Feja e keltėve

Shko poshtė

Feja e keltėve

Mesazh  Fakiri prej 30.01.12 21:55

Keltėt janė prej popujve indo-europianė, kurse nė aspektin e fondit tė fjalėve dhe tė kultit u ngjajnė teutonėve. Pėr keltėt njohuri tė mjaftueshme japin shkrimtarėt grekė dhe romakė, mbishkrimet nė pėrmendore, monedhat, literatura nė Irlandėn e vjetėr dhe nė Uells. Keltėt, nė vitin 600 para e.s., kanė sunduar nė Evropėn Perėndimore dhe tė Mesme. Me shpėrnguljet e mėdha nė shek. V, njė numėr i madh i tyre shtrihet deri nė Azi tė Vogėl, njė pjesė tjetėr deri nė Perėndim, nė Spanjė dhe nė Portugali.

Por,deri mė sot keltėt veten e tyre e kanė mbrojtur vetėm nė Gali dhe nė ishullin britanik, e sidomos nė Irlandė, nė Uells dhe nė Skoci. Irlanda dhe Uellsi kanė qenė qendrat kryesore tė gjuhės dhe tė kulturės kelte. Kurse keltėt e kontinentit, me anė tė ekspeditave dhe tė luftėrave qė ka bėrė Cezari nė Galja, janė latinizuar shpejt.

Edhe pse transmetohet se, nė mbishkrimet e gjetura nė rajonin ku ata kanė jetuar janė gjetur shumė emra tė zotave keltė, ata nuk janė pėrcaktuar. Shkrimet mė tė vjetėra pėr fenė e keltėve janė nė veprat e Aristotelit, Cezarit, Lucanit, Lukianit, Cacius Dios dhe nė shkrimet e periudhės sė vjetėr.

Gjithashtu ato gjenden edhe nė pėrkujtimet e shkrimtarėve tė kishės tė periudhės sė krishterimit, si Gregor von Tours, dhe nė legjendat e shenjtorėve. Ai qė me vjershat dhe me pėrkthimet e tij zgjoi interesim pėr legjendat kelte, nė vitin 1760, ėshtė skocezi James Macpherson. Ai, legjendat irlandeze qė datojnė prej shek. III, i ka bartur nė Skoci.

Burimet pėr fenė kelte, bashkė me ato qė u pėrmendėn mė lartė, i pėrbėjnė mbishkrimet e ndryshme, pėrkujtimoret, skulpturat dhe monedhat me pamje zotash. Kėtyre mund t’ua shtojmė edhe Librin Leinsler, qė gjendet nė Irlandė, i tubuar nė shek. XII., dhe dorėshkrimin Mabinogion nė gjuhėn wellsh, e mbetur prej shek. XIV.

Kėto tekste llogariten gjysėmmitologjike, sepse zotat e pėrmendur nė to janė nė pozitė tė mbretit, trimit apo magjistarit. Po ashtu edhe disa vjersha kelte japin njohuri pėr kėtė ēėshtje. Megjithatė, kėto nuk mjaftojnė pėr shkrimin e historisė sė fesė kelte. Por, pranohet qė prej burimeve tė ndryshme tė nxirret njė koncept fetar i pėrgjithshėm.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e keltėve

Mesazh  Fakiri prej 30.01.12 21:57

a. Koncepti pėr gjithėsinė

Prej keltėve nuk ka asnjė lajm pėr krijimin e botės. Murgjėve keltė u thuhet druid. Sipas pretendimeve tė druidėve, ata vetė e kanė krijuar diellin, hėnėn, botėn dhe qiellin. Edhe brahmanėt,sikur murgjit keltė, pretendojnė se nėse nuk e ēojnė nė vend sakrificėn e shenjtė, dielli nuk do tė lindė.

Sipas legjendės popullore, shumė pjesė tė botės (lumenjtė, detrat, burimet, kodrat, malet etj.) janė tė krijuara prej njė vigani tė madh, i cili zė vendin e hyjnive. Sipas druidėve, shpirti dhe qielli janė krijesa qė nuk do tė zhduken. Kurse, do tė vijė njė kohė kur nė tokė do tė zotėrojė uji dhe zjarri. Por, qielli nuk do tė shkatėrrohet asnjėherė.Kurse sipas konceptit pėr botėn nėntokėsore, atje nuk ka diē tė frikshme, ai ėshtė njė vendbanim gėzimi.

Nė brendi tė disa kodrave gjenden sarajet e zonave dhe atje mund tė hyjnė vetėm tė zgjedhurit. Nga kėta numėrohet ishulli i shenjtorėve Avalonis dhe shteti i zonave Emain. Nė mbishkrimet e Galisė shihet triniteti i zotave luftarak i keltėve. Ky trinitet pėrbėhet prej Mbretit tė Popullit Teutatesi, Esusi dhe zotit tė Vetėtimės Taranisi.

Pėrveē kėtyre, zota tė njohur nė tėrė shtetin e keltėve janė edhe zoti i prodhimtarisė Dagda dhe zoti i artit Lug. Lug, Lyon dhe Leiden ende e vazhdojnė jetėn e tyre si emra qytetesh. Brigit, vajza e Dagdasė, pėrcaktohej si hyjnesha e vjershės dhe e gjykimit.
Hyjnesha e kalit Epona, ėshtė njėra nga hyjneshat e njohura. Kulti i saj ėshtė pėrhapur deri nė thellėsi tė Perandorisė Romake.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e keltėve

Mesazh  Fakiri prej 30.01.12 21:58

b. Kultet

Ndėrkaq punėt e kultit ishin nė dorėn e klasės sė organizuar tė fallxhorėve. Murgjit e lartė, tė quajtur druidė, qė janė paraqitur nė Britani, pėrbėjnė njė klasė speciale. Madje kanė formuar edhe fraksionet e tyre. Druidėt, kurbanėt mė tepėr i flijonin pėr ēėshtje tė shenjta, flijimin e bėnin nėn drunj tė shenjtė ose nė burime tė ujėrave tė shenjtė. Nė periudhat e mėvonshme tė keltėve janė bėrė tempuj duke marrė si model tempujt romakė. Kurse tempujt keltė nė Irlandė hasen pas shek. V.

Sipas tė dhėnave romake, te keltėt ka qenė i pėrhapur edhe sakrifikimi i njeriut. Sipas shpjegimeve tė historianit Caesar, njeriu flijohej me rastin e sėmundjeve ngjitėse dhe nė kohėn e luftės.Kėshtu qė “Mbreti i zotave” pėr njeriun nuk jepte qetėsi deri sa tė flijohej ai. Ndėrkaq Pliniusi tregon se, nė mesin e keltėve ka patur edhe kanibalistė. Kėshtu qė, edhe krahas mirėkuptimit tė madh tė romakėve,kjo mund tė jetė arsyeja e pėrndjekjes sė druidėve nga ana e romakėve.

Pėr besimin nė zot tė keltėve nuk jepen shumė njohuri. Megjithatė dėshmohet se ata kanė besuar nė shumė zota mbrojtės dhe lokalė, qė kanė qenė njė pėrzierje e magjisė dhe e panteizmit (njė sinkretizėm).

Besohet se, ata kanė ditur se vendi i tyre ka qenė i rrethuar me shpirtra natyrorė, kanė patur njohuri pėr fuqitė mistere, shiun, sipas tyre e ēojnė druidėt. Gjithashtu kanė patur njohuri edhe pėr fjalėt magjike dhe pėr formulėn e betimit.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e keltėve

Mesazh  Fakiri prej 30.01.12 21:59

c. Koncepti pėr jetėn pas vdekjes

Keltėt kanė besuar nė pavdekshmėrinė e shpirtit dhe nė rimishėrimin (reinkarnacion).Por, nuk ėshtė e qartė se ky reinkarnacion ėshtė apo nuk ėshtė si pėrgjigje pėr punėn e mirė dhe tė keqe.

Keltėt jetėn e shikojnė mė me shpresė se sa teutonėt, pasi pėr teutonėt nuk ka shpėtim prej fatit, kurse fundi edhe i zotave edhe i njerėzve ėshtė errėsirė.

Por te keltėt vdekja ėshtė qendra e tė jetuarit gjatė. Pėr kėtė ata nuk frikėsohen prej vdekjes dhe e kanė shumė tė lehtė tė bėjnė vetėvrasje.

Ata pranojnė se njė vend special i tė vdekurve gjendet nė njė ishull nė Perėndim. Kurse disa besojnė se kjo metabotė ėshtė njė vend nėn ujė. Kurse besimi nė ferr te keltėt nuk ekziston.
avatar
Fakiri

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Feja e keltėve

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi