Interneti e shkatėrron kujtesėn

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Interneti e shkatėrron kujtesėn

Mesazh  Berti69 prej 10.02.12 0:21

Interneti e shkatėrron kujtesėn



Shumica nga ne kanė qasje tė vazhdueshme nė informacione. Jemi mėsuar pėr tė tėrat qė na interesojnė tė kontrollojmė nė internet dhe menjėherė tė marrim pėrgjigje, pa marrė parasysh se pėr cilėn fushė bėhet fjalė. Natyrisht, ruajtja e informacioneve jashtė trurit tonė nuk ėshtė asgjė e re.

Por, sot teknologjia kompjuterike dhe e telekomunikimit aq shumė e kanė ndryshuar mėnyrėn e pėrfitimit tė informacionit sa qė shumica pyesin: a do ta shkatėrrojė interneti kujtesėn tonė?. Ndėr tė tjera, pyesni, pėr shembull, cilat shtete e kanė vetėm njė ngjyrė nė flamur? Shumica e njerėzve nuk do tė fillojnė tė kujtojnė flamurėt, por menjėherė do tė fillojnė tė mendojnė pėr atė se ku do tė mund tė gjenden tė dhėnat lidhur me kėtė “online”.

Interneti e shkatėrron “memorien interne”

Ne mund lirisht tė themi se jemi nė simbiozė me mjetet e kompjuterit tonė pasi qė pėr ēka na intereson drejtohemi kah ai. Pėr tė flet edhe studimi mė i ri tė cilin e kanė zhvilluar profesorėt e psikologjisė nė universitetin “Columbia”, ata tė “Wisconsin-Madison” dhe tė universitetit “Harvard”.

Hulumtimi i tyre tregoi qė kėrkimi nė internet e shkatėrron “memorien tonė interne”. “Kur njerėzit e dinė qė do tė mund tė kenė qasje nė informacione, ata nė masė tė vogėl do ta kujtojnė vetė informacionin, ndėrsa mė shumė do tė mendojnė ku do ta gjejnė atė.

Me fjalė tė tjera, nė vend qė t’i rikujtojnė emrat e presidentėve amerikan, njerėzit do tė mundohen t’i gjejnė emrat e tyre nė ‘Google’ (memoria e jashtme)”, shkruajnė shkencėtarėt. “Interneti ėshtė bėrė forma primare e memories sonė tė jashtme, ndėrsa informacionet ruhen kolektivisht, jashtė nesh”, thuhet mė tutje nė kėtė hulumtim.

A na “marros” Google?

Nė artikullin nga viti 2008 me titull “A na bėn ‘Google’ budalla?” tė autorit Nicholas G. Carr ai i kritikoi efektin tė cilin interneti e ka nė aftėsinė tonė tė tė kuptuarit.

Argumenti i tij kryesor ishte qė interneti e zvogėlon “kapacitetin tonė pėr pėrqendrim dhe meditimit”. Edhe pėrkundėr kėtij titulli, artikulli nuk ishte drejtuar posaēėrisht nė “Google”, por nė efektet qė i sjellė interneti, World Wide Web.

“Dikur kam qenė zhytės nė detin e fjalėve. Sot rrėshqas nėpėr sipėrfaqe si ngasės i jet skijave”, kishte shkruar Carr duke komentuar faktin se forma e leximit nė internet ėshtė kryesisht “mė e cekėt se sa leximi i librave tė shtypur”, pėr tė cilat ai beson qė ofrojnė “formė mė intensive dhe mė tė qėndrueshme tė leximit”.

Carr si duket vetėm deshi ta tėrheq vėmendjen e opinionit nė ndryshimet e thella nė lexim deri te tė cilat solli pėrdorimi i internetit. Pėr shembull, e kritikoi faktin qė pėrdoruesit e internetit mė sė shumti lexojnė forma tė shkurta, siē janė titujt dhe pėrmbajtjet.


avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


507


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi