Feja e sllavėve

Shko poshtė

Feja e sllavėve

Mesazh  Fakiri prej 31.01.12 9:17

Edhe sllavėt, sikur keltėt, janė prej popujve europianė. Banojnė mes lumit Vollga dhe Dniepėr. Sllavė lindorė llogariten: rusėt, ukrainasit, rutenėt. Kurse sllavė jugorė janė: kroatėt, serbėt dhe bullgarėt.Ndėrkaq sllavė perėndimorė quhen ēekėt, sllovenėt, vllehėt (polakėt), sorbenėt dhe keshubenėt.

Lajmi mė i vjetėr pėr sllavėt haset nė luftėn Gote, gjegjėsisht nė shpjegimin e fesė sė sllavėve, tė cilat i tregon nė veprėn e tij historiani bizantin, Prokebuni, i cili qė ka jetuar nė shek. VI. Edhe Ibėn Fadlan, i cili nė shek. X ka vizituar Rusinė, nė Seyahatnamen (udhėpėrshkrim) e tij jep njohuri pėr fenė e sllavėve.
Sidomos, pėr fenė sllave njohuri mund tė fitohet edhe prej epopeve dhe tregimeve pėr trimėri, si dhe prej traditave tė vjetra.

a. Zoti dhe fuqitė mbinatyrore

Sipas tė dhėnave, sllavėt besonin nė njė qenie tė quajtur Anten, qė llogaritet si krijuesi i ēdo gjėje.Kjo karshi zotit tė sė mirės dhe tė sė bukurės, sikur nė fetė e tjera, ishte edhe njė qenie e sė keqes dhe tė ligės.Megjithatė, kjo nuk ėshtė parim i dualizmit. Nė henoteizmin e sllavėve tė jugut zot krijues ishte Perun.Perun llogaritej zot i qiellit, i vetėtimės dhe i furtunės.

Nė Novgrad kishte njė zjarr qė ndizej rregullisht pėr hir tė tij. Idhulli i kultit ishte prej druri, pėrpara tė cilit edhe sakrifikohej. Idhulli nė Kiev ishte i ndėrtuar prej ari dhe argjendi. Tempulli i tij ishte shkatėrruar nė vitin 988, nė kohėn kur mbreti Vladimir e pranon krishterimin si fe tė veten. Te sllavėt e jugut gjendej edhe zoti Pazbog, qė ishte zot i diellit dhe i sakrificės dhe qė ishte bir i Svaro-sė, zot i zjarrit.

Ndėrkaq nuk haset shumė nė hyjnesha.Po ashtu pėrmenden edhe zotat si Stribo, zot i erės dhe i luftės, Horse, zot i gjuetisė dhe i sėmundjeve,Mkos, zot i bujqėsisė dhe i tregtisė.Gjithashtu thuhet se ata kanė besuar edhe nė ekzistimin edhe tė zotave tė hėnės, tė fatit dhe tė tė vdekurve. Pėrveē kėsaj, ata kanė besuar edhe nė shpirtėra, vampirė dhe zana.


b. Koncepti pėr vdekjen

Sipas lajmeve tė vjetra dhe njohurive qė japin udhėpėrshkruesit arabė, sllavėt, krahas traditės sė adhurimit tė idhujve dhe kulteve tė bujqėsisė, rėndėsi tė veēantė u kanė dhėnė edhe ceremonive pėr tė vdekurit. Tradita e djegies sė tė vdekurit ishte shumė e pėrhapur. Gjatė kėsaj ceremonie pėr tė vdekurin bėheshin shumė dhurata.

Ibėn Fadlan tregon se, gjatė djegies sė trupit tė tė vdekurit, me qėllim shoqėrimi,
sakrifikohej edhe gruaja ose robi i tij. Gjithashtu atė e kanė djegur bashkė me teshat, duke menduar se ato do t’i duhen atij nė botėn e ardhshme.

Respekti ndaj shpirtėrave tė vdekur ka vazhduar njė kohė tė gjatė. Shpirtėrat janė pėrfytyruar shumė tė thjeshtė, tė rrezikshėm dhe nė forma tė ēuditshme.Sikur qė ka shpirtra nė formė ujku dhe vampiri (lugati),ka edhe shpirtra shtėpiakė, tė cilėt sjellin fatkeqėsi apo fshehurazi sjellin mėshirė.

Shumica e shpirtėrave shtėpiakė pėrfytyrohen si shkurtabiqė. Besohej se, prej shpirtave tė fėmijėve tė mbytur nė ujė, bėhen demonėt dhe zanat.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi