet nė vetėdije: ne jemi tė dėnuar tė jetojmė vetėm, por gjithashtu edhe ta kapėrcejmė vetminė tonė, tė rivendosim lidhjet tona (tė ringremė urat qė na lidhnin) me jetėn nė tė shkuarėn qiellore (hyjnore). Ne rrekemi me tė gjitha forcat tė zhdukim vetminė tonė. Megjithatė, ndjesia se jemi vetėm ka njė domethėnie tė dyfishtė: nga njėra anė ėshtė vetė-dije, e nė tjetrėn ėshtė dėshirė e fortė pėr t’i ikur vetes. Vetmia – vetė kushti i jetėve tona – na jepet si njė provė e njė pastrimi (dėlirje e shpirtit), nė fund tė sė cilės angėshtimi dhe paqėndrueshmėria jonė do tė shkojnė pėrgjithmonė. Nė dalje tė labirintit tė vetmisė do tė gjejmė ribashkimin (qė ėshtė prehje dhe lumturi), plotėsinė, harmoninė me botėn.


Gjuha popullore e reflekton kėtė dualitet duke e identifikuar vetminė me vuajtjen. Vuajtjet e dashurisė janė vuajtjet e vetmisė. Bashkėsia dhe vetmia janė tė kundėrta dhe komplementare me njėra-tjetrėn. Forca ēliruese e vetmisė qartėson ndjesinė tonė tė errėt, por tė gjallė, tė fajit:”njeriu i vetmuar ėshtė i braktisur nga dora e Zotit”. Vetmia ėshtė dėnim e nė tė njėjtėn kohė edhe shpagim. Ėshtė ndėshkim por nė tė njėjtėn kohė edhe njė premtim se mėrgimi ynė do tė marrė fund. Tė gjitha jetėt njerėzore janė tė pėrshkruara nga kjo dialektikė.

Vdekja dhe lindja janė pėrjetime vetmitare. Ne lindim vetėm dhe vdesim vetėm. Me tė dalė nga mitra mėmėsore, ne nisim luftėn e dhimbshme qė nė fund do tė pėrfundojė me vdekjen. A ėshtė vdekja kthim nė jetėn qė i paraprin jetės? A do tė thotė ajo tė rijetosh jetėn e paralindjes ku prehja dhe lėvizja, dita dhe nata, koha dhe pėrjetėsia nuk janė tė kundėrta? Tė vdesėsh, a do tė thotė tė pushosh sė ekzistuari si njė qenie e mė nė fund, definitivisht tė jesh? A ėshtė vdekja forma mė e vėrtetė e jetės? A ėshtė lindja vdekje, e vdekja lindje? Kėtė gjė ne nuk e dimė. Por megjithėse nuk e dimė, e gjithė qenia jonė pėrpiqet t’i ikė tė kundėrtave qė na torturojnė. Gjithēka – vetėdija, koha, arsyeja, zakonet, shprehitė – pėrpiqen tė na bėjnė syrgjynė tė jetės, por nė tė njėjtėn kohė ēdo gjė na detyron tė rikthehemi, tė zbresim te mitra krijuese nga e cila na flakėn. Ajo ēka ne i kėrkojmė dashurisė (e cila, duke qenė dėshirė, ėshtė uri pėr bashkėsi, dėshirė pėr tė rėnė e pėr tė vdekur ashtu si dhe pėr tė rilindur) ėshtė qė ajo tė na japė pak nga jeta e vėrtetė, nga vdekja e vėrtetė. Ne nuk kėrkojmė nga ajo lumturi e prehje, por vetėm njė ēast nga ajo jetė e plotė kur tė kundėrtat veniten e zhduken, ku jeta e vdekja, koha e pėrjetėsia janė njė. Nė njėfarė mėnyre e kuptojmė se jeta e vdekja janė veēse dy faza – antagoniste e komplementare – tė njė realiteti tė vetėm. Krijimi dhe shkatėrrimi bėhen njė nė aktin e dashurisė, dhe nė tė dhjetėn e sekondės njeriu pėrfiton njė grimcė tė njė ekzistence mė perfekte.


Nė botėn tonė, dashuria ėshtė njė eksperiencė thuajse e paarritshme. Ēdo gjė ėshtė kundėr saj: morali, klasat, ligjet, racat e bile edhe vetė tė dashuruarit. Gruaja ka qenė pėr burrin, kurdoherė “tjetri”, e kundėrta dhe plotėsuesi i tij. Nėse njėra pjesė e qenies sonė e dėshiron bashkimin me tė, njė tjetėr pjesė po aq imponuese – e refuzon dhe e pėrjashton atė. Gruaja ėshtė njė objekt, ndonjėherė i ēmuar, ndonjėherė i dėmshėm, por gjithmonė i ndryshėm. Duke shndėrruar atė nė njė objekt e duke ia nėnshtruar deformimeve tė diktuara prej interesave tė tij, prej vanitetit, vuajtjes e vetė dashurisė sė tij, burri e kthen atė nė njė instrument, nė mjet pėr tė siguruar mirėkuptimin dhe kėnaqėsinė, mėnyrėn pėr tė realizuar mbijetesėn. Gruaja ėshtė njė idhull, perėndeshė, nėnė, shtrigė, apo muzė, siē ka thėnė Simone de Beauvoir, po ajo kurrė s’mund tė jetė vetja e saj. Kėsisoj marrėdhėniet tona erotike janė tė prishura qė nė fillim tė herės, janė helmuar qė nė rrėnjė. Mes nesh hyn njė fantazmė e kjo fantazmė ėshtė imazhi i saj, imazhi qė ne kemi pėrftuar pėr tė e qė ajo ia ka veshur vetes. Kur zgjasim dorėn pėr ta prekur, ne as qė mund tė bėjmė kėshtu pa menduar mė parė mishin, pasi na ndėrhyn gjithmonė ky imazh i epshėm e i pėrunjur. Dhe e njėjta gjė i ndodh edhe asaj: ajo mund ta perceptojė veten e saj veēse si njė objekt, apo si diēka “tjetėr”. Ajo nuk ėshtė asnjėherė zonja e vetvetes. Qenia e saj ndahet mes asaj qė ajo ėshtė nė tė vėrtetė dhe asaj ēka imagjinon se ėshtė, dhe ky imazh asaj i ėshtė diktuar nga familja, klasa, shkolla, miqtė, feja dhe ai qė do. Ajo kurrė nuk e shpreh feminilitetin e saj, pasi kjo gjė manifestohet gjithmonė nė format e shpikura prej burrave pėr tė. Dashuria nuk ėshtė diēka “natyrale”. Ajo ėshtė diēka humane, mė humania e tė gjitha tipareve. Diēka qė ne e kemi bėrė vetė e qė nuk gjendet nė natyrė. Diēka qė ne e krijojmė – dhe e shkatėrrojmė – pėrditė.


Kėto nuk janė tė vetmet pengesa qė qėndrojnė mes dashurisė dhe nesh. Dashuria ėshtė njė zgjedhje….. mbase njė zgjedhje e lirė e fatit tonė, njė zbulim i beftė i pjesės mė sekrete e mė fatlume tė qenies sonė. Por zgjedhja e dashurisė ėshtė e pamundur nė shoqėrinė tonė. Nė njė nga librat e tij mė tė mirė – Dashuri e marrė – Breton thotė se ajo qė nė fillim kufizohet nga dy pengesa: mosaprovimi social dhe ideja kristiane e mėkatit. Pėr t’u realizuar dashuria duhet tė shkelė ligjet e botės sonė. Ajo ėshtė skandaloze dhe kundėr rregullave, njė shkelje e kryer nga dy yje qė i shkėputen orbitave tė tyre tė paradestinuara e qė bashkohen nė hapėsirė. Koncepti romantik i dashurisė, perceptuar si njė ikje e si njė katastrofė, ėshtė i vetmi qė njohim sot, pasi gjithēka nė shoqėrinė tonė e pengon dashurinė tė jetė njė zgjedhje e lirė.


Gratė janė ngujuar brenda atij imazhi mashkullor qė shoqėria u ka imponuar; kėsisoj, nėse ato tentojnė njė zgjedhje tė lirė ajo duhet tė jetė njė farė arratisje nga burgu. Tė dashuruarit thonė se “dashuria e ka transformuar atė, e ka bėrė tjetėr njeri”. Dhe kanė tė drejtė. Dashuria e ndryshon krejtėsisht njė grua. Nėse ajo guxon tė dashurojė, nėse guxon tė jetė vetvetja, asaj i duhet tė shkatėrrojė imazhin ku atė e ka ngujuar bota.


Edhe burri ėshtė po ashtu i ndaluar tė bėjė zgjedhjen e tij. Radha e mundėsive tė tij ėshtė shumė e kufizuar. Si fėmijė ai e zbulon feminilitetin tek e ėma apo te motrat e tij, dhe qė nga ky moment e identifikon dashurinė me tabutė. Erotizmi ynė kushtėzohet nga tmerri dhe tėrheqja e incestit. Jeta moderne, nė tė njėjtėn kohė i nxit ndjeshėm dėshirat tona, ndėrkohė qė edhe i ndrydh ato me gjithfarė pengesash: sociale, morale, bile edhe tė karakterit higjenik. Faji ėshtė njėherėsh mamuzoja dhe freri i dėshirės. Zgjedhja jonė kufizohet nga ēdo gjė. Ne, dashuritė tona mė tė qenėsishme duhet t’ia pėrshtasim atij imazhi qė grupi ynė shoqėror aprovon pėr njė grua. Ėshtė e vėshtirė tė dashurosh persona tė racave, kulturave e shtresave tė tjera, edhe pse ėshtė absolutisht e mundur qė njė i bardhė tė dashurojė njė zezake, zezakja tė dashurojė njė kinez e njė “zotėri” shėrbėtoren e tij. Dhe anasjelltas. Por tė tilla mundėsi ne na bėjnė tė skuqemi, e pėr sa kohė jemi tė ndaluar tė bėjmė zgjedhjen tonė tė lirė, zgjedhim njėrėn ndėr ato gra qė janė tė “pėrshtatshme”. Ne asnjėherė nuk e pranojmė se jemi martuar me njė grua qė nuk e duam, me njė grua qė mbase na do, por qė ėshtė e paaftė tė jetė vetvetja. Swann thotė: “E tė mendosh se kam humbur vitet mė tė mira tė jetės sime me njė grua qė nuk ėshtė tipi im.” Shumica e burrave tė sotėm mund ta pėrsėrisin tė njėjtėn frazė nė shtratin e tyre tė vdekjes. Dhe me ndryshimin vetėm tė njė fjale, tė njėjtėn gjė mund tė thonė shumica e grave sot.


Shoqėria e mohon natyrėn e dashurisė duke e konceptuar atė si njė bashkim tė qėndrueshėm, qėllimi i tė cilit ėshtė zėnia dhe rritja e fėmijėve. Ajo e identifikon atė me martesėn. Ēdo shkelje e kėtij rregulli ndėshkohet, ndėrsa ashpėrsia e ndėshkimit varet nga koha dhe vendi. (Nė Meksikė ndėshkimi shpesh ėshtė fatal nėse shkelėsi ėshtė gruaja, pasi – siē ndodh me tė gjithė popujt hispanikė – ne kemi dy kode morale: njė pėr “senjorin” dhe njė tjetėr pėr gratė, fėmijėt dhe tė varfėrit.) Mbrojtja qė i bėhet martesės do tė ishte e justifikueshme nėse shoqėria do tė lejonte zgjedhjen e lirė. Pėr sa kohė njė gjė e tillė nuk ndodh, ajo duhet tė pranojė faktin se martesa nuk ėshtė realizimi suprem i dashurisė, por vetėm njė formė legale, sociale dhe ekonomike me qėllime tė ndryshme nga ato tė dashurisė. Qėndrueshmėria e familjes varet nga martesa, e cila kthehet thjesht nė njė strukturė mbrojtėse pėr shoqėrinė me qėllimin e vetėm, riprodhimin e po kėsaj shoqėrie. Kėsisoj, martesa pėr nga natyra ėshtė thellėsisht konservatore. Ta sulmosh atė ėshtė tė sulmosh vetė themelet e shoqėrisė. Ndėrsa dashuria, pėr tė njėjtat arsye, ėshtė njė akt antisocial, megjithėse jo nė mėnyrė tė qėllimshme. Saherė qė arrin tė realizohet, ajo prish njė martesė dhe e bėn atė ashtu siē nuk dėshirohet nga shoqėria: njė sipėrfaqje tė dy qenieve vetmitare qė krijojnė botėn e tyre, njė botė qė hedh tutje gėnjeshtrat e shoqėrisė, ndalon kohėn dhe punėn, dhe e deklaron veten tė vetė-mjaftueshme. Nuk ėshtė hiē pėr t’u habitur, atėherė, qė shoqėria e dėnon dashurinė dhe dėshminė e saj – poezinė – me tė njėjtėn keqdashje, duke e dėnuar atė t’i pėrkasė vetėm botės konfuze e klandestine tė tė ndaluarės, absurdit, anormalitetit. Po ashtu nuk ėshtė e ēuditshme qė si dashuria edhe poezia shpėrthejnė nė forma tė ēuditshme, tė dėlira: njė skandal, njė krim, njė poemė.


Si rezultat i kėsaj mbrojtjeje qė i bėhet martesės, dashuria persekutohet dhe prostituimi, ose tolerohet ose i jepet bekimi zyrtar. Qėndrimi ynė mėdyshės nė lidhje me prostitucionin ėshtė absolutisht domethėnės.


Disa e konsiderojnė kėtė institucion si tė shenjtė, por mes nesh ai ėshtė nė mėnyrė tė alternuar sa i pėrbuzur, aq edhe i dėshirueshėm. Prostituta ėshtė njė karikaturė e dashurisė, viktimė e dashurisė, simbol i fuqive qė zvetėnojnė shoqėrinė tonė. Por edhe ky parodizim i dashurisė nuk mjafton: nė qarqe tė caktuara lidhjet e martesės janė zhbėrė kaq shumė, saqė lidhjet dyfishe pėrbėjnė rregullin e pėrgjithshėm tashmė. Personi qė kalon sa nė njė shtrat nė tjetrin nuk quhet mė njė i shthurur. Burri joshės – ai nuk mund tė kapėrcejė veten pasi gratė janė gjithmonė instrumente tė vanitetit apo ankthit tė tij – ėshtė njė figurė po aq e dalė mode sa edhe ajo e kalorėsit mesjetar. Nuk ke mė se kė tė joshėsh, ashtu si nuk ka mė vasha pėr t’u shpėtuar e pėrbindėsha pėr t’u shkatėrruar. Erotizmi modern ėshtė i ndryshėm nga ai i Sade-it, pėr shembull. Sade ishte njė karakter tragjik, njė njeri krejtėsisht i ndėrkryer, dhe vepra e tij ėshtė njė zbulim shpėrthyes i gjendjes njerėzore. Nuk ka heronj aq tė dėshpėruar sa tė tijėt. Erotizmi modern, nga ana tjetėr, ėshtė thuajse gjithmonė retorik, veēse njė ushtrim i vetėkėnaqur letrar. Nuk ėshtė mė njė zbulesė e njeriut; po thjesht njė dokument mė shumė qė pėrshkruan njė shoqėri qė nxit krimin dhe dėnon dashurinė. Liria e pasionit? Divorci nuk pėrbėn mė njė betejė pėr t’u marė. Nuk ėshtė edhe aq njė mėnyrė pėr tė flakur tutje lidhje tė krijuara njėherė e mirė, sesa njė mėnyrė pėr t’i lejuar burrat dhe gratė tė zgjedhin nė liri. Nė njė shoqėri ideale, baza e vetme pėr divorc do tė ishte zhdukja e dashurisė apo shfaqja e njė dashurie tė re. Nė njė shoqėri ku gjithsecili mund tė jetė i lirė nė zgjedhjet e tij, divorci do tė kthehej nė njė anakronizėm apo nė njė gjė tė rrallė, njėsoj si prostitucioni dhe lidhjet dyfishe apo tradhtia bashkėshortore.

Shoqėria pretendon tė jetė njė tėrėsi organike qė jeton me forcat e veta dhe pėr veten e saj. Por ndėrkohė qė e koncepton veten si njė njėsi tė pandashme, sė brendshmi ajo ndahet prej njė dualizmi qė mbase e trashėgon qė nga koha kur njeriu pushoi sė qeni kafshė, kur ai shpiku veten e tij, vetėdijen e tij, etikėn e tij. Shoqėria ėshtė njė organizėm qė vuan domosdoshmėrinė e ēuditshme pėr tė justifikuar qėllimet dhe orekset e saj. Ndonjėherė qėllimet e saj – nėn petkun e normave morale – pėrkojnė me dėshirat dhe nevojat e atyre qė e pėrbėjnė atė. Por ndonjėherė ato mohojnė aspiratat e grupeve minoritare apo klasave tė rėndėsishme shoqėrore, e shumė shpesh ato, madje, mohojnė instiktet mė tė thella tė njeriut. Kur ndodh kjo e fundit, shoqėria jeton njė periudhė krize: ajo ose shpėrthen, ose bie nė stagnacion. Pėrbėrėsit e saj nuk janė qenie njerėzore, por shndėrrohen nė ca instrumente pa shpirt.

Dualizmi si tipar i vetėvetishėm i ēdo shoqėrie, e qė ēdo shoqėri pėrpiqet ta zgjidhė duke u transformuar nė njė komunitet, sot shprehet nė shumė mėnyra: e mira dhe e keqja, lejimi dhe tabuja, idealja dhe realja, racionalja dhe irracionalja, bukuria dhe shėmtia, ėndrrat dhe zhgjėndrrat, varfėria dhe begatia, borgjezia dhe proletariati, padija dhe dija, imagjinata dhe arsyeja. Pėrmes njė lėvizjeje tė parezistueshme tė vetė qenies sė saj, shoqėria pėrpiqet ta kapėrcejė kėtė dualizėm e t’i shndėrrojė komponentėt e saj armiqėsore e vetmitare nė njė tėrėsi harmonike. Por shoqėria moderne pėrpiqet ta bėjė kėtė duke shtypur dialektikėn e vetmisė, e vetmja qė mund ta bėjė tė mundur dashurinė. Shoqėritė e industrializuara, pavarėsisht diferencave tė tyre “ideologjike”, politike apo ekonomike, pėrpiqen tė kthejnė diferencat cilėsore – domethėnė ato njerėzore – nė njė uniformitet sasior. Metodat e prodhimit masiv aplikohen edhe pėr moralin, artin dhe emocionet. Kontradiktat dhe pėrjashtimet janė eliminuar, dhe kjo rezulton nė mbylljen e rrugės sonė drejt eksperiencės mė tė vėrtetė e mė tė thellė qė mund tė na ofrorjė jeta, atė tė zbulimit tė realitetit si njė tėrėsi ku tė kundėrta puqen. Fuqitė e reja e ndalojnė vetminė me dekret… kėsisoj ndalojnė edhe dashurinė, njė formė klandestine e heroike e bashkėsisė. Mbrojtja e dashurisė ka qenė gjithmonė njė vepėr e rrezikshme antisociale. Tani, bile, po nis tė bėhet edhe revolucionare. Problemi i dashurisė nė botėn tonė zbulon se si dialektika e vetmisė nė manifestimin e saj mė tė thellė, ėshtė e flustruar nga shoqėria. Jeta jonė sociale parandalon gati ēdo mundėsi pėr realizimin e njė bashkėsie tė vėrtetė erotike.


Dashuria ėshtė njė nga shembujt mė tė qartė tė atij instinkti tė dyfishtė qė na bėn tė rrėmojmė thellė nė veten tonė e, nė tė njėjtėn kohė, tė ngrihemi nga vetja pėr t’u realizuar nė njė tjetėr gjė: vdekje dhe rikrijim, vetmi dhe bashkėsi. Po nuk ėshtė vetėm kjo. Nė jetėn e gjithsecilit ka periudha qė janė njėkohėsisht ikje dhe ribashkime, ndarje dhe pajtime. Secila nga kėto faza ėshtė pėrpjekje pėr tė kapėrcyer vetminė tonė, dhe izolohet nga njė kredhje nė ambiente tė panjohura.


Fėmijės i duhet tė pėrballojė njė realitet tė paepur, dhe fillimisht ai u pėrgjigjet stimujve tė tij me lot ose heshtje. Kordoni qė e lidhte atė me jetėn ėshtė kėputur, e ai pėrpiqet ta rilidhė atė nėpėrmjet lojės dhe afeksionit. Ky ėshtė fillimi i njė dialogu qė pėrfundon kur ai reciton monologun e vdekjes sė tij. Por lidhjet e tij me botėn e jashtme nuk janė mė pasive, si ato tė jetės sė paralindjes, pasi bota kėrkon reagimin e tij. Realiteti duhet populluar nga aktet e tij. Falė lojėrave e fantazisė, bota natyrale inerte e tė rriturve – njė karrige, njė libėr, gjithēka – papritmas kėrkon tė marrė jetė.

Fėmija pėrdor forcėn magjike tė gjuhės apo tė gjestit, simbolit apo aktit, pėr tė krijuar njė botė tė gjallė ku objektet tė jenė nė gjendje t’u pėrgjigjen pyetjeve tė tij. Gjuha, e ēliruar prej kumtesh intelektuale, pushon sė qeni njė koleksion shenjash e sėrish shndėrrohet nė njė organizėm delikat e magnetik. Prezantimi verbal barazohet me riprodhimin e vetė objektit, ashtu si njė skulpturė, pėr njeriun primitiv, nuk ėshtė prezantim, por njė kopje e objektit tė prezantuar. Ndodh pikėrisht gjatė kėsaj periudhe qė ne bėhemi pėr herė tė parė tė vetėdijshėm pėr veēantinė tonė. Por dialektika e emocioneve ndėrhyn edhe njė herė: pėr sa kohė adoleshenca ėshtė vetėndėrgjegjėsim ekstrem, ajo mund tė kapėrcehet vetėm pėrmes vetėharresės, pėrmes vetėdorėzimit.

Kėsisoj vetmia nuk ėshtė njė kohė vetmie, por gjithashtu kohė romancash tė mėdha, kohė heroizmi e sakrificash. Njerėzit kanė shumė tė drejtė ta mendojnė heroin apo tė dashuruarin si adoleshent. Vizioni i adoleshentit si njė figurė vetmitare, e mbyllur nė vetvete e e konsumuar nga dėshira dhe ndroja, thuajse gjithmonė shndėrrohen nė njė grup me tė rinj qė kėrcejnė, kėndojnė apo ecin nė grup, ose nė njė ēift tė rinjsh qė shėtisin nėn kurorat e gjelbra e tė harkuara mbi udhėt e njė parku. Adoleshenti i hapet botės: dashurisė, aksionit, miqėsisė, sportit, aventurave tė guximshme. Letėrsia e kombeve moderne – pėrveēse nė Spanjė, ku ata shfaqen veēse si zuzarė apo jetimė – ėshtė e mbushur me adoleshentė, me vetmitarė nė kėrkim tė bashkėsisė: tė unazės, shpatės, Vizionit. Adoleshenca ėshtė njė shėrbim roje me armė, me pėrfundimin e sė cilės futesh nė botėn e fakteve.


Vetmia nuk ėshtė karakteristikė e pjekurisė. Kur njeriu lufton me tė tjerėt apo gjėrat qė e rrethojnė, ai harrohet pas punės sė tij, nė krijimin apo ndėrtimin e objekteve, ideve apo institucioneve. Vetėdija e tij personale bashkohet me atė tė tė tjerėve: koha nis e merr kuptim dhe qėllim e kėshtu kthehet nė histori, njė rrėfim i gjallė e kuptimplotė me tė shkuar e tė ardhme. Veēantia jonė – qė rrjedh nga fakti se jemi vendosur nė kohė, nė njė kohė tė caktuar qė pėrbėhet nga vetė ne e qė na gėlltit ndėrsa na ushqen – nuk ėshtė zhdukur, ajo vetėm ėshtė dobėsuar e, nė njė kuptim, ėshtė “rifituar”. Ekzistenca ime personale merr pjesė nė histori e cila shndėrrohet, pėr tė pėrdorur njė frazė tė Eliotit “nė njė model momentesh pa kohė”. Nė kėtė mėnyrė, nė fazat vitale dhe riprodhuese, njė i rritur qė vuan nga sėmundja e vetmisė, i bie qė tė jetė njė anomali. Kėtė lloj figure vetmitare e hasim shpesh sot, dhe kjo tregon gravitetin e sėmundjeve tona. Nė kohėt e punės nė grup, kėngėve nė grup, kėnaqėsive nė grup, njeriu ėshtė mė i vetmuar se kurrė. Njeriu modern asnjėherė nuk ia dorėzon veten asaj qė bėn. Njė pjesė e tij – pjesa mė e thellė – ėshtė gjithmonė e distancuar dhe nė gatishmėri. Njeriu spiunon veten. Puna, i vetmi zot modern, nuk ėshtė mė krijuese. Ajo ėshtė punė pa fund, punė pa mbarim, qė i korrespondon jetės pa pėrfundim tė shoqėrisė moderne. Dhe vetmia qė ajo pėrfton – vetmi pa fund e hoteleve, zyrave, dyqaneve, kinemave – nuk ėshtė test qė forcon shpirtin, njė purgator i domosdoshėm. Ėshtė veēse mallkim, pasqyrim i njė bote pa rrugėdalje.


Domethėnia dyfishe e vetmisė – shkėputje nga njė botė e pėrpjekje pėr tė krijuar njė tjetėr – mund tė shihet nė konceptimin tonė tė heronjve, shenjtorėve e shpėtimtarėve. Miti, biografia, historia dhe poezia pėrshkruajnė njė periudhė tėrheqjeje dhe vetmie – e kjo thuajse gjithmonė nė rininė e hershme – duke i paraprirė njė rikthimi te bota dhe veprimi. Kėto janė vite pėrgatitjeje dhe studimi, por mbi tė gjitha ato janė vite sakrifice e pendese, vite vetėnjohjeje, shpagimi e purifikimi. Arnold Toynbee na jep mjaft ilustrime tė kėsaj ideje: miti i shpellės sė Platonit, jeta e Shėn Palit, Budės, Muhametit, Machiavellit, Dantes. E tė gjithė ne nė jetėt tona, e brenda limiteve tona, kemi jetuar nė vetmi dhe tėrheqje, me qėllim pastrimin e vetvetes e pastaj rikthimin te bota.


Dialektika e vetmisė – “lėvizja dykahėshe tėrheqje – rikthim”, sipas fjalėve tė Toynbee-t – zbulohet qartė nė jetėn e gjithsecilit. Mundet qė shoqėritė e lashta, mė pak komplekse se kjo jona, e ilustrojnė mė mirė kėtė lėvizje dyfishe.


Nuk ėshtė e vėshtirė tė imagjinohet se nė ē’masė vetmia pėrbėn njė gjendje tė rrezikshme e tė frikshme pėr ata qė ne – gabimisht e plot zell – i quajmė “primitivė”. Nė shoqėritė arkaike njė sistem i tėrė kompleks e i rreptė kufizimesh, rregullash e ritualesh e mbron individin nga vetmia. Grupi ėshtė i vetmi burim shėndeti. Njeriu i vetmuar ėshtė njė invalid, njė degė e tharė qė duhet prerė apo djegur, pasi e tėrė shoqėria rrezikohet nėse njė pjesė e saj sėmuret. Pėrsėritja e besimeve dhe formulave sekulare siguron jo vetėm gjithėherėsinė e grupit, por edhe unitetin dhe kohezionin e tij; ndėrsa ritualet fetare, dhe prania konstante e tė vdekurit, krijojnė njė qendėr marrėdhėniesh qė kufizojnė veprimin e pavarur, duke mbrojtur kėsisoj individin nga vetmia e grupin nga shpėrbėrja.


Pėr njeriun primitiv shėndeti dhe shoqėria janė terma sinonimike, e po kėshtu janė vdekja dhe shpėrndarja. Levy-Bruhl thotė se ēdokush qė lė rajonin e tij tė lindjes “nuk i pėrket mė grupit. Ai vdes, dhe i bėhen ritet funerale sipas zakonit.” Mėrgimi pėrgjithmonė ėshtė, kėsisoj, i njėjtė me dėnimin me vdekje. Identifikimi i grupit social me shpirtin e tė parėve, dhe identifikimi qė ai u bėn kėtyre me tokėn, shprehet nė kėtė ritual simbolik afrikan: “Kur njė vendas sjell me vete gruan nga Kimberley, ata sjellin me vete pak dhe nga vendi i tyre. Ēdo ditė ajo duhet tė hajė pak nga ky dhe… nė mėnyrė qė tė mėsohet me kėtė ndryshim vendbanimi.” Solidariteti social i kėtyre njerėzve ka njė “karakter vital, organik. Individi ėshtė nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės pjesė e njė trupi.” Nė kėtė mėnyrė konvertimet individuale janė tė rralla. “Askush as nuk shpėtohet e as nuk mallkohet pėr hesap tė vet”, dhe veprimet e secilit njeri kanė ndikim nė tė gjithė grupin.


Me gjithė kėto garanci grupi nuk ėshtė i imunizuar ndaj shpėrndarjes. Gjithēka mund ta shpėrbėjė atė: luftėrat, pėrēarjet fetare, ndryshimet nė sistemet e prodhimit, pushtimet… Me t’u ndarė grupi, ēdo pjesėz e tij pėrballohet me njė situatė tėrėsisht tė re. Kur burimi i shėndetit – shoqėria e vjetėr dhe e mbyllur – shkatėrrohet, vetmia nuk ėshtė mė vetėm kėrcėnim apo aksident: ajo ėshtė kusht, kushti bazė dhe absolut. E ajo ēon nė njė ndjenjė mėkati – jo tė mėkatit qė vjen nga shkelja e ndonjė rregulli, por tė njė mėkati qė ėshtė pak a shumė pjesė e natyrės sė tyre. Ose, pėr tė qenė mė tė saktė, mėkat qė tashmė ėshtė natyra e tyre. Vetmia dhe mėkati fillestar njė dhe e njėjta gjė. Gjithashtu, shėndeti dhe bashkėsia bėhen sinonimikė, por vendosen nė njė tė shkuar tė largėt. Ato mishėrojnė motin e artė, njė epokė qė i paraprinte historisė e tek e cila ne, mbase, edhe kthehemi nėse do t’i iknim burgut tė kohės. Kur ne fitojmė ndjesinė e mėkatit, bėhemi gjithashtu tė vetėdijshėm pėr nevojėn tonė pėr shpagim dhe shpėtimtarė.


E kėsisoj krijohet njė mitologji e re e njė fe e re. Shoqėria e re – ndryshe nga e vjetra – ėshtė e hapur dhe fluide, pasi ajo pėrbėhet nga mėrgime. Fakti qė ke lindur brenda njė grupi nuk pėrbėn mė siguri se individi i pėrket atij: ai duhet tė jetė i vlefshėm pėr tė qenė pjesė e tij. Lutja nis tė zėrė vendin e formulave magjike, e ritet fillestare i vėnė gjithmonė e mė shumė rėndėsi purifikimit. Ideja e shpagimit nxit spekulimin fetar, teologjinė, asketizmin e misticizmin.


Sakrifica dhe kungimi nuk janė mė festa totemike (nėse kanė qenė tė tilla) dhe shndėrrohen nė mjete pėr tė hyrė nė shoqėrinė e re. Njė zot – qė ėshtė thuajse gjithmonė edhe njė bir, njė pasardhės i Zotave tė lashtė krijues – vdes e ringjallet nė periudha tė caktuara. Ai ėshtė zot i begatisė, por edhe shpėtimtar, e sakrifica e tij ėshtė betim se grupi ėshtė njė parafigurim tokėsor i shoqėrisė perfekte qė na pret nė anėn tjetėr tė vdekjes. Kėto shpresa pėr jetėn tjetėr janė nė njė farė mase njė dėshirim nostalgjik pėr shoqėrinė e vjetėr. Kthimi nė motin e artė ėshtė i nėnkuptuar pėr premtimin pėr shpėtim.

Octavio Paz
Fragment nga “Dialektika e vetmisė”
pėrkthyer nga Teuta Barbullushi

avatar
Siroco

Unė e dėgjoj kėngėn e zogut jo pėr zėrin e tij, por per heshtjen qė vjen pas.


235


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi