Klonimi – Shpresė apo tmerr

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Klonimi – Shpresė apo tmerr

Mesazh  Valtoni prej 01.03.12 19:56

KLONIMI – SHPRESĖ APO TMERR?

Sensacioni mė i madh, qė nga aterrimi i njeriut nė Hėnė: qenia e parė njerėzore e klonuar sė shpejti do ta shijoj dritėn e kėsaj bote.





Kur autori Aldous Huxley, ne vitin 1932 shkroi romanin e tij „Schöne neue Welt“, ndoshta, as qė e ka besuar se fantazia e tij njė ditė do tė bėhet realitet. Klonimi, temė qė ka motivuar shumė autorė dhe zgjuar fantazitė e tyre pėr krijimin e shumė veprave fantastiko-shkencore, por nė veēanti, i ka nxitur shkencėtarėt e mbarė rruzullit tokėsor pėr hulumtime eksperimental, sė pari nė bimė, e mė vonė edhe nė shtazė.

Derisa autorėt e ndryshėm, pėrmes veprave tė tyre, tėrhiqnin vėmendjen se pėrmes keqpėrdorimit tė proceseve gjenetike dhe klonimit, njerėzimit mund t’i kanoset zhdukja, shkencėtaret, nė tė kundėrtėn, propagandonin vlerat pozitive dhe shumė tė dobishme tė kėtij zbulimi nė sferat medicinale.

„Dr. Frankenshtajn“ u quajt shkencėtari amerikan Jerry Hell, kur pėr herė tė parė, mė 1993, bėri klonimin e embrionit njerėzorė dhe, nė vend tė famės, korri indinjatėn mbarėnjerėzore, gjė qė edhe e detyroi atė t’i ndėrpres eksperimentimet e mėtejme. Mirėpo, shkencėtarėt nė shumė institute nuk e ndėrprenė punėn e tyre dhe vazhduan eksperimentet me kafshė.

Klonimi i parė sensacional (pas 277 provave tė dėshtuara) u arrit me 22 janar 1996 nė Institutin-Roslin tė Skocisė ku si rezultat i hulumtimeve komplekse shkencore tė ripėrsėritjes se njė gjeni, u krijua delja „Dolly“. Shkencėtarėt Skocezė ia arritėn qė nga njė qelizė e vetme e deles tė ripėrsėrisin tė njėjtin tip, pra tė krijojnė prototipin identik nė ēdo aspekt. Pas kėtij eksperimenti tė suksesshėm nė Skoci, filluan punėn institutet e ndryshme nė shumė qendra botėrore. Mė 1997 u arrit klonimi i minjve; mė 1998 klonim i viēit „Marguerite; mė 1999 klonimi i derrave; nė vitin 2000 u arrit pėr herė tė parė me sukses edhe klonimi i majmunit; mė 2003 klonimit i kalit “Prometea” dhe nė prill 2005 klonimi i parė i njė qeni, tė quajtur “Snuppy”. Kėto suksese tė njėpasnjėshme tė klonimit tė shtazėve tė ndryshme, bėn me dije se klonimi i parė i njeriut ėshtė nė prag!

Derisa eksperimentimet e shumėfishimit identik me shtazė lejohen edhe me ligj, eksperimentet e klonimit tė qenies njerėzore kanė hapur debate tė shumta. Vet, ish Kryetari Klinton kėrkoi nga komisioni bioteknik tė dalė me njė qėndrim rreth kodit etik nė fushėn e biogjeneve. Edhe ministria gjermane e Shkencave dhe Hulumtimeve kėrkuan marrjen e masave pėr ndėrprerjen e ēfarėdo lloj keqpėrdorimi nė kėtė fushė. Deputeti britanik, D. Akllen beson se kjo vė ne dyshim gjithė natyrėn e njeriut. „Mendoj se kjo do tė ēoj nė zhdukje e njeriut. Ne po krijojmė njė nenspecie, dhe njeriu nė tė ardhmen, nėse kjo vazhdon, do tė jetė vetėn njė vepėr dhe jo njeri i vėrtet“. Nė kėtė drejtim kritika tė rrepta dėrguan edhe bashkėsitė fetare duke i paralajmėruar shkencėtarėt qė tė heqin dorė nga manipulimet me krijesat e Perėndisė, sepse kjo mund t’ju hakmerret keq!

Me gjithė kritikat e shumta, nė dhjetor tė vitit 2000, Parlamenti britanik jep dritėn e gjelbėr dhe mundėson eksperimentime klonuese pėr nevoja terapeutike. Sipas rregullave „tė rrepta“, shkencėtarėt mundet tė eksperimentojnė me embrionet klonuese, por ato, nuk guxojnė tė jenė mė tė vjetra se 14 ditė. Gjithashtu, lajmet mė tė reja nga Berlini lėnė tė supozohet se dhe Parlamenti gjerman, pas atij britanik, do tė mundėsoj njė eksperimentim tė kėtij lloji (parlamenti gjerman e ka tė ndaluar me ligj qė nga viti 1990 manipulimin me gjene).

Por manipulimi me gjene (pėr qėllime humane, mjekėsore, shkencore etj.) lejohet edhe nė Finlandė, Danimarkė, Spanjė e shumė vende tė tjera. Kjo u vėrtetua edhe gjatė votimin tė njė deklarate kundėr klonimit nė shkurt tė vitit 2005 nė Kombet e Bashkuara, ku mbi 30 shtete u deklaruan pro klonimit.

Nė dhjetor tė vitit 2000, shkencėtari amerikan, Gregory Stock, nė intervistėn pėr revistėn gjermane „Fokus“ thotė se fėmija i parė i klonuar pritet tė lind „brenda pesė viteve tė ardhshme“. Me 26 janar tė vitit 2001, njė grup prej tre shkencėtarėsh nėn udhėheqjen e shkencėtarit italian, Severino Antinori, bėri me dije, se klonimi i njė embrioni njerėzor do tė mund tė realizohet brenda „18 muajve“. Pėrndryshe, Antinori u bė i njohur nė botė nė vitin 1994, kur arriti qė njė grua 62 vjeēare ta bėjė nėnė. Qė tani, ai i ka nė dispozicion 50 qifte qė janė lajmėruar vullnetarisht.

Nga tempoja rapide e zhvillimit tė shkencės, shihet qartė se ajo po i afrohet pikave kulminante. „Lajmi epokal i njeriut tė parė tė klonuar sė shpejti do ta trondit botėn. Njė homo i klonuar nė laborator nuk ėshtė mė utopi“. Kėtė e thonė ekspertet me njė siguri tė plotė.

Francis Collons, njė udhėheqės i kėrkimeve tė gjeneve, nė konferencėn e World-Life-Science qė u mbajt mė 2001 nė Lyon tė Francės thotė se ėshtė i bindur se njeriu do tė lirohet nga kufizimet biologjike dhe „do ta merr nė duart e veta kontrollin evolutiv“. Ai mendon se brenda disa vitesh njeriu i modifikuar gjenetik do tė jetė si qenie standarde. Shkencėtarėt do tė mund tė manipulojnė me gjenet dhe tė mundėsojnė lindjen e fėmijėve tė shėndosh, duke larguar tek ata gjenet e sėmura, tė trashėguara nga prindėrit.

Pra me kėtė do tė mundėsohet edhe ndryshimi i dėshiruar i statusit biologjik pėr ta avancuar vetveten. Edhe kėshilltari pėr ēėshtje etike i ish Kryetarit amerikan Klinton, Eric Meslin ėshtė thellė i bindur „se njeriu sė shpejti do tė klonohet. Nuk mund tė ndaloht ky proces“ - thotė ai. Panos Cavos, shkencėtar amerikan dhe anėtar i treshit nė grupin e Antinorit, nė njė emision televiziv gjerman, thotė: „Djalli ka dalė nga shishja. Mė mirė ta krijojmė ne atė se sa njė diktator i kėsaj bote (aludonte nė Sadam Hyseinin).“

Shumė autorė nė artikujt e tyre lėnė tė dyshosh, shikuar nga zhvillimet e hovshme tė shkencės nė pėrgjithėsi, se qysh sot nėpėr laboratorė tė ndryshme tė botės veē krijohen klonime tė qenies njerėzore! Me teknologjinė qė disponon sot njerėzimi, nuk duhen investime dhe mund i madh pėr t’i mundėsuar kushtet e njė laboratori pėr klonim. Pėr te krijuar njė “Frankenshtajn” nevojitet vetėm njė qelizė e shėndosh. Andaj edhe shtohet dyshimi dhe frika se kjo do t’u mundėson diktatorėve tė ndryshėm tė krijojnė kopjen e vetė dhe atė, jo vetėm njė, por disa pėrnjėherė. Derisa disa tmerrohen nga kėto parashikime, tė tjerėt ngazėllohen duke shpresuar se do tė rilindin idolet e tyre. Veē janė paraqitur grupet tė ndryshme me shuma tė caktuara tė hollash qė kėrkojnė kopjet e idoleve tė tyre siē ėshtė ai i „American for Cloning Elvis“, qė shpresojnė se pėrmes djersės nė kėmishėn e Elvis Prislit do tė mundėsohet rilindja e tij. Pastaj nė grup tjetėr, www.clonejesus.com qė shpresojnė nė rilindjen e Krishtit etj. Shumė tė tjerė shpresojnė nė rilindjen e mė tė dashurve tė tyre qė kanė pėsuar nga sėmundjet ose fatkeqėsitė, duke i kthyer ata prapė nė jetė pėrmes sistemit tė klonimit. Gjithashtu, njė sekt nė Amerikė ofron „pavdekėsi“. Pėr 200.000 dollar amerikanė ata ju garantojnė shėrbim komplet tė klonimit personal pas vdekjes.

Derisa skeptikėt kanė njė prizėm tjetėr shikimi pėr kėtė drejtim, shkencėtarėt kėtė e konsiderojnė si metodė terapeutike qė do t’i ndihmoj shumė njerėzimit, sidomos tani pas zbėrthimit tė alfabetit gjenetik nga shkencėtari amerikan Craig Venter. Marrja e njė embrioni nga njė qelizė njerėzore dhe shumėfishimi i saj, ngjallė shpresa tė mėdha nė lėmin medicinal. Mė kėtė sistem, shkencėtarėt shpresojnė se do tė arrihet eliminimi i shumė sėmundjeve tė rėnda e tė pashėruara gjerė mė tani siē janė: kanceri, AIDS, parkinsoni etj. Ky sistem, sipas shkencėtarėve, do t’ua kthej shpresat edhe shumė tė sėmurėve qė presin transplantim tė organeve nga mė tė ndryshmet. Gjithashtu, do tė ndikoj edhe nė shėrimin e lėndimeve tė palcės kurrizore si dhe tė sistemit nervor, pra do tė jetė njė hapė shumė i rėndėsishėm pėr mjekėsinė. „Kjo metodė e klonimit terapeutik nuk ėshtė njė hapė kah „Desingbaby“, por njė metodė e re e shėrimit pėrmes linjave qelizore“ thotė Henning Beier, Drejtor i Institutit Anatomik nga Klinika Universitare e Aachenit.

Se kur do t’i shijoj rrezet e kėsaj bote qenia njerėzore e klonuar dhe a do tė paraqes ardhja e tij shpresėn apo tmerrin, varet shumė nga normat morale, etike, mjekėsore, ligjore etj. Por siē duket kjo do tė ndodh sė shpejti, kur te kihet parasysh fakti se sot nė mbarė rruzullin tokėsorė punojnė intensivisht nė kėtė drejtim me dhjetėra grupe shkencėtarėsh.

Sido qė tė jetė, ēėshtjet mbesin tė hapura dhe prognozat janė tė ndryshme. Krahas prioriteteve pozitive dhe shpresėdhėnėse pėr mjekėsinė, megjithatė doza e frikės sa vjen e shtohet, pasi mundėsit e keqpėrdorimit pėrmes gjeneve nė sferat mė tė thella tė qenies njerėzore, kurrė nuk kanė qenė mė tė mėdha dhe mė tė rrezikshme.







1996
Me 22 janar shkencėtarėt
Skocezėt arritėn tė bėjnė
klonimin i parė - delja Dolly.





1997
U arrit klonimi i minjve
(lartė janė dhuruesit e qelizave,
ndėrsa poshtė tė klonuarit).





1998
Shkencėtarėt francez arritėn
klonimin e viēit, Marguerit
(ka deformime tė pjesshme).





1999
Nė Blackburg tė
Virgjinisė,
shkencėtarėt amerikanė
bėn klonimin e derrave.





2000
Shkencėtarėt amerikanė arritėn,
tė bėjnė klonimin e majmunit.





2003
Klonimi i kalit Prometea ėshte
sukses i shkencėtarėve italian.





2005
Nga shkencėtarėt e Kores Jugore u arrit
edhe klonimi i qenit - Snuppy.
avatar
Valtoni

Dija eshte Pushtet!

67


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Klonimi.....shprese apo tmerr

Mesazh  monita prej 01.03.12 21:36

Klonimi(i qenieve humane).....tmerr nuk eshte por edhe shprese nuk mund ta definoja...do ta marr ne kendveshtimin , e klonimit pas vdekjes se njeriut,me pak fjale a duhet klonohet njeriu pasi te vdese ......eshte dicka e mrekullueshme ,mrekullia vete,jo vetem qe tregon perparimin e shkence por ne nje fare menyre me ane te klonimit njeriu nuk vdes kurre....ndoshta eshte po pikerisht ky atribut qe mundeson klonimi ,pavdekesin eshte ndoshta edhe nje denim.....sepse cdo gje ka nje cikel.....lind ,rritet dhe vdes...dhe nese vazhdojme te "riciklohemi" perseri e perseri...vetem jete nuk quhet kjo....cdo gje e ka nje date prodhimi por edhe skadence...edhe njeriut i vjen nje cast ,qe i duhet te iki nga kjo bote...
avatar
monita

12


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Klonimi - shpresė apo tmerr?!

Mesazh  Anon prej 04.01.13 19:26



-Sensacioni mė i madh, qė nga aterrimi i njeriut nė Hėnė: qenia e parė njerėzore e klonuar sė shpejti do ta shijoj dritėn e kėsaj bote.

▪ Kur autori Aldous Huxley, ne vitin 1932 shkroi romanin e tij „Schöne neue Welt", ndoshta, as qė e ka besuar se fantazia e tij njė ditė do tė bėhet realitet. Klonimi, temė qė ka motivuar shumė autorė dhe zgjuar fantazitė e tyre pėr krijimin e shumė veprave fantastiko-shkencore, por nė veēanti, i ka nxitur shkencėtarėt e mbarė rruzullit tokėsor pėr hulumtime eksperimental, sė pari nė bimė, e mė vonė edhe nė shtazė.

Derisa autorėt e ndryshėm, pėrmes veprave tė tyre, tėrhiqnin vėmendjen se pėrmes keqpėrdorimit tė proceseve gjenetike dhe klonimit, njerėzimit mund t'i kanoset zhdukja, shkencėtaret, nė tė kundėrtėn, propagandonin vlerat pozitive dhe shumė tė dobishme tė kėtij zbulimi nė sferat medicinale.

„Dr. Frankenshtajn" u quajt shkencėtari amerikan Jerry Hell, kur pėr herė tė parė, mė 1993, bėri klonimin e embrionit njerėzorė dhe, nė vend tė famės, korri indinjatėn mbarėnjerėzore, gjė qė edhe e detyroi atė t'i ndėrpres eksperimentimet e mėtejme. Mirėpo, shkencėtarėt nė shumė institute nuk e ndėrprenė punėn e tyre dhe vazhduan eksperimentet me kafshė.

Klonimi i parė sensacional (pas 277 provave tė dėshtuara) u arrit me 22 janar 1996 nė Institutin-Roslin tė Skocisė ku si rezultat i hulumtimeve komplekse shkencore tė ripėrsėritjes se njė gjeni, u krijua delja „Dolly". Shkencėtarėt Skocezė ia arritėn qė nga njė qelizė e vetme e deles tė ripėrsėrisin tė njėjtin tip, pra tė krijojnė prototipin identik nė ēdo aspekt. Pas kėtij eksperimenti tė suksesshėm nė Skoci, filluan punėn institutet e ndryshme nė shumė qendra botėrore. Mė 1997 u arrit klonimi i minjve; mė 1998 klonim i viēit „Marguerite; mė 1999 klonimi i derrave; nė vitin 2000 u arrit pėr herė tė parė me sukses edhe klonimi i majmunit; mė 2003 klonimit i kalit "Prometea" dhe nė prill 2005 klonimi i parė i njė qeni, tė quajtur "Snuppy". Kėto suksese tė njėpasnjėshme tė klonimit tė shtazėve tė ndryshme, bėn me dije se klonimi i parė i njeriut ėshtė nė prag!



Derisa eksperimentimet e shumėfishimit identik me shtazė lejohen edhe me ligj, eksperimentet e klonimit tė qenies njerėzore kanė hapur debate tė shumta. Vet, ish Kryetari Klinton kėrkoi nga komisioni bioteknik tė dalė me njė qėndrim rreth kodit etik nė fushėn e biogjeneve. Edhe ministria gjermane e Shkencave dhe Hulumtimeve kėrkuan marrjen e masave pėr ndėrprerjen e ēfarėdo lloj keqpėrdorimi nė kėtė fushė. Deputeti britanik, D. Akllen beson se kjo vė ne dyshim gjithė natyrėn e njeriut. „Mendoj se kjo do tė ēoj nė zhdukje e njeriut. Ne po krijojmė njė nenspecie, dhe njeriu nė tė ardhmen, nėse kjo vazhdon, do tė jetė vetėn njė vepėr dhe jo njeri i vėrtet". Nė kėtė drejtim kritika tė rrepta dėrguan edhe bashkėsitė fetare duke i paralajmėruar shkencėtarėt qė tė heqin dorė nga manipulimet me krijesat e Perėndisė, sepse kjo mund t'ju hakmerret keq!

Me gjithė kritikat e shumta, nė dhjetor tė vitit 2000, Parlamenti britanik jep dritėn e gjelbėr dhe mundėson eksperimentime klonuese pėr nevoja terapeutike. Sipas rregullave „tė rrepta", shkencėtarėt mundet tė eksperimentojnė me embrionet klonuese, por ato, nuk guxojnė tė jenė mė tė vjetra se 14 ditė. Gjithashtu, lajmet mė tė reja nga Berlini lėnė tė supozohet se dhe Parlamenti gjerman, pas atij britanik, do tė mundėsoj njė eksperimentim tė kėtij lloji (parlamenti gjerman e ka tė ndaluar me ligj qė nga viti 1990 manipulimin me gjene). Por manipulimi me gjene (pėr qėllime humane, mjekėsore, shkencore etj.) lejohet edhe nė Finlandė, Danimarkė, Spanjė e shumė vende tė tjera. Kjo u vėrtetua edhe gjatė votimin tė njė deklarate kundėr klonimit nė shkurt tė vitit 2005 nė Kombet e Bashkuara, ku mbi 30 shtete u deklaruan pro klonimit.

Nė dhjetor tė vitit 2000, shkencėtari amerikan, Gregory Stock, nė intervistėn pėr revistėn gjermane „Fokus" thotė se fėmija i parė i klonuar pritet tė lind „brenda pesė viteve tė ardhshme". Me 26 janar tė vitit 2001, njė grup prej tre shkencėtarėsh nėn udhėheqjen e shkencėtarit italian, Severino Antinori, bėri me dije, se klonimi i njė embrioni njerėzor do tė mund tė realizohet brenda „18 muajve". Pėrndryshe, Antinori u bė i njohur nė botė nė vitin 1994, kur arriti qė njė grua 62 vjeēare ta bėjė nėnė. Qė tani, ai i ka nė dispozicion 50 qifte qė janė lajmėruar vullnetarisht.

Nga tempoja rapide e zhvillimit tė shkencės, shihet qartė se ajo po i afrohet pikave kulminante. „Lajmi epokal i njeriut tė parė tė klonuar sė shpejti do ta trondit botėn. Njė homo i klonuar nė laborator nuk ėshtė mė utopi". Kėtė e thonė ekspertet me njė siguri tė plotė.

Francis Collons, njė udhėheqės i kėrkimeve tė gjeneve, nė konferencėn e World-Life-Science qė u mbajt mė 2001 nė Lyon tė Francės thotė se ėshtė i bindur se njeriu do tė lirohet nga kufizimet biologjike dhe „do ta merr nė duart e veta kontrollin evolutiv". Ai mendon se brenda disa vitesh njeriu i modifikuar gjenetik do tė jetė si qenie standarde. Shkencėtarėt do tė mund tė manipulojnė me gjenet dhe tė mundėsojnė lindjen e fėmijėve tė shėndosh, duke larguar tek ata gjenet e sėmura, tė trashėguara nga prindėrit. Pra me kėtė do tė mundėsohet edhe ndryshimi i dėshiruar i statusit biologjik pėr ta avancuar vetveten. Edhe kėshilltari pėr ēėshtje etike i ish Kryetarit amerikan Klinton, Eric Meslin ėshtė thellė i bindur „se njeriu sė shpejti do tė klonohet. Nuk mund tė ndaloht ky proces" - thotė ai. Panos Cavos, shkencėtar amerikan dhe anėtar i treshit nė grupin e Antinorit, nė njė emision televiziv gjerman, thotė: „Djalli ka dalė nga shishja. Mė mirė ta krijojmė ne atė se sa njė diktator i kėsaj bote (aludonte nė Sadam Hyseinin)."

Shumė autorė nė artikujt e tyre lėnė tė dyshosh, shikuar nga zhvillimet e hovshme tė shkencės nė pėrgjithėsi, se qysh sot nėpėr laboratorė tė ndryshme tė botės veē krijohen klonime tė qenies njerėzore! Me teknologjinė qė disponon sot njerėzimi, nuk duhen investime dhe mund i madh pėr t'i mundėsuar kushtet e njė laboratori pėr klonim. Pėr te krijuar njė "Frankenshtajn" nevojitet vetėm njė qelizė e shėndosh. Andaj edhe shtohet dyshimi dhe frika se kjo do t'u mundėson diktatorėve tė ndryshėm tė krijojnė kopjen e vetė dhe atė, jo vetėm njė, por disa pėrnjėherė. Derisa disa tmerrohen nga kėto parashikime, tė tjerėt ngazėllohen duke shpresuar se do tė rilindin idolet e tyre. Veē janė paraqitur grupet tė ndryshme me shuma tė caktuara tė hollash qė kėrkojnė kopjet e idoleve tė tyre siē ėshtė ai i „American for Cloning Elvis", qė shpresojnė se pėrmes djersės nė kėmishėn e Elvis Prislit do tė mundėsohet rilindja e tij. Pastaj nė grup tjetėr, www.clonejesus.com qė shpresojnė nė rilindjen e Krishtit etj. Shumė tė tjerė shpresojnė nė rilindjen e mė tė dashurve tė tyre qė kanė pėsuar nga sėmundjet ose fatkeqėsitė, duke i kthyer ata prapė nė jetė pėrmes sistemit tė klonimit. Gjithashtu, njė sekt nė Amerikė ofron „pavdekėsi". Pėr 200.000 dollar amerikanė ata ju garantojnė shėrbim komplet tė klonimit personal pas vdekjes.

Derisa skeptikėt kanė njė prizėm tjetėr shikimi pėr kėtė drejtim, shkencėtarėt kėtė e konsiderojnė si metodė terapeutike qė do t'i ndihmoj shumė njerėzimit, sidomos tani pas zbėrthimit tė alfabetit gjenetik nga shkencėtari amerikan Craig Venter. Marrja e njė embrioni nga njė qelizė njerėzore dhe shumėfishimi i saj, ngjallė shpresa tė mėdha nė lėmin medicinal. Mė kėtė sistem, shkencėtarėt shpresojnė se do tė arrihet eliminimi i shumė sėmundjeve tė rėnda e tė pashėruara gjerė mė tani siē janė: kanceri, AIDS, parkinsoni etj. Ky sistem, sipas shkencėtarėve, do t'ua kthej shpresat edhe shumė tė sėmurėve qė presin transplantim tė organeve nga mė tė ndryshmet. Gjithashtu, do tė ndikoj edhe nė shėrimin e lėndimeve tė palcės kurrizore si dhe tė sistemit nervor, pra do tė jetė njė hapė shumė i rėndėsishėm pėr mjekėsinė. „Kjo metodė e klonimit terapeutik nuk ėshtė njė hapė kah „Desingbaby", por njė metodė e re e shėrimit pėrmes linjave qelizore" thotė Henning Beier, Drejtor i Institutit Anatomik nga Klinika Universitare e Aachenit.

Se kur do t'i shijoj rrezet e kėsaj bote qenia njerėzore e klonuar dhe a do tė paraqes ardhja e tij shpresėn apo tmerrin, varet shumė nga normat morale, etike, mjekėsore, ligjore etj. Por siē duket kjo do tė ndodh sė shpejti, kur te kihet parasysh fakti se sot nė mbarė rruzullin tokėsorė punojnė intensivisht nė kėtė drejtim me dhjetėra grupe shkencėtarėsh.

Sido qė tė jetė, ēėshtjet mbesin tė hapura dhe prognozat janė tė ndryshme. Krahas prioriteteve pozitive dhe shpresėdhėnėse pėr mjekėsinė, megjithatė doza e frikės sa vjen e shtohet, pasi mundėsit e keqpėrdorimit pėrmes gjeneve nė sferat mė tė thella tė qenies njerėzore, kurrė nuk kanė qenė mė tė mėdha dhe mė tė rrezikshme se sot.
avatar
Anon

Even the most expensive clock still shows sixty minutes in every hour. - yidish proverbs

404


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klonimi – Shpresė apo tmerr

Mesazh  A.Angel prej 05.01.13 0:49

E tmerrshme cfare po ndodhe ne ditet e sotme , njerez qe mundohen te bejne punen e zotit.
avatar
A.Angel

26


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

http://fb.com/psikologjiajone

Mesazh  Muneer prej 05.01.13 10:31

Nuk e kuptoj se perse i jepet nje rendesi kaq madhe klonimit!! Nje personi u merren kromozomet dhe vendosen ne nje embrion te ri!! Embrioni i ri mqs ka te njejtat kromozome do te kete te njejten paraqitje fizike! Ketu nuk ka asgje te jashtezakonshme dhe asgje te cuditshme!
avatar
Muneer

سلام موعد المغرب

410


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klonimi – Shpresė apo tmerr

Mesazh  Gerta Gerta prej 05.01.13 11:27

I nderuar anetar psikologjia parapsikologjia,
Meqe ju nuk e kuptoni po j'ua shpjegoj une shkurtimisht.
Perderisa Klonimi nuk eshte i zakonshem ,atehere do te thote qe eshte i jashtezakonshem.
Kromozomet nuk kontrollojne vetem pamjen fizike.Keni informacion te gabuar.I gjithe kompleti diploid me 2n kromozome i njeriut kompjohet dhe kjo do te thote qe kemi dy njerez te njejte,(jo vetem fizikisht).
A keni degjuar ndonjehere per biodiversitetin?
Sigurisht qe po.
Biodiversiteti eshte larmia ,shumllojshmeria e llojeve ne natyre.Ne nuk mund te nderhyjme ne nature.
A ka nevoj per me shume kaos kjo bote kaotike?
Nese do te behej klonimi atehere natyra do te humbte kuptmin e saj dhe sigurisht bashke me te shume koncepte.
Nuk do te ishe vetem ti,do te kishte shume si ty,me mijra si ty?
A ka kuptim kjo?

Gerta Gerta

PEACE and LOVE

113


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klonimi – Shpresė apo tmerr

Mesazh  Fjori prej 05.01.13 13:11

Mua me duket nje absurditet i tmerrshem.I pashe fotot me vemendje dhe njoha nje trishtim,kopjeve i mungon jeta,gjalleria sidomos po te shohim majmunet.Kjo duke u nisur nga pamja.Ideja e pare qe me vjen ne mendje eshte se meqe origjinalet "po i dalin duarsh" duhet te fusin nen zgjedhe kopjet.Kjo me shume per shaka.
Une ve re se teknologjia perparon gjoja ne dobine tone por po ta shohesh mire shume here na del kunder;pse nuk zhvillohet teknologjia psh e energjise se paster dhe kesisoj te mbrohet sistemi ekologjik?Kesisoj edhe semundjet nuk do ishin sic jane sot dhe shkencetareve nuk do t'iu duhej te arrinin deri ketu. Shembuj te tille ka plot por klonimi per mendimin tim eshte rasti me i tmerrshem.Si mund te ndihen te klonuarit shpirterisht dhe aq me teper kur te marrin vesh se jane thjesht kopje?Pse duhet shkaktuar gjithe kjo dhimbje,a thua se nuk na del kjo qe kemi?

Vetem mendoni qe nese gjithe kjo energji qe shpenzohet gjoja nen emrin e zhvillimit e perparimit, te shpenzohej ne drejtimin e kundert,ne ate te ngritjes se vertete qe qenies njerezore,cfare do te ndodhte:do mbreteronte paqja dhe dashuria e vertete.Klonimi shkaterron harmonine tashme te prishur te natyres qe na mundeson jeten.Ne na duhen perpjekje qe te ndreqim demet qe i kemi shkaktuar natyres,vetes sone,ndryshe une e shoh si nje c'perfytyrim i gjithckaje.
avatar
Fjori

72


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Klonimi – Shpresė apo tmerr

Mesazh  number3 prej 05.01.13 18:34

gje tmerr esht klonimi sepse vetem ZOTI ka drejt te krijoji qenje dhe askush tjeter.................o njerez lerini marrinat dhe kthehuni bibles sepse jan gjera te kota klonimi e shum gjera qe ka bota...largohu nga bota dhe eja pran KRISHTIT
avatar
number3

njeri thjesht

178


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi