Abuzohet edhe me tė sėmurėt mendorė!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Abuzohet edhe me tė sėmurėt mendorė!

Mesazh  Zattoo prej 07.02.12 20:08

Abuzohet edhe me tė sėmurėt mendorė!



Proēesi pėr hartimin dhe miratimin e projektligjit pėr shėndetin mendor nė Shqipėri po has nė kundėrshtime tė shumta nga ana e institucionit tė Avokatit tė Popullit si dhe nga organizata tė shoqėrisė civile qė punojnė pėr tė drejtat e njeriut.

Sė fundmi, Avokati i Popullit, pėrmes objeksioneve qė ka paraqitur nė Kuvend ndaj kėtij projekligji ka hedhur dritė edhe mbi disa prej shkeljeve mė flagrante tė tė drejtave tė tė sėmurėve mendorė. Dy janė objeksionet kryesore qė po ndesh ky projektligj.

E para ka tė bėjė me nevojėn qė ēdo liēencė apo shėrbim i tillė mjekėsor tė kryhet mbi baza tė kritereve mė tė detajuara dhe qė kėto kritere tė pėrcaktohen me Vendim tė Kėshillit tė Ministrave.

Pėr kėtė arsye, Avokati i Popullit, i mbėshtetur edhe nga Komiteti shqiptar i Helsinkit, mendon se rregullat pėr ngritjen dhe vėnien nė funksionim tė shėrbimeve shėndetėsore private apo pėr shėrbimet komunitare qė ofrohen nga OJF-tė. duhet tė miratohen me VKM.

Specialistė tė kėtij institucioni thanė dje se gjatė viteve tė fundit janė konstatuar raste tė shumta tė abuzimit financiar ndaj tė sėmurėve mendorė, pikėrisht sepse mungojnė kritere tė mirėpėrcaktuara. Rastet mė flagrante kanė tė bėjnė me ato kur shėrbimi mjekėsor ka shitur ilaēet e pacientėve dhe kėta tė fundit nuk i kanė konsumuar ato, apo ka patur raste tė tjera kur shėrbimi mjekėsor qė duhet tė jetė falas u ėshtė faturuar me lekė tė afėrmėve tė tė sėmurėve mendorė.

Objeksioni i dytė ka tė bėjė me nevojėn e pėrcaktimit tė qartė ligjor se njė person qė kryen njė krim nė njė situatė tė pandėrgjegjshme mendore nuk mund tė burgoset, por duhet kuruar dhe nga ana tjetėr, njė person qė ėshtė dėnuar pėr njė krim tė caktuar qė e ka bėrė me ndėrgjegje tė plotė, por qė gjatė dėnimit nė burg sėmuret, atėherė edhe ai duhet tė pėrfitojė kurimin e plotė dhe se duhet pėrcaktuar institucioni pėrkatės ku duhet tė kurohet.

Avokati i Popullit shprehet se “nė nenin 17 pika 3 dhe 4 mendojmė se ka diskriminim midis shėrbimit shėndetėsor privat dhe OJF qė mbulojnė shėrbimet komunitare tė shėndetit mendor.

Tė parat duhet tė respektojnė disa kritere tė shtetėrore pėr trajtimin e tė sėmurėve duke u liēensuar, ndėrsa tė dytat nuk ndjekin asnjė rregull tė tillė megjithėse shpesh ndjekin edhe qėllime rehabilituese nė veprimtarinė qė kryejnė qė kanė impakt nė jetėn e personit tė sėmur”.

Nė Shqipėri funksionojnė edhe aktualisht, pa miratimin e njė ligji pėr shėndetin mendor qėndra private qė ofrojnė kryesisht shėrbime pėr tė moshuarit tė cilėt bėhen tė paaftė. mendėrisht. Veē kėtyre shėrbimeve ka nė Shkodėr, Elbasan apo dhe nė Tiranė shėrbime tė tjera komunitare qė ofrohen nga organizata tė ndryshme tė shoqėrisė civile apo organizata tė tjera fetare. Deri mė sot, kėto shėrbime kanė funksionuar pa njė bazė tė qartė ligjore.

Kėrkime shkencore pėr tė sėmurėt?

Ndėrkohė, njė prej absurditeve tė kėtij projektligji qė po diskutohet aktualisht nė komisionet parlamentare ka tė bėjė edhe me nenin 28 tė tij. Avokati i Popullit sugjeron, nė lidhje me kėtė nen se “kėrkimet shkencore dhe eksperimentale duhet tė kufizohen nė terma specifike se pėr ēfarė arsye lejohet tė kryen dhe tė garantohet se nuk rrezikojnė jetėn dhe shėndetin e pacientit”.

Veē kėsaj, sipas Avokatit tė Popullit “pėlqimi nė kėtė rast pėrveē pacientit duhet tė jepet edhe nga familjarėt apo kujdestari ligjor”. Arsyeja logjike pėrtej kėtij objeksioni ka tė bėjė me faktin se njė pacient i sėmurė mendėrisht nuk mund tė jetė i vetėdijshėm aq sa tė japė apo jo pėlqimin e tij.

Kėrkohet gjithashtu qė tė parashikohet njė pikė e veēantė ku tė pėrmenden aktet ndėrkombėtare si garanci pėr respektimin e tė drejtave tė tė sėmurėve mendore dhe veē kėsaj tė pėrcaktohet qartė se tė dhėnat konfidenciale mbrohen edhe sipas ligjit “Pėr mbrojtjen e tė dhėnave personale”. Njė ēėshtje tjetėr ka tė bėjė edhe me rastet kur dikush shtrohet gabimisht, nė qendra spitalore pėr shėndetin mendor.

“Nė nenin 26 duhet sanksionuar parimi i pėrgjegjshmėrisė sė administratės publike, duke futur paragrafin si mė poshtė: Ēdokush ka tė drejtė tė zhdėmtohet dhe rehabilitohet nga organet shėndetėsore sipas legjislacionit nė fuqi nė rast tė njė shtrimi te pavullnetshėm tė gabuar”, sugjeron Avokati i Popullit.

Njė prej problemeve kryesore ka tė bėjė edhe me rastet kur njė person kryen njė krim gjatė kohės kur ėshtė sėmurė (pra nė mėnyrė tė pandėrgjegjshme) dhe rastet kur njė person sėmuret teksa ėshtė duke vuajtur dėnimin pėr njė krim nė burg. “Nė nenin 30 duhet tė sqarohet se cila prej Ministrive merr pėrsipėr shėrbimin ndaj tė dėnuarve qė ndodhen nė institutet e veēanta nėn administrimin e burgjeve”, shprehet institucioni i Avokatit tė Popullit.


9 pikat qė duhen pėrmirėsuar nė Projekt-Ligjin “Pėr Shėndetin Mendor”

Duket absurde tė thuash se mbi njė tė sėmurė mendor do tė bėsh njė eksperiment. Dhe mbi tė gjitha e palogjikshme tė thuash se ekspermineti do tė bėhet pasi ky i sėmur tė ketė dhėnė aprovimin(?) (Ēfarė aprovimi duhet kur ai ėshtė i sėmur dhe i pa pėrgjegjshme pėr gjerat qė thotė e bėn?).

Por janė njerėz tė cilit kanė fuqi tė miratojnė njė vendim qė e kanė hedhur si ide. Nė komisionin e shėndetėsisė disa ditė mė parė, nė projektligjin pėr shėndetin mendor mes tė tjerash ėshtė diskutuar se nė nenin 27 tė projektligjit tė ri pėr shėndetin mendor, pėrcaktohet se kėrkimet eksperimentale bėhen vetėm me pėlqimin e tė sėmurit.

Nė pikėn 2 tė tij specifikohet: Kėrkimet shkencore dhe eksperimentale nuk zbatohen ndaj personave me ērregullime mendore, qe janė duke marre trajtim te pavullnetshėm nė shėrbimin e shėndetit mendor te specializuar me shtretėr. Sipas Ministrisė sė Shėndetėsisė prova me efektet e ilaēeve tė sė njėjtės familje tė miratuar, janė bėrė edhe mė parė.

Ky projekt ka ngjallur jo pak kundėrshti nga Komiteti Shqiptar i Helsinkit dhe nga Avokati i Popullit i cili e ka studiuar kėtė projekt dhe ka dhėnė propozimet e tij nė pėrmirėsim tė kėtij projekt ligji. Ja 9 pikat ku duhet tė ndryhet.

1. Nė nenin 7 duhet parashikuar njė pike e veēantė ku tė pėrmenden aktet ndėrkombėtare si garanci pėr respektimin e tė drejtave tė tė sėmurėve mendore.

2. Nė neni 8 duhet parashikuar se tė dhėnat konfideniale mbrohen edhe sipas ligjit “Pėr mbrojtjen e tė dhėnave personale”.

3. Nė nenin 17 pika 3 dhe 4 mendojmė se ka diskriminim midis shėrbimit shėndetėsor privat dhe OJF qė mbulojnė shėrbimet komunitare tė shėndetit mendor. Tė parat duhet tė respektojnė disa kritere tė shtetėrore pėr trajtimin e tė sėmurėve duke u liēensuar, ndėrsa tė dytat nuk ndjekin asnjė rregull tė tillė megjithėse shpesh ndjekin edhe qėllime rehabilituese nė veprimtarinė qė kryejnė qė kanė impakt nė jetėn e personit tė sėmur.

Nė kėtė rast shteti duhet tė barazojė kriteret qė duhet tė respektojnė tė dy subjektet. Ministri nuk mund tė pėrcaktojė rregulla pėr ngritjen dhe vėnien nė funksionim tė tyre pasi ato janė subjekte private qė regjistrohen, por duhen sanksionuar vetėm standardet e veprimtarisė. Gjithashtu kriteret duhet te miratohen me VKM dhe jo me urdhėr tė Ministrit tė Shėndetėsisė.

4. Nė nenin 26 duhet sanksionuar parimi i pėrgjegjshmėrisė sė administratės publike, duke futur paragrafin si mė poshtė.

“Ēdokush ka tė drejtė tė zhdėmtohet dhe rehabilitohet nga organet shėndetėsore sipas legjislacionit nė fuqi nė rast tė njė shtrimi te pavullnetshėm tė gabuar”;

5. Nė nenin 28 kemi mendimin se kėrkimet shkencore dhe eksperimentale duhet tė kufizohen nė terma specifike se pėr ēfarė arsye lejohet tė kryen dhe tė garantohet se nuk rrezikojnė jetėn dhe shėndetin e pacientit. Pėlqimi nė kėtė rast pėrveē pacientit duhet tė jepet edhe nga familjaret apo kujdestari ligjor.

6. Nė nenin 30 duhet tė sqarohet se cila prej Ministrive merr pėrsipėr shėrbimin ndaj tė dėnuarve qė ndodhen nė institutet e veēanta nėn administrimin e burgjeve. Ky nen jep pėrshtypjen sikur edhe ata qė janė me mjekim tė detyruar edhe ata qė janė tė dėnuar dhe duhet tė mjekohen gjatė vetėm nga shėrbimi shėndetėsor i Ministrisė sė Shėndetėsisė dhe jo nga ai i rekrutuar nga Ministria e Drejtėsisė pėr sistemin e burgjeve.

Kjo sjell njė ndryshim jo tė vogėl nė trajtimin e personelit mjekėsor nga ana financiare nė paga mė tė larta se ato qė jepen aktualisht nė sistemin e burgjeve. Ndaj njė gjė e tillė duhet tė sqarohet realisht pėr tė vijuar me pas me njė reformė tė mirėfilltė mbi transferimin e autoritetit epror tė kėtij personeli.

Sipas Ligjit “Pėr te drejtat dhe trajtimit tė tė dėnuarve dhe paraburgosurve”, Ministri Drejtėsisė, Ministri Shėndetėsisė dhe Ministri i Punėve Publike duhet tė nxjerrin njė urdhėr tė pėrbashkėt pėr mėnyrėn sesi do tė jenė kriteret e ndėrtimit tė qendrave tė tilla mjekėsore. Vlen qė kjo tė vihet edhe nė kėtė ligj si referencė pėr detyrimin e saktėsimit tė njė veprimi tė tillė.

7. Nė nenin 34 paragrafi i dytė marrėveshjet e bashkėpunimit nuk mund tė jenė kushte dhe pengesė pėr OJF pėr tė ushtruar projektet e tyre nė qendrat shėndetėsore. Duhet tė kėtė afate pėr njohjen e projekteve nga Ministria dhe tė pėrcaktohen me akt nėnligjor kriteret sesi do tė mbėshteten kėto OJF nė punėn e tyre;

8. Nuk jemi dakort me periudhėn 12 mujore pėr nxjerrjen e akteve nėnligjore nė bazė e pėr zbatim tė kėtij ligji, pasi Ministria e Shėndetėsisė duhet tė kishte punuar paralelisht pėr draftimin e tyre. Ky Ligj nuk mund tė pėsojė fatin e ligjit ėe mėparshėm i cili ngeli i pazbatueshėm pėr mungesė tė akteve nėnligjore.

9. Ndėrkohė qė projekt-ligji parashikon trajtim pėr kategoritė e tė miturve nuk jep asnjė detaj mbi mėnyrėn e standartizuar tė trajtimit tė grave me problem tė shėndetit mendor. Termi familjar nė ligj lė vend pėr keqinterpretime dhe nė praktikė mund tė abuzohet veēanėrisht me administrimin e te drejtave pasurore tė tė sėmurit.

Entela Resuli
avatar
Zattoo

674


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi