Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 15:40

Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Nė kėtė temė mund tė lexoni njė pėrmbledhje Pyetje-Pėrgjigjesh rreth fesė budiste, tė quajtur ndryshe edhe 'feja pa fe.'

Shkrimi pėrmban pėrgjigjet mė kryesore tė pyetjeve qė mund tė ketė dikush qė nuk e njeh kėtė fe, dhe qė dėshiron tė mėsoj mė shumė rreth budizmit, bazės sė saj, dhe mėsimeve mė kryesore tė Buda Shakjamunit.

Shkruar nga Ven. S. Dhammika, dhe pėrkthyer nė shqip nga Drini Nosi

Pyetja: Ēfarė ėshtė Budizmi?

Pėrgjigjia: Emri Budizm e ka rrėnjėn nga fjala 'budhi' qė do tė thotė 'tė zgjohesh,' dhe ndaj Budizmi ėshtė filizofia e rizgjimit tė njeriut. Kjo filizofi e ka origjinėn e saj nga pėrvojat e Sidhata Gotama, i njohur si Buda i cili u rizgjua pėr vete kur ishte nė moshėn 36 vjeēar.

Budizmi ėshtė sot 2,500 vjetė i hershėm dhe ka rreth 300 miljon besimtar buddhist nėpėr botė. Gjeri njė shekulli mė parė, Buddhismi ishte mėsėshumti njė filozofi azjatike, por ėshtė duke fitur mė shumė pėlqim dhe ndjekės nė Evropė dhe Amerikė.

Pyetja: Dmth Budizmi ėshtė thjeshtė njė Filozofi?

Pėrgjigjia: Fjala Filozofi lind prej dy fjalėve 'philo' ēka do tė thotė 'dashuri,' dhe 'sophia' ēka do tė thotė 'dije.' Prandaj filozofia ėshtė dashuria e dijes, ose dashuri dhe dije, tė dyja kuptimet e pėrshkruajnė mėse qartė Budizmin.

Budizmi na mėson se ne duhet tė mundohemi tė zhvillojmė aftėsitė tona intelektuale gjeri nė maksimum qė ne tė kuptojmė ēdogjė sa mė qartėsisht. Gjithashtu, na mėson qė tė zhvillojmė dashuri dhe mirėsi nė mynyrė qė ne tė jemi miq tė vėrtetė me tė gjithė njerėzit dhe qėniet e gjalla. Ndaj Budizmi ėshtė njė filozofi, por jo vetėm njė filozofi. Ėshtė njė filozofi supreme.

Pyetje: Kush ishte Buda?

Pėrgjigje: Nė vitin 563 para herės sonė njė foshnje lindi nė njė familje fisnike nė Indinė Veriore. Ai u rrit i rrethuar nga mirėqėnie dhe llukse, por gjatė jetės sė tij vėrejti se pasuritė tokėsore, dhe tė qėnurit i siguruar, nuk na e japin medoemos lumturinė e jetės. Ai u prek thellėsisht kur pa vuajtjet qė vėreu jasht ndėrtesės ku jetonte, dhe u zotua qė tė gjente ēelsin e lumturisė njerzore.

Kur ai ishte nė moshėn 29 vjeēare e la gruan dhe fėmijėn e tij qė tė shkonte dhe tė mėsonte nga mėsues tė ditur tė asaj kohe tė fesė. Ata i mėsuan atij shumė gjėra, por asnjėri nga kėta mėsues tė fesė nuk e dinte arsyen e vuajtjeve njerzore dhe sesi mund tė shėrohen kėto vuatje.

Megjithatė, pas gjashtė vjetė studimi dhe meditimi ai pati njė pėrvojė nė tė cilėn e gjithė injoranca iu shuha, dhe mė nė fund ai harriti tė kuptoj. Qė atė ditė e mėtej ai u quajt Buda, 'Ai qė ėshtė rizgjuar.' Ai jetoj pėr 45 vjetė mė shumė tė cilat i shpenzoj duke udhėtuar gjithandej nėpėr Indinė Veriore duke u mėsuar tė tjerėve se ēfarė kishte harritur tė mėsoj dhe di.

Mėshira dhe durimi i tij ishin legjendare, dhe ai krijoj mijėra besimtar. Gjatė moshės sė tij 80 vjeēare, i moshuar dhe i sėmurė, por akoma i gėzuar dhe nė paqe, ai mė nė fund vdiq.

Pyetje: Nuk ėshtė i papėrgjeshėm fakti qė Buda e la gruan dhe fėmijėn e tij, dhe iku pėr fat tė vet?
Pėrgjigje: Mund tė mos ketė qėnė njė gjė e thjeshtė pėr Budėn qė ta linte familjen e tij dhe tė shkonte pėr fat tė vet. Ai duhet tė ketė qėnė i shqetėsuar dhe i hezituar pėr njė kohė tė gjatė para se t'i lėrė ata, por ai pati njė zgjedhje, ta dedikonte jetėn e tij pėr familjen ose ta dedikonte jetėn pėr tė gjithė botėn.

Nė fund, mėshira e madhe e tij e bėri qė ta jap vetveten pėr tė gjithė botėn. Dhe e gjithė bota edhe sot e kėsaj dite pėrfiton shumė nga sakrifica e tij. Ky veprim i tij nuk ishte i papėrgjeshėm. Ishte mbase sakrifica mė kuptimplotė qė ai mund tė bėnte.

Pyetje: Buda vdiq prandaj si mund t'na ndihmoj ne?

Pėrgjigje: Faraday i cili zbuloj rrymėn elektrike ėshtė i vdekur, por ēka zbuloj ai, ne na ndihmon sot e kėsaj dite. Luis Pasteur i cili zbuloj disa ilaēe pėr shumė sėmundje tė ndryshme ėshtė i vdekur, por zbulimet e tij mjeksore janė akoma gjallė.

Artisti i madh Leonardo da Vinci ka vdekur, por ēfarė krijoj ai mund t'na japi dhe sjelli akoma kėnaqėsi. Njerėz dhe heronjė fisnik mund t'ken vdekur shumė shekuj mė parė, por kur lexojmė rreth bėmave dhe arritjeve tė tyre, ne prapseprap mund tė frymėzohemi pėr tė vepruar siē bėn ta.

Po, Buda ka vdekur, por 2500 vjetė mė pas, mėsimet e tij i vijnė akoma nė ndihmė njerėzve, shėmbulli i tij akoma frymėzon njerėz, fjalėn e tij akoma prekin jetė njerėzish. Vetėm njė Buda mund tė ketė njė fuqi tė tillė shumė shekuj pas vdekjes sė tij.

Pyetje: Ishte Buda Zot?

Pėrgjigje: Jo, ai nuk ishte Zot. Ai nuk u vetshpall Zot, biri i njė Zoti, apo gojdhėnėsi i njė Zoti. Ai ishte njė njeri i thjeshtė i cili e pėrvetėsoj vetveten dhe u mėsoj njerėzve se nėse ndjekim shėmbullin e tij, edhe ne mund tė pėrvetėsojmė dhe zotėrojmė vetveten gjithashtu.

Pyetje: Nėse Buda nuk ėshtė Zot, atėherė pse njerėzit i falen atij?

Pėrgjigje: Ka mynyra tė ndryshme faljesh. Kur dikush i falet njė Zoti, ata/ato i luten dhe e nderojnė atė, i japin dhurime dhe pyesin pėr plotėsime dėshirash, duke besuar se Zoti ka pėr t'i dėgjuar lutjet e tyre, duke i marrė dhurimet qė i jepen, dhe duke i'u pėrgjigjur lutjeve qė i bėhen.

Buddhistėt nuk pėrzihen me kėtė lloj faljeje. Lloji tjetėr i faljes ėshtė kur ne i shfaqim respekt dikujt ose diēkaje qė admirojmė. Kur njė mėsues hynė nė dhomė, ne i ēohemi nė kėmbė pėr ta nderuar. Kur takojmė njė njeri me rėndėsi ne i japim dorėn, ose kur dėgjojmė hymnin e ndonjė shteti apo kombėsie, ne e pėrshėndesim.

Tė gjitha kėto janė veprime respekti dhe faljeje tė cilat tregojnė admirimin tonė pėr njerėz ose gjėra tė ndryshme. Ky ėshtė lloji i faljes qė praktikohet nga budistėt. Njė statuj e vogėl e Budės me duart e tij tė vėna lehtė mbi gjunjė, dhe buzėqeshja e tij dashamirėse na kujton dhe na shtyn ne qė tė praktikojmė paqe dhe dashuri pėrbrėnda zemrave tona dhe nė botė.

Tymi i insenteve na kujton ne ndikimin kryesues tė virtyteve, kandari na kujton ne dritėn e dijes, dhe lulet, tė cilat thahen shpejt, na kujtojnė ne pėr paqėndrueshmėrinė e gjėrave. Kur ne pėrulemi shprehim nė mynyrė tė jashtme ēfarė ndjejmė nė brėndi; falemnderimin tonė pėr mėsimet e Budės dhe ēfarė ne na dhanė ato. Kjo ėshtė natyra e faljes budiste.

Pyetje: Por kam dėgjuar disa qė thonė se budistėt i falen idhujve?

Pėrgjigje: Kjo thėnie sjell nė pah veē keqkuptimin e atyre qė thonė njė gjė tė tillė. Fjalori e shpjegon fjalėn idhull si 'Njė pamje ose statuj tė cilės i falen sikur tė jetė Zot.'

Siē kemi thėnė gjeri tani, budistėt nuk besojnė se Buda ishte Zot, prandaj si mund tė besojnė ata/ato se njė send ėshtė Zoti? Tė gjitha fetė pėrdorin simbole pėr tė shprehur koncepte tė ndryshme.

Nė Taoizėm, simboli i ying-yang pėrdoret pėr tė shprehur harmoninė midis dy forcave tė kundėrta. Nė Sikhizėm, shpata pėrdoret pėr tė simbolizuar udhėn shpirtėrore. Nė Krishtėrim, peshku pėrdoret pėr tė simbolizuar praninė e Krishtit, ndėrsa kryqi pėr tė shprehur mėshirėn e tij.

Dhe nė Budizėm, statuja e Budės pėrdoret pėr tė simbolizuar pėrvetsimin dhe harmoninė njerzore. Statuja e Budės neve na kujton gjithashtu dimensionet njerzore nė mėsimet budiste, faktin se Budizmi ėshtė njė fe e pėrqėndruar nė njeri, pėrkundėr se nė Zot, na kujton se ne duhet tė kėrkojmė dhe shohim pėrbrėnda dhe jo jashtė vetes pėr tė gjetur pėrvetėsimin dhe arsyen. Prandaj nuk ėshtė e saktė tė thuash se budistėt i falen idhujve.

Pyetje: Pse njerėzit bėjnė gjėra tė ēuditshme nėpėr tempujt budist?

Pėrgjigje: Shumė gjėra njerėzve u duken tė ēuditshme kur s'i kuptojnė ato. Nė vėnd se tė pėrkufizohen tė ēuditshme disa veprime, ne duhet tė pyesim dhe kuptojmė se ēfarė kuptimi kan ato mėparė se t'i gjykojmė.

Gjithėsesi, ėshtė e vėrtetė se nė disa raste lutjet buddhiste me raste bazohen nė supersticione popullore tė besimtarėve, dhe janė tė keqkuptuara nė vėnd se tė jenė mėsimet e Budės.

Dhe keqkuptime tė tilla nuk gjėnden vetėm nė Budizėm, por edhe nė fe tė tjera nėpėr botė. Buda mėsoj dhe foli me qartėsi dhe detaje, dhe nėse dikush nuk i kupton plotėsisht mėsimet e tij, Buda nuk mund tė fajsohet pėr kėtė gjė. Ėshtė njė thėnie:

'Nėse njė njeri i cili vuan nga njė sėmundje nuk kėrkon tė shėrohet edhe kur pranė tij ėshtė njė doktor, atėherė nuk ėshtė faji i doktorit. Nė tė njėjtėn mynyrė, nėse njė njeri keqtrajtohet dhe shtypet nga sėmundja e mėkatit por nuk i kėrkon ndihmė Budės, atėherė nuk ėshtė faji i Budės.'

As Budizmi dhe as ndonjė fe tjetėr nuk duhet gjykuar nga ata/ato qė nuk e praktikojnė drejtė ose korrektėsisht fenė nė fjalė. Nėse kėrkon tė mėsosh mėsimet e vėrteta tė Budizmit, lexo fjalėt dhe thėniet e Budės ose fol me ta qė i kuptojnė mirė dhe plotėsisht ato.

Pyetje: Nėse budizmi ėshtė kaq i mirė, pse atėherė disa vėnde budiste janė tė varfėra?

Pėrgjigje: Nėse pėr 'tė varfėra' ti nėnkupton ekonomikisht tė varfėra, atėherė ėshtė e vėrtetė se disa vėnde buddhiste janė tė varfėra. Por pėr nėse pėr 'varfėri' nėnkupton njė jetė dhe cilėsi t'jetuari e varfėr, atėherė nė kėtė rast disa nga vėndet budiste janė mėse tė pasura.

Amerika pėr shėmbull, ėshtė njė vėnd ekonomikisht i pasur dhe i fortė, por numri i krimeve qė ndodhin nė atė vėnd ėshtė njė nga mė tė lartat nė botė, miljona banor tė moshuar janė tė nėnvlerėsuar nga bijtė e tyre dhe vdesin nė vetmi nė banesa tė moshuarish, gjithashtu dhuna familjare dhe abuzimi i prindėrve tek fėmijėt ėshtė njė problem mėse i mprehtė.

Njė prej tre martesave nė atė vėnd pėrfundon si divorc, dhe pornografia ėshtė industri madhore si faktor. Vėnd i pasur pėrsa i pėrket tė hollave, por i varfėr nėn kuptimin e cilėsisė sė jetės.

Tani hidhi njė sy vėndeve qė janė tracionalisht buddhiste. Disa janė ekonomikisht mbrapsht, por prindėrit janė tė nderuar dhe respektuar nga bijtė e tyre, numėri i krimeve ėshtė pėrgjithėsisht i ulėt, divorcimi dhe vetvrasja ėshtė gati e padėgjuar, dhuna familjare dhe abuzimi tek fėmijėt ėshtė shumė i ulėt, gjithashtu edhe pornografia dhe liēensat sekuale nuk janė tė zakonshme.

Ekonomiksht mbrapsht, por parė nėn kėndvėshtrimin e cilėsisė sė jetės, mė tė pasura se Amerika. Por edhe nėse i gjykojmė vėndet budiste vetėm nga ana ekonomike, njė nga vėndet mė tė pasuara dhe mė dinamike nė botė sot ėshtė Japonia ku njė numėr i madh i banorėve tė saj e quajnė veten budist.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 15:41

Pyetje: Pse zakonisht nuk dėgjojmė qė budistėt tė kenė bėrė ndonjė punė bamirėsie?

Pėrgjigje: Mbase sepse budistėve nuk u duket e nevojshme qė tė reklamojnė bėmat e mira qė bėjnė. Disa vjetė mė parė kryetarit tė budistėve tė Japonisė, Nikkho Niwano, iu dhurua 'Templeton Prize' pėr punėn e tij promovuese pėr harmoni ndėr-fetare nė botė. Gjithashtu njė monku budist nga Tainlanda sapo iu dhurua titulli prestigjoz 'Magsaysay Prize' por punėn e tij tė shkėlqyer pranė tė prekurve prej drogės.

Nė 1987 njė tjetėr monk tailandez, Ven. Kantayapiwat, iu dhurua titulli norvegjez 'Children's Peace Prize' pėr vitet e tij tė shumta tė shpenzuara duke ndihmuar fėmijė tė pastrehė nė zonat fshatare. Po rreth punės tė njė shkalle tė madhe qė po ndėrmerret pranė tė varfėrve nė Indi nga Western buddhist order? Ata kan ndėrtuar shkolla, kopshte pėr fėmijėt, dhe industri tė njė shkalle tė vogėl pėr t?u sjellur atyre tė ardhura tė mjaftueshme.

Budistėt e shohin dhėnien e ndihmės sė tyre pėr tė tjerėt si njė mynyrė tė shprehuri tė praktikave dhe vlerave tė tyre fetare, ashtusi edhe fe tė tjera japin ndihmė, por budistėt besojnė se ndihma dhe puna duhet bėrė qetėsisht dhe pa vet-reklamim. Prandaj nuk dėgjohet shumė rreth bamirėsive tė bėra nga budistėt.

Pyetje: Pse ka shumė lloje budizmi?

Pėrgjigje: Ka shumė lloje sheqeri: sheqer i kuqerremtė, sheqer i bardh, thėrrime sheqeri, gursheqeri, sirup, dhe sheqer i akullt, por tė gjitha janė prej sheqeri dhe kan shije tė ėmbėlt. Janė tė prodhurara nė forma tė ndryshme qė tė pėrdoren nė mynyra tė ndryshme.

Budizmi gjithashtu ėshtė njėsoj. Ka budizėm Theravanda, Zen, Puro Toke, Yogacara, Vajrayana, por ato janė tė gjitha budizėm, dhe tė gjitha shijojnė njėsoj ? shijen e lirisė. Budizmi ka evoluar nė forma tė ndryshme nė mynyrė qė t'i shfaqet kulturave tė ndryshme tė botės. Ėshtė ri-pėrkufizuar gjatė shekujve nė mynyrė qė t'i pėrshtatet kushteve tė gjenaratave, dhe atyre qė do tė vijnė.

Nė pamje tė jashtėm, llojet e budizmit mund tė ngjajnė shumė tė ndryshme, por nė bėrtham tė tė gjithave janė 'Katėr tė Vėrtetat Fisnike' dhe 'Shtegu i Tetėpalosur.' Tė gjitha fetė e mėdha, duke nėnkuptuar edhe budizmin, janė ndarė nė shkolla dhe sekte tė ndryshme.

Por sektet e ndryshme tė budizmit nuk kan luftuar kurrė njeri-tjetrin, nuk kane qėnė kurrė kundra njėri-tjetrit, dhe sot e kėsaj dite, budistėt e ndryshėm shkojnė nė tempujt e njėri-tjetrit dhe falen bashkė. Njė tolerancė e tillė dhe botkuptim i tillė me siguri qė janė tė rralla nė botė.

Pyetje: Budizmi lindi nė Indi, por mėpas u zhduk prej andej. Pse?

Pėrgjigje: Mėsimet e Budės u pėrhapėn duke u bėrė njė nga fetė mė tė mėdha tė Indisė, por pak e ngapak filluan tė zhduken nė tė njėjtėn menyrė si Krishtėrimi u zhduk prej Palestinės.

Askush nuk e di arsyen e saktė pse njė gjė e tillė ndodhi. Mbase njė kombinim ndryshimesh politike dhe shoqėrore tė pėrpunuara me luftra dhe pushtime e bėnė tė vėshtirė mbijtesėn e njė feje kaq paqėsore dhe fisnike sa budizmi. Megjithatė shumė kohė mė parė se tė zbehej nė Indi, budizmi u pėrhap prej andej duke shkuar gjeri nė cepat mė lindor tė Azisė.

Pyetje: Ti me siguri qė e kėndvėshtron budizmin si shumė cilėsor. Ma merr mėndja se ti mendon se feja jote ėshtė e drejta dhe gjithė tė tjerat janė gabim?

Pėrgjigje: Asnjė budist i/e cila i kupton mėsimet e Budės nuk mendon se mėsimet e feve tė tjera janė gabim. Asnjėri qė ka bėrė njė kėrkim tė sinqertė pėr tė parė fetė e tjera me njė mėndje tė hapur, nuk mund tė mendoj ashtu.

Gjėra e parė qė ke pėr tė parė kur tė mėsosh rreth feve tė ndryshme ėshtė sa gjėra kan tė pėrbashkėta. Tė gjitha fetė e pranojnė faktin se gjėndja e sotme e njerzimit ėshtė e pakėnaqshme.

Tė gjitha besojnė se ndryshime nė sjellje dhe veprime janė tė domosdoshme qė gjėndja e njerzimit tė pėrmirėsohet. Tė gjitha mėsojnė etika tė cilat pėrmbajnė dashurinė, mirėsjelljen, durimin, zemėrmadhėsinė, dhe pėrgjegjėsinė shoqėrore, gjithashtu, tė gjitha e pranojnė qėnien e njė forme absolute.

Ato pėrdorin gjuhė tė ndryshme, emra tė ndryshėm dhe simbole tė ndryshme pėr tė pėrshkruar dhe shpjeguar kėto gjėra; dhe ėshtė veēse kur mėndje-mbyllja kėrcet nė vėshtrimin e njėanshėm tė tyre qė mos-teleranca fetare, krenaria dhe vetė-drejtėsia dalin nė pahė.

Imagjino njė anglez, francez, kinez, dhe indonezian duke parė tė gjithė njėkohėsisht njė fylxhan. Anglezi thotė, 'Kjo ėshtė njė Cup,' francezi i pėrgjigjet, 'Jo nuk ėshtė. Kjo ėshtė njė Tasse.' Kinezi ndėrkohė komenton 'Tė dy ju jeni gabim, kjo ėshtė njė Pet,' dhe indoneziani qesh me ta dhe thotė 'Ēfarė idiotash qė jeni. Ajo ėshtė njė cawan.'

Anglezi ēohet, merr njė fjalor dhe i thotė tė tjerėve 'Shikoni se mund t'ua vėrtetoj se ėshtė njė Cup. Fjalori im thotė se kam tė drejtė.' 'Atėherė fjalori jot ėshtė gabim,' i thotė francezi, 'sepse fjalori im thotė pėrpikmėrisht: ėshtė njė tasse.' Kinezi ia kthen tyre 'Fjalori im ėshtė me mijra vjetė mė i hershėm se tuajat, prandaj fjalori im duhet tė ketė tė drejtė. Oh, dhe gjithashtu mė shumė njerėz nė botė flasin kinezēe sesa ndonjė gjuhė tjetėr, prandaj duhet tė jetė njė Pet.'

Ndėrkohė qė ata janė duke debatuar dhe replikuar me njėri-tjetrin, njė budist vjen dhe pi duke pėrdorur fylxhanin. Pasi ka mbaruar duke pirė nga fylxhani, i thotė tė tjerėve, 'Edhe nėse e quani Cup, njė Tasse, Pet, apo Cawan, njė fylxhan pėrdoret pėr tė pirė. Mjaft u zut por pini, ndaleni vrullin dhe shuajeni etjen tash.'

Kjo ėshtė sjellja e budistėve ndaj feve tė tjera.

Pyetje: Kam lexuar se budizmi ėshtė njė lloj hinduizmi tė reformuar?

Pėrgjigjia: Dikush mund tė dėgjoj kaherė nga njerėz tė keqinforumuar tė thonė njė gjė tė tillė. Por ne e lexojmė nė skriptet budiste se priftėrinjt hunduist, Brahaminėt, ishin plotėsisht kundra Budės.

Kjo sepse ai e kritikoj sistemin shoqėror, dhe praktikėn e safikimeve tė kafshėve, ai e mohoj qėnien e njė Zoti suprem, dhe nuk pranoj t'i nėnshtrohej skripteve hinduiste. Budizmi dhe hinduizmi kan gjėra tė pėrbashkėta, por kėto fe kanė gjithashtu edhe ndryshime tė rėndėsishme dhe rrėnjėsore pėr t'i bėrė dy fe tė ndryshme.

Pyetje: Ėshtė budizmi shkencor?

Pėrgjigjie: Mėparė se t'i pėrgjigjemi kėsaj pyetje ėshtė mirė tė pėrkufizojmė fjalėn 'shkencė.' Shkenca, sipas fjalorit, ėshtė 'Dije e cila mund tė vihet nė njė sistem, dhe qė varet nga vėshtrimi dhe testimi i fakteve qė mund tė pėrkufizojnė ligje tė pėrgjithshme natyrore, njė degė tė kėsaj dijeje, dhe nga e cila ēdogjė qė mund tė studiohet pėrpikmėrisht.'

Ka aspekte tė budizmit qė nuk mund t'i pėrmbahen kėtij pėrkufizimi, por mėsimet nė thelb tė budizmit, 'Katėr tė Vėrtetat Fisnike,' mėshumėse sigurisht i pėrshtaten pėrkufzimit shkencor.

Vuajtja, e Vėrteta e Parė Fisnike, ėshtė njė pėrvojė qė mund tė pėrkufizohet, tė vėrtetohet dhe tė matet.

E Vėrteta e Dytė Fisnike thotė se vuajtja ka arsye natyrore, dėshirat e paskrupullta, tė cilat poashtu mund tė pėrkufizohen, vėrtetohen dhe maten. Asnjė provė nė budizėm nuk ėshtė bėrė pėr ta shpjeguar vuajtjen me anė tė koncepteve metafizike tė mitollogjive.

Vuajtja pėrfundon, sipas tė Vėrtetės sė Tretė Fisnike, jo duke u varur tek njė qėnie supreme ose mė e lartė, duke e besuar ose duke i'u lutur, por thjeshtėsisht duke hequr shkatuesin e saj. Kjo ėshtė njė e vėrtetė qė nuk ka nevoj pėr vėrtetim. E Vėrteta e Katėrt Fisnike, mynyra pėr tė hequr vuatjen, sėrisht, nuk ka tė bėj me metafizikėn, por varet nga sjellet qė bėjmė. Dhe sėrisht, sjelljet janė tė hapura pėr testime.

Budizmi nuk e pėrmban konceptin e njė qėnieje supreme ose tė mbinatyrshme, njėlloj siē bėn edhe shkenca, por shpjegon fillin dhe mekanizmin e gjithėsisė nė mynyrė ligjesh natyrore. E gjithė kjo me siguri qė ekzibon njė shpirt tė veēant fetar.

Sėrisht, kėshilla e vazhdueshme e Budės se ne nuk duhet tė besojmė verbėrisht, por pėrkundrasi tė vėmė nė pik-pyetje, tė kontrollojmė, tė shikojmė dhe tė varemi nė pėrvojėn tonė vetjake, ka njė thelb tė veēant shkencor nė brėndi. Ai thotė:

'Mos u udhėheq nga rrėfime ose tradita, mos shko pas thėnieve, ose sipas skripturave tė shėnjta, mos u udhėheq nga gojėdhėna ose llogjikė e cekėt, mos shko duke e paragjykuar njė koncept, ose duke u shtyrė vetėmpse njė njeriu tjetėr i shikon afėtėsi tė veēanta.

Gjithashtu mos u udhėheq veē nga ideja se 'Ai ėshtė mėsuesi jonė.' Por kur ti vet ta kesh parė dhe pėrjetuar se njė gjė ėshtė e mirė, qė nuk mund tė fajėsohet, qė nderohet nga njerėzit e mėnēur, dhe kur e praktikuar dhe e pėrjetuar tė ēon nė gėzim dhe lumturi, atėherė ndiqe at'gjė.'

A.I,188

Prandaj mund tė themi se megjithėse budizmi nuk ėshtė plotėsisht shkencor, mėse sigurisht qė ka njė frymė shkencore, dhe me plotė siguri ėshtė mė shkencore se ēdo fe tjetėr nė botė. Ėshtė shumė kuptim-plotė fakti se Albert Einstein, shkencėtari mė i madh i shkekullit tė XX-tė tha kėtė rreth budizmit:

'Feja e sė ardhmes do tė jetė njė fe kozmike. Duhet ta tejkaloj njė Zot tė personifikuar ose personal, gjithashtu t'i kaloj mėnjanė dogmave dhe theollogjive. Duke pėrmbajtur tė dyja, tė natyrshmen dhe shpirtėroren, duhet tė mbėshtetet nė njė frymė fetare qė bazohet nė pėrjetesėn e ēdogjėje, natyrore dhe shpirtėrore, dhe tek njė bashkim i tyre i plotė. Budizmi i pėrgjigjet kėtij pėrkufizimi.

Nėse ka ndonjė fe e cila do t'i bashkangjiteshe nevojave tė shkencės bashkohore, kjo fe do tė jetė Budizmi.'
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 15:47

2. Konceptet bazė tė budizmit

Pyetje: Cilat janė mėsimet thelbėsore tė Budės?

Pėrgjigje: Tė gjitha mėsimet krysore tė Budės kan pėr thelb 'Katėr tė Vėrtetat Fisnike,' nė tė njėjtėn mynyrė sesi telat e njė rrote biēikleteje kan pėr qėndėr guzhinetėn. Ato quhen 'katėr' sepse janė katėr prej tyre. Quhen 'fisnike' sepse ato e fisnikėrojnė atė qė arrin t'i kuptoj, dhe 'tė vėrteta' sepse, duke u mbėshtetur tek pėrvoja e jetės, ato janė tė vėrteta.

Pyetje: Kush ėshtė 'E Vėrteta e Parė Fisnike'?

Pėrgjigje: E vėrteta e parė fisnike ėshtė se jeta ėshtė e vuajtshme. Pėr tė jetuar, ti duhet tė vuash. Ėshtė e pamundur tė jetosh pa pėrjetuar, dhe u hasur kurrė me ndonjė vuajtje. Ne na duhet tė pėrballojmė vuajtje fizike si ē'janė sėmundjet nė trup, lėndimet, lodhjen, moshėn e pleqėrisė, dhe sė fundi vdjekjen. Gjithashtu na duhet tė pėrballojmė vuajtje psikollogjike ose shpirėtore sikur vetmia, padurimi, frika, ndrojetjet, zhgėnjimet, urretjen, etj.

Pyetje: Nuk ėshtė ky kėndvėshtrim pak pesimist?

Pėrgjigje: Fjalori e pėrkufizon fjalėn 'pesimizėm' si 'Vesi i tė menduarit se gjithēka qė ndodh do jetė diēka e keqe,' ose 'Besimi se djallėzia ėshtė mė e fortė se mirėsia.' Budizmi nuk mėson asnjėrėn prej kėtyre tė dyjave.

Gjithashtu nuk e mohon as se lumturia dhe gėzimi ekzistojnė. Shumė thjeshtė thotė se tė jetuarit ėshtė tė pėrjetosh vuatje fizike dhe shpirtėrore, ēka ėshtė ėshtė njė pėrkufizim aqsa i vėrtetė sa i natyrshėm, saqė nuk mund tė mohoet. Thelbi kryesor i shumė feve ėshtė njė mit, njė legjendė, ose njė besim qė ėshtė shumė i vėshtirė ose i pamundur pėr t'u vėrtetuar.

Budizmi fillon me njė pėrvojė, njė fakt tė pamohueshėm, diēka qė tė gjithe e dimė, qė tė gjithė ne e kemi pėrjetuar dhe qė mundohemi ta tejkalojmė. Prandaj budizmi ėshtė feja universale e vetme sepse i bie direkte nė shinjestėr shqetėsimit tė ēdo njeriu ? vuajtja dhe si ta tejkalojmė atė.

Pyetje: Cila ėshtė 'E Vėrteta e Dytė Fisnike'?

Pėrgjigje: E vėrteta e dytė fisnike ėshtė se ēdo vuatje shkaktohet nga dėshirat e tepruara. Kur vėrejmė vuatjet shpirtėrore dhe psikollogjike, ėshtė e thjeshtė pėr t'u parė sesi shkaktohen nga dėshirat e tepėrta.

Kur dėshirojmė diēka por e kemi tė pamundur pėr ta marrė, ndihemi tė paduruar. Kur presim qė dikush tė sillat sipas dėshirės tonė por nuk sillen ashtu, ndihemi shumė poshtė dhe tė zhgėnjyer. Kur duam tė tjerėt qė t'na pėlqejnė ne por nuk na pėlqejnė, ndihemi tė vrarė.

Edhe kur duam diēka qė harrim ta marrim, kjo gjė shpesh herė nuk tė ēon nė lumturi, ose sepse nuk kalon shumė kohė dhe ajo gjė na mėrzitet, ose e humbin interesin tek ajo gjė pėr tė dėshiruar diēka tjetėr. E vėnė kollaj, E Vėrteta e Dytė Fisnike thotė se tė marrėsh ose tė kesh ēka dėshiron nuk do tė thotė me siguri se do tė gjesh lumturinė. Pėrkundėr se tė lodhesh duke kėrkuar dhe harritur diēka, provo tė ndryshosh 'dėshirėn' tėnde. Tė dėshirosh na privon ne qėndrueshmėrinė dhe lumturinė.

Pyetje: Por si dėshira e paskrupullt na ēon nė vuatje fizike?

Pėrgjigje: Njė jetė e tėrė duke dėshiruar kėtė gjė apo atė gjė, dhe mė qartė dėshira pėr tė qėnduar i/e gjallė krijon njė fuqi tė fortė qė e bėn njė individ tė rilindi. Kur ne rilindim, ne kemi njė trup dhe, siē thamė mė parė, trupi ėshtė i hapuar ndaj vuatjeve; mund tė lodhet shumė nga puna, mund tė vuaj nga sėmundjet dhe plakja. Ndaj, dėshira tė ēon nė dhimbje fizike sepse na shkakton ne rilindjen.

Pyetje: Mirė gjeri kėtu, por nėse ne ndalojmė sė dėshiruari plotėsisht, ne s'do harrijmė tė pėrfundojmė asgjė?

Pėrgjigje: E Vėrtetė. Por ēfarė Buda tha ėshtė se kur dėshirat tona, tė duarit, zgjėnjimi jonė konstant me ēfarė kemi, dhe tė dėshiruarit shumė e mė shumė, na krijon ne vuatje, atėherė nė rast tė tillė duhet tė ndalemi duke dėshiruar kėshtu.

Ai na thotė tė bėjmė njė ndarje mes gjėrave qė dėshirojmė dhe gjėrave qė na nevojiten, t'i jepemi nevojave tona, dhe tė ndryshojmė dėshirat qė kemi. Buda na thotė se nevojat tona mund tė plotėsohen, por dėshirat qė kemi janė tė pafunda - njė shishe pa fund.

Ka nevoja qė janė jetike, tė cilat mund tė plotėsohen, dhe ndaj tyre ne duhet tė punojmė. Dėshirat mė shumė se kaq duhet tė rrallohen pak e ngapak. Nė fund tė fundit, cila ėshtė arsyeja ose kuptimi i jetės? Tė kesh gėzim ose tė jesh i/e kėnaqur ose i/e lumtur.

Pyetje: Ti fole rreth rilindjes, por a ka ndonjė vėrtetim rreth njė ndodhie tė tillė?

Pėrgjigje: Ka njė provė tė thjeshtė qė njė gjė e tillė ndodh, por do t?i kthehemi kėsaj ēėshtjeje mėtej.

Pyetje: Cila ėshtė 'E Vėrteta e Tretė Fisnike'?

Pėrgjigjie: E vėrteta e tretė fisnike thotė se vuajtja mund tė tejkalohet dhe gėzimi mund tė zotėrohet. Kjo e vėrtetė ėshtė mbase mė e rėndėsishmja prej tė vėrtetave tė tjera, sepse Buda na siguron ne se gėzimi dhe lumturia e vėrtetė janė tė harritshme.

Kur ne i lėm mėnjan dėshirat e panevojshme, dhe mėsojmė sesi ta jetojmė jetėn ditore, duke shijuar pa dėshiruar papushim ēastet qė jeta nė jep, me durim duke pėrballuar problemet qė na shfaqen pa patur frikė, urretje ose nervozizėm, atėherė ne bėhemi tė gėzuar dhe tė lirė.

Atėherė, dhe veē atėherė, fillojm tė jetojmė plotėsisht. Sepse nuk jemi mė tė babzitur pėr tė kėnaqur dėshirat tona egoiste, atėherė ne gjejmė se kemi shumė kohė pėr tė ndihmuar tė tjerėt qė t'i plotėsojnė nevojat e tyre. Kjo gjėndje quhet Nirvana. Ne jemi tė lirė nga tė gjitha vuajtjet psikollogjike ose shpirtėore gjithashtu. Kjo quhet Nirvana pėrfundimtare.

Pyetje: Ēfarė ose ku ėshtė Nirvana?

Pėrgjigje: Ėshtė njė dimension qė nuk pėrkufizohet dot prej kohės ose hapėsirės, dhe ndaj ėshtė e vėshtirė pėr tė folur rreth saj ose edhe pėr ta menduar. Fjalėt dhe mendimet i pėrkasin vetėm njė dimensioni qė pėrshkruajnė vetėm botėn hapsiro-kohore.

Por sepse Nirvana ėshtė mėtej se koha, nuk ka asnjė lėvizje dhe ndaj as pleqėrim ose vdekje. Ndaj Nirvana ėshtė e pėrjetė. Sepse ėshtė tej hapsirės, nuk ka shtysė, nuk ka kufij, nuk ka koncept tė qėnuri ose tė paqėnuri, dhe ndaj Nirvana ėshtė e pafund. Buddha gjithashtu na siguron se Nirvana ėshtė njė pėrvoj shumė e thellė lumturie. Ai thotė:

'Nirvana ėshtė gėzimi mė i lartė.'

Dp 204

Pyetje: Por a ka ndonjė vėrtetim se njė dimension i tillė nė fakt ekziston?

Pėrgjigje: Jo, nuk ka. Por ekzistenca e saj mund tė llogjikohet. Nėse ka njė dimension ku koha dhe hapsira kryen dhe njė dimension i tillė ekziston - bota qė pėrjetojmė, atėherė mund tė llogjikojmė se ka njė dimension ku koha dhe hapsira nuk kryen ose qėndrojnė - Nirvana. Prapseprap, megjithėse ne s'mund ta vėrtetojmė se Nirvana ekziston, ne kemi fjalėn e Budės se ekziston. Ai na thotė:

'Ka njė tė Palindur, tė Pabėrė, tė Pakryer, tė Papėrmbledhur. Nėse nuk ka njė tė Palindur, tė Pabėrė, tė Pakryer, tė Papėrmbledhur, atėherė nuk mund tė bėhet asnjė dalje nga ēka ka Lindur, ėshtė Bėrė, Kryer, dhe Pėrmbledhur. Por meqė ėshtė kjo e Palindur, e Pabėrė, e Pakryer, e Papėrmbledhur, atėherė bėhet e ditur njė rrugdalje nga ēka ka Lindur, ėshtė Bėrė, Kryer, dhe Pėrmbledhur.'

Ud.80

Ne do ta dimė kur ta kemi harritur. Gjeri n'atė kohė, ne mund tė vazhdojmė sė ushtruari.

Pyetje: Ēfarė ėshtė 'E Vėrteta e Katėrt Fisnike'?

Pėrgjigje: E vėrteta e katėrt fisnike ėshtė shtegu qė tė ēon nė tė tejkaluarin e vuajtjes. Ky shteg quhet 'Shtegu i Tetėpalosur Fisnik,' dhe pėrkon nė Kuptimin e Pėrkryer, Mendimin e Pėrkryer, Tė Thėnurit tė Pėrkryer, Veprimin e Pėrkryer, Tė Jetuarin e Pėrkryer, Mundimi i Pėrkryer, Pėrkujdesja e Pėrkryer, dhe Pėrqėndrimi i Pėrkryer.

Duke qėnė njė praktikė budiste pėrkon nė tė ushtruarin me kėto tetė hapa gjerisa ato janė harritur plotėsisht. Do tė vėsh re se hapat e Shtegut tė Tetėpalosur mbulojnė ēdo aspekt tė jetės: intelektualen, etiken, shoqėroren dhe ekonomiken, dhe psikollogjiken ose shpirtėroren, dhe prandaj kėto pėrmbajnė gjithēka qė njė njeriu i nevojitet pėr tė udhėhequr njė jetė tė mirėqėnė, dhe pėr tė zhvilluar shpirtėrimin.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 15:53

3. Budizmi dhe konceptimi i Zotit

Pyetje: A besojnė budistėt nė Zot?

Pėrgjigje: Jo, ne nuk besojmė. Ka shumė arsye rreth kėsaj ēėshtjeje. Buda, sikurse sociologėt dhe psikollogėt bashkohorė, besuan se mendimet fetare dhe pėrkatėsisht koncepti 'Zot' kan pėr fill frikėn. Buda thotė:

'Tė mbėrthyer prej frikės njerėzit shkonin tek malet e shėnjta, tek vėndet e shėnjta, nė pemėt apo ndėrtesat e shėnjta.'

Dp. 188

Njerėzit primitiv e gjetėn veten tė rrethuar nga njė botė e rrezikshme dhe e ligė, nga frika prej kafshėve tė egėra, duke mos qėnė nė gjėndje pėr tė gjetur ushqim tė mjaftueshėm, nga sėmundje ose fatkeqėsi, nga gjasa natyrore si shkrepėtimat, si edhe vetėtimat dhe vullkanėt ishin gati gjithnjė tė pranishėm.

Duke mos gjetur siguri, ata krijuan idenė e Zotave ose tė Zotit pėr tė gjetur siguri nė dukuritė e natyrės, pėr tė gjetur mbėshtetje nė kohėrat e rrezikshme, dhe ngushullim kur diēka nuk shkonte mbarė.

Edhe sot mund tė vėresh se njerėzit bėhen mė shumė fetar nė kohėra krizash, mund t'i dėgjosh tė thonė se besimi nė Zot ose Zotėra u jep atyre fuqi dhe shtysė pėr t'u pėrballur me jetėn. Do t'i dėgjosh tė shpjegojnė se kane besim nė njė Zot tė veēant sepse ata/ato u falėn nė ēastet kur kishin nevoj dhe lutjeve tė tyre u patė dhėnė njė pėrgjigje.

Tė gjitha kėto vėrejtje duken qė pėrputhen me thėnien dhe mėsimin e Budės se koncepti i Zotit ėshtė njė pėrgjigje ndaj frikės dhe padurimit. Buda na mėsoj qė tė mundohemi t'i kuptojmė frikat qė kemi, t'i rrallojmė dėshirat tona, dhe tė qetė e me kurajo t'i pranojmė gjėrat tė cilat nuk mund t'i ndryshojmė. Ai e shkėmbeu frikėn, jo me anė tė besimit nė diēka pa-arsyeshme, por me arsyen kuptim-plotė.

Arsyeja e dytė pse Buda nuk besoj nė njė Zot ėshtė sepse nuk ka nė pah ndonjė provė qė mund ta vėrtetoj kėtė gjė. Ka fe tė shumta, tė gjitha duke deklaruar se vetėm ato i kane 'fjalėt' e Zotit tė pėrmbajtura nė librat e tyre tė shenjtė, se veē ato e kuptojnė natyrėn e Zotit, dhe se Zoti i tyre ekziston por Zoti i tė tjerėve nuk ėshtė i vėrtete.

Disa thonė se Zoti ėshtė mashkullor, disa se Zoti ėshtė femėror, ndėrsa tė tjerė se ėshtė pa gjini. Tė gjithė ta janė tė bindur se kane prova tė mjaftueshme pėr tė vėrtetuar ekzistencėn e Zotit tė tyre, por ata/ato qeshin duke mos i besuar provave qė pėrdorin fetė e tjera pėr tė vėrtetuar Zotin e tė tjerėve.

Nuk ėshtė pėr t'u habitur se me kaq shumė fe tė ndryshme tė cilat shpenzojnė shekujt tė tėrė pėr tė vėrtetuar ekzistencėn e Zotit tė tyre, nuk ka akoma prova konkrete, tė vėrteta, substanciale, dhe tė pamohushme qė tė jenė gjetur pėr tė vėrtetuar Zotin e tyre. Budistėt, gjerisa t'jenė ballafaquar me prova tė cilat mund ta vėrtetojnė qartė ekzistencėn e Zotit, nuk pranojnė tė japin njė gjykim rreth kėsaj ēėshtjeje.

Arsyeja e tretė pse Buda nuk besoj nė njė Zot ėshtė sepse tė besosh nė Zot nuk ėshtė e nevojshme. Disa thonė se tė besuarit nė Zot ėshtė e duhur pėr tė shpjeguar zanafillėn e gjithėsisė, por kjo thėnie nuk ėshtė e vėrtetė. Shkenca e ka shpjeguar mėse qartė dhe arsyeshėm zanafillėn e gjithėsisė, dhe sesi ajo erdhi duke marrė formė pa iu dashur tė pėrdori konceptin e Zotit.

Disa thonė se tė besosh nė Zot ėshtė e nevojshme qė tė kesh njė jetė tė lumtur, dhe me kuptim. Sėrisht, mund tė vėrejmė se kjo gjė nuk ėshtė e vėrtetė. Ka me miljona ateistė dhe mėndjelirė, pa pėrmėndur shumė budist, tė cilėt bėjnė njė jetė praktike, tė gėzuar dhe me kuptim, pa patur nevoj tė besojnė nė Zot.

Disa thonė se tė besosh nė fuqinė e Zotit ėshtė e nevojshme sepse njerzimi, duke qėnė i dobėt, nuk e ka aftėsinė tė ndihmoj vetveten. Dhe sėrisht, provat vėrtetojnė tė kundėrtėn. Dikush me raste mund t?i dėgjoj njerėzit tė pėrmėndin individė qė kan tejkaluar sėmundje tė rėnda apo janė shėruar nga ndonjė handikap, parregullsi tė mėdha nė brėndi tė burimeve tė tyre njerzore, me anė tė vullnetit tė tyre dhe pa patur nevoj tė besojnė nė Zot.

Disa thonė se Zoti ėshtė i nevojshėm nė mynyrė qė t'i jap njerėzve shpėtim. Por njė llogjikė e tillė ėshtė e drejtė veē nėse pranon konceptin thellogjik tė shpėtimit, por budistėt nuk e pranojnė njė koncept tė tillė.

Duke u bazuar nė pėrvojėn e tij vetjake, Buda pa se ēdo qėnie njerzore e ka aftėsinė pėr ta vet-pastruar mėndjen, tė zhvilloj dashuri dhe mirėsi tė pafund, dhe kuptim tė pėrkryer. Ai e zhvendosi pėrqėndrimin prej qjejve dhe e vuri tek zemra, dhe na dha zemėr pėr tė gjetur zgjidhjet e halleve tona me anė tė mundit pėr t'i vet-kuptuar ato.

Pyetje: Por nėse nuk ka Zot atėherė si erdhi univerisi deri nė gjėndjen e sotme?

Pėrgjigje: Tė gjitha fetė kan histori ose mite tė cila mundohen t?i pėrgjigjen pyetjes sė shtruar. Nė kohėt e lashta, kur njerzimi thjesht nuk e dinte, mite tė tilla ishin tė natyrshme, por nė shekullin e XX-tė, nė kohėn e fizikės, sė astronomisė dhe gjeologjisė, mite tė tilla janė tejkaluar nga faktet shkencore. Shkenca e ka shpjeguar fillin e universit pa patur nevoj t?i referohet idesė sė Zotit.

Pyetje: Ēfarė thotė Buda rreth fillit tė universit?

Pėrgjigje: Ėshtė shumė interesant se shpjegimi i Budės rreth fillit tė saj, pėrket shumė ngjashėm me kėndėshtrimin shkencor. Nė Aganna Sutta, Buda shtjellon universin duke u shkatarruar dhe duke ri-evoluar nė formėn e tanishme nė njė sasi tė panumėrt miljona vitesh. Jeta e parė u zhvillua nė sipėrfaqe tė ujit dhe sėrisht, pėrtej miljona vitesh, u evolua nga organizmi i thjeshtė nė atė mė tė pėrbėrė.

Pyetje: Ti thua se nuk ka vėrtetim rreth ekzistencės sė Zotit, por po pėr mrrekullitė ēfarė mund tė thuash?

Pėrgjigje: Ka shumė qė thonė se mrrekullitė janė provat e ekzistencės sė Zotit. Na dėgjon veshi se njė shėrim i ēuditshėm ka ndodhur diku, por nuk marrim kurrė njė rrėfim tė pavarur nga njė zyrė mjeksore apo ndonjė mjek.

Degjojmė rreth gjasave tė treguara nga burime dytėsore se dikush ėshtė shpėtuar mrrekullisht nga ndonjė katastrofė, por nuk marrim kurrė njė pohim prej ndonjė dėshmitari okular qė tė thotė se ēfarė duhet tė ketė ndodhur. Dėgjojmė tė thonė se lutjet e vunė nė vėnd njė trup tė sėmurė ose se i dhanė fuqi njė gjymtyre tė thyer, por asnjeherė nuk shohim ndonjė X-ray ose tė marrim komente nga ndonjė doktorė ose doktoresh.

Lamje tė ēuditshme tė dorės sė dytė, thėnie ose pėrshpėrima nuk bėjnė dot zėdhėnėsa pėr prova me bazė, dhe provat me bazė pėr mrrekullira janė shumė tė rralla. Gjithėsesi, kaherė gjasa tė pashpjegueshme nė tė vėrtetė ndodhin, gjasa tė papritura i kemi pėrjetuar. Por pamundėsia pėr tė shpjeguar ndodhi tė tilla nuk mund ta vėrtetojnė qėnien e Zotave.

Kėto gjasa vėrtetojnė veēse njohurit tona janė akoma tė paplotėsuara. Para zhvillimit tė mjeksisė bashkohore, kur njerėzit nuk e dinin se ēfarė i shkaktonte sėmundjet ata besonin se Zoti ose Zotėt i sillnin si ndėshkime.

Tash ne e dimė se ēfarė i shkakton gjėrat e tilla si sėmundjet, dhe kur sėmuremi ne marrim ilaēet e duhura. Nė kohėn kur njohuritė tona rreth botės tė jenė edhe mė tė plota, ne do tė kemi mundėsinė tė kuptojmė se ēfarė shkakton fenomenet e pashpjegueshėm, nė tė njėjtėn mynyrė sesi tani e dimė se ēfarė i shkakton sėmundjet.

Pyetje: Por shumė njerėz besojnė nė njė lloj Zoti, atėherė duhet tė jetė e vėrtetė?

Pėrgjigje: Jo medoemos. Ka qėnė njė kohė kur ēdokush besonte se toka ėshtė fushore, por tė gjithė ata ishin gabim. Numri e besimtarėve tė njė mendimi nuk ėshtė njė matje e sė vėrtetės ose e paqėndrueshmėrisė sė asaj ideje. E vetmja mynyrė pėr tė parė nėse njė mendim ėshtė i vėrtetė ose jo, ėshtė duke vėshtruar faktet e duke testuar provat.

Pyetje: Por nėse budistėt nuk besojnė nė Zotėra, atėherė nė ēfarė besoni ju?

Pėrgjigje: Ne nuk besojmė nė Zot sepse ne besojmė nė njerezim. Ne besojmė se ēdo qėnie njerzore ėshtė e vyer dhe e rėndėsishme, se tė gjithė kan aftėsitė pėr t'u zhvilluar nė njė Buda - njė qėnie njerzore e pėrkryer.

Ne besojmė se tė gjitha qėniet njerzore mund ta tejkalojnė injorancėn dhe ta pėrmbushin arsyen duke i parė gjėrat siē jan nė tė vėrtetė. Ne besojmė se urrejtja, inati, dhe xhelozia mund tė zėvėndėsohen me dashurinė, durimin, zemėrmadhėsinė, dhe mirėsjelljen.

Ne besojmė se tė gjitha kėto janė nė duart e ēdo njeriu, nėsa ata mundohen, tė udhėzuar nga mbėshtetės tė tjerė budist, dhe tė frymėzuar nga shėmbulli i Budės. Siē thotė Buda:

'Askush nuk na shpėton, pos vetvetes. Askush nuk mundet, dhe askush s'e bėn dot. Ne nė vetvete duhet ta ecim shtegun, por Budat shumė qartė na tregojnė udhėn.'

Dp. 165
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 15:58

4. Pesė Principet.

Pyetje: Fetė e tjera i bazojnė mėsimet e tyre nga urdhėrat e Zotit ose Zotėve tė tyre. Ju budistėt nuk besoni nė Zot, ndaj si e dini nėse diē ėshtė e drejtė apo e gabuar?

Pėrgjigje: Ēdo mendim, thėnie, ose veprim qė ka pėr rrėnjė babzitjen, urrejtjen, apo zhgėnjimin, dhe qė pėr rrjedhoj na largon nga Nirvana, ėshtė e kėqe, dhe ēdo mendim, thėnie, ose veprim qė ka pėr rrėnjė dhurimin, dashurinė, dhe dijen, dhe qė pėr rrjedhoj na hap rrugėn drejt Nirvanės, atėherė ėshtė e mirė.

Pėr tė ditur ēka ėshtė e drejtė apo e gabuar nė fetė e pėrqėndruara nė Zot, gjithēka qė duhet tė bėsh ėshtė tė veprosh siē t'ėshtė thėnė. Por nė njė fe me qėndėr njeriun, pėr tė ditur se ēfarė ėshtė e drejtė apo e gabuar duhet tė zhvillosh njė vetėdije dhe njė botkuptim tė thellė. Dhe etikat e bazuara nė botkuptim janė gjithnjė mė tė forta se ato tė pranuara nga urdhėrat.

Prandaj pėr tė ditur se ēfarė ėshtė e drejtė ose e gabuar, njė budist sheh nė tre gjėra - synimin, rrjedhojėn qė diē lė mbi vetveten, dhe rrjedhojėn qė diē do t'i lėri tė tjerėve. Nėse synimi ėshtė i mirė (me rrėnjė nė dhurim, dashuri, dhe dije), nėse mė ndihmon mua, (mė ndihmon tė jem mė shumė dhurues, i/e dashur, dhe i/e ditur), dhe ndihmon tė tjerė (i ndihmon tė jenė mė dhurues, tė dashur, dhe tė ditur), atėherė bėmat dhe veprimet e mia janė tė mirėqėnshme, tė mira dhe tė moralshme.

Sigurisht qė ka shumė shpjegime tė ndryshme tė kėtij koncepti. Kaherė mund tė veproj me gjithė synimet mė tė mira, por mund tė mos pėrfitojnė as unė vet dhe as tė tjerėt. Kaherė, synimet e mia janė larg sė mirės, por veprimet e mia i vijnė nė ndihmė tjerėve gjithėsesi. Kaherė mund tė veproj prej synimeve tė mira dhe bėma ime t'mė ndihmoj, por mbase mund t'i krijoj tė tjerėve mbipeshė.

Nė raste tė tilla veprimet e mia janė tė pėrbėra, njė pėrzjerje veprimesh tė mira dhe jo dhe aq tė mira. Kur synimet janė keqdashėse dhe veprimet qė pėrcjellin nuk ndihmojnė as mua e sa tė tjerėt, atėherė veprimet e tilla janė tė gabuara. Dhe kur synimet janė dashamirėse dhe veprimet i japin fryte vetvetes dhe tė tjerėve, atėherė bėma ėshtė plotėsisht e mirė.

Pyetje: Atėherė budizmi ka njė kod morali?

Pėrgjigje: Po, e ka njė kod tė tillė. Pesė Principet janė baza e moralit tė budizmit. Principi i parė ėshtė tė mėnjanosh vrasjen, ose dėmtimin i qėnieve tė gjalla. E dyta ėshtė tė mėnjanosh vjedhjen, e treta ėshtė tė manjanosh keqtrajtimin seksual, e katėrta ėshtė tė mėnjanosh tė gėnjyerin, dhe principi i pestė ėshtė tė mėnjanosh alkoolin dhe drogat e tjera intoksikuese.

Pyetje: Por me siguri se kaherė ėshtė mirė tė vrasėsh. Tė vrasėsh insektet qė pėrhapin sėmundje, pėr shėmbull, ose dikė qė ka pėr tė tė vrarė ty?

Pėrgjigje: Mund tė jetė mė mirė pėr ty, por po pėr atė qėnie ose njeri? Edhe ato duan tė jetojnė siē do edhe ti. Kur vendos tė mbytėsh njė insekt qė pėrhap sėmundje, synimi jot ėshtė mbase njė pėrbėrje tė shqetėsuari pėr vetveten (e mirė), dhe tė shpifuri (e keqe). Veprimi do t'i jap fryte vetvetes (e mirė), por mėse qartė nuk do t'i bėj mirė asaj gjallese (e keqe). Prandaj kaherė ėshtė e nevojshme tė vrasėsh, por nuk ėshtė asnjėherė plotėsisht e drejtė.

Pyetje: Budistėt e tu jane shumė tė shqetėsuar me milingonat dhe insektet?

Pėrgjigje: Budistėt i pėrqėndrohen zhvillimit tė njė keqardhje qė ėshtė mos-diskriminuese dhe e gjithanshme. Ata e shohin botėn tė njėsuar si njė tė plotė ku ēdo qėnie ose gjė ka vėndin e vet tė caktuar.

Ata besojnė se mėparė se ta shqetėsojmė dhe ta dėmtojmė barazinė delikate tė natyrės, ne duhet tė jemi shumė tė kujdesshėm. Veē shih ato qytetėrime ku vihet nė punė shfrytėzimi i paskrupullt i natyrės nė tėrėsi tė saj, duke ia thithur edhe pikėn mė tė fundit pa i shtuar asgjė asaj, ose duke pushtuar dhe e shbėrė atė. Natyra u ėshtė rebeluar. Vet ajri po u helmohet, lumejtė po u pisėllohen dhe gjallesat e tyre po u vdesin.

Shumė specie kafshėsh tė bukura po zhduken, ndėrsa faqet e maleve po u rrėnohen duke u eroduar. Edhe klima vet ėshtė duke ndryshuar. Nėse njerėzit do ishin mė pak tė zėnė nė ankth pėr tė shtypur, shkatarruar dhe vrarė, kjo gjėnde e tmerrshme nuk do kish nisur. Tė gjithė ne duhet tė mundohemi tė zhvillojmė pak mė shumė respekt pėr jetėn. Dhe principi i parė pėr kėtė gjė flet.

Pyetje: Princi i Tretė thotė se duhet tė mėnjanojmė keqtrajtimin seksual, por ēfarė ėshtė keqtrajtimi seksual?

Pėrgjigje: Nėse ne pėrdorim mashtrime, tundim keqadashės, ose dhunėn pėr ta detyruar dikė tė bėj seks me ne, atėherė ky ėshtė keqtrajtim seksual. Tradhtia, gjithahshtu, ėshtė njė lloj keqtrajtimi seksual, sepse kur martohemi ne i japim fjalėn partnerit/es se do t'i rrimė fisnik tij/saj.

Kur kryejmė tradhti ne thyejmė fjalėn e dhėnė, dhe lėmė besėn qė kishim dhėnė. Seksi duhet tė jetė njė shprehje dashurie dhe intimiteti mes dy vetave, dhe kur ėshtė i tillė ndikon nė mirėqėnien tonė mėndore dhe ndjesore.

Pyetje: Ėshtė seksi mėparė se tė martohesh, njė keqtrajtim seksual?

Pėrgjigje: Jo nėse ka dashuri dhe pajtim tė dy-anshėm mes dy vetave. Gjithėsesi s'duhet harruar kurrė se funksioni biollogjik i seksit ėshtė tė riprodhoj, dhe nėse njė femėr e pamartuar ngelet me barrė, mund tė shkaktoj probleme tė mėdha. Shumė njerėz tė pjekur dhe mėndjeplotė, mendojnė se ėshtė shumė herė mė mirė ta lėnė seksin pėr pas martesės.

Pyetje: Por pėr gėnjeshtrėn? A ėshtė e mundur tė jetosh pa gėnjyer?

Pėrgjigje: Nėse ėshtė vėrtetė e pamundur tė jetosh nė njė shoqėri ose veprimtari pa gėnjyer, njė gjėndje kaq e korruptuar dhe e panatyrshme komunikimi duhet ndryshuar. Budisti ėshtė dikush qė zgjedh tė bėj diēka praktike rreth kėtij problemi duke qėnė mė i vėrtetė dhe i ndershėm.

Pyetje: Mirė, po rreth alkoolit? Me siguri qė pak alkool nuk tė bėn keq?

Pėrgjigje: Njerėzit nuk pijnė nga shija. Kur ata/ato pijnė, nė vetvete ėshtė pėr tė kėrkuar ēlirim nga strese, dhe kur pijnė nė bashkari, ėshtė zakonisht pėr t'u dukur. Edhe njė sasi e vogėl alkooli e lėkund vetėdijen dhe ndal gjėndjen e ndėrgjegjshme. E marrė nė sasi tė mėdha, rrjedhojat e saj mund tė jenė shumė tė dėmshme.

Pyetje: Por tė pish veē pak nuk mund ta shkeli vėrtetė principin, apo e shkel? Ėshtė veē njė sasi e vogėl?

Pėrgjigje: Po, ėshtė me tė vėrtetė njė gjė e vogėl, dhe nėse nuk mund tė praktikosh as edhe njė gjė tė vogėl, pėrkushtimi dhe shtytja jote nuk ėshtė shumė e fortė, apo jo?

Pyetje: Pesė principet janė negative. Ato tė thonė ēfarė s'duhet tė bėsh, dhe s'tė thonė se ēfarė duhet tė bėsh?

Pėrgjigje: Pesė principet janė baza e moralit budist. Ato nuk janė tė gjitha pjesėt e moralit qė ka budizmi. Ne e nisim duke vėnė nė pah sjelljet tona tė kqija, dhe duke u munduar qė t'i ndalim to.

Kjo ėshtė arsyeja pse janė Pesė Principet. Pasi jemi ndalur duke vepruar gabim, atėherė ne pėrkushtohemi pėr tė bėrė mirė. Le tė japin shėmbullin e tė thėnit. Buda na thotė se ne duhet tė nisim duke mos thėnė mė gėnjeshtra. Pas kėsaj, ne duhet tė themi tė vėrtetėn, tė flasim qetė dhe me mirėsjellje nė kohėn e duhur. Ai thotė:

'Duke mėnjanuar thėniet e pavėrteta ai bėhet njė thėnės i sė vėrtetės, i besueshėm, qė mund t'i kesh besė, mund t'i varesh, ai nuk e gėnjen botėn. Duke mėnjanuar thėniet keqadashėse ai nuk pėrsėrit kėtu ēfarė dėgjoj atje, dhe nuk pėrsėrit atje ēfarė dėgjoj kėtu, nė mynyrė qė tė krijoj pėrēarje mes njerzish. Ai pajton ta qė i ka miq me kohė.

Paqja ėshtė gazi i tij, paqja ėshtė lumturia i tij, paqja ėshtė dashuria e tij; ėshtė synimi i thėnieve tė tij. Duke mėnjanuar thėniet e rėnda gjuha e tij ėshtė e pafajshme, e kėnaqshme pėr t'u dėgjuar, qė shkon nė zemėr, njerzore, dhe e pėlqyer nga shumica. Duke mėnjanuar tė thėnit vėnd e pavėnd, ai flet nė kohėn e duhur, ēfarė ėshtė e drejtė, nė pėrpikmėri, rreth Dharmės dhe rreth disiplinės. Ai flet fjalė me vlerė pėr t'u ruajtuar si thesar, tė ēdo kohe, tė arsyeshme, tė thėna qartė dhe nė pėrpikmėri.'

M.I, 179
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 16:07

5. Rilindja

Pyetje: Nga vijmė ne dhe ku po shkojmė?

Pėrgjigje: Ka tre pėrgjigje tė mundshme rreth kėsaj pyetje. Ata qė besojnė nė njė Zot ose Zotėr, thonė se njė individ mėparė se tė krijohet, nuk ekziston, dhe se ai/ajo sillet nė jetė nga vullneti i Zotit. Ky/kjo njeri e jeton jetėn dhe, sipas veprimeve qė bėn dhe besimeve qė ka nė jetė, ai/ajo pas vdekjes ose shkon nė Ferrin ose nė Parajsėn e pėrjetshme.

Ka tė tjerė, humanist ose shkencėtar, tė cilėt thonė se njė qėnie njerzore sillet nė jetė nga gjasa natyrore, kalon jetėn dhe pas vdekjes, shuhet sė qėnuri. Budizmi nuk pajtohet me asnjėrėn prej kėtyre dy kėndvėshtrimeve. E para parashtron shumė probleme llogjike.

Nėse njė Zot me tė vėrtetė na krijon secilin nga ne, atėherė ėshtė shumė e vėshtirė pėr t'u kuptuar pėrse shumė njerėz janė tė lindur me tė meta trupore apo mėndore, ose pėrse shumė fėmij fill pas lindjes fakteqėsisht ndodh qė tė vdesin.

Njė tjetėr problem me shpjegimin teollogjik ėshtė se duket shumė e padrejtė se njė njeri duhet tė vuaj terrin e pėrjetshėm pėr ēfarė bėri pėr rreth 60-70 vjetė mbi tokė. Gjashtdhjetė apo shtatdhjet vjet mos-besimi ose jetesa tė pamoralshme nuk e meriton torturėn e pėrjetshme. Poashtu, 60 ose 70 vjet tė jetuari duke bėrė mirė duket si njė gjė shumė e pakėt pėr tė merituar muzėn e pėrjetshme tė Parajsės.

Shpjegimi i dytė ėshtė mė i besueshėm sesa i pari, dhe ka mė shumė tė dhėna shkencore pėr ta vėrtetuar, por gjithėsesi lė mėtej shumė pyetje tė papėrgjigjura. Si mundet njė fenomen i pėrbėrė kaq mrrekullisht, sikur vetėdija, tė zhvllohet nga bashkimi i dy qelizave, spermės dhe ovarit? Dhe tash qė parapsikollogjia ėshtė njė degė e mirėnjohur e shkencės, fenomene sikur telepatia janė shumė mė tė vėshtira pėr t'u shpjeguar sipas konceptit materialist tė mėndjes.

Budizmi sjell pėrshtjellimin mė tė kėnaqshėm tė prejardhjes sė njeriut, dhe tė udhės ku po shkon. Kur ne vdesim, mėndja, me tė gjitha tundimet, parapėlqimet, aftėsitė, dhe tė dhėnat e saj qė ka zhvilluar dhe formuar nė kėtė jetė, e ri-pėrqėndron vetveten nė njė ovar tė fekonduar. Ndaj secili rritet, ėshtė rilindur dhe zhvillon njė karakter qė ėshtė sjellur nė mjedisin e ri.

Karakteri do tė ndryshoj e ka pėr tė marrė mė shumė njohuri me anė tė vetėdijes, dhe faktorėve pėrcaktures si edukimi, ndikimi i prindėrve, dhe i rrethit shoqėror, dhe sėrisht nė vdekje, ka pėr ta ri-pėrqėndruar vetveten nė njė ovar tė ri. Ky proces i vdekjes dhe i rikthimit nė jetė do tė vazhdoj gjerisa konditat qė e shkaktojnė kėtė proces, dėshirat e pakufizuara dhe injoranca, pushojnė sė qėnuri. Kur ky pushim ndodh, nė vėnd se tė rilindėsh, mėndja pėrqafon njė gjėndje tė quajtur Nirvana, dhe ky ėshtė goli i final i budizmit dhe i qėllimit tė jetės.

Pyetje: Si udhėton mėndja nga njė trup nė tjetrin?

Pėrgjigje: Shikoje mėndjen sikur tė jetė njė valė radioje. Valėt e radios, tė cilat nuk janė tė pėrbėra nga fjalė apo muzikė, transmetohen, udhėtojnė midis hapsirės, jan tė tėrhequra, dhe kapen nga antena marrėse e aparatit qė i kthen kėto valė nga frekuenca nė muzikė dhe fjalė.

Ėshtė e njėjta gjė edhe me mėndjen. Nė vdekje, energjia mėndore udhėton mes hapsirės, ėshtė e tėrhequr dhe e kapur nga ovari i fekonduar. Gjatė rritjes sė embrijonit, e pėrqėndron vetveten mėtej tek truri i sapo formuar, ku mė vonė nis tė 'japi valė' nė vetvete sikur personaliteti i ri.

Pyetje: A lind dikush ēdoherė si njeri?

Pėrgjigje: Jo, ka dimensione tė ndryshme ku dikush mund tė rilindi. Disa njerėz rilindin nė Parajsė, disa tė tjerė nė Ferr, disa rilindin sikur shpirtra tė etur, etj. Parajsa nuk ėshtė njė vėnd, por njė gjėndje tė qėnuri ku dikush ka njė trup tė hijesuar, dhe ku pėrjetimi i mėndjes ėshtė kryesisht kėnaqėsia. Disa fe mundohem me tė gjitha forcat qė tė rilindin nė dimensionin e Parajsės duke e kujtuar gabimisht atė dimension si njė vėnd tė pėrjetshėm.

Por kėto dimensionet nuk janė tė tilla. Si tė gjitha gjėndjet e pėrpunuara, Parajsa ėshtė e paqėndrueshme, dhe kur jetesa e dikujt pėrfundon aty, dikush mėsėmiri mund tė rilindi sėrisht si njeri. Ferri, gjithashtu, nuk ėshtė njė vėnd, por njė gjėndje tė qėnuri pėrgjithėsisht ankthi dhe mbistresi.

Tė jesh njė shpirt i etur, sėrisht, ėshtė njė gjėndje tė qėnuri ku trupi ėshtė i hijesuar, dhe ku mėndja haset vazhdimisht me zhgėnjime dhe pakėnaqėsi. Ndaj qėniet qiellore hasen pėrgjithėsisht me kėnaqėsinė, qėniet e territ dhe shpirtrat e etur pėrjetojnė pėrgjithėsisht dhimbje, dhe qėniet njerzore pėrjetojnė njė pėrzjerje tė tė dyjave. Ndaj ndryshimi mė i madh mes dimensioneve njerzore dhe tė tjerave ėshtė lloji i trupit dhe cilėsia pėrjetuese.

Pyetje: Kush e vendos se ku do tė rilindim?

Pėrgjigje: Faktori mė i rėndėsishėm, por jo i vetmi, qė ndikon nė vėnd-rilindjen tonė, dhe cilėsinė e jetės sė ardhshme, ėshtė Karma. Fjala karma nėnkupton nė vetvete 'veprim,' dhe i drejtohet veprimeve tona tė qėllimta mendore.

Me fjalė tė tjera, kush jemi sot ka tė bėj me menyrėn sesi kemi menduar dhe vepruar nė tė kaluarėn. Nė tė njėjtėn mynyrė, si mendojmė dhe veprojmė tani do tė ndikoj nė gjėndjen qė do kemi nė tė ardhmen. Njeriu i qetė dhe i dashur, ka tendencė tė rilindi nė njė dimension Parajsor, ose si njė njeri qė gėzon mėsėshumti pėrvoja tė kėnaqshme.

Njeriu nė ankth, i shqetėsuar, dhe i pamėshirshėm ka pėr tendencė tė rilindi nė njė dimension terri, ose si njė njeri tė cilit i ndodhin zakonisht pėrvoja tė pėrvuajtura. Njeriu qė zhvillon dėshirėn e babzitur, kokfortėsinė e egėr, dhe ambicjet e mprehta qė nuk mund tė arrijnė ta kėnaqin kurrė atė, ka tendencė tė rilindi sikur njė shpirt i etur, ose si njė njeri i pėrndjekur nga egėrsia dhe dėshira e pasosur.

Ēdo sjellje tė menduari tė zhvilluar me bazė nė kėtė jetė, ka pėr tė vazhduar nė jetėn e ardhshme. Shumica e njerėzve, gjithėsesi, rilindin si njerėz.

Pyetje: Dmth ne nuk varemi plotėsisht nga Karma, dhe ne mund ta ndryshojmė atė?

Pėrgjigje: Sigurisht qė mund ta ndryshojmė. Pėr kėtė arsye njė nga shkallėt e Shtegut tė Tetėpalosur Fisnik ėshtė Mundi i Pėrsosur. Kjo varet nga sinqeriteti jonė, me sa shumė fuqi i jepemi, dhe se e fortė ėshtė sjellja qė duam tė ndryshojmė.

Por ėshtė e vėrtetė se disa njerėz e vazhdojnė jetėn nėn sjelljet e kaluara tė jetėve tė mėparshme, pa e bėrė njė mundim qė t'i ndryshojnė kėto sjellje, dhe duke rėnė nė ngrack tė ballafiqimeve tė padėshiruara.

Kėta njerėz do tė vazhdojnė duke vuajtur nėse nuk i ndryshojnė sjelljet e tyre. Sa mė shumė kohė tė kaloj me tė njėjtėn sjellje, aq mė e vėshtirė bėhet qė kjo sjellje tė ndryshohet. Budisti e kupton kėtė gjė, dhe i jep pėrparėsi ēdo rasti qė ka pėr tė ndalur sjelljet mendore qė kan rrjedhoja tė padėshirueshme, dhe duke zhvilluar sjellje mendore qė kan pėr rrjedhoj pėrfundime tė gėzuara dhe tė lumtura.

Meditimi ėshtė njė nga teknikat qė pėrdoret pėr tė ndryshuar drejtimin e sjelljeve tė mėndjes, siē bėn thėnia ose heshtja pėr tė folur, duke vepruar ose duke u ndalur sė vepruari nė mynyra tė cakutuara. E gjithė jeta e budistit ėshtė njė ushtrim pėr ta pastruar dhe ēliruar mėndjen.

Pėr shėmbull, nėse tė qėnit i duruar dhe i mirsjellshėm ishte njė karakteristik e dalluar e njė jete tėnde tė mėparshme, njė karakter i tillė do tė rishfaqet nė jetėn tėnde tė tashme. Nėse ky karakter zhvillohet e pėrvetėsohet edhe mė shumė nė jetėn e tashme, kėto karakteristika do tė rishfaqen edhe mė tė forta nė jetėn qė vjen. Kjo bazohet nė faktin e thjesht se sjellje tė thelluara nė kohė, janė tė vėshtira pėr t'u ndryshuar.

Tash, kur ti je i/e duruar dhe i/e sjellshme, ti qėllon tė jesh jo shumė i joshėm dhe i kontrollueshėm nga tė tjerėt, ti nuk mban inate, njerėzit tė pėlqejnė ty, dhe ndaj pėrvoja jote ka pėr tėndencė tė jetė e lumtur. Tash, le tė kqyrim njė tjetėr shėmbull. Le tė themi si ti erdhe nė kėtė jetė me njė tendencė pėr tė qėnė i/e durueshme dhe i/e mirsjellshme pėr arsye tė jetės tėnde tė mėparshme.

Por nė jetėn e tashme ti i neglizhon qė t'i zhvillosh e t?i pėrvetėsosh mė tej kėto aftėsi. Ato do tė dobėsohen dalngadal e shuhen, dhe mbase mund tė jenė plotėsisht tė papranishme nė jetėn e ardhshme.

Durimi dhe miresjellja duke qėnė tė dobta nė kėtė rast, ka njė shans se nė kėtė jetė dhe nė atė tė ardhmen, njė temperament i shkurtėr, inat, dhe urrejtje mund tė rriten dhe tė zhvillohen, duke sjellur me to tė gjitha pėrvojat e padėshirueshme qė sjellje tė tilla afrojnė.

Do flasim njė shėmbull tė fundit. Le tė themi se nga sjelljet e tė menduarit prej jetės tėnde tė mėparshme, ti erdhe nė kėtė jetė me njė tendencė pėr tė qėnė me temperament tė shkurtėr, inatxhi, dhe ti arrin ta kuptosh se sjellje tė tilla tė krijojnė veē rrjedhoja tė padėshirueshme, dhe ndaj mundohesh pėr t'i ndryshuar. I ndrron ato me ndjenja pozitive.

Nėse arrin t'i heqėsh plotėsisht, ēka ėshtė e mundeshme nėse i jepesh mundimit, ti arrin tė bėhesh i/e lirė nga gjasa tė padėshirueshme tė shkaktuara nga sjellje si temperamenti i shkurtėr, dhe inati. Nėse arrin veē t'i dobėsosh kėto sjellje, ato do tė rishfaqen nė jetėn e ardhshme ku, me pak mė shumė mund, ato mund tė hiqen plotėsisht, dhe ti mund tė jesh i/e lirė nga rrjedhojat e tyre tė padėshirueshme.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 16:07

Pyetje: Ti ke folur gjėre e gjatė rreth rilindjes, por a ka ndonjė vėrtetim se ne rilindim pas vdekjes?

Pėrgjigje: Jo veēse ka prova shkencore qė ta mbėshtesin kėtė besim budist, por ėshtė e vetmja teori e pas-vdekjes qė ka prova me tė cilat mund tė vėrtetohet. Nuk ka asnjė lloj prove qė tė vėrtetoj ekzistencėn e Parajsės, dhe sigurisht, prova pėr shurjen e jetės pas vdekjes duket se nuk kemi.

Por gjatė 30 vjetėve tė fundit, parapsikollogėt kan ndėrmarrė studime rreth disa dėshmive tė njerėzve qė pohojnė se kan pėrjetuar kujtesa tė gjalla tė jetėve tė tyre tė mėparshme. Pėr shėmbull, njė vajzė 5 vjeēare nė Angli, tha se asaj mund t'i kujtoheshin 'baba dhe nėna tjetėr,' dhe ajo fliste me gjallėri rreth ngjarjeve tė jetės, tė cilat ngjanin me ato tė njė njeriu tjetėr.

Parapsikollogėt u thirrėn, dhe i bėn saj rreth 100 pyetje tė cilave ajo iu pėrgjigj. Ajo tregonte rreth njė jete nė njė fshat tė veēant e cila dukej se ishte nė Spanjė, ajo kallzoj emrin e fshatit, emrin e rrugės nė tė cilėn ajo jetonte, emrat e fqinjėve tė saj, dhe detaje tė jetės sė saj ditore nė atė vėnd.

Ajo, gjithashtu, shumė e tmerruar tregoj rreth aksidentit tė saj me njė makinė, e si ngeli e plagusor nga goditjet tė cilat dy ditė mė vonė i shkaktuan asaj 'vdekjen.' Kur kėto detaje u kontrolluan, u gjet se ishin tė sakta.

Na ishte njė fshat nė Spanjė me emrin e fshatit tė cilin dha vajza 5 vjeēare, Ishte njė shtėpi tė llojit qė ajo pėrshkroj, nė rrugėn qė kishte emrin qė ajo tregoj. Ēka ėshtė edhe mė shumė, ėshtė se aty jetonte njė vajzė 23 vjeēare e cila kishte vdekur nė njė aksident automobilistik 5 vjet mė parė. Tash, si ėshtė e mundur qė njė vajzė 5 vjeēare e cila jeton nė Angli, dhe nuk ka qėnė kurrė nė Spanjė, t'i dij tė gjitha kėto detaje? Dhe sigurisht, ky nuk ėshtė rasti i vetėm i kėtij lloji.

Prof. Ian Stevenson nga departimenti i psikologjisė nė Universitetin e Virginia-s, ka pėrshkruar me dhjetera raste tė kėtij lloji nė librat e tij. Ai ėshtė njė dijetar i mirėnjohur, i cili 25 vitet e studimit me njerėz tė cilėt kan kujtime tė jetėve tė tyre tė mėparshme, tregon njė provė tė fortė tė mėsimeve budiste rreth Rilindjes.

Pyetje: Disa njerėz mund tė thonė se, e ashtuquajtura aftėsi pėr tė kujtuar jetėt e kaluara, ėshtė njė vepėr e djallit?

Pėrgjigje: Ti s'mund tė hedhėsh poshtė gjithēka qė nuk pėrket plotėsisht me besimet e tua, si diēka e kryer nga djalli. Kur disa fakte tė evidentuara, jane sjellur pėr tė vėrtetuar njė ipotezė, ti duhet tė shikosh provat llogjike dhe tė arsyeshme, nėse dėshiron ta llogarisėsh njė argument - jo tė flasim me argumenta tė pallogjikshme dhe supersticjoze sikur djalli.

Pyetje: Ti thua se tė flasėsh rreth djallit ėshtė supersticjoze, por nuk ėshtė argumenti i rilindjes gjithashtu pak supersticioz?

Pėrgjigje: Fjalori e pėrkufizon fjalėn 'supersticion' si 'Njė besim i cili nuk bazohet nė arsye ose nė fakt, por duke iu lidhur mendimeve, sikur magjia.' Nėse mund tė mė tregosh njė studim tė kujdesshėm rreth ekzistencės sė djallit, shkruar nga njė shkencėtar, unė do tė pajtohem se besimi tek djalli nuk ėshtė supersticioz.

Por nuk kam dėgjuar ndonjėherė rreth ndonjė studimi mbi djajtė; shkencėtarėt thjeshtė nuk e marrin mundimin tė kėrkojnė rreth njė gjėje tė tillė, ndaj them se nuk ka asnjė provė rreth ekzistencės sė djajve.

Por, siē kemi parė gjeri tani, ka prova tė cilat tregojnė se rilindja nė fakt ndodh. Ndaj, nėse besimi nė rilindje mund tė bazohet tė paktėn nė disa fakte, nuk mund tė thuhet se ėshtė supersticjon.

Pyetje: Ok, a ka pasur shkencėtar tė cilėt kan besuar nė rilindje?

Pėrgjigje: Po. Thomas Huxley, i cili ėshtė pėrgjegjės pėr futjen e shkencės nė sistemin shkollor tė Britanisė gjatė shek. tė XIX-tė, dhe i cili ishte shkencėtari i parė qė mbrojti teoritė e Darwin-it, besoj se riinkarnimi ėshtė njė ide me shumė bazė. Nė librin e tij tė famshėm ?Evolimi, Etikat, dhe Hartimet e tjera,? ai thotė:

'Nė doktrinėn e migrimit tė shpirtit, ēfardo filli tė ketė, qėnsh njė tezė brahmaike ose budiste, gjejmė tė gatshėm pėr t'u marrė njė fill qė ndėrton njė provė tė pajtueshme tė organikės sė Kozmosit nė njeri...

Gjithėsesi ky justifikim nuk ėshtė mė pak i pajtueshėm se tė tjerėt; dhe askush pos mėndje-nxituarve do ta mohojnė kėtė tezė duke e lėnė nė trashgiminė e tė pabazave. Sikur doktrina e evolucionit nė vetvete, kjo e migrimit tė shpirtit i ka rrėnjėt nė botėn e vėrtetė; dhe mund tė kallzoj njė mbėshtetje tė tillė si argumenti i madh nga ndėrlidhja qė mundėson duke sjellur.'

Mėpas, Prof. Gustaf Stromberg, astronomi i famshėm suedez, fizikant dhe shok i Einsteinit, gjithashtu edhe atij iu duk ideja e rilindjes shumė e arsyeshme:

'Opinionet rreth rilindjes sė shpirtit njerzor nė tokė, ose jo, janė tė ndryshme. Nė 1936 njė rast shumė i veēant nė Indi u shqyrtua me hollėsi, dhe autoritetet shtetėrore bėn njė raport rreth kėtij rasti. Njė vajzė (Shanti Devi nga Delhi) mund tė pėrshkruante hollėsishėm jetėn e saj tė mėparshme (tek Muttra, 500 milje larg Delhit) e cila pėrfundoj rreth njė vit mėpar rilindjes sė saj tė dytė. Ajo dha emrin e burrit dhe fėmijės sė saj, dhe pėrshkroj shtėpinė dhe historinė e jetės sė saj.

Grupi i hetuesisė e ēuan atė tek tė afėrmit e saj tė mėparshėm, tė cilėt i pohuan tė gjitha thėniet e saj. Tek populli indian rilindjet shihen si ndodhi tė zakonshme; befasia e madhe pėr ta nė kėtė rast ishin hollėsitė e shumta qė kjo vajza arrinte tė kujtonte. Kjo, dhe raste tė njėjta mund tė pėrdoren si vėrtetime tė tjera pėr teorinė e mos-shkatarrimit tė kujtesės.'

Prof. Julian Huxley, shkencėtari i dalluar britanez i cili ishte drejtori i pėrgjithshėm i UNESCO-s, besoj se rilindja ėshtė nė harmoni me mendimin shkencor.

'Nuk ka asgjė kundra mbijetesės sė pėrkohshme tė njė personaliteti shpirtėror qė t'i jepet kundra tij pas vdekjes, ndėrkohė qė njė mesazh pėrfundimtar dėrgohet nga njė aparat dėrgues nė njė mynyrė shumė tė veēant. Por duhet kujtuar se mesazhi nė frekuencė, kthehet nė njė mesazh vetėm kur bie nė kontakt me njė lėndė strukturore tė re - marrėsin.

Ndaj me dėrgimin e mundshėm tė shpirtit, ky nuk do tė mendoj ose ndjej mė sėrisht nėse nuk "trupėrohet" prap nė ndonjė mynyrė. Vetet tona janė shumė tė bazuara nė ndonjė trup, saqė do ishte e pamundur tė mendosh pėr ndonjė mbijetesė nė njė anė tė vėrtetė vetjake, pa patur njė lloj trupi pėr bazė...

Mund tė mendoj rreth diēkaje qė dėrgohet ēka do tė mbarte tė njėjtat tė dhėnat sikur tė burrit ose gruas, si njė mesazh prej frekuence qė i pėrēohet organit dėrgues; por nė kėtė rast "i vdekuri," pėr aq sa ēdokush mund tė shoh, do tė ishte asgjė pėrveē njė qėnie frekuencike qė endet gjithandej universit gjerisa... ky... rikthehet sėrisht nė tė tashmen e vetėdijes duke bėrė lidhje me diē qė mund tė punoj si njė organ pritės pėr mėndjen.

Edhe njerėzit shumė praktikė dhe me kėmb nė tokė, sikur industrialisti amerikan Henry Ford e gjetėn kėtė ide ose rilindjen shumė tė pranueshme. Ford u tėrhoq nga ideja e rilindjes sepse, ndryshe nga ideja toelogjike ose materialistike, rilindja tė jep ty njė shans tė dytė pėr ta zhvilluar mėtej vetveten. Henry Ford thotė: E pranova idenė e rilindjes kur isha 26 vjeēar.

Feja nuk tė ofronte asgjė rreth ēėshtjes... As puna nuk mund t'mė jepte mua njė kėnaqėsi tė plotė. Puna ėshtė tymė nėse nuk mund ta pėrdorim pėrvojėn qė mbledhim gjatė kėsaj jete tė vetme, pėr tek ajo pasardhėse. Kur unė zbulova rilindjen, pėr mua ishte sikur pata gjetur njė plan universal. Unė arrita tė kuptoj se pata njė shans pėr tė realizuar idetė e mia.

Koha nuk ish mė kufizuese. Nuk isha mė njė skllav nėn akrepat e orės... Gjeniale ėshtė pėrvoja. Shumė duket se mendojnė qė ėshtė njė dhuratė ose talent, por ėshtė fryti i njė pėrvoje tė gjatė mes shumė jetėsh. Disa janė shpirtra mė tė vjetėr se tė tjerėt, e ndaj dinė mė shumė... Zbulimi im i rilindjes ma paqėsoj mėndjen... Nėse ruan njė kopje tė kėtij diskutimi, shkruaje nė mynyrė qė t'ia vėri nė paqe mėndjen njerėzve tė tjerė. Do t'mė pėlqente t'i komunikoja tė tjerėve qetėsinė qė largpamėsia e jetės na jep neve.'

Ndaj mėsimi budist i rilindjes ka baza shkencore pėr ta mbėshtetur e vėrtetuar. Ėshtė llogjikisht i arsyeshėm, dhe shkon shumė mėtej pėrgjigjeve tė shumė pyetjeve tė cilat tezat teollogjike dhe materialiste nuk arrijnė dot t'i shpjegojnė.

Por ėshtė gjithashtu shumė qetėsues. Ēfarė mund tė ketė mė keq se njė tezė tė jetės qė nuk tė jep njė shans tė dytė, asnjė mundėsi pėr t'i ndrequr gabimet qė ke bėrė nė kėtė jetė, dhe as mė tepėr kohė pėr t'i zhvilluar edhe mėtej aftėsit e tua vetjake qė ke arritur nė kėtė jetė? Por sipas Budės, nėse nuk harrin tė pėrvetėsosh Nirvanėn nė kėtė jetė, do tė kesh mundėsinė pėr ta pėrvetėsuar nė jetėn e mėpasshme.

Nėse ke bėrė gabime nė kėtė jetė, do tė kesh mundėsinė t'i ndreqėsh sjelljet e tua nė jetėn qė vjen. Ti do tė kesh vėrtetė mundėsinė pėr tė mėsuar mbi gabimet e tua. Gjėrat qė nuk pate mundėsi t'i arrish ose t'i bėsh gjatė kėsaj jete, mund tė jenė mėse tė arritshme nė jetėn e ardhshme. Ēfarė mėsim i mrrekullueshėm!
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 16:12

6. Meditimi

Pyetje: Ēfarė ėshtė meditimi?

Pėrgjigje: Meditimi ėshtė njė mund i vetėdijshėm pėr tė ndryshuar rrjedhėn sesi punon mėndja. Fjala nė pali pėr meditim ėshtė 'bhavana' ēka do tė thotė 'ta bėsh tė rritet' ose 'ta zhvillosh.'

Pyetje: Ėshtė meditimi i rėndėsishėm?

Pėrgjigje: Po, ėshtė. Megjithėse sa shumė mund tė mundohemi tė bėjmė mirė, nėse nuk arrijmė dot t'i ndryshojmė dėshirat tė cilat na bėjnė tė veprojmė siē veprojmė, tė ndryshosh do tė jetė e vėshtirė.

Pėr shėmbull, njė njeri mund tė kuptoj se ėshtė i padurimshėm me gruan e tij, dhe mund t'i bėj njė premtim vetvetes 'Qė tash e tutje nuk do tė jem mė kaq i padurueshėm.' Por njė orė mė vonė mund t'i ulurisi gruas sė tij thjesht se, pa qėnė i vetėdijshėm nė vetvete, padurimi iu shfaq tij para se ta dij ai vetė.

Meditimi tė ndihmon tė zhvillosh vetėdijen, dhe fuqinė e nevojshme pėr t'i ndryshuar ingranazhet e krijuara nga sjelljet e zakonshme qė bėjmė.

Pyetje: Kam dėgjuar se meditimi mund tė jetė i rrezikshėm. Ėshtė kjo gjė e vėrtetė?

Pėrgjigje: Pėr tė jetuar na duhet kripa. Por nėse do tė haje njė kilogram kripė do kishe pėr tė vdekur. Qė tė jetosh nė botėn e sotme tė nevojitet njė makinė, por nėse nuk i ndjek rregullat e qarkullimit, ose nėse vozite gjatė kohės qė je i/e dehur, njė makinė shndėrrohet nė njė mjet i rrezikshėm.

Meditimi ėshtė njėsoj, ėshtė jetėsor pėr shėndetin tonė mendor dhe mirėqėnien, por nėse e praktikon nė njė mynyrė tė gabuar, mund tė tė shkaktoj probleme. Disa njerėz kane probleme sikur depresioni, frigime tė paarsyeshme ose sizofreni, dhe mendojnė se meditimi ėshtė njė menyrė shėrimi i menjėhershėm i problemeve tė tyre.

Ata/ato nisin tė meditojnė, dhe me raste problemet e tyre pėrkeqėsohen. Nėse tė ndodh njė problem i tillė, duhet tė kėrkosh ndihmė profesionale, dhe pasi tė jesh mė mirė tė bėsh meditim. Disa tė tjerė e mbi-arrijnė vetveten e tyre, ndėrmarrin meditimin, dhe nė vėnd se tė shkojnė gradualisht, shkall pas shkalle, meditojnė me shumė forcė pėr njė kohė tė zgjatur, dhe shumė shpejtė e lodhin vetveten.

Por problemet mė tė shumta nė meditim mbase shkaktohen nga 'meditimi si kangur.' Disa njerėz shkojnė tek njė mėsues dhe kryejnė teknikėn e tij tė meditimit pėr ca kohė, dhe mėspas lexojnė njė teknikė tjetėr nė ndonjė libėr dhe zgjedhin qė ta bėjnė atė teknikė, dhe njė javė mėpas, njė mėsues meditimi i famshėm kalon nė qytet, ndaj vendosin qė tė pėrdorin disa nga teknikat e tij nė praktikėn e tyre, dhe shumė shpejt s'i gjejnė dot mė fillin meditimit.

Duke u hedhur sikur kanguri, nga njė mėsues tek njė tjetėr, ose nga njė teknikė nė njė tjetėr, ėshtė gabim. Por nėse nuk ke ndonjė problem mendor tė theksuar, dhe ndėrmerresh me meditimin dhe praktikon lehtshėm, ėshtė njė nga gjėrat mė tė mira qė mund tė bėsh pėr vetveten.

Pyetje: Sa lloje meditimi ka nė budizėm?

Pėrgjigje: Buda mėsoj lloje tė ndryshme meditimi, secili prej tyre tė vėnė bashkė pėr tė tejkaluar njė problem tė caktuar, ose pėr tė zhvilluar njė gjėndje tė veēant mendore. Por dy llojet e meditimeve mė tė praktikuara dhe mė frytdhėnėse jan Frymarrja Mėndjeplotė (anapana sati) dhe Meditimi i Dashurisė e Mirėsjelljes (metta bhavana).

Pyetje: Nėse do tė doja tė praktikoja meditimin e frymarrjes sė mėndjeplotė, atėherė si do ta bėja?

Pėrgjigje: Ti do tė ndiqjeje kėto hapat e thjeshta: katėr faktorėt, vėndin, uljen, praktikėn, dhe problemin. Sė pari, gjej njė vėnd tė qetė, mundėsisht njė dhomė qė nuk ėshtė shumė e zhurmshme dhe ku nuk ta nget njeri tjetėr vėmėndjen.

Sė dyti, ulu nė njė mynyrė tė lirshme. Njė mynyrė e mirė tė qėndruari ėshtė tė ulesh kėmbkryq, njė jastėk pėrposhtė teje, tė qėndrosh me kurrizin drejtė, duart duke i vėnė lehtė pėrmbi gjunjėve, dhe duke i mbajtur sytė mbyllur. Tjetėrsisht, mund tė ulesh nė njė karrige pėr sa kohė arrin ta mbash kurrizin drejtė.

Mė tej vjen praktika nė vetvete. Siē je i/e ulur me sytė e tu tė mbyllur, e drejton vėmėndjen tek lėvizja mbrėnda dhe jashtė e frymarrjes tėnde. Kjo mund tė bėhet duke numuruar numrin e frymarrjeve ose duke ndjekur zmadhimin dhe tkurrjen e kraharorit. Kur je duke kryer meditimin, probleme ose vėshtirėsi tė ndryshme kan pėr tė t'u shfaqur.

Mund tė ndjesh kruajtje guludisėse nė trup, ose mos-rehati tek gjunjtė. Nėse kjo gjė ndodh, mundohu ta mbash trupin tė lirshėm pa lėvizur, dhe mbaje mėndjen tek frymarrja. Ti mbase do tė hasėsh shumė mendime qė do tė tė heqin vėmėndjen nga frymarrja. E vetmja mynyrė qė mund tė veprosh me kėtė problem, ėshtė me durim ta kthesh vėmėndjen tėnde tek frymarrja.

Nėse vazhdon ta bėsh kėtė gjė, mendimet me siguri qė do shuhen, vėmėndja jote ka pėr tė t'u pėrforcuar, dhe ti ke pėr tė patur ēaste tė thella qetėsie mendore dhe paqeje brėndie.

Pyetje: Pėr sa kohė duhet qė tė meditoj?

Pėrgjigje: Ėshtė mirė qė tė meditosh pėr tė paktėn 15 minuta ēdo ditė pėr njė javė, dhe zgjate kohėn 5 minuta ēdo javė, gjerisa ti tė jesh duke medituar pėr 45 minuta nė ditė. Pas disa javė meditimi tė rregullt ditor ke pėr tė vėnė re se pėrqėndrimi jot do bėhet mė i qartė, ke pėr tė patur mė pak mendime, dhe do kesh ēaste paqeje dhe qetėsie tė vėrtetė.

Pyetje: Po rreth meditimit tė dashurisė e mirėsjelljes? Si praktikohet ajo?

Pėrgjigje: Njėherėsh pasi bėhesh mė i/e familjarizuar me meditimin e Frymarrjes Mėndjeplote, dhe je duke e kryer rregullisht, mund tė fillosh duke praktikuar meditimin e Dashurisė dhe Mirėsjelljes. Duhet tė bėhet dy ose tre herė ēdo jave pasi ke bėrė meditimin e frymarrjes mėndjeplotė.

Sė pari, e drejton vėmėndjen tėnde tek ty, dhe i thua vetvetes fjalė si 'Qofsh unė i/e mirėqėnė dhe i/e gėzuar. Qofsh unė i/e paqėsuar dhe i/e qetė. Qofsh unė i/e mbrojtur nga rreziqet. Qoftė mėndja ime e lirė nga urrejtja. Qoftė zemra ime e mbushur me dashuri. Qofsh unė i/e mirėqėnė dhe i/e gėzuar.' Dhe, njė pas njė, mendo rreth dikujt qė e do, njė njeriu neutral qė ėshtė dikush qė as e do dhe as e urren, dhe sė fundi, mendo rreth dikujt qė nuk e pėlqen, duke i dėshiruar atyre mirėqėnien siē ia dėshiron vetvetes.

Pyetje: Cili ėshtė fryti i kryerjes sė njė meditimi tė tillė?

Pėrgjigje: Nėse e kryen meditimin e Dashurisė dhe Mirėsjelljes rregullisht dhe me gjithė sinqeritetin tėnd, ke pėr tė parė se shumė ndryshime pozitive kan pėr tė ndodhur nė brėndinė e vetvetes tėnde.

Ke pėr tė zbuluar se do tė kesh mė shumė aftėsi pėr tė qėnė mė tepėr i/e pranueshėm e i/e falshme ndaj vetvetes tėnde. Ke pėr tė zbuluar se ndjenjat qė ke ndaj tė dashurve tė tu kan pėr t'u rritur. Ke pėr tė zbuluar se do fillosh tė bėsh miq ata/ato njerėz tė cilėt mė parė u rrije indiferent dhe moskokėēarės, dhe ke pėr tė zbuluar se vullneti i sėmurė, ose mėria qė ke patur ndaj disa njerėzve, ka pėr t'u zvogėluar, dhe me kalimin e kohės tė zhduket.

Kaherė, nėse njeh dikė qė ėshtė i/e sėmurė, i/e pagėzuar ose qė ėshtė duke pėrjetuar vėshtirėsi, ti mund t'i afrosh tė bėjnė meditimin me ty, dhe shumė shpesh ke pėr tė vėnė re se gjėndja e tij/saj do tė pėrmirėsohet.

Pyetje: A kam nevoj pėr njė mėsues qė t'mė mėsoj meditimin?

Pėrgjigje: Njė mėsues nuk ėshtė absolutisht i/e nevojshme, por udhėzimi nga dikush qė ėshtė i familjarizuar me meditimin ėshtė me siguri njė ndihmesė. Fatkeqėsisht, me raste ka monk ose praktikues qė i japin vetvetes titullin e mėsuesit, por qė nė tė vėrtetė nuk dijnė se ēfarė bėjnė. Mundohu tė zgjedhėsh njė mėsues qė ka njė reputacjon tė mirė, njė personalitet tė mirėpeshuar, dhe i/e cila i aderon sė afėrmi mėsimeve tė Budės.

Pyetje: Kam dėgjuar se meditimi sot pėrdoret shumė shpesh nga psikjatrikėt dhe psikollogėt. Ėshtė kjo gjė e vėrtetė?

Pėrgjigje: Po, ėshtė e vėrtetė. Meditimi sot pranohet qė ka njė rrjedhoj pozitive mbi mėndjen, dhe pėrdoret sot nga shumė profesionist tė shėndetit mendor pėr t'ua lehtėsuar relaksimin, pėr t'u tejkaluar fobitė, dhe pėr t'u sjellur mė shumė vetėdije pacjentėve.

Mėsimet e Budės ndaj mėndjes njerezore janė duke i ndihmuar sot njerėzit aq shumė sa edhe nė kohėt e lashta.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 16:15

7. Dija dhe Keqardhja

Pyetje: Shumė shpesh i dėgjoj budistėt tė flasin rreth dijes dhe keqardhjes. Ēfarė nėnkuptojnė kėto dy fjalė?

Pėrgjigje: Disa fe besojnė se keqardhja ose dashuria (tė dyja janė shumė tė pėrafėrta) ėshtė cilėsia mė e rėndėsishme shpirtėrore, por kėto fe nuk arrijnė tė zhvillojnė sadopak dije. Rrjedhoja ėshtė si ti arrin tė bėhesh njė zemėrmirė i pamėnēur, njė njeri shumė i/e sjellshėm por pa ndonjė botėkuptim tė thellė ose me ndofarė rėndėsie.

Sisteme tė tjera dijeje, sikur shkenca, besojnė se dija mund tė zhvillohet mėsė miri kur tė gjitha ndjenjat, duke futur me tė edhe keqardhjen, lihen jashtė udhės.

Rrjedhoja e kėsaj ėshtė se kjo shkencė ka patur tendencė tė shqetėsohet mė shumė me rezultatet, dhe ka harruar se shkenca ėshtė pėr t'i shėrbyer njeriut e jo pėr ta kontrolluar atė. Si, atėherė, mundet shkencėtarėt tė ken pėrdorur aftėsitė e tyre pėr tė zhvilluar bombėn bėrthamore, bombat biollogjike, dhe tė kėsij lloji?

Feja i ka parė gjithnjė arsyen dhe dijen si armiqtė e ndjenjave sikur dashuria dhe besa. Shkenca i ka parė gjithnjė ndjenjat si dashuria dhe besa sikur tė jenė armiqtė e arsyes dhe objektivitetit. Dhe sigurisht, me zhvillimin e shkencės, feja fillon e humbet duke u shuar.

Budizmi, nė kahun tjetėr, tė mėson se pėr tė qėnė njė njeri me tė vėrtetė i/e barazpeshuar dhe i/e plotė nė vetvete, ti duhet t'i zhvillosh tė dyja, dijen dhe keqardhjen. Dhe ngaqė nuk ėshtė dogamatike (bazuar nė doktrinė), por i bazuar nė pėrvojė, buddhizimi nuk ka pse ta ketė frikė shkencėn.

Pyetje: Ok, atėherė ēfarė ėshtė dija sipas budizmit?

Pėrgjigje: Dija mė e lartė ėshtė tė arrish tė shikosh se nė tė vėrtetė ēdo fenomen ėshtė i pambaruar, i paqėndrueshėm gjithnjė njėsoj, dhe i pavetėsuar. Tė kuptosh kėtė ėshtė ta ēlirosh plotėsisht vetveten, dhe kjo tė ēon nė tė qėnit vėrtetė i/e sigurt e i/e gėzuar, ēka kjo gjėndje quhet Nirvana.

Gjithėsesi, Buda nuk flet shumė rreth kėsaj shkalle dijeje. Nuk ėshtė dije veē tė besosh se ēfarė tė thonė tė tjerėt. Dija e vėrtetė ėshtė ta shikosh vet ti me pėrvojėn tėnde diēka.

Ndaj, nė kėtė shkallė dija ėshtė ta mbash mėndjen tėnde tė hapur pėrkundėr tė jesh mėndjembyllur, t'i dėgjosh kėndvėshtrimet e tė tjerėve, pėrkundėr se tė jesh i/e mbyllur nė njė rreth besimtarėsh tė veēuar; me kujdes t'i analizojmė faktet qė i kontradiktojnė besimet tona, sesa ta lėmė kokėn tė zhytur nėn rėrė; tė jemi objektivė pėrkundėr sesa tė jemi paragjykues; t'i japim kohėn e duhur formimit tė opinioneve dhe besimeve tona vetjake, sesa veē ta pranojmė menjėherė gjėnė e parė qė na thuhet; dhe tė jemi gjithnjė tė gatshėm pėr t'i ndryshuar besimet e opinionet tona kur fakte qė i kundėrshtojnė to na shfaqen.

Njė njeri qė e bėn kėtė gjė, ėshtė me plotė siguri njė njeri i/e mėnēur, dhe me siguri qė do tė arrij sė zotėruari botkuptimin e vėrtetė. Udha e tė besuarit veē at'gjė qė t'ėshtė thėnė, ėshtė shumė e thjeshtė. Udha budiste kėrkon trimėri, durim, fleksibilitet dhe inteligjencė.

Pyetje: Mendoj se vetėm pak njerėz mund ta bėjnė kėtė gjė. Ndaj cili ėshtė kuptimi i budizmit nėse vetėm pak njerėz mund t'arrijnė ta praktikojnė?

Pėrgjigje: Ėshtė e vėrtetė se jo tė gjithė jan tė gatshėm pėr budizmin gjeri tani. Por tė thuash se atėherė duhet tė mėsojmė njė fe qė ėshtė gėnjeshtare, por shumė e thjeshtė pėr t'u kuptuar, vetėm qė tė gjithė ta praktikojnė, ėshtė diēka absurde. Budizmi e vė shinjestrėn tek e vėrteta, dhe nėse jo tė gjithė jan gati pėr ta kuptuar, ata/ato mbase do tė jenė gati nė jetėt e tyre tė ardhshme.

Gjithėsesi, ka tė shumtė qė, veē me fjalėt dhe shtytjen e duhur, kan mundėsinė ta pasurojnė botkuptimin e tyre. Dhe ėshtė pėr kėtė arsye qė budistėt me butėsi dhe qetėsi, mundohen t'i ndajnė njohuritė e tyre budiste me tė tjerėt. Buda na mėsoj ne me anė tė keqardhjes e dashurisė, e ndaj edhe ne i mėsojmė tė tjerėve me keqardhje e dashuri.

Pytje: Ok, tash jemi tek keqardhja. Ēfarė ėshtė, sipas Budės, keqardhja?

Pėrgjigje: Tamam sikur dija qė pėrmbledh anėn tonė intelektuale dhe kuptimore tė natyrės tonė, keqardhja pėrmbledh anėn tonė ndjesore dhe emocionale tė natyrės qė kemi.

Sikur dija, keqardhja ėshtė njė cilėsi e veēantė njerzore. Keqardhja pėrbėhet nga dy fjalė 'keq' ēka nė kėtė rast nėnkupton se tė vjen keq pėr dikė, ke dhėmbshuri pėr dikė, dhe 'ardhje' domethėnė njė ndjenjė e fortė. Dhe kjo ėshtė ēka Keqardhja ėshtė. Kur shikojmė dike shumė tė shqetėsuar dhe arrijmė ta ndjejmė dhimbjen e tij/saj sikur tė ishte i joni, dhe mundohemi qė t'ia shuajmė ose t?ia heqim kėtė dhimbje, kjo ėshtė keqardhja.

Ndaj gjithēka mė e mirė nė qėnien njerzore, gjithēka sikur cilėsitė e Budės si psh tė ndash me tė tjerėt, tė jesh i/e gatshėm pėr tė mbeshtetur tė tjerė, tė kesh simpati, debulesė e pėrkujdes ? tė gjitha jan cilėsi tė keqardhjes. Ke pėr tė vėnė re gjithashtu se nė njė njeri tė keqardhur, pėrkujdesi dhe dashuria pėr tė tjerėt kan pėr fill pėrkujdesin dhe dashurinė nė vetvete.

Ne mund tė arrijmė t'i kuptojmė vėrtetė tė tjerėt kur arrijmė tė kuptojmė vėrtetė vetveten. Ne do tė dimė se ēfarė ėshtė mė mirė pėr tė tjerėt kur dijmė se ēfarė ėshtė mė mirė pėr vetveten. Mund tė arrijmė tė ndjejmė pėr tė tjerėt, kur arrijmė tė ndjejmė pėr vetveten. Ndaj nė budizėm, zhvillimi shpirtėror i dikujt lulėzon shumė natyrisht nė pėrkujdesjen dhe mirėqėnien edhe tė tė tjerėve.

Jeta e Budės e ilustron kėtė gjė shumė mirė. Ai shpenzoj gjashtė vjetė duke vuajtur pėr mirėqėnien e tij vetjake, pasiqė ai pati aftėsitė pėr t'i ardhur dhe qėnė nė ndihmė tė gjithė njerėzimit.

Pyetje: Dmth ti po thua se ne mund tė jemi ndihmues mė tė mirė pasi tė kemi ndihmuar mė parė vetveten. Nuk ėshtė kjo gjė pak egoiste?

Pėrgjigje: Ne zakonisht shohim altruizėm, pėrkujdesje pėr tė tjerėt mėparė se vetveten, tė jetė e kundėrta e egoizmit, dmth pėrkujdesja pėr vetveten mė parė se tė tjerėt.

Budizmi nuk e sheh si vetėm njėra apo tjetra, por si njė pėrbėrje e tė dyjave bashkė. Pėrkujdesja e sinqert pėr vetveten maturon gradualisht nė pėrkujdesje pėr tė tjerėt, gjatė kohės qė dikush arrin tė shohi se tė tjerėt janė nė tė vėrtetė tė njėjtė si vetvetja. Kjo ėshtė keqardhje e pastėr, dhe ėshtė stolia mė e bukur nė kurorėn e mėsimeve tė Budės.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 16:19

8. Vegjetarjanizmi

Pyetje: Budistėt duhet tė jenė vegjetarjnė, apo jo?

Pėrgjigje: Jo medoemos. Buda vetė nuk ishte vegjetarjan. Ai nuk i pati mėsuar dishepujve tė tij qė tė jenė tė tillė, dhe gjithashtu, edhe sot e kėsaj dite ka shumė budist tė mirė qė nuk janė vegjetarjan.

Pyetje: Por nėse e ha mishin je shkaktar i vrasjes sė njė gjallese. Nuk ėshtė ky veprim njė shkelje e principit tė parė?

Pėrgjigje: Ėshtė e vėrtetė se kur ha mish, je indirekt dhe pjesėrisht pėrgjegjės pėr vrasjen e njė gjallese, por e njėjta gjė vlen edhe kur ha veē fruta e perime. Fermeri duhet tė spėrkati mbjelljet e tij me insenkticide dhe helme nė mynyrė qė frutat dhe perimet tė vijnė mbi tryezėn tėnde tė shėndosha.

Dhe sėrisht, kafshė janė vrarė pėr t'i vėnė lėkurėn rripit apo ēantės tėnde, vaj pėr sapunin qė pėrdor ti, dhe me mijra produkte tė tjera gjithashtu. Ėshtė e pamundur tė jetosh, pa qėnė nė njė mynyrė apo tjetėr faktor i vrarsjes sė gjallesave dhe kafshėve tė tjera, dhe ky rast nė vetvete ėshtė njė tjetėr shėmbull i Tė Vėrtetės sė Parė Fisnike, ekzistenca ordinere e vuatjes dhe pakėnaqėsisė. Kur praktikon Principin e Parė, duhet tė mundohesh tė anashkalosh tė qėnit faktor i drejtpėrdrejtė nė vrasjen e gjallesave tė tjera.

Pyetje: Budistėt mahajan nuk e hanė mishin?

Pėrgjigje: Kjo gjė nuk ėshtė e vėrtetė. Budizmi nė Kinė e patė theksuar shpesh tė qėnit vegjetarjan, por tė dy vetė, monkėt dhe njerėzit e thjeshtė nė traditėn mahajane tė Japonisė dhe Tibetit zakonisht e hanė mishin.

Pyetje: Por prap mendoj se njė budist duhet tė jetė vegjetarjan?

Pėrgjigje: Nėse do ishte njė njeri qė qe vegjetarjan i rrept por me njė karakter tepėr egoist, tė pandershėm dhe inatxhi, dhe njė njeri tjetėr i/e cili nuk do ish vegjetarjan por qė mendon pėr tė tjerėt, i/e ndershėm, zemėrmadh dhe i/e sjellshme, atėherė kush nga kėta tė dy do ishte budisti mė i mirė?

Pyetje: Ai/ajo njeri qė do ishte i/e ndershėm dhe i/e sjellshme?

Pėrgjigje: Pse?

Pyetje: Sepse njė njeri i tillė me plotė dukje ka njė zemėr tė bardhė?

Pėrgjigje: Pikėrisht. Dikush qė e ha mishin mund tė ketė njė zemėr tė pastėr, ashtu sikur njė njeri qė nuk e ha mishin mund tė ketė njė zemėr tė papastėr. Nė mėsimet e Budės gjėja mė e rėndėsishme ėshtė cilėsia e zemrės tėnde, dhe jo pėrmbatja e djetės qė mban. Shumė budist pėrkujdesen qė mos tė han mish, por nuk brengohen ndaj tė qėnurit egoist, i/e pandershėm, apo xheloz.

Ata/ato e ndryshojnė djetėn e tyre ēka ėshtė e thjeshtė pėr t'u bėrė, kur ndėrkohė harrojnė ta ndryshojnė zemrėn e tyre ēka ėshtė njė gjė e vėshtirė pėr tė ndėrmarrė. Ndaj, edhe nėse je vegjetarjan apo jo, mos harro se pastrimi i mėndjes ėshtė gjėja mė e rėndėsishme nė budizėm.
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Pyetje dhe Pėrgjigje rreth Budizmit

Mesazh  Neo prej 02.02.09 16:21

9. Falli dhe Fati

Pyetje: Ēfarė pati mėsuar Buda rreth magjisė dhe falleve?

Pėrgjigje: Buda rreth praktikave tė tilla sikur falli, mbajtja e ēarmeve magjike pėr mbrojtje, zgjedhja e truajve me fat pėr tė ndėrtuar, profetizimi, ose shėnimi i ditėve tė fatit, i pati konsideruar si supersticione tė panevojshme, dhe ua theksoj ndaljen e kėtyre praktikave dishepujve tė tij. Ai i quan kėto gjėra si 'art i ulėt.'

'Ndėrkohė qė disa njerėz fetar duke jetuar me ushqimin qė u jepet nga besimtarėt, i sigurojnė tė ardhurat e tyre me anė tė kėtyre "arteve tė ulta," kėto kuptime tė gabuara jetesė sikur leximi i dorės, duke shėnjtėruar nga shėnjat, duke interpretuar ėndrrat... duke sjellur fat tė mirė apo tė keq... duke i thirrur mirėsisė sė fatit... duke zgjedhur truallin me fat pėr njė ndėrtesė, monku Gotama pėrmbahet nga kėto arte tė ulta, nga kėto mynyra tė gabuara jetese.'

D.I. 9-12

Pyetje: Atėherė pse kaherė njerėzit i praktikojnė dhe u besojnė kėtyre gjėrave?

Pėrgjigje: Nga babzitja, frika dhe injoranca. Menjerė sapo dikush t'i kuptoj mėsimet e Budas, ai/ajo do tė kuptoj se njė zemėr e pastėr mund ta mbroj kėtė njeri shumė mė mirė sesa disa fjalė nė njė letėr, disa copa metali, apo kėndimi i disa fjalėve, dhe ndaj ky/kjo nuk i varet mė gjėrave tė tilla. Nė mėsimet e Budės, ėshtė ndershmėria, mirėsjellja, botkuptimi, durimi, falja, zemėrmadhėsia, fisnikėria, dhe cilėsi tė tjera tė mira qė me tė vėrtetė mund tė tė mbrojnė ty dhe tė tė sjellin mirėqėnie tė vėrtetė.

Pyetje: Por disa numra qė tė sjellin fat janė tė vėrteta, apo jo?

Pėrgjigje: Njoh dikė qė i pėrfiton tė ardhurat duke shitur numra fati apo magjike. Ai thotė se numrat e tij mund tė tė japin fat, mirėqėnie dhe ai tė siguron se do mund tė zgjedhėsh tre numra fati me to. Por nėse ēka thotė ai ėshtė e vėrtetė, atėherė pse ai vet nuk ėshtė multi-miljoner? Nėse numrat e tij tė fatit sjellin vėrtetė fat, pse atėherė ai vetė nuk e fiton llotarinė javė pas jave? Tė vetmin fat qė ka ai ėshtė se ka akoma njerėz qė tundohen nga ai dhe ia blejnė numrat.

Pyetje: Atėherė a ka diē tė tillė sikur fati?

Pėrgjigje: Fjalori e pėrkufizon fjalėn fat 'tė besosh se ēdogjė qė i ndodh, e mirė apo e keqe, njė njeriu pėrgjatė ndodhive tė gjasave ka pėr arsye rastėsinė ose fatin.' Buda e mohoi plotėsisht kėtė besim. Ēdogjė qė ndodh ka njė shkak ose shkaqe tė caktuara, dhe duhet tė ketė njė bashkrendim mes shkakut dhe rrjedhojės.

Tė sėmuresh, pėr shėmbull, ka shkaqe tė caktuara. Dikush duhet tė bjerė nė kontakt me virusin, dhe trupi i tij/saj duhet tė jetė mjaft i dobėt pėr virusin qė ky tė zėri vėnd nė kėtė trup. Ka njė bashkrendim tė veēant mes shkakut (virusi dhe trupti i dobėt), dhe rrjedhojės (sėmundja) sepse ne dimė qė viruset pushtojnė organizmin dhe sjellin sėmundjen nė trup. Por asnjė ndėrlidhje nuk mund tė gjehet midis disa fjalėve me fat, dhe njė njeriu qė ėshtė i pasur ose qė kalon provimet.

Budizmi mėson se ēfarėdo gjėje qė ndodh ka pėr fill njė apo shumė shkaqe tė caktuara dhe jo prej fatit, apo rastėsisė. Njerėzit tė cilėt interesohen pas fatit duan gjithnjė tė pėrfitojnė diēka - zakonisht mė shumė tė holla ose pasuri. Buda na mėson ne se ėshtė shumė mė mirė tė zhvillojmė zemrat dhe mėndjet tona. Ai thotė:

'Tė jesh i/e mėsuar dhe i/e aftė qė nė themel. Tė jesh i/e udhėzuar mirė dhe duke pėrdorur fjalė tė mira; ky ėshtė fati mė i mirė. Tė ndihmosh nėnėn e babėn, t'i sillesh mirė nuses dhe fėmijes dhe tė kesh njė jetė tė thjeshtė; ky ėshtė fati mė i mirė. Tė jesh i/e ndershme, t'i vish nė ndihmė tė afėrmve tė tu, dhe tė jesh i/e pa fajshėm nė veprimet e tua; ky ėshtė fati mė i mirė. Tė largohesh nga djallėzirat dhe nga pija e tepėrt, tė jesh gjithnjė i/e pėrqėndruar nė virtyt; ky ėshtė fati mė i mirė. Nderi, pėrulja, kėnaqėsia, falemnderimi, dhe tė dėgjosh Dharmėn e mirė; ky ėshtė fati mė i mirė.'

Sn. 261-265
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Pyetje dhe Pėrgjigje

Mesazh  Neo prej 02.02.09 16:23

10. Pėr t'u bėrė Budist

Pyetje: Ēfarė ke thėnė gjeri tash ėshtė me shumė interes pėr mua. Si mund tė bėhem budist?

Pėrgjigje: Njė herė pat qėnė njė burrė me emrin Upali. Ai ishte ndjekės i njė feje tjetėr, dhe pati shkuar tek Buda nė mynyrė qė tė argumentonte me tė e sėfundi ta konvertonte nė fenė e tij. Por pasi foli me Budėn, ai u mahnit aq shumė saqė vendosi tė bėhej ndjekėsi i tij. Por Buda i tha:

'Bėj kėrkimin e duhur mė parė. Kėrkimi i duhur ėshtė diēka e mirė pėr njė njeri kaq tė ditur sa ti.'

'Tash jam edhe mė shumė i kėnaqur kur Mėsuesi mė thotė mua: "Bėj kėrkimin e duhur mė parė." Prandaj nėse anėtarėt e njė feje tjetėr do t'mė kishin bėrė pėr vete si besimtar, ata do t'kishin ngjitur njė afishe gjithadej qytetit me thėnien: "Upali i ėshtė bashkuar fesė tonė." Por Mėsuesi mė thotė mua: "Bėj kėrkimin e duhur mė parė. Kėrkimi i duhur ėshtė diēka e mirė pėr njė njeri kaq tė ditur sa ti."'

MII 379

Nė budizėm, botkuptimi ėshtė gjėja mė e rėndėsishme, dhe tė kuptosh do kohė. Ndaj mos iu jep budizmit menjėherė. Jepi kohėn qė tė nevojitet, bėj pyetje, konsidero me kujdes, dhe mėpas bėj njė vendosje. Buda nuk ishte i interesuar tė kishte njė numėr tė madh dishepujsh e besimtarėsh. Ai i jepte rėndėsi veēse qė njerėzit t'i ndiqnin mėsimet e tij si pasoj e njė kėrkimi tė kujdeshėm dhe pasi t'i ken konsideruar faktet e dhėna nga kėto mėsime.

Pyetje: Nėse e kam bėrė kėtė gjė dhe mesimet e Budės mė jan dukur tė pajtueshme, ēka duhet tė bėj atėherė nėse unė do tė dėshiroja tė bėhem budist?

Pėrgjigje: Gjėja mė e mirė do tė jetė t'i bashkohesh njė tempulli tė mirė ose njė grupi budist, t'i mbėshtesėsh ta, tė mbėshtetesh nga ta dhe tė vazhdosh sė mėsuari edhe mė shumė nga mėsimet e Budės. Mė pas, kur tė jesh gati, ti do tė bėhesh formalisht budist duke marrė Tre Refugjimet.

Pyetje: Ēfarė janė Tre Refugjimet?

Pėrgjigje: Njė refugjim ėshtė njė vėnd ku njerėzit shkojnė kur janė tė shqetėsuar, ose kur kan nevoj pėr mbrojtje dhe sigurim. Ka shumė lloje refugjimesh. Kur njerėzit jan tė pakėnaqur, i refugjohen shoqėrisė sė tyre, kur janė tė shqetėsuar apo tė frikėsuar, ata/ato mund tė refugjohen nė shpresa apo besime tė pavėrteta.

Duke iu afruar vdekjes, ata/ato mund t'i refugjohen besimit nė jetėn e pafund nė parajsė. Por, siē thotė budizmi, asnjė nga kėto nuk ėshtė njė refugjim i vėrtetė sepse ato nuk japin siguri dhe mbėshtetje duke u bazuar nė tė vėrtetėn.

'Vėrtetė kėto nuk jan refugjime tė sigurta, nuk jan refugjimi mė i lartė. Jo refugjimi sipas tė cilės tė ēliron gjithė dėshpėrimin, por refugjimi nė Budė, nė Dharmė, dhe nė Sangha, dhe tė shohosh me kuptim tė plotė Katėr tė Vėrtetat Fisnike, Vuajtjen, shkakun e vuatjes, heqjen e vuatjes, dhe Shtegun e Tetėpalosur Fisnik qė tė ēon nė heqjen dhe zhdukjen e vuajtjes, ėshtė ky refugjimi mė i lartė. Ėshtė refugjimi sipas tė cilės dikush ēlirohet nga e gjithė vuajtja.'

Dp. 89-192

Duke u refugjuar nė Budė ėshtė njė pajtim i sigurt me faktin se dikush mund tė bėhet plotėsisht i/e ndriēuar, dhe i/e pėrvetėsuar tamam siē ishte edhe Buda. Tė refugjohesh nė Dharmė do tė thotė tė kuptosh plotėsisht Katėr tė Vėrtetat Fisnike, dhe ta bazosh jetėn nė Shtegun e Tetėpalosur Fisnik. Tė refugjohesh nė Sangha do tė thotė tė shohėsh pėr mbėshtetje, frymėzim dhe udhėzim nga tė gjithė qė ecin nė Shtegun e Tetėpalosur Fisnik. Duke bėrė kėtė gjė dikush bėhet Buddhist, dhe ndaj hedh hapin e parė drejtė Nirvanės.

Pyetje: Ēfarė ndryshimesh kan ndodhur nė jetėn tėnde qė nga koha kur u refugjove nė Tre Refugjimet?

Pėrgjigje: Sikur miljonė tė tjerė tė panumėrt pėrgjatė 2500 vjetėve tė fundit, kam zbuluar se mėsimet e Buddhės kan kuptim nė njė botė tė vėshtirė, ato i dhanė kuptim njė jetė qė ish palidhje, ato mė kan dhėnė mua etika njerzore dhe tė keqardhura me tė cilat ta drejtoj jetėn time, dhe ato mė kan treguar mua sesi mund tė zotėroj njė gjėndje pastėrtie dhe pėrvetėsimi nė jetėn e ardhshme. Njė poet nė Indinė e hershme njėherė pat shkruar pėr Budėn:

'Tė shkosh tek ai pėr refugjim, t'i kėndosh admirimit tė tij, t'i bėsh nder tij dhe tė pritesh nė Dharmėn e tij ėshtė tė veprosh me botkuptim.'

Pajtohem me kėto fjalė plotėsisht.

Pyetje: Kam njė shok i cili mundohet gjithnjė t'mė konvertoj nė fenė e tij. Nuk jam vėrtetė i interesuar nė fenė e tij, dhe ia kam thėnė kėtė gjė, por ai s'mė lė tė qetė. Ēfarė mund tė bėj?

Pėrgjigje: Gjėja e parė qė duhet tė bėsh ėshtė tė kuptosh se ky njeri nuk ėshtė vėrtetė shoku jot. Njė shok i vėrtetė tė pranon ty siē je dhe i respekton dėshirat e tua. Supozoj se ky shok ėshtė thjeshtė duke u hequr si shok i joti nė mynyrė qė tė tė konvertoj. Kur njerėzit mundohen tė tė imponojnė vullnetin e tyre mbi ty, me plotė siguri qė nuk janė shokė.

Pyetje: Por ai thotė se kėrkon ta ndaj fenė e tij me mua?

Pėrgjigje: Tė ndash fenė tėnde me tė tjerė ėshtė diēka e mirė. Por supozoj se shoku jot nuk e njeh ndryshimin mes ndarjes dhe imponimit. Nėse kam njė mollė, tė ofroj ty gjysmėn dhe ti e pranon, atėherė do tė kem ndarė diē me ty.

Por nėse mė thua mua 'Tė falemnderoj, por e kam barkun plotė' dhe unė vazhdoj tė insistoj qė ti tė marrėsh gjysmėn e mollės gjerisa t'i dorėzohesh insistimit tim, ky veprim vėshtirė se mund tė quhet 'ndarje.' Njerėz sikur 'shoku' jot, mundohen tė hiqen me mynyrat e tyre tė kqija duke i quajtur 'ndarje,' 'dashuri,' apo 'ndershmėri,' por me ēfardo emri ta quajnė, sjellja e tyre ėshtė gjithėsesi e pahijshme, e keqe dhe egoiste.

Pyetje: Ok si mund ta ndal atė?

Pėrgjigje: Ėshtė e thjeshtė. Sė pari, ji i qartė nė mėndjen tėnde se ēfarė dėshiron. Sė dyti, me qartėsi dhe shkurtimisht shprehi vendosjen tėnde atij.

Sė treti, kur tė tė bėj pyetje sikur 'Cili ėshtė besimi jot mbi kėtė ēėshtje' ose 'Pse nuk dėshiron tė vish tek takimi me mua,' qartėsisht, me mirėsjellje dhe persistim ripėrsėriti thėnien tėnde tė parė. 'Tė falemnderoj pėr ftesėn tėnde, por do tė dėshiroja mos tė vij.' 'Po pse?' 'Mė vjen keq por ėshtė puna ime.

Do dėshiroja mos tė vij.' 'Por do tė ketė shumė njerėz interesant aty.' 'Jam i sigurt se do tė ketė, por do dėshiroja mos tė vij.' 'Po tė ftoj pasi kam debulesė pėr ty.' 'Gėzohem qė ke debulesė pėr mua, por do dėshiroja mos tė vij.' Nėse me qartėsi, durim dhe persistim e ripėrsėrit thėnien tėnde, dhe nuk e lejon atė qė tė hyjė nė njė argument me ty, ai me siguri qė do tė heqi dorė.

Ėshtė pėr tė ardhur keq qė duhet tė veprosh kėshtu, por ėshtė shumė e rėndėsishme pėr njerėzit qė tė mėsojnė se nuk mund t'ua imponojnė besimin ose dėshirėn e tyre mbi tė tjerėt.

Pyetje: A duhet qė budistėt ta ndajnė Dharmėn me tė tjerėt?

Pėrgjigje: Po, ata/ato duhet ta ndajnė. Dhe mendoj se shumica e budistėve e njohin ndryshimin mes ndarjes dhe imponimit.

Nėse njerėzit tė pyesin rreth budizmit, folu atyre. Mund t'u flasėsh rreth mėsimeve tė Budės edhe pa tė pyetur vetė ata/ato. Por nėse, me anė tė fjalėve apo veprimeve tė tyre, tė bėjnė tė kuptosh se nuk janė tė interesuar, pranoje kėtė gjė dhe respektoju dėshirėn.

Ėshtė gjithashtu e rėndėsishme tė mbash mėnd se ti ua tregon Dharmėn me mė shumė fryt tė tjerėve me anė tė veprimeve tė tua, sesa duke i predikuar ato. Tregoju tė tjerėve Dharmėn duke patur gjithnjė konsideratė, mirėsjellje, tolerim, mirėsi dhe sinqeritet.

Lėre Dharmėn tė ndrisi pėrballė me anė tė tė folurit dhe veprimeve tė tua. Nėse secili nga ne, ti dhe unė, e dimė Dharmėn kokė e kėmbė, e praktikojmė plotėsisht dhe e ndajmė ndershmėrisht me tė tjerėt, ne mund t'i jemi shumė frytdhėnės vetvetes dhe tė tjerėve poashtu.

Fund
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1464


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi