Kur njerėzit vuajnė nga keq-qeverisja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kur njerėzit vuajnė nga keq-qeverisja

Mesazh  Zattoo prej 17.02.12 20:47

Kur njerėzit vuajnė pėr shkak tė keq-qeverisjes

Shqipėria endet mes “dallgėve tė stuhisė detare”, ku varfėria po troket nė shumė dyer tė banorėve tė zonave rurale. Dhe nė kohėn kur politika ėshtė me temperaturė tė lartė, nė ēdo stinė (edhe nė kėtė dimėr zemėrak), mijėra familje shqiptare vuajnė pėr bukėn e gojės, pėr njė ilaē shėrimi, ndėrsa politikanėt zhurmojnė me karige pėr njė post, pėr njė udhėtim, pėr njė tender, pėr njė ndryshim ligji nė favor tė tyre…

E gjithė kjo zallamahi bėhet ndoshta pėr tė sfumuar qindra probleme qė e brejnė shoqėrinė shqiptare. Nė kėtė mori njerėzish mbushur me probleme, janė dhe jetimėt, pjesa mė e pambrojtur e shoqėrisė shqiptare. Ata enden mes tymnajės sė politikės, pa orientim, ku ti pėrplasė dallga e radhės, e politikės demagoge.

Pėrveē medias, vetėm ndonjė zė tek tuk, apo ndonjė pjestar i shoqėrisė civile e ngre zėrin e ndėrgjegjes qytetare, civilizuese pėr kėtė armatė tė pambrojtur tė shoqėrisė sė venitur, ku hareja duket e pa shėmbėlltyrė nė horizont. Dhe mes kėtyre zėrave qė ėshtė nė krye pėr mbrojtjen e tė drejtave tė jetimėve, ėshtė z. Ilir Ēumani, Drejtor i Pėrgjithshėm i Institutit Kombėtar tė Integrimit tė Jetimėve Shqiptarė - shkruan gazetari Albert Zholi.



Fėmijė pa kujdesin prindėror qė lypin rrugėve tė Kryeqytetit

Ē’farė i shqetėson qytetarėt sot ?

E sotmja e frikshme dhe e nesėrmja plot ankth e pasiguri pėr jetėn. Sot qytetarėt po vuajnė koston e lartė tė sakrificave tė mėdha pėr mbijetes, pėrmes varfėrisė dhe skamjes totale, pėrmes njė polarizimi tė skajshėm mes shtresave tė shoqėrisė nga politika e keqe qeverisėse.

Nė Shqipėri ka me qindra familje qė nuk plotėsojnė nevojat bazė tė jetesės sė pėrditshme. Ato sot ndodhen nė kufijtė e ekstremit tė varfėrisė ku shumė prej tyre janė familje tė riskut qė rrezikojnė shkatėrrimin e bėrthamės familjare duke lėnė edhe fėmijė jetimė.

Ngjarja e 4 fėmijėve - engjėj nė Sukth tė Durrėsit qė nė rrethana absurde humbėn jetėn pėr shkak tė mjerimit dhe pamundėsisė pėr tė jetuar njė jetė normale, ėshtė preludi i njė realiteti rrėqethės pėr tė kuptuar se ē'farė ndodh sot nėpėr familjet e thjeshta shqiptare, tė cilat s’kanė asnjė tė ardhur dhe shteti nuk mundet ti asistoi nėpėrmjet programeve sociale mbėshtetėse dhe ndihma ekonomike.




4 Fėmijėt qė humbėn jetėn tragjikisht, nė Sukth tė Durrėsit, Roberti, 13 vjeē, Vilsoni, 11 vjeē, Kasandra 9 vjeēe dhe Nertila 6 vjeēe

Tragjedia tejet e dhimbshme e familjes Xheka nė fshatin Sukth tė Durrėsit, ku 4 vocėrrakė u kallėn nėpėr flakėt e territ tė natės, brenda njė kasolle pa dritė, nė mes tė tė ftohtit dhe mjerimit tė pa anė, tė rėnė nė gjumė e tė urritur dhe me barkun bosh, (mbase duke parė edhe ėndėrra pėr gjėra tė bukura qė ata kurrė si kishin parė dhe provuar nė jetė), ėshtė ende e freskėt nė memorien dhe shpirtin e trazuar tė tė gjithė shqiptarėve.

Roberti, 13 vjeē, Vilsoni, 11 vjeē, Kasandra 9 vjeēe dhe Nertila 6 vjeēe, ishin fėmijė qė s’kėronin gjė tjetėr, veēse ėndėrronin dhe dėshironin t’a jetonin jetėn nė botėn e tyre, si tė gjithė bashkėmoshatarėt e tjerė. Si shumė fėmijė qė kanė patur fatin e tyre tė keq, kėta engjėj tė pafajshėm ishin tė pėrjashtuar nga vėmendja e tė gjithėve, larg syrit indiferent dhe mbėshtetjes sociale me ndihmė ekonomike nga shteti dhe pushteti lokal atje nė Sukth

Ėshtė rast unik do tė thosha nė mes tė rajonit dhe tė Evropės, ku nė mėnyrė flagrante nga abuzimi me pushtetin, njerėzit e politikės nuk mendojnė seriozisht pėr fatet e qytetarėve, por pėr interesa tė ngushta partiake e klanore, ku rrjedhimisht prodhojnė edhe kriza tė rėnda me kosto tė lartė nė kurriz tė qytetarėve tė vet.

Si shfaqet sot tablloja sociale e gjėndjes sė fėmijėve jetimė nė veēanti, dhe shtresave tė tjera nė nevojė nė pėrgjithėsi. Mund tė na flsini me gjuhėn e statistikave?

Familjes sė madhe tė pjesės sė margjinalizuar tė shoqėrisė shqiptare, i janė shtuar dhe po i shtohen dita - ditės qindra fėmijė tė braktisur nga prindėr tė divorcuar, qindra tė tjerė tė mbetur jetimė nga krimi brenda familjes, ku si shkak kryesor ka qėnė dhe ėshtė papunėsia, varfėria dhe pamundėsia e tyre pėr t“i rritur kėta fėmijė.

Sot, institucioni i Shėrbimit Social Shtetėror mbulon me ndihmė sociale 65- 67 % tė njerėzve qė janė nė nevojė, numri i tė cilėve arrin nė 464.800, ose 14% tė numrit tė pėrgjithshėm tė popullsisė qė ėshtė 3.320.000 banorė. Realisht numri i atyre qė kanė nevojė pėr dorėn e shtetit dhe asistencė sociale ėshtė afėrsisht 697.000.

Nga kėta, 184.000 janė fėmijė, ku mė shumė se 2/3 e tyre jeton nėn minimumin jetik dhe pėrballen me ekstremin e varfėrisė nė luftė me mbijetesėn. Afro 100.000 persona janė me aftėsi tė kufizuara, 32.000 ėshtė numri i fėmijė jetimė nė mbarė vendin, ku 400 prej tyre trajtohen sot nė 10 qėndra rezidenciale shtetėrore qė janė nėn juridiksionin e shtetit dhe 360 tė tjerė nė 16 qėndra rezidenciale joqeveritare, (OJF).

Nė kėtė shėrbim, vepron rrjeti i shėrbimit social me 12 zyra rajonale nė tė gjithė vendin, i cili, pėr hir tė sė vėrtetės, nuk ka funksionuar si duhet nė gjithė kėto vite tė tranzicionit nė Shqipėri.

Nė tė shumtėn e rasteve, ky rrjet shėrbimi ka qenė informal, duke i sjellė shtetit dhe imazhit tė vendit dėme tė konsiderueshme nė aspektin social dhe ekonomik, ashtu edhe nė planin moral dhe nė ēėshtjet e integrimit nė pėrgjithėsi.

Kjo ka bėrė qė vitet e fundit, partnerėt ndėrkombėtarė tė jenė skeptik ndaj institucioneve tona tė shėrbimit social, pasi ata kanė qenė rregullisht edhe donatorėt kryesorė nė implementimin e programeve sociale nė favor tė shtresave nė nevojė.

Edhe pse nė vendin tonė veprojnė 140 operatorė tė Shoqėrisė Civile (OJF) qė merren me trajtimin e shtresave tė varfėra dhe fėmijėve nė nevojė, ky fakt, nuk ka mundur aspak tė ndikoj nė mėnyrė tė ndjeshme nė zbutjen e fenomeneve sociale qė prekin kėto shtresa, pasi kėto tė fundit, nė disa raste nuk shihen nga institucionet shtetėrore si partnerė serioz, por konsiderohen si konkurrent nė njė garė pa fund, duke i prerė rrugėn bashkėpunimit, koordinimit dhe bashkėrendimit tė punėve mes partnerėve social - joqeveritar dhe atyre institucionalė.



Fėmijė pa kujdesin prindėror qė jetojnė ekstremin e varfėrisė, larg syrit tė pushtetit lokal

Skamja dhe uria, tė shkaktuara nga korrupsioni tradicional i 21 vjetėve tė fundit, ka pllakosur nė mjerim tė thellė shumė familje shqiptare dhe ka sjellė pėr pasojė viktimizimin e shtresave tė pambrojtura.

Mjafton tė marrim si shembull rrethet Tiranė, Shkodėr, Sarandė, Durrės, Berat, Korēė, Fier, Elbasan, Gjirokastėr, ku nėpėr konviktet e shkollave te mesme nė kėto qytete, tė cilat kanė tė vetmin destinacion strehimin e nxėnėsve konviktorė tė ardhur nga rrethet, ndodhen sot tė strehuar me qindra tė rinj jetimė tė papunė nė kushtet e getove, ku nuk u sigurohet as minimumi jetik dhe s“kanė asnjė shpresė pėr tė ardhmen e tyre.

Tė mbetur dyfish jetmė nė gjendje mjerane e nė mėshirėn e fatit, mes nėpėrkėmbjes sė dinjitetit njerėzor dhe shpresės sė premtimeve boshe e demagogjisė pafund prej ministrave dhe ish-ministrave, deputetėve dhe ish-deputetėve, qeveritarėve lokalė e nėnpunėsve tė administratės qė pėrgjigjen pėr ta, kėta tė rinj, sot janė kontigjenti mė vulnerabėl i shoqėrisė shqiptare. Ky realitet i hidhur, vjen si njė dėshmi e gjallė dhe akuzė e rėndė pėr papėrgjegjshmėrinė e njė klase tė tėrė politike me frymė antihumane.

Prej gjashtė vjetėsh, Amnesty International, ka bėrė publike raportin vjetor ēdo fundviti mbi gjėndjen e mjerueshme tė jetimėve nė Shqipėri. Ky raport i ėshtė bėrė prezent ēdo vit qeverisė shqiptare, institucioneve ndėrkombėtare dhe parlamentit evropian duke vėnė theksin se kėtyre jetimėve prej 20 vjetėsh tė tranzicionit nė Shqipėri, u janė shkelur dhe mohuar nė mėnyrė flagrante liritė dhe tė drejtat themelore pėr njė jetė tė dinjitetshme. Atyre u ėshtė mohuar e drejta e strehimit, e punėsimit, e asistencės shėndetėsore dhe shumė tė drejta tė tjera tė cilat i kanė pozicionuar si shtresa mė e margjinalizuar dhe mė e pashpresė e shoqėrisė.

Nė fazėn nė tė cilat ndodhen tė gjitha strukturat e pushtetit lokal, tė cilat nė procesin e decentralizimit tė shėrbimeve sociale, kanė tė gjitha tagrat dhe instrumentat ligjorė tė nevojshėm pėr tė vepruar nė pėrmirėsimin e kushteve sociale tė komunitetit, ėshtė koha t“ju sugjerojmė kėshillave bashkiakė dhe atyre komunalė nė tė gjithė vendin, tė shfrytėzojnė tė gjitha rezervat, hapėsirat ligjore dhe administrative pėr hartimin e njė pakete tė plotė ligjore nė hartimin dhe implementimin e njė statusi tė avancuar social nė mbrojtje tė fėmijėve jetimė dhe tė rinjve jetimė tė papunė e tė pastrehė.

Nuk duhet harruar nga ana tjetėr, se pėr shkak tė ngujimit tė 900 familjeve nė rrethet Shkodėr, Malėsi e Madhe, Lezhė, Tiranė, dhe nė periferitė e Durrėsit, Elbasanit, Lushnjės, Fierit dhe Vlorės, si shkak i gjakmarrjes, sot 400 fėmijė jetimė tė mbetur nga ky fenomen janė tė izoluar dhe nuk shkojnė nė shkollė, me shpresė se edhe dita e sotme u“a kurseu jetėn e tyre nga gryka e pushkės vrastare tė hasmit, por nė tė njėjtėn kohė, me shpresėn se shteti duhet tė vėrė dorė sa mė shpejtė mbi ta.

Janė afro 530 fėmijė jetimė tė policėve tė rėnė nė detyrė, tė cilėt nuk e kanė ndjerė realisht dorėn e ngrohtė tė shtetit, tė paktėn si njė obligim moral dhe shenjė respekti edhe pėr 322 baballarėt - Dėshmorė tė Atdheut, qė dhanė jetėn nė kėtė tranzicion tė dhimbshėm nė mbrojtje tė rendit e qetėsisė, lirisė dhe vlerave tė saj.

Janė plotė 1.300 fėmijė jetimė tė mitur nga komuniteti romė, qė i kemi pėrditė nė sytė tanė, qė shihen me pėrbuzje e pėrēmim tek lypin buzė Lanės, nė bulevardet plotė shkėlqim tė kryeqytetit tonė dhe luksit tė pa masė tė pjesės tjetėr aristokrate e indiferente, qė ndoshta disave prej tyre nuk u luan asnjė shqisė kur i shohin nė mbrėmje nga ekranet e televizioneve se si trafikohen matanė vendit fqinjė.

Nga varfėria, kequshqyerja dhe braktisja e shkollės, janė me dhjetra – qindra fėmijė jetimė qė nuk kanė mundėsi pėr tė realizuar ėndėrrat e tyre, pėr tė shfrytėzuar dhe shpalosur aftėsitė e tyre, pėr tė marrė pjesė nė jetėn demokratike.

Ngjarja e ditėve tė fundit me 15 familje rome qė jetojnė nė qiell tė hapur nė mes tė kėtij tė ftohti tė acartė, dhe nga ana tjetėr indiferenca e pushtetit lokal dhe e autoriteteve zyrtare shtetėrorė pėrgjegjėse pėr tė zgjidhur ēėshtjen e strehimit tė tyre, pėrbėn njė lajm tronditės qė ka tėrhequr vėmendjen e shtypit tė huaj dhe tė institucioneve ndėrkombėtare.

A nuk mendoni se nė njė situatė tė tillė, njerėzit durojnė, pasi nuk kanė asnjė rrugėdalje ? Sipas jush, nga ē’farė duhet tė fillohet pėr njė ndryshim thelbėsor tė situatės?

Njerėzit, pėrveēse janė tė zhgėnjyer tradicionalisht nga demagogjia dhe retorika boshe e politikės sė ditės, ndjehen totalisht tė lodhur dhe tė pashpresė edhe sot pas 21 vjetėsh.

Po ti referohesh tė Drejtės Ndėrkombėtare, njė nga detyrimet bazė tė qeverive nė tė gjithė botėn demokratike ėshtė fakti qė kėto qeveri detyrohen me ligj dhe kushtetutė tė garantojnė njė jetė tė dinjitetshme pėr qytetarėt qė kanė njė status tė dobėt social, ku hyjnė femijėt jetimė, invalidėt, tė moshuarit e braktisur, tė papunėt dhe njerėzit e sėmurė.

Pėr tė gjitha kėto kategori, nė Shqipėri asnjėherė nuk ėshtė menduar seriozisht nga tė gjitha qeveritė, nga e gjithė klasa politike shqiptare nė tėrėsi. Pėrkundrazi. Edhe pas 21 vjetėsh, (pasi kemi lėnė pas njė nga rregjimet totalitare qė nė mėnyrė flagrante shkelte hapur Liritė dhe tė Drejtat Themelore tė Njeriut), ende sot e kėsaj dite na ndjekin pas reminishencat e sė kaluarės tė keqqeverisjes dhe abuzimit me pushtetin nė dėm tė qytetarit, e veēanėrisht nė dėm tė kategorive mė vulnerabėl tė shoqėrisė.



Familje rome tė pastrehė tė strehuar pėrkohėsisht nė zyrat e “Avokatit tė Popullit”, 01.Shkurt.2012

Sigurisht, mendoj se ėshtė nė ndėrgjegjen popullore pėr tė kėrkuar njė ndryshim rrėnjėsor tė gjėndjes nė tė cilėn ndodhet e gjithė shoqėria shqiptare, pikėsėpari nė kėrkim tė njė lidershipi tė pėrgjegjshėm qė tė mendoj serozisht pėr fatet e vendit, pėr zgjidhjen e halleve dhe problemeve tė shumta qė ka populli. Qytetarėt, nuk mund tė vazhdojnė tė zgjedhin tė zgjedhurit e tyre nė mėnyrėn tradicionale, qė me votėn e tyre tė qeverisen nga njerėz tė cilėt pasi kane marrė nė dorė mandatin pėr qeverisje, kanė prodhuar mė pas konflikte dhe kriza me kosto tė lartė qė e kanė goditur rėndė paqen sociale dhe cilėsinė e jetės sė qytetarėve.

Mendoj se duhet filluar nga njė zgjim qytetar, nga njė emancipim i ndėrgjegjes kombėtare, me qėllim qė vendit t’i sigurohet demokratikisht promovimi i njė lidershipi tė ri politik, me njė mentalitet dhe vizion tė qartė pėrcaktues dhe europianizues tė vendit, pėr tė lėnė pas njė epokė qė i pėrket sė shkuarės dhe tė rendim me hapa tė shpejtė drejt fqinjėve tanė perėndimorė.

Ē’farė roli po luan media dhe intelektualet nė gjithė kėtė ? Si e shihni rolin e tyre ?

Mendoj se media dhe intelektualėt e vėrtetė kanė luajtur njė rol mjaft civil dhe kontribuitiv nė opinionin e gjerė pėr ndėrgjegjėsimin e qytetarėve dhe tė mbarė shoqėrisė. Njė ndikim shumė pozitiv media ka patur nė rritjen e shkallės sė sensibilitetit tė prezencės sė huaj nė vend, por edhe tė faktorit ndėrkombėtar, sikurse nga ana tjetėr, kam rezerva pėr njė pjesė tjetėr tė medias, qė pėr fat tė keq prej vitesh e vitesh ėshtė kthyer nė njė megafon dhe instrument propagandistik tė politikės, nė njė mjet represiv e shantazhi ku flitet me gjuhėn e urrejtjes dhe ndasisė pėr shkak tė bindjeve dhe mendimit ndryshe dhe ku institucionet e pavarura kushtetuese goditen pa tė keq.

Mendoj se atė qė nuk e ka bėrė dhe nuk po e bėn si duhet opozita e njė vendi demokratik, duhet ta bėjė opozita e opozitės qė ėshtė dhe duhet tė jetė media e pavarur dhe mendimi intelektual i pavarur nga politika.

Jam tepėr pesimist pėr sa kohė do tė vazhdohet tė qeveriset me kėto mėnyra arkaike qė i pėrkasin njė tė shkuare e cila nuk ka lidhje aspak me tė ardhmen dhe botėn e lirė demokraktike.


ILIR ĒUMANI Drejtor i Pėrgjithshėm i Institutit Kombėtar tė Integrimit tė Jetimėvė Shqiptarė

Ē’farė duhet tė ndryshoj tek njerėzit e politikės?


Duhet tė ndryshoj filozofia mbi konceptin qė ka qeverisja nė sistemet demokratike nė funksion tė shtetit ligjor. Pa dashur tė hyj nė politikė, mė duhet tė them se, ėshtė e domosdoshme qė njė nga mekanizmat qė ka lidhje me frymėmarrjen e demokracisė dhe qė do ta shpėtoj vėrtet kėtė vend nga mbajtja peng e politikės dhe institucioneve tė kapura prej saj siē ėshtė drejtėsia, ėshtė aplikimi i disa standardeve qė ka tė bėjė me heqjen pėrfundimisht tė imuniteteve tė deputetėve, gjyqtarėve, prokurorėve dhe titullarėve tė lartė tė administratės shtetėrore, tė cilėt, pa kėtė imunitet nuk do tė mund tė kenė kurajo tė shkelin kushtetutėn, ligjet e kėtij vendi. Pa kėtė imunitet, ata do tė duhet tė tregohen tė pėrgjegjshėm nė ushtrimin e funksioneve tė tyre kushtetuese dhe do tė mund tė ndjehen tė dobėt, tė respektueshėm dhe tė barabartė pėrpara ligjit kur ata e shkelin atė.

Kjo ėshtė njė praktikė e njohur nė pėrvojėn botėrore nė vendet me demokraci solide. Nė asnjė vend tė botės demokratike, njė deputet, njė zyrtar i lartė apo njė gjyqtar, kushdo qoftė, presidenti, kryeparlamentari, kryeministri apo prokurori i pėrgjithshėm, nuk e gėzojnė imunitetin pėr tė siguruar nė mėnyrė ta pandershme pėrfitime personale ekonomike e politike duke shkelur ligjet dhe kushtetutėn e vendit, porse ata me pozicionin e tyre i gėzojnė tė gjitha beneficet jo me imunitet, por me ligjin dhe statusin qė ata kanė duke garantuar kėshtu njė normalitet nė ushtrimit tė funksioneve tė tyre kushtetuese.

Ē’farė ju bėn tė ndiheni mirė nė fund tė ditės ?

Ndjehem mirė kur pėrballem me zgjidhjen e problemeve nė favor tė fėmijėve jetimė me tė cilėt unė dhe Instituti qė drejtoj merremi prej kaq kohėsh pėr tė ndikuar nė zbutjen e halleve tė shumta qė ata kanė nė integrimin e tyre nė shoqėri. Por, shpesh herė ndjehem i dobėt dhe fajtor kur nuk mundemi tė zgjidhim rastet qė janė pėr t’u zgjidhur, pėr shkak tė pamundėsive dhe pengesave tė shumta burokratike qė na dalin pėrpara nga institucionet dhe njerėzit me mungesė ndjeshmėrie qė punojnė nė administratėn shtetėrore .

Janė tė shumta rastet e atyre familjeve qė kėrkojnė ndihmė nga Instituti ynė, pėr tė ndikuar pranė Institucioneve tė pushtetit vendor dhe tė pushtetit qėndror, pėr t’ju asistuar me ndihmė kėtyre familjeve, qė dita ditės kėrcėnohen nga uria dhe tė ftohtit, nga shėndeti i keq dhe mungesat jetike pėr tė bėrė njė jetė me dinjitet.

Njerėzit qė vijnė tek ju, pėr ē’farė trokasin ?

Janė shumė fėmijė jetimė nga komuniteti rom, qė lypin rrugėve, keqpėrdoren nga prindėrit e tyre dhe ligji nuk vepron mbi kėta prindėr qė do t’i konsideronim abuzuesit permanent tė kėtyre krijesave tė pafajshėm.

Kėrkojnė ndihmė nga ne pėr tė ndikuar pranė institucioneve tė adminstratės publike, qė t’ju jepet dhe t’ju garantohet njė ndihmė ekonomike, vijnė pėr tė drejta studimi ku kėta prindėr kėrkojnė dhe shpresojnė qė ne tė ndikojmė nė sigurimin e bursave pėr shkolla tė mesme dhe tė larta pėr fėmijėt e tyre, me qėllim qė edhe ata tė mund tė sigurojnė njė tė ardhme tė sigurt me njė profesion qė ti pėrgatit dhe integroj nesėr pėr nė tregun e punės. Kėrkojnė tė ndėrmjetėsojmė pėr njė vend pune, apo edhe pėr zgjidhjen e problemeve shėndetėsore, ku indiferenca e pushtetit lokal pėr raste tė tilla ėshtė evidente.

Jemi ndjerė mirė kur kėto probleme i kemi zgjidhur nė favor tė kėtyre njerėzve, por ka patur raste qė jemi ndjerė keq kur ndonjė rast nuk ka marrė zgjidhjen e duhur.

Gjatė punės suaj, cilat kanė qenė rezultatet mė tė rėndesishme qė keni arritur?

Mbi tė gjitha sot Instituti Kombėtar i Integrimit tė Jetimėve Shqiptarė ėshtė njė derė e hapur pėr jetimėt nė mbarė vendin, ka ngjallur dhe rritur shpresat pėr kėtė kategori, pėr zgjidhjen e shumė problemeve dhe halleve tė shumta qė e shqetėsojnė kėtė komunitet.

Kemi mundur tė sigurojmė njė legjislacion shumė tė mirė dhe tė avancuar i cili pėrmirėson statusin e kėtyre fėmijėve jetimė, siē ėshtė ligji i ri i birėsimit qė garanton njė proces shumė cilėsor dhe efektiv pėr fėmijėt qė birėsohen brenda dhe jashtė vendit. Ligjin e kujdestarisė, i cili ėshtė njė ligj bashkėkohor dhe me standarde evropiane, qė parashikon mbėshtetjen sociale dhe ekonomike nėpėrmjet programeve mbėshtetėse nė komunitet tė kėtyre fėmijėve qė kanė humbur kujdesin prindėror. Ėshtė njė Projekt qė po aplikohet nė Durrės dhe nė Shkodėr, ku shumė fėmijė jetimė pėrfitojnė shėrbimin e kujdestarisė nė komunitet, ku pėr ēdo fėmijė tė braktisur u sigurohet njė e ardhur mujore prej 9.000 Lekė tė reja, si ndihmė ekonomike pėr nevojat e pėrditshme qė ata kanė.

Kemi mundur tė sigurojmė shkolla tė larta pėr dhjetra e dhjetra tė rinj nė sektorin e arsimit universitar privat dhe atė shtetėror, dhe po bėhen tė gjitha pėrpjekjet pėr tė riformuluar njė ligj tė ri mbi “Statusin e Jetimit”, ku ėshtė hedhur ideja qė statusi i ri, tė perfshijė dhe t’ju vijė nė mbrojtje edhe fėmijėve jetimė sociale, tė cilėt nuk kanė mundėsi financiare dhe e kanė humbur kujdesin prindėror, edhe pse prindėrit ata i kanė gjallė, por kėta tė fundit nuk janė nė gjėndje t’ju pėrgjigjen ekonomikisht kėtyre fėmijėve pėr shkak tė problemeve tė shumta sociale qė kanė, si: sėmundjet, paaftėsia dhe pamundėsia pėr tė pėrmbushur detyrėn e prindėrimit ndaj kėtyre fėmijėve, duke marrė parasysh edhe shkakun kryesor qė ėshtė varfėria e tejskajshme e cila u kėrcėnon dita ditės, ekzistencėn dhe jetėn kėtyre familjeve..

Cili ėshtė mesazhi nė fund?

Ėshtė pėr politikėn. Shtetarė dhe udhėheqės qė drejtoni kėtė vend i cili mban nė shpinė njė histori tragjike shumė-shekullore, plotė padrejtėsi e vuajtje tė panumėrta: Kini parasysh thėnien e mendimtarit, filozofit dhe humanistit Konfuc, mbi filozofinė e tė cilit ėshtė ngritur dhe qėndron sot historia e shtetit modern Kinez, kur thotė se: “Testi mė i mirė pėr njė udhėheqės, politikan, burrėshtetas, ėshtė fakti se sa ai ka ndikuar gjatė sundimit tė tij nė pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetės sė njerėzve tė zakonshėm. Tjetėr test nuk ka…”.

E nėse kjo nuk ka ndodhur, atėherė kėta “burrėshtetas”, “politikanė”, apo ē'farėdo tjetėr, janė tė destinuar tė marrin me vete njollėn e zezė tė turpit dhe tė krimit social, njollė e cila do t’i identifikojė si dėshtakė nė histori, e padyshim, do tė ikin tė mbuluar njėherė e pėrgjithmonė edhe nga pluhuri i harresės pėr kohėn kur ata kanė keqqeverisur nė dėm tė popullit tė tyre, nė dėm tė interesave tė vendit tė tyre.

Albert Zholi
avatar
Zattoo

696


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Kur njerėzit vuajnė nga keq-qeverisja

Mesazh  Zattoo prej 15.04.12 20:22

Tė jetosh duke marrė bukė me listė

Shqiptarėt janė njė nga vendet mė tė kequshqyera. Pėrveē tė dhėnave institucionale qė e deklarojnė kėtė fakt, janė vetė qytetarėt qė e bėjnė tė ditur. Shumica e qytetarėve shprehen se po jetojnė me lėmoshėn e tė afėrmve dhe me keqardhjen e shitėsve tė lagjes, qė u japin ushqime me listė.

Kėta tė fundit, ēdo ditė shtojnė nė listė ushqimet e familjeve tė varfra qė nuk kanė tė paguajnė pėr bukė. I tillė ėshtė rasti i 55-vjeēarit nga Kombinati, Flamur Hilmi, i cili shprehet se nė familjen e tij nuk bėhet mė fjalė pėr kequshqyerje, por pėr njė skamje tė tejskajshme. Flamur Hilmi jeton vetėm me bashkėshorten, pasi nuk ka pasur fėmijė. Kjo situatė e bėn edhe mė tė vėshtirė jetesėn sepse nuk ka asnjė mbėshtetje apo krahė pune.

Sipas tij ėshtė shumė e vėshtirė pėr t’u punėsuar, pėr moshėn qė ka dhe mungesa e fėmijėve, ia bėn edhe mė tė vėshtirė jetesėn. Ai shprehet se nė familjen e tij nuk mund tė hahen tė treja vaktet. Sipas tij, vaktet janė tepėr tė varfra dhe blen ushqimet bazė siē ėshtė buka, makarona oriz dhe produkte tė tjera qė mbushin stomakun.

Ndėrkohė qė gjėrat e luksit si frutat, perimet apo lėngjet e frutave janė njė luks i tepruar, qė mund t’i shohė vetėm nė ėndėrr.

Flamur Hilmi shprehet se ėshtė i papunė sė bashku me bashkėshorten e tij. Tė ardhurat mujore janė zero. Ndėrkohė qė vetėm gjatė ditės sė djeshme ka mundur tė pėrfitojė njė ndihmė ekonomike prej 3 mijė lekėsh. Ai shprehet se nga zero, tani tė ardhurat mujore do jenė vetėm kėto 3 mijė lekė, qė nuk di se ēfarė tė blejė mė parė.

Flamuri ka punuar nė Kombinatin e Tekstileve pėr 15 vite me radhė, por me mbylljen e tij, ai mbeti i papunė dhe qė atėherė nuk ka mundur tė stabilizohet nė njė punė. Ndėrsa bashkėshortja ka punuar nė ndėrmarrjen e gjelbėrimit, pranė njėsisė 6, e punėsuar me sezone. Prej kohėsh, bashkėshortja e tij ėshtė pezulluar nga puna. “Bashkėshortja ka punuar nė ndėrmarrjen e gjelbėrimit.

Herė futej nė punė dhe herė e nxirrnin nga puna. Tani ėshtė e papunė. Kam shkuar pranė Njėsisė Bashkiake Nr. 6, dhe kam takuar kryetarin e kėsaj njėsie pėr ta futur sėrish nė punė, por askush nuk ma ka dėgjuar zėrin. Tani jam pa asnjė tė ardhur financiare nė familje dhe po jetoj me para tė marra borxh nga tė afėrmit.

Ndėrsa nė dyqanet e lagjes lista ėshtė shtuar aq shumė sa nuk di se ku tė marr mė borxh. Nė shtėpinė time nuk bėhet fjalė pėr t’u ushqyer mirė dhe pėr tė marrė vitaminat e duhura, por pėr tė mbajtur frymėn gjallė”, – shprehet Flamur Hilmi. Nė kėto kushte, familjet nė nevojė nuk kanė mundėsi tė paguajnė ushqimin e ditės dhe jo mė tė paguajnė dritat, ujin apo taksa tė tjera qė kanė detyrim ndaj shtetit dhe jo mė tė flasin pėr njė ushqyerje tė shėndetshme.

Kequshqyerja nuk ėshtė e lidhur vetėm me varfėrinė, por edhe me mėnyrėn qė kanė familjet shqiptare pėr tė ngrėnė vakte tė shėndetshme. Njė studim i kryer nga Instituti i Shėndetit Publik, tregon se shqiptarėt kequshqehen. Studimi i ėshtė referuar rreth 3 mijė tė anketuarve nė 24 rrethe. Studimi i ISHP-sė ėshtė kryer nė 78 shkolla 9-vjeēare nė mbarė vendin.

Drejtori i ISHP-sė Enver Roshi tregon shprehet se se moshat e reja janė mė tė kequshqyerat dhe kanė tendencė pėr t’u prekur mė tepėr nga sėmundjet. Sipas studimit 42% e tė rinjve nuk hanė kurrė mėngjes dhe 35% hanė mėngjes herė pas here.

Kjo bėn qė nxėnėsit apo studentėt tė mos e kenė mendjen nė mėsim por tek tė ngrėnit. Sipas studimit mė tė fundit, problemet shėndetėsore qė shfaqen tek kėta njerėz janė obeziteti, humbja e pėrqėndrimit, sėmundje tė stomakut etj.

Anashkalimi i vakteve te adoleshentėt, gjė sipas tė cilėve ndodh rėndom, sjell pasoja akoma mė negative nė shėndet dhe bėn trupin e tyre mė pak rezistentė. Kequshqyerja dhe ushqimi i papėrshtatshėm, si ushqimi i fast-foodeve janė shkaktarėt kryesorė tė mbipeshės, qė shkon deri nė vdekje tek disa persona.

Tė dhėnat e ISHP-sė tregojnė se 15 pėr qind e fėmijėve dhe 30 pėr qind e tė rriturve nė tė gjithė vendin tonė, vuajnė nga mbipesha, si pasoje e kequshqyerjes. Specialistėt japin alarmin se numri i personave obezė, po vjen gjithmonė e nė rritje dhe e kanė cilėsuar kequshqyerjen si shkaktaren e 15% tė vdekjeve nė vend.

Kėshilla

1. Studime tė ndryshme tregojnė se mbipesha tek fėmijėt zė mbi 15 pėr qind tė fėmijėve nė mbarė vendin. Po kėshtu, 1 nė 3 tė rritur vuan nga mbipesha dhe 20 deri nė 30 pėr qind e grave dhe burrave shqiptarė janė mbipeshė. Ēka tregon sipas studimeve se mė shumė se 15 pėr qind e vdekjeve nė vit nė vendin tonė, shkaktohen nga kequshqyerja.

2. Specialistėt theksojnė se pėr njė ushqyerje tė shėndetshme duhet tė marrim tė 3 vaktet e plota gjatė ditės, por edhe 2 vakte plotėsuese midis mėngjesit, drekės dhe darkės. Sipas tyre, konsumimi i frutave dhe perimeve nė ēdo vakt ėshtė shumė i vlefshėm, por sidomos e domosdoshme pėr njė ushqim tė shėndetshėm.

3. Njė pjesė e madhe e fėmijėve konsumojnė produkte tė ambalazhuara si: patatinat dhe kokoshkat etj., tė cilat kanė shume kalori, por jo vlera ushqimore. Gjithashtu specialistet shprehen se fėmijėt e shkollave private janė mė tė prirur dhe kanė tendencėn pėr tė ngrėnė ushqim nė sasi mė tė mėdha se fėmijėt e shkollave publike. Kjo bėn qė numri i fėmijėve tė shėndoshė nė kėto institucione tė jetė mė i lartė.

Halim Durrėsi: “Nuk kemi para pėr t’u ushqyer mirė”

Qytetarėt rendisin si shkaktar kryesor pėr kequshqyerjen mungesėn e tė ardhurave nė familje. Mungesa e parave bėn qė familjet shqiptare tė mos ushqehen mirė dhe tė mos kenė mundėsi pėr t’i blerė tė gjitha ushqimet bazė pėr njė shėndet sa mė tė mirė. Ata theksojnė se t’i marrėsh tė gjitha vitaminat nėpėrmjet ushqimeve; frutave, perimeve apo lėngjeve tė frutave tė shtrydhura ėshtė njė luks.

Kryefamiljari Halim Durrėsi bėn tė ditur se nuk mund t’i blejė tė gjitha produktet e duhura sipas kėshillave tė mjekėve, pasi nuk ka mundėsi ekonomike. “Nuk kam mundėsi tė ble tė gjitha produktet ushqimore pėr tė shmangur kequshqyerjen. Unė ble ushqime pėr tė mbushur stomakun si vetė dhe fėmijėt, qė ata tė mos mbeten pa mėngjes, pa drekė apo darkė. Pastaj gjėrat e luksit nuk janė pėr familjen time”,- shprehet Halim Durrėsi.

“Te mjeret” e Hygoit i gjen edhe ne Kombinat

Ushqyerja e keqe, pa marrė vitaminat bazė nė mėnyrė tė pėrhershme, ul jetėgjatėsinė e njeriut. Ky ėshtė konstatimi qė bėjnė specialistėt e shėndetėsisė nė rastin e tė ngrėnit keq. Mjekja Infeksioniste pranė Poliklinikės sė Specialiteteve Nr.3, Imelda Zeqo, shpjegon sėmundjet qė vijnė nga tė ngrėnit nė mėnyrė tė pashėndetshme.

Sipas saj, mosmarrja e vitaminave tė domosdoshme pėr metabolizmin e njeriut dhe mosngrėnia e ushqimeve tre herė nė ditė ndikon negativisht nė tė gjithė aparatin tretės tė njeriut. Problemet nisin qė me stomakun dhe vazhdojnė me zorrėn e trashė.

Gjithashtu, ngrėnia e ushqimeve tė fast-foodeve pėrkeqėson gjendjen shėndetėsore tė personave dhe bėhet shkak pėr obezitetin. Raste tė tilla janė tė shumta, sidomos gjatė viteve tė fundit, ku numri i tė rinjve obezė ka ardhur nė rritje. Konsumimi i ushqimeve tė thata sjell mungesėn e vitaminave, qė organizmi ka nevojė t’i marrė ēdo ditė.

Nga ana tjetėr, njė pjesė e qytetarėve detyrohen tė blejnė me ēmime tė lira produkte ushqimore qė tregtohen nė trotuare dhe nuk kanė asnjė disiplinė higjienike. Ushqimet tregtohen tė hapura dhe tė ekspozuara ndaj mikrobeve dhe tymit tė rrugės, mizave etj.

Kushte tė tilla bėhen shkak pėr sėmundje tė helmimeve nga ushqimet, tė cilat shkaktojnė bark, tė vjella dhe rėnie tė imunitetit. “Tregtimi i produkteve ushqimore nė rrugė apo nė tregje, qė nuk ofrojnė kushtet e duhura higjieno-sanitare, sjell probleme tė helmimeve nga ushqimet. Kėto probleme vihen re sidomos gjatė periudhės sė sezonit veror.

Konsumatorėt duhet tė tregohen sa mė tė kujdesshėm nė zgjedhjen e ushqimeve, ku pėrveē problemeve higjieno-sanitare duhet tė zgjedhin ushqime me vitaminat e duhura”,- shprehet Imelda Zeqo.

Pėr tė shmangur problemet me kequshqyerjen, mjekja Imelda Zeqo, rekomandon ngrėnien e tė tre vakteve, ku mėngjesi dhe dreka janė tė domosdoshme pėr t’u ngrėnė nė mėnyrė tė shėndetshme pėr ta nisur ditėn mirė. Ndėrsa darka duhet tė hahet mė lehtė.
Emanuela Sako

avatar
Zattoo

696


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

ky popull

Mesazh  Ushtari i krishtit prej 16.04.12 19:23

ky popull ka nevoje per revolucion
avatar
Ushtari i krishtit

417


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi