Protokolli i gjashtė i masonėve

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Protokolli i gjashtė i masonėve

Mesazh  Arb prej 05.02.12 20:22

Protokolli i gjashtė i masonėve
(Pikepamje Islamike)


Falenderimi dhe lavdia i takon vetėm Zotit, mbizotėrues ndaj robėrve, planifikues i gjitha ēėshtjeve, pastaj paqja dhe mėshira qofshin mbi tė Dėrguari e Zotit, i dėrguar me shpatė, mėshirė pėr njerėzimin, dhe mbi familjen dhe shokėt e tij tė ndershėm.

“Realiteti” i komploteve, qė shumė njerėzve ju pėlqen t’i emėrtojnė si “teori”, e kanė mohuar ata qė nuk kanė shumė njohuri mbi realitetin e politikės botėrore, apo ata qė nuk posedojnė dituri tė mjaftueshėm mbi fjalėt e tė Lartėsuarit Kuranit. Zoti Fuqiploti nė shumė citate ka vėrtetuar dha ka sjellė prova tė qarta mbi kurthet dhe komplotet e tyre (jobesimtarėve) dinake. Zoti i Lartėsuar thotė: “Dhe ashtu (sikurse nė Mekė) nė ēdo qytet kemi bėrė kriminelėt e tij pari, nė mėnyrė qė tė bėjnė dredhi nė tė, por nuk mashtrojnė tjetėr kė pos veten e tyre dhe prapėseprapė nuk kuptojnė”. [Enam, 123]

“Pėrkujto (o i dėrguar) kur ata qė nuk besuan thurnin kundėr teje; tė ngujojnė, tė mbysin ose tė dėbojnė. Ata bėnin plane, e Zoti i asgjėsonte, se Zoti ėshtė mė i miri qė asgjėson (dredhitė)”.

Komplotet dhe intrigat ekzistojnė prej kove tė lashta, thotė Zoti i Madhėruar: “Edhe ata (jobesimtarėt) para tyre (idhujtarėve) bėnė intrigė, po e gjithė intriga i ėshtė nėnshtruar dėshirės sė Zotit, Ai e di se ēka vepron secili njeri, e mohuesit do ta kuptojnė se kujt do t'i takojė ardhmėria e lumtur”. (Rad, 42)

Ajo ēfarė ėshtė cekur pėr grupin nė popullin e Nuhit a.s: “E nė qytet ishin nėntė veta qė bėnin shkatėrrime nė tokė, e nuk pėrmirėsonin. Ata qė thanė: “Betohuni mes vete nė All-llahun, ta mbytni atė dhe familjen e tij natėn, e pastaj tė afėrmve tė tij t'u thoni: Ne nuk morėm pjesė nė mbytjen e familjes sė tij, dhe se ne jemi tė drejtė (tė vėrtetė)” Ata pėrgatitėn njė kurth e Ne ua shpėrblyem kurthin duke mos e hetuar ata”. [Nemel, 48-51]

Zoti i Lartėsuar tregon pėr intrigat, kurthet dhe komplotet e mėdha: “...(megjithatė) Ata pėrgatitėn kurthin e tyre, por kurthi i tyre gjendet nė duar tė Zotit, qoftė ai kurthi i tyre qė shkulen edhe kodrat nga ai”. [Ibrahim, 46]

“Nuhu tha: “Zoti im, ata mė kundėrshtuan, ata shkuan pas atyre (pasanikėve), tė cilėve pasuria dhe fėmijėt e tyre vetėm ua shtuan dėshpėrimin. Dhe ata (pasanikėt) u kurdisėn atyre kurthe shumė tė mėdha”.[Nuh, 21-22]

Ndodh qė kurthet dhe komplotet tė jenė tė vazhdueshme dhe tė njėpasnjėshme: “E ata qė kishin qenė tė shtypur, atyre qė ishin krerė u thonin: “Jo, por dredhia (kurthet, intrigat komplotet) juaj natė e ditė (na largoi prej besimit), kur ju na thėrrisnit tė mos e besojmė All-llahun dhe t'i bėjmė Atij shokė. E kur e shohin dėnimin, e fshehin dėshpėrimin e vet dhe Ne u vėmė prangat nė qafat e atyre qė nuk besuan. Ata nuk dėnohen pėr tjetėr pos pėr atė qė punuan”. [Sebe, 33]

Nė Kur’anin famėlartė, ajetet qė flasin mbi kėtė temė janė tė shumta.

Prej njerėzve mė dinak, intrigues, mė tė fėlliqur dhe mė komplot bėrės, jo vetėm pėr myslimanėt, por mbi gjithė njerėzimin janė ēifutėt, Zoti i Lartėsuar tregon se ēifutėt do tė udhėheqin nė botė dy herė: “Ne u kumtuam nė libėr beni israilėve: “Ju do tė bėni shkatėrrime dy herė nė tokė dhe do tė tejkaloni duke bėrė zullum tė madh”. [Isra, 4]

Shumica e komentuesve tė Kuranit tregojnė se kjo mendjemadhėsi apo lartėsi ka ndodhur tek ēifutėt, mirėpo fakti ėshtė se ēifutėt sot posedojnė mendjemadhėsi dhe autoritet si asnjėherė mė parė. Gazetaria botėrore ėshtė nė duart e tyre, njashtu paratė dhe politika qė i udhėheqin ushtritė botėrore, janė (gjithashtu) pronar tė gjitha kanaleve televizive dhe tė gjitha mediumeve botėrore, njėkohėsisht i zotėrojnė tė gjitha organizatat ndėrkombėtare (siē janė Kombet e Bashkuara, FMN-nė (Fondin monetar ndėrkombėtar), Gjykatėn ndėrkombėtare tė drejtėsisė dhe shumė organizata tjera botėrore). Tė gjitha qeveritė duke filluar nga ato Evropiane, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Rusia, janė nėn kontrollin e tyre nė njė mėnyrė apo tjetėr. Ekzistojnė shumė studime tė cilėt pėrcaktojnė figurat hebraike tė cilėt posedojnė ndikim nė politikat e kėtyre organizatave dhe vendeve.

Gjithkush e din se ēifutėt u mblodhėn nė (Bazel) Zvicėr nė vitin 1897 nėn kryesinė e publicistit “Theodor Herzl”, nė kėtė konferencė lindi ideja dhe plani mbi okupimin e Palestinės. Thuhet se “Herzl” vetėm se ua ka lexuar “protokollet” tė pranishmėve, ndėrsa kėto diskutuan rreth protokolleve, pra thuhet se protokollet kanė ekzistuar para kėsaj konference.

Me termin protokollet e tė urtėve sionist nėnkuptojmė: Parimet e para tė konventės, draft dokumentet tė udhėheqėsve sionist.

Shfaqja e parė e disa prej kėtyre protokolleve ndodhi nė vitin 1901 nė rusin cariste, e mė pas u shfaqėn nė vitin 1905, botuesi i kėtyre protokolleve tregon se njė kopje tė kėtyre protokolleve e ka marr nga njė mik i tij i cili i kishte marr nga njė gruaje e quajtur “Madam Ki”, e cila pohoi se i ka vjedhur nga njė udhėheqės i masonerisė nė Francė, ekzistojnė raporte tė ndryshme rreth rrugės se si arriti kjo gruaje deri tek kėto protokolle tė rrezikshme. Mė pas kėto protokolle u botuan nė Francė dhe Britani tė Madhe, njashtu janė pėrkthyer nė shumė gjuhė botėrore, ndoshta prej pėrkthimeve mė tė mira nė gjuhėn arabe ėshtė pėrkthimi i Muhamed Khalife et-Tunusi.

Nėse referohemi nė enciklopedinė “Wikipedia” nė rrjetin global (internet), vėrejmė se duart ēifute janė zgjatur edhe atje duke e zgjat definicionin e Protokolleve dhe duke vėnė nė dyshim origjinėn apo vėrtetėsinė e tyre.

Thuhet nė “Wikipedia”: “Protokollet e tė Urtėve tė Sionit” ėshtė njė grup tekstesh ku tematika kryesore e tyre ėshtė plani pėr kontrollimin e botės nga ēifutėt. Pėr sė pari herė kėto tekste kanė par dritėn nė vitin 1903 nė perandorin Ruse, tė botuara nė gazetėn “Znemaja” nė qytetin Shėn Petersburg. Sipas shumė historianėve, kėto tekste janė njė mashtrim, sidomos pas njė raporti hulumtues nė vitin 1921 nė lidhje me besueshmėrinė e kėtyre shkrimeve tė bėra nga revista “Times”, me qendėr nė Londėr, si rezultat i kėtij hulumtimi arritėn nė pėrfundimin se artikujt janė falsifikim tė bėra nga letėrsia franēeze, njashtu u botuan njė seri shkrimesh dhe artikujsh qė e pėrshkruajnė procesin e falsifikimit. Nė tė njėjtin vit, nė vitin 1921, u butua teksti i plotė i protokolleve nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Nė vitin 1934 mjeku zviceran Dr. A. Zendar botoi njė seri artikujsh qė i pėrshkruan kėto protokolle si fakte historike, mirėpo u ballafaqua me gjyq pėr shkak tė botimit tė kėtyre artikujve. Protokollet janė pjesė e teorisė sė konspiracionit dhe anti-semitizmit si komplot kundėr ēifutėve. Kėto protokolle u botuan dhe promovuan nga komunistėt qė ishin opozitė e perandorisė Ruse, tė gjitha kėto kanė ndodh pas revolucionit bolshevik nė vitin 1917, pra bolshevikėt e pėrhapėn idenė se ēifutėt janė duke u pėrpjekur pėr ta kontrolluar botėn”.

Profesor Nasr el-Misri e mbrojti kėtė teori nė librin e tij “Protokollet, Judaizmi dhe Sionizmi”, mirėpo shumė prej shkrimtarėve e kundėrshtojnė kėtė ide.

Nėse njeriu shikon kėto protokolle, befasohet me konformitetin e madh me realitetin bashkėkohorė dhe me ndodhitė e fundit. Ne tani jetojmė dhe e pėrjetojmė realizimin e protokollit tė gjashtė nga kėto dokumente tė rrezikshme ku shfaqet urrejtja e ēifutėve ndaj njerėzimit dhe sa janė tė etur dhe kujdesshėm nė robėrimin e popujve dhe pėr t’i ēuar nė humnerėn e varfėrisė, kaosit dhe gjakderdhjes.

Pra, kėto janė protokollet e ēifutėve:

Protokolli gjashtė:

“Ne do tė fillojmė me shpejtėsi tė organizojmė monopolet e mėdha – ata janė baruti i fortė pėr revolucionet – qė gjithmonė pėr tė marr pasurinė nga analfabetėt (jo-hebrenj) deri nė atė masė qė tė bjer poshtė besimi nė qeveritė e tyre e kjo tė shndėrrohet nė krizė politike[1], andaj ekonomistėt qė janė tė pranishėm sot kėtu, duhet vlerėsuar rėndėsinė e kėtij plani.

Ka pėrfunduar aristokracia e jo-ēifutėve si forcė politike, ne nuk do tė kemi mė nevojė tė shikojmė nė kėtė aspekt, mirėpo aristokratėt, pronarėt e tokave vazhdojnė tė jenė kėrcėnim pėr shkak tė jetesės sė pavarur tė garantuar nga burimet e tyre. Prandaj ne duhet, pra, obligohemi qė t’i provojmė tė gjithė aristokratėt nga pronat e tyre pa marr parasysh ēmimin. Mėnyra mė e mirė ėshtė vendosja e pagave dhe taksave, kėto metoda do ta ulin pėrfitimin nga tokat nė nivelin mė tė ulėt...dhe se shumė shpejtė do tė shembet aristokracia e atyre qė nuk janė ēifut, sepse ata janė dhėnė pas qejfit tė tyre tė trashėguar (Aristokratėt janė tė kalitur me luks, dashuri dhe komoditet, ata assesi nuk do tė kėnaqen me pak pasuri qė pėrfitohet nga kėto toka pėr shkak tė pagave dhe tatimeve qė duhet dhėnė pėr kėta toka, duke i detyruar ata qė tė heqin dorė nga tokat e tyre me shitje apo hipoteka) dhe assesi nuk kėnaqen me pak.

Nė tė njėjtėn kohė, duhet tė marrim kontrollin e mundshėm tė industrisė, tregtisė dhe kamatave, mundėsisht kėtė tė fundit ta bėjmė zemra dhe thelbi kryesor i industrisė.

Pa kamata industria do tė risė kapitalin privat, e kjo do tė shpie nė ringjalljen e bujqėsisė dhe do t’i liron tokat prej borxheve dhe kredive tė ofruara nga bankat dhe industria bujqėsore. Ėshtė tejet e rėndėsishme qė industria t’i shfrytėzon tė gjitha burimet e tokės dhe nėpėrmjet kamatave e gjithė pasurinė e botės ta kemi nė duart tona.

Nė kėtė metodė do t’i shndėrrojmė tė gjithė njerėzit jo-ēifut nė punėtor tė thjeshtė “proletariat”, e mė pas tė nėnshtrohen e tė na bien ne sexhde pėr tė pėrfituar tė drejtėn e ekzistimit.

Pėr tė shkatėrruar industrinė e jo-ēifutėve dhe pėr tė ndihmuar sistemin kamatar, do tė inkurajojmė dashurin e luksit absurd qė mė herėt e kemi reklamuar, do t’i risim pagat e punėtorėve, mirėpo nuk do t’ju bėnė dobi kjo, ngaqė nė tė njėjtėn kohė do t’i risim ēmimin e nevojave fillestare duke u arsyetuar me keq dhėnien e kulturave bujqėsore.[2] Njashtu me dinarin tonė duhet tė shkatėrrojmė themelet e prodhimtarisė duke mbjell kaos dhe telashe ne mesin e punėtorėve dhe pėr t’i inkurajuar ata nė pirjen e alkoolit. Nė tė njėjtėn kohė duhet tė punojmė qė nė ēdo mėnyrė tė dėbojmė inteligjentet jo-ēifut nga toka. Pėr mos tė kontrolluar situatėn dhe pėr mos tė kuptuar realitetin, do tė maskojmė me dėshirėn tonė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė ndihmuar klasat e punėtorėve pėr tė zgjedhur problemet e mėdha ekonomike, dhe se propagandat pėr teoritė tona tė bashkėpunimit ekonomik, e ndihmojnė kėtė proces nė ēdo mėnyrė tė mundshme”. (pėrfundoi protokolli i gjashtė)

Pėr mė shumė dobi:Do tė cekim edhe ca protokolle tjera tė cilat e kanė tematikėn e njėjtė me protokollin e gjashtė.

Nė Protokollin e Tretė thuhet:“Ne nėpėrmjet metodave sekrete qė i posedojmė nė duart tona, do tė krijojmė kriza ekonomike botėrore qė askush nuk mund tė pėrballet me to, kjo do t’i shpie turmat e punėtorėve nė rrugė, e kjo tė ndodhė nė tė gjitha shtetet evropiane nė tė njėjtėn kohė. Kjo turmė do tė fillojė tė derdhė gjak nga lakmia dhe pangopėsia, ky gjak i cili ėshtė gjak i klasės sė urryer nga punėtorėt prej djepi, fillojnė grabitjet e fondeve”. (me njė fjalė kaosi arrin maksimalen]

Nė protokollin e Katėrt ceket:“Pėr tė shkundur lirinė e jetės shoqėrore tė jo-ēifutėve dhe pėr ta shkatėrruar atė, jemi tė obliguar qė tregtinė ta vendosim nė baza tė kamatės, rezultati i kėsaj do tė jetė se tė gjitha tė mirat qė dalin nga toka nuk do tė jenė nė duart e jo-ēifutėve, por nėpėrmjet fajdeve dhe kamatave do tė vjen nė arkat tona”.

Kėto “protokolle” kishin njė pėrhapje tė gjerė nė shekullin e kaluar, u kujdesėn pėr kėto protokolle shumė intelektual dhe shkencėtar, i komentuan dhe treguan rrezikun e kėtyre protokolleve kundėr myslimanėve dhe gjithė njerėzimit, mirėpo sot nuk gjen asnjė njeri tė fletė pėr kėto protokolle e as tė kujdeset pėr to me gjithė rrezikun qė e posedojnė kėto protokolle. Hulumtuesi dhe lexuesi i kėtyre protokolleve vėren pėrputhjen e madhe me realitetin, njashtu vėren seriozitetin e ēifutėve pėr tė ecur pėrpara nė arritjen e qėllimeve tė tyre pėr tė kontrolluar botėn nėpėrmjet pasurisė, medieve dhe ushtarėve tė rekrutuar nga disa qeveri dhe organizata ndėrkombėtare.

Situata ekonomike nė botė sot ėshtė nėn ombrellėn e “Protokollit” tė gjashtė nga ky plani i ligė shejtanikė. Shumė prej dukurive botėrore nuk mund tė komentohen dhe interpretohen mė mirė se sa tė referohemi nė kotė dokumente pėr tė kuptuar thelbin dhe objektivat... Kėto dokumente pėrbėhen nga njėzet e katėr protokolle.

Do ti ceki vetėm temat e protokolleve qė njerėzit tė kuptojmė pėrmbajtjen e kėtyre dokumenteve dhe pėr t’i kuptuar mė mirė ēifutėt dhe planet e tyre, dhe pėr t’i nxitur njerėzit t’i lexojnė kėto protokolle tė cilat nė shekullin e kaluar janė tė shtypura me qindra herė dhe nė shekullin e fundit pėr t’i harruar. Megjithėse ne kemi mė sė shumti nevojė t’i dimė kėto protokolle dhe se ēfarė fshihet nė to.

1.Protokolli i parė:E drejta e forcės - Liria (vetėm si ide) – Liberalizėm - Ari-Besimi – Vetėqeverisje - Kapitali dhe fuqia absurde - armik i brendshėm - Llumi i shoqėrisė – Kaos -kontrast mes politikės dhe moralit - e Drejta e pushtetit - Pushteti ēifut masonik nuk tejkalohet - qėllimi e justifikon mjetin - Llumi i shoqėrisė janė si tė verbėr - alfabeti politik - ndarje partiake. Llojet mė tė mirė tė qeverisjes: Pushteti absolut, alkooli, respektimi i inercionit, korrupsioni. Parimet dhe rregullat e qeverisjes masonike ēifute: terrorizmi - Liri, drejtėsi dhe barazi - parimi i sundimit gjenetik - mėnjanimi i gjitha privilegjeve tė klasės sė aristokratėve jo ēifut - Aristokraci bashkėkohore (hebraizmi) - Raste psikologjike - Kuptimi abstrakt tė fjalės “liri” - Fuqia e fshehur qė i kontrollon pėrfaqėsuesit e popullit.

2.Luftėrat ekonomike:Themele pėr epėrsinė ēifute - Qeveri kukulla “kėshilltar anonim tė fshehur” - Suksesi i programeve mėsimore shkatėrruese - Fleksibiliteti politik - Rolin qė e pėrfaqėsojnė gazetat (tv kanalet) - ēmimi i arit dhe vlera e viktimave ēifute.

3.Gjarpėrinj simbolik dhe domethėnia e saj:ēekuilibėr nė bilancet kushtetuese - terrorizmi nė pallate - mjetet e fuqisė - Parlamente dhe “Thashethamaxhi”, analist dhe shkrimtar - Shpėrdorim i pushtetit - Robėrim ekonomik - Miti “tė drejtat e popullit” - Sistem monopol dhe aristokrat - Ushtri ēifuto-masonike - ulja e numrit tė joēifutėtve - uria dhe kapitali njerėzor - Baza themelore pėr mėsimin dhe edukimin nė shkolla private - Krizė ekonomike botėrore - Garantimi i sigurisė pėr popullin tonė - Pushtet absolut i Masonerisė, mbretėri qė do tė udhėheq logjika - S’ka Udhėheqės e as udhėrrėfyes - Masoneria dhe Revolucioni i madh Franēez - Arsyet qė i japin Frankmasoneria janė imunitare dhe tė pathyeshme - Rolin qė e kryejnė spiunėt mosonikė janė sekret – Liria.

4.Rolin qė e kryen Republika-Masoneri ndėrkombėtare tek joēifutėt:Liri dhe Besim -Konkurrencė ndėrkombėtare ekonomike - Roli i Spekulimeve - Adhurimi i arrit.

5.Krijimi i njė pushteti tė madh qendror: Mjetet pėr kontrollimin e pushtetit nėpėrmjet masonėve - Shkaqe dhe arsye qė tė bėjnė tė jetė e pamundshme marrėveshje ndėrshtetėrore - Shteti ēifutė ėshtė zgjedhje e perėndisė - Ari pėr shtetin ėshtė sikurse motori pėr makinerinė - Kritikat, shantazhet dhe shpifjet posedojnė efekt tė madh nė shkatėrrim dhe pėrēarje - Industria e “Fjalėve tė ėmbla” posedon ndikim tė madh nė shkatėrrim - Si tė kontrollojmė frerėt e opinionit publik - Rėndėsia e aktivitetit individual - Qeveri absolute nė botė.

6.Monopolet:nė tė fshihet pasuria e joēifutėve - Marrja e tokave dhe pasurisė nga duart e Aristokratėve - Tregtia, industria dhe kamatat - Luksi dhe shpenzimet e tepėrta - Rritja e pagave tė punėtorėve dhe rritja e ēmimeve pėr gjėrat e nevojshme dhe tė rėndėsishme -Pėrhapja e shkaqeve pėr kaos, rrėmujė dhe pirjen e alkoolit.

7.Objektiva e hapjes sė derės sė armatimit:goditje tė dhunshme, ndarje dhe urrejtje nė gjithė botėn - luftėra qofshin tė kufizuara apo globale - Ruajtja e sekretit pėr suksesin politik - Gazetat dhe opinioni publik.

8.Pėrdorimi i tė drejtave tė paqarta ligjore pėr mashtrim:agjendė tė zgjedhur nga qendra sioniste - Shkolla, tė diplomuar me nivel tė lartė shkenco r- Ekonomistė dhe Milionerė - Kujt duhet besuar pozitat e ndjeshme nė qeverinė tonė? - Shpėrblimi i agjenteve tonė nga jo ēifutėt me mbytje, nėse ata i shkelin udhėzimet tona.

9.Zbatimi i parimeve tė masonerisė nė lėndėn e edukimit qė ne ua mėsojmė njerėzve - Simbolet e Masonerisė - Kuptimin e “Anti-Semitizmit” – Diktatura Masonike - Terrorizmi dhe terrori - Cilėt janė shėrbėtorėt e Masonėve - Kontakti i drejtpėrsėdrejti mes pushtetit dhe shoqėrisė - Kontrollimi e personave qė janė nė krye tė arsimit dhe edukimit - Teori false - Interpretimi i ligjeve – Lėvizje sekrete dhe strehime sekrete.

10.Pamja e jashtme e skenės politike - gjeniu i “fėmijėve tė paligjshėm” - Cilėt janė premtimet e grusht shtetit mason - E drejta e votės - Udhėheqėsit Mason - gjenitė qė janė udhėheqės tė Masonisė - Institucionet nė shtet dhe funksionet e tyre - Helmet e demokracisė - Kushtetuta shkollė pėr pėrēarjen e partive – Epoka e republikave kushtetuese - Kryetarėt e republikave kukulla tė Masonėve - Pėrgjegjėsitė e kryetarėve - Shfrytėzimi i skandaleve sikurse skandali i Panamės - Masoneria ėshtė forca legjislative - Kushtetuta e Republikės sė re - Roli i tranzicionit tė Masonerisė nė autoritetet e saj - Pėrhapja e mikrobeve dhe sėmundjeve ėshtė njė e keqe e Masonerisė.

11.Programet e kushtetutave tė reja:Disa detaje mbi revolucionin e ri – jo ēifutėt janė njė tufė dhensh - Lozhat masonike tė fshehta, asambletė e saj janė galeri tė jashtme.

12.Mėnyra masonike e interpretimit tė fjalės “Liri”:E ardhmja e gazetarisė nėn mbretėrinė e Masonėve - Dominimi nė media - Agjencinė lajmesh - Ēfarė ėshtė progres nė opinionin Mason? - Solidariteti mason nė gazetarin bashkėkohore - Rritja e kėrkesave e opinionit publik nė zonat rurale - Dhjata e re e pagabueshme.

13.Nevoja pėr kafshatėn gojės:Ēėshtjet politike - Ēėshtjet industriale - Sprovat e epsheve dhe pasioneve - “I shėndosh nė vetvete” - Ēėshtje tė mėdha.

14.Feja e sė ardhmes - kushtet e skllavėrisė nė tė ardhmen - literatura erotike duhet tė jetė literatura e sė ardhmes.

15.Grusht shteti (revolucioni) tė mbizotėroj nė botė nė tė njėjtėn kohė:Mbytja - Fati i masonėve jo ēifut nė tė ardhmen - Sekretet e pushtetit - Rritja e numrit tė lozhave masonike - Organi qendror i masonėve i pėrbėrė nga tė urtit mason – Metodat e dredhive dhe mashtrimeve – Masoneria dhe udhėheqja e gjitha shoqėrive sekrete – Llogaritja si tė mirė e gjėrave qė i thonė tė prishurit – Grupi i solidaritetit - Viktimat – Ekzekutimi qoftė edhe mason – Rėnia e prestigjit tė ligjeve dhe pushtetit – Pozita jonė si popull i zgjedhur – Nėnshtrimi ndaj udhėheqjes – Dėnimi mbi atė qė i abuzon ligjet – Dėnimet mė tė rrepta – Caktimi i moshės pėr pushimin nga shėrbimi – Grumbullimi i pasurisė botėrore – Autoriteti masonik autoritar – E drejta e ankimit nė tė ardhmen – E drejta e forcės ėshtė e drejta e vetme – Mbretėria izraelit ėshtė atėsia e gjithė botės.

16.Programe sterilizuese nė arsimin universitar:Ēfarė i zėvendėson gjėrat Klasike? – Trajnimi dhe Karriera – Pushtetin pėr tė predikuar dispozitat e reja nė shkolla – Heqja e lirisė sė arsimit – Teori tė reja – Pavarėsinė e mendimit – arsimi nė metodėn “mėsime gjėrave”.

17.Juridiksione ligjore – ndikimi i klerikėve tek jo ēifutėt:Liria e ndėrgjegjes – Mbretėri nė krye me papė – Si ta luftojmė kishėn aktuale? – obligimet e medieve nė kėtė kohė – Policia – Polic vullnetar – Spiunimi pėr organizatėn “Kabala” – Shpėrdorimi i pushtetit.

18.Masa sekrete tė mbrojtjes: Kontrolli nga komplotet e brendshme - Masat pėr mbrojtjen e popullatės qė shpin pėr kapjen e pushtetit – Roje sekrete qė i ruajnė kufirin e shtetit ēifut – Largimin e petkut fetar nga pushteti – arrestimi dhe paraburgimi qoftė edhe pėr dyshimin edhe mė tė vogėl.

19.E drejta e njerėzve pėr tė publikuar kėrkesat dhe propozimet:Trazira politike – Kriminalizimin e ēėshtjeve politike – Publikimi i krimeve politike.

20.Programet financiare:Taksime progresive – Ministria e financave dhe obligacionet shtetėrore – Metoda e llogarive – Amulli ekonomike dhe ngecja e kapitalit – Lėshimi nė pėrdorim i monedhės sė letrės – Niveli i pagave tė punėtorėve – Kredit shtetėrore – Botimi i obligacioneve me norma interesi shumė tė vogla – Aksionet e kompanive industriale – Pushtetarėt jo ēifut bashkėpunėtor, kukulla dhe vasal tė masonėve.

21.Kredi tė brendshme:Borxhet e taksave – Falimentimet – Bankat, Kursimet dhe tė ardhurat – Eliminimi i tregjeve financiare – Organizimi i vlerave industriale.

22. Sekretet e asaj se ēfarė do tė sjellė e nesėrmja: Tė kėqijat e shekujve tė mėhershėm – Baza e ardhmėrisė ėshtė mirė.

23.Zvogėlimi i mjeteve tė luksit:Industrialistė mesatar – Humbja e vendeve tė punės – Ndalimi i alkoolit – Tė zgjedhur e Zotit.

24.Udhėheqėsia i takon pasardhėsve tė mbretit David (Davudit):Heqja e trashėgimtarit edhe nėse ėshtė prej familjes sė Davidit nė qoftė se nuk ėshtė i pėrshtatshėm pėr mbret - ndėrsa ndihmėsit e tij janė tre – Mbretėria ėshtė pėrcaktim.


Shumė njerėz nuk janė tė vetėdijshėm pėr seriozitetin e situatės aktuale nė aspektin ndėrkombėtar. Kėta organizata qė shumė popuj garojnė pėr tė arritur deri tek kufijtė e dyerve, nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė plan sionist pėr kontrollimin e botės nėn ombrellėn apo nė emėr te Drejtėsisė dhe lirisė, kjo nuk ėshtė njė fantazi e as njė fjali “qė e ka harruar koha” siē ju pėrshtatėt disave ta besojnė, pėrkundrazi kjo ėshtė njė realitet qė e shohim dhe jetojmė nė jetėn tonė tė pėrditshme, motoja “LIRI, DREJTĖSI DHE BARAZI” ishte dhe ende vazhdon tė jetė slogan i SIONISTĖVE DHE MASONĖVE.

Ēėshtja e kontrollimit nė ekonominė globale nuk ėshtė edhe aq e vėshtir siē mendojnė disa njerėz, kompanitė sot janė globale (Interkontinentale) ndėrsa buxheti i tyre ėshtė marramendės (buxheti i njė kompanie amerikane tejkalon buxhetin e dyzet shteteve), tregjet e kapitalit janė globale (interkontinentale) , me njė fjalė se ekziston mundėsia qė ēdo njeri tė futet nė kėtė treg tė blej dhe tė shes.

Tregjet mė tė mėdha janė nė Amerikė, Evropė dhe Japoni. Ekzistojnė shumė metoda dhe rrugė me tė cilėt shumė njerėz nėpėrmjet kurtheve dhe lajkave i mbledhin kėto pasuri, ndoshta me disa shembuj do ta thjeshtėsojmė kėtė gjė:

Nėse njė afarist posedon informata se njė kompani do tė shpallė rezultate tė mira, para shpalljes disa ditė apo edhe javė, blen aksione nga kjo firmė, momentin e shpalljes, tė gjithė e dinė kėtė dhe fillojnė tė blejnė aksione nga kjo firmė, momentin kur aksionet e kėsaj firme tė arrin kulminacionin (me ndonjė lajm tė keq, ndryshime ekonomike artificiale qė ngjall frik dhe panik, ngopja e tregut me atė prodhim apo pėr arsyet tjera) afaristi i shet tė gjitha aksionet qė i ka blerė dhe nė kėtė mėnyrė fiton shumė, ndėrsa tė tjerėt e mbajnė mbi supe humbjen si rezultat i pėrmbytjes sė tregut tė aksioneve. Nėse afaristi i kishte blerė 100 milion aksione dhe ēmimi tė ishte rritur pėr vetėn dy dollar nė aksion ku do tė fitonte 200 milion dollar, e nėse i kishte blerė 2 miliard aksione do tė fitonte katėr miliardė dollar pėr vetėm disa minuta, kjo nėse supozojmė se ēmimi i njė aksioni ėshtė ngritur pėr dy dollar!!!

Njė shembull tjetėr: Nėse afaristi e dinė se ēfarė do tė njoftojė ministri i financave amerikan apo homologu i tij evropian dhe japonez, ai mund tė fitoj shumė nė tregun e aksioneve dhe arrit tė cilat pas kėtyre deklaratave luhatėn. Me kėto informata shumė pronat tė kompanive pėrfitojnė shumė, me kėtė njeriu fiton shumė pėr vetėm pak ditė!! Ne vėrejtėn se si njė afarist ēifut krijoj njė krizė financiare nė Azinė perėndimore qė nuk arritėn qeveritė a atyre vendeve ta tejkaluan me shumė vite. Kjo ėshtė forca ekonomike pėr tė cilėn folėn ēifutėt nė protokollet e tyre. Pasuria ėshtė nė duart e tyre, ēifutėt nė shumė kompani dhe korporate posedojnė pozita tė ndjeshme (Ministri i financave nė Amerikė pothuajse ėshtė privilegj ekskluziv i ēifutėve), shumė prej informacioneve blihen me tė holla, (ose nė mėnyra tjera). Grumbullimi i kėtyre faktorėve u japin ēifutėve njė mundėsi historike pėr planet e tyre.

I thėrras tė gjithė dijetarėt dhe tė menēurit, vendim-marrėsit nė botėn islame dhe nė gjithė botėn qė edhe njėherė rilexojnė kėto protokolle me kujdes dhe t’i studiojnė qė ti paralajmėrojnė popullin nga rreziku i tyre. Pėr fat tė keq ca dijetar me mendje tė kufizuar e tė cektė nuk mund tė perceptojnė ndodhet rreth veti prej ngjarjeve politike dhe ekonomike nė nivel global.

Me tė vėrtet parat janė grumbulluar nė duart e ēifutėve fajdexhi, ata tani janė infiltruar nė tė gjithė vendet islamike, afrikane, aziatike dhe evropiane me transaksione tė mėdha qė nėpėrmjet kėtyre do tė kenė mundėsi tė ndikojnė edhe mė shumė nė vendime politike pėr t’u mundėsuar edhe mė shumė influencė nė aspektin ekonomik, e cila u ndihmon atyre tė jenė nė gjendje tė jenė drejtues e kėtyre vendeve. Ėshtė pėr tu habitur me ca marrėveshjet ekonomike dhe bilaterale qė kapin shumėn qindra miliarda dollar, ndėrsa sundimtarėt e korruptuar kėnaqen me ca miliardė pėr t’i shpenzuar nė realizimin e dėshirave dhe pasioneve tė tyre duke e vendos nė rrezik shtetin dhe ardhmėrinė e popullit tyre. Shtetet e gadishullit arabik nuk janė tė pėrjashtuar nga kjo situatė e zymtė.

Projektet e ndėrmarra nė kėtė vend: janė nga ato projekt qė aspak populli nuk ka nevojė dhe as qė janė prioritet. Pjesė e madhe nė ca shtete kanė nevojė pėr rrym dhe ujė ndėrsa ata nė tė njėjtėn kohė ndėrtohen vendpushime turistike me dhjetėra miliarda, pa studime tė realizueshme, duke pasur parasysh se vet vendi nuk ėshtė destinacion turistik, banorėt e kėtyre vendeve nuk i pranojnė dhe nuk janė mikpritės tė turistėve, kėto projekte janė ndėrtuar me kredi e ky shtet nuk mund ta paguaj kredinė e mos tė flasim me e kthye borxhin e marrė.

Ndoshta qyteti i “Dubait” Emiratėt e Bashkuara Arabe ėshtė njė shembull i qartė pėr kėtė ēėshtje: Borxhet e kėtij vendi janė 200 miliardė dollar (ky borxh ėshtė vetėm ndaj bankave Britanike, e mos tė flasim pėr borxhet tjera), tani ata nuk janė nė gjendje tė paguajnė interesin e kėtyre kredive pasi qė papritmas u tėrhoqėn kapitali investues nė kėtė qytet, u pėrpjekė qeveria qendrore e “Abu Dhabi” pėr ta shpėtuar prej kėsaj pozite tė turpshme, mirėpo kjo qeveri vetėm se tani ka filluar t’i marr hapėt e njėjta sikurse qyteti “Dubaj” nė realizimin e disa projekteve ndėrtimore qė nė asnjė mėnyrė nuk janė tė nevojshme dhe me ēmime shumė tė larta siē janė: Muzeu “Louvre” dhe arenėn “Ferari” – pėr tė cilėn ėshtė thėnė se kostoja e ndėrtimit tė kėsaj arenė ėshtė e mjaftueshme pėr ndėrtimin e njėqindmijė shtėpive – ndėrtesat e larta me tė cilat garojnė arapėt se kush do ta ndėrtoje mė tė lartė nė njė tokė ku nuk ka popull, ndėrtimin e centraleve bėrthamore kur shumė shtete perėndimore kanė vendosur pėr ti braktisur kėto ngaqė ėshtė vėrtetuar rreziku i tyre, ndėrtimin e fshatrave turistike nė shkretėtirė shterpė, ku turistėt nuk mund tė jetojnė pjesėn mė tė madhe tė viti nga temperaturat e mėdha.

Nė momentet kur shumė minj banojnė nė ndėrtesat e larta tė “Dubait” nė largėsi as prej njėqind kilometrash ndėrtohen ndėrtesa tė larta nė qytetin “Abu Dhabi” popullata e sė cilės para ca dekadash ishin: Beduin tė zbathur, zhveshur dhe ēoban delesh dhe devesh”. (Informacionet marrė nga njė studim i kryer nga disa ekonomistė britanik me pak asgjėsime dhe shtesa)

Nė Nexhd dhe Hixhaz ndėrtohen qytet tė tėra qė nuk kanė asnjė pėrfitim (fizibilitet) ekonomik pėrveē se futjen nė punė tė kapitalit operativ amerikan dhe atė evropian. Katari ndėrton kulla tė larta pėr tė jetuar nė to fantazmat si dhe qindra miliard nė projekte si parapėrgatitje pėr botėrorin 2020!! Kėto shtete tė pasura me naftė i zhdukin pasurin e populli tyre pėr tė pėrfituar kompanitė botėrore ēifute, e nė kohėn kur tė hollat e shtetit tė asgjėsohen e tė shtohen borxhet ēifutėt e prishin kėtė shtet. Pushtetarėt nuk ndėrtojnė me tė hollat e tyre e as tė shtetit por gjithė kėto ndėrtime i ndėrtojnė me tė holla tė huazuara nga bankat ēifute me kamat, nėse vdes sunduesi apo largohet nga vendi ai nuk i mbartė borxhet por me borxhin pėrballet shteti, ndėrkohė qė bilanci i sundimtarit ngel me qindra miliard tė grabitura nga populli qė mė pas i trashėgojnė fėmijėt e tyre. (Kjo po ndodh nė Egjipt, Libi, Tunis dhe Jemen)

Nėse e dimė se pasuria e “Sulltan ibėn Abdulaziz” e ka tejkaluar Trilion rial (1 Trilion ėshtė e barabartė me 1000 miliardė, 1 miliardė ėshtė e barabartė me 1000 milion) – nėse kjo ėshtė pasuria e vetėm njė princi!!? – e kupton pėrmasat e katastrofave tė pėrjetuara nga populli arab i grabitur. Kėtė individ njerėzit e kanė quajtur “Princi buzėqeshur” dhe si mos tė buzėqeshė kur e dimė se ka mė shumė se njė trilion nga pasuria e myslimanėve!! Pyesim tani : Athua tani nė varė ky ėshtė buzėqeshur!

Ēdo nxėnės fillestar nė ekonomi ėshtė i bindur se kėto kohėra nuk janė kohėra investimi fati, impulsive dhe arbitrare, nuk ėshtė koha e aventurave ekonomike, por ėshtė kohė e pritjes dhe kujdesit, situata nė aspektin global nuk lejon nė luks tė tillė, shpenzime tė tepėrta dhe veprime tė pamenduara vetėvrasėse. Mirėpo disa shtete dhe qeveritė e tyre janė tė detyruara qė pasurin e vendit tyre tua shpėrndajnė kompanive dhe korporatave ndėrkombėtare – shumicėn e kėtyre i posedojnė ēifutėt nė tė cilat punojnė evropianėt dhe amerikanėt tė cilėt punojnė pėr tė ndalur rrotėn e zhvillimit nė vendin e tyre – Kontrollimi i fondeve shtetėrore dhe rruajtja e tyre nė xhirollogari bankare nga disa sundues dhe privimi i popullatėn nga kėto fonde nuk ėshtė mė pak i rrezikshėm se sa ta sundues qė i investimi nė projekte tė padobishme.

Ėshtė tepėr ironike kur i shikon disa princ tė shteteve arabe qė nxitojnė pėr tė blerė klube sportive me miliarda nė vendet e perėndimit me pasurin e myslimanėve, ndėrsa myslimanėt vdesin nga uria nė Afrikė dhe Azi pėr shkak tė thatėsisė, urisė, luftėrave dhe krizave ekonomike. Nė vend qė kėto pare tė kursehen pėr ditė tė vėshtira apo tė investohen nė industri tė vėrteta dhe strategji bujqėsore apo nė qendra studimore pėr ta larguar umetin nga injoranca dhe prapambetja , harxhohen nė gjėra tė parėndėsishme nga disa njerėz tė parėndėsishėm qė nuk posedojnė as turp e as ndėrgjegje, duke luajtur me tė ardhurat e popullit.

Plani sionist e parashikon kontrollin e botės pėrmes medieve, ekonomisė, pėrmes institucioneve ndėrkombėtare, ushtrisė amerikane dhe asaj evropiane qė posedojnė teknologji mė moderne, tė gjitha kėto janė cekur nė protokollet e tyre qė janė shkruar para njėqind vjetėve, para se tė jetė Amerika superfuqi, para se tė ekzistonin kombet e bashkuara tė cilin ēifutėt e formuan me qėllime shejtanie, para se ta pėrhapėn kamata nė nivelin global, para se tė ekzistoi FMN (Fondi monetar ndėrkombėtar dhe OBT (organizata botėrore tregtare).

Njeriu i menēur nuk mund tė thotė se kėto ngjarje dhe kėto praktika qė janė tė shkruara qe njėqind vjet, se tė gjitha kėto janė rastėsi e pastėr!!

Ēifutėt nuk e bėjnė fatin e as qė e kontrollojnė ardhmėrinė, mirėpo ata i kanė vėnė vetėn objektiva dhe kanė bėrė plane, punojnė nė mėnyrė aktive dhe me vendosmėri tė ēuditshme pėr tė arritur ēdo fazė tė planeve tė tyre, pėr tė arritur qėllimin pėrfundimtar e ajo ėshtė: Kontrollimi i botės nė tėrėsi dhe skllavėrimi i gjithė popujve tjerė dhe ta vendosin jetėn e kėtyre nėn mėshirėn e tyre, e ky qėllim ėshtė thelbi i besimit nė Telmudin e tyre.

Nuk ka dyshim se kėto “Protokolle” janė modifikuar dhe janė redaktuar sipas asaj qė e kėrkon ēdo faza qė kalon njeriu, shumė risi janė shfaq nė skenė qė ata nuk i kanė marrė parasysh , duke pėrfshi kėtu: Rizgjimi islam qė ua pėrzier peshoret dhe ekuilibrat dhe ua ka shemb armiqve letrat duke i habitur qė tė gjithė, gjithashtu teknologjia moderne e cila ėshtė bėrė shumė e vėshtir pėr ta kontrolluar ndoshta mė e rrezikshmja e kėtyre ėshtė “Rrjeti Global” me tė cilėn njė grup i vogėl mund tė lėvizė nė turmė tė madhe me tė cilėt pajtohet nė objektiva mendime dhe teori, njashtu vlen tė ceket shfaqja e ekonomive tė reja nė skenėn botėrore ( Kina, India dhe Brazili).

Muslimani ėshtė i bindur se ēėshtja ėshtė nė duart e Zotit, posedon bindje se i Vetmi i cili posedon fuēi pėr gjithēka ėshtė Zoti i Lartėsuar, njashtu beson se ndodhitė nuk ndodhin vetėm se me caktimi dhe diturin e Zotit, mirėpo Zoti i Lartėsuar e la njeriun tė lirė pėr tė zgjedhe, e kjo zgjedhje ėshtė nėn sprovim, pėrzgjedhjet e njeriut ose janė tė hairit ose janė tė sherrit. Populli ēifut pėrzgjodhi sherrin dhe pėr veti zgjodhėn njė “profet” tė sė keqes “Dexhallin” qė mbretėria e tyre tė lulėzon nė dekadat e fundit tė mbretėrisė, ata vazhdojnė tė punojnė pėr tė pėrgatitur tokėn dhe pėr ta pėrshtatur pėr ardhjen e tij, Zoti i Lartėsuar na tregoi se ēifutėt do tė jenė tė mendjemėdhenj nė tokė dy herė: “Ne u kumtuam nė libėr beni israilėve: Ne u shpallėm solemnisht nė Libėr bijve tė Izraelit: “Ju do tė bėni dy herė ngatėrresa nė tokė dhe do tė tregoni mendjemadhėsi tė tepėrt”. [Isra, 4]

Kjo mendjemadhėsi siē ėshtė e dukshme nė ajet ėshtė e pėrbashkėt me ngatėrresa dhe ēoroditje, nuk ka cekur historia mendjemadhėsi ēifute e shoqėruar me ngatėrresa dhe ēoroditje nė nivel tė botės siē ėshtė tani: Amoralitet, pirja e alkoolit, bixhozi, kamata, degjenerimi moral dhe intelektual, vrasje, shkatėrrim dhe varfėri dhe etj. Pėr shumicėn e kėtyre shkaktar janė ēifutėt, nuk e dimė nėse ēifutėt do tė jenė mendjemėdhenj edhe mė shumė edhe njėherė apo premtimi i Zotit do tu paraprinė. Transmetohet se ne, myslimanėt, do t’i luftojmė pasuesit e Dexhallit, ne jemi nė lindje tė lumit Jordan e ato nė perėndim, ēifutėt pasuesit e Dexhallit, tani e okupojnė Palestinėn....Na lajmėroi i Dėrguari i Zotit se guri dhe pemėt do tė lajmėrojnė pėr vendndodhjen e ēifutėve, besimtarėt do tė korin fitore pas zbritjes sė Isės a.s. Kėto ndodhi a janė parathėnie pėr atė tė ardhme tė njohur, apo fitorja do je jetė e besimtarėve me mė pas e ēifutėve!! Kėtė nuk e dinė ...

Beteja e ėshtė e pashmangshme, armiku ėshtė i fėlliqur dhe me armiqėsi tė madhe, Ithtarėt e imanin duhen tė jenė vigjilent dhe tė pėrgatiten pėr kėtė fazėn e ardhshme, jo vetėm pėr tė shpėtuar vetveten nga kthetrat e skemave ēifute, por pėr tė shpėtuar gjithė njerėzimit. Myslimanėt janė dėshmitar pėr gjithė njerėzit , ata janė pėrgjegjės pėr udhėzimin e njerėzve dh pėr tė ruajtur vlerat morale nė tokė, kėto vlera janė kompensuar me degjenerimin qė po e shohim pėr ēdo ditė, e kjo nuk mund tė mėnjanohet vetėm se me ndihmėn e Zotit: “Sikur Zoti tė mos i ndihmonte njerėzit e mirė kundėr tė kėqijve, bota do tė ishte shkatėrruar”.

Atėherė kur pasuesit e tė vėrtetės bėhen dembel dhe pėrtac dhe tė kapen pėr toke, i kaplon poshtėrimi dhe nuk do tė largohet nga ta derisa nuk kthehen nė fenė e tyre. Beni israilėt bredhin nėpėr tokė dyzet vjet pėr shkak se e refuzuan xhihadin, derisa Zoti kėtė gjeneratėn nėnēmuese e zėvendėsoi me gjeneratė krenare dhe tė lirė, e njėjta i ndodhi edhe popullit tė Libisė plot 42 vjet, populli Jemenas plot 30 vjet e kėshtu me radhė, populli i Egjiptiti, Tunisit dhe Sirisė, ndėrsa tė tjerėt vazhdojnė tė jenė tė humbur nė tokė dhe duke bredhur, tė kėnaqur me nėnēmim, poshtėrim, shtypje sikurse tė ishin skllevėr. Zoti i Lartėsuar ka vendosė qė krenaria t’i takon vetėm se ithtarėve tė besimit dhe xhihadit e jo ithtarėve tė kėsaj bote dhe nėnēmimit, ky ėshtė gjykim i Zotit: “Vėrtet, Ti nuk mund tė gjesh ndryshim ose shndėrrim nė ligjet e Zotit”. [Fatir, 43]

Ndoshta ėshtė e pėrshtatshme tani nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme qė ėshtė duke i pėrjetuar njeriu, pėr tė punuar disa aktivistė pėr tė botuar kėtė dokument (Protokollet) nė nivel botėror nė mėnyrė qė njerėzit ta kuptojnė se kush ėshtė armiku i tyre i vėrtet, qė tė krijohet nė rizgjim botėror pėr ta luftuar kėtė armik tė fėlliqur dhe dinak prej ēifutėve. Duhet tė gjejmė pėrkthimin e kėtyre protokolleve nė gjuhen angleze, gjermane, spanjisht, rusisht, indiane, kinezisht dhe (shqip) dhe ti shpėrndajmė kėto protokolle nė mesin e kėtyre njerėzve, veēanėrisht nė mesin e tė rinjve, dhe tė shndėrrohet nė njė luftė globale kundėr kėtyre tė mallkuarve nė gjuhėn e Davudit dhe Birit tė Merjemes... Duhet njerėzit tė jenė aktiv nė kėtė periudhė, shumė njerėz jetojnė nė mėrzitje, stres, brenga dhe telashe pėr shkak tė kushteve ekonomike qė e kanė sjellė ēifutėt nėpėrmjet kamatave nė tregjet globale qė e kanė shkatėrruar ekonomin e shumė vendeve.

Ndoshta prej autorėve qė mė sė mirė kanė shkruar mbi paralajmėrimin nga planet e armiqve tė Zotit dhe atė se ēfarė i pėrgatitet prej kurtheve, se cila ėshtė pozita e umetit nė mesin e kombeve tjera dhe zhveshjen e komuniteteve tė injorancės (xhahiljetit) duke i treguar vlerat dhe filozofin e brishtė tė tyre, ata janė: Sejid Kutub, Muahmed Kutub, Ebu Ala el Meududi dhe Ebu Hasan en- Nedevi, nuk njoh askėnd nė kohėn tonė qė ka shkruar ma mirė se kėto. Ai i cili nuk i lexon librat e kėtyre ai nuk posedon kulturė tė pėrgjithshme e as nuk e njeh realitetin bashkėkohorė, ka humbė shumė kohė dhe mund ai njeri i cili nuk i lexon librat e kėtyre duke kėrkuar kėtu e atje, duhet tė dihet se njerėzit nė njohjen e realitetit bashkėkohorė duhet tė jenė mirėnjohės pėr atė ēfarė e kanė shkruar kėto, nė aspektin e bollėkut, qartėsisė, forcės dhe gjithanshmėria . Pėr kėtė ne vėrejmė se qeveritė e perėndimit janė duke u pėrpjekur me mish e shpirt pėr ti luftuar kėta njerėz –veēanėrisht tre tė parėt – falsifikojnė dhe shtrembėrojnė imazhin e tyre nėpėrmjet bashkėpunėtorėve tė tyre nė botėn islame. Nuk do tė gjeni intelektual qė janė luftuar nga qeveritė sikurse janė luftuat kėta tre: duke parandaluar botimet e tyre, disa bashkėpunėtorėve tė tyre ua lanė pėr detyrė qė ti luftojnė dhe ti shajnė, u afruan njerėzve alternativa tė rrejshme, u pėrpoqėn pėr tė krijuar turbullira qė mos tė pėrmendet emri dhe mendimet e tyre duke shpikur ide dhe teori qė e kundėrshtojnė menhexhin e vėrtet, duke i reklamuar me njė shkallė tė lartė dhe pėr ti shndėrruar kėto teori si fakte tė pa diskutueshme siē janė: Liria e feve, Dialogu i qytetėrimeve, Uniteti i feve dhe paqja nė botė, Koekzistenca paqėsore dhe heqja dorė nga “dhuna” dhe “ekstremizmi” (sipas peshores tyre), Barazia nė bazė tė shtetėsisė dhe kombėsisė, Vėllazėria njerėzore dhe shumė teori tjera qė nė fakt janė qėllimkeqe pėr tė luftuar disa fakte fikse tė fesė islame siē janė: Njėshmėrin e Zotit, Xhihadin nė rrugė tė Zotit, Miqėsimin e miqve tė tij si dhe armiqėsimin e armiqve tė tij, dashurin dhe urrejtjen pėr All-llahun, besimin e universalitetit tė islamit dhe nevoja obligative pėr tė sunduar mbi gjithė fetė.

Sa pėr metodėn se si duhet ti kundėrvihemi protokollit tė gjashtė dhe protokolleve tjerė, ne themi:

1.Ne duhet tė kuptojmė dhe tė mėsojmė nivelin e konspiracionit qė pėrgatitet pėr gjithė botėn, dhe tė punojmė pėr tė edukuar botėn dhe edukuar njerėzit.

2.Duhet t’i kthejmė aftėsitė e shtetit ton me anė tė largimit tė qeverive aktuale tė cilėt e prishėn shtetin dhe njerėzit dhe i kanė humbur tė gjitha kapacitet dhe aftėsitė.

3.Parat duhet tė investohen nė atė ēfarė i bėnė dobi dhe pėrfiton shteti jon siē ėshtė bujqėsia, tregtia, industria, qendra studimore si dhe tė largohemi nga tregjet e fajdeve se ata janė pasuri virtuale dhe nė tė ekzistojnė shumė manipulime.

4.Tė largojmė nga kokat tona filozofin e luksit dhe shpenzimet e tepruara tė pasurisė. “Dhe ata qė, kur shpenzojnė, nuk janė as dorėshpuar, dorėshtrėnguar, por i pėrmbahen tė mesmes”. [Furkan, 67]

5.Tė qėndruarit larg organizatave ndėrkombėtare qė thuajse totale janė tė kontrolluara nga ēifutėt, tė tilla janė: OKB (organizata kombeve tė bashkuara, organizata botėror e tregtisė, gjykata ndėrkombėtare dhe etj, mosnjohja e tyre e as mos jepja e asnjė legjitimiteti. Tė gjitha kėto organizata nga jashtė dukėn tė mėshirshme ndėrsa nga brenda janė tė dėnim.

6. Mbėshtetja nė mendjet dhe ekspertizė lokale nė aspektin politik, ekonomik dhe nė planifikim e sė ardhmes.

7.Pėrhapja e kulturės tė solidaritetit social, kujdesi pėr pasurin publike dhe njė tė ardhme tė pėrbashkėt.

8.Ruajtja e traditave lokale qė rrjedhin nga burimi islam, e tė qėndrojmė larg ndikimeve tė jashtme si dhe luftimi i kėtyre ideve.

9.Largimi nga gjėrat qė tė dėmtojnė mendjen dhe janė tė dėmshme pėr njeriun (pijet alkoolike dhe drogat), luftimi i kėtyre dukurive me ēdo mjet pa aspak neglizhencė nė kėtė ēėshtje, si dhe aktivizimi i ligjeve penale tė sheriatit.

10.Tė larguarit nga investimet nė fushėn e luksit dhe dėfrimit, si dhe pėrqendrimin nė tė investuarit nė fushat esenciale.

11.Tė kufizohen investimet e huaja, vendosja e kushteve tė rrepta pėr kėto investime qė mos e dėmtojnė industrinė lokale si dhe dobia maksimale nga kėto investime duke i detyruar transferimin e teknologjive.

12.Themelimi i bankave islame, tė larguarit nga bankat qė janė nė baza kamate e nė veēanti ato botėrore qė shumicėn e kėtyre e posedojnė ēifutėt.

13.Inkurajimi i investimeve lokale dhe vendore, inkurajimi i rinis lokale nė punė tė pavarur komerciale, industriale, teknike dhe bujqėsore.

14.Kujdesi pėr freskimin e mjeteve dhe teknikave nga koha nė kohė, pėr tė arrit objektivat e fazave.

15.Mos marrja me ēėshtjet e imėta nė dėm tė objektivave tė pėrgjithshme .

16.Inkurajimi pėr krijimtari, shpikje dhe zbulim si dhe mosmbėshtetja nė importin e teknologjive dhe mjeteve.

17.Ngritja e instituteve shkencore aktive pėr shfrytėzimin e mendjeve dhe ideve, gjetje e investimeve vendore pėr mbėshtetjen e kėtyre investimeve.

18.Pėrgatitja e tė rinj nė frymė islame nė aspektin: intelektual, edukativ dhe shpirtėrorė nė pėrputhje me kohėn nė tė cilėn jetojmė.

19.Pėrgatitja lider tė rinj tė ndėrgjegjshme qė kanė pėrgjegjėsi tė ardhmen e ummetit, si dhe mbėshtetja e tyre duke u dhėnė pėrgjegjėsi dhe duke i sponsoru pėr tė aktivizuar komunitetin.

20.Ringjallja e shpirtit tė xhihadit nė ummet, si dhe aktivizimi i miqėsimit dhe armiqėsimit nė pėrputhje me besimin islam dhe krijimi i shtetit islam i cili do tė gjykon me sheriat me Librin e Zotit dhe Sunetin e tė Dėrguaritė tij. Kjo e fundit ėshtė paragrafi apo kėshilla mė e rėndėsishme nga gjithė kėto qė cekėm.

Megjithėse kėto hapa nuk janė tė plota, mirėpo janė tė mjaftueshme pėr tė penguar nė realizimin e planeve sioniste, si dhe janė tė mjaftueshme pėr rekrutimin e ummetit dhe rivendosur atė nė pozitėn e saj tė vėrtet nė aspektin ndėrkombėtar tė jetė nė krye tė piramidėn sė OKB-sė dhe tė jetė udhėheqėse e gjithė popujve. Ummeti islam duhet tė udhėheq njerėzimin, tani jemi nė vonim dhe ngecje pėr shkak se larguar nga arsyet qė shpin drejt udhėheqjes dhe pėrparimit.

Ummeti islam e largua nga burimi i krenarisė, prirjes dhe fuqisė pėr tė ndjekur teoritė e mendjes njerėzore tė prodhuara nga ēifutėt qė ua zbukuruan njerėzve siē janė: Kapitalizmi, komunizmi, demokracia, laicizmi, masoneria dhe shumė sisteme tjera qė i kanė shpikur ēifutėt pėr tu shėrbyer nė disa faza tė shekujve tė mėvonshėm, duke i shpėtuar nga shtypja autoritare krishtere pėr shekuj ma radhė.

Derisa kėtė sistemi i bėri tė dominojnė nė Evropė dhe Amerikė, u instaluan nė institucionet e kėtyre vendeve deri sa arritėn nė atė nivel t’i kontrollojnė institucionet ndėrkombėtare. Tė gjitha kėto filozofi dhe sisteme janė formuar pėr ta liruar njerėzimin nga skllavėria dhe robėria e drejtpėrdrejtė nga mbretėrit dhe murgjit, mirėpo nė anėn e kundėrt kėto filozofi dhe sisteme u shndėrruan nė robėri indirekte tė cilat janė shumė mė tė rrezikshme, serioze dhe vdekjeprurėse pėr njerėzimin: Adhurimi i vetvetes dhe robėri, skllavėri fakultative..

Islami ėshtė njė realitet asnjė politik nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr nė tokė pėrveē sheriatit tė Zotit pėr tė lėvizur shoqėritė dhe dėrgimin e tyre nė lumturin e tyre tė dėshiruar, asnjė shoqėri nė tokė nuk mund tė jetė e qetė pėrveē se e fenė e Zotit. Kėto ideologji, filozofi dhe sisteme nuk janė tjetėr pėrveē se njė harrnim mashtrues qė nuk e mbulon zbrazėtin por pėrkundrazi ajo vetėm se e zmadhon hapėsirėn, kjo ju ndodhi shteteve komuniste ėshtė duke ndodhur edhe nė shtetet kapitaliste dhe demokratike.

Kėto shtete po vuajnė nga goditjet e krizės ekonomike, politike, shoqėrore dhe kulturore tė cilėt endėn verbėrisht duke u munduar me gjitha mėnyrat pėr ta harrnuar kėtė problem, madje u detyruan Shtetet e Bashkuara dhe disa shtete tė Evropės (pėr kėtė shkak dhe shkake tjera) tė pushtojnė vende tjera dhe tė vjedhin burimet dhe mirėsitė e kėtyre vendeve madje tė vrasin miliona njerėz pėr tė rregulluar ēfarė e kanė prishur kėto sisteme demokratike kapitaliste...

Ai i cili i viziton shtetet e perėndimit – madje edhe nė shtetet e lindjes- do tė vėrej pėrmasat e korrupsionit dhe degjenerimit tė shkaktuara nga vlerat e demokracisė laike nė shoqėritė e tyre.

Nuk njeh vlera familjare, vlera morale e as sistem personal sigurie por siguria varet nga forca e organeve tė sigurisė qeveritare. Nė njė moment mungese tė kėsaj force gjegjėsisht kthetre shoqėria shėrohet nė bandė dhe arrihet kulmi i shkatėrrimit dhe rebelimit, siē ndodhi gjatė stuhisė “Katrina” nė Amerik dhe demonstratė para njė viti nė Britani ku vrasjet, plaēkitjet, dhunimet, krimet ishin zotėrues dhe udhėheqės nė mungesė mbikėqyrje.

Popujt e perėndimit asnjėherė nuk e kanė shijuar qytetėrimin, e as shijen e drejtėsisė dhe rahatllėkut. Kėtė jetesė qė shumė njerėz e shohin sot, qė ndoshta disa mund tė mashtrohen, ėshtė jetė e rrejshme dhe falsifikuar qė pas saj fshihet zhgėnjimi, ankthi dhe brengosja, si mos tė ekzistoje forca e pushtetit nė kėto shtete njerėzit do tė jetonin mu ashtu siē kanė jetuar gjyshėritė e tyre: jetė barbare dhe agresive, jetė jonormale qė do ta shkatėrronte qenien njerėzore.

Qytetėrimi i njė populli shfaqet nė momentin kur aj popull tė pushtoj njė vend, e kėtė mė sė miri e kemi vėrejtur se si ushtria Amerikane dhe e ca shteteve tė Evropės u sollėn gjatė okupimit tė Irakut dhe Afganistanit. Si vepruan spanjollėt gjatė inkuizicionit, si ushtritė kryqėtare gjatė kryqėzatave kryen masakra dhe gjithė historia e saj ėshtė e pėrgjakshme pasi tė pushtonin njė vend.

Kjo instinkt agresionit nė gjakun e njeriut perėndimorė ėshtė fakt pėr mungesė sė njerėzimit dhe qytetėrimit. Nėse do tė bėnim njė krahasim mes kėsaj barbarizmit shtazarak tė perėndimit dhe mes ēlirimeve islame ke pėr tė parė dallim tė madh mes vlerave Islame dhe mentalitetit tė perėndimit.

Qytetėrimi real me tė vėrtet qėndron nė islam dhe vlerat qė duhet tė mbizotėroj nė botė ėshtė vlerat islame. Sistemi i cili duhet tė udhėheq nė tok ėshtė sistemi islam ngaqė ėshtė i vetmi sistem i cili i garanton njerėzimit drejtėsi dhe liri. Ēdo sistem tjetėr ėshtė njė padrejtėsi pėr racėn njerėzore, bile edhe padrejtėsi pėr kafshėt dhe bimėt bile edhe pėr gjėrat e ngurta.

Mė habitin myslimanėt duan tė importojnė sistem perėndimor dhe lindore qė tė punojnė nė vendet e tyre e ata e posedojnė kėtė fe madhėshtore, tė tillėt janė shumė tė ngjashėm me ēifutėt thotė Zoti i Lartėsuar: “Vėrtet doni tė ndėrroni atė qė ėshtė mė e mirė me atė qė ėshtė mė e dobėt?!” [Bekare 61

Si mos tė jenė myslimanėt tė poshtėruar dhe nėnēmuar ata nuk e kanė dert zemėrimin e Zotit, ata e zėvendėsojnė fenė e Zotit me filozofi tė shpikura nga mendjet e kufizuar e jo tė plota tė pafeve ti cilėt nuk i dinė vlerat e qytetėrimit real tė cilėt shpikėn ide tė pėrziera dhe i emėrtuan tingėllues pėr t’i fshehur tė metat e tyre dhe paaftėsitė e tyre: Demokracia, komunizmi socializmi, sekularizmi, racionalizmin, kapitalizmi nacionalizmi dhe shumė shpikje tjera njerėzore tė cilėt janė tė meta dhe tejet tė dobėta pėr tė qėndruar pėrball tė vėrtetave hyjnore.

Si mund njė njeri i cili pretendon se ėshtė mysliman ta zėvendėsoj kėtė fe madhėshtore me plehrat dhe mbeturinat e ideve njerėzore: tamam ashtu siē ēifutėt e ndryshuan manėn (rrėshirė e ėmbėl si mjalti) dhe thėllėzėn me qepė thjerrėza hudhra dhe tranguj!!
avatar
Arb

114


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Protokolli i gjashtė i masonėve

Mesazh  maximus prej 06.02.12 13:08

Arb shkruajti:Protokolli i gjashtė i masonėve
(Pikepamje Islamike)


Falenderimi dhe lavdia i takon vetėm Zotit, mbizotėrues ndaj robėrve, planifikues i gjitha ēėshtjeve, pastaj paqja dhe mėshira qofshin mbi tė Dėrguari e Zotit, i dėrguar me shpatė, mėshirė pėr njerėzimin, dhe mbi familjen dhe shokėt e tij tė ndershėm.

“Realiteti” i komploteve, qė shumė njerėzve ju pėlqen t’i emėrtojnė si “teori”, e kanė mohuar ata qė nuk kanė shumė njohuri mbi realitetin e politikės botėrore, apo ata qė nuk posedojnė dituri tė mjaftueshėm mbi fjalėt e tė Lartėsuarit Kuranit. Zoti Fuqiploti nė shumė citate ka vėrtetuar dha ka sjellė prova tė qarta mbi kurthet dhe komplotet e tyre (jobesimtarėve) dinake. Zoti i Lartėsuar thotė: “Dhe ashtu (sikurse nė Mekė) nė ēdo qytet kemi bėrė kriminelėt e tij pari, nė mėnyrė qė tė bėjnė dredhi nė tė, por nuk mashtrojnė tjetėr kė pos veten e tyre dhe prapėseprapė nuk kuptojnė”. [Enam, 123]

“Pėrkujto (o i dėrguar) kur ata qė nuk besuan thurnin kundėr teje; tė ngujojnė, tė mbysin ose tė dėbojnė. Ata bėnin plane, e Zoti i asgjėsonte, se Zoti ėshtė mė i miri qė asgjėson (dredhitė)”.

Komplotet dhe intrigat ekzistojnė prej kove tė lashta, thotė Zoti i Madhėruar: “Edhe ata (jobesimtarėt) para tyre (idhujtarėve) bėnė intrigė, po e gjithė intriga i ėshtė nėnshtruar dėshirės sė Zotit, Ai e di se ēka vepron secili njeri, e mohuesit do ta kuptojnė se kujt do t'i takojė ardhmėria e lumtur”. (Rad, 42)

Ajo ēfarė ėshtė cekur pėr grupin nė popullin e Nuhit a.s: “E nė qytet ishin nėntė veta qė bėnin shkatėrrime nė tokė, e nuk pėrmirėsonin. Ata qė thanė: “Betohuni mes vete nė All-llahun, ta mbytni atė dhe familjen e tij natėn, e pastaj tė afėrmve tė tij t'u thoni: Ne nuk morėm pjesė nė mbytjen e familjes sė tij, dhe se ne jemi tė drejtė (tė vėrtetė)” Ata pėrgatitėn njė kurth e Ne ua shpėrblyem kurthin duke mos e hetuar ata”. [Nemel, 48-51]

Zoti i Lartėsuar tregon pėr intrigat, kurthet dhe komplotet e mėdha: “...(megjithatė) Ata pėrgatitėn kurthin e tyre, por kurthi i tyre gjendet nė duar tė Zotit, qoftė ai kurthi i tyre qė shkulen edhe kodrat nga ai”. [Ibrahim, 46]

“Nuhu tha: “Zoti im, ata mė kundėrshtuan, ata shkuan pas atyre (pasanikėve), tė cilėve pasuria dhe fėmijėt e tyre vetėm ua shtuan dėshpėrimin. Dhe ata (pasanikėt) u kurdisėn atyre kurthe shumė tė mėdha”.[Nuh, 21-22]

Ndodh qė kurthet dhe komplotet tė jenė tė vazhdueshme dhe tė njėpasnjėshme: “E ata qė kishin qenė tė shtypur, atyre qė ishin krerė u thonin: “Jo, por dredhia (kurthet, intrigat komplotet) juaj natė e ditė (na largoi prej besimit), kur ju na thėrrisnit tė mos e besojmė All-llahun dhe t'i bėjmė Atij shokė. E kur e shohin dėnimin, e fshehin dėshpėrimin e vet dhe Ne u vėmė prangat nė qafat e atyre qė nuk besuan. Ata nuk dėnohen pėr tjetėr pos pėr atė qė punuan”. [Sebe, 33]

Nė Kur’anin famėlartė, ajetet qė flasin mbi kėtė temė janė tė shumta.

Prej njerėzve mė dinak, intrigues, mė tė fėlliqur dhe mė komplot bėrės, jo vetėm pėr myslimanėt, por mbi gjithė njerėzimin janė ēifutėt, Zoti i Lartėsuar tregon se ēifutėt do tė udhėheqin nė botė dy herė: “Ne u kumtuam nė libėr beni israilėve: “Ju do tė bėni shkatėrrime dy herė nė tokė dhe do tė tejkaloni duke bėrė zullum tė madh”. [Isra, 4]

Shumica e komentuesve tė Kuranit tregojnė se kjo mendjemadhėsi apo lartėsi ka ndodhur tek ēifutėt, mirėpo fakti ėshtė se ēifutėt sot posedojnė mendjemadhėsi dhe autoritet si asnjėherė mė parė. Gazetaria botėrore ėshtė nė duart e tyre, njashtu paratė dhe politika qė i udhėheqin ushtritė botėrore, janė (gjithashtu) pronar tė gjitha kanaleve televizive dhe tė gjitha mediumeve botėrore, njėkohėsisht i zotėrojnė tė gjitha organizatat ndėrkombėtare (siē janė Kombet e Bashkuara, FMN-nė (Fondin monetar ndėrkombėtar), Gjykatėn ndėrkombėtare tė drejtėsisė dhe shumė organizata tjera botėrore). Tė gjitha qeveritė duke filluar nga ato Evropiane, Shtetet e Bashkuara tė Amerikės dhe Rusia, janė nėn kontrollin e tyre nė njė mėnyrė apo tjetėr. Ekzistojnė shumė studime tė cilėt pėrcaktojnė figurat hebraike tė cilėt posedojnė ndikim nė politikat e kėtyre organizatave dhe vendeve.

Gjithkush e din se ēifutėt u mblodhėn nė (Bazel) Zvicėr nė vitin 1897 nėn kryesinė e publicistit “Theodor Herzl”, nė kėtė konferencė lindi ideja dhe plani mbi okupimin e Palestinės. Thuhet se “Herzl” vetėm se ua ka lexuar “protokollet” tė pranishmėve, ndėrsa kėto diskutuan rreth protokolleve, pra thuhet se protokollet kanė ekzistuar para kėsaj konference.

Me termin protokollet e tė urtėve sionist nėnkuptojmė: Parimet e para tė konventės, draft dokumentet tė udhėheqėsve sionist.

Shfaqja e parė e disa prej kėtyre protokolleve ndodhi nė vitin 1901 nė rusin cariste, e mė pas u shfaqėn nė vitin 1905, botuesi i kėtyre protokolleve tregon se njė kopje tė kėtyre protokolleve e ka marr nga njė mik i tij i cili i kishte marr nga njė gruaje e quajtur “Madam Ki”, e cila pohoi se i ka vjedhur nga njė udhėheqės i masonerisė nė Francė, ekzistojnė raporte tė ndryshme rreth rrugės se si arriti kjo gruaje deri tek kėto protokolle tė rrezikshme. Mė pas kėto protokolle u botuan nė Francė dhe Britani tė Madhe, njashtu janė pėrkthyer nė shumė gjuhė botėrore, ndoshta prej pėrkthimeve mė tė mira nė gjuhėn arabe ėshtė pėrkthimi i Muhamed Khalife et-Tunusi.

Nėse referohemi nė enciklopedinė “Wikipedia” nė rrjetin global (internet), vėrejmė se duart ēifute janė zgjatur edhe atje duke e zgjat definicionin e Protokolleve dhe duke vėnė nė dyshim origjinėn apo vėrtetėsinė e tyre.

Thuhet nė “Wikipedia”: “Protokollet e tė Urtėve tė Sionit” ėshtė njė grup tekstesh ku tematika kryesore e tyre ėshtė plani pėr kontrollimin e botės nga ēifutėt. Pėr sė pari herė kėto tekste kanė par dritėn nė vitin 1903 nė perandorin Ruse, tė botuara nė gazetėn “Znemaja” nė qytetin Shėn Petersburg. Sipas shumė historianėve, kėto tekste janė njė mashtrim, sidomos pas njė raporti hulumtues nė vitin 1921 nė lidhje me besueshmėrinė e kėtyre shkrimeve tė bėra nga revista “Times”, me qendėr nė Londėr, si rezultat i kėtij hulumtimi arritėn nė pėrfundimin se artikujt janė falsifikim tė bėra nga letėrsia franēeze, njashtu u botuan njė seri shkrimesh dhe artikujsh qė e pėrshkruajnė procesin e falsifikimit. Nė tė njėjtin vit, nė vitin 1921, u butua teksti i plotė i protokolleve nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Nė vitin 1934 mjeku zviceran Dr. A. Zendar botoi njė seri artikujsh qė i pėrshkruan kėto protokolle si fakte historike, mirėpo u ballafaqua me gjyq pėr shkak tė botimit tė kėtyre artikujve. Protokollet janė pjesė e teorisė sė konspiracionit dhe anti-semitizmit si komplot kundėr ēifutėve. Kėto protokolle u botuan dhe promovuan nga komunistėt qė ishin opozitė e perandorisė Ruse, tė gjitha kėto kanė ndodh pas revolucionit bolshevik nė vitin 1917, pra bolshevikėt e pėrhapėn idenė se ēifutėt janė duke u pėrpjekur pėr ta kontrolluar botėn”.

Profesor Nasr el-Misri e mbrojti kėtė teori nė librin e tij “Protokollet, Judaizmi dhe Sionizmi”, mirėpo shumė prej shkrimtarėve e kundėrshtojnė kėtė ide.

Nėse njeriu shikon kėto protokolle, befasohet me konformitetin e madh me realitetin bashkėkohorė dhe me ndodhitė e fundit. Ne tani jetojmė dhe e pėrjetojmė realizimin e protokollit tė gjashtė nga kėto dokumente tė rrezikshme ku shfaqet urrejtja e ēifutėve ndaj njerėzimit dhe sa janė tė etur dhe kujdesshėm nė robėrimin e popujve dhe pėr t’i ēuar nė humnerėn e varfėrisė, kaosit dhe gjakderdhjes.

Pra, kėto janė protokollet e ēifutėve:

Protokolli gjashtė:

“Ne do tė fillojmė me shpejtėsi tė organizojmė monopolet e mėdha – ata janė baruti i fortė pėr revolucionet – qė gjithmonė pėr tė marr pasurinė nga analfabetėt (jo-hebrenj) deri nė atė masė qė tė bjer poshtė besimi nė qeveritė e tyre e kjo tė shndėrrohet nė krizė politike[1], andaj ekonomistėt qė janė tė pranishėm sot kėtu, duhet vlerėsuar rėndėsinė e kėtij plani.

Ka pėrfunduar aristokracia e jo-ēifutėve si forcė politike, ne nuk do tė kemi mė nevojė tė shikojmė nė kėtė aspekt, mirėpo aristokratėt, pronarėt e tokave vazhdojnė tė jenė kėrcėnim pėr shkak tė jetesės sė pavarur tė garantuar nga burimet e tyre. Prandaj ne duhet, pra, obligohemi qė t’i provojmė tė gjithė aristokratėt nga pronat e tyre pa marr parasysh ēmimin. Mėnyra mė e mirė ėshtė vendosja e pagave dhe taksave, kėto metoda do ta ulin pėrfitimin nga tokat nė nivelin mė tė ulėt...dhe se shumė shpejtė do tė shembet aristokracia e atyre qė nuk janė ēifut, sepse ata janė dhėnė pas qejfit tė tyre tė trashėguar (Aristokratėt janė tė kalitur me luks, dashuri dhe komoditet, ata assesi nuk do tė kėnaqen me pak pasuri qė pėrfitohet nga kėto toka pėr shkak tė pagave dhe tatimeve qė duhet dhėnė pėr kėta toka, duke i detyruar ata qė tė heqin dorė nga tokat e tyre me shitje apo hipoteka) dhe assesi nuk kėnaqen me pak.

Nė tė njėjtėn kohė, duhet tė marrim kontrollin e mundshėm tė industrisė, tregtisė dhe kamatave, mundėsisht kėtė tė fundit ta bėjmė zemra dhe thelbi kryesor i industrisė.

Pa kamata industria do tė risė kapitalin privat, e kjo do tė shpie nė ringjalljen e bujqėsisė dhe do t’i liron tokat prej borxheve dhe kredive tė ofruara nga bankat dhe industria bujqėsore. Ėshtė tejet e rėndėsishme qė industria t’i shfrytėzon tė gjitha burimet e tokės dhe nėpėrmjet kamatave e gjithė pasurinė e botės ta kemi nė duart tona.

Nė kėtė metodė do t’i shndėrrojmė tė gjithė njerėzit jo-ēifut nė punėtor tė thjeshtė “proletariat”, e mė pas tė nėnshtrohen e tė na bien ne sexhde pėr tė pėrfituar tė drejtėn e ekzistimit.

Pėr tė shkatėrruar industrinė e jo-ēifutėve dhe pėr tė ndihmuar sistemin kamatar, do tė inkurajojmė dashurin e luksit absurd qė mė herėt e kemi reklamuar, do t’i risim pagat e punėtorėve, mirėpo nuk do t’ju bėnė dobi kjo, ngaqė nė tė njėjtėn kohė do t’i risim ēmimin e nevojave fillestare duke u arsyetuar me keq dhėnien e kulturave bujqėsore.[2] Njashtu me dinarin tonė duhet tė shkatėrrojmė themelet e prodhimtarisė duke mbjell kaos dhe telashe ne mesin e punėtorėve dhe pėr t’i inkurajuar ata nė pirjen e alkoolit. Nė tė njėjtėn kohė duhet tė punojmė qė nė ēdo mėnyrė tė dėbojmė inteligjentet jo-ēifut nga toka. Pėr mos tė kontrolluar situatėn dhe pėr mos tė kuptuar realitetin, do tė maskojmė me dėshirėn tonė tė gjitha pėrpjekjet pėr tė ndihmuar klasat e punėtorėve pėr tė zgjedhur problemet e mėdha ekonomike, dhe se propagandat pėr teoritė tona tė bashkėpunimit ekonomik, e ndihmojnė kėtė proces nė ēdo mėnyrė tė mundshme”. (pėrfundoi protokolli i gjashtė)

Pėr mė shumė dobi:Do tė cekim edhe ca protokolle tjera tė cilat e kanė tematikėn e njėjtė me protokollin e gjashtė.

Nė Protokollin e Tretė thuhet:“Ne nėpėrmjet metodave sekrete qė i posedojmė nė duart tona, do tė krijojmė kriza ekonomike botėrore qė askush nuk mund tė pėrballet me to, kjo do t’i shpie turmat e punėtorėve nė rrugė, e kjo tė ndodhė nė tė gjitha shtetet evropiane nė tė njėjtėn kohė. Kjo turmė do tė fillojė tė derdhė gjak nga lakmia dhe pangopėsia, ky gjak i cili ėshtė gjak i klasės sė urryer nga punėtorėt prej djepi, fillojnė grabitjet e fondeve”. (me njė fjalė kaosi arrin maksimalen]

Nė protokollin e Katėrt ceket:“Pėr tė shkundur lirinė e jetės shoqėrore tė jo-ēifutėve dhe pėr ta shkatėrruar atė, jemi tė obliguar qė tregtinė ta vendosim nė baza tė kamatės, rezultati i kėsaj do tė jetė se tė gjitha tė mirat qė dalin nga toka nuk do tė jenė nė duart e jo-ēifutėve, por nėpėrmjet fajdeve dhe kamatave do tė vjen nė arkat tona”.

Kėto “protokolle” kishin njė pėrhapje tė gjerė nė shekullin e kaluar, u kujdesėn pėr kėto protokolle shumė intelektual dhe shkencėtar, i komentuan dhe treguan rrezikun e kėtyre protokolleve kundėr myslimanėve dhe gjithė njerėzimit, mirėpo sot nuk gjen asnjė njeri tė fletė pėr kėto protokolle e as tė kujdeset pėr to me gjithė rrezikun qė e posedojnė kėto protokolle. Hulumtuesi dhe lexuesi i kėtyre protokolleve vėren pėrputhjen e madhe me realitetin, njashtu vėren seriozitetin e ēifutėve pėr tė ecur pėrpara nė arritjen e qėllimeve tė tyre pėr tė kontrolluar botėn nėpėrmjet pasurisė, medieve dhe ushtarėve tė rekrutuar nga disa qeveri dhe organizata ndėrkombėtare.

Situata ekonomike nė botė sot ėshtė nėn ombrellėn e “Protokollit” tė gjashtė nga ky plani i ligė shejtanikė. Shumė prej dukurive botėrore nuk mund tė komentohen dhe interpretohen mė mirė se sa tė referohemi nė kotė dokumente pėr tė kuptuar thelbin dhe objektivat... Kėto dokumente pėrbėhen nga njėzet e katėr protokolle.

Do ti ceki vetėm temat e protokolleve qė njerėzit tė kuptojmė pėrmbajtjen e kėtyre dokumenteve dhe pėr t’i kuptuar mė mirė ēifutėt dhe planet e tyre, dhe pėr t’i nxitur njerėzit t’i lexojnė kėto protokolle tė cilat nė shekullin e kaluar janė tė shtypura me qindra herė dhe nė shekullin e fundit pėr t’i harruar. Megjithėse ne kemi mė sė shumti nevojė t’i dimė kėto protokolle dhe se ēfarė fshihet nė to.

1.Protokolli i parė:E drejta e forcės - Liria (vetėm si ide) – Liberalizėm - Ari-Besimi – Vetėqeverisje - Kapitali dhe fuqia absurde - armik i brendshėm - Llumi i shoqėrisė – Kaos -kontrast mes politikės dhe moralit - e Drejta e pushtetit - Pushteti ēifut masonik nuk tejkalohet - qėllimi e justifikon mjetin - Llumi i shoqėrisė janė si tė verbėr - alfabeti politik - ndarje partiake. Llojet mė tė mirė tė qeverisjes: Pushteti absolut, alkooli, respektimi i inercionit, korrupsioni. Parimet dhe rregullat e qeverisjes masonike ēifute: terrorizmi - Liri, drejtėsi dhe barazi - parimi i sundimit gjenetik - mėnjanimi i gjitha privilegjeve tė klasės sė aristokratėve jo ēifut - Aristokraci bashkėkohore (hebraizmi) - Raste psikologjike - Kuptimi abstrakt tė fjalės “liri” - Fuqia e fshehur qė i kontrollon pėrfaqėsuesit e popullit.

2.Luftėrat ekonomike:Themele pėr epėrsinė ēifute - Qeveri kukulla “kėshilltar anonim tė fshehur” - Suksesi i programeve mėsimore shkatėrruese - Fleksibiliteti politik - Rolin qė e pėrfaqėsojnė gazetat (tv kanalet) - ēmimi i arit dhe vlera e viktimave ēifute.

3.Gjarpėrinj simbolik dhe domethėnia e saj:ēekuilibėr nė bilancet kushtetuese - terrorizmi nė pallate - mjetet e fuqisė - Parlamente dhe “Thashethamaxhi”, analist dhe shkrimtar - Shpėrdorim i pushtetit - Robėrim ekonomik - Miti “tė drejtat e popullit” - Sistem monopol dhe aristokrat - Ushtri ēifuto-masonike - ulja e numrit tė joēifutėtve - uria dhe kapitali njerėzor - Baza themelore pėr mėsimin dhe edukimin nė shkolla private - Krizė ekonomike botėrore - Garantimi i sigurisė pėr popullin tonė - Pushtet absolut i Masonerisė, mbretėri qė do tė udhėheq logjika - S’ka Udhėheqės e as udhėrrėfyes - Masoneria dhe Revolucioni i madh Franēez - Arsyet qė i japin Frankmasoneria janė imunitare dhe tė pathyeshme - Rolin qė e kryejnė spiunėt mosonikė janė sekret – Liria.

4.Rolin qė e kryen Republika-Masoneri ndėrkombėtare tek joēifutėt:Liri dhe Besim -Konkurrencė ndėrkombėtare ekonomike - Roli i Spekulimeve - Adhurimi i arrit.

5.Krijimi i njė pushteti tė madh qendror: Mjetet pėr kontrollimin e pushtetit nėpėrmjet masonėve - Shkaqe dhe arsye qė tė bėjnė tė jetė e pamundshme marrėveshje ndėrshtetėrore - Shteti ēifutė ėshtė zgjedhje e perėndisė - Ari pėr shtetin ėshtė sikurse motori pėr makinerinė - Kritikat, shantazhet dhe shpifjet posedojnė efekt tė madh nė shkatėrrim dhe pėrēarje - Industria e “Fjalėve tė ėmbla” posedon ndikim tė madh nė shkatėrrim - Si tė kontrollojmė frerėt e opinionit publik - Rėndėsia e aktivitetit individual - Qeveri absolute nė botė.

6.Monopolet:nė tė fshihet pasuria e joēifutėve - Marrja e tokave dhe pasurisė nga duart e Aristokratėve - Tregtia, industria dhe kamatat - Luksi dhe shpenzimet e tepėrta - Rritja e pagave tė punėtorėve dhe rritja e ēmimeve pėr gjėrat e nevojshme dhe tė rėndėsishme -Pėrhapja e shkaqeve pėr kaos, rrėmujė dhe pirjen e alkoolit.

7.Objektiva e hapjes sė derės sė armatimit:goditje tė dhunshme, ndarje dhe urrejtje nė gjithė botėn - luftėra qofshin tė kufizuara apo globale - Ruajtja e sekretit pėr suksesin politik - Gazetat dhe opinioni publik.

8.Pėrdorimi i tė drejtave tė paqarta ligjore pėr mashtrim:agjendė tė zgjedhur nga qendra sioniste - Shkolla, tė diplomuar me nivel tė lartė shkenco r- Ekonomistė dhe Milionerė - Kujt duhet besuar pozitat e ndjeshme nė qeverinė tonė? - Shpėrblimi i agjenteve tonė nga jo ēifutėt me mbytje, nėse ata i shkelin udhėzimet tona.

9.Zbatimi i parimeve tė masonerisė nė lėndėn e edukimit qė ne ua mėsojmė njerėzve - Simbolet e Masonerisė - Kuptimin e “Anti-Semitizmit” – Diktatura Masonike - Terrorizmi dhe terrori - Cilėt janė shėrbėtorėt e Masonėve - Kontakti i drejtpėrsėdrejti mes pushtetit dhe shoqėrisė - Kontrollimi e personave qė janė nė krye tė arsimit dhe edukimit - Teori false - Interpretimi i ligjeve – Lėvizje sekrete dhe strehime sekrete.

10.Pamja e jashtme e skenės politike - gjeniu i “fėmijėve tė paligjshėm” - Cilėt janė premtimet e grusht shtetit mason - E drejta e votės - Udhėheqėsit Mason - gjenitė qė janė udhėheqės tė Masonisė - Institucionet nė shtet dhe funksionet e tyre - Helmet e demokracisė - Kushtetuta shkollė pėr pėrēarjen e partive – Epoka e republikave kushtetuese - Kryetarėt e republikave kukulla tė Masonėve - Pėrgjegjėsitė e kryetarėve - Shfrytėzimi i skandaleve sikurse skandali i Panamės - Masoneria ėshtė forca legjislative - Kushtetuta e Republikės sė re - Roli i tranzicionit tė Masonerisė nė autoritetet e saj - Pėrhapja e mikrobeve dhe sėmundjeve ėshtė njė e keqe e Masonerisė.

11.Programet e kushtetutave tė reja:Disa detaje mbi revolucionin e ri – jo ēifutėt janė njė tufė dhensh - Lozhat masonike tė fshehta, asambletė e saj janė galeri tė jashtme.

12.Mėnyra masonike e interpretimit tė fjalės “Liri”:E ardhmja e gazetarisė nėn mbretėrinė e Masonėve - Dominimi nė media - Agjencinė lajmesh - Ēfarė ėshtė progres nė opinionin Mason? - Solidariteti mason nė gazetarin bashkėkohore - Rritja e kėrkesave e opinionit publik nė zonat rurale - Dhjata e re e pagabueshme.

13.Nevoja pėr kafshatėn gojės:Ēėshtjet politike - Ēėshtjet industriale - Sprovat e epsheve dhe pasioneve - “I shėndosh nė vetvete” - Ēėshtje tė mėdha.

14.Feja e sė ardhmes - kushtet e skllavėrisė nė tė ardhmen - literatura erotike duhet tė jetė literatura e sė ardhmes.

15.Grusht shteti (revolucioni) tė mbizotėroj nė botė nė tė njėjtėn kohė:Mbytja - Fati i masonėve jo ēifut nė tė ardhmen - Sekretet e pushtetit - Rritja e numrit tė lozhave masonike - Organi qendror i masonėve i pėrbėrė nga tė urtit mason – Metodat e dredhive dhe mashtrimeve – Masoneria dhe udhėheqja e gjitha shoqėrive sekrete – Llogaritja si tė mirė e gjėrave qė i thonė tė prishurit – Grupi i solidaritetit - Viktimat – Ekzekutimi qoftė edhe mason – Rėnia e prestigjit tė ligjeve dhe pushtetit – Pozita jonė si popull i zgjedhur – Nėnshtrimi ndaj udhėheqjes – Dėnimi mbi atė qė i abuzon ligjet – Dėnimet mė tė rrepta – Caktimi i moshės pėr pushimin nga shėrbimi – Grumbullimi i pasurisė botėrore – Autoriteti masonik autoritar – E drejta e ankimit nė tė ardhmen – E drejta e forcės ėshtė e drejta e vetme – Mbretėria izraelit ėshtė atėsia e gjithė botės.

16.Programe sterilizuese nė arsimin universitar:Ēfarė i zėvendėson gjėrat Klasike? – Trajnimi dhe Karriera – Pushtetin pėr tė predikuar dispozitat e reja nė shkolla – Heqja e lirisė sė arsimit – Teori tė reja – Pavarėsinė e mendimit – arsimi nė metodėn “mėsime gjėrave”.

17.Juridiksione ligjore – ndikimi i klerikėve tek jo ēifutėt:Liria e ndėrgjegjes – Mbretėri nė krye me papė – Si ta luftojmė kishėn aktuale? – obligimet e medieve nė kėtė kohė – Policia – Polic vullnetar – Spiunimi pėr organizatėn “Kabala” – Shpėrdorimi i pushtetit.

18.Masa sekrete tė mbrojtjes: Kontrolli nga komplotet e brendshme - Masat pėr mbrojtjen e popullatės qė shpin pėr kapjen e pushtetit – Roje sekrete qė i ruajnė kufirin e shtetit ēifut – Largimin e petkut fetar nga pushteti – arrestimi dhe paraburgimi qoftė edhe pėr dyshimin edhe mė tė vogėl.

19.E drejta e njerėzve pėr tė publikuar kėrkesat dhe propozimet:Trazira politike – Kriminalizimin e ēėshtjeve politike – Publikimi i krimeve politike.

20.Programet financiare:Taksime progresive – Ministria e financave dhe obligacionet shtetėrore – Metoda e llogarive – Amulli ekonomike dhe ngecja e kapitalit – Lėshimi nė pėrdorim i monedhės sė letrės – Niveli i pagave tė punėtorėve – Kredit shtetėrore – Botimi i obligacioneve me norma interesi shumė tė vogla – Aksionet e kompanive industriale – Pushtetarėt jo ēifut bashkėpunėtor, kukulla dhe vasal tė masonėve.

21.Kredi tė brendshme:Borxhet e taksave – Falimentimet – Bankat, Kursimet dhe tė ardhurat – Eliminimi i tregjeve financiare – Organizimi i vlerave industriale.

22. Sekretet e asaj se ēfarė do tė sjellė e nesėrmja: Tė kėqijat e shekujve tė mėhershėm – Baza e ardhmėrisė ėshtė mirė.

23.Zvogėlimi i mjeteve tė luksit:Industrialistė mesatar – Humbja e vendeve tė punės – Ndalimi i alkoolit – Tė zgjedhur e Zotit.

24.Udhėheqėsia i takon pasardhėsve tė mbretit David (Davudit):Heqja e trashėgimtarit edhe nėse ėshtė prej familjes sė Davidit nė qoftė se nuk ėshtė i pėrshtatshėm pėr mbret - ndėrsa ndihmėsit e tij janė tre – Mbretėria ėshtė pėrcaktim.


Shumė njerėz nuk janė tė vetėdijshėm pėr seriozitetin e situatės aktuale nė aspektin ndėrkombėtar. Kėta organizata qė shumė popuj garojnė pėr tė arritur deri tek kufijtė e dyerve, nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė plan sionist pėr kontrollimin e botės nėn ombrellėn apo nė emėr te Drejtėsisė dhe lirisė, kjo nuk ėshtė njė fantazi e as njė fjali “qė e ka harruar koha” siē ju pėrshtatėt disave ta besojnė, pėrkundrazi kjo ėshtė njė realitet qė e shohim dhe jetojmė nė jetėn tonė tė pėrditshme, motoja “LIRI, DREJTĖSI DHE BARAZI” ishte dhe ende vazhdon tė jetė slogan i SIONISTĖVE DHE MASONĖVE.

Ēėshtja e kontrollimit nė ekonominė globale nuk ėshtė edhe aq e vėshtir siē mendojnė disa njerėz, kompanitė sot janė globale (Interkontinentale) ndėrsa buxheti i tyre ėshtė marramendės (buxheti i njė kompanie amerikane tejkalon buxhetin e dyzet shteteve), tregjet e kapitalit janė globale (interkontinentale) , me njė fjalė se ekziston mundėsia qė ēdo njeri tė futet nė kėtė treg tė blej dhe tė shes.

Tregjet mė tė mėdha janė nė Amerikė, Evropė dhe Japoni. Ekzistojnė shumė metoda dhe rrugė me tė cilėt shumė njerėz nėpėrmjet kurtheve dhe lajkave i mbledhin kėto pasuri, ndoshta me disa shembuj do ta thjeshtėsojmė kėtė gjė:

Nėse njė afarist posedon informata se njė kompani do tė shpallė rezultate tė mira, para shpalljes disa ditė apo edhe javė, blen aksione nga kjo firmė, momentin e shpalljes, tė gjithė e dinė kėtė dhe fillojnė tė blejnė aksione nga kjo firmė, momentin kur aksionet e kėsaj firme tė arrin kulminacionin (me ndonjė lajm tė keq, ndryshime ekonomike artificiale qė ngjall frik dhe panik, ngopja e tregut me atė prodhim apo pėr arsyet tjera) afaristi i shet tė gjitha aksionet qė i ka blerė dhe nė kėtė mėnyrė fiton shumė, ndėrsa tė tjerėt e mbajnė mbi supe humbjen si rezultat i pėrmbytjes sė tregut tė aksioneve. Nėse afaristi i kishte blerė 100 milion aksione dhe ēmimi tė ishte rritur pėr vetėn dy dollar nė aksion ku do tė fitonte 200 milion dollar, e nėse i kishte blerė 2 miliard aksione do tė fitonte katėr miliardė dollar pėr vetėm disa minuta, kjo nėse supozojmė se ēmimi i njė aksioni ėshtė ngritur pėr dy dollar!!!

Njė shembull tjetėr: Nėse afaristi e dinė se ēfarė do tė njoftojė ministri i financave amerikan apo homologu i tij evropian dhe japonez, ai mund tė fitoj shumė nė tregun e aksioneve dhe arrit tė cilat pas kėtyre deklaratave luhatėn. Me kėto informata shumė pronat tė kompanive pėrfitojnė shumė, me kėtė njeriu fiton shumė pėr vetėm pak ditė!! Ne vėrejtėn se si njė afarist ēifut krijoj njė krizė financiare nė Azinė perėndimore qė nuk arritėn qeveritė a atyre vendeve ta tejkaluan me shumė vite. Kjo ėshtė forca ekonomike pėr tė cilėn folėn ēifutėt nė protokollet e tyre. Pasuria ėshtė nė duart e tyre, ēifutėt nė shumė kompani dhe korporate posedojnė pozita tė ndjeshme (Ministri i financave nė Amerikė pothuajse ėshtė privilegj ekskluziv i ēifutėve), shumė prej informacioneve blihen me tė holla, (ose nė mėnyra tjera). Grumbullimi i kėtyre faktorėve u japin ēifutėve njė mundėsi historike pėr planet e tyre.

I thėrras tė gjithė dijetarėt dhe tė menēurit, vendim-marrėsit nė botėn islame dhe nė gjithė botėn qė edhe njėherė rilexojnė kėto protokolle me kujdes dhe t’i studiojnė qė ti paralajmėrojnė popullin nga rreziku i tyre. Pėr fat tė keq ca dijetar me mendje tė kufizuar e tė cektė nuk mund tė perceptojnė ndodhet rreth veti prej ngjarjeve politike dhe ekonomike nė nivel global.

Me tė vėrtet parat janė grumbulluar nė duart e ēifutėve fajdexhi, ata tani janė infiltruar nė tė gjithė vendet islamike, afrikane, aziatike dhe evropiane me transaksione tė mėdha qė nėpėrmjet kėtyre do tė kenė mundėsi tė ndikojnė edhe mė shumė nė vendime politike pėr t’u mundėsuar edhe mė shumė influencė nė aspektin ekonomik, e cila u ndihmon atyre tė jenė nė gjendje tė jenė drejtues e kėtyre vendeve. Ėshtė pėr tu habitur me ca marrėveshjet ekonomike dhe bilaterale qė kapin shumėn qindra miliarda dollar, ndėrsa sundimtarėt e korruptuar kėnaqen me ca miliardė pėr t’i shpenzuar nė realizimin e dėshirave dhe pasioneve tė tyre duke e vendos nė rrezik shtetin dhe ardhmėrinė e popullit tyre. Shtetet e gadishullit arabik nuk janė tė pėrjashtuar nga kjo situatė e zymtė.

Projektet e ndėrmarra nė kėtė vend: janė nga ato projekt qė aspak populli nuk ka nevojė dhe as qė janė prioritet. Pjesė e madhe nė ca shtete kanė nevojė pėr rrym dhe ujė ndėrsa ata nė tė njėjtėn kohė ndėrtohen vendpushime turistike me dhjetėra miliarda, pa studime tė realizueshme, duke pasur parasysh se vet vendi nuk ėshtė destinacion turistik, banorėt e kėtyre vendeve nuk i pranojnė dhe nuk janė mikpritės tė turistėve, kėto projekte janė ndėrtuar me kredi e ky shtet nuk mund ta paguaj kredinė e mos tė flasim me e kthye borxhin e marrė.

Ndoshta qyteti i “Dubait” Emiratėt e Bashkuara Arabe ėshtė njė shembull i qartė pėr kėtė ēėshtje: Borxhet e kėtij vendi janė 200 miliardė dollar (ky borxh ėshtė vetėm ndaj bankave Britanike, e mos tė flasim pėr borxhet tjera), tani ata nuk janė nė gjendje tė paguajnė interesin e kėtyre kredive pasi qė papritmas u tėrhoqėn kapitali investues nė kėtė qytet, u pėrpjekė qeveria qendrore e “Abu Dhabi” pėr ta shpėtuar prej kėsaj pozite tė turpshme, mirėpo kjo qeveri vetėm se tani ka filluar t’i marr hapėt e njėjta sikurse qyteti “Dubaj” nė realizimin e disa projekteve ndėrtimore qė nė asnjė mėnyrė nuk janė tė nevojshme dhe me ēmime shumė tė larta siē janė: Muzeu “Louvre” dhe arenėn “Ferari” – pėr tė cilėn ėshtė thėnė se kostoja e ndėrtimit tė kėsaj arenė ėshtė e mjaftueshme pėr ndėrtimin e njėqindmijė shtėpive – ndėrtesat e larta me tė cilat garojnė arapėt se kush do ta ndėrtoje mė tė lartė nė njė tokė ku nuk ka popull, ndėrtimin e centraleve bėrthamore kur shumė shtete perėndimore kanė vendosur pėr ti braktisur kėto ngaqė ėshtė vėrtetuar rreziku i tyre, ndėrtimin e fshatrave turistike nė shkretėtirė shterpė, ku turistėt nuk mund tė jetojnė pjesėn mė tė madhe tė viti nga temperaturat e mėdha.

Nė momentet kur shumė minj banojnė nė ndėrtesat e larta tė “Dubait” nė largėsi as prej njėqind kilometrash ndėrtohen ndėrtesa tė larta nė qytetin “Abu Dhabi” popullata e sė cilės para ca dekadash ishin: Beduin tė zbathur, zhveshur dhe ēoban delesh dhe devesh”. (Informacionet marrė nga njė studim i kryer nga disa ekonomistė britanik me pak asgjėsime dhe shtesa)

Nė Nexhd dhe Hixhaz ndėrtohen qytet tė tėra qė nuk kanė asnjė pėrfitim (fizibilitet) ekonomik pėrveē se futjen nė punė tė kapitalit operativ amerikan dhe atė evropian. Katari ndėrton kulla tė larta pėr tė jetuar nė to fantazmat si dhe qindra miliard nė projekte si parapėrgatitje pėr botėrorin 2020!! Kėto shtete tė pasura me naftė i zhdukin pasurin e populli tyre pėr tė pėrfituar kompanitė botėrore ēifute, e nė kohėn kur tė hollat e shtetit tė asgjėsohen e tė shtohen borxhet ēifutėt e prishin kėtė shtet. Pushtetarėt nuk ndėrtojnė me tė hollat e tyre e as tė shtetit por gjithė kėto ndėrtime i ndėrtojnė me tė holla tė huazuara nga bankat ēifute me kamat, nėse vdes sunduesi apo largohet nga vendi ai nuk i mbartė borxhet por me borxhin pėrballet shteti, ndėrkohė qė bilanci i sundimtarit ngel me qindra miliard tė grabitura nga populli qė mė pas i trashėgojnė fėmijėt e tyre. (Kjo po ndodh nė Egjipt, Libi, Tunis dhe Jemen)

Nėse e dimė se pasuria e “Sulltan ibėn Abdulaziz” e ka tejkaluar Trilion rial (1 Trilion ėshtė e barabartė me 1000 miliardė, 1 miliardė ėshtė e barabartė me 1000 milion) – nėse kjo ėshtė pasuria e vetėm njė princi!!? – e kupton pėrmasat e katastrofave tė pėrjetuara nga populli arab i grabitur. Kėtė individ njerėzit e kanė quajtur “Princi buzėqeshur” dhe si mos tė buzėqeshė kur e dimė se ka mė shumė se njė trilion nga pasuria e myslimanėve!! Pyesim tani : Athua tani nė varė ky ėshtė buzėqeshur!

Ēdo nxėnės fillestar nė ekonomi ėshtė i bindur se kėto kohėra nuk janė kohėra investimi fati, impulsive dhe arbitrare, nuk ėshtė koha e aventurave ekonomike, por ėshtė kohė e pritjes dhe kujdesit, situata nė aspektin global nuk lejon nė luks tė tillė, shpenzime tė tepėrta dhe veprime tė pamenduara vetėvrasėse. Mirėpo disa shtete dhe qeveritė e tyre janė tė detyruara qė pasurin e vendit tyre tua shpėrndajnė kompanive dhe korporatave ndėrkombėtare – shumicėn e kėtyre i posedojnė ēifutėt nė tė cilat punojnė evropianėt dhe amerikanėt tė cilėt punojnė pėr tė ndalur rrotėn e zhvillimit nė vendin e tyre – Kontrollimi i fondeve shtetėrore dhe rruajtja e tyre nė xhirollogari bankare nga disa sundues dhe privimi i popullatėn nga kėto fonde nuk ėshtė mė pak i rrezikshėm se sa ta sundues qė i investimi nė projekte tė padobishme.

Ėshtė tepėr ironike kur i shikon disa princ tė shteteve arabe qė nxitojnė pėr tė blerė klube sportive me miliarda nė vendet e perėndimit me pasurin e myslimanėve, ndėrsa myslimanėt vdesin nga uria nė Afrikė dhe Azi pėr shkak tė thatėsisė, urisė, luftėrave dhe krizave ekonomike. Nė vend qė kėto pare tė kursehen pėr ditė tė vėshtira apo tė investohen nė industri tė vėrteta dhe strategji bujqėsore apo nė qendra studimore pėr ta larguar umetin nga injoranca dhe prapambetja , harxhohen nė gjėra tė parėndėsishme nga disa njerėz tė parėndėsishėm qė nuk posedojnė as turp e as ndėrgjegje, duke luajtur me tė ardhurat e popullit.

Plani sionist e parashikon kontrollin e botės pėrmes medieve, ekonomisė, pėrmes institucioneve ndėrkombėtare, ushtrisė amerikane dhe asaj evropiane qė posedojnė teknologji mė moderne, tė gjitha kėto janė cekur nė protokollet e tyre qė janė shkruar para njėqind vjetėve, para se tė jetė Amerika superfuqi, para se tė ekzistonin kombet e bashkuara tė cilin ēifutėt e formuan me qėllime shejtanie, para se ta pėrhapėn kamata nė nivelin global, para se tė ekzistoi FMN (Fondi monetar ndėrkombėtar dhe OBT (organizata botėrore tregtare).

Njeriu i menēur nuk mund tė thotė se kėto ngjarje dhe kėto praktika qė janė tė shkruara qe njėqind vjet, se tė gjitha kėto janė rastėsi e pastėr!!

Ēifutėt nuk e bėjnė fatin e as qė e kontrollojnė ardhmėrinė, mirėpo ata i kanė vėnė vetėn objektiva dhe kanė bėrė plane, punojnė nė mėnyrė aktive dhe me vendosmėri tė ēuditshme pėr tė arritur ēdo fazė tė planeve tė tyre, pėr tė arritur qėllimin pėrfundimtar e ajo ėshtė: Kontrollimi i botės nė tėrėsi dhe skllavėrimi i gjithė popujve tjerė dhe ta vendosin jetėn e kėtyre nėn mėshirėn e tyre, e ky qėllim ėshtė thelbi i besimit nė Telmudin e tyre.

Nuk ka dyshim se kėto “Protokolle” janė modifikuar dhe janė redaktuar sipas asaj qė e kėrkon ēdo faza qė kalon njeriu, shumė risi janė shfaq nė skenė qė ata nuk i kanė marrė parasysh , duke pėrfshi kėtu: Rizgjimi islam qė ua pėrzier peshoret dhe ekuilibrat dhe ua ka shemb armiqve letrat duke i habitur qė tė gjithė, gjithashtu teknologjia moderne e cila ėshtė bėrė shumė e vėshtir pėr ta kontrolluar ndoshta mė e rrezikshmja e kėtyre ėshtė “Rrjeti Global” me tė cilėn njė grup i vogėl mund tė lėvizė nė turmė tė madhe me tė cilėt pajtohet nė objektiva mendime dhe teori, njashtu vlen tė ceket shfaqja e ekonomive tė reja nė skenėn botėrore ( Kina, India dhe Brazili).

Muslimani ėshtė i bindur se ēėshtja ėshtė nė duart e Zotit, posedon bindje se i Vetmi i cili posedon fuēi pėr gjithēka ėshtė Zoti i Lartėsuar, njashtu beson se ndodhitė nuk ndodhin vetėm se me caktimi dhe diturin e Zotit, mirėpo Zoti i Lartėsuar e la njeriun tė lirė pėr tė zgjedhe, e kjo zgjedhje ėshtė nėn sprovim, pėrzgjedhjet e njeriut ose janė tė hairit ose janė tė sherrit. Populli ēifut pėrzgjodhi sherrin dhe pėr veti zgjodhėn njė “profet” tė sė keqes “Dexhallin” qė mbretėria e tyre tė lulėzon nė dekadat e fundit tė mbretėrisė, ata vazhdojnė tė punojnė pėr tė pėrgatitur tokėn dhe pėr ta pėrshtatur pėr ardhjen e tij, Zoti i Lartėsuar na tregoi se ēifutėt do tė jenė tė mendjemėdhenj nė tokė dy herė: “Ne u kumtuam nė libėr beni israilėve: Ne u shpallėm solemnisht nė Libėr bijve tė Izraelit: “Ju do tė bėni dy herė ngatėrresa nė tokė dhe do tė tregoni mendjemadhėsi tė tepėrt”. [Isra, 4]

Kjo mendjemadhėsi siē ėshtė e dukshme nė ajet ėshtė e pėrbashkėt me ngatėrresa dhe ēoroditje, nuk ka cekur historia mendjemadhėsi ēifute e shoqėruar me ngatėrresa dhe ēoroditje nė nivel tė botės siē ėshtė tani: Amoralitet, pirja e alkoolit, bixhozi, kamata, degjenerimi moral dhe intelektual, vrasje, shkatėrrim dhe varfėri dhe etj. Pėr shumicėn e kėtyre shkaktar janė ēifutėt, nuk e dimė nėse ēifutėt do tė jenė mendjemėdhenj edhe mė shumė edhe njėherė apo premtimi i Zotit do tu paraprinė. Transmetohet se ne, myslimanėt, do t’i luftojmė pasuesit e Dexhallit, ne jemi nė lindje tė lumit Jordan e ato nė perėndim, ēifutėt pasuesit e Dexhallit, tani e okupojnė Palestinėn....Na lajmėroi i Dėrguari i Zotit se guri dhe pemėt do tė lajmėrojnė pėr vendndodhjen e ēifutėve, besimtarėt do tė korin fitore pas zbritjes sė Isės a.s. Kėto ndodhi a janė parathėnie pėr atė tė ardhme tė njohur, apo fitorja do je jetė e besimtarėve me mė pas e ēifutėve!! Kėtė nuk e dinė ...

Beteja e ėshtė e pashmangshme, armiku ėshtė i fėlliqur dhe me armiqėsi tė madhe, Ithtarėt e imanin duhen tė jenė vigjilent dhe tė pėrgatiten pėr kėtė fazėn e ardhshme, jo vetėm pėr tė shpėtuar vetveten nga kthetrat e skemave ēifute, por pėr tė shpėtuar gjithė njerėzimit. Myslimanėt janė dėshmitar pėr gjithė njerėzit , ata janė pėrgjegjės pėr udhėzimin e njerėzve dh pėr tė ruajtur vlerat morale nė tokė, kėto vlera janė kompensuar me degjenerimin qė po e shohim pėr ēdo ditė, e kjo nuk mund tė mėnjanohet vetėm se me ndihmėn e Zotit: “Sikur Zoti tė mos i ndihmonte njerėzit e mirė kundėr tė kėqijve, bota do tė ishte shkatėrruar”.

Atėherė kur pasuesit e tė vėrtetės bėhen dembel dhe pėrtac dhe tė kapen pėr toke, i kaplon poshtėrimi dhe nuk do tė largohet nga ta derisa nuk kthehen nė fenė e tyre. Beni israilėt bredhin nėpėr tokė dyzet vjet pėr shkak se e refuzuan xhihadin, derisa Zoti kėtė gjeneratėn nėnēmuese e zėvendėsoi me gjeneratė krenare dhe tė lirė, e njėjta i ndodhi edhe popullit tė Libisė plot 42 vjet, populli Jemenas plot 30 vjet e kėshtu me radhė, populli i Egjiptiti, Tunisit dhe Sirisė, ndėrsa tė tjerėt vazhdojnė tė jenė tė humbur nė tokė dhe duke bredhur, tė kėnaqur me nėnēmim, poshtėrim, shtypje sikurse tė ishin skllevėr. Zoti i Lartėsuar ka vendosė qė krenaria t’i takon vetėm se ithtarėve tė besimit dhe xhihadit e jo ithtarėve tė kėsaj bote dhe nėnēmimit, ky ėshtė gjykim i Zotit: “Vėrtet, Ti nuk mund tė gjesh ndryshim ose shndėrrim nė ligjet e Zotit”. [Fatir, 43]

Ndoshta ėshtė e pėrshtatshme tani nė kėto rrethana tė jashtėzakonshme qė ėshtė duke i pėrjetuar njeriu, pėr tė punuar disa aktivistė pėr tė botuar kėtė dokument (Protokollet) nė nivel botėror nė mėnyrė qė njerėzit ta kuptojnė se kush ėshtė armiku i tyre i vėrtet, qė tė krijohet nė rizgjim botėror pėr ta luftuar kėtė armik tė fėlliqur dhe dinak prej ēifutėve. Duhet tė gjejmė pėrkthimin e kėtyre protokolleve nė gjuhen angleze, gjermane, spanjisht, rusisht, indiane, kinezisht dhe (shqip) dhe ti shpėrndajmė kėto protokolle nė mesin e kėtyre njerėzve, veēanėrisht nė mesin e tė rinjve, dhe tė shndėrrohet nė njė luftė globale kundėr kėtyre tė mallkuarve nė gjuhėn e Davudit dhe Birit tė Merjemes... Duhet njerėzit tė jenė aktiv nė kėtė periudhė, shumė njerėz jetojnė nė mėrzitje, stres, brenga dhe telashe pėr shkak tė kushteve ekonomike qė e kanė sjellė ēifutėt nėpėrmjet kamatave nė tregjet globale qė e kanė shkatėrruar ekonomin e shumė vendeve.

Ndoshta prej autorėve qė mė sė mirė kanė shkruar mbi paralajmėrimin nga planet e armiqve tė Zotit dhe atė se ēfarė i pėrgatitet prej kurtheve, se cila ėshtė pozita e umetit nė mesin e kombeve tjera dhe zhveshjen e komuniteteve tė injorancės (xhahiljetit) duke i treguar vlerat dhe filozofin e brishtė tė tyre, ata janė: Sejid Kutub, Muahmed Kutub, Ebu Ala el Meududi dhe Ebu Hasan en- Nedevi, nuk njoh askėnd nė kohėn tonė qė ka shkruar ma mirė se kėto. Ai i cili nuk i lexon librat e kėtyre ai nuk posedon kulturė tė pėrgjithshme e as nuk e njeh realitetin bashkėkohorė, ka humbė shumė kohė dhe mund ai njeri i cili nuk i lexon librat e kėtyre duke kėrkuar kėtu e atje, duhet tė dihet se njerėzit nė njohjen e realitetit bashkėkohorė duhet tė jenė mirėnjohės pėr atė ēfarė e kanė shkruar kėto, nė aspektin e bollėkut, qartėsisė, forcės dhe gjithanshmėria . Pėr kėtė ne vėrejmė se qeveritė e perėndimit janė duke u pėrpjekur me mish e shpirt pėr ti luftuar kėta njerėz –veēanėrisht tre tė parėt – falsifikojnė dhe shtrembėrojnė imazhin e tyre nėpėrmjet bashkėpunėtorėve tė tyre nė botėn islame. Nuk do tė gjeni intelektual qė janė luftuar nga qeveritė sikurse janė luftuat kėta tre: duke parandaluar botimet e tyre, disa bashkėpunėtorėve tė tyre ua lanė pėr detyrė qė ti luftojnė dhe ti shajnė, u afruan njerėzve alternativa tė rrejshme, u pėrpoqėn pėr tė krijuar turbullira qė mos tė pėrmendet emri dhe mendimet e tyre duke shpikur ide dhe teori qė e kundėrshtojnė menhexhin e vėrtet, duke i reklamuar me njė shkallė tė lartė dhe pėr ti shndėrruar kėto teori si fakte tė pa diskutueshme siē janė: Liria e feve, Dialogu i qytetėrimeve, Uniteti i feve dhe paqja nė botė, Koekzistenca paqėsore dhe heqja dorė nga “dhuna” dhe “ekstremizmi” (sipas peshores tyre), Barazia nė bazė tė shtetėsisė dhe kombėsisė, Vėllazėria njerėzore dhe shumė teori tjera qė nė fakt janė qėllimkeqe pėr tė luftuar disa fakte fikse tė fesė islame siē janė: Njėshmėrin e Zotit, Xhihadin nė rrugė tė Zotit, Miqėsimin e miqve tė tij si dhe armiqėsimin e armiqve tė tij, dashurin dhe urrejtjen pėr All-llahun, besimin e universalitetit tė islamit dhe nevoja obligative pėr tė sunduar mbi gjithė fetė.

Sa pėr metodėn se si duhet ti kundėrvihemi protokollit tė gjashtė dhe protokolleve tjerė, ne themi:

1.Ne duhet tė kuptojmė dhe tė mėsojmė nivelin e konspiracionit qė pėrgatitet pėr gjithė botėn, dhe tė punojmė pėr tė edukuar botėn dhe edukuar njerėzit.

2.Duhet t’i kthejmė aftėsitė e shtetit ton me anė tė largimit tė qeverive aktuale tė cilėt e prishėn shtetin dhe njerėzit dhe i kanė humbur tė gjitha kapacitet dhe aftėsitė.

3.Parat duhet tė investohen nė atė ēfarė i bėnė dobi dhe pėrfiton shteti jon siē ėshtė bujqėsia, tregtia, industria, qendra studimore si dhe tė largohemi nga tregjet e fajdeve se ata janė pasuri virtuale dhe nė tė ekzistojnė shumė manipulime.

4.Tė largojmė nga kokat tona filozofin e luksit dhe shpenzimet e tepruara tė pasurisė. “Dhe ata qė, kur shpenzojnė, nuk janė as dorėshpuar, dorėshtrėnguar, por i pėrmbahen tė mesmes”. [Furkan, 67]

5.Tė qėndruarit larg organizatave ndėrkombėtare qė thuajse totale janė tė kontrolluara nga ēifutėt, tė tilla janė: OKB (organizata kombeve tė bashkuara, organizata botėror e tregtisė, gjykata ndėrkombėtare dhe etj, mosnjohja e tyre e as mos jepja e asnjė legjitimiteti. Tė gjitha kėto organizata nga jashtė dukėn tė mėshirshme ndėrsa nga brenda janė tė dėnim.

6. Mbėshtetja nė mendjet dhe ekspertizė lokale nė aspektin politik, ekonomik dhe nė planifikim e sė ardhmes.

7.Pėrhapja e kulturės tė solidaritetit social, kujdesi pėr pasurin publike dhe njė tė ardhme tė pėrbashkėt.

8.Ruajtja e traditave lokale qė rrjedhin nga burimi islam, e tė qėndrojmė larg ndikimeve tė jashtme si dhe luftimi i kėtyre ideve.

9.Largimi nga gjėrat qė tė dėmtojnė mendjen dhe janė tė dėmshme pėr njeriun (pijet alkoolike dhe drogat), luftimi i kėtyre dukurive me ēdo mjet pa aspak neglizhencė nė kėtė ēėshtje, si dhe aktivizimi i ligjeve penale tė sheriatit.

10.Tė larguarit nga investimet nė fushėn e luksit dhe dėfrimit, si dhe pėrqendrimin nė tė investuarit nė fushat esenciale.

11.Tė kufizohen investimet e huaja, vendosja e kushteve tė rrepta pėr kėto investime qė mos e dėmtojnė industrinė lokale si dhe dobia maksimale nga kėto investime duke i detyruar transferimin e teknologjive.

12.Themelimi i bankave islame, tė larguarit nga bankat qė janė nė baza kamate e nė veēanti ato botėrore qė shumicėn e kėtyre e posedojnė ēifutėt.

13.Inkurajimi i investimeve lokale dhe vendore, inkurajimi i rinis lokale nė punė tė pavarur komerciale, industriale, teknike dhe bujqėsore.

14.Kujdesi pėr freskimin e mjeteve dhe teknikave nga koha nė kohė, pėr tė arrit objektivat e fazave.

15.Mos marrja me ēėshtjet e imėta nė dėm tė objektivave tė pėrgjithshme .

16.Inkurajimi pėr krijimtari, shpikje dhe zbulim si dhe mosmbėshtetja nė importin e teknologjive dhe mjeteve.

17.Ngritja e instituteve shkencore aktive pėr shfrytėzimin e mendjeve dhe ideve, gjetje e investimeve vendore pėr mbėshtetjen e kėtyre investimeve.

18.Pėrgatitja e tė rinj nė frymė islame nė aspektin: intelektual, edukativ dhe shpirtėrorė nė pėrputhje me kohėn nė tė cilėn jetojmė.

19.Pėrgatitja lider tė rinj tė ndėrgjegjshme qė kanė pėrgjegjėsi tė ardhmen e ummetit, si dhe mbėshtetja e tyre duke u dhėnė pėrgjegjėsi dhe duke i sponsoru pėr tė aktivizuar komunitetin.

20.Ringjallja e shpirtit tė xhihadit nė ummet, si dhe aktivizimi i miqėsimit dhe armiqėsimit nė pėrputhje me besimin islam dhe krijimi i shtetit islam i cili do tė gjykon me sheriat me Librin e Zotit dhe Sunetin e tė Dėrguaritė tij. Kjo e fundit ėshtė paragrafi apo kėshilla mė e rėndėsishme nga gjithė kėto qė cekėm.

Megjithėse kėto hapa nuk janė tė plota, mirėpo janė tė mjaftueshme pėr tė penguar nė realizimin e planeve sioniste, si dhe janė tė mjaftueshme pėr rekrutimin e ummetit dhe rivendosur atė nė pozitėn e saj tė vėrtet nė aspektin ndėrkombėtar tė jetė nė krye tė piramidėn sė OKB-sė dhe tė jetė udhėheqėse e gjithė popujve. Ummeti islam duhet tė udhėheq njerėzimin, tani jemi nė vonim dhe ngecje pėr shkak se larguar nga arsyet qė shpin drejt udhėheqjes dhe pėrparimit.

Ummeti islam e largua nga burimi i krenarisė, prirjes dhe fuqisė pėr tė ndjekur teoritė e mendjes njerėzore tė prodhuara nga ēifutėt qė ua zbukuruan njerėzve siē janė: Kapitalizmi, komunizmi, demokracia, laicizmi, masoneria dhe shumė sisteme tjera qė i kanė shpikur ēifutėt pėr tu shėrbyer nė disa faza tė shekujve tė mėvonshėm, duke i shpėtuar nga shtypja autoritare krishtere pėr shekuj ma radhė.

Derisa kėtė sistemi i bėri tė dominojnė nė Evropė dhe Amerikė, u instaluan nė institucionet e kėtyre vendeve deri sa arritėn nė atė nivel t’i kontrollojnė institucionet ndėrkombėtare. Tė gjitha kėto filozofi dhe sisteme janė formuar pėr ta liruar njerėzimin nga skllavėria dhe robėria e drejtpėrdrejtė nga mbretėrit dhe murgjit, mirėpo nė anėn e kundėrt kėto filozofi dhe sisteme u shndėrruan nė robėri indirekte tė cilat janė shumė mė tė rrezikshme, serioze dhe vdekjeprurėse pėr njerėzimin: Adhurimi i vetvetes dhe robėri, skllavėri fakultative..

Islami ėshtė njė realitet asnjė politik nuk ėshtė e pėrshtatshme pėr nė tokė pėrveē sheriatit tė Zotit pėr tė lėvizur shoqėritė dhe dėrgimin e tyre nė lumturin e tyre tė dėshiruar, asnjė shoqėri nė tokė nuk mund tė jetė e qetė pėrveē se e fenė e Zotit. Kėto ideologji, filozofi dhe sisteme nuk janė tjetėr pėrveē se njė harrnim mashtrues qė nuk e mbulon zbrazėtin por pėrkundrazi ajo vetėm se e zmadhon hapėsirėn, kjo ju ndodhi shteteve komuniste ėshtė duke ndodhur edhe nė shtetet kapitaliste dhe demokratike.

Kėto shtete po vuajnė nga goditjet e krizės ekonomike, politike, shoqėrore dhe kulturore tė cilėt endėn verbėrisht duke u munduar me gjitha mėnyrat pėr ta harrnuar kėtė problem, madje u detyruan Shtetet e Bashkuara dhe disa shtete tė Evropės (pėr kėtė shkak dhe shkake tjera) tė pushtojnė vende tjera dhe tė vjedhin burimet dhe mirėsitė e kėtyre vendeve madje tė vrasin miliona njerėz pėr tė rregulluar ēfarė e kanė prishur kėto sisteme demokratike kapitaliste...

Ai i cili i viziton shtetet e perėndimit – madje edhe nė shtetet e lindjes- do tė vėrej pėrmasat e korrupsionit dhe degjenerimit tė shkaktuara nga vlerat e demokracisė laike nė shoqėritė e tyre.

Nuk njeh vlera familjare, vlera morale e as sistem personal sigurie por siguria varet nga forca e organeve tė sigurisė qeveritare. Nė njė moment mungese tė kėsaj force gjegjėsisht kthetre shoqėria shėrohet nė bandė dhe arrihet kulmi i shkatėrrimit dhe rebelimit, siē ndodhi gjatė stuhisė “Katrina” nė Amerik dhe demonstratė para njė viti nė Britani ku vrasjet, plaēkitjet, dhunimet, krimet ishin zotėrues dhe udhėheqės nė mungesė mbikėqyrje.

Popujt e perėndimit asnjėherė nuk e kanė shijuar qytetėrimin, e as shijen e drejtėsisė dhe rahatllėkut. Kėtė jetesė qė shumė njerėz e shohin sot, qė ndoshta disa mund tė mashtrohen, ėshtė jetė e rrejshme dhe falsifikuar qė pas saj fshihet zhgėnjimi, ankthi dhe brengosja, si mos tė ekzistoje forca e pushtetit nė kėto shtete njerėzit do tė jetonin mu ashtu siē kanė jetuar gjyshėritė e tyre: jetė barbare dhe agresive, jetė jonormale qė do ta shkatėrronte qenien njerėzore.

Qytetėrimi i njė populli shfaqet nė momentin kur aj popull tė pushtoj njė vend, e kėtė mė sė miri e kemi vėrejtur se si ushtria Amerikane dhe e ca shteteve tė Evropės u sollėn gjatė okupimit tė Irakut dhe Afganistanit. Si vepruan spanjollėt gjatė inkuizicionit, si ushtritė kryqėtare gjatė kryqėzatave kryen masakra dhe gjithė historia e saj ėshtė e pėrgjakshme pasi tė pushtonin njė vend.

Kjo instinkt agresionit nė gjakun e njeriut perėndimorė ėshtė fakt pėr mungesė sė njerėzimit dhe qytetėrimit. Nėse do tė bėnim njė krahasim mes kėsaj barbarizmit shtazarak tė perėndimit dhe mes ēlirimeve islame ke pėr tė parė dallim tė madh mes vlerave Islame dhe mentalitetit tė perėndimit.

Qytetėrimi real me tė vėrtet qėndron nė islam dhe vlerat qė duhet tė mbizotėroj nė botė ėshtė vlerat islame. Sistemi i cili duhet tė udhėheq nė tok ėshtė sistemi islam ngaqė ėshtė i vetmi sistem i cili i garanton njerėzimit drejtėsi dhe liri. Ēdo sistem tjetėr ėshtė njė padrejtėsi pėr racėn njerėzore, bile edhe padrejtėsi pėr kafshėt dhe bimėt bile edhe pėr gjėrat e ngurta.

Mė habitin myslimanėt duan tė importojnė sistem perėndimor dhe lindore qė tė punojnė nė vendet e tyre e ata e posedojnė kėtė fe madhėshtore, tė tillėt janė shumė tė ngjashėm me ēifutėt thotė Zoti i Lartėsuar: “Vėrtet doni tė ndėrroni atė qė ėshtė mė e mirė me atė qė ėshtė mė e dobėt?!” [Bekare 61

Si mos tė jenė myslimanėt tė poshtėruar dhe nėnēmuar ata nuk e kanė dert zemėrimin e Zotit, ata e zėvendėsojnė fenė e Zotit me filozofi tė shpikura nga mendjet e kufizuar e jo tė plota tė pafeve ti cilėt nuk i dinė vlerat e qytetėrimit real tė cilėt shpikėn ide tė pėrziera dhe i emėrtuan tingėllues pėr t’i fshehur tė metat e tyre dhe paaftėsitė e tyre: Demokracia, komunizmi socializmi, sekularizmi, racionalizmin, kapitalizmi nacionalizmi dhe shumė shpikje tjera njerėzore tė cilėt janė tė meta dhe tejet tė dobėta pėr tė qėndruar pėrball tė vėrtetave hyjnore.

Si mund njė njeri i cili pretendon se ėshtė mysliman ta zėvendėsoj kėtė fe madhėshtore me plehrat dhe mbeturinat e ideve njerėzore: tamam ashtu siē ēifutėt e ndryshuan manėn (rrėshirė e ėmbėl si mjalti) dhe thėllėzėn me qepė thjerrėza hudhra dhe tranguj!!
Qenkemi ne prag te luftes se III, shpresojme mos jete e fundit!
avatar
maximus

22


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Protokolli i gjashtė i masonėve

Mesazh  rebelisistemit prej 10.02.12 1:05

Arb cili eshte burimi i ketij artikulli ?
avatar
rebelisistemit

Nėsė do tė bėsh armiq, nuk ėshtė e nevojshme qė tė shpallėsh vetėm luftė, mjafton ta thuash tė Vėrtetėn. (Martin Luter King)

164


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi