Budizmi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Budizmi

Mesazh  Lapsi prej 29.10.11 10:08

Budizmi

Budizmi ėshtė fe botėrore dhe filozofi jetėsore e pėrhapur kryesisht nė Azi. Budizmi mbėshtetet nė mėsimet e Gautama Budės, i cili jetoi nė shek. V p.K. mes Nepalit e Indisė Veriore dhe te tom titi.Budizmi lindi nė Indi nė kastėn Kshatrije (kastė e luftėtarėve).

Themelimi i budizmit lidhet me emrin e princit Gautama nga familja Sindarta, mė vonė i quajturi Buda (i zgjuari, i arsimuar). Ėshtė injohur edhe me emrin Sakja Muni (murg, i urti nga fisi Sakja ). Emri i tij Gautama si zakonisht pėrmendet vetėm nė burimet jo budiste, ndėrsa burimet budiste pėrmendin vetėm emrin Buda.

Sipas tė dhėnave tė sigurta, lindi nė vitin 557 para Krishtit a.s. U rrit dhe u edukua nė pallatin prindėror, sepse i ati ishte sundimtar indan. U martua dhe pati njė djalė. Qysh nė kėtė kohė tregoi mosinteresim pėr jetėn.

Nė moshėn 23 vjeē ra nė njė krizė morale dhe kur ishte nė njė depresion tė fortė nė njė shėtitje hasi nė njė plakė, njė njeri tė sėmurė, pas kėtij nė njė njeri tė vdekur dhe mė nė fund nė njė asket (murg-dervish, njeri i larguar nga kjo botė).

Nga tri rastet e para pėrfundoi se “asgjė nuk vlen rinia pėr arsye se e shkatėron pleqėria” as “shėndeti pėr arsye se e shkatron sėmundja”, as “jeta pėr arsye se e shkatron ate vdekja “, por mbetet i vetmi dinjitet tė cilin e hasi nė fytyrėn e murgut-tė urtit.

Pas kėsaj Gautama e pa se jeta ėshtė e vėshtyrė dhe e mundishme dhe kėshtu vendosi ta lėshojė pallatin. Me vjedhuri hyri nė dhomė ku flenin gruaja dhe djali nė mėnyrė qė t’i sheh pėr herė tė fundit. Kėtė ndarje nga bota dhe familja, budistėt e quajnė “mohim madhėshtor”.

Pas kėsaj ai ia mėsyti shkretėtirės “Gaja” me shpresė se atje do ta gjejė tė vėrtetėn mbi jetėn dhe gjithēka qė ekziston. Pas gjashtė apo shtatė viteve vuajtjeve dhe mundimeve arriti t’i fusė nėn sundimin e vet (djallėzit ) dhe njė natė nė lindje tė indisė nė vendin Bud’ha Gaja papritmas depėrton nė tė “Vėrtetėn sekrete “.

Pasiqė tė bėhet Budė filloi predikimet e mėsimeve tė veta dhe sė pari takohet me pesė asketikė tė cilėve ua mėson mėsimet e veta. Kėto mė vonė u quajtėn pesė nxėnėsit e parė tė Budės.

- Edhe pse budizmi u shfaq ne shek. VI p.e.s., libri nuk u shkrua deri nė shek. II tė e. s. Gjatė tetė shekujve tė ekzistimit budizmi u pėrhap dhe u mėsua me mėsim gojor. Libri quhej Tipitaka ose Tripitaka qė d.m.th. se ėshtė trepjesėsh apo trilogji.

Ėshtė e shkruar nė gjuhėn Pali dhe Sanskrite dhe ėshtė shkruar nė Shri Lankė (ishull i Indisė, emri i tij i vjetėr ėshtė Ceylon). Tipitaka ėshtė karakteristikė e theravada budizmit, ndėrsa pos kėsaj qenė edhe disa pėrmbledhje librash si: Sutra dhe Tantra. Sutrat janė karakteristikė e Mahayana budizmit, ndėrsa Tantra ėshtė karakteristikė e Vajrayama budizmit.

- Shenjat mbinatyrore tė Buddhės ishin gjithsej 32. Kishte njė beng me qime nė mes tė vetullave (urna); kishte njė gungė mbi kokė, si shenjė e urtėsisė (ushnish); veshėt e zgjatur sepse 29 vjet kishte bartur vathė t rėndė; kishte 40 dhėmbė. Pozita meditative e tij ishte: i ulur kėmbėkryq me shputa pėrpjetė. Kishte pas kokės njė Aureolė qė simbolizon arritjen hyjnore (rrasmi), e cila ishte gjashtė ngjyrėshe (kishte diametėr 6 m). Shputat e tij ishin tė njė gjatėsie dhe tė rrafshėt, nė to kishte nga njė sfastikė si simbol i lumturisė. Ndėrsa paraqitjet figurave tė Buddhės fillojnė nė shek. II p.e.s.


Bazat e budizmit janė:

1. hierarkia institucionale

2. klerikėt

3. stupat (tempujt varror)

4. Tempujt.

Nga Budizmi i hershėm u zhvilluan disa degė ose shkolla:

1. Theravada budizmi – ėshtė shkolla e budizmit mė tė hershėm dhe ishte e pėrhapur nė Shri Lankė, Birmani, Tajlandė, Kampuqi dhe nė Azinė Juglindore. Ithtarėt e kėsaj shkolle besojnė nė njė Buddhė;

2. Mahayana budizmi – ėshtė shkollė kundėrshtare e theravadės. Shtrihej nė Mongoli, Kinė dhe Japoni. Kjo shkollė mėsimet i kishte tė pėrmbledhura nė libra tė quajtura Sutra. Sutra diamant ėshtė libri mė i vjetėr i shtypur nė Kinė, nė vitin 868 p.e.s. Ithtarėt e saj besonin nė shumė Buddha. Si dhe

3. Vajrayama budizmi ose budizmi tantrik – ėshtė shkollė e cila u zhvillua nė shek VI e.s. dhe e cila qėllimin e arritjes sė Nirvanės e realizoi pėrmes meditimit, ritualeve, simboleve dhe magjisė. Klerikėt e Vajrayama budizmit quhen Lama (udhėheqės i Manastirit), ndėrkaq kleriku quhej Dalaj Lama. Kjo shkollė ėshtė e pranishme vetėm nė Tibet. Dalaj Lama gjithmonė pėrtėrihet. Pas vdekjes sė tij, shpirti i tij kalon tek njė fėmijė (7 vjeē) dhe ky fėmijė kėrkohet nėpėr tėrė vendin pėr tė marrė pozitėn e tij si Dalaj Lama i ri. Kėta fėmijė deri nė moshėn 20 vjet ndihmohet nga dikush, e kur arrin moshėn e duhur merr plotėsisht postin. Dalaj Lama edhe pse akoma zgjidhet qė 45 vite nuk jeton nė Tibet.

Budizmin sot mund ta ndajmė:

1. Budizmi kinez – i cili fillon nė shek. I e. s., nė formė tė Mahayama nudizmit. Ky budizėm lulėzon gjatė shekujve VII-X tė e. s., respektivisht nė kohėn e sundimit tė dinastisė Tang (618-907). Perandorėt kinez pėrkrahėn budizmin pėr shkak tė nxitjes sė pacifizmit dhe tė moralit qytetarė. Shkollat e budizmit kinez janė: Chan, Tian-Tai, Hua-Yen.

2. Budizmi korean - arrin nė shek IV tė e. s. Kėtu krijohen dy shkolla: Popsong dhe Son tė cilat mė 1935 bashkohen dhe krijojnė shkollat lokale.

3. Budizmi japonez – ndikimet e Mahayama budizmit depėrtojnė nė Japoni nga Korea nga shek. VII. Shkollat e para ishin: Tendai, Shingon dhe Zen. Nė shek XIII tė e.s. murgu Nichiren e themeloi budizmin e pastėr japonez. Sot 2/3 e japonezėve janė budist.

4. Budizmi tibetian – u pėrhap nė mes shekujve VII-XIII. Kėtu u zhvilluan shkolla tė posaēme tė vajrayama budizmit me specifikat e veta.
avatar
Lapsi

151


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi