Liqeni qė do t’i zgjidhė sekretet e botės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Liqeni qė do t’i zgjidhė sekretet e botės

Mesazh  Zattoo prej 13.02.12 23:39

Liqeni qė do t’i zgjidhė sekretet e botės



Pas njė pune qė ka zgjatur disa dekada, shkencėtarėt rusė, qė po bėnin njė shpim prej rreth 4 kilometrash nė shtresėn e akullit antarktik, konfirmuan se ata mė nė fund kishin arritur liqenin Vostok. Liqeni gjigant nėn akull nuk ka pasur kontakt me dritėn apo me ajrin pėr mė tepėr se 15 milionė vjet.

Ekspertėt thonė se sasitė e vogla tė ujit tė nxjerra nga liqeni pėr studim mund t’i pėrgjigjen shumė pyetjeve mbi terrenin nėn shtresėn akullnajore tė Antarktikės, pėrfshirė faktin nėse gjallesat kanė gjetur apo jo njė mėnyrė pėr tė mbijetuar nė kėtė botė tė humbur dhe kryesisht tė ngrirė.

Liqeni i fshehur Vostok

Prova pėr ekzistencėn e njė liqeni tė madh nėn akullin e Antarktikut kanė filluar tė gjenden qysh nė vitet ’70. Dyshimet filluan pėr herė tė parė kur njė grup rusėsh bėnė shpime thellė nė akull pėr tė gjetur mostra me informacione mbi klimėn nė tė shkuarėn.

Sipas studiuesit tė mikrobiologjisė nė Universitetin e Shtetit tė Montanės, John Priscu, i cili ka studiuar prej vitesh Antarktikun, interesimi i rusėve filloi prej informacioneve tė zbuluara nė brendėsinė e akullit, raporton Voa. “Ndėrkohė qė ata po bėnin shpime gjithmonė e mė thellė, ata gjetėn njė lloj akulli me pėrbėrje tė ēuditshme, i cili nuk kishte shtresa. Nuk kishte shtresa tė formuara nga ndryshimet e klimės nė fundin e tij. Prandaj, ata ndalėn punėn pėr tė zbuluar se ēfarė ishte ajo qė kishin gjetur.”

Ajo qė ata kishin gjetur ishte akulli pranė sipėrfaqes sė liqenit Vostok. Deri nė vitin 1966, shkencėtarėt kishin mbledhur tė dhėna tė mjaftueshme, mbi pėrbėrjen e shtresės sė akullit dhe terrenit poshtė tij, pėr tė botuar njė artikull nė revistėn Natyra, i cili pėrshkruante liqenin e fshehur Vostok.

Rusia krijoi menjėherė njė projekt pėr tė kryer shpime pėrgjatė 4 kilometrave tė trashėsisė sė akullit, nė mėnyrė qė tė arrinin liqenin. Ato shpime dhe studime vazhduan tė kryeshefin pėr ēdo vit qysh atėherė. Zoti John Priscu studioi njė pjesė tė atij akulli 400 mijė vjeēar, pėr tė cilin ai thotė se pėrmban shumė mikro-organizma tė pėrshtatura ndaj tė ftohtit, tė ngjashme me ato qė gjenden pranė erėrave nė fundin e oqeanit.

“Tė tjera prej tyre, bazuar nė tė dhėnat gjenetike qė kemi, bėjnė tė mendosh se e marrin energjinė e tyre prej mineraleve tė ujit. Kėto gjallesa janė nė gjendje tė depėrtojnė brenda shkėmbinjve pėr tė siguruar mineralet dhe duket se ato prodhojnė karbon tė ri pėr tė ushqyer gjallesat qė pakėsojnė karbonin.”

Pėrgatitjet pėr tė filluar shpimet nė liqenin Vostok pa e ndotur atė ishin mjaft tė vėshtira. Zoti Priscu thotė se shkencėtarėt rusė janė kanė qenė shumė tė kujdesshėm qė tė shmangnin hyrjen e baktereve tė sipėrfaqes sė tokės nė ujėrat e pastra tė liqenit.

Mostrat e ujit

Plani ėshtė qė uji tė ngjitet nė sipėrfaqe nėpėrmjet tė ēarės dhe tė lihet derisa tė ngrijė prej dimrit tė Antarktikut, nė mėnyrė qė shkencėtarėt tė mund ta studiojnė mė pas. Por ai do tė jetė ujė vetėm prej sipėrfaqes sė liqenit.

Ndėrkohė qė shkencėtarėt rusė do tė jenė tė parėt nė kontakt me tė, skuadra nga Shtetet e Bashkuara dhe Britania e Madhe kanė pėrgatitur qysh tani plane pėr tė bėrė shpime nė akullin e lashtė tė Antarktikut. Zoti Priscu mendon se, brenda njė dekade, njė skuadėr ndėrkombėtare do tė jetė nė gjendje tė eksplorojė zonat e thella tė liqenit Vostok.

“Unė parashikoj gjithashtu se kur ne tė fillojmė tė kuptojmė kėto sisteme ne do tė zbulojmė se ato luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė larmishmėrinė biologjike tė planetit tonė, njė rol nė burimet dhe depozitimin e karbonit, i cili ėshtė i rėndėsishėm pėr atmosferėn.”

Studiuesi Priscu mendon se zbulimet e arritura nė Antarktik do tė frymėzojnė njė brez tė ri shkencėtarėsh qė tė zgjidhin sekretet e kėsaj bote tė gjerė dhe kryesisht tė pastudiuar.
avatar
Zattoo

704


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi